Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis, 1-41-369/2022

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2022-12-13
Bylos Nr.: 1-41-369/2022
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Ovidijus Ramanauskas
Kaltinamasis: N. B.
Nukentėjusysis: A. K., T. K.
Advokatai: Justinas Jarusevičius

Kategorijos

1.2.3.4.3Privilegijuotas neatsargus gyvybės atėmimas (BK 132 str. 3 d.)

Baudžiamoji byla Nr. 1-41-369/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-45680-2017-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.3.4.3.; 1.2.19.6. (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gruodžio 13 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ovidijus Ramanauskas,sekretoriaujant Laurai Matusevičienei, Vilmai Žičkienei,dalyvaujant prokurorams Larisai Fedotovai, Mindaugui Jancevičiui, Juliui Rėksniui,kaltinamajai N. B., jos gynėjui advokatui Virginijui Kaupui,nukentėjusiesiems A. K., T. K.,nukentėjusiųjų atstovui advokatui Justinui Jaruševičiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje N. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietė, netekėjusi, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, dirbanti, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir BK) 132 straipsnio 3 dalį, 229 straipsnį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

N. B., būdama valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, dėl neatsargumo netinkamai atliko savo pareigas ir dėl to fizinis asmuo patyrė didelę žalą, dėl neatsargumo atėmė gyvybę kitam žmogui, pažeisdama teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, o būtent:

N. B. būdama valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu – UAB „X“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini)) sporto ir pramogų parko vadove ir turėdama administracinius įgaliojimus, 2012 m. sausio 27 d. būdama supažindinta su UAB „X“ sporto ir pramogų parko vadovo pareigine instrukcija, patvirtinta 2012 m. sausio 20 d. UAB „X“ direktoriaus įsakymu Nr. 12, ir pagal šios instrukcijos 7.3 punktą, 7.6 punktą, 8.2 punktą, 8.4 punktą, 8.5 punktą, privalėdama žinoti bendrovės veiklos sritis, paslaugų specifiką, naudojimosi „X“ sporto ir pramogų parko teikiamų paslaugų taisykles, privalėdama sugebėti savarankiškai planuoti ir organizuoti parko, kuriam ji vadovauja, darbą, būti susipažinusi su įstatymais ir kitais norminiais teisės aktais, reglamentuojančiais jos darbo sritį ir sporto ir pramogų parko veiklą ir jais vadovautis, žinoti Bendrovės ir parko teikiamų paslaugų naudojimosi taisykles, šias pareigas atliko netinkamai, 2017 m. rugsėjo 5 d. „X“ sporto ir pramogų parke adresu (duomenys neskelbtini), vykdant neformaliojo vaikų švietimo veiklą – vaikų mokymo plaukti treniruotes pagal Neformaliojo vaikų švietimo programą „Plaukimo akademija“, 2017 m. birželio mėnesio pradžioje ir rugsėjo mėnesio pradžioje, iki rugsėjo 5 d., tiksliau nenustatytu laiku, bendrųjų „X“ sporto ir pramogų parko darbuotojų susirinkimų metu N. B. uždraudė įleisti grupinius užsiėmimus baseine - vaikų mokymo plaukti treniruotes lankančius vaikų tėvus į klubo baseiną ir baseino rūbinę vaikų užsiėmimų metu, nurodydama tėvams laukti vaikų po grupinių užsiėmimų klubo registratūroje, tuo pažeisdama UAB „X“, (duomenys neskelbtini), direktoriaus 2017 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. 11 patvirtintos „Naudojimosi X sveikatingumo klubų teikiamomis paslaugomis tvarkos ir taisyklių“ 1.2.3 ir 1.2.4 punktų reikalavimus, kad nepilnamečių iki 16 metų amžiaus klientų grupes lydėtų ir prižiūrėtų pilnamečiai asmenys ir, kad nepilnamečiai klientai iki 16 metų amžiaus gali lankytis vandens zonoje tik prižiūrimi tėvų (globėjų) bei pažeisdama „X plaukimo akademijos taisyklių“ 2.5 punktą, jog nepilnamečius vaikus iki 16 metų lydintys suaugusieji gali stebėti Akademijoje vykstančias nepilnamečių vaikų plaukimo treniruotes baseino zonoje, padėti jiems nusiprausti bei persirengti. Dėl to, A. K. 2017 m. rugsėjo 5 d. apie 16.00 val., kartu su mažamečiu sūnumi E. K., gim. (duomenys neskelbtini) atvykus į mokymo plaukti treniruotę baseine „X“ sporto ir pramogų parke, adresu (duomenys neskelbtini), ji buvo neįleista į vandens zonos rūbinę ir į baseiną, taip pat neteko galimybės stebėti savo mažametį vaiką treniruotės baseine metu ir prižiūrėti jį, pasibaigus treniruotei vandens zonoje.

N. B. pagal UAB „X“ sporto ir pramogų parko vadovo pareiginės instrukcijos, patvirtintos 2012 m. sausio 20 d. UAB „X“ direktoriaus įsakymu Nr. 12, 11.1 p., 11.3 p., 11.19 p., 11.25 p., 11.35, 11.38 p., privalėdama organizuoti parko veiklą, vykdyti organizacinius - administracinius darbus, koordinuoti ir kontroliuoti parko darbuotojų darbą, analizuoti darbuotojų pasiūlymus dėl paslaugų kokybės tobulinimo, rengti parko darbo grafikus, organizuoti darbuotojų instruktavimą, padėti darbuotojams tinkamai atlikti jų pareigas, netinkamai organizavo pavaldžių darbuotojų darbą, tai yra, sudarydama darbo grafiką, būdama informuota, kad plaukimo instruktorė I. Š. 2017 m. rugsėjo 5 d. nuo 17.00 val. turi vesti grupinę vaikų mokymo plaukti treniruotę, į tai neatsižvelgė ir paskyrė I. Š. tuo pačiu laiku 2017 m. rugsėjo 5 d. nuo 13.00 val. iki 21.30 val., budėti kaip baseino prižiūrėtoją, žinodama, kad ji negali tinkamai atlikti baseino prižiūrėtojos funkciją, stebėti baseino lankytojus bei užtikrinti jų saugumą, vesdama grupinę vaikų treniruotę. Dėl N. B. netinkamo pareigų atlikimo ir paminėtų teisės aktų nustatytų specialių elgesio saugumo taisyklių pažeidimo mažametis E. K., likęs be tinkamos priežiūros vandens zonos rūbinėje ir baseine, 2019 m. rugsėjo 5 d. apie 17.30 val., pasibaigus mokymo plaukti treniruotei, iš rūbinės patalpos sugrįžo į baseiną ir jame nuskendo, dėl ko nukentėjusiesiems A. K. ir T. K. buvo padaryta labai didelė žala. Savo veiksmais N. B. padarė nusikaltimus, numatytus BK 132 straipsnio 3 dalyje ir 229 straipsnyje.

Žemesnės instancijos teismas

Nagrinėjant bylą teisme kaltinamoji N. B. savo kaltės nepripažino. Teismo posėdyje kaltinamoji perskaitė raštu surašytus savo parodymus ir paprašė juos prijungti prie posėdžio protokolo. Perskaičiusi savo parodymus N. B. kategoriškai atsisakė atsakyti į proceso dalyvių klausimus. Raštu išdėstytuose parodymuose kaltinamoji nurodė, kad 2017 m. rugsėjo 5 d. ji buvo UAB „X“ filialo vadovė, bet ne UAB „X“ direktorė. Nurodė, kad prokurorė (prokuroras) jai teikia kaltinimą vadovaudamasi „Sporto ir pramogų parko vadovės“ pareiginėmis instrukcijomis, kurios 2017 m. rugsėjo 5 d. jau nebegaliojo. Nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. UAB „X“ galiojo naujos sveikatingumo klubo vadovių pareiginės instrukcijos, pagal kurias dirbo ji ir kitos filialų vadovės. Naujose pareiginėse instrukcijose buvo visiškai kitas darbų reglamentavimas ir pareigų atsakomybė. Daug funkcijų ir nuostatų naujose pareiginėse instrukcijose nebeliko. Tačiau UAB „X“ jai neduoda ir nepateikė į bylą naujų patvirtintų ir jos pasirašytų pareiginių instrukcijų, galimai turėdama savų interesų.

UAB „X“ įmonei vadovavo ir ją valdė direktorius V. Š.. Antri, pagal pavaldumą direktoriui buvo sveikatingumo tinklo vadovė S. P.- G., sporto dalies vadovas A. S., finansų vadovas D. M., marketingo vadovė G. P. – L.. Trečioji linija pagal pavaldumą buvo filialų vadovės, tame tarpe ir ji. UAB „X“ darbo sutartis su darbuotojais priėmimo ir atleidimo metu sudarydavo ir pasirašydavo direktorius V. Š.. Darbuotojų pareiginius nuostatus rengdavo ir tvirtindavo UAB „X“ direktorius V. Š.. Ji, kaip ir kitos filialų vadovės negalėjo dirbti kitaip, nei buvo nustatyta ir reglamentuota UAB „X“ direktoriaus V. Š. bei patvirtinta darbuotojų pareiginiuose nuostatuose, įmonės įsakymuose, darbo tvarkose. Visus įmonėje UAB „X“ galiojančius dokumentus tvirtindavo direktorius V. Š.. Sveikatingumo klubo veikla buvo organizuojama pagal UAB „X“ direktoriaus V. Š. pavedimus, įsakymus ir tvarkas. Paraleliai klubo veiklai vadovavo sveikatingumo klubų tinklo vadovė S. P.- G. ir sporto dalies vadovas A. S.. Bet šie du vadovai yra atskaitingi ir pavaldūs direktoriui V. Š.. Kiekvieną veiką ar veiklą ji turėjo suderinti su tinklo vadove S. P. ar sporto dalies vadovu A. S.. Klubų vadovės buvo nesavarankiškos, neveikė ir nesprendė savarankiškai. Klubo vadovėms kylančius klausimus S. P.- G. ir A. S. dar derindavo su įmonės direktoriumi V. Š.. Tik gavus direktoriaus pritarimą, tokią informaciją tinklo vadovė ar sporto dalies vadovas nuleisdavo vykdymui sveikatingumo filialo vadovėms. Dažnai sveikatingumo filialo vadovės gaudavo ir tiesioginius direktoriaus nurodymus ir įsakymus vykdymui. Filialai gaudavo sąmatas, kurių turėjo griežtai laikytis. Sveikatingumo filialo vadovė, tame tarpe ir ji, savarankiškai sprendimus galėjo priimti tik 50 eurų ribose. Net ir sąmatose numatytus pinigus ji papildomai turėjo suderinti su tinklo vadove S. P.- G. ar sporto dalies vadovu A. S.. Pvz. numatytas baseino įrangos atnaujinimas už 300 eurų, tai ar ji gali šią sumą išleisti, papildomai turėdavo suderinti su sporto dalies vadovu, o jis dar perklausdavo direktoriaus V. Š.. Tik gavus teigiamą grįžtamąjį ryšį galėdavo vykdyti užsakymą. Jei sporto paslaugų pardavimai krisdavo, ar reikalingas koks nors remontas, ar reikalingi pinigai kito klubo atidarymui, vadinasi, numatyto biudžeto pinigų išvis negali klubas išleisti. Vadinasi numatytam remontui biudžete yra eilutė 300 Eur, o išleisti gali 0 eurų. Prieš ateidami į klubą klientai tikisi, kad jie yra laukiami, kad galės jaustis komfortiškai, kad bus suteikta visa rūpima informacija, kad bus laikomasi konfidencialumo. Pirmą kartą atvykus į klubą su klientu kontaktuoja dažniausiai pardavimų vadybininkas arba konsultantas. Jis atlieka turą po klubą, praveda klientą, tarsi pats klientas būtų atėjęs į klubą savarankiškai. Pradedama nuo registratūros, toliau persirengimo kambarių, dušų ir tuomet salės, baseino zona. Turo metu pristatomas klubas, supažindinama su paslaugomis, pristatomos taisyklės, kurias privalo žinoti klientas. Jei klientas nepageidauja turo, vadinasi visos sąlygos ir taisyklės aptariamos pardavimų vadybininko darbo vietoje. Klientui nutarus įsigyti narystę, ir supažindinus klientą su visomis sąlygomis yra užpildoma nario anketa (kliento vardas, pavardė, gimimo data, vieno iš tėvų kontaktinis telefonas, jei tokio reikia, el. paštas), pasirašomos tuo metu galiojančios taisyklės. Įsigyjant narystę sūnui, 2017 m. rugpjūčio 31 d. A. K. pasirašytinai buvo supažindinta su tuo metu sporto klube galiojančiomis taisyklėmis (naudojimosi X sveikatingumo klubų teikiamomis paslaugomis tvarkos taisyklėmis). Norint narystę įsigyti pigiau ir mokėti per metus mažiau, pasirašoma tiesioginio debeto sutartis, mokant įmokas kas mėnesį nepertraukiamai. Jei klientas pageidauja, su juo sudaroma tiesioginio debeto sutartis. 2017 m. rugpjūčio 31 d. A. K. savo sūnui sudarė tiesioginio debeto sutartį mokymo plaukti paslaugai. Su šia sutartimi ir sąlygomis A. K. buvo supažindinta pasirašytinai. Pardavimų vadybininkas rekomenduodavo, kokias priemones pirmą kartą atvykęs į mokymo plaukti treniruotę turi turėti klientas. Suforminus ir pasirašius visus kliento paketo dokumentus, klientui išduodama nario kortelė. A. K. buvo išduota jos sūnui E. K. priklausanti kortelė.

Klientas - tai asmuo, Sveikatingumo klubo nustatyta tvarka įsigijęs nustatyto laikotarpio narystę ar vienkartinio apsilankymo bilietą arba nemokamai išbandantis Sveikatingumo klubo paslaugas, taip pat asmuo, kuris, nors ir neįsigijo narystės ar vienkartinio apsilankymo bilieto, tačiau įgijo aukščiau nurodytas papildomas mokamas paslaugas (papildomos paslaugos, tokios kaip asmeninės treniruotės, treniruotės mažose grupėse (2-4 žmonės), mokymas plaukti, užsiėmimai būsimoms mamytėms, už kurias sumoka papildomą mokestį). Kai kurios papildomos paslaugos, net ir už papildomą mokestį gali būti teikiamos tik įsigijus žemiau nurodytą narystę. Narystė - tai įsigyta teisė nustatytą laikotarpį lankytis Sveikatingumo klube bei naudotis Sveikatingumo klubo paslaugomis, priklausomai nuo įsigytos narystės tipo. Taisyklių punktas 1.2.3. Nepilnamečių klientų iki 16 metų grupę lydėtų ir prižiūrėtų pilnamečiai asmenys. Rekomenduojama, kad: iki 10 asmenų iki 16 metų grupę lydėtų ir prižiūrėtų ne mažiau kaip 1 pilnametis asmuo; 11-20 asmenų iki 16 metų grupę lydėtų ir prižiūrėtų ne mažiau kaip 2 pilnamečiai asmenys ir kt. Šis punktas buvo skirtas mokyklų mokiniams ar darželinukams, kurie atvykdavo iš mokyklų, darželių ir naudodavosi paslaugomis. Jie atvykdavo su savo lydinčiais pilnamečiais asmenimis. Pvz. atvyksta mokinių klasė, kurioje yra dvidešimt mokinių ir du lydintys asmenys, t.y. mokytojas ir/ar tėvas/globėjas arba du mokytojai. Jie pateikia registratūrai mokinių sąrašą ir lydinčių asmenų vardus, pavardes bei kontaktinį numerį. Tokie vaikai užsiima baseino pramogomis, bet ne mokymu plaukti. Šis taisyklių punktas netaikomas mokymo plaukti paslaugai. Mokymo plaukti užsiėmimus plaukimo treneris derindavo individualiai su vaiko tėvais. Taisyklių punktas 1.2.4. Nepilnamečiai klientai iki 16 metų amžiaus gali lankytis (bet ne naudotis papildoma mokama mokytis plaukti paslauga) vandens zonoje tik prižiūrimi tėvų (globėjų). Klientai (tik įsigiję narystę), atvykę į vandens zoną su nepilnamečiais iki 16 metų, privalo apie tai informuoti sveikatingumo klubo plaukimo instruktorių ir laikytis jo nurodymų. Filialo, esančio (duomenys neskelbtini), pagal pareigines instrukcijas ir faktiškai baseino darbuotojų darbo grafikus, atsižvelgiant LR Darbo kodekso ir kitų norminių aktų nustatytas darbo ir poilsio valandas bei laiko normas, sudarydavo vyr. baseino instruktorius K. S.. Darbo grafikus baseino instruktoriai derindavosi tarpusavyje, kada kas gali dirbti, tas dienas ir užsipildydavo vidiniame dokumente. Vėliau iš to dokumento darbo grafikas buvo perkeliamas į tvarkingą „excel“ dokumentą ir persiunčiamas elektroniniu paštu jai ir vyr. administratorei. Patikrinus darbo grafiką, ar atitinka darbo ir poilsio laiko normas, suvedamas į personalo programą. Jos funkcija buvo patikrinti, ar darbo grafikas atitinka darbo laiko ir poilsio režimo reikalavimus, ir jei atitinka, patvirtinti. Baseino instruktoriai buvo samdomi vieninteliam ir pagrindiniam darbui - baseino klientų priežiūrai. Ir tik šiam darbui sudaromas oficialus baseino darbuotojų darbo grafikas, kurį tvirtino. Jokio kito darbo grafiko ji netvirtindavo, ir jokio kitokio darbo grafiko filiale, adresu (duomenys neskelbtini), nebuvo, kaip tik baseino darbuotojų darbo grafikas. Baseino takelių užimtumo lentelė tai ne darbo grafikas. Visų darbuotojų darbo grafikai prieš dvi savaites iki kito mėnesio pradžios buvo iškabinami personalo vyrų ir moterų rūbinėse viešai. Baseino darbuotojų darbo laikas žymimas darbuotojų darbo apskaitos žiniaraštyje. O tai ko nėra žiniaraštyje, liaudyje vadinasi „chaltūrkė.“ Įmonė UAB „X“ iki šiol nėra į bylą pateikusi 2017 m. rugsėjo mėn. baseino darbuotojų darbo laiko apskaitos žiniaraščio. Vaikų registraciją į mokymo plaukti treniruotes vykdė kiekvienas baseino darbuotojas individualiai. Mokymas plaukti baseino darbuotojams būdavo taip vadinama „chaltūrkė“, papildomiems pinigams užsidirbti. Baseino takelių užimtumą internete pildė vyr. baseino instruktorius K. S. ir sporto dalies vadovas A. S.. Tokia forma buvo tiesiog dėl patogumo patiems baseino darbuotojams, kad matytų, kuriame takelyje koks baseino darbuotojas veda treniruotę. Kai susidarydavo nauja plaukimo grupė, patys treneriai paprašydavo vyr. baseino instruktoriaus K. S., kad įvestų. Baseino takelių užimtumo lentelė tai ne darbo grafikas. Toks „dokumentas“ kaip „baseino takelių užimtumas“ niekada įmonėje UAB „X“ oficialiai negaliojo, nebuvo tvirtinamas nei antspaudu, nei jos parašu, nei įsakymu. Laiko apskaitos žiniaraštyje tie mokymai plaukti nebuvo net fiksuojami kaip darbo valandos. Už klientų pritraukimą baseino paslaugai mokymui plaukti buvo atsakingas sporto dalies vadovas A. S., kuriam priedai buvo skiriami nuo mokymo plaukti pamokų kiekio. Jis asmeniškai buvo suinteresuotas, kad filialas kuo daugiau pasirašytų mokymo plaukimo sutarčių ir, kad vyktų kuo daugiau mokymo plaukti pamokų. Sporto dalies vadovas A. S. tiesiogiai derino mokymo plaukti klausimus su vyr. baseino instruktoriumi K. S.. Jiems priedai buvo mokomi nuo šios paslaugos pardavimų. Sporto dalies vadovas A. S. ir vyr. baseino instruktorius K. S. turėjo prisijungimus internete dėl tinklelio užimtumo. Pagal savo pareigines instrukcijas ji nebuvo atsakinga už įmonės internetinio puslapio priežiūrą, tvarkymą ir redagavimą. Neturėjo prisijungimų ką nors tame puslapyje daryti. Tai nei paskirti, nei nuimti trenerių vienu ar kitu metu vesti mokymo plaukti treniruotes neturėjo galimybės. Baseino užimtumo tinklelis internete tai ne darbo grafikas ir jis niekada nebuvo tvirtinamas jos parašu. Treneriui sugalvojus vieną ar kitą dieną nevesti treniruočių, jis galėdavo savarankiškai jas nuimti. Jam nei drausminių nuobaudų, nei ko nors panašaus nebūtų galima suforminti. I. Š. prieš dvi savaites, žinodama savo patvirtintą darbo grafiką, galėjo daryti pakeitimus savo „chaltūrkėje“, nuimti ar perleisti mokymo plaukti treniruotes kolegai. Ne jos pareiga derinti jos „chaltūrkę“ su darbo grafiku. „Chaltūrkių grafiką“ statydavo patys treneriai, su ja nederindami. 2015 m. vasario 27 d. I. Š. darbo sutartyje Nr. 37 buvo keičiami trys straipsniai: 1.2. Pareigų pavadinimas: pagrindinės pareigos - baseino instruktorė; papildomos - plaukimo trenerė. Nuo 2015 m. vasario 27 d. I. Š. vienu metu baseino instruktorės ir plaukimo trenerės pareigas buvo draudžiama vykdyti. Tai buvo pagrindinė jos sąlyga, keliama UAB „X“ filiale, (duomenys neskelbtini) baseino instruktoriams. Šio punkto reikalavo iš UAB „X” direktoriaus V. Š., nes įžvelgė riziką klientų saugumui. Kituose klubuose dirbantys baseino instruktoriai nuolat galėjo vesti mokymo plaukti pamokas budėjimo metu. Dažnai iš baseino instruktorių girdėdavo priekaištus, kad tik ji vienintelė iš visų klubų vadovių neleidžia vesti budėjimo metu mokymo plaukti pamokų. Su šia sąlyga, kad I. Š. baseino instruktorės ir plaukimo trenerės pareigų nevykdys vienu metu, pasirašytinai buvo supažindinta darbo sutartyje, papildomame susitarime Nr. 4, 2015 m. vasario 27 d.. I. Š. 2017 m. rugsėjo 5 d. nuo 13.00 val. iki 21.30 val. (pagal pareigines instrukcijas, su kuriomis pasirašytinai supažindinta 2015 m. rugsėjo 22 d.) paskirta dirbti baseine darbo grafike nurodytu laiku ir nepertraukiamai bei atidžiai prižiūrėti klientus baseino zonoje (pagal pareigines instrukcijas, patvirtintas UAB „X” direktoriaus V. Š. 2015 m. rugpjūčio 13 d. įsakymu Nr. 39). Jei paskyrė I. Š. budėti, tai reikėjo jai budėti, o ne papildomai dar ir treniruoti. Prižiūrėti klientus svarbiau, nei juos išmokyti plaukti. Su I. Š. sudaryta darbo sutartis Nr. 37 2011 m. rugsėjo 27 d.. Priimta baseino instruktorės pareigoms, pilnam etatui. Vėliau, jos prašymu, buvo sumažintas etatas iki 0,25 etato. Per mėnesį vidutiniškai reikėjo budėti 39-42 valandas, o į savaitę vidutiniškai vieną darbo dieną arba apie 8 val. Vieną dieną galima buvo perleisti mokymo plaukti grupių vaikus ir kitam, laisvam kolegai, tuo metu, kai I. Š. budėjo. Bet I. Š. siekdama materialinės naudos rizikavo ir rinkosi dvi funkcijas dirbti vienu metu ir kaip realybė parodė, nesusitvarkė. O UAB „X“ direktorius V. Š. pareigų dvejinimą skatino. Direktorius V. Š. įvedęs baseino instruktorių motyvacinę sistemą, paskatino baseino instruktorius rinkti vaikų grupes ir taip uždirbti daugiau pinigų įmonei, taip pat ir pačiam baseino instruktoriui. Susirinkimo metu buvo aptartas atlygis baseino instruktoriams už budėjimo valandas baseine ir atskirai už mokymo plaukti grupes. Baseino darbuotojams už vieną darbo (budėjimo) baseine valandą buvo mokama 2 eurai „į rankas“, už vieno vaiko mokymo plaukti pamoką taip pat buvo mokama 2 eurai „į rankas“. Tai, jei treneris turi grupėje 10-12 vaikų, vadinasi jis už tą darbo valandą su vaikais gauna 20-24 eurus „į rankas“. O jei tik budi pagal jos (filialo vadovės N. B.) patvirtintą darbo grafiką baseine, gauna du eurus „į rankas“. Kadangi UAB „X“ direktorius V. Š. nurodė taip dirbti, t.y. gretinti pareigas, tai baseino instruktoriai mielai rinkosi mokymo plaukti grupes kartu ir budėdami, nei vien tik budėdami. Per mėnesį dirbdama 0,25 etato baseino instruktorė I. Š. ir kiti baseino darbuotojai už budėjimą, priežiūrą, gaudavo apie 80 - 84 eurus „į rankas“, o už mokymą plaukti neribojama. Kiek grupių susirinkdavo, tokį uždarbį ir turėdavo. Vidutiniškai kiekvienas mokymo plaukti treneris, dirbantis UAB „X“ (duomenys neskelbtini), filiale turėdavo po 600 - 700 vaikų per mėnesį. Tai tokio trenerio už mokymą plaukti uždarbis būdavo 1200 - 1400 eurų „į rankas“. 2016 m. gruodžio mėn. direktorius V. Š. per susirinkimą pristatė metodą, kaip sutaupyti įmonei pinigų, leidžiant baseino instruktoriams vienu metu budėti ir vesti mokymo plaukti pamokas. Pasak V. Š., nėra Lietuvoje jokio įstatymo ar reikalavimo, kad baseine būtų privalomas prižiūrėtojas. Įsakė, kokius pakeitimus reikėjo atlikti baseino darbuotojų darbo sutartyse ir kas turėjo atsispindėti jose, darbo sutarčių pakeitimus paruošė personalo skyrius ir įkėlė į serverius. Žinoma, su tokia sąlyga ji aktyviai nesutiko, išsakė argumentus dėl klientų saugumo. Susirinkimo metu dėl išsakytos pozicijos UAB „X” direktoriaus V. Š. buvo nutildyta, nes pasak direktoriaus (duomenys neskelbtini), filialo baseine darbo dienomis nuo 14.00 val. būna net 4-5 baseino instruktoriai. Samdyti dar šeštą darbuotoją, kai tuo tarpu baseine yra keturi ar net penki treneriai, vedantys mokymo plaukti treniruotes, yra tiesiog pinigų švaistymas. O apie klientų saugumą direktorius V. Š. net girdėti nenorėjo. Jis sakė, kad pastovi keturių, penkių darbuotojų komanda tikrai pastebės nelaimę, jeigu tokia įvyktų. Verslo interesas įmonėje buvo aukščiau visko. Direktorius įsakė, kad kuo daugiau būtų mokymo plaukti užsiėmimų per budėjimo baseine valandas, tuo daugiau eurų įmonė sutaupys. Įmonėje visa sporto klubų veikla vyko pagal UAB „X“ direktoriaus V. Š. nustatytą tvarką, sukurtus įsakymus. V. Š. išleisdavo įsakymus, juos patvirtindavo, pasirašydavo ir perleisdavo filialų vadovėms juos vykdymui. Baseino darbuotojai neįsivertinę savo budėjimo grafikų, kuriuos žinojo mažiausiai prieš dvi savaites, patys save statydavosi į treniruotes su vaikais. Jei jie sugalvojo savo budėjimo metu vesti mokymo plaukti treniruotę, tai ji nelieka atsakinga už tokį jų pasirinkimą. Ji prašė baseino instruktorių darbo pareigų negretinti, bet jie jos neklausė, nes turėjo finansinį interesą. Papildomą darbą gretino su pagrindinėmis baseino instruktoriaus funkcijomis susitarę su UAB „X“ direktoriumi V. Š. ir sporto dalies vadovu A. S.. Toks susitarimas dėl pareigų gretinimo tarp direktoriaus, sporto dalies vadovo ir baseino instruktorių buvo padarytas direktoriaus įsakymo pagrindu. Direktorius V. Š. 2016 m. gruodžio 29 d. išleido įsakymą Nr. 41 ir patvirtino „Dėl UAB „X“ (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) miestų baseino instruktorių motyvacijos rodiklių tvirtinimo“. Personalo skyrius paruošė baseino darbuotojų darbo sutarties pakeitimus ir įkėlė į serverį. Jos, filialų vadovės, tik atspausdino iš serverio sudarytus ir pateiktus darbo sutarčių pakeitimus bei pateikė darbuotojams atspausdintas sutartis parašams surinkti. Baseino darbuotojai sutiko dirbti įsakyme nurodytomis sąlygomis ir tą įsakymą pasirašė. Baseino darbuotojai dėl tokio įsakymo tik labai apsidžiaugė, o ją tai papiktino. Byloje pateiktas įsakymas su visų baseino darbuotojų parašais. Šiuo atveju ji buvo įsprausta faktiškai sutvarkyti dokumentus, paimti baseino darbuotojų parašus. Ne ji kūrė įmonėje UAB „X“ įsakymus, ne ji sudarinėjo darbo tvarkas. Ji tik direktoriaus įsakymo vykdytoja ir vykdė tai, kas nustatyta buvo UAB „X“ direktoriaus V. Š. patvirtintuose įsakymuose. Baseino instruktorių pareigų gretinimas taupydavo įmonės lėšas. Bet toks pasirinkimas dirbti vienu metu kelis darbus buvo pačios I. Š. pasirinkimas. Baseino klientų priežiūra buvo jos, kaip baseino instruktorės pagrindinė atsakomybė. Faktiškai už baseino vandens zonos priežiūrą atsakingas darbo grafike paskirtas baseino instruktorius. Tiesiogiai 2017 m. rugsėjo 5 d. atsakomybę už vandens zonos priežiūrą nešė paskirta dirbti ir vykdyti vandens zonos priežiūrą baseino darbuotoja I. Š.. I. Š. atsakomybės dėl to, kad ji pasirinko dirbti gretindama pareigas, niekas nenuėmė. O jei papildomų funkcijų negalėjo atlikti tinkamai ir saugiai, vadinasi, reikėjo kažko atsisakyti ir nedirbti papildomų pareigų. Papildomus darbus galėjo organizuoti laisvu laiku nuo budėjimo, tačiau siekdama finansinės naudos rizikavo. Ji patvirtindavo jų pačių pasidarytus darbo grafikus. Jiems buvo galimybės pasirinkti dirbti tada, kada jie gali. Daugelis dirbo labai nedaug laiko. Budėjimas sudarydavo 0,25 etato, t.y. vidutiniškai keturiasdešimt valandų per mėnesį. Įmonėje buvo taikoma suminė laiko apskaita, tai darbo valandas baseino darbuotojai galėjo pasirinkti jiems patogiu metu. Jos reikalas buvo, kad baseino veikimo metu būtų budintis baseino instruktorius. Taip buvo paskirta budėti I. Š.. Jokiu būdu nei ji neprašė, nereikalavo ir nevertė I. Š. dirbti papildomai, nei nurodyta patvirtintame darbo grafike. Tai buvo jos savanoriškas pasirinkimas ir siekimas finansinės naudos. Darbo kodeksas nedraudžia gretinti darbo pareigų, bet atsakomybė lieka pagal pagrindines darbo funkcijas. Darbo užmokesčio I. Š. atsiskaitymo lapelyje buvo kaip pagrindinės pareigos žymimos baseino instruktorės ir tik kaip priedas skiriama suma už mokymą plaukti. Personalo apskaitos programoje ir I. Š. darbo sutartyje faktiškai pagrindinis darbas buvo laikomas baseino instruktorės, kurio pagrindinės atsakomybės yra klientų priežiūra ir saugumas. Finansavimas UAB „X“ (duomenys neskelbtini) filialui, baseino instruktorių etatams buvo skirtas 2,75 etato. Tokį finansavimą paskyrė UAB „X“ direktorius V. Š.. Baseino zonoje numatytas vienas darbuotojas vienu metu visam baseino nepertraukiamam darbui. Direktorius V. Š. laikė, kad to pakanka. (duomenys neskelbtini), klubo darbo laikas darbo dienomis 7.00 - 22.00 val., savaitgaliais 9.00 - 18.00 val. Tai nepilnai trijų žmonių darbo krūvis. Vienu metu klube personalo vadybininkė J. K. – S. net važiavo per filialus ir tikrino, ar ne per daug darbuotojų etatų turima, ar nėra besidubliuojančių darbuotojų vienu metu. UAB „X“ direktorius V. Š. taupė, kur tik galėjo, o kai kur taupumas prasilenkdavo su sveika logika. Ji prašė direktoriaus skirti daugiau etatų, bet jis ir tuos esančius 2,75 etatus sugalvojo taupyti baseino darbuotojų pareigų gretinimu.

2017 m. rugsėjo 5 d. A. K. atvyko į klubą kartu su sūnumi E. K. ir mažamete dukrele. Prie registratūros šią šeimą aptarnavo vyr. administratorė R. K., konsultantė L. L. ir konsultantė M. M.. Darbuotojos pardavė plaukimui reikalingas priemones ir pasiūlė mamai (A. K.) eiti kartu su sūnumi ir mažamete dukra į moterų persirengimo rūbinę arba į vyrų persirengimo rūbinę padėti jam persirengti ir palydėti iki baseino zonos. Pasak darbuotojų (po įvykio buvo aptartos aplinkybės), berniukas atsisakė eiti į moterų persirengimo rūbines, nes jis jau „didelis vyras“, jis jau antrokas ir į moterų rūbinę neis. Pasiūlius mamai su mažamete mergaite palydėti į vyrų rūbinę, mama atsisakė. Tada sutarė, kad vyr. administratorė R. K. suras vyriškos lyties suaugusįjį vyrą, kuris galės palydėti berniuką į vyrų persirengimo rūbines ir į baseino zoną. Administratorė R. K. surado ūkvedį P. K. ir paprašė palydėti berniuką. Ūkvedys palydėjo berniuką į vyrų persirengimo rūbinę, padėjo jam persirengti ir palydėjo į baseino zoną. Ji (B.) nesutinka su jai pateiktu kaltinimu, kad ji uždraudė įleisti tėvus į baseiną. Visi tėvai ir globėjai galėjo visada laisvai lydėti savo vaiką į mokymo plaukti pamokas, taip pat ir A. K.. Vaizdo medžiagoje 2017 m. rugsėjo 5 d. aiškiai matyti, kaip daugelis lydinčiųjų tėvų registratūroje praleidžiami pro turniketą nenuskaitant jų kortelės, nes jie yra tik lydintys vaikus tėvai ir neturi savo kliento klubo kortelės. Daugelis tėvų atsinešdavo šlepetes, skirtas baseino zonai, dalis tėvų, lydinčių savo vaikus į mokymo plaukti treniruotę, nusipirkdavo antbačius ir laisvai eidavo pro turniketą, vėliau tuos pačius suaugusiuosius matė baseino zonoje. Baseino zonoje vaikus lydintiems tėveliams reikėjo būti su šlepetėmis arba antbačiais, be viršutinių lauko rūbų ir nesinaudoti mobiliaisiais telefonais, kompiuteriais, planšetėmis. Laikantis higienos normų baseino zonoje galima buvo laisvai stebėti vaikų treniruotes tėveliams. Dėl kokių priežasčių A. K. 2017 m. rugsėjo 5 d. nenuvedė savo vaiko į rūbinę, teismui taip ir neatsakė. Berniukas buvo pirmą kartą. Jam galėjo nepatikti treneris, aplinka ar dar kažkas. Galėjo apsigalvoti ir pan. Mamai reikėjo prie situacijos ir aplinkos pripratinti vaiką. Mama pasirinko eiti apsipirkti į parduotuvę „Batų kalną“. Jos darbo praktikoje, pirmose treniruotėse tėvai pasilieka, o kiti stebi vaikus nuolat. Vaizdo medžiagoje 2017 m. rugsėjo 5 d. matyti, kad į baseiną galima ateiti, lydėti, stebėti vaikų treniruotę bei padėti jiems persirengti. Baseine matyti tėveliai ne su maudymosi kostiumais, o apsirengę drabužiais. Ji pati 2017 m. rugsėjo 5 d. buvo baseino zonoje ir nė vienam iš ten esančių tėvelių neuždraudė būti baseine bei stebėti vaikų treniruotę. Prioritetas berniuko mamai tą dieną galimai buvo apsipirkti „Batų kalno“ parduotuvėje. Neatsakinga kaltinti ją ( N. B.), kai atsakomybės už tą dieną neprisiėmė tėvai. Kaltinimas, kad atvykusi A. K. kartu su sūnumi E. K. ir mažamete dukra į plaukimo treniruotę „X“ (duomenys neskelbtini) buvo neįleista į vyrų ar moterų persirengimo rūbinę ir į baseiną, neatitinka tikrovės. Ji ir savo pradinuką vaiką rugsėjo pirmąją veda į mokyklą ir neišeina apsipirkti, kol vyksta šventinė pamoka. O gal pamoka vyks trumpiau? Ar kas atsitiks? Bylos medžiagoje, gerokai po įvykio, apie 2018 m. rugpjūčio mėn. be parašo, be patvirtinimo, be jokio įsakymo atsiranda, neva „Plaukimo akademijos taisyklės“, kai tokios dar įvykio metu negaliojo ir dar tokių taisyklių nebuvo. O kaltinimas formuojamas pagal kažkokį nebūtą „word“ dokumentą. Nelaimės metu klube 2017 m. rugsėjo 5 d. galiojo 2016 m. lapkričio 24 d. Naudojimosi „X“ sveikatingumo klubų teikiamomis paslaugomis tvarkos ir taisyklės, su kuriomis ir buvo supažindinta berniuko mama A. K.. Tą vakarą, kai atsitiko nelaimė, apie 17.30 val. į kabinetą įbėgo pardavimų vadybininkė R. S. ir prašė kviesti greitąją pagalbą, neva kažkas skęsta. Nedelsiant, skubėdama į baseiną kvietė greitąją medicinos pagalbą. Atskubėjus į baseiną pamatė, kad vyr. baseino instruktorius K. S. ir baseino instruktorius L. K. gaivina berniuką. Apie nelaimę telefonu pranešė sveikatingumo tinklo vadovei S. P.. Ji pasakė, kad informuos direktorių V. Š.. Netrukus atvažiavo greitoji medicinos pagalba. Medikai gaivino vaiką, leido vaistus. Vienas iš paramedikų paprašė iškviesti reanimobilį, nes atvykę medikai neturėjo pakankamai įrangos gaivinimui. Paskambino į greitąją medicinos pagalbą, kad atsiųstų reanimobilį vaiko gaivinimui. Atvykus galimai aukštesnės kvalifikacijos medikams, buvo sustiprintas gaivinimas, pajungtas gaivinimo aparatas. Berniuko gaivinimas užtruko apie valandą. Jo atgaivinti medikams nepavyko. Atsitikus nelaimei klube buvo ir įmonės direktorius V. Š.. Jis stovėjo konferencijų salėje ir per langą stebėjo berniuko gaivinimą. Direktorius V. Š. nuolatos jai skambino ir nurodinėjo, ką daryti, nesiteikdamas nusileisti į baseiną, kur gaivinamas vaikas ir padėti. Buvo išvedami klientai iš baseino zonos. Ji bandė nutraukti klubo veiklą, nebevesti grupinių aerobikos treniruočių. Direktorius V. Š. jai paskambino ir sako: „ką čia sugalvojai?, nereikia iš to daryti tragedijos, tegu žmonės sportuoja, tegu viskas vyksta kaip buvę. Uždaryk tik baseino zoną“. Direktoriui ji sakė, kad vaikas reanimuojamas ir nereikia šokti ir linksmintis. UAB „X” direktorius V. Š., tinklo vadovė S. P. ir sporto dalies vadovas A. S. iš karto po įvykio įmonėje įvykdė pokyčius. Jie įvedė naujų, papildomų saugumo priemonių: prie registratūros, hole pakabino televizorius, pro kuriuos buvo tiesiogiai transliuojamas vaizdas iš baseino. Tėvai galėjo stebėti, kaip sekasi jų vaikams bei žinoti, kada juos pasiimti pasibaigus treniruotei. Taip pat įvedė, kad atėję į baseiną ir naudodamiesi paslauga „mokymas plaukti“ vaikai kartu su tėvais gavo specialiąsias apyrankes, kurios padėjo darbuotojams greitai juos identifikuoti, jei toks vaikas būtų baseino zonoje be suaugusiųjų priežiūros. Po nelaimingo atsitikimo visuose UAB „X” filialuose direktorius V. Š. skyrė papildomus baseino prižiūrėtojų etatus, kurių pagrindinė užduotis stebėti baseiną bei užtikrinti klientų saugumą. Baseino prižiūrėtojai iš kitų darbuotojų išsiskyrė ryškia, raudona apranga. Po įvykio UAB „X” direktorius V. Š. išnuomojo įrangą, identifikuojančią žmogų, po vandeniu išbuvusį ilgesnį laiką, nei viena minutė. Įranga suveikdavo signalizuojant. Po nelaimingo atsitikimo UAB „X“ (duomenys neskelbtini), filiale vyrų ir moterų persirengimo rūbinėse direktorius V. Š. skyrė finansavimą ir įrengė po dvi kabinas, kuriose tėvai galėjo persirengti su savo skirtingų lyčių vaikais ir padėti jiems susitvarkyti po treniruočių. Po įvykio baseino prižiūrėtojams nupirko racijas, kad registratūra turėtų ryšį su baseinu ir galėtų vieni kitus informuoti. Po įvykio vaikams, atėjusiems su tėvais ar savarankiškai į plaukimo pamoką, jiems paduodant raktelį, ant riešo buvo užsegama ryški (rožinės spalvos) vienkartinė apyrankė. Apyrankę buvo privaloma segėti ant riešo viso buvimo klube metu. Treneris, kurio pamokoje buvo vaikas, privalėjo sekti, kad vaikai apyrankių nenusiimtų. Pasibaigus treniruotei, apyrankę treneris nukirpdavo išleisdamas iš treniruotės kiekvienam vaikui atskirai. Po įvykio vaikai, atėję į baseiną su tėvais praleisti laisvalaikio, ne mokymui plaukti, buvo pažymimi abu vienkartine ryškia (geltona) apyranke. Tėvams ar lydinčiam asmeniui uždedama tokia pati apyrankė, kaip ir vaikui. Apyrankę galima nuimti tik išėjus per turniketą. Spalva - ryškiai geltona kardinaliai skyrėsi nuo spalvos, naudojamos mokymo plaukti paslaugai. Po įvykio dėl klientų saugumo tinklo vadovė S. P. visiškai uždraudė naudotis nusileidimo kalneliu (duomenys neskelbtini) g. esančiame „X“ filiale. Po įvykio direktorius V. Š. suplanavo ir pasamdė įmonę pravesti personalo mokymus baseino darbuotojams, susijusius su saugumu baseino zonoje. Visi šie pakeitimai buvo inicijuoti UAB „X“ centro (direktoriaus V. Š., tinklo vadovės S. P., sporto dalies vadovo A. S.) ir perduoti vykdyti filialams. UAB „X” direktorius V. Š. inicijavo pakeitimus filialuose, skyrė finansavimą etatams ir saugumo priemonėms įvedant filialuose, kad daugiau tokia nelaimė nepasikartotų. Jeigu UAB „X“ direktorius V. Š. ir jo administracija visas šias priemones būtų įvedę prieš nelaimingą įvykį, tokia nelaimė nebūtų atsitikusi (t. 8, b.l. 115-123).

2017 m. rugsėjo 6 d. apklausta liudytoja N. B. parodė, kad UAB „X“ sistemoje dirba apie 14 metų. Maždaug nuo 2012 metų ji dirba sporto klubo „X“, esančio (duomenys neskelbtini) padalinio vadove. 2017 m. rugsėjo 5 d. ji buvo savo darbo kabinete. Maždaug 17.28 val. į jos kabinetą įbėgo kolega ir pradėjo rėkti: „N., kviesk greitąją, skęsta“. Iš streso dabar nepamena, kas tai buvo, tačiau mano, kad tai buvo jų klubo pardavimų vadybininkė R. S.. Ji (N. B.) bėgdama link baseino skambino 112. Jos klausė, kas nutiko, bet nežinodama tikslių aplinkybių, nurodė tik adresą ir sakė, kad greičiau važiuotų. Kai atbėgo prie baseino, vaikas buvo ištrauktas. Jį gaivino treneriai L. ir K.. Gaivinimo metu atbėgo 3 vyrai, kurie garsiai pasakė, kad yra medikai ir kad jiems leistų gaivinti. Pastarieji perėmė vaiko gaivinimą ir netrukus atvažiavo medikai. Medikai gaivinant vaiką pasakė, kad reikėtų reanimobilio. Ji papildomai paskambino į 112 ir paprašė reanimobilio. Pastarieji atvykę jungė visą aparatūrą, leido daug medikamentų. Tuo metu salėje jau pašalinių žmonių nebuvo, nes ji buvo davusi komandą išvesti visus iš salės. Vaikas buvo gaivinamas maždaug apie valandą. Ji pamatė, kaip medikai atjungė aparatus ir konstatavo vaiko mirtį. Tai buvo jų klientas, atėjęs pirmą kartą į treniruotę. Vaiko mama į baseiną buvo atvesta, kai buvo pradėtas vaiko gaivinimas, prieš atvykstant reanimobiliui (t. 6, b.l. 66-67).

2018 m. liepos 18 d. apklausta liudytoja N. B. parodė, kad dirbdama sveikatingumo klubo „X“, adresu (duomenys neskelbtini), vadove buvo atsakinga už ataskaitų teikimą, sporto ir pramogų parko veiklos organizavimą, biudžeto vykdymą. Pagrinde ji buvo atsakinga už vykdomus paslaugų pardavimus. Jos tiesioginiu vadovu buvo sveikatingumo tinklo vadovai. Pradžioje tai buvo S. P.- G., o nuo 2017 metų lapkričio vidurio A. S.. Darbo grafiką su klubo darbuotojais ji derindavo iš anksto, kadangi darbuotojai dažniausiai dirbdavo keliose darbo vietose. Darbuotojams užsipildžius, kokiomis dienomis ir valandomis jie gali dirbti, jų darbo valandos buvo suvedamos į specialią sistemą. Tai darydavo arba ji pati, arba vyr. administratorė R. K.. Kiek pamena, S. P. – G. buvo duota užduotis parengti darbuotojo pareigybės aprašymus. Ji (N. B.) juos gaudavo parengtus ir patvirtintus UAB „X“ direktoriaus V. Š.. Su ja asmeniškai darbuotojų, tame tarpe ir baseino prižiūrėtojų pareigybių aprašymai nebuvo derinami. Ji buvo vienintelė iš visų UAB „X“ klubų vadovų, kuri išsikovojo, kad tuo pačiu metu baseino prižiūrėtojas negalėtų vykdyti dviejų funkcijų vienu metu, tai yra kartu budėti prie baseino ir tuo pat metu vesti vaikams plaukimo pamokas. Šiuo pagrindu buvo pakeistos darbo sutartys su baseino prižiūrėtojais, kuriose buvo įtrauktas punktas dėl funkcijų nedubliavimo. Jei darbuotojas vykdo baseino priežiūrą, tai tuo metu neveda plaukimo pamokų vaikams, ir atvirkščiai. Tačiau tuo pačiu metu buvo spaudimas iš aukštesnės valdžios kuo labiau taupyti lėšas, tai yra didinti bendrovės pelningumą, skatinti darbuotojus visgi tuo pačiu metu atlikti kelias funkcijas. Tai buvo ne jos asmeninis sprendimas, tai buvo UAB „X“ vadovų sprendimas. UAB „X“ turėjo leidimą – higienos pasą sporto klubo veiklai ir baseinų bei pirčių zonai. Kiek žino, UAB „X“ 2017 m. rugsėjo 5 d. dienai neturėjo leidimo – higienos paso neformalaus ugdymo veiklai. Pagrindinis UAB „X“ tikslas buvo paslaugų pardavimas, o ne saugumas. Visa UAB „X“ veikla buvo nukreipta į pelningumą. Baseino prižiūrėtojų darbo grafikas buvo derinamas su pačiais baseino prižiūrėtojais. Darbo grafikas visuomet buvo derinamas taip, kad baseino prižiūrėtojo funkcija nesidubliuotų tuo pačiu metu su plaukimo pamokų vedimu. Klubo darbuotojų mažinimas, žmogiškųjų išteklių mažinimas nepriklausė nuo jos asmeniškai. Ji gaudavo konkrečias užduotis (tai būdavo dažniausiai įsakymo formos) atlikti tam tikrus pakeitimus darbo sutartyse ar klubo veikloje, ar pan. Žmogiškųjų išteklių skyrimas priklausė nuo UAB „X“ vadovų. Jos klubas gaudavo tam tikrą biudžetą, kurio negalėdavo viršyti. Baseino priežiūrą, lankytojų ir darbuotojų saugumą reglamentuojanti tvarka buvo numatyta vidaus taisyklėse, kurios buvo viešai prieinamos visiems klubo lankytojams, o darbuotojai supažindinami pasirašytinai. Ji nori pabrėžti, kad E. K. pirmos treniruotės metu buvo pasiūlyta eiti į moterų rūbinę, kad su juo galėtų eiti ir mama, tačiau vaikas atsisakė. E. K. motinai nebuvo draudžiama stebėti E. K. treniruotės. Greičiausiai moteris ne taip suprato jai išdėstytą informaciją. Tiek vyrų, tiek moterų rūbinėse buvo įrengtos atskiros persirengimo kabinos, skirtos būtent atėjusiems skirtingų lyčių asmenims, tai yra, jei mama atėjo su vaiku (berniuku) ir atvirkščiai vyras atėjo su dukra, tada tokie tėvai savo vaikus veda būtent į tokias rūbines, skirtas skirtingų lyčių atstovams. Galbūt nuomonė dėl to, kad tėvams neva draudžiama stebėti jų pačių vaikų plaukimo treniruotes, atsirado iš to, kad buvo pradėję dažnėti atvejai, kad atvykę į vaikų plaukimo treniruotes tėvai, buvo pradėję patys nemokamai naudotis klubo paslaugomis. Kai tokie atvejai buvo išaiškinti, tada iš tėvų buvo sulaukiama neigiamų emocijų, tačiau tikrai niekas tėvams nedraudė tvarkingai, kaip priklauso, stebėti savo vaikų treniruočių. Nuo 2018 m. kovo 29 d. ji nedirba UAB „X“ (t. 6, b.l. 70).

2019 m. liepos 25 d. įtariamoji N. B. dėl jai pareikšto įtarimo pagal BK 132 straipsnio 3 dalį, 229 straipsnį savo poziciją išreikšti atsisakė (t. 6, b.l. 82).

2019 m. rugpjūčio 13 d. papildomos apklausos metu įtariamoji N. B. savo pozicijos dėl pareikšto įtarimo neišreiškė. Atsisakė duoti parodymus, kol nesusipažins su visa bylos medžiaga (t. 6, b.l. 83).

2019 m. lapkričio 28 d. įteikus galutinį pranešimą apie įtarimą pagal BK 132 straipsnio 3 dalį, 229 straipsnį įtariamoji N. B. savo pozicijos dėl pareikšto įtarimo neišreiškė (t.6, b.l. 86).

Apklausta teisme nukentėjusioji A. K. parodė, kad 2017 m. rugpjūčio pabaigoje ji kreipėsi į ,,X“ sporto klubą, kad jos sūnus galėtų lankyti plaukimo pamokas. Atvykusi į klubą pasirašė sutartį ir paprašė galimybės susitikti su plaukimo treneriu. Ji norėjo paklausti, ar galės dalyvauti ir stebėti sūnaus plaukimo pamokas. Prieš tai jų šeima gyveno (duomenys neskelbtini) Respublikoje. Ten jos dukra lankė plaukimo pamokas ir jiems buvo sudaryta galimybė stebėti, kaip dukra plaukioja. Tačiau jai buvo pasakyta, kad „X“ klubo vadovybė uždraudė tėvams lankytis baseine ir stebėti vaikų plaukimo pamokas. 2017 metų rugsėjo 5 dieną ji su sūnumi E. ir jaunesne dukra atėjo į „X“ sporto klubą. Jie atėjo apie 15 minučių prieš numatytą plaukimo pamoką. Ji nupirko sūnui plaukiojimui reikalingą kepurytę, registratūroje gavo raktą nuo rūbų spintelės. Ji paprašė registratūroje buvusios registratorės, kad paprašytų kokio nors asmens, kuris galėtų jos sūnų palydėti į rūbinę. Tokį asmenį registratorė surado. Tai buvo vyriškis, kuris palydėjo jos sūnų į sporto klubo vidines patalpas. Ji su dukra palaukė, kol tas vyras sugrįžo. Sugrįžęs vyras jai pasakė, kad sūnus palydėtas ir perduotas plaukimo treneriui. Įsitikinusios, kad viskas tvarkoje, ji su dukra iš klubo patalpų išėjo. Prieš 10-15 minučių iki numatytos plaukimo pamokos pasibaigimo, ji su dukra sugrįžo į sporto klubo patalpas ir laukė ateinančio sūnaus, tačiau jis vis neatėjo. Ji sunerimo ir kreipėsi į administratorę, tačiau į jos prašymą pasidomėti, kodėl neateina jos sūnus, nes plaukimo pamoka jau seniai pasibaigė, buvo sureaguota abejingai. Po kurio laiko prie registratūros atbėgo vyras, kuris dėvėjo tik maudymosi kelnaites ir paprašė, kad kažkas iškviestų greitąją pagalbą, nes baseine paskendo vaikas. Kas vyko toliau, nelabai atsimena. Pamena, kad jai nepažįstamos moterys kovojo, kad ją praleistų į baseino patalpas. Ją ten nuvedė savo vaikų laukusios moterys. Nuėjusi prie baseino pamatė ant grindų gulintį jos sūnų, kurį gaivino kažkoks klubo lankytojas. Ji tikėjosi ir laukė gerų žinių, tačiau jai pranešė, kad jos vaiko nebėra (t. 7, b.l. 43-44).

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji A. K. nurodė, kad sporto klube „X“ užrašydama sūnų į plaukimo pamokas paklausė jos sūnų treniruosiančio trenerio, ar ji galės stebėti, kaip sūnus mokosi plaukti, tačiau jai kategoriškai buvo pasakyti, kad tai daryti nebus galima. Vėliau, sužinojusi apie įvykusią baisią nelaimę ir patekusi į baseino teritoriją pamatė gulintį savo sūnų, prie kurio buvo palinkę keli vyrai. Šalia buvo ir sūnaus treneris L. K., kuris jai pasakė, kad po treniruotės jis palydėjo jos sūnų į rūbinę (t. 5, b.l. 76-77).

Apklaustas teisme nukentėjusysis T. K. parodė, kad tuo metu, kai atsitiko ši nelaimė, dirbo (duomenys neskelbtini). Apie įvykį žino tik iš sutuoktinės pasakojimo. Žmona jam papasakojo, kad jos neįleido į baseino patalpas stebėti, kaip sūnus mokosi plaukti. Jų sūnus iš viso nemokėjo plaukti ir jam tai buvo pirma treniruotė. Civilinio ieškinio jie su žmona nereiškia, nes jiems padarytą moralinę žalą pilnai atlygino UAB „X“ (t. 7, b.l. 44).

Apklaustas teisme liudytojas L. K. paaiškino, kad sporto klube „X“ dirba plaukimo instruktoriumi. Kaltinamąją N. B. pažįsta kaip buvusią klubo vadovę. 2017 m. rugsėjo 5 d. jis dirbo baseine. Nuskendęs berniukas atėjo į užsiėmimą apie 16.00 val. Prieš treniruotę su visais atėjusiais vaikais buvo pravestas instruktažas. Visi buvo naujokai. Su vaikais jis pakalbėjo apie baseino taisykles, ką jie darys, ką veiks, ką galima daryti ir ko negalima. Toliau sekė pamokėlės. Baseino pamoka vyko šoniniame baseine, prie lango, su gelbėjimo priemonėmis. Pasibaigus pamokėlei jis su vaikais nuėjo prie vaikų baseino, kuris yra prie išėjimo, nes ten yra šiltesnis vanduo. Jo grupės vaikai ten pasišildė ir išėjo į rūbinę, kurią nuo baseino skiria dvejos durys. Tuo metu jis nuėjo rinkti inventoriaus ir laukė kitos vaikų grupės. Atėjus 17.00 val. kitos grupės vaikams, toje pačioje vietoje pradėjo vesti instruktažą. Po kažkiek laiko išgirdo pagalbos šauksmą. Pažiūrėjęs pamatė, kad jam mojuoja ranka, kviečia ateiti į kitą vietą. Supratęs, kad kažkas negerai, nubėgo link tos vietos. Prieš tai parodė, kad kolegos užimtų jo vietą prie jo treniruojamų vaikų. Jis su kitu treneriu nubėgęs į kvietimo vietą pamatė ant kranto gulintį vaiką. Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus liudytojas patvirtino, kad bendravo su žuvusio berniuko mama, kuri su juo kalbėjo kaip su jos sūnų mokinsiančiu plaukti treneriu ir atsakė į jos klausimus apie mokymo eigą ir pan. Ar tuo metu mama klausė, ar ji galės stebėti sūnaus treniruotes, jis neatsimena. Tuo metu vaikų tėvams nebuvo leidžiama stebėti plaukimo treniruočių. Nurodymas, kad tėvai negali stebėti treniruočių, atkeliavo „iš aukščiau“, ir tai nebuvo plaukimo trenerių iniciatyva. Kad negalima tėvams stebėti vaikų treniruočių, jis sužinojo arba iš vyr. trenerio, arba iš vadovės. Buvo susirinkimai, kada buvo sprendžiamas šis klausimas. 2017 metų rugpjūčio mėnesio pabaigoje turėjo būti trenerių susirinkimas, juose buvo kalbama, kad baseino zonoje tėvai negalės būti. Tai sakė klubo vadovė N. B.. Tėvams nebuvo galima stebėti treniruočių, nes tokiu atveju buvo nesilaikoma higienos. Padidėdavo žmonių srautas rūbinėse ir tai trukdydavo kitiems klubo klientams. Plaukimo treniruotes lankančių vaikų tėvai turėjo savo vaikų laukti klubo vestibiulyje. Rūbinėje ir duše vaikų niekas nestebėjo. Paliktas rūbinėje vienas vaikas galėjo sugrįžti atgal į baseiną. Nelaimingo įvykio metu baseino prižiūrėtoja buvo I. Š.. Jos funkcijos buvo prižiūrėti baseino zoną, kad nebūtų nelaimingų atsitikimų, kad viskas veiktų ir būtų įjungta. Įvykio metu plaukimo trenerio ir prižiūrėtojo funkcijos buvo vykdomos vienu metu. Tuo laiku baseino prižiūrėtojo – budėtojo grafiką sudarydavo vyr. treneris K. S., kurį tvirtindavo klubo vadovė N. B.. Jis nežino, ar buvo klube kalbama apie tai, kad treniruojant vaikus nėra galimybės užtikrinti baseino saugą, tačiau jis pats apie tai nekalbėjo. Jam yra tekę tuo pačiu metu būti treneriu ir baseino prižiūrėtoju. Tokiu atveju būdavo sunku, nes tai dvigubas darbas ir atsakomybės. Po šio įvykio plaukimo trenerio ir baseino prižiūrėto darbas to paties asmens vienu metu nebeatliekamas. Po to įvykio visi suprato, kad reikia papildomo žmogaus ir, kad tokius darbus dirbtų du žmonės. Įvykio metu jis turėjo dvi pareigybes. Buvo plaukimo instruktorius ir baseino prižiūrėtojas. Plaukimo instruktoriaus buvo vienas tvarkaraštis ir kartais jie dubliuodavosi. Nelaimės dieną jis nebuvo baseino prižiūrėtojas (t. 7, b.l. 157-159).

2017 m. spalio 10 d. apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją liudytojas L. K. parodė, kad dirba sporto klube „X“, (duomenys neskelbtini), baseino treneriu ir prižiūrėtoju. 2017 m. rugsėjo 5 d. jo darbas prasidėjo 15:00 val. 16:00 val. jis priėmė vaikų grupę, kurioje buvo E. K.. Vaikai buvo pirmą kartą treniruotėje. Vaikai buvo supažindinti su vidaus tvarkos taisyklėmis. Treniruotės metu baseine darė pratimus su vandeniu. Treniruotė baigėsi 16:45 val. Vaikams leido eiti pasišildyti į mažą baseinėlį. Jiems pasišildžius liepė pasiimti savo daiktus ir eiti į rūbinę. Jis matė, kad visi vaikai, tame tarpe ir E. iš baseino išėjo ir nuėjo į rūbinę. Pagal treniruočių grafiką, 17:00 val. jam prasidėjo kita pamoka su kita vaikų grupe. Apie 17:30 val. išgirdo moters riksmus. Pastaroji šaukė jo vardą. Moteris buvo baseine kartu su savo vaiku. Jis nubėgo link tos moters. Bėgdamas suprato, kad įvyko kažkokia nelaimė. Jis suriko kitam treneriui K. S., kad ateitų į pagalbą. Atbėgęs pamatė, kad E. guli ant baseino krašto. Suprato, kad vaikas skendo, todėl paskambino 112, iškvietė pagalbą ir pastarųjų nurodymu pradėjo daryti vaiko gaivinimą. Gaivino E., bet šis nerodė gyvybės ženklų. Aplink susirinko daug žmonių. Keli žmonės pasakė, kad jie moka geriau gaivinti nei jie (treneriai), todėl puolė padėti. Po kiek laiko atvyko greitoji pagalba. E. gaivinimą perėmė medikai. Kažkas iš sporto klubo administracijos liepė atnešti E. drabužius iš spintelės. Kai nuėjo, pamatė, kad E. spintelė atrakinta. Paėmęs E. drabužius atnešė į baseino zoną. Žinojo, kur buvo E. spintelė, kadangi prieš treniruotę padėjo persirengti. Administracija nutarė uždaryti baseino zoną, todėl paprašė visų klientų išeiti iš baseino patalpų. Apie 19:30 val. kolegos pranešė, kad nepavyko E. atgaivinti ir jis mirė. Treniruotės metu jam skambino E. mama, bet jis neatsiliepė. Jiems uždrausta treniruočių metu naudotis mobiliaisiais telefonais. Vaikų treniruočių metu turi dalyvauti vienas treneris. Kai vaikai nueina į rūbinę, jais niekas nesirūpina. Dar būna baseino prižiūrėtojas. Tuo pačiu metu baseine vyksta keturios treniruotės. Yra ir kitų trenerių baseine, bet pastarieji turi savo plaukimo takelius. Darbo grafiką sudaro vyresnysis treneris K. S., o tvirtina klubo vadovė N. B.. Tuo metu, kai jis treniravo E. grupę, šalia jo paties vaikus treniravo R. Ž.. Tolimesniame baseine buvo treneriai I. Š., K. S., M. Č.. Tuo metu baseino prižiūrėtoja - gelbėtoja buvo I. Š., kuri iki 17:00 val. turėjo vaikų grupę. Po 17:00 val. ji taip pat turėjo grupę. Šiuo atveju baseino prižiūrėtojo ir trenerės pareigos dubliavosi. Prižiūrėtojo ir trenerio darbas ne visada dubliuodavosi. Prižiūrėtojams kas mėnesį sudaromas atskiras darbo grafikas. Apie tai, kad tą dieną trenerės I. Š. darbo grafikas dubliavosi su prižiūrėtojos pareigomis, mano, kad turėjo žinoti K. S. ir N. B.. Į prižiūrėtojo pareigas įeina prižiūrėti baseino švarą, tvarką, suteikti pagalbą klientams. Pagal nustatytą tvarką, kai vaikai nueina į rūbinę, baseinų prižiūrėtojas neprivalo jų kontroliuoti, kad pastarieji nesugrįžtų į baseiną. Iš rūbinės vaikai turi išeiti į registratūrą, kur jų laukia tėvai. Personalui nebuvo nustatyta pareiga kontroliuoti, kad vaikai negrįžtų į baseino zoną. Sporto klube „X“ treneriu - prižiūrėtoju dirba nuo 2016 metų gegužės mėnesio. Darbinantis teorines žinias davė klubo vadovė N. B., o praktines K. S.. Visą laiką buvo sakoma, kad turi būti baseino zonoje, turi rūpintis saugumu, pagalbos suteikimu. Buvo nurodyta, kad prižiūrint baseiną visą laiką turi nestovėti vienoje vietoje, vaikščioti, kad viską matytų. Tuo metu, kai prižiūrėtojo ir instruktoriaus darbas sutapdavo, nebuvo įmanoma pilnai užtikrinti baseino klientų priežiūros. Galutinį sprendimą dėl darbo grafiko turinio priima N. B., kuri patvirtino rugsėjo mėnesio darbo grafiką. Treniruočių grafiką derindavo su K. S.. Administracijos nurodymu tėvams į baseino zoną 2017 m. rugsėjo 5 d. nebuvo leidžiama įeiti. Viena iš baseino prižiūrėtojų funkcijų buvo, nustačius, kad baseine yra vaikų tėvai be specialios baseino aprangos, paaiškinti, kad jiems nėra leidžiama būti baseine ir paprašyti laukti už durų. Apie tai, kad baseine negali būti vaikų tėvai, galimai jam pranešė vyr. treneris K. S.. K. S. bendraudavo su administracija ir jiems perduodavo su darbu susijusius sprendimus. Tuo metu, kai eidavo į tualetą, pavaduodavo kitas treneris, jeigu būdavo baseine (t. 5, b. l. 180-182).

2017 m. rugsėjo 6 d. apklaustas liudytoju L. K. nurodė, kad įprastai baseino zonoje dirba gelbėtojas, tačiau tuo metu pastarasis taip pat turėjo trenerio užsiėmimą, kadangi dirbo ir gelbėtoju, ir treneriu (I. Š.). Prie baseino turėjo budėti I.. Visi plaukimo treneriai turi grafiką, kuomet budi prie baseino. Kartais budėjimas prie baseino ir plaukimo treniruotės susidubliuoja (t. 5, b.l. 172-173).

2019 m. balandžio 8 d. apklaustas papildomai liudytojas L. K. parodė, kad šiuo metu tiksliai neatsimena, kaip jis buvo informuotas - žodžiu ar raštu, bet tikrai atsimena, kad visus trenerius vyr. treneris K. S. informavo apie tai, kad vaikų grupinių treniruočių metu tų treniruojamų vaikų tėvai vandens zonoje baseino patalpoje yra negeidaujami, ir nurodė neleisti tėvų į tą baseino patalpą, kur vyko treniruotės. Tikslios šio nurodymo datos nepasakys. Tai buvo prieš mokslo metų pradžią, galėjo būti 2017 metų vasaros pabaigoje. Tokio nurodymo priežastis buvo tai, kad kiti baseino klientai išreiškė savo nepasitenkinimą, kad dalyvaujančių treniruotėse vaikų tėvai jų treniruočių metu būna baseino patalpoje vandens zonoje, nes tuo metu būna ir taip labai didelis srautas žmonių, ir tai kelia nepatogumų. Be to, higienos klausimu tai taip pat trukdė, nes tėvai ateidavo su lauko drabužiais, avalyne. Kieno konkrečiai sprendimu buvo uždrausta tėvams stebėti vaikų treniruotes baseino patalpoje ir prižiūrėti savo vaikus, kaip yra nurodyta baseino taisyklėse, jis tiksliai nežino, jiems - treneriams šitokį nurodymą perdavė vyr. treneris K. S.. Su A. K. dėl jos vaiko E. K. lankymo grupinių treniruočių baseine jis buvo susitikęs prieš pirmą užsiėmimą, prieš 2017 m. rugsėjo 5 d. Susitikimo metu jis paaiškino visą treniruočių eigą, papasakojo, kaip kas vyksta, taip pat pasakė, kad stebėti treniruotes baseino patalpoje vandens zonoje ji negalės, nes vadovybė uždraudė leisti tėvams dalyvauti treniruotėse baseino patalpoje ir jas stebėti. Jis nežino, kas konkrečiai iš vadovybės davė nurodymą neleisti tėvų į baseino patalpą, vandens zoną ir uždrausti stebėti treniruotes, t. y. nurodymą, prieštaraujantį baseino naudojimosi taisyklėms. Jam šį nurodymą perdavė vyr. treneris K. S. (t. 5, b.l. 183-184).

Apklaustas teisme liudytojas K. S. papasakojo, kad dirba plaukimo instruktoriumi sporto klube „X“. Kaltinamąją N. B. pažįsta kaip buvusią klubo vadovę. Įvykio metu jis dirbo plaukimo baseine ir vedė plaukimo treniruotę. Išgirdęs pagalbos šauksmus nubėgo į tą pusę ir pamatė iš vandens ištrauktą berniuką. Jis pradėjo berniuką gaivinti. Tai darė, kol neatvyko greitoji medicinos pagalba, kurios darbuotojai perėmė berniuko gaivinimą. Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus liudytojas nurodė, kad vaikų tėvai nebūdavo baseino patalpose. Jiems buvo rekomenduojama būti registratūroje. Tokius nurodymus plaukimo treneriai gavo iš sporto klubo „X“ vadovybės, o konkrečiai iš N. B.. Tai galėjo būti pusmetis iki nelaimingo įvykio. Tokie nurodymai buvo duoti susirinkimo metu. Tai buvo bendra UAB „X“ politika, siekiant, kad geriau būtų vykdomos plaukimo treniruotės, kad būtų išlaikyta klubo patalpų švara ir nebūtų pašalinių žmonių. Iki šio susirinkimo vaikų tėvams buvo leidžiama stebėti vaikų treniruotes. Įvykio metu baseino priežiūros funkcijos buvo padalintos. Buvo sudaryti baseino priežiūros grafikai. Tuo metu turėjo prižiūrėti baseiną, bet buvo galima vesti ir plaukimo treniruotes. Tas pats vienas žmogus buvo atsakingas už baseino priežiūrą, bet galėjo vesti treniruotę. Baseino prižiūrėtojas turėjo reaguoti, jei kažkas skęsta ar nesilaiko baseino taisyklių. Jis sudarydavo baseino budėjimo grafiką, kurį patvirtindavo klubo vadovė N. B.. Grafikus jis sudarydavo prieš mėnesį. Visiems būdavo parašoma, kad daromas budėjimo grafikas. Visi treneriai surašydavo, kada jie gali dirbti. Jis surinkdavo duomenis, kada kiekvienas iš jų gali budėti ir sudarydavo grafiką, kurį pateikdavo tvirtinti N. B.. Plaukimo treniruočių grafikas buvo sudaromas pagal poreikį, atsižvelgiant, kiek yra vaikų grupių, kad sutilptų į plaukimo takelius ir galėtų vykti treniruotės, kad būtų tvarkingai sureguliuotas plaukti norinčių asmenų srautas. Jis taip pat sudarydavo plaukimo treniruočių grafiką, kurį patvirtindavo N. B.. Darbo reikalais jis nuolatos bendravo su N. B.. Jei baseino prižiūrėto darbas sutapdavo su plaukimo instruktoriaus treniruote ir budėjimo metu baseino zonoje atsitinka koks nors įvykis, tai plaukimo treniruotę vedęs treneris perduoda savo grupę kolegai treneriui, o jeigu kolegos nėra, tai išlaipina į saugią zoną ir kaip baseino prižiūrėtojas eina spręsti iškilusios problemos. Jis negali pasakyti, ar plaukimo instruktorius treniruodamas vaikus galėjo pamatyti, kad baseine kažkas įvyko. Įvykio metu baseino priežiūrą vykdė jo kolegė I. Š., tuo metu turėjo vaikų plaukimo treniruotę. Po šio įvykio buvo peržiūrėta baseino sauga. Buvo priimta naujų vidaus tvarkos taisyklių. Vienu metu negalima buvo prižiūrėti baseino ir vesti plaukimo treniruočių. Vaikų tėvai galėjo stebėti savo vaikų treniruotes. Kas liečia neformaliojo vaikų švietimo programą „Plaukimo akademija“, tai atskiras juridinis vienetas nebuvo įsteigtas. Tai yra UAB ,,X“ vienetas, po kurio ženklu vykdomos plaukimo treniruotės ir varžybos. Plaukimo treniruotės įėjo į „Plaukimo akademiją“. Stebėdami vaikų treniruotes tėvai gali įvertinti vaiko pažangą. Jeigu būdavo mažesni vaikai, tai galėdavo palydėti iki rūbinės, padėti persirengti. Po treniruotės tėvai su vaiku turi išeiti iš baseino, nebent nori pabendrauti su treneriu. Trenerio pareiga nuvesti po treniruotės vaikus iki rūbinės ir tuo jo atsakomybė pasibaigia. Jis negali pasakyti, kas atsakingas sporto klube už vaiko priežiūrą po treniruotės, jeigu vaikas išėjo iš baseino zonos. Patogiausia, kai rūbinėse savo vaikus prižiūri tėvai. Baseino prižiūrėtojo darbas galėjo būti iki etato. Visi imdavo pagal galimybes, kiek gali imti. Didesnę dalį užmokesčio gaudavo už mokymą plaukti. Už priežiūrą gal 20 procentų atlyginimo. Tai buvo mažesnė dalis. Buvo įvestas baseino priežiūros etatas, o papildomos funkcijos buvo plaukimo treniruotės. Kai dubliuodavosi funkcijos, negali pasakyti, ar atlyginimą gaudavo už abi funkcijas. Jam atrodo, kad treniruočių metu už baseino budėjimą papildomai lėšų negaudavo. Plaukimo pamokų vedimas buvo pelningesnis dalykas, todėl nesinorėjo vykdyti tik baseino budėtojo pareigas (t. 7, b.l. 159-163).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas K. S. parodė, kad jis sudarinėja trenerių darbo grafikus. Jis pasidomi trenerių dėl dienų ir laiko, kada jie gali dirbti. Sužinojęs tas datas ir laikus sudaro darbo grafiką, kurį siunčia patvirtinimui vyresniajai administratorei ir klubo vadovei. Patvirtiną grafiką įtraukia į darbo tabelį. Dėl darbuotojų funkcijų kaip trenerių ir tuo pačiu metu baseino prižiūrėtojų dubliavimo, tai tuos grafikus jis sudarinėja. Tą dieną, kai darbuotojas turi dirbti ir treneriu, ir baseino prižiūrėtoju, jo darbo grafike buvo pažymima kaip budėjimas. Budinčiam darbuotojui buvo reikalavimas visą baseino darbo laiką būti baseino patalpoje, kad galėtų atlikti prižiūrėtojo funkciją. 2017 m. rugsėjo 5 d. baseine atskiro prižiūrėtojo etato nebuvo. Dirbantiems treneriams tos funkcijos dubliuodavosi. Dirbdami su savo grupėmis treneriai ne visada galėjo tinkamai atlikti prižiūrėtojo funkcijas, nes visas dėmesys buvo sutelkiamas į treniruojamą grupę, į vaikus. Kita baseino dalis buvo stebima mažai. Tuo klausimu jis diskutavo su vadovybe, kad atsiranda rizika, kai darbuotojui dubliuojasi tos dvi funkcijos, nes kažkurios jis negalės tinkamai atlikti. Jis neatsimena konkrečiai, su kuo kalbėjo ir kokį gavo atsakymą - kokios buvo nurodytos priežastys ir argumentai, kodėl nereikia atskiro prižiūrėtojo etato. Iki 2017 m. rugsėjo 5 d. įvykio, kai nuskendo E. K., atskiro prižiūrėtojo etato įsteigta nebuvo. Šiuo metu, po tos nelaimės yra įsteigtas atskiras prižiūrėtojo etatas. Budintis darbuotojas užsiima tik baseino patalpų priežiūra. Kai nuskendo vaikas, I. Š. vedė treniruotę grupei vaikų ir kaip baseino prižiūrėtoja nepastebėjo, kad kitoje baseino dalyje skęsta vaikas. Visas jos dėmesys buvo sutelktas į treniruojamą vaikų grupę. Dėl tėvų dalyvavimo treniruočių metu gali paaiškinti, kad prieš pusę metų iki to įvykio iškilo klausimas, kad vaikus lydintiems tėvams geriau būtų neiti į rūbines ir baseino patalpas, kur betarpiškai vyko treniruotės. Baseine yra didelis žmonių srautas ir asmenys, nesinaudojantys baseino paslaugomis, o būnantys ten tik kaip stebėtojai, sukelia papildomų nepatogumų. Tas visas aptarimas vyko elektroninio susirašinėjimo būdu. Buvo ir keli susirinkimai. Vadovybės sprendimu buvo nutarta tėvų į baseino patalpas treniruočių metu neleisti. Apie tai buvo informuoti visi treneriai bei kiti darbuotojai. Jis neatsimena, ar jis pats informavo trenerius, ar tai įvyko susirinkimo metu. Visi darbuotojai apie tai buvo informuoti ir tėvų į treniruotes neleido. Vaikui atvykus į treniruotę, vaikas į rūbinę eina vienas, ten persirengia ir įeina į baseino patalpą. Pačioje baseino patalpoje vaikai turi laukti trenerio prie durų. Grupei susirinkus, prieina treneris, pasiima vaikus ir jau eina prie vandens, kur vyksta treniruotė. Pasibaigus treniruotei treneris išlaipina iš baseino vaikus ir palydi iki rūbinių. Rūbinėje vaikai persirengia ir tvarkosi patys. Nuo to momento vaikų jau niekas iš trenerių nestebi. Persirengę vaikai išeina į foje, kur jų laukia tėvai. Kaip vaikai paimami po treniruotės, niekas nestebi. Rūbinėje vaikus palydėjęs treneris jų neprižiūri ir vaikai gali grįžti į baseino patalpą. Visiems vaikams yra paaiškinta, kad šito daryti negali, kad baseino patalpoje būti be trenerio draudžiama, bet šiaip kažkokių kliūčių sugrįžti į baseiną jiems nėra. Draudimas tėvams dalyvauti vaikų treniruočių metu, tai buvo jiems (treneriams) deleguotas administracijos nurodymas, tačiau jis niekur nebuvo įformintas įsakymu ar kokiu kitokiu dokumentu. Šis vadovybės nurodymas jiems buvo perduodamas žodžiu arba elektroninių laiškų forma. Šiuo metu tiksliai neatsimena (t. 5, b.l. 167-168).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas papildomai liudytojas K. S. parodė, kad sudaręs darbo laiko grafiką, kuris būdavo skirtas baseino budėjimui ir kuriame niekaip neatsispindėjo trenerių vedamos plaukimo treniruotės, jis pateikdavo tvirtinti klubo vadovei N. B.. Jai patvirtinus, grafikas buvo pakabinamas visiems prieinamoje vietoje, kad visi darbuotojai galėtų susipažinti ir juo vadovautis. Plaukimo baseino užimtumo tinklelį sudarydavo jis. Tas tinklelis atsirado jo iniciatyva. Jis tai pasiūlė klubo vadovei ir ji pritarė jo idėjai, todėl ir sudarydavo. Baseino užimtumo grafike būdavo surašomi visi baseine vedami užsiėmimai. Susipažinę su baseino užimtumu klientai galėjo pasirinkti jiems patogiausią lankymo laiką. Tas tinklelis buvo iškabinamas skelbimų lentoje. Baseino užimtumo grafikas nebuvo tvirtinamas ar pasirašomas klubo vadovės ar jo paties. Tas dalykas buvo informacinio pobūdžio, kad klientai žinotų baseino užimtumo srautus. Vadovės nurodymu jis sudarinėjo plaukimo grupių tinklelį. Toks dokumentas buvo privalomas. Po jo sudarymo jis visada buvo pateikiamas vadovei tvirtinimui. Tame tinklelyje buvo sužymimos grupinės treniruotės. Jo tikslas buvo matyti baseino užimtumą. Sudarymo principas buvo sekantis. Treneris surenka grupę ir kreipiasi į jį, kad įtrauktų į tinklelį. Jis pasižiūri, kada yra galimybė, pasako laiką ir jeigu visiems tinka, tai įtraukia į tinklelį. Arba būdavo, kad treneris pasidomi dėl galimo laiko ir tada tam laikui organizuoja grupę. Su tinkleliu visada susipažindavo vadovė. Tai buvo aktualus baseino užimtumo klausimas, nes pasitaikydavo konfliktinių situacijų, kai baseino klientai pradėdavo skųstis per dideliu grupinių treniruočių srautu. Todėl vadovė visada būdavo informuojama ir jai buvo pateikiamas plaukimo grupių tinklelis susipažinimui. Be to, šis tinklelis buvo įtraukiamas į oficialų internetinį klubo „X“ puslapį. Jis nuolat buvo prieinamas visiems darbuotojams ir vadovei. N. B. bet kada jį galėjo pasižiūrėti. Prieš pateikimą įkelti baseino užimtumo tinklelį į klubo internetinį puslapį, jis visada jį suderindavo su N. B.. Tik jai pritarus, baseino užimtumo tinklelis buvo įkeliamas. Jis neatsimena, ar tai buvo tvirtinama parašu, tačiau jo derinimas su klubo vadove visada buvo (t. 5, b.l. 169-170).

Apklausta teisme liudytoja L. L. - G. parodė, kad dirba UAB ,,X“ priklausančiame sporto klube administratore. Šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose. Įvykio metu ji dirbo sporto klubo registratūroje. Vaikų plaukimo treniruočių metu jų tėvai nebuvo leidžiami į baseino zoną. Jos darbo metu į registratūrą atbėgo kažkoks asmuo ir pradėjo šaukti, kad vaikas nuskendo. Atsakydama į proceso dalyvių klausimus liudytoja nurodė, kad reikalavimas neįleisti tėvų į vaikų treniruotes atsirado 2017 m. vasaros vidury. Iki tol tėvai buvo įleidžiami, tačiau klubo klientai pradėjo skųstis, kad į klubo ir baseino patalpas tėveliai ateina su lauko rūbais, o tuo metu kiti klubo lankytojai vaikšto pusnuogiai. Į klubo patalpas įleisti tėvai arba sėdėdavo ir stebėdavo treniruotę, arba vaikščiodavo. Ji neatsimena, kas davė nurodymą į klubo patalpas nebeįleisti tėvų. Ar tai pasakė sporto klubo vadovė ar vyr. administratorė. Tikriausiai nurodymas buvo gautas iš klubo direktorės N. B., nes ji buvo klubo vadovė. Vis nurodymai buvo duodami klubo vadovės N. B.. Kokiu būdu toks nurodymas buvo pateiktas, ji neatsimena. Tėvai vaikus galėdavo pasiimti, kai jie išeidavo. Būdavo atvejai, kai tėvai eidavo padėti vaikams persirengti, nes patys vaikai nesusitvarkydavo. Tokius tėvus įleisdavo į rūbinę, bet į baseino zoną neleisdavo. Ji nežino, ar N. B. pati nusprendė neleisti tėvų į baseino zoną, ar jai kažkas iš valdžios tai pasakė. Moterų į vyrų persirengimo kambarį neleisdavo. Jeigu berniukai mažesni arba nesusitvarko, tai mamos juos vedasi į moterų rūbinę. Ten yra atskiros durelės. Šiuo atveju tai nebuvo padaryta (t. 7, b.l. 170-172).

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja L. L. – G. parodė, kad dirba UAB „X“ klube, adresu (duomenys neskelbtini) administratorės pareigose. Ji dirba baseino registratūroje ir pasitinka lankytojus. Jei kyla kažkokių klausimų, suteikia informaciją. Nuo jos darbo pradžios vaikai, lankantys plaukimo treniruotes, į baseiną buvo lydimi tėvų. Jie vaikus lydėjo į persirengimo kambarius, padėdavo susitvarkyti. Paskui juos lydėdavo prie vandens zonos ir stebėdavo, kaip vyksta treniruotės. Kažkur nuo 2017 metų vasaros pradžios visiems klubo darbuotojams buvo duotas nurodymas atvedančių vaikus į treniruotes tėvų į vandens zoną neleisti. Ji galėjo tėvams leisti užeiti iki persirengimo patalpų, bet į vandens zoną jų leisti buvo negalima. Tai buvo žodinis nurodymas iš baseino vadovės N. B.. Šiuo metu ji tiksliai neatsimena, ar N. B. pati jai tiesiogiai pasakė ši nurodymą, ar jį sužinojo iš kolegų, tačiau bet kuriuo atveju jie turėjo laikytis šio nurodymo. N. B. nurodymo priežastis buvo ta, kad kiti baseino lankytojai, besinaudojantys baseinu, pradėjo skųstis, kad dėl pašalinių žmonių, vaikų tėvų susidaro didelis žmonių srautas. Šie žmonės būna su lauko drabužiais, o tai nehigieniška ir jie dėl to jautė diskomfortą. N. B. nurodė jiems paaiškinti vaikų tėvams, kad nuo šiol, t. y. nuo 2017 metų vasaros pradžios tėvai nebus įleidžiami į vandens zoną ir uždraudė juos įleisti. Buvo tokių atvejų, kad po šio draudimo įvedimo kai kurie tėvai visgi užeidavo į vandens zoną ir lydėdavo savo vaikus. Tada į jas kaip administratores kreipdavosi kiti klientai, kurie buvo informuoti apie šį draudimą, ir jos išprašydavo tėvus iš vandens zonos, paaiškindamos, kad jie negali stebėti treniruočių vandens zonoje, kad turi palaukti kitur. Dėl 2017 m. rugsėjo 5 d. dienos įvykių ir E. K. žūties gali paaiškinti, kad tą dieną jį dirbo baseino registratūroje. Buvo mokslo metų pradžia ir labai daug naujų lankytojų. Kaip atėjo E. K. ir jo mama, ji nelabai atsimena. Ji neatsimena, ar su jais bendravo. Tačiau jeigu bendravo, tai tikrai galėjo pasakyti mamai, kad tėvams eiti į baseino patalpą neleidžiama, kad ji gali sūnų palydėti tik iki persirengimo kambario. Tai ji sakė visiems be išimties, kadangi toks buvo vadovės nurodymas. Pamena, kad kažkuriuo momentu prie jos buvo priėjusi moteris, kaip vėliau sužinojo A. K., kuri pasakė, kad jos vaikas neišėjo po treniruotės, kuri pasibaigė pieš 10 min. Ji pasakė, kad, matomai persirenginėja, bet pabandė paskambinti treneriui. Kaip tik tuo metu prasidėjo šurmulys. Kažkas sušuko, kad skubiai reikia medikų pagalbos. Paskui paaiškėjo, kad E. K. nuskendo. Vėliau iš darbuotojų sužinojo, kad E. K. dalyvavo plaukimo treniruotėje. Jai pasibaigus buvo palydėtas į persirengimo kambarį, tačiau po to vienas grižo į baseiną, įlipo į vandenį ir nuskendo (t. 6, b.l. 24-26).

Apklausta teisme liudytoja R. K. paaiškino, kad įvykio metu dirbo vyr. administratore sporto klube „X“ ir buvo išdirbusi tik kelias dienas. Ji atėjo į registratūrą padėti, nes vyko plaukimo pamokos ir buvo daug žmonių. Ji aptarnavo žuvusio berniuko mamą, kuri pirko kepurę ir akinius. Berniuko mama paklausė, ar kas galėtų palydėti jos berniuką persirengti. Mama neprašė, kad jai leistų palydėti berniuką į rūbinę. Ji paprašė palaukti ir pasakė, kad paieškos, kas galėtų tai padaryti. Ji surado ūkvedį, kuris ir palydėjo berniuką iki rūbinės. Paskui ji išgirdo, kad berniukas skęsta. Buvo iškviestos tarnybos. Jai atbėgus prie baseino berniukas jau buvo ištrauktas iš vandens. Su berniuko mama bendravo tik registratūroje. Tuo metu ji buvo išdirbusi tik kelias dienas, todėl nežino, kas priėmė sprendimą neleisti vaikų tėvų į baseino zoną. Teismui pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytoja pasakė, kad jie teisingi ir teismas gali jais remtis (t. 7, b.l. 188-190).

Žemesnės instancijos teismas

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja R. K. parodė, kad 2017 m. rugsėjo mėn. 5 dieną, UAB „X“ klube, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) ji buvo išdirbusi vos kelias dienas. Į šį klubą ją pervedė dirbti nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. Klube ji turi savo atskirą darbo kabinetą ir su klientais ir lankytojais bendrauja minimaliai, tik jeigu iškyla kažkokių nesusipratimų ar prireikia jos pagalbos. Pagrindinis jos darbas klubo veiklos administravimas. Kadangi 2017 m. rugsėjo 5 d. buvo mokslo metų pradžia, buvo labai didelis srautas žmonių - naujų lankytojų ir vaikų, todėl apie 16.00 val. ji atėjo į registratūrą padėti ten dirbusiai L. L.. Tuo metu į baseiną atvyko moteris su berniuku. Vėliau sužinojo, kad tai buvo A. K. ir E. K.. Mama atvedė berniuką į pirmą plaukimo treniruotę. Dirbdama registratūroje ji pardavė jiems plaukimo akinius ir kepurę. Ar bendravo su mama, neatsimena. Ji neatsimena, kad mamai būtų sakiusi, kad jai negalima eiti į baseino vidines patalpas, kad ji negali palydėti vaiko ir stebėti vaiko treniruotės baseino patalpoje, vandens zonoje. Kiek atsimena, su mama ji praktiškai nebendravo. Dėl draudimo tėvams baseino patalpoje, prie vandens zonos, stebėti vaikų treniruotes ir tuo pačiu prižiūrėti savo vaikus gali paaiškinti sekančiai. Jai tik atėjus dirbti, gal po kelių dienų, gal tai buvo rugsėjo 3 d., klube buvo surengtas trumpas susirinkimas, dalyvavo treneriai, registratūros darbuotojai ir vadovė N. B.. To susirinkimo metu buvo aptariami įvairūs klausimai, ir vienas iš tų klausimų buvo draudimas tėvams dalyvauti vaikų treniruotėse. Tokią poziciją išsakė vadovė N. B.. To draudimo tėvams dalyvauti vaikų treniruotėse priežastis buvo tai, kad tėvai susirinkdavo baseino patalpoje, prie vandens zonos ir savo buvimu blaškydavo ir trukdydavo kitiems baseino klientams. Tokiu laiku būdavo ir taip pakankamai didelis žmonių srautas, todėl žmonės, kurie nesinaudojo baseinu, tiesiog užimdavo vietą ir apsirengę viršutiniais drabužiais ir apsiavę lauko avalynę kėlė diskomfortą kitiems klientams. Konkrečiai tokį nurodymą ji išgirdo iš vadovės N. B.. Tai buvo žodinis nurodymas ir pateikiamas kaip nurodymas dėl bendros elgesio tvarkos. Ji nežino, ar tokį nurodymą N. B. gavo iš aukštesnės valdžios, ar tai buvo jos sprendimas. Nuo kada buvo priimtas toks sprendimas, pasakyti negali, nes iki įvykio klube ji dirbo kelias dienas ir tą nurodymą išgirdo pirmo susirinkimo metu. Ar tokia tvarka galiojo ir anksčiau, pasakyti negali (t. 6, b.l. 21-22).

Apklaustas teisme liudytojas M. Č. paaiškino, kad dirba plaukimo treneriu sporto klube „X“. Įvykio metu jis vedė vaikų plaukimo treniruotę. Pastebėjęs įvykį sušuko: „skendimas“. Jo kolegos pribėgo prie berniuko, o jis su kitais kolegomis iš baseino išlydėjo vaikus į rūbinę. Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus liudytojas nurodė, kad vesdamas treniruotę pastebėjo viename iš baseino takelių plūduriuojantį vaiką, kuris nuo jo buvo apie 15 metrų atstumu. Ta buvo pati treniruotės pradžia, gal 17.10- 17.15 val. Tuo metu jis turėjo plaukimo treniruotę su vaikais ir negalėjo prižiūrėti baseino. Buvo sakyta, kad dviejų darbų vienu metu daryti negalima. Jis asmeniškai N. B. nesakė, kad negerai vienu metu būti baseino prižiūrėtoju ir vesti plaukimo treniruotes. Teismui pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytojas pareiškė, kad jie teisingi. Liudytojas patvirtino, kad buvo tokių atvejų, kad jis vienu metu prižiūrėdavo baseiną ir vesdavo vaikų treniruotes. Baseino prižiūrėtojo ir trenerio grafikus tvirtindavo tiesioginis vadovas N. B.. Dėl tėvelių buvimo baseine buvo diskusija. Jis sakydavo, kad tėvai gali stebėti savo vaikus, nes visoje Europos Sąjungoje leidžiama. Tačiau buvo klubo vidaus politika, kad taip daryti negalima. Tai buvo vidinis (duomenys neskelbtini), esančio sporto klubo „X“ susitarimas. Buvo darbuotojų susirikimas. Vyko atvira diskusija, kur jis išsakė savo nuomonę. Kad tėvai vaikų treniruočių metu prie baseino bus neleidžiami, toks nurodymas buvo išsakytas žodžiu. Jam ir kitiems plaukimo treneriams pradėjus daug uždirbti, klube pakeitė tvarką. Tada kai treniruoji vaikus, dar turi stebėti ir baseino zoną. Datos negali tiksliai pasakyti, bet tai buvo gal 2016 metais. Kai įveda du darbus, sumažėja atlyginimas. Priešintis nebandai, nes žinai, kad nieko nepakeisi. Šiuo metu jis dirba sporto klube ,,X“ tik plaukimo treneriu. Baseino priežiūros atsisakė. Šiuo metu yra įdarbinti atskiri baseino prižiūrėtojai, kurie stebi baseiną ir daugiau nieko nedaro (t. 7, b.l. 190-192).

Liudytojas M. Č. apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad 2013 m. rugpjūčio 19 d. įsidarbino plaukimo baseino instruktoriumi į sporto klubą „X“, esantį (duomenys neskelbtini). 2017 m. rugsėjo 5 d. jo treniruotė prasidėjo 16:00 val. ir baigėsi 16:45 val. Vaikai, kurie lanko baseino treniruotes ne vienerius metus, buvo išlydėti persirengti. 17:00 val. jis laukė naujos atvykstančios vaikų grupės. Treniruotės eigoje jis pastebėjo ranka mojuojantį vyriškį ir traukiantį skenduolį. Jis sušuko „skendimas“. Jo kolegos K. S. ir L. K. nedelsiant nubėgo link to vyriškio, o jis ėmėsi jų paliktų vaikų grupių priežiūros. Apie tai informavo I. Š., kuri šalia jo treniravo pažengusių vaikų grupę. Jis paprašė I. Š. prižiūrėti jo grupę, o L. K. ir K. S. grupių vaikus paprašė išlipti iš baseino. Darbo grafikus nustato klubo vadovė N. B.. Ji tvirtina K. S. sudarytą grafiką. Už baseino priežiūrą yra mokama. Kartais trenerio ir baseino prižiūrėtojo pareigos sutampa. Jeigu treneris treniruoja vaikų grupę, visiškai prižiūrėti baseiną nėra įmanoma. Ir anksčiau dirbant „X“ baseine buvę atvejų, kada priežiūrą vykdantys asmenys tuo pačiu metu nedirbdavo treneriais. Grafiką, kada treneriai dirbs su treniruojamosiomis grupėmis, tvirtina sporto dalies vadovas A. S. su vyr. baseino instruktoriumi K. S.. Prieš kiekvieną treniruotę susižymi vaikus. Atsakingas asmuo atveda vaikų grupę. Treniruotės eigoje pakartotinai patikrina vaikų skaičių. Po 17:00 val. vaikų ateina pasiimti patys tėvai. Po 16:00 val. treniruotės vaikai atiduodami atsakingam asmeniui. Po įvykio vaikus tėvams atidavė, nes tėvai suėjo prie įėjimo į baseino zoną. N. B. juos informuoja, kad yra priimtas įsakymas, kad su juo susipažintų. Įsidarbinat į UAB „lmpuls LT“ pateikiamas kiekvienos pareigybės aprašymas. Baseino priežiūra tai yra estetinė priežiūra baseino, patruliavimas, saugumo užtikrinimas, pagalbos suteikimas. Baseino prižiūrėtojas baseiną turi apeiti kas 10-15 min. Jam nėra sudėtinga atlikti trenerio ir baseino prižiūrėtojo darbą. Pas jį yra periferinis matymas. Skęstančio vaiko nepastebėjo (t. 6, b.l. 15-17).

Apklausta teisme liudytoja U. T. parodė, kad jos nepilnametė dukra nuo 2016 metų pavasario lankė (duomenys neskelbtini) UAB ,,X“ sporto klube įrengtą vandens baseiną. Iš pradžių tėvams buvo leidžiama būti vaikų plaukimo treniruotėse. Treneriai tik nepageidavo, kad tėvai stovėtų šalia takelio, kai vyksta treniruotė. Būdami nuošaliau tėvai galėjo stebėti treniruotę. Nuo 2016 m. rudens pasikeitė tvarka ir tėvai prie baseino buvo nepageidaujami. Dingo prie baseino sustatytos kėdės. Klubo registratūroje dirbusios mergaitės pasakė, kad įsigaliojo nauja tvarka ir tėvai negali įeiti į vidų. Ant registratūros stalo atsirado raštelis, kad tėvai negali užeiti į baseino patalpas. Kai liudytoja paklausė, kas tada atsako už baseino patalpose esančio vaiko saugumą, jai atsakė, kad atsako ji pati. Ji iškėlė klausimą, kaip gali atsakyti, jeigu jos nėra plaukimo treniruotėje. Tada ji pareiškė, kad nežiūrint į uždraudimą ji eis prie baseino ir stebės dukters plaukimo treniruotes. Ją įleisdavo, bet kiti tėvai laukė už durų ir į klubo vidines patalpas neužeidavo. Ji klausė plaukimo trenerio, kurio vardo negali nurodyti, kaip vienu metu jis gali vesti vaikų plaukimo treniruotes ir dirbti gelbėtoju. Treneris atsakė, kad jeigu jai kas nors nepatinka, tai gali kreiptis į klubo administraciją. Tuo klausimu ji bendravo su viena klubo administracijoje dirbančia darbuotoja, kuri atsakė, kad baseiną lankantys vaikai yra prižiūrėti. Su šio klubo vadove tuo klausimu ji nekalbėjo. Atsakydama į proceso dalyvių klausimus liudytoja nurodė, kad tą dieną, kai įvyko teismo nagrinėjamas įvykis, ji atvedė dukrą į baseiną. Registratūroje ji matė žuvusiojo berniuko mamą, kuri nebuvo įleista į baseiną. Ji prašė registratūroje dirbusių darbuotojų, kad jos nueitų ir pažiūrėtų, kur prapuolė jos sūnus, nes plaukimo treniruotė seniai pasibaigė, o jis vis nepareina. Paskui kažkas atbėgo į registratūrą ir pradėjo šaukti, kad reikia kviesti greitąją pagalbą. Su žuvusio berniuko mama ji nuėjo iki baseino. Pamačiusi vaizdą ji pašiurpo. Iš baseino ištrauktas vaikas gulėjo ant grindų, o toliau vyko plaukimo treniruotė. Kai plaukimo treniruotė baigdavosi, vaikai dar galėdavo ten pabūti. Jie turėdavo dvi valandas, per kurias turėdavo išeiti iš baseino zonos. Baigdavosi treniruotė ir vaikai dar būdavo palikti vandenyje. Treneris jų neišvesdavo. Į rūbinę vaikai ateina ir savarankiškai rengiasi. Rūbinėje nebūdavo darbuotojo, kuris prižiūrėdavo tvarką, nebent kokia valytoja. Per plaukimo treniruotę vaikų tėvai išeidavo į lauką arba laukdavo registratūroje. Vaikus po plaukimo treniruotės prižiūrėdavo gelbėtojas. Niekas vaikų niekur nelydėdavo. Jie žinojo, kiek turi laiko. 15 minučių jie turėdavo persirengimui. Baseino patalpose buvo laikrodis ir jie žinojo, kada turi išeiti (t 8 b.l. 21-23).

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja U. T. parodė, kad maždaug nuo 2016 metų pavasario jos dukra pradėjo lankyti treniruotes sveikatingumo klube „X“ adresu (duomenys neskelbtini). Tuo metu dukrai buvo beveik (duomenys neskelbtini) m0etai. Prieš dukrai pradedant lankyti plaukimo treniruotes ji nežinojo, ar šiame klube yra gelbėtojai, ar tokie turėjo iš viso būti. Ji teiravosi trenerio L., ar vienas budintis gali užtikrinti visų baseino patalpoje esančių asmenų saugumą, tačiau pastarasis atsakė jai klausimu: „Kuo ji yra nepatenkinta?“. Jeigu ji nepatenkinta, pasiūlė kreiptis į baseino administraciją. Administracijos darbuotojos ji paklausė, ar baseino patalpoje yra tik vienas budintis. Pastaroji atsakė panašiai kaip ir treneris L.. Šie aptariami įvykiai jau buvo po to, kai prie administracijos buvo padėta lentelė, kad tėvai prie baseino nepageidaujami. Tačiau ji vis tiek ėjo stebėti dukters treniruočių, nes sutartyje buvo numatyta, kad ji pati yra atsakinga už savo vaiką. Sporto klubo administracijai ji buvo užsiminusi, kad apie sutarties pakeitimo sąlygas ji turėtų būti informuojama iš anksto, todėl nekreipė dėmesio į atsiradusį draudimą tėvams nesilankyti baseino zonoje, kol vyksta vaikų plaukimo treniruotės. Niekada nėra kalbėjusi su klubo „X“ adresu (duomenys neskelbtini), vadove dėl aplinkybių, kurios jos netenkina. Jos dukra treniruotes lankė kartu su kaimynės sūnumi. Ji ir kaimynė įspėjo savo vaikus, kad šie visada būtų kartu, o jeigu kažkas nutiktų, pradėtų rėkti. Nors buvo aplinkybių, kurios jos netenkino, bet ji leido dukrą į šias treniruotes, nes pastaroji jas lankė kartu su kaimynės vaiku. Tai buvo pagrindinė aplinkybė, dėl kurios leido dukrai ir toliau lankyti plaukimo treniruotes būtent šiame klube. 2017 m. rugsėjo 6 d. www.facebook.com socialiniame tinklapyje po „X sporto klubo“ 2017 m. rugsėjo 5 d. pranešimo apie E. K. žūtį, ji parašė komentarą: „Tokia betvarkė neturi tęstis.“ Šis įvykis ją sukrėtė, nes tuo metu baseino patalpoje nebuvo nei vieno gelbėtojo, niekas nestebėjo baseino patalpoje esančių žmonių saugumo. 2017 m. rugsėjo 5 d. apie 17.20 – 17.30 val. ji atvežė savo dukrą į šį sveikatingumo klubą. 18.00 val. dukrai turėjo vykti plaukimo treniruotė. Prie administracijos buvo daug žmonių. Ji pasakė vaikams palaukti, kol pasiaiškins, ar vyks treniruotė, nes buvo mokslo metų pradžia. Tarp laukiančių suaugusių asmenų, buvo viena moteris su maža mergaite, kuri pradėjo nuolat administracijos teirautis, kodėl neišeina pastarosios vaikas, nes treniruotė jau yra seniai pasibaigusi. Administracija ramino minimą moterį, kad jos vaikas tuoj išeis. Tada į administracijos patalpą iš vyrų rūbinės išbėgo vyras ir pradėjo šaukti, kad nuskendo vaikas. Administracijos darbuotojos pradėjo skambinti ir kviesti greitąją medicinos pagalbą, o minėta moteris su mergaite pradėjo rėkti, kad tai, turbūt, jos vaikas ir prašėsi įleidžiama į baseinų zoną. Administracijos darbuotojos neįleido minėtos moters ir liepė pastarajai laukti. Vėliau administracijos darbuotojos galiausiai įleido minimą moterį, tačiau pastaroji nežinojo, kur eiti, sakė, kad klubo patalpose nėra buvusi. Ji pasisiūlė minimą moterį palydėti, ką ir padarė. Baseinų zonoje jos pamatė ant grindų gulintį vaiką, kuriam kažkas darė dirbtinį kvėpavimą. Tuo metu lankytojai vaikščiojo kas sau. Viename baseino zonos kampe buvo likę vaikai, kurių niekas neišvedė. Jos palydėta moteris puolė į isteriją, nes gaivinamas buvo jos vaikas. Atvykę medikai perėmė berniuko gaivinimą, bet jo neatgaivino (t. 6, b.l. 44-45).

2021 m. vasario 23 d. apklausta teisme liudytoja S. P. – G. paaiškino, kad pradėjo UAB ,,X“ dirbti 2013 m. gegužę kaip konsultantė. Po kelių metų tapo tinklo vadove. Jos pareigos buvo visa operatyvinė veikla - turto priežiūra, personalas. Jai įsidarbinus UAB „X“ iš pradžių buvo 9 sporto klubai. Vėliau jų padaugėjo iki 12. N. B. vadovaujamas sporto klubas buvo pats didžiausias, su didžiausia apyvarta ir pelnu. Jos klube buvo daugiausia žmonių ir didžiausias baseinas. N. B. buvo tiesiogiai jai pavaldi, o sporto klubo veikla buvo tvirtinama V. Š.. Sporto dalis, kuriai priklauso ir „Plaukimo akademija“, buvo valdoma A. S.. Jis reguliavo, kas ir kiek gali vesti pamokų, ar treneris gali vesti pamokas. Atsakydama į proceso dalyvių klausimus liudytoja nurodė, kad jai nežinoma, jog N. B. vadovaujamas klubas neturėjo higienos paso. Jei tai buvo būtina, tai šiuo dalyku privalėjo rūpintis ne N. B., o A. S., kuris koordinavo klubų sportinę veiklą. Ji negali paaiškinti, kodėl dėl „Plaukimo akademijos“ higienos paso išdavimo N. B. kreipėsi tik 2017 m. lapkričio mėnesį. Mano, kad tai galėtų paaiškinti sporto vadovas. Kiek jai žinoma, pirmieji sumanymai dėl neformalaus plaukimo ugdymo kilo 2014 m.. Per dvejus metus buvo sudarytos grupės, parinkti treneriai, todėl jai keista, kad klubas neturėjo kažkokių savivaldybės leidimų, nes savivaldybė šią veiklą kompensavo per mokinio krepšelį. N. B. užduotis buvo sudaryti darbo grafikus, kad jie atitiktų darbo kodeksą, kad atitiktų higienos normas. Ji pati negalėjo nuspręsti, kaip organizuoti darbą. Ji vykdė nurodymus, nes plaukimo trenerių atlyginimas susidėdavo iš budėjimo valandų ir iš mokymo plaukti valandų nuo vaikų skaičių. Budėjimas buvo privalomas, nes reikia budėtojo, bet draudimo, kad tuo metu negali vesti pamokų, nebuvo. Motyvacinė sistema buvo sudaryta A. S. ir patvirtinta vadovo ir pagal tai buvo apskaičiuojami trenerių atlyginimai. Tėvams nebuvo draudžiama stebėti treniruotes. Nustatytos taisyklės buvo labai aiškios, visų pasirašomos. Buvo draudžiama su lauko rūbais ir avalyne įeiti į baseino zoną. Tai draudžia ir higienos normos. Paties draudimo, kad lydintis asmuo negalėtų užeiti, nebuvo. Apie tai ji žino kaip buvusi UAB „X“ tinklo vadovė. Jos (liudytojos) darbo kabinetas buvo tame pačiame klube, kuriame dirbo N. B., todėl ji dažnai stebėdavo plaukimo treniruotes per posėdžių salės langus. Plaukimo treneriai pasitikdavo vaikus ties atsidarančiomis durimis. Vaikų patekimas iš rūbinės į baseiną ir visos plaukimo pamokos metu buvo kontroliuojamas trenerio. Jei likdavo laiko po treniruotės, vaikai dar pasilikdavo baseine sušilti ir vėliau treneris juos išlydėdavo į rūbinę. Treneris pastovėdavo šalia, jeigu vaikas yra sušalęs ir dar nori pasimaudyti baseine. Po plaukimo treniruotės vaikai be trenerio priežiūros nebuvo paliekami. Pačių tėvų buvo pasirinkimas eiti ar neiti į baseino zoną. Tuo metu tik baseino prižiūrėtojų pareigų nebuvo. Buvo treneris – baseino prižiūrėtojas. Tik baseino prižiūrėtojų gal ir buvo, bet ji nėra tikra, ar tuo metu buvo tokių etatų. Trenerių ir baseino prižiūrėtojų pareigybinės instrukcijos buvo bendros ir parengtos vienu metu. Atsakingas už jų turinį buvo sporto dalies vadovas A. S., o jas tvirtino UAB „X“ generalinis vadovas. Baseinų trenerių ir prižiūrėtojų atsakomybės buvo vienodos visuose klubuose, kurie turėjo baseinus. Jos tik nežymiai galėjo skirtis dėl paties baseino ypatumų, nustatant, ar baseinas su pramogų zona ar be jos. Baseino trenerių ir prižiūrėtojų darbo sutartis anksčiau pasirašydavo V. Š.. Vėliau tai perėmė klubo vadovai. Sutartys buvo tipinės. Dėl UAB „X“ darbuotojų etatų, pinigų etatams klausimus sprendė V. Š. su A. S. teikimu. Klubai turėjo uždirbti pinigus, su duotu darbuotojų etatų skaičiumi. Sporto klubo vadovė tam pačiam etatų skaičiui galėjo įdarbinti pusinius žmones, ketvirtinius, bet etatų skaičius buvo baigtinis pagal klubą. Jei UAB „X“ vadovybė nustatė konkrečiam sporto klubui 5 etatus, tai gali tik 5 ir turėti. Vienintelis skaičius, kuris buvo laisvai „vaikščiojantis“, tai buvo grupinių treniruočių skaičius. Po įvykusios nelaimės buvo priimti nauji pataisymai dėl saugumo, tačiau ir iki nelaimės ir jos metu įmonė laikėsi visų įstatymų, kad būtų užtikrintas saugumas. Po nelaimės sporto klubo lankytojams buvo dedamos apyrankės. Plaukimo treniruotės metu vaikai buvo su vienos spalvos apyranke, o tie, kurie ateina su tėvais į pramogų zoną, su kitos spalvos apyrankėmis ir tokios pačios spalvos apyrankes turėjo ir tėvai, tai padėjo stebėti aplinką. Tai buvo nauja saugumo priemonė, kurios nebuvo iki nelaimės. Po nelaimės buvo įvesta sąlyga, kad tas pats asmuo negali vesti plaukimo treniruotės ir tuo pačiu metu būti baseino budėtoju. Ar tam reikėjo papildomų etatų, ji nežino. Kaip žmogus ji gali pasakyti, kad sudėtingai įsivaizduoja, kad tas pats asmuo vienu metu gali treniruoti vaikus ir tuo pačiu metu prižiūrėti baseiną, tačiau sprendimus šioje vietoje priiminėjo UAB „X“ vadovas V. Š.. Jeigu dirba skirtingi asmenys, tai reiškia du etatus. Dar viskas priklausė nuo baseino. N. B. vadovaujamo klubo plaukimo baseinas buvo sudėtingas, bet jokių išimčių jai nebuvo daroma. „Plaukimo akademijos“ taisyklės buvo privalomos tiek sporto klubui, tiek tėvams. Jos buvo patvirtintos tinklo direktoriaus, nes priešingu atveju jos negalėjo būti paviešintos internete. N. B. su šiomis taisyklėmis buvo supažindinta ir privalėjo organizuoti darbą pagal šitas taisykles. N. B. buvo atsakinga, kad klube šitos taisyklės būtų vykdomos. Plaukimo treniruotes lankiusių vaikų tėvai ant taisyklių pasirašydavo ir savo teises žinojo (t 8 b.l. 23-27).

2022 m. balandžio 5 d. teismo posėdyje papildomai apklausta liudytoja S. P. – G. parodė, kad UAB „X“ valdymo struktūra buvo sekanti. Viršuje įmonės generalinis direktorius V. Š.. Po jo - finansų, sporto dalies, tinklo vadovai ir tada sporto klubų vadovai. Atskirų klubų vadovai sprendimus priiminėjo buitiniame klubo lygyje ir įsakymų ar potvarkių nepriiminėjo. Buvo sudaromi biudžetai mėnesio ir metų. Kalbant apie žmonių skaičių tai buvo jos ir komandos klausimas, kiek galima turėti žmonių, kiek reikia pagal poreikį įmonėje, o klubo vadovai galėjo rinktis tuos žmones. Žmonių skaičius – tai etatų skaičius, kad galėtų vykdyti veiklą. Sporto klubas privalo dirbti tam tikrą valandų skaičių. Turi būti žmonės, kurie vykdo funkcijas. Pagal tai skaičiuoji, kiek reikia etatų padengti visam darbo laikui. Viską tvirtindavo V. Š.. Jam buvo galima teikti tik pasiūlymus. Finansų srityje tai galėdavo daryti UAB „X“ finansų vadovas D. M., sporto dalyje - A. S., o dėl personalo, nekilnojamojo turto galėjo daryti ji (S. P. – G.). Visi dirbo komandose ir turėjo teisę siūlyti ir argumentuoti ne tik savo srityje, tačiau galutinius sprendimus priimdavo V. Š.. Sporto klube buvo tam tikros ribos, kiek galima išleisti lėšų. Turėdavo būti viskas iš anksto numatyta ir suderinta. Reikėdavo pereiti visus derinimo darbus, padaryti konkursus, surinkti sąmatas, surasti, kas gali padaryti pigiau. Sporto klubo vadovai tai suplanavę turėdavo tai apginti prieš ją ir po to prieš V. Š.. Sporto klubai yra padaliniai. Jie neturėjo banko sąskaitų ir neturėjo galimybių daryti banko pavedimų. Ji labai abejoja, kad klubo vadovė galėjo disponuoti įmonės sąskaita. Klientų sumokami pinigai nueidavo ne į sporto klubo, o į UAB „X“ banko sąskaitą. Jeigu teisingai atsimena, tai sporto klubo vadovas turėjo banko mokėjimo kortelę, kurios limitas turbūt buvo 100 eurų ribose. Už tai galėdavo įsigyti lipduką ar pieštuką. Jeigu reikėdavo išleisti didesnę sumą, tai reikėdavo derinti. Viena iš liudytojos atsakomybės sričių buvo personalas. Pareigines instrukcijas, nuostatas rengė tiesioginis vadovas savo pavaldiniams. Kadangi buvo 12 klubų ir kiekvienas sporto klubo vadovas atskirai to daryti negalėjo. Kas susiję su sportu, rengė sporto dalies vadovas, kas su pardavimais – darė pardavimų vadovas. Sporto klubo vadovai tame dalyvavo, galėjo patarti, pasisakyti, tačiau tai nebuvo jų rengtos instrukcijos, kurias tvirtindavo V. Š.. Ruošdamiesi pradėti mokinti plaukti, jie sprendė klausimą, ar treneris, kuris tuo metu užsiima su klientais, gali būti ir baseino prižiūrėtojas. Vienuose baseinuose apžvalga yra geresnė, kituose ne tokia gera. Aiškaus sprendimo nebuvo. Iš jos pusės buvo siūlymas, kad šios pareigybės nesidubliuotų, nes tokiu atveju dėmesys nukreiptinas į skirtingas pareigas. Viena pareiga, kad išmokyti teisingai plaukti, kita pareiga prižiūrėti. Šitos pareigos šiek tiek skyrėsi, tačiau sporto dalies teikimu ir V. Š. sprendimu šitos pareigos vienu metu buvo sudubliuotos. Tai daryti darbuotojai buvo skatinami per motyvacinę sistemą. Po nelaimės buvo įvesta griežta apskaita, kad vaikai nepatektų į sporto klubo patalpas be suaugusiųjų palydos. Buvo įvestos apyrankės. Tėvai ir vaikai privalėjo būti su apyrankėmis. Po nelaimės atsirado racijos, baseino prižiūrėtojų ryški apranga, kad prižiūrėtojas iš toli matytųsi. Pagal nuostatas vaikai iki 16 metų negali būti be suaugusių priežiūros. Suaugusių priežiūra reiškia, kad kol vyksta treniruotė, jį prižiūri treneris. Kai nėra treniruotės, tai už vaiką atsakingi tėvai arba ji atlydėję į baseiną asmenys. Trenerio atsakomybė yra nuo vaiko patekimo į baseino zoną. Tarp baseino ir rūbinių yra tambūras, kur tėvai galėjo paimti savo vaiką. Treneriai pasibaigus treniruotei turėjo vaikus palydėti iki išėjimo iš baseino. Vaikus į treniruotę atvedusios mamos turėjo galimybę įeiti į rūbinę. Tam kliūčių nebuvo. Mamos ir tėčiai galėjo pakliūti į vyrų ir moterų rūbines bei prižiūrėti savo vaiką. Tačiau jie turėjo išpildyti tam tikras sąlygas. Neturėjo ten būti su lauko batais. „Plaukimo akademija“ buvo sukurta kaip būrelis, kuris mokė plaukti vaikus ir suaugusius. Neformaliam ugdymui skirtos lėšos atitekdavo ne konkrečiam sporto klubui o UAB „X“. Dirbdama sveikatingumo tinklo vadove ji turbūt žinojo visas problemas. Žinojo, kad dubliuojasi baseino prižiūrėtojo ir trenerio pareigybė. Tačiau tai buvo ypatybė, o ne problema. Tai buvo ypatybė, kurią lėmė įmonės vadovo ir sporto dalies vadovo sprendimai. Nebuvo priimtas sprendimas, kad šios pareigybės būtų atskiros. Nuo 2013 metų ji kaip svetingumo tinklo vadovė žodžiu ir raštu teikė UAB „X“ vadovui V. Š. pasiūlymus (tai yra protokoluota). Bet kadangi treniruočių metu būdavo ne vienas plaukimo treneris, todėl buvo tikimasi, kad tai saugu. Daugiausiai viską sprendė V. Š., nebent jis buvo kažkam perdavęs įgaliojimus. Personalo valdymo darbo sutartis greičiausiai galėjo pasirašyti klubo vadovės, tačiau N. B. ar kuri nors kita vadovė neturėjo teisės spręsti apie pajamas ir išlaidas. N. B. nebuvo įgaliota spręsti apie pajamas ir išlaidas, nes jos vadovaujamas sporto klubas yra UAB „X“ tinklo dalis. Jos (S. P. – G.), kaip sveikatingumo tinklo vadovės pavaldume buvo 12 klubų. Klubų biudžeto klausimais, personalo klausimais ji derėdavosi su V. Š., tačiau dėl baseino prižiūrėtojų jos balsas nebuvo sprendžiamas. Kiek kartų derėjosi pasakyti negali, tačiau tai buvo nuo 2013 m. iki paskutinės akimirkos. Kiekvieno susitikimo su V. Š. tema buvo budėtojai, instruktoriai, akademijos veikla, saugumas ir visi kiti klausimai. Jie negalėjo nuspręsti, kiek turėsi budėtojų, prižiūrėtojų, instruktorių, nes sprendimus priimdavo bendrovės direktorius. Darbo sutarties pasirašymas nereiškia etatų skaičiaus arba jo išdėstymo. Biudžeto formavimas nuleidžiamas sporto klubui, kuris turi teisę pareikšti, kiek jam reikėtų ir tada derinama. Klubo vadovė N. B. formuojant biudžetą dalyvavo kaip vykdytojas. Ji turi teisę pareikšti, kad jai reikės klube apšvietimą pasikeisti, bet jai gali pasakyti, kad tai bus daroma kitais metais ir iš biudžeto išbraukia. Kiekvienais metais formuojant biudžetą, N. B. siūlė numatyti lėšas baseino prižiūrėtojams. Greičiausiai tai siūlė ir iki nelaimės. Tie siūlymai galėjo būti pateikti excel, ir būti kompiuteryje pas D. M., gal ir pas N. B. jos elektroniniame pašte (t.9 b.l. 74-77).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja S. P. – G. parodė, kad laikotarpyje nuo 2015 m. liepos mėnesio iki 2018 m. kovo 18 d. dirbo UAB „X“. Maždaug nuo 2015 m. liepos mėnesio iki 2017 m. lapkričio - gruodžio mėnesio ji dirbo sveikatingumo tinklo vadovės pareigose. Prieš tai, nuo 2013 m., ji dirbo su UAB „X“ kaip konsultantė personalo klausimais. 2013 m., jai dirbant konsultante, atsirado mintis UAB „X“ sveikatingumo centruose organizuoti grupinius vaikų mokymo plaukti užsiėmimus. Ši grupinė vaikų treniravimo programa buvo pavadinta „Plaukimo akademija“. Programos „Plaukimo akademija“ taisyklių kūrimas buvo kolektyvinis klubų vadovų ir visų kitų kompetentingų darbuotojų darbas. Pasiruošimas šios programos įgyvendinimui užtruko apie porą metų. Programa startavo 2015 m., galimai rugsėjo mėnesį. Šitos programos sukurtos taisyklės privalėjo būti pasirašytos generalinio direktoriaus ir patvirtintos jo įsakymu. Dėl įsakymo negali teigti kategoriškai, ar toks buvo, bet pagal raštvedybos taisykles jis turėjo būti. Prieš pradedant įgyvendinti šią programą be taisyklių kūrimo buvo įsigyjamas inventorius, parenkamas personalas. Asmenys, neturintys aukštojo šios srities išsilavinimo - sporto arba licencijos tokiai veiklai, negali vesti vaikų grupinių užsiėmimų. Kai ši programa startavo, UAB „X“ turėjo visus būtinus higienos pasus - leidimus tokiai veiklai. Buvo higienos pasai 2011 m. spalio 19 d. Nr. (12-6)12.12-651 - pirčių, saunų, baseinų paslaugų veiklai ir 2011 m. spalio 19 d. Nr. (12-6)12.12-658 sporto klubų paslaugų veiklai. Šitų dviejų higienos pasų pakanka „Plaukimo akademijos“ programai vykdyti. Jos turimomis žiniomis, kažkokio papildomo atskiro leidimo - higienos paso vaikų neformaliojo ugdymo švietimo programai vykdyti nereikėjo. Ji nėra tikra, bet kiek žino, UAB „X“ turėjo visus reikiamus dokumentus programos „Plaukimo akademija“ vykdymui. Ji nieko negali paaiškinti apie 2017 m. rugsėjo mėn. 8 d. kreipimąsi į (duomenys neskelbtini) m. savivaldybės administraciją dėl akreditacijos šiai programai gavimo ir 2017 m. rugsėjo 20 d. jos patvirtinimo, nes akreditacijos klausimais užsiėmė A. S.. Ji girdėjo, kad ši programa buvo akredituota. Buvo įsitikinusi, kad neturint visų reikiamų leidimų - higienos pasų, programa nebūtų akredituota. Be to, UAB „X“ sveikatingumo centrai nuolat buvo tikrinami įvairių įstaigų, tame tarpe ir Visuomenės sveikatos centro ir, jeigu būtų toks pažeidimas kaip veiklos vykdymas - grupinių užsiėmimų vedimas, neturint tam būtinų dokumentų, į tai nedelsiant būtų reaguojama ir ši programa būtų uždrausta (t. 6, b.l. 36-37).

Apklaustas teisme liudytojas D. M. parodė, kad teismo nagrinėjamo įvykio metu ir dabar jis dirba UAB „X“ finansų vadovu. Bendrovės metinis biudžetas planuojamas vieną kartą metuose. Į jo formavimą būna įtraukti sporto klubų vadovai, skyrių vadovai. Finansų skyrius pradžioje susiderina formuojamo biudžeto prielaidas. Tada sporto klubų vadovams išsiunčiamos biudžetavimo formos. Tai klubų pajamos ir sąnaudos, klientų skaičius, patalpų nuoma, darbo užmokestis. Kiekvienas skyriaus vadovas, pvz. marketingo skyrius biudžetuoja marketingo skyrių. Sporto dalies vadovas savo skyrių. Dar yra investicijų biudžetas, kai planuojamas naujų klubų atidarymas. Kiekvienas skyriaus vadovas arba sporto klubo vadovas gauna savo formą, kurią finansų departamentas paruošia. Ten jis įrašo planuojamus skaičius kitiems metams pagal tam tikras prielaidas. Pvz. finansų skyrius planuoja, kad komunaliniai mokesčiai kitais metais gali augti 10 procentų. Sporto klubo vadovas tada suplanuoja savo biudžetą, nes vienuose sporto klubuose yra baseinai, o kitur nėra. Po to bendrovės finansų skyrius surenka visas išsiųstas formas ir vyksta diskusijos. Paskui prieinamas konsensusas. Bendrovės biudžetas pristatomas valdybai ir valdyba tvirtina kiekvieno sporto klubo biudžetą atskirai. Tada tinklo biudžetą ir po to bendrovės biudžetas. Į jo rengimą įtraukiama nemažai darbuotojų. Diskusijų forma bandoma surasti teisingą biudžetą. Yra siekiama iki kalendorinių metų pabaigos pasitvirtinti sekančių metų bendrovės biudžetą. Atskiras sporto klubas neturi savo biudžeto. Yra sudaromas UAB „X“ metinis biudžetas, kur kiekvienas atskiras sporto klubas yra kaip sudedamoji šio biudžeto dalis. Bendrovės finansų skyrius prižiūri bendrą tvarką, bet kiekvienas skyriaus vadovas arba klubo vadovas atsakingas už savo biudžeto dalį. Yra biudžeto tvirtinimo seka. Sporto klubo vadovo sąskaitą peržiūri tinklo vadovas. Jis realiai atsakingas už sporto klubų kontrolę. Yra operacijų vadovas, kuris prižiūri visus sporto klubus, tvirtina sporto klubo sąskaitas. Pirma pasirašo sporto klubo vadovas. Tada dar mėnesio pabaigoje jas peržiūri tinklo vadovas ir jas tvirtina. Sporto klubo vadovas negali daryti banko pavedimų, apmokėjimų. Išrašytos sąskaitos patvirtinamos dviem parašais: klubo vadovo ir pvz. tinklo vadovo; arba klubo vadovo ir sporto dalies vadovo. Tada jos siunčiamos į bendrovės buhalteriją, kur jas užpajamuoja. Jei yra parašai tų atsakingų asmenų, tada vyr. buhalterė inicijuoja mokėjimą ir finansų direktorius tą mokėjimą patvirtina. Antro parašo teisė yra direktoriaus. Sporto klubo vadovas savo veiksmus derina su tinklo vadovu. Pvz. jei keičia plyteles, tai pirmiausia jis turėtų pasižiūrėti, ar biudžete buvo patvirtintas plytelių keitimas. Jeigu taip, tai pakeitus plyteles būtų išrašyta sąskaita, kurią pasirašytų sporto klubo vadovas. Tada sąskaita būtų pateikta tinklo vadovui arba sporto dalies vadovui. Po to bendrovės buhalterija viską suvestų ir užpajamuotų. Atskiri sporto klubai neturėjo savo finansininkų ar buhalterių. Sporto klubai savo sąskaitas siunčia į UAB ,,X“ buhalteriją. Banke, kuriame yra atidaryta bendrovės sąskaita, yra įmonės vadovo ir buhalterės parašas. Banke klubo vadovų parašų nebuvo. Smulkiems iki 100 eurų pirkimams klubų vadovai turėjo banko mokėjimo korteles. Kiek jis pamena, tokią kortelę turėjo ir N. B.. Absoliuti išrašytų sąskaitų dauguma peržiūrima vieną kartą į mėnesį. Visą laiką viena darbo užmokesčio dalis buvo kintama, o kita fiksuota. Fiksuota darbo užmokesčio dalis buvo pagal sudarytą darbo sutartį, o kintama dalis priklausydavo nuo pasiekimų arba rodiklių. Beveik visi klubo darbuotojai turėjo kintamą dalį, kuri priklauso nuo kažkokių rezultatų. Motyvacines sistemas formuoja sporto dalies vadovas. Jam kaip finansininkui svarbu susiskaičiuoti ir viską įvertinti iš finansinės dalies, bet pačią motyvacinę sistemą formuoja tiesioginis vadovas. Jis gali tik patarti ir pasakyti, kiek tai kainuos mokesčių. Finansų skyrius skaičiuoja turimus etatus. Jeigu biudžetuoji darbo užmokesčio planą, tai jis susideda iš kelių dalių. Sprendi, kiek tau reikės darbuotojų, koks atlyginimas. Sporto klubo vadovai arba skyrių vadovai susiplanuoja darbo valandas, tų valandų įkainį ir pateikia finansų skyriui. Darbuotojų etatus tvirtina bendrovės valdyba. Sporto klubų vadovai biudžetuojasi savo klubus, o finansų skyrius peržiūri, duoda komentarus, tada koreguojama ir gaunamas kažkoks galutinis projektas, kuris pateikiamas valdybai. Valdyba kartu tvirtina ir klubo biudžetą ir pagal visus etatus. Tokio žmogaus, kuris tvirtintų, kiek etatų reikia, nėra. Tinklo vadovas derinasi su klubo vadovu. Vieną kartą per mėnesį būdavo bendrovės sporto klubų ir tinklų vadovų susirinkimas. Sudaroma konkretaus susirinkimo darbotvarkė ir svarstomi iškelti klausimai. Sporto klubo vadovas inicijuoja savo problemas, kad yra poreikis, tai derina su savo tiesioginiu vadovu. Po to susirinkimo forma tai aptariama ir priimami sprendimai. Patvirtintas negali būti vadinamas kaip ,,šventa karvė“. Būna daug nukrypimų, biudžetas būna koreguojamas, jeigu reikia, ieškoma papildomai etatų. Dėl papildomų etatų sporto klubo vadovas tai turi derinti su tinklo vadovu. Finansų skyrius gali tik patarti ir pasakyti, kiek tai kainuos. Bendrovės struktūra tokia. Pirmas yra klubo vadovas. Aukščiau jo tinklo vadovas, ir tada virš jų bendrovės vadovas. Sporto dalies vadovas kartu su klubo vadovu atsakingi už sporto dalį, vykstančią klube. Sporto klubo vadovas atsakingas tinklo vadovui, o šis bendrovės direktoriui. Jeigu sporto klube reikalingas naujas etatas, tai sporto klubo vadovas tai turėjo derinti su tinklo vadovu ir šį klausimą kelti susirinkime. Sporto klubai neturi atskirų banko sąskaitų. Yra UAB ,,X“ banko sąskaita ir į ją patenka įvairaus tipo pajamos, tame tarpe klientų apmokėjimai. Jeigu N. B. pareiginėje instrukcijoje įrašyta, kad ji turi formuoti, kontroliuoti bei vykdyti bendrovės biudžetą, tai jo (D. M.) supratimu, toks teiginys yra klaida. Sporto klubo vadovas negalėjo formuoti ir kontroliuoti visos įmonės biudžeto, nes jo atsakomybė apsiribojo jo vadovaujamo sporto klubo biudžeto formavimu ir kontroliavimu. N. B., kaip (duomenys neskelbtini), esančio sporto klubo vadovė parengdavo savo klubo biudžetą su savo tiesioginiu vadovu, tinklo vadovės (S. P. – G.) patvirtinimu. Kiek kokių pareigybių konkrečiame klube dirbs, spręsdavo sporto klubo vadovas, tinklo vadovas, įmonės vadovas ir dar aukščiau valdyba. Jis nežino, kodėl taip buvo padaryta, kad baseino prižiūrėtojai, prižiūrėdami baseiną treniruodavo ir vaikus. Kaip bendrovės finansų vadovas dalyvavo rengiat 2017 metų bendrovės biudžetą. Negali pasakyti, ar jį rengiant iš N. B. buvo gauta pasiūlymų didinti jos sporto klubo baseino prižiūrėtojų skaičių (t. 9 b.l. 70-73).

Apklaustas teisme liudytojas A. S. prašė pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Juose nurodė, kad apie metus laiko, o gal ir šiek tiek ilgiau dirba UAB „X“ tinklo vadovu. Kai įsidarbino UAB „X“, ten jau buvo vykdoma „Plaukimo akademijos“ - vaikų mokymo plaukti programa. Kaip, kada ir kieno iniciatyva ši programa buvo sukurta ir pradėta įgyvendinti, jis nežino. Programa tuo metu nebuvo išplėtota. Vaikų neformaliojo švietimo programa „Plaukimo akademija“ buvo vykdoma turint leidimus. Tai UAB „X“ išduoti higienos pasai: 2011 m. spalio 19 d. Nr. (12-6)12.12-651 - pirčių, saunų, baseinų paslaugų veiklai ir 2011 m. spalio 19 d. Nr. (12-6)12.12-658 sporto klubų paslaugų veiklai. Šitų dviejų higienos pasų pakanka „Plaukimo akademijos“ programai vykdyti. Jie buvo išduoti iki programos vykdymo pradžios ir įstatymai ar reikalavimai, jo nuomone, pažeisti nebuvo. Dėl leidimo - higienos paso neformaliam ugdymui gali paaiškinti, jog šis higienos pasas reikalingas, kai dalyvaujama neformalaus ugdymo krepšelio finansavimui gauti, kuris skirtas vaikų tėvams sumažinti mėnesinę įmoką. Toks reikalavimas - būtent higienos paso neformaliam ugdymui atsirado kažkur prieš du metus. Iki to laiko tokio reikalavimo nebuvo. Buvo būtinas leidimas tiesiog veiklai vykdyti. Šitas reikalavimas buvo būtinas akreditacijos iš savivaldybės gavimui. 2017 m. rugsėjo 8 d. kai UAB „X“ kreipėsi į savivaldybę akreditacijos gavimui, toks reikalavimas buvo, todėl 2017 m. lapkričio mėnesį UAB „X“ kreipėsi į Visuomenės sveikatos centrą dėl higienos paso neformaliam ugdymui išdavimo, tačiau tas higienos pasas išduotas nebuvo, nes buvo išsakytas reikalavimas pakeisti „X“ pastatų paskirtį - iš komercinės paskirties į švietimo mokymo. Tai reikėjo įregistruoti Registrų centre. Po tokio reikalavimo, UAB „X“ kreipėsi raštiškai į duomenys (neskelbtini) miesto savivaldybę su paaiškinimu, kad Visuomenės sveikatos centro reikalavimai yra pertekliniai ir sunkiai įvykdomi. Pastatai, kuriuose yra įrengti sportiniai kompleksai, nėra UAB „X“ nuosavybė. UAB „X“ yra nuomininkai ir negali keisti pastatų paskirties. Po šio kreipimosi savivaldybė sutiko, kad reikalavimas yra perteklinis ir nebereikalavo iš jų higienos paso neformaliam ugdymui ir suteikė jiems akreditaciją. Ir šiais metais jie irgi turi savivaldybės akreditaciją, kuri pratęsta be jokių reikalavimų dėl leidimo - higienos paso neformaliam ugdymui. Dėl kreipimosi į savivaldybę akreditacijos 2017 m. rugsėjo 8 d., jos gavimo 2017 m. rugsėjo 20 d. ir vaikų grupinių užsiėmimų pradžios 2017 m. rugsėjo 5 d. gali paaiškinti sekančiai. Šie du dalykai - akreditacijos gavimas ir grupiniai vaikų užsiėmimai yra nesusiję tarpusavyje. Akreditacijos neturėjimas nesustabdo ir nedraudžia vesti vaikų užsiėmimus, nes akreditacija - tai nėra leidimas šiai veiklai ar programai vykdyti. Tai yra tik papildomas savivaldybės finansavimas, mažinantis tėvų įmokas už vaikų neformalųjį ugdymą. Tam, kad galėtų būti vedami vaikų grupiniai užsiėmimai, būtina, kad įmonė turėtų leidimą - higienos pasą. UAB „X“ turi higienos pasus sporto klubų paslaugų veiklai ir pirčių, saunų, baseinų paslaugų veiklai ir asmenys – treneriai, vedantys šiuos užsiėmimus turi turėti atitinkamą išsilavinimą - arba universitetinį sporto aukštąjį išsilavinimą arba Kūno Kultūros ir sporto departamento išduotą licenciją treniravimo veiklai. Šitos visos sąlygos buvo įvykdytos, todėl 2017 m. rugsėjo 5 d. grupiniai vaikų užsiėmimai vyko nepažeidžiant įstatymų. Be to, gali pasakyti, kad kreipiantis į savivaldybę akreditacijos dėl neformaliojo ugdymo ir prašant to papildomo finansavimo ir tėvų įmokų mažinimo, savivaldybei privaloma pateikti pasirašytas su klientais sutartis. Jeigu iš karto nepateikiama, tada savivaldybė įpareigoja per 4 darbo dienas pateikti šias sutartis ir tik tada bus atsakymas dėl finansavimo dydžio - kokį krepšelių kiekį gali skirti. Jo žiniomis, reikia turėti higienos pasą veiklai vykdyti - šiuo atveju higienos pasus - sporto veiklai vykdyti ir baseinų veiklai vykdyti ir aukščiau minimą atitinkamą išsilavinimą - arba universitetinį sporto aukštąjį išsilavinimą arba Kūno Kultūros ir sporto departamento išduotą licenciją treniravimo veiklai (t.6, b.l. 32-34). Teismui pagarsinus šiuos parodymus liudytojas pareiškė, kad jie teisingi ir atsakė į proceso dalyvių jam užduotus klausimus. Nurodė, kad nagrinėjamo įvykio metu jis buvo UAB „X“ sporto dalies vadovas. Jo darbo vieta buvo (duomenys neskelbtini). N. B. buvo jam pavaldi dėl sportinių klausimų, t.y. sportinės įrangos pirkimo, treniruočių sudarymo grafiko. Jam įsidarbinus UAB „X“ jau galiojo rekomendacija tėvams neiti su vaikais į baseino patalpas. Tėvams niekas nedraudė stebėti savo vaikų. Čia buvo tik rekomendacija. Kas taip nurodė, jis nežino, nes taip buvo iki jam įsidarbinant klube. Buvo atgarsių, kad tėvai nori eiti į klubo patalpas su striukėmis. Buvo nerekomenduojama jiems ten eiti, bet nebuvo draudžiama. Tą rekomendaciją, kaip jis supranta, tėvai išgirsdavo iš registratūros darbuotojos. Tėvai atveda vaikus, eina padėti jiems persirengti. Jie norėdavo eiti prie baseino, o registratūros darbuotojai apie tai pasakydavo. Po treniruotės tėvai vaikus sutikdavo prie turniketo. Jeigu mažesnis vaikas, tai įleisdavo tėvus padėti jiems persirengti. Jis nematė raštiško įsakymo neleisti tėvų prie baseino. Būdavo sudėliotas tvarkaraštis. Vienas treneris vykdo baseino prižiūrėtoją funkciją, o kiti veda treniruotes. Buvo ir taip, kad asmuo tuo pačiu metu veda treniruotes ir prižiūri baseiną. Kiekvienas sporto klubas turėjo patvirtintą savo biudžetą. N. B. sudarydavo grafikus ir juos derindavo su tinklo dalies vadovu. Tuo metu S. P. – G. buvo tinklo vadovė (t. 8 b.l. 43-46).

2022 m. sausio 12 d. papildomai apklaustas liudytojas A. S. nurodė, kad jis nepritaria kaltinamosios išsakytai pozicijai, kad vaikų mokymas plaukti buvo „chalturkė“. Plaukimo treneriai turėjo baseino prižiūrėtojo ir trenerio pareigas. Buvo sudaromas tinklelis. Kiekviename plaukimo takelyje buvo numatytas ne didesnis vaikų skaičius, negu numatyta plaukimo Federacijos normatyvuose, ir vykdavo treniruotės. K. S. buvo vyr. treneris. Jis (A. S.) dėliodavo plaukimo takelių kiekį, vykdė marketingą, reklamą, o padalinio – sporto klubo vadovas administruodavo ir vesdavo į tabelį, kiek valandų išdirbdavo treneris kiekvieną dieną. Buvo baseino budinčių grafikas ir trenerių grafikas. Jis būdavo sudaromas prieš kiekvieną mėnesį. Kaltinamoji N. B. galėjo nuspręsti, kad baseino budėtojai tik budi. Tai būdavo kiekvieno klubo biudžeto rėmuose. Viskas priklausydavo nuo to, kiek sporto klube vyksta treniruočių, kiek vaikų bus tą dieną. I. Š. tą dieną vykdė dvigubą pareigybę. Kiekvienas klubo vadovas tiek grafikus, tiek tabelius tvirtina ir pasirašo. Baseino plaukimo takelių užimtumo grafikas buvo internete. Visi galėjo jį pasižiūrėti. Visi galėjo nuspęsti, kad baseino budėtojo užimtumas per didelis. Buvo vieša informacija, kiek yra plaukimo pamokų tą dieną ir kiek yra laisvų vietų. Kiekvieno mėnesio grafiką sudarydavo klubo vadovė su vyr. treneriu. Vyr. treneris dažniausiai sudarydavo grafiką, o vadovai derindavo trenerių darbo grafiką. Artėjant naujam mėnesiui sudaromos trenerių grupės. (duomenys neskelbtini) gatvėje esantis plaukimo baseinas turi tris plaukimo takelius. Viename takelyje iki dešimt vaikų, vienas takelis skiriamas klientams, tai reiškia, kad du takeliai skirti pardavimui. Kai išparduodami takeliai mokymui plaukti, tada skiriami treneriai, kurie ten dirbs. Kas dirbs, dėlioja dažniausiai vyr. treneris K. S., o tvirtina klubo vadovas. K. S. sudaro tinklelį, iš kurio gimsta darbo grafikas. Plaukimo takelių tinklelis tai vietos, kiek galima parduoti, o pagal pardavimus sudaromas darbo grafikas. Tinklelyje parašyta, kas mokins plaukti, o darbo grafike parašyta, kas budės. Grafikus pateikia vyr. treneris vadovui, o klubo vadovas pildo tabelius. Klube vadovas – N. B.. K. S. tuos grafikus pateikdavo N. B.. Ji peržiūri, sutinka ar nesutinka ir paskui pildo tabelį, kas kada dirbs. Grafikas yra planas, o tabelyje nurodoma, kas dirba. Plaukimo treneriams atlyginimas buvo mokamas pagal motyvacinę sistemą. Atlyginimą treneris gaudavo nuo vaikų skaičiaus, o kai būdavo prižiūrėtoju, gaudavo atlyginimą už darbo valandas. Prieduose buvo fiksuojama atlyginimas, kurį treneris gaudavo už vaikų mokymą plaukti. Tuos dokumentus tvirtindavo padalinio vadovas. Baseino prižiūrėtojo darbas yra nekvalifikuotas, o plaukimo trenerio darbas reikalauja išsilavinimo. Buvo tik sutapimas, kad (duomenys neskelbtini) g. esančiame sporto klube visi baseino prižiūrėtojai turėjo ir antrą trenerio pareigybę. Kituose sporto klubuose yra tik prižiūrėtojas, nes jis neturi plaukimo trenerio specialybės ir tinkamo išsilavinimo. Plaukimo treneriams buvo patraukliau mokyti plaukti nei budėti. Budėjimas yra budėjimas. Privalai užpildyti budėjimą, darbo laiką, o mokini plaukti pagal poreikį, kiek pavyksta pririnkti klientų. Jeigu į klubą pavyko pririnkti daugiau klientų, o pririnkimas nešė klubo rezultatą, už kurį buvo motyvuoti klubo vadovai, tam reikėjo daugiau trenerių. Baseino prižiūrėtojai turėję tinkamą išsilavinimą dirbo dviguboje pareigybėje. Filialo vadovo premija priklausydavo nuo bendro klubo rezultato, pajamų ir panaudų santykio. Kuo tu daugiau parduodi paslaugų, gauni daugiau pajamų ir klubo vadovo premija nuo to priklausydavo (t.9 b.l. 5-6).

Žemesnės instancijos teismas

Apklaustas teisme liudytojas V. Š. parodė, kad nuo 2012 metų yra UAB „X“ įmonės direktorius. Buvo pertrauka, kai nuo 2019 m. spalio mėnesio iki 2020 m. vasario mėnesio buvo tik valdybos nariu. Nuo 2020 m. vasario mėnesio jis vėl įmonės vadovas. Teismo nagrinėjamo įvykio metu jis buvo įmonės vadovas. N. B. buvo ilgametė UAB „X“ priklausančio sporto klubo vadovė. Jai dirbant tarpusavio santykiai buvo geri ir darbiniai. N. B. buvo gerbiama ir stipri vadovė. Pradedant nuo pradžios, tai nerekomendavo tėvams stebėti plaukimo treniruočių. Tai buvo dėl kelių priežasčių. Patys treneriai to prašydavo, nes tėvai blaško vaikų dėmesį. Tačiau niekada nebuvo griežtai pasakyta, kad tėvams negalima stebėti plaukimo treniruotės. Sekančią dieną po nelaimingo įvykio buvo pokalbis su darbuotoja L. L.. Ji pasakė, kad vaiko mama laukė ir jos klausė, ar negalėtų nueiti pasižiūrėti, o ji atsakė, kad negali tai padaryti, nes negali palikti savo darbo vietos. Buvo klausiama L. L., kodėl ji nepasiūlė pačiai mamai nueiti pažiūrėti, o ši atsakė, kad apie tai nepagalvojo. Tokio griežto nurodymo ar įsakymo, kad neleistų tėvų į treniruotes, nebuvo, bet buvo nerekomenduojama tai daryti. Apie tai buvo kalbama su įmonės darbuotojais ir personalu. Patys klubų vadovai apsitarę nusprendė nerekomenduoti tėvams stebėti vaikų plaukimo treniruočių. Per bendrovės susirinkimus klubų vadovai dalijasi mintimis, kaip geriau organizuoti darbą. Jei tvarka griežta, tai ją įformina įsakymu. Jeigu tai rekomendacinio pobūdžio taisyklė, tai ji įsakymu neforminama. Įvykio metu plaukimo treneriai tuo pačiu metu buvo ir baseino budėtojai. Būdavo atvejų, kai baseino budėtojas nevesdavo plaukimo treniruotės savo budėjimo metu. Tačiau nelaimingo įvykio metu baseino prižiūrėtojas turėjo vesti savo treniruotę. Plaukimo trenerių ir baseinų prižiūrėtojų darbo grafikus dėlioja klubo vadovas. Jeigu pasižiūrėti to laiko sporto klubų grafikus, tai buvo įvairiai. Buvo plaukimo treneris, kuris tuo pat metu prižiūri baseiną. Buvo manoma, kad tai pilnai galima įvykdyti. Buvo sporto klubų, kur treneris tik vykdė treniruotę, o kažkas kitas prižiūrėjo baseiną. Nebuvo kažkokio įsakymo, kaip tai daryti. Galutinį sprendimą priima klubo vadovas. Klubo vadovas turi norą sutaupyti lėšų, bet ir tai, kad neįvyktų nelaimė. Šis atvejis pats baisiausias ir liūdniausia, kas galėjo įvykti. Pamatė, kad tai buvo nesaugu. Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus liudytojas nurodė, kad jis kaip bendrovės vadovas tvirtindavo baseino prižiūrėtojo etato instrukciją kaip ir visas kitas instrukcijas. Visus darbuotojus klube atrenka ir priima klubo vadovas. Pagrindiniai veiklos rodikliai vadovui yra pajamos, pelningumas, klientų pasitenkinimas. Buvo sporto klubų, kurie tuo metu turėjo baseino prižiūrėtoją ir trenerį, nes taip nusprendė sporto klubo vadovas. Etatų skaičių savo klube tvarkydavo N. B.. Ji klubo lygmenyje derino visą biudžetą. Ji galėjo spręsti, ar turės keturis plaukimo trenerius, ar naktinį valymą. Čia klubo vadovo prerogatyva spręsti, bet tikslas, kad būtų viduje švaru, kad klientai būtų aptarnauti. Jis negali pasakyti, ar buvo koks tikslus norminis aktas pagal kurį buvo patvirtintos baseino prižiūrėtojo pareiginės instrukcijos. Atrodo, kad nebuvo aiškaus reglamentavimo, bet turėjo būti taip, kad būtų saugu. Vienas iš sporto klubo vadovo skatinimo rodiklių buvo klubo pelningumas. Klubo vadovas siekia pajamų surinkimo, bet svarbus ir kokybės parametras, klientų pasitenkinimo indeksas. Pagal juos išmokami priedai. Sporto klubo vadovas gali mažinti išlaidų kaštus, kad pasiektų gerus rodiklius. Kaštai vienas iš pagrindinių verslumo veiklos rodiklių. Iš klubo vadovo reikalaujama bendrinių tikslų, tačiau jie turi laisvę organizuoti darbą. Viename sporto klube yra vienas vadybininkas, kitame du. Viename klube reikia daugiau valymo, nes jame daugiau ploto. N. B. vadovaujamas klubas buvo didžiausias, todėl natūralu, kad jo kaštai buvo didesni. Klubo vadovo lėšų sutaupymas tai vienas iš parametrų. Jei nepadarysi pajamų, tai nepasieksi pelningumo. Tačiau jeigu klubo vadovas vien taupys lėšas, nevalys klubo, tada klientai išeis ir nepasieksi rezultatų. Klubo vadovas turi galvoti. Neturi viskas būti nurodyta, bet yra tam tikri dalykai, kurie privalo būti. Sporto klubo vadovas negali pats nuspręsti, kokias plyteles kloti, nes jos turi būti neslystančios. Tačiau jeigu klube sudužo plytelės, tai pats vadovas jų užsakys, nupirks ir sutvarkys. Sporto klubo vadovas kaip viena maža įmonėlė. Jis gali spręsti, tam ir yra vadovas. Jis negali atsakyti, ar buvo higienos pasas neformaliam vaikų ugdymui. Klubo vadovas organizuodamas veiklą, pasirūpina, kad visi reikiami dokumentai būti paruošti. Higienos pasas išduodamas konkrečiam sporto klubui pagal adresą. Higienos pasu rūpinasi klubo vadovas, jeigu tai yra veikiantis sporto klubas. Naujam sporto klubui rūpinasi arba priskirtas naujas klubo vadovas, o jeigu tas pasas išiminėjamas iki klubo atidarymo ir nėra klubo vadovo, tai gali būti kažkoks kitas žmogus arba tinklo vadovas. Ką pasakė N. B. klubo darbuotojams, kad tėvai neįleidžiami į baseiną, jis nežino. Kaip bendrovės vadovas jis atsakingas už įmonės požiūrį, bet kaip detaliai perduodama informacija darbuotojams, negali komentuoti. UAB ,,X“ neturi įmonės etatų tvirtinimo. Nėra nurodymo, kiek bendrovėje turi dirbti žmonių. Tokio bendro etatų tvirtinimo nėra. Kiekvienas padalinys pasitvirtina savo etatus. Klubas tai padalinys ir jeigu klubas į registratūrą priims 4 darbuotojus, o ne 3, tai patvirtins klubo vadovas. Klubo vadovas nusprendžia, kiek jam reikia etatų veiklai. Kiekvienam klube skiriasi registratūros darbuotojų etatų skaičius, baseino darbuotojų etatų skaičius, pardavimo vadybininkų skaičius, nes vadovas mato, kiek ir ko jam reikia. UAB ,,X“ tinklo vadovas yra tiesioginis klubų vadovų vadovas. Klubų vadovai atskaitingi tinklo vadovui. Jis atsakingas už tiekėjus, pirkimus, kainų suderinimą, technines investicijas ir jų tvirtinimą. Jis atsakingas už viso tinklo biudžetą, o klubo vadovai už klubo biudžetą. Tinklas yra visi klubai. 2017 m. jis pasirašydavo darbo sutartis. Šiuo metu tai daro kiti žmonės. Tuo metu A. S. buvo sporto dalies vadovas. Mano, kad tinklo vadovas turėjo patvirtintas pareigines instrukcijas. Sporto dalies vadovas rūpinasi sporto paslaugų turiniu, kokios treniruotės turi būti vykdomos klube, kokia turėtų būti trenerio kvalifikacija, kokiomis sportinėmis prekėmis reiktų prekiauti. Jeigu tai užsienio treniruotės, tai licencijų pirkimas. Tuo turėtų rūpintis sporto dalies vadovas. Jis (V. Š.) tvirtina visus pareiginius nuostatus. Neturi būti, kad asmenys dirbtų be pareigybinių nuostatų. Įmonėje buvo personalo vadovė, kuri tvarkė personalo klausimus. Darbo sutartis rengė arba personalo skyrius, arba klubo vadovas. Dabar tai klubo vadovai sudaro sutartis, ar tai vyko 2017 m., negali pasakyti. Trenerio funkcijos dirbant su vaiku - jis atsakingas už vaikų saugą, jis prižiūri saugumą treniruotės metu. Jeigu treneris tuo metu eidavo tik trenerio pareigas, jis užsiminėdavo treniruojamais vaikais. Jeigu jis tuo metu buvo ir baseino budėtojas, jis turi stebėti visą aplinką. Jis (V. Š.) tvirtino plaukimo trenerių pareigybines instrukcijas. Klubo vadovai galėjo nebent siūlyti pakeisti pareigybines instrukcijas. Iš darbuotojo reikalauti kažko kito, nei parašyta pareigybinėse instrukcijose, klubo vadovas negalėtų. Jeigu jis reikalautų, tai darbuotojas turėtų teisę atsisakyti. Jis negali pasakyti, kaip klubo vadovas nuspręsdavo, kad baseino prižiūrėtojas geba atpažinti ir įvertinti pagrindinius gyvybinių funkcijų sutrikimų požymius. Gal paklausdavo, ar yra pabaigti mokymai. Labai sunku atsakyti, kokį išsilavinimą turi turėti baseino prižiūrėtojas. Nemato, kad tai priklauso nuo išsilavinimo. Tai matyt priklauso nuo asmens atidumo, žmogiškumo, dėmesingumo. Baseino prižiūrėtojas turi pastebėti nelaimę prieš jai įvykstant. Liudytojas negali pakomentuoti, kodėl po 2016 m. gruodžio 29 d. įsakymo „Dėl ,,X“ (neskelbtini) ir (neskelbtini) miestų baseino instruktorių motyvacijos rodiklių tvirtinimo“ atsirado darbo sutartyse pakeitimai, atsirado dubliavimas trenerių ir prižiūrėtojų funkcijų. Darbo sutartyje apibrėžiama, kuri pagrindinė pareiga. Darbo sutartyje parašyta, kurios pareigos pagrindinės. Pas vieną žmogų gali būti parašyta vienaip, pas kitą kitaip. Pas vieną gali būti pagrindinės pareigos - baseino prižiūrėtojas, o antraeilės treniruotės, pas kitą gali būti atvirkščiai. Darbuotojas manė, kad susitvarkys, klubo vadovas manė, kad taip susitvarkys, vienu metu prižiūrėdama baseiną ir vesdama treniruotę, o gyvenimas parodė, kad nesusitvarkė. Naudojimosi „X“ sveikatingumo klubų teikiamomis paslaugomis tvarkos ir taisyklių 1.2.4 norma taikoma tokiu būdu, kad vaikai vieni į klubą neįleidžiami. Jie eina arba su juos lydinčiais suaugusiais, arba atvyko į treniruotę ir jais pasirūpina treneris. To vaiko treneris buvo L. K.. Tos treniruotės metu jis ir buvo atsakingas už vaiko priežiūrą. Treneris po treniruotės palydi vaikus iki rūbinės, bet neprižiūri jų prausimosi. Vaikai rūbinėje persirengia ir išeina į registratūros zoną. Grupėje būdavo skirtingų lyčių vaikų. Treneris vaikus palydėdavo iki išėjimo iš baseino zonos, iš kur yra durys į abi rūbines ir ten vaikai pasiskirsto po rūbines. Naudojimosi „X“ sveikatingumo klubų teikiamomis paslaugomis tvarkos ir taisyklės buvo skelbiamos viešai. Tą puslapį administravo marketingo skyrius, išskyrus tinklelius. Už šių taisyklių pakeitimą, įdėjimą buvo atsakingas centras. UAB „X“ mokė vaikus ir suaugusius plaukti dar iki „Plaukimo akademijos“ atsiradimo. Tai buvo mokymo programos. „Plaukimo akademija“ buvo sugalvota kaip prekinis ženklas, kuris galbūt daugiau viešintų šią paslaugą ir parodytų, kad mokoma plaukti profesionaliai. Po klubo vadovų susirinkimo ir vedamo posėdžio protokolo, viskas, kas privaloma, įforminama įsakymais. Be darbo sutarčių pakeitimo negali būti nuspręsta baseino instruktoriams vedant treniruotes nemokėti už valandas, kurias paskirti budėtoju. Kas nuspręsta vadovų susirinkimo protokole, gali būti įgyvendinama, gali būti neįgyvendinama. Už tai, kad vaikų treniravimo metu treneris prižiūrėdavo ir baseiną, buvo atsakingas klubo vadovas. Po nelaimės atsirado atskiri budėtojai. Po šitos nelaimės įmonė priėmė sprendimą, kad negali būti ir trenerio, ir prižiūrėtojo atsakomybė vienu metu. Mano, kad susiklostė aplinkybių visuma, kad vaikas žuvo, o ne dėl to, kad jo mama nebuvo įleista. Tėvai nori stebėti vaikų treniruotes dėl dviejų dalykų. Taip jie jaučiasi ramiau ir didžiuojasi savo vaiko pasiekimais, nori pamatyti plaukimo įgūdžius. Vaikas žuvo ne treniruotės metu. Galima stebėti vaiko treniruotes per televizorių. Po nelaimės įrengė televizorius. Nėra aiškiai apibrėžta, kas atsakingas už vaiką sporto klubo rūbinėje. Gal labiau treneris, jei vaiko tėvai laukia ir tikisi, kad vaikas išeis. Kažkiek ir pats vaikas atsakingas. Žuvęs berniukas ėjo į vyrų rūbinę. Jo mama į vyrų rūbinę būtų įleista, jei būtų paprašiusi. Vėliau I. Š. sakė, kad peržiūrėjus vaizdo kameros įrašus matyti, kad per kelis metrus stovi suaugęs vyras ir nemato įvyksiančios nelaimės. Nemato todėl, kad buvo nesusikoncentravęs, nes tai ne jo vaikas. O treneris galvojo, kad ten jo vaikas. Plaukimo zona padalinta į tam tikras erdves, o treniruotė vyksta takelyje. Kitame takelyje gali plaukti tėvai ir vaikai. Jeigu vaikas apsilanko su tėvais, už jį atsakingi tėvai, jeigu vaikas treniruotėje, už jį atsakingas treneris. Sporto klubas laisvas disponuoti gautais pinigais iki tam tikros ribos. Jeigu sąskaitoje yra milijonas eurų, bet klubas gali išleisti 100 000 eurų, tai tose ribose ji gali disponuoti, bet ji negali daugiau. Tos ribos nustatytos biudžete, biudžetą paruošia klubo vadovas, patvirtina tinklo vadovas, pirkimų vadovas ir jis (t. 8 b.l. 75-82).

2022 m. sausio 12 d. papildomai apklaustas liudytojas V. Š. nurodė, kad šiuo metu negali nurodyti laikotarpio, nuo kada darbo sutartis su priimtais į darbą darbuotojais pasirašydavo ne jis kaip UAB „X“ vadovas, o konkretūs filialų vadovai. Kaip viso tinklo vadovas jis tvirtindavo tik tuos dokumentus, kuriuos privalo tvirtinti įmonės vadovas. Jeigu tokį dokumentą turi įgaliojimą patvirtinti kitas įgaliotas asmuo arba kažkas kitas, tai tvirtindavo jis. Pagal įstatymą numatyta, įsakymus, darbo sutartis tvirtina įmonės vadovas arba įgaliotas asmuo. Galima suteikti įgaliojimus dokumentų tvirtinimui. Savo parodymuose kaltinamoji tvirtina, kad sporto klubų vadovės buvo nesavarankiškos ir kylančius klausimus tekdavo derinti su S. P.- G. ar A. S., o pastarasis dar derindavo su įmonės direktoriumi V. Š., tačiau jis nesutinka su šiuo kaltinamosios teiginiu. Nurodė, kad UAB „X“ priklauso 12 sporto klubų ir jeigu kiekvienas klubo vadovas eitų kiekvienu klausimu atsiklausti pas tinklo vadovą, tai neįmanoma fiziškai visko suderinti. Yra dalykų, kuriems suteikiami įgaliojimai, arba per pareigines instrukcijas, ar per biudžetą. Patvirtinto biudžeto rėmuose filialo vadovas turi teisę savarankiškai elgtis. Jeigu jam reikia sutaisyti ar investuoti pinigus į remonto darbus ir patvirtinta, kad jis kiekvieną mėnesį turi kelis tūkstančius remonto darbams, tai jis neturi kiekvieną kartą vaikščioti ir klausti, ar tikrai gali, nes tai tvirtinama metams į priekį. Tam ir yra darbuotojai, kad jie spręstų savo atsakomybių tinklo ribose. Sporto klubo metinis biudžetas ruošiamas kartu klubo vadovų, tinklo vadovo ar sporto dalies vadovo. Dalyvauja ir skyrių vadovai. Klubo vadovas disponuoja jo biudžeto numatytomis lėšomis, išskyrus nenumatytus atvejus, jei kažkas stipriai pasikeičia rinkoje. Niekas nevaikšto ir neprašo kiekvieną mėnesį biudžeto pakeisti. Pvz. pandemija yra didelis pokytis, todėl gali būti peržiūrimas biudžetas, gali būti sustabdomos investicijos ar kažkokie kiti veiksmai. Mokymas plaukti ir prižiūrėti baseino klientus, tai dvi funkcijos. Tuo metu turbūt visiems atrodė, kad galima vienu metu mokyti plaukti ir prižiūrėti. Ši nelaimė parodė, kad tai yra pavojinga ir gali turėti dramatiškų pasekmių. Po įvykusios nelaimės šios funkcijos buvo atskirtos, tačiau kažkokių valstybinių standartų, kad negali žmogus dirbti dviejų darbų nebuvo. Funkcijos buvo dvi, buvo galima jas išskirti tam tikru metu, tam tikru metu apjungti. Įvykio metu jos buvo apjungtos. Liudytojas neatsimena, kad kaltinamoji būtų iš jo reikalavusi, o ypač raštu, kad trenerių ir baseino prižiūrėtojų funkcijos nesidubliuotų. Ta tema diskusijos vyko, apie tai buvo kalbama, bet niekas gerai nežinojo, koks tas geriausias būdas tai padaryti. Kaip UAB „X“ vadovas jis patvirtino motyvacinę sistemą, kuri buvo aptarta įmonėje su skyrių vadovais, filialo vadovais. Šios sistemos jis pats nesugalvojo, nes kaip geriau dirbti treneriams, žino ir pataria klubų vadovai. Įmonė visą laiką siekia pelningumo ir pačių vadovų motyvacija su tuo susijusi. N. B. tuo pačiu metu rūpėjo klientų saugumas ir geresnis rezultatas. Ji buvo atsakingas darbuotojas, todėl galvojo ir rūpinosi rezultatu, kad ir finansinis rezultatas būtų geras, ir būtų klientų srautas. Kaip sporto klubo vadovė kaltinamoji turėjo įgaliojimų bei kompetencijos nuspręsti, kad baseino prižiūrėtojas savo darbo metu neveda vaikų plaukimo treniruočių. UAB „X“ tinkle buvo sporto klubų, kur dirbo budėtojas ir treneris. Čia amžinas klausimas, kiek žmogus turi įgaliojimų, ir kiek jis jaučiasi, kad jų turi. Atsakydamas į nukentėjusiojo atstovo klausimus liudytojas nurodė, kad jam buvo žinoma, jog klubo darbuotojos privalėjo įleisti tėvus į baseiną, bet tai nebuvo skatinama trenerių prašymu. Trenerių manymu, šeimos narių buvimas treniruotės metu blaško vaikus. Treneriai prašydavo to nedaryti ir todėl klubo vadovai arba sporto dalies vadovas laikėsi tokios politikos skatinti to nedaryti. Darbuotojai nekvietė tėvų į vidų, o jeigu tėvai prašydavosi, labiau sakydavo, kad to nereikia daryti. Tačiau jeigu kažkas pareikalautų įleidžiamas pas vaiką, tai būtų įleidžiamas. Kaltinamosios, kaip sporto klubo vadovės premijos dydis priklausė nuo kelių skirtingų parametrų. Dažniausiai naudojami trys parametrai – pardavimai – mėnesio, ketvirčio, metiniai, antras parametras – pelningumas, mėnesio, ketvirčio, metinis ir aktyvių klientų skaičius. Sporto klubo veiklą kontroliavo filialo vadovai. Pirmiausia darbuotojo pasiūlymus analizuodavo klubo vadovas, vėliau klubo vadovas tuos pasiūlymus, kuriuos mano, kad verti nagrinėti, iškelia į visų klubo vadovų susirinkimą ir nagrinėja su to skyriaus vadovu, kas už ką atsakingas. Už tinkamą darbuotojų instruktavimą klube buvo atsakingas klubo filialo vadovas. Jeigu pagal pareigines instrukcijas yra tam tikra tarpinė grandis, tai gali būti, kad vyresnysis atsakingas už tam tikrą papildomą instruktavimą. Darbo grafiką tvirtindavo filialo vadovas. Jis mano, kad N. B. iš sudaryto darbo grafiko turėjo matyti, kad yra per didelis darbo krūvis pagal darbo valandas. Ji galėjo matyti, kad darbuotojas vienu metu atlieka dvi funkcijas. N. B. gali paskirstyti užduotis ir atskiro atsiklausimo tam nereikia (t. 9 b.l. 1-5).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. Š. parodė, kad yra UAB „X“ direktorius. Dėl įvykio gali paaiškinti, kad tos dienos vakare jam paskambino įmonės darbuotojas ir pranešė, kad klube adresu (duomenys neskelbtini), baseine įvyko nelaimingas atsitikimas. Atvažiavęs į klubą iš darbuotojų sužinojo, kad skendo vaikas. Išsiaiškino, kad į klubą, į grupinę treniruotę atvyko E. K., gim. (duomenys neskelbtini), kuris sudalyvavo treniruotėje. Po treniruotės berniukas buvo palydėtas iki rūbinės, o paskui kažkaip sugrįžo į vandens zoną, nuėjo į gilų baseiną, ir nuskendo. Treniruotę vedė treneris L. K.. Jis paaiškino, kad, kaip visada, po treniruotės palydėjo vaiką iki rūbinės ir paliko. Dėl ko vaikas vėl grįžo į vandens zoną, jis nežino. Toks darbuotojo etatas kaip prižiūrėtojas ar budintis, kuris visą baseino veikimo laiką stebėtų baseino teritoriją ir būtų atsakingas už baseino lankytojų saugumą, pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius įstatymus baseinams nėra privalomas. Niekur nėra reglamentuota, kad toks darbuotojas yra būtinas baseino veikimui. UAB „X“ klubuose toks darbuotojo etatas buvo įvestas jų pačių iniciatyva, tiesiog lankytojų saugumui. Už darbo organizavimą ir darbo grafikų sudarymą klubuose buvo atsakingi klubų vadovai, tai buvo visiškai jų prerogatyva. Kiekvienas klubo vadovas, atsižvelgdamas į klubo lankytojų srautą, savo nuožiūra pasirinkdavo ir paskirdavo tą budintį asmenį, prižiūrėtoją, kuris buvo atsakingas už lankytojų saugumą, kartais derinant jų funkcijas su trenerio funkcijomis. Jis į tokias darbo organizavimo detales nesigilino, nes būtent už tokį darbą buvo atsakingi klubo vadovai. Kiekvienas vadovas, vertindamas klubo lankytojų intensyvumą, pasirinkdavo, ar reikalingas prižiūrėtojas, ar ne, ir kiek tų prižiūrėtojų turi būti. Pavyzdžiui klube, esančiame (duomenys neskelbtini), kur yra vienas baseinas, jo apžvalgumas yra geras, žmonių srautas nedidelis, ten galimai užtenka ir vieno prižiūrėtojo, kurio funkcijos galėtų ir dubliuotis, nes tam klubui tų pajėgų pakaktų. Klubas (duomenys neskelbtini) g. yra didelis. Yra keli baseinai ir jų apžvalgumas iš tam tikrų taškų nėra pilnas. Galimai klubo vadovas turėjo pasirūpinti ir paskirti kelis prižiūrėtojus, bent jau intensyviausiomis vakaro (17.00-19.00) valandomis. Tai yra visiškai klubo vadovo kompetencija ir prerogatyva. Po šio įvykio jų įmonėje buvo įsteigti atskirai prižiūrėtojų budėtojų etatai. Šiuo metu baseino veikimo metu visada yra atskiras darbuotojas, kuris yra atsakingas už lankytojų saugumą. Bet tai buvo padaryta tik jų įmonės iniciatyva. Pramogų ir sporto klubams, kuriuose yra baseinai, nėra tokio reikalavimo ir nėra privaloma, kad būtų budintis prižiūrėtojas. Privaloma yra supažindinti lankytojus su saugumo taisyklėmis, o budinčio asmens paskyrimas - tai jau yra jų įmonės įvesta papildoma saugos priemonė. Visuose UAB „X“ klubuose, kur yra baseinai, yra vedamos vaikų grupinės plaukimo treniruotės. Treniruotės yra organizuojamos tokia tvarka: tėvai kreipiasi į pasirinktą klubą, pagal klubo treniruočių grafiką pasirenka norimą treniruotę ir trenerį. Tėvai atveda vaikus į treniruotes, perduoda juos treneriams, o vėliau, treniruotei pasibaigus, pasiima. Tėvams nėra draudžiama būti baseino patalpoje, vandens zonoje ir stebėti vaiko treniruotę. Nėra draudžiama palydėti vaiką iki rūbinės ir jam padėti. Tokio draudimo iš vadovybės nei rašytinio, nei žodinio niekada nebuvo. Susirinkimų metu buvo iškeltas klausimas, kad tėvų buvimas treniruočių metu vandens zonoje blaško vaikus, todėl buvo sutarta, kad tėvams bus pranešta, kad nerekomenduojama jiems dalyvauti treniruotės metu. Tačiau tai jokiu būdu nebuvo draudimas. Kaip ta informacija buvo pateikta klubų treneriams, jis nežino. Tai atliko konkrečių klubų vadovai. Galimai treneriams kažkuris vadovas pasakė, kad draudžiama tėvus leisti stebėti treniruotes. Jeigu tokia informacija buvo pateikta treneriams ir jie atsižvelgiant į tą informaciją kategoriškai drausdavo tėvams dalyvauti treniruočių metu, jie tai padarė savo nuožiūra, nes iš vadovybės tokio nurodymo nebuvo. Grupinių treniruočių vedimui UAB „X“ neturi higienos paso tokiai veiklai vykdyti. Kiek jam žinoma, atskirai šiai veiklai, būtent vandens treniruočių vedimui, higienos pasas nėra išduodamas (t. 6, b.l. 28-30).

Apklausta teisme liudytoja I. Š. nurodė, kad su kaltinamąja N. B. jai teko bendrauti, kaip su buvusia klubo vadove. 2017 m. rugsėjo 5 d. ji dirbo (duomenys neskelbtini) esančiame sporto klube ,,X“. Kai įvyko nelaimingas atsitikimas, pagal grafiką budėjimo laikas nuo 13.30 iki 21.30 val. buvo skirtas jai. Tuo metu buvo galima budėti ir vesti treniruotes. Treniruotės vykdavo visą laiką tomis pačiomis dienomis ir valandomis, jos nesikeisdavo. Tą dieną ji vedė treniruotę 17.00 val.. Leido vaikams padaryti apšilimą ir kažkur po 17.15 val. išgirdo klyksmą, kad skęsta vaikas. Tuo metu dirbo ji, L. K., M. Č. ir K. S.. Ji dirbo pagrindiniame baseine, viduriniame takelyje. Iš šonų dirbo M. Č. ir K. S.. L. K. dirbo bendrame baseine, kur vyksta pramogos, toje pusėje, kur nuskendo vaikas. Išgirdus, kad skęsta vaikas K. ir L. nubėgo prie skęstančio, o ji su M. Č. liko su vaikais. Vaikų buvo 4 grupės. Vienoj grupėj 12-13 vaikų. Vaikus išlydėjo iš baseino. Atvykusi greitoji medicinos pagalba gaivino skendusį vaiką, bet nepavyko nieko padaryti. Atsakydama į proceso dalyvių klausimus liudytoja nurodė, kad tuo metu ji dirbo baseino budėtoja ir treniravo vaikus. Budėtojo etatas oficialiai egzistavo. Kai ji pradėjo dirbti, visą laiką taip ir buvo. Budėdavo ir tuo pačiu metu galėjo treniruoti. Už budėjimą gaudavo atlyginimą. Tai buvo valandinis atlyginimas. Prasidėjus sezonui mano, kad buvo negalima vienu metu atlikti dvi pareigybes: budėti ir treniruoti. Treneriai to pasirinkti negalėjo ir privalėjo budėti. Ji turėjo tik vieną išeiginę ir labai didelį krūvį, nes vaikų skaičius buvo labai didelis. Pagrindas buvo treniruotės. Per darbuotojų susirinkimus klubo vadovei sakydavo, kad neįmanoma suderinti dviejų darbų. Atsakydavo, kad treneriai negali nebudėti. Ji nežino, ar tai priklausė nuo bendros UAB „X“ valdžios, ar nuo klubo vadovės. Grafikus treneriams leido pasirinkti K. S.. Jis paklausdavo, kada treneriai nori, kada gali ar negali. Kartais K. S. sudarydavo darbo grafiką ir savo nuožiūra, jos neatsiklausęs ir neatsižvelgdavo į tai, kad tuo metu ji negali budėti. Grafiką tvirtindavo klubo vadovė N. B.. Visi treneriai per susirinkimą sakydavo, kad neįmanoma suderinti treniruočių vedimo ir baseino budėtojo darbo. Kai liudytoja pradėjo klube dirbti, nebuvo tokio treniruočių skaičiaus, nebuvo tiek vaikų. Tuo metu, jei per dieną turėjo 1-2 treniruotes, tai būdavo jau daug. Kai pradėjo dirbti klube, nebuvo atskirtos baseino budėtojo – prižiūrėtojo pareigybės. Tėvai vaikus palydėdavo iki baseino ir stebėdavo treniruotes. Tą vakarą tėvai galėjo palydėti vaikus ir palyginus daug tėvelių juos lydėjo. Tai nebuvo uždrausta. Treneriai per susirinkimus sakė klubo vadovei, kad susirenka daug tėvelių. Jie sėdi apsirengę prie baseino įnikę į savo telefonus ir nestebi savo vaikų, o ant gultų guli baseino klientai. Tėvams nebuvo uždrausta stebėti savo vaikų, tačiau tėvams buvo sakoma, kad jie gali palydėti vaiką iki baseino zonos, bet ten nesibūriuoti. Jeigu tėvelis pasako, kad jis nori čia būti ir nori žiūrėti, kaip jo vaikas plaukia, į tai buvo žiūrima lanksčiai. Tas draudimas buvo pasakytas per susirinkimą. Realiai tai pasakydavo treneris savo vaikų tėveliams. Klubo registratūra turėdavo informuoti, kad tėvai nepageidaujami. Ji girdėjo, kad nuskendusio vaiko mama nebuvo įleista į baseiną. 2011 m. rugsėjo 27 d. liudytojos darbo sutartyje į jos pareigybes įeina baseino prižiūrėtojos funkcija. Pradėdama dirbti klube, iš pradžių ji tik prižiūrėjo baseiną, kol įsigijo trenerės licenciją. Po 2017 m. rugsėjo nelaimės viskas pasikeitė. Atsirado atskirai baseino prižiūrėtojai. Nuo 2011 m. rugsėjo 27 d. darbo sutarties jos pagrindinis darbas – baseino instruktorė ir buvo mokama papildomai už individualias treniruotes. Nuo 2013 m. trenerės darbas jai buvo pagrindinis. Baseino prižiūrėjimas tai papildomas darbas. Treneriai norėjo jo atsisakyti, bet negalėjo. Treneriai norėjo vesti tik treniruotes, bet turėjo tuo metu ir budėti. Treneriai visada buvo kaip baseino instruktoriai – plaukimo treneriai. Tai nebuvo atskirta. Jeigu norėjo treniruoti, turėdavo ir budėti. Negalėjo sakyti: „treniruoju daug vaikų ir todėl nenoriu budėti“. Mokymas plaukti - tai pagrindinis uždarbis. K. S. paminėdavo, kad tą ir tą dieną budi arba negali budėti, bet į tai nebuvo atsižvelgta. Pagal darbo grafiką tai matydavo K. S. ir klubo vadovė. Jie matė, kad ji negali tuo metu budėti ir atlikti šių dviejų funkcijų. Vaikus treniruodavo pagal iš anksto sudarytą grafiką ir ji negalėjo pasakyti vaikams, kad šiandien jūs neplaukiate, nes ji turi budėti. Visi treneriai prižiūrėdavo baseiną. Nesvarbu, ar pagal grafiką būtų ji ar kitas treneris. Budėjimo grafikas būdavo patvirtintas, bet treneriams nebuvo tuo metu draudžiama treniruoti ir budėti. Grafikai būdavo iškabinti baseino zonoje ir K. S. juos atsiųsdavo el. paštu. K. S. pateikdavo plaukimo ir budėjimo grafiką. Budėjimo grafiką sudarydavo K. S., o jį patvirtindavo klubo vadovė. Būdavo du skirtingi grafikai – plaukimo ir budėjimo (t. 8 b.l. 97-100).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja I. Š. parodė, kad sveikatingumo klube „X“ dirba 9 metus 4 mėn. Dirba grupinių užsiėmimų trenere ir baseino instruktore. 2017 m. rugsėjo 5 d. 16.00 val. ir 17.00 val. turėjo grupines treniruotes. 17.00 val. buvo 7-10 metų amžiaus vaikai. Treniruotė vyko pagrindiniame baseine. Iš treniruočių vedimo vietos treneriai mato baseino zoną. Tam, kad matyti poilsio zoną su kaskadomis, jie turi šiek tiek pasitraukti, nes matomumui trukdo sienelė. Treniruotę ji vedė 2-ame takelyje. Šalia treniruotes turėjo M. ir K.. Kitame baseine treniruotes vedė L.. Vedant treniruotes, išgirdo šauksmą „skęsta vaikas“. Jos kolega K. nubėgo su L. teikti pagalbą, M. nubėgo prie L. grupės, o ji liko didžiajame baseine prižiūrėti trijų grupių vaikus. 17.30 val. surinko visus vaikus į vieną takelį, prie jos pačios prisijungė K. ir padėjo vaikus išvesti iš baseino, kad pastarieji nematytų įvykio. Išvedus vaikus atėjo prie skendusio vaiko. Ten jau buvo jų vadovė N. B., kuri paprašė jos sukontroliuoti, kad klientai išeitų iš baseino ir pirčių, kad netrukdytų spec. tarnybų darbui. K. su L. iš karto puolė gaivinti vaiką. Vėliau prie trenerių prisijungė klubo klientas ir padėjo gaivinti. Atvykus medikams, vaikas buvo gaivinamas valandą laiko. Baseino zonoje jie kaip gelbėtojai budi po vieną. Kartais būna, kad ir veda treniruotes, ir budi vienu metu. Vakar (2017 m. rugsėjo 5 d.) nuo 13.30 val. iki 21.30 val. baseino zonoje turėjo budėti ji pati. Ne kartą yra su vadovais kalbėta, kad dviejų pareigų atlikti negali, nes sužiūrėti, kas vyksta visame baseine ir tuo pačiu metu treniruoti maždaug 12 vaikų yra sunku. Įvykio metu pas ją buvo 7 ar 8 plaukiojantys vaikai. Budėjimo prie baseino grafikas sudaromas kas mėnesį ir yra slenkantis. Budi visi treneriai. Į darbo sutartį įtraukta, kad treneriai budi, ir veda treniruotes. Jei dubliuojasi treniruotės ir budėjimas, tai budėjimas yra neapmokamas. Ji turi kūno kultūros ir sporto leidimą treniruoti ir yra išklausiusi pirmos pagalbos teikimo instruktažą (t. 5, b .l. 186-187).

Apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją liudytoja I. Š. parodė, kad patvirtina ankstesnius savo parodymus. (duomenys neskelbtini), esančiame klube ji pradėjo dirbti nuo 2008 m. gegužės 31 d.. Pradėjo darbą nuo baseino prižiūrėtojos. 2010 metais pradėjo dirbti ir baseino prižiūrėtoja, ir plaukimo trenere bei grupinių užsiėmimų instruktore. 2017 m. rugsėjo 5 d. pagal budėjimo grafiką dirbo nuo 13:30 iki 21:30 val. Tą dieną turėjo treniruotes: 13:00, 15:00, 16:00, 17:00 val. Kuomet įvyko nelaimingas atsitikimas, ji vedė grupinę treniruotę. Grupinių treniruočių grafikas patvirtintas metams ir yra nusistovėjęs. Klube dubliuojasi baseino prižiūrėjimas. 2017 m. rugsėjo 5 d., be trenerės pareigų ji vykdė ir baseino priežiūrą. Klube nustatyta, kad jeigu treniruoja, tai tuo metu negauna pinigų už baseino priežiūrą. Negauna valandinio atlyginimo už baseino priežiūrą. Ji ir K. S. turi didžiausią srautą vaikų. Jie prašė administracijos, kad sumažintų baseino priežiūros budėjimo valandas arba visai neskirtų prižiūrėti baseino. 2017 m. rugsėjo 5 d. nuo 17:00 val. treniruodama vaikus, negalėjo užtikrinti visiškos baseino priežiūros, nes tuo metu treniravo grupę plaukiančių vaikų, kurių negalėjo palikti ir nueiti į kitą vietą. Apie tai, kad nėra įmanoma vykdyti baseino prižiūrėtojo pareigų, kai turi treniruoti vaikų grupę, sakė klubo vadovei N. B.. Iki 2017 m. rugsėjo 5 d. ir šiuo metu jie pagal darbo sutartį nėra budėtojai, jie yra baseino instruktoriai. Jos 2011 m. rugsėjo 27 d. darbo sutartyje nėra nurodyta, kad turi dirbti baseino prižiūrėtoja. Yra įdarbinta trenere. Kai ji pradėjo dirbti baseine 2008 metais, dirbo baseino prižiūrėtoja, klientų netreniravo. Tai buvo jos pagrindinis darbas. Baseino prižiūrėtojo pareigybė buvo panaikinta maždaug 2012-2013 metais. Darbo grafiką sudaro K. S., o patvirtina N. B.. Iki 2017 m. rugsėjo 5 d. nebuvo baseine atskirų žmonių, kurie prižiūrėtų baseiną. Baseino priežiūrą vykdė treneriai. Baseino prižiūrėtojo darbas apima pirčių perjungimą, lankytojų sudrausminimą, baseino apėjimą, švarą, pirmos pagalbos suteikimą. Konkreti vieta, kurioje baseino prižiūrėtojas turėtų būti, nebuvo nurodyta. Administracija nebuvo nustačiusi, kaip dažnai privaloma apeiti aplink baseiną. Pradėjus dirbti baseine, priežiūrą vykdydavo ne vienas, o keletas asmenų. Vėliau panaikinus prižiūrėtojo pareigybę, priežiūrą vykdydavo keli baseine dirbantys treneriai. Tik vėliau, priežiūrą vykdyti buvo pavesta vienam iš trenerių. Po 2017 m. rugsėjo 5 d. nelaimės atsirado atskira baseino prižiūrėtojo pareigybė. Šis asmuo vykdydamas baseino prižiūrėtojo pareigas, klientų netreniruoja. Baseino vadovė N. B., gavusi informaciją, kad neįmanoma vykdyti baseino priežiūros, į jų, trenerių, pastabas nereaguodavo. Vaikų treniruočių metu vaikų tėvams leisdavo būti baseino patalpose, bet pastarieji turėjo turėti tinkamą avalynę. 2017 m. rugsėjo 5 d. dieną administracija nebuvo nustačiusi kontrolės, kad vaikas pakartotinai negalėtų sugrįžti iš rūbinės į baseiną. Tuo pat metu, kai treneriai veda treniruotes, baseine yra ir kiti lankytojai, taip pat šeimos su vaikais. Baseine taip pat groja muzika. Tai apsunkina galimybę, vedant treniruotę, pastebėti, kad kuriam nors lankytojui iškilo problema (t. 5, b.l. 193-195).

Apklausta papildomai liudytoja I. Š. parodė, kad dėl baseino prižiūrėtojo funkcijų atlikimo konkrečią dieną gali paaiškinti sekančiai. Prieš sudarydamas grafiką vyr. instruktorius K. S. maždaug likus dviem savaitėms iki sekančio mėnesio pradžios, visų dirbančių trenerių paklausdavo, kada jie gali budėti baseine ir atlikti prižiūrėtojo funkcijas. Skirtumas prižiūrėtojo funkcijų ir tiesiog trenerio darbo yra tame, kad, jeigu ji dirba tik kaip trenerė, tai ji turi pravesti treniruotes numatytu laiku ir tuo jos darbas baigiasi. Jeigu ji tą dieną vykdo dar ir prižiūrėtojos funkcijas, tai ji turi būti baseino patalpoje visą budėjimo laiką. Būtent taip tie budėjimai ir atsispindi jų darbo grafike - yra surašomas laikas nuo kelių iki kelių val. jie budi, ir kiek trunka tas budėjimas. Kai darbo grafikas būna sudarytas ir patvirtintas klubo vadovės, jis būna iškabinamas viešai ir tada iš grafiko matyti, kada koks treneris budi. Tame darbo grafike yra sužymėti tik jų budėjimai kaip prižiūrėtojų, o savo kaip trenerių darbo ataskaitą kiekvienas treneris žymisi atskirai, ir mėnesio pabaigoje pateikia arba klubo vadovei, arba vyr. administratorei. Grupinių treniruočių tvarkaraštis yra patvirtintas atskirai ir jis yra nuolatinis, nesikeičiantis. 2017 m. rugsėjo 5 d., kai baseine nuskendo vaikas, darbo grafike buvo pažymėtas jos darbo laikas nuo 13.00 iki 21.30 val., tai reiškė, kad tą dieną ji turėjo atlikti baseino prižiūrėtojos funkcijas. Tuo laiku, kai vaikas treniravosi baseine, t. y. nuo 16.00 val., ir po to, kai apie 17.00 val. jis nuskendo baseine, ji turėjo dvi grupines treniruotes su dviem vaikų grupėmis - 16.00 val. ir 17.00 val. Kai darbo metu dubliuojasi trenerio ir baseino prižiūrėtojo darbas, tai dėmesys yra sutelkiamas į treniruojamą vaikų grupę, nes būna 10-12 vaikų ir visas dėmesys yra skiriamas jiems. Apie šitą problemą ji pati buvo sakiusi klubo vadovei N. B., sakė kad viena iš dviejų atliekamų tuo pat metu funkcijų nukentės, nes pati asmeniškai ji dėmesį sutelkia į treniruojamus vaikus, todėl prižiūrėtojos funkcijos tuo metu atlikti kokybiškai negali. Klubo vadovė pasakė, kad atskiro prižiūrėtojo etato nebus, nėra lėšų ir jiems toliau teks dirbti abu tuos darbus, t. y. ir trenerio ir, kai išpuola budėjimas, tai ir prižiūrėtojo darbą. Po to, kai baseine nuskendo vaikas, buvo sukurti atskiri prižiūrėtojų etatai ir šiuo metu asmenys, dirbantys prižiūrėtojais, atlieka tik šią funkciją, papildomų darbų tomis dienomis ir valandomis neturi. Dėl tėvų dalyvavimo treniruočių metu gali paaiškinti sekančiai. Tas klausimas taip pat buvo iškilęs susirinkimo metu. Kadangi kartais būna, kad vienu metu vyksta 4 treniruotės pas 4 trenerius, tai būna, jog vienu metu treniruojasi apie 40-50 vaikų ir atitinkamai tas treniruotes baseino patalpoje stebėtų apie 50 tėvelių. Kadangi tokiu laiku būna ir taip pakankamai didelis žmonių srautas, tai tie papildomi žmonės, nesinaudojantys baseino paslaugomis, o tiesiog sėdintys baseino patalpoje su viršutiniais rūbais ir lauko avalyne, trukdo klientams naudotis baseino paslaugomis. Jų susirinkimo metu buvo nuspręsta, kad vaikų, atvykstančių į grupines treniruotes, tėvų į baseino patalpas leisti nereikia. Tai nebuvo įtvirtinta kažkokiu aktu ar kitu dokumentu, tiesiog vadovė žodžiu nurodė informuoti tėvus, kad treniruočių baseino patalpoje jie stebėti negalės, į baseino patalpą leidžiami nebus. Pati ji asmeniškai nėra draudusi ne vienam iš tėvų, jeigu jie pageidavo, palydėti vaiką iki rūbinės ar baseino ir, jeigu vaikui nedrąsu likti vienam, kad tėvai pasiliktų stebėti baseino patalpoje. Daugiausiai šiuos dalykus reguliavo registratūroje dirbęs darbuotojas, tai yra, kadangi tas darbuotojas pirmas susidurdavo su tėvais, atvedusiais vaiką į treniruotę, tai ten vietoje prie registratūros ir pasakydavo tėvams, kad jiems negalima dalyvauti treniruotėje (t. 6, b.l. 1-4).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja R. S. parodė, kad 2016 metais, tiksliau datos neatsimena, įsidarbino UAB „X“. Iš pradžių buvo įdarbinta kaip konsultantė, o vėliau, kažkur nuo 2016 m. spalio mėn. buvo įdarbinta vadybininke. Iš pradžių ji dirbo klube, esančiame (duomenys neskelbtini), o vėliau buvo perkelta dirbti į klubą (duomenys neskelbtini). Pagrindinis jos darbas buvo narystės klube pardavimas. Tai reiškia, kad turėdama tam tikras klientų bazes, ji atsirinkdavo pagal tam tikrą paklausą klientus, jiems skambindavo ir siūlydavo įvairias narystes. Būdavo, kad jai pavesdavo įforminti sutartis su klientais, kurie jau žinojo, ko nori, ir patys atėjo į klubą. Kaip atsimena, A. K. buvo būtent tokia klientė, kuri atvyko į klubą pati. Kiek atsimena, A. K. greičiausiai pati susitarė su treneriu dėl vaiko mokymo plaukti. Pas ją atvedė tik sutarties pasirašymui ir įforminimui. Su A. K. buvo pasirašyta paslaugų teikimo sutartis. Tas punktas, kuriame nurodyta, kad vaikas plauks du kartus per savaitę, reiškia, kad vaikas lankys grupines treniruotes. Pasirašius tokią sutartį, vaikas klube galėjo būti būtent tik per grupinę treniruotę. Po grupinės treniruotės vaikas negalėjo likti klube ir toliau naudotis klubo paslaugomis. Tėvams, norintiems, kad vaikai lankytų grupines treniruotes ir užrašantiems vaikus į jų klubą, buvo pateikiamos analogiškos sutartys. Pasirašant šią sutartį ji pasirašytinai A. K. supažindino su „Naudojimosi X sveikatingumo klubų teikiamomis paslaugomis tvarka ir taisyklėmis“. Dėl vaiko mokymo plaukti grupinių užsiėmimų pasirašymo metu tėvai buvo supažindinami su UAB „X“ „Plaukimo akademijos“ taisyklėmis. Sudarant su tėvais sutartis, jiems buvo pateikiamas pasirašyti tam tikras dokumentų paketas. Tai buvo sutartis, bendros UAB „X“ taisyklės ir „Plaukimo akademijos“ taisyklės. Ji tiksliai neatsimena, ar A. K. buvo pateiktos pasirašyti „Plaukimo akademijos“ taisyklės. Jeigu jos buvo pateiktos, tai klube turi būti saugoma viena kopija su jos parašais. Tačiau jai atrodo, kad atskiros „Plaukimo akademijos taisyklės“ atsirado vėliau, jau po įvykio, kai nuskendo A. K. vaikas. Kadangi po sutarties pasirašymo iki įvykio praėjo vos kelios dienos, ji gerai atsiminė tą klientę. Daug kartų apie tai galvojo, labai gerai atsimena tą įvykį. Jai atrodo, kad tuo metu „Plaukimo akademijos taisyklių“ dar nebuvo ir vaikų tėvams buvo duodamos pasirašyti tik bendros naudojimosi klubu taisyklės. Dėl sutarties galiojimo termino, kur yra nurodyta, kad sutartis neterminuota, gali paaiškinti sekančiai. Jeigu buvo sudaroma terminuota sutartis, tai pagal jų klubo atsiskaitymo taisykles, klientas privalėjo atsiskaityti už visą laikotarpį, kuriam sudaroma sutartis, iš karto. Todėl klientų patogumui buvo sudaroma neterminuota sutartis. Esant tokiai sutarčiai, klientas galėjo atsiskaityti kas mėnesį, o, norėdamas atsisakyti paslaugų ir nutraukti sutartį, klientas tiesiog turėjo prieš 30 dienų apie tai informuoti klubą, ir sumokėdavo tik sutarties nutraukimo mokestį. Apskritai dėl šio įvykio dar papildomai nori pasakyti, kad, jos nuomone, šiame baseine (duomenys neskelbtini), buvo netinkamai organizuotas darbas. Jai labai įstrigo ir ji labai gerai atsimena, nes buvo labai nustebusi ir pasipiktinusi, kad kažkuriuo momentu, dar iki to įvykio, kai nuskendo E. K., buvo išleistas direktoriaus V. Š. įsakymas, kad budintis darbuotojas, kuris turėtų užtikrinti lankytojų, besinaudojančių baseino paslaugomis, saugumą, gali tuo pačiu metu vesti treniruotes. Šis baseinas yra labai didelis ir jame lankosi iš tikro labai daug žmonių. Todėl toks darbuotojas - budintis ir prižiūrintis tvarką jame yra būtinas. V. Š. įsakymas reiškė, kad budintis darbuotojas gali tuo pat metu vesti treniruotes, todėl tuo metu, kai buvo treniruotės, tvarka ir saugumas baseino lankytojams nebuvo niekaip užtikrinama. Visa UAB „X“ politika buvo nukreipta į kuo didesnį žmonių skaičiaus pritraukimą, nebuvo siekiama kokybės, o tik kiekybės. Į jos, kaip vadybininkės darbo tikslą buvo įtraukiama surasti kuo daugiau klientų. Dėl šios priežasties buvo pažeidžiamos tam tikros klientų teisės. Būtent šiuo atveju buvo pažeista A. K. teisė prižiūrėti savo mažametį vaiką, kol jis buvo vandens zonoje, nes jiems - UAB „X“ darbuotojams kategoriškai buvo nurodyta „piko“ valandomis, vakaro metu, kai buvo didžiausias žmonių srautas, neleisti lankančių grupines treniruotes vaikų tėvų į baseiną, į vandens zoną, nes tai kėlė kitų klientų nepasitenkinimą, o viskas buvo orientuota į kuo didesnį žmonių skaičių. Šis nurodymas, žinoma, niekaip nebuvo įformintas, jis buvo žodinis, bet darbuotojams privalomas, norint išsaugoti savo darbo vietą. Todėl jie visiems tėvams pasakydavo, kad treniruočių vandens zonoje jie stebėti negali, kad savo vaikų jie gali laukti foje. Šiuos nurodymus ir draudimą leisti tėvus girdėjo pati asmeniškai ir iš UAB „X“ direktoriaus V. Š. ir iš klubo (duomenys neskelbtini)g. vadovės N. B. bendrų susirinkimų metu. Jie sakė, kad kyla kitų klientų nepasitenkinimas, todėl buvo nurodyta neleisti vaikų tėvus į vandens zoną, kol vaikams vyko treniruotės. Kai nuskendo E. K., ji pati dirbo tame klube. Ji pati kalbėjo su registratūros darbuotojomis ir kažkuri jai pasakė, kad E. K. mama A. K. bandė eiti į treniruotę kartu su vaiku, bet jos neleido, nes toks buvo nurodymas. Vėliau, kai vaikas vėlinosi išeiti po treniruotės, mama vėl bandė patekti į baseiną, jos vėl neleido, o vėliau jau paaiškėjo, kad vaikas nuskendo. Mano, kad jeigu tinkamai būtų organizuotas darbas, jeigu nebūtų viskas orientuota tik į kuo didesnį klientų skaičių, nesugebant užtikrinti jų saugumo, šitos nelaimės galėjo ir nebūti (t. 6, b.l. 39-41).

Žemesnės instancijos teismas

Apklaustas teisme liudytojas V. L. paaiškino, kad yra pastovus (duomenys neskelbtini) esančio sporto klubo „X“ baseino lankytojas. Teismo nagrinėjamo įvykio dieną jis buvo baseine. Matė, kad vyko vaikų plaukimo treniruotė, kurią vedė ir vaikus prižiūrėjo treneris. Po to vaikai nuėjo į sukūrinę vonią. Kaip nuskendęs vaikas atsidūrė baseine, jis nematė. Matė tik vyrą, kuris išraukė iš vandens vaiką ir šaukėsi pagalbos. Įvykio metu nebuvo darbuotojų, kurie prižiūrėtų visą baseiną. Po įvykio jau yra baseino stebėtojai, kurie stebi ir dėvi raudonus marškinėlius. Jo nuomone, įvyko nelaimė, nes treneriai labai daug dėmesio skiria treniruojamiems vaikams (t. 8 b.l. 46-47).

Specialisto išvadoje Nr. M 1042/2017(01) nurodyta, kad E. K. mirė nuo uždusimo prigeriant vandenyje. Į tai nurodo šviesiai rausvos spalvos lavondėmės, taškinės kraujosruvos širdies ir plaučių paviršiuje, Paltaufo dėmės, skystas šviesus kraujas širdies ertmėse, skystis pleištakaulio antyje, veninė vidaus organų pilnakraujystė. Lavoninių reiškinių būklė, konstatuota lavono tyrimo metu rodo, kad nuo E. K. mirties iki lavoninių reiškinių tikrinimo jo lavone praėjo 12 – 24 valandos laiko. E. K. lavono kraujyje etilo alkoholio nerasta. E. K. lavono kraujyje barbitūratų, fenotiazinų, benzodiazepinų, amitriptilino, deifenhidramino, metamizolio, opiatų, amfetaminų, kanabiodų, kokaino ir kokaino metabolitų nėra. E. K. lavone nustatyta taškinė - durtinė žaizdelė kairėje pėdoje, padaryta medicininių manipuliacijų metu, todėl kaip sužalojimas nekvalifikuojamas. E. K. lavone priešmirtinių sužalojimų nėra. E. K. mirė nuo uždusimo prigeriant vandenyje (t. 5, b.l. 67-73).

2017 m. gruodžio 28 d. sudarytas susitarimas dėl žalos atlyginimo tarp A. K., R. K. ir UAB „X“ (t. 5, b.l. 94).

Ikiteisminio tyrimo metu buvo apžiūrėta Sveikatingumo klubo „X“, esančio (duomenys neskelbtini), pateikta vaizdo kamerų medžiaga, įrašyta viename kompaktiniame diske. Įraše užfiksuoti duomenys perkelti į 2017 m. rugsėjo 13 d. objektų apžiūros protokolą. Nagrinėjant bylą teisme įrašas buvo peržiūrėtas. Vaizdo įraše užfiksuota (16:32:26 val.) „X“ sveikatingumo centro baseino zona. Baseine plaukioja lankytojai, takeliuose, dešinėje pusėje vyksta vaikų plaukimo treniruotė, kurią veda treneris, vilkintis juodus marškinėlius ir žalius šortus. Treniruotėje esantis E. K. vilki mėlynas glaudes, yra be plaukimo kepurės. Treniruotei baigiantis 16:57 val. vaikai sulipa į vaikų sūkurinę vonią kairėje. Juodus marškinėlius ir žalius šortus vilkintis treneris stovi prie vaikų. Vėliau dar vaikšto po baseino salę, įlipa į kitus baseinus. Grupė vaikų išeina į persirengimo kambarius. Ima rinktis kitos grupės vaikai ir prasideda kita treniruotė. 17.28:16 val. kairėje pusėje matomas berniukas, vilkintis mėlynas glaudes - E. K.. Vaikas įlipa į suaugusių baseiną, laikydamasis baseino krašto nueina iki vandens kaskadų ir jas paleidžia. 17:32 val. E. K. pasileidžia baseino kraštą ir bando plaukti. Paneria ir vėl iškyla. E. K. kurį laiką taip plūduriuoja iki kolonų, esančių viduryje. Pro jį 17:32:16 val. neria vaikas. 17:37:37 val. pro plūduriuojantį vaiką praeina vyras su moterimi ir vaikas išlipa į krantą. 17:37:37 val. įlipa į baseiną ir prieina prie vaiko, jį traukia iš vandens į krantą. Moteris ima šaukti pagalbos. 17:38 val. pribėga du treneriai, ima gaivinti vaiką, daryti dirbtinį kvėpavimą. 17:42:45 val. į baseino zoną įbėga daugiau žmonių (apsirengusių ne baseino zonai skirtais rūbais). 17:43:16 val. vienas iš klientų perima gaivinimą iš trenerių. 17:49:37 val. atvyksta medikai, perima gaivinimą, gaivinimas nenutrūkstamai tęsiamas iki pat įrašo pabaigos (t.1, b.l. 138-139).

2017 m. gruodžio 8 d. baseino dalies apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta UAB „X“, esančio (duomenys neskelbtini), baseino dalis. Tai didysis baseinas, kurio bendras plotas yra apie 950 m² (devyni šimtai penkiasdešimt kvadratinių metrų). Bendras vidutinis baseino gylis yra apie 140 cm. Apžiūrima baseino dalis, esanti arčiausiai patekimo į baseinų patalpą iš vyrų ir moterų persirengimo kambarių. Nulipimas nuo krašto į baseiną yra laipteliais. Viso yra 6 pakopų laiptai. Vieno laiptelio aukštis 21 cm. Nulipus laipteliais į baseiną, laiptų kairėje pusėje yra įrengtos trys krentančios kaskados ir trys povandeninės srovės. Nusileidus laipteliais į baseiną, ties laiptais baseino gylis yra apie 139-140 cm. Einant baseino dugnu, povandeninių srovių ir kaskadų zonoje, kurios plotis yra 106 cm (žiūrint nuo baseino krašto į baseino vidurį), šioje dalyje baseino gylis yra apie 113 cm. Povandeninių srovių ir kaskadų zona nuo pagrindinio baseino gylio yra atskirta tamsiai mėlynos spalvos laipteliu, kuris pažymi vietą, kurioje baseino gylis pasikeičia iš 113 cm į 139-140 cm. Minimos zonos kaskados ir povandeninės srovės yra įjungiamos mechaniniu būdu, paspaudus ranka mygtukus, kurie yra įrengti prie baseino krašto. Kiekviena kaskada ir povandeninė srovė yra jungiamos atskirai. Kaskados ir povandeninės srovės yra jungiamos rankiniu būdu, o išsijungia automatiniu būdu, po maždaug 50 sekundžių. Kiekviena kaskada ir kiekviena povandeninė srovė yra įjungiamos atskirais mygtukais, nes kiekviena povandeninė srovė ir kiekviena kaskada turi savo įjungimo mygtukus (t.1, b .l.120-134).

Ikiteisminio tyrimo metu buvo apžiūrėti Sveikatingumo klubo „X“, esančio (duomenys neskelbtini), pateikti 2017 m. rugsėjo 5 d. dienos vaizdo įrašų failai, kuriuose užfiksuotas baseinas (nuo 17.00 val. iki 18.00). Įraše užfiksuoti duomenys perkelti į 2018 m. sausio 23 d. objektų apžiūros protokolą. Įrašas peržiūrėtas nagrinėjant bylą teisme. Įraše 17.24.06 val. matyti pro duris į bendrą baseino patalpą iš persirengimo patalpų ateinantis link pagrindinio baseino berniukas. Iš tolo negalima atpažinti šio vaiko. 17.24.24 val. šis berniukas atsisėda šalia baltos kolonos ir pagrindinių laiptų į pagrindinį baseiną, ant baseino krašto, nuleidžia kojas į vandenį. 17.24.42 val. šis berniukas atsistoja nuo baseino krašto, pasimato, kad dėvi mėlynos spalvos trumpikes yra be plaukiojimo kepuraitės. 17.24.50 val. šis berniukas nubėga atgal link durų į persirengimo patalpas ir dingsta. 17.25.50 val. tas pats berniukas grįžta iš persirengimo patalpų į pagrindinę baseinų zonos patalpą ir pasuka į savo dešinės rankos pusę palei patalpos sieną bei nueina iki raudonos spalvos vamzdžio nusileidimo į baseiną vietos. Jis įlipa į baseiną ir įsilieja tarp kitų berniukų, esančių vandenyje. Minimas berniukas laiką leidžia vandenyje. Įraše nematyti, ar šis berniukas plaukia, ar tiesiog vaikšto baseino dugnu. 17.28.00 val. berniukas išlipa iš baseino toje pačioje vietoje, kaip ir įlipo (šalia raudonos spalvos nusileidimo vamzdžio) ir pasuka į dešinę baseino pusę, eina palei pat baseino kraštą, kerta išsikišusią baseino patalpos grindų dalį su balta kolona ir prieina prie pagrindinių nusileidimo į pagrindinį baseiną laiptų. 17.28.12 val. berniukas pradeda bristi minėtais laiptais į baseiną, brenda palei baseino kraštą link kaskadų ir povandeninių srovių zonos, kurios yra matomo vaizdo dešinėje pusėje, o berniukui ji yra iš kairės pusės. Baseino kaskadų ir povandeninių srovių zona yra šalia pat laiptų, berniukui iš kairės pusės. 17.28.36 val. nuo kaskadų pusės link laiptų pro berniuką praeina suaugęs vyras ir išlipa iš baseino. Kaskadų zonoje nelieka žmonių. 17.28.47 val. berniukas paspaudžia kaskadų jungtuką ir jam ant galvos iš viršaus pasipila vandens srovė. Berniukas praeina pro šią srovę ir toliau laikydamasis rankomis už baseino krašto eina gilyn į kaskadų ir povandeninių srovių zoną. 17.29.03 val. berniukas pasileidžia nuo baseino kraštą ir eina į baseino gilumą. 17.29.07 val. berniukas pirmą kartą panyra po vandeniu. Už kaskadų zonos sienelės matyti kiti baseine besimaudantys asmenys, tačiau dėl prastos kokybės vaizdo įrašo, nesimato šių asmenų veidų. Matyti, kad netoliese yra viena moteris juodais plaukais ir tamsiu maudymosi kostiumėliu bei trys vaikai. 17.29.10 val. berniukas išnyra iš vandens, bando plaukti, vėl panyra po vandeniu, taip kartojasi daug kartų. Moteris juodais plaukais praeina pro kaskadų zoną ir eina į baseino gilumą. Berniukas toliau tai išnyra iš vandens, tai vėl panyra, bando rankomis kapstytis. Kiti baseine besimaudantys asmenys į tai nekreipia dėmesio. Nemato, kad berniukas tai panyra po vandeniu, tai išnyra iš vandens. 17.29.41 val. pro minimą berniuką, visai šalia praplaukia panėrus po vandeniu kita moteris ir nuplaukia toliau. Vėliau ta pati moteris apsisukusi vėl paneria po vandeniu ir praplaukia šalimais minimo berniuko bei nuplaukia tolyn. Berniukas visą minimą laiką tai panyra po vandeniu, tai vėl išnyra iš vandens. 17.31.13 val. į kaskadų zoną, netoli vis paneriančio berniuko atplaukia vyras ir atsistoja šalia stacionarios kaskadų zonos pertvaros, skiriančios kaskadų zoną nuo viso likusio baseino dalies. Minimas vyras atsistoja į berniuką nugara, jis nemato, kad berniukas tai paneria, tai išnyra iš vandens. 17.32.51 val. berniukas paneria po vandeniu ir neišnyra iš vandens. Berniukas pradeda plūduriuoti nugara į vandens paviršių, galva visiškai panirusi po vandeniu. Berniuką srovė neša link laiptų į baseiną. Įraše matosi baseino instruktoriai kitame baseino gale nei plūduriuojantis berniukas, tačiau pastarieji plūduriuojančio berniuko nepastebi. Berniuką baseino srovė nuneša iki pagrindinių laiptų į baseiną, per kuriuos jis pats įlipo į baseiną. 17.33.40 val. vaikas plūduriuoja prie baseino krašto tarp minėtų laiptų jam iš dešinės ir baltos spalvos kolonos ant baseino krašto jam iš kairės. 17.34.21 val. pro plūduriuojantį berniuką praeina vyras su moterimi ir maža mergaite, jie atkreipia dėmesį į vaiką, tačiau praeina ir pakilę laiptais išlipa iš baseino, nueina apie 3-4 metrus nuo laiptų link persirengimo patalpų durų ir stovi. Nei vyro, nei moters, nei mažos mergaitės veidai neįžiūrimi dėl prastos vaizdo įrašo kokybės. Vyras yra tamsių plaukų su akinukais, dėvi tamsios spalvos trumpikes, moteris yra tamsių plaukų ir vientisu tamsiu maudymosi kostiumėliu. Vaizdo įraše matyti, kad kitame baseino gale, baseino instruktorius veda vaikų grupei plaukimo treniruotę ir nemato plūduriuojančio vaiko. Vyras (veidas neįžiūrimas dėl prastos vaizdo įrašo kokybės), stovintis šalia kaskadų zonos stacionarių atitvarų pastebi plūduriuojantį vaiką, tačiau nieko nedaro. Vyras su moterimi išlipę iš baseino vis prieina prie baseino krašto ir kartas nuo karto pasižiūri į plūduriuojantį berniuką. Kiti baseine plaukiojantys asmenys ir vaikštantys aplink baseiną asmenys nepastebi plūduriuojančio berniuko. 17.36.15 val. nuo baseino krašto, netoli plūduriuojančio berniuko į baseiną įšoka kitas berniukas bei paneria po vandeniu, pastarasis nepastebi plūduriuojančio po vandeniu berniuko. Įšokęs berniukas išneria iš vandens, priplaukia arčiau plūduriuojančio berniuko, tačiau galimai jo nepastebi, dar kurį laiką šis įšokęs į baseiną berniukas būna vandenyje ant laiptų, tačiau iš kitos pusės baseino, 17.37.12 val. baseino prižiūrėtojui, dėvinčiam mėlynos spalvos maikutę ir juodos spalvos šortais, pamojus, minimas berniukas išlipa iš baseino ir nueina. Pamojęs ranka baseino prižiūrėtojas nepastebi šalia baseino kolonos plūduriuojančio po vandeniu vaiko. Plūduriuojantis vaikas net vaizdo įraše matomas sunkiai, matomas tik siluetas, o tarpais ir siluetas susilieja su vandeniu. 17.37.35 val. vyras, kuris buvo su moterimi ir maža mergaite grįžta prie baseino, į jį įlipa laiptais ir 17.37.56 val. iškelia plūduriuojantį vaiką iš vandens, berniuko gyvybės ženklų nematyti. Prie baseino krašto pribėgo minimo vyro moteris ir pradeda mosikuoti rankomis kitame baseino gale esantiems baseino prižiūrėtojams. Tuo tarpu vyras iškėlęs plūduriavusį berniuką iš vandens išneša minimą vaiką iš vandens ir 17.38.22 val. paguldo berniuką ant baseinų patalpos grindų. Tuo tarpu vaizdo įraše matyti, kad vyro išnešusio vaiką moteris laksto po baseino patalpą ir kviečia pagalbą. 17.38.22 val. kitame baseino gale esantis baseino prižiūrėtojas ir baseino prižiūrėtoja pamato, kad moteris kviečiasi pagalbos. Moteris puola gaivinti berniuką. 17.38.33 val. prie gulinčio berniuko atbėga pirmas baseino prižiūrėtojas. 17.38.51 val. prie berniuko pribėga dar vienas baseino prižiūrėtojas su mėlynos spalvos maikute ir juodos spalvos šortais, pradeda berniuką gaivinti spaudydamas rankomis berniuko krūtinę. Vyksta vaiko gaivinimas, susirenka daug žmonių. 17.49.34 val. į baseino patalpą įbėga greitosios med. pagalbos darbuotojai, dėvintys raudonos spalvos skiriamuosius drabužius, kurie 17.49.42 val. perima vaiko gaivinimą ir jį tęsia iki pat vaizdo įrašo pabaigos, 18.00.51 val. (t.1 b.l.153-155).

2018 m. lapkričio 12 d. Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos rašte Nr. (1.120-411)10-7947 nurodyta, kad Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo (toliau - Įstatymas) 21 straipsnio 4 dalimi nustatytas baigtinis veiklos rūšių sąrašas, kurių vykdymui leidimas-higienos pasas (toliau - LHP) yra būtinas. Informuoja, kad LHP vaikų neformaliojo švietimo mokyklų ugdymo veiklai, vadovaujantis Įstatymo 21 straipsnio 4 dalies 4 punktu, leidimas-higienos pasas būtinas. Pagrindinius neformaliojo vaikų švietimo programų vykdymo sveikatos saugos reikalavimus nustato Lietuvos higienos norma HN 20:2012 „Neformaliojo vaikų švietimo programų vykdymo bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta „Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. V-599 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 20:2012 „Neformaliojo vaikų švietimo programų vykdymo bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (toliau - HN 202012). HN 20:2012 reikalavimai privalomi neformaliojo vaikų švietimo mokykloms ir formalųjį švietimą papildančio ugdymo mokykloms, laisviesiems mokytojams, kitiems švietimo teikėjams, vykdantiems neformaliojo vaikų švietimo programas, asmenims, projektuojantiems, statantiems, rekonstruojantiems, remontuojantiems statinius ir patalpas, kuriose vykdomos neformaliojo vaikų švietimo programos, bei kontrolę vykdančioms institucijoms. Pastebima, kad neformaliojo švietimo mokyklas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 42 straipsnio 6 dalimi, gali įsteigti Lietuvos Respublikoje įsteigti juridiniai asmenys, taip pat valstybės narės juridiniai asmenys ar kitos organizacijos, fiziniai asmenys bei kitų valstybių juridiniai ir fiziniai asmenys. Atkreipiamas dėmesys, kad UAB „X" įstatuose (įregistruoti 2016 m. spalio l l d. Juridinių asmenų registre, kodas Nr. (duomenys neskelbtini)) nurodyta neformalaus vaikų ugdymo švietimo veikla, kurios vykdymui LHP būtinas. Viešai prieinamoje informacijoje (elektroninė nuoroda www.neformalusugdyrrtas.lt/akredituotu-nvs-programu-sarasas) UAB „X" priskirtas prie neformaliojo vaikų švietimo teikėjų. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstyta informaciją, jei UAB „X“, (duomenys neskelbtini), vykdė ūkinę komercinę veiklą, neformalųjį vaikų švietimą, LHP vykdyti minėtai veiklai buvo būtinas. (t. 4, b.l. 181-184).

2018 m. lapkričio 6 d. (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos Jaunimo reikalų skyriaus rašte Nr. A51-96000/18 (3.3.2.27E-AD16) nurodyta, kad UAB „X“ siekdami akredituoti programą „Plaukimo akademija“ 2017 m. rugsėjo 8 d. Savivaldybės skyriui pateikė neformaliojo vaikų švietimo programos atitikties reikalavimams paraiškos formą. Savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. rugsėjo 20 d. įsakymu Nr. 30-2386 „Dėl (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės papildomai akredituotų neformaliojo vaikų švietimo programų tvirtinimo“ UAB „X“ programa įtraukta į akredituotų programų sąrašą. 2017 m. spalio 4 d. tarp savivaldybės ir UAB „X“ pasirašyta neformaliojo vaikų švietimo lėšų naudojimo sutartis Nr. 29-332 (1.2.16-TD2). Ugdymo programa „Plaukimo akademija“ buvo akredituota nuo 2017 m. rugsėjo 20 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d.. Neformaliojo vaikų švietimo teikėjai Savivaldybei teikdami dokumentus neformaliojo vaikų švietimo programų akreditacijai, leidimą – higienos pasą pateikti neprivalo. Neformaliojo vaikų švietimo programos atitikties reikalavimams paraiškos formoje, kurią neformaliojo vaikų švietimo teikėjas pateikia Savivaldybei akredituodamas programą, neformaliojo vaikų švietimo teikėjas patvirtina, kad prisiima atsakomybę už sveiką ir saugią vaikų mokymosi aplinką. Savivaldybės atstovai, atvykę į patikrą, paprašo parodyti, ar neformaliojo vaikų švietimo teikėjas turi leidimą – higienos pasą. Kadangi UAB „X“ nebuvo įtraukta į 2017-2018 mokslo metų sudarytą patikrinimų planą bei savivaldybėje nebuvo gauti neigiami atsiliepimai iš tėvų ar kitų suinteresuotų asmenų, programos vykdymas nebuvo stebėtas (t. 5, b.l. 8-12).

Iš 2017 m. rugpjūčio 31 d. sudarytos paslaugų teikimo sutarties Nr. 17/8 TD/KAR-2628 (27448), sudarytos tarp A. K. ir UAB „X“ vadybininkės R. S. matyti, kad A. K. mokės fiksuotą 60 Eurų įmoką už plaukimą 2 kartus per savaitę (t.1 b.l. 170-174).

UAB „X“ (duomenys neskelbtini) „Naudojimosi „X“ sveikatingumo klubų teikiamomis paslaugomis tvarkos ir taisyklių“, patvirtintų 2016 m. lapkričio 24 d. direktoriaus įsakymu Nr. 2 1.2.4 punkte nurodyta, kad nepilnamečiai klientai iki 16 metų amžiaus gali lankytis vandens zonoje tik prižiūrimi tėvų (globėjų). 5.1.2.4 punkte nurodyta, kad nepilnamečių tėvai (globėjai) atsako už nepilnamečio kliento elgesį Sveikatingumo klube ir bet kokį nepilnamečio kliento sveikatos sutrikdymą, atsiradusį dėl jo nepriežiūros ar netinkamos priežiūros ar kitokių savo, kaip tėvų pareigų nevykdymo. A. K. su šiomis taisyklėmis buvo supažindinta 2017 m. rugpjūčio 31 d. ir jas pasirašė (t.1 b.l.176-183).

Iš UAB „X“ (duomenys neskelbtini) 2017 m. rugsėjo darbo grafiko (kopijos), 2017 m. rugpjūčio 14 d. pasirašyto Sveikatingumo ir sporto klubo vadovo N. B., matyti, jog jame nurodyta, kad 2017 m. rugsėjo 5 d. nuo 13.00 iki 21.30 baseine dirba I. Š. (t.1 b.l. 184, t.3 b.l. 95).

2011 m. spalio 19 d. Vilniaus visuomenės sveikatos centras UAB „X“ išdavė Leidimą – Higienos pasą Nr. (12-6)12.12-651 ir (12-6)12.12-658 dėl ūkinės komercinės veiklos, adresu (duomenys neskelbtini) vykdymo ( t.1 b.l. 190-194).

Vyr. baseino instruktoriaus K. S. „Pareigų aprašyme“, patvirtintame UAB „X“ direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 13 d. įsakymu Nr. 39, nurodyta, kad jo tiesioginis vadovas Sveikatingumo klubo vadovas/ Sporto dalies vadovas. Vyr. baseino instruktoriaus pareigos: organizuoti bei koordinuoti sveikatingumo klubo baseino zonos darbą, užtikrinti profesionalų klientų aptarnavimą baseine bei plaukimo treniruočių planų vykdymą, užtikrinant tinkamų patalpų ir įrangos priežiūrą bei kokybišką kitų baseino instruktorių darbą, vesti mokymo plaukimo treniruotes. Vyr. baseino instruktoriaus pareigos nepertraukiamai ir atidžiai prižiūrėti klientus baseino zonoje, užtikrinti, kad klientai laikytųsi baseino patalpose sveikatingumo klubo teikiamų paslaugų taisyklių (t.1 b.l. 194).

Baseino instruktorės I. Š. „Pareigų aprašyme“, patvirtintame UAB „X“ direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 13 d. įsakymu Nr. 39, nurodyta, kad jos tiesioginis vadovas vyr. baseino instruktorius / Sveikatingumo klubo vadovas. Baseino instruktoriaus pareigos: užtikrinti tinkamą sveikatingumo klubo baseino zonos darbą bei įrangos priežiūrą, profesionalų klientų aptarnavimą baseine, vesti mokymo plaukti treniruotes. Baseino instruktoriaus pareigos: nepertraukiamai ir atidžiai prižiūrėti klientus baseino zonoje, užtikrinti, kad klientai laikytųsi baseino patalpose sveikatingumo klubo teikiamų paslaugų taisyklių (t.2 b.l. 1).

Baseino prižiūrėtojos I. Š. „Pareigų aprašyme“, patvirtintame UAB „X“ direktoriaus 2017 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. 1 nurodyta, kad jos tiesioginis vadovas vyr. baseino instruktorius / Sveikatingumo klubo vadovas. Baseino prižiūrėtojo pareigos: užtikrinti tinkamą sveikatingumo klubo baseino zonos darbą bei įrangos priežiūrą, profesionalų klientų aptarnavimą baseino zonoje. Baseino instruktoriaus pareigos: nepertraukiamai ir atidžiai prižiūrėti klientus baseino zonoje, užtikrinti, kad klientai laikytųsi baseino patalpose sveikatingumo klubo teikiamų paslaugų taisyklių (t.2 b.l. 7).

2011 m. rugsėjo 27 d. darbo sutartyje Nr. 37 nurodyta, kad I. Š. įdarbinama UAB „X“ – baseino instruktorės pareigose (t.2 b.l. 102). Sudarytoje sutartyje patvirtintas I. Š. atlyginimas už kiekvieną individualią treniruotę lankantį asmenį (t.2 b.l. 102). 2013 m. spalio 1 d. sudarytas papildomas susitarimas prie 2011 m. rugsėjo 27 d. darbo sutarties nurodant papildomas užmokesčio sąlygas už plaukimo grupėse esančių asmenų skaičių (t.2 b.l. 103). 2015 m. vasario 27 d. sudarytas papildomas susitarimas tarp darbuotojos I. Š. ir UAB „X“, nurodant, kad šalys sutarė pakeisti 2011 m. rugsėjo 27 d. darbo sutarties atitinkamus punktus ir nustatyti I. Š. sekančias pareigas. Pagrindinės I. Š. pareigos baseino instruktorė, papildomos - plaukimo trenerė. Sudarytame susitarime aptartas I. Š. mokamo uždarbio dydis (t.2 b.l. 104). 2017 m. vasario 1 d. tarp I. Š. ir Sveikatingumo klubo vadovės N. B. sudarytas papildomas susitarimas prie 2011 m. rugsėjo 27 d. darbo sutarties. Susitarime nurodyta, kad šalis susitarė pakeisti 2011 m. rugsėjo 27 d. darbo sutarties atitinkamus punktus. Sudarytame susitarime nurodyta, kad I. Š. pareigos – baseino instruktorė ( t.2 b.l. 105). Darbuotojo, atliekančio baseino prižiūrėtojo darbą saugos ir sveikatos saugos instrukcijoje Nr. 11, patvirtintoje 2011 m. spalio 24 d. UAB „X“ direktoriaus įsakymu Nr. DS 11-01 - 17.4 punkte nurodyta, kad baseino prižiūrėtojas privalo pastoviai prižiūrėti baseine, vandens zonoje esančius sporto ir pramogų parko lankytojus; 16 punkte nurodyta, kad baseino prižiūrėtojas privalo dirbti tik jam pavestą darbą (t.2 b.l. 83).

2011 m. rugsėjo 27 d. darbo sutartyje Nr. 57 nurodyta, kad N. B. įdarbinama UAB „X“ – Sporto ir pramogų parko vadovės pareigomis (t.2 b.l. 143). Darbo sutartyje ir po jos sudarytuose prieduose nurodyta, kad N. B. darbdavys įsipareigoja mokėti sutartą pagrindinę bazinę mėnesinio atlyginimo dalį ir kintančią dalį, remiantis patvirtinta „Sporto ir pramogų vadovų darbo užmokesčio skaičiavimo ir mokėjimo tvarka ( t.2 b.l. 143-147).

Iš byloje esančios UAB „X“ sporto ir pramogų parko vadovo pareiginės instrukcijos, patvirtintos 2012 m. sausio 20 d. UAB „X“ direktoriaus įsakymu Nr. 12, matyti, kad šios instrukcijos 11.25 punkte nurodyta, jog Sporto ir pramogų parko vadovas privalo rengti parko darbo grafikus, atsižvelgiant į darbo kodekso ir kitų norminių aktų nustatytas darbo ir poilsio normas, užtikrinti, kad darbo grafikų patvirtintos kopijos būtų iškabintos skalbimų lentose prieš 2 (dvi) savaites iki kito mėnesio pradžios, o originalai su visais atsakingų asmenų parašais būtų pateikti personalo skyriui, užtikrinti darbo grafikų atitikimą darbo apskaitos žiniaraščiams, užtikrinti teisingą darbo laiko apskaitos žiniaraščių pildymą bei tvirtinimą (t.2 bl. 48-149).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių 2015 m. sausio 28 d ir 2016 m. rugsėjo 1 d. įgaliojimų matyti, kad UAB „X“ direktorius V. Š. įgalioja N. B. įmonės vardu sudaryti, pasirašyti, išduoti, administruoti visas su padalinio personalu susijusias sutartis ir kitus su personalo valdymu susijusius dokumentus, sudaryti su darbuotojais, pakeisti ir nutraukti darbo sutartis, pildyti darbuotojų laiko apskaitos žiniaraščius (t.2 b.l.141-142).

2015 m. rugsėjo 14 d. UAB „X“ direktoriaus V. Š. įsakymu Nr. 47 buvo patvirtinti „Plaukimo akademijos“ trenerių veiklos uždaviniai ( t.2 b.l. 172-185). 2016 m. birželio 23 d. UAB „X“ direktoriaus V. Š. įsakymu Nr. 20 patvirtintoje „Sveikatingumo vyriausiųjų trenerių motyvacijoje bei 2016 m. gruodžio 29 d. direktoriaus V. Š. įsakymu Nr. 41 patvirtintose „Baseino instruktorių Vilniaus ir Klaipėdos miestų sveikatingumo klubų „X“ 2017 m. priedų rodikliuose“ nurodyta, kad pasiūlymus teikia Sveikatingumo klubų vadovai (t.2 b.l. 188,191).

2018 m. rugpjūčio 31 d. UAB „X“ direktoriaus V. Š. įsakymu buvo patvirtintos „Plaukimo Akademijos“ taisyklės). Šių taisyklių 2.5 punkte nurodyta, kad nepilnamečius vaikus iki 16 m. lydintys suaugusieji gali stebėti Akademijoje vykstančias nepilnamečių vaikų plaukimo treniruotes baseino zonoje, padėti jiems nusiprausti bei persirengti, laikantis šiose taisyklėse ir Sutartyje įtvirtintų nuostatų. Nepilnamečius vaikus iki 15 m. lydintys suaugusieji pilnai atsako už jų saugumą. Suaugusieji, lydintys nepilnamečius vaikus iki 16 metų, Akademijos treniruočių metu į vandens zoną gali patekti tik palikę rūbinėje lauko drabužius ir persiavę avalynę į tinkamą avėti vandens zonoje. Baseino zonoje draudžiama filmuoti ir fotografuoti saugant klientų privatumą. Šių taisyklių 2.7 punkte nurodyta, kad nepilnamečiai vaikai iki 16 m. ir juos lydintys asmenys į baseino zoną įleidžiami tik, kai jie turi specialias vienkartines apyrankes, kurios išduodamos Sveikatingumo klubo registratūroje. Šių taisyklių 4.1 punkte nurodyta, kad pasibaigus Akademijoje vykstančiai plaukimo treniruotei, Akademijos klientui draudžiama likti vandens zonoje, nebent su Klientu yra jį lydintis suaugęs asmuo, kuris prisiima visą ir bet kokią atsakomybę už nepilnamečio vaiko iki 16 m. saugumą jo viso buvimo sporto klube metu (t.3 b.l. 95, t.6 b.l. 80-84).

2020 m. spalio 22 d. posėdžio metu teismas patenkino kaltinamosios N. B. gynėjo pateiktą prašymą dėl papildomos medžiagos prijungimo ir prie bylos prijungė pateiktus dokumentus (t.7 b.l. 66).

Iš pateikto 2016 m. spalio 25 d. vadovų susirinkimo protokolo, šiame susirinkime dalyvavo bendrovės vadovas V. Š., tinklo vadovė S. P. – G., sporto dalies vadovas A. S., sveikatingumo klubo vadovė N. B., matyti, kad buvo nuspręsta baseino instruktoriams vedant treniruotes nemokėti už val., kuri paskirta budėtojui, arba klubui sutaupyti. Stebima situacija, kaip suvaldoma kokybė ir esant poreikiui klausimas vėl svarstomas (t.7 b.l. 68-70).

Iš pateikto 2016 m. lapkričio 22 d. vadovų susirinkimo protokolo, šiame susirinkime dalyvavo bendrovės vadovas V. Š., tinklo vadovė S. P. – G., sporto dalies vadovas A. S., sveikatingumo klubo vadovė N. B., matyti, kad susirinkimo metu, diskusijai iškeltas klausimas dėl darbo apmokėjimo treneriui vienu metu už budėjimą ir treniruočių vedimą. Pasiūlymas - treniruočių vedimo metu nėra mokamas atlygis už budėjimą. Nuspręsta nuo 2017 m. sausio 1 d. pereiti prie A. S. pasiūlyto modelio. Išskyrus PAN ir HER- bus nustatyta kita data. S. P. – G. informuos, kokiu būdu bus įforminta ir kaip atskaitoma. Atsakingi A. S., S. P. – G. (t.7 b.l. 73).

Iš pateikto N. B. elektroninio susirašinėjimo matyti, kad 2017 m. balandžio – spalio mėnesiais kaltinamoji informuoja UAB „X“ direktorių V. Š., tinklo vadovę S. P. – G. bei kitus darbuotojus apie įvykusius gedimus, reikalingus atlikti santechnikos bei kitus darbus jos vadovaujame sporto klube (t.7 b.l. 88- 99).

Iš pateikto tinklo vadovės S. P.-G. elektroninio susirašinėjimo matyti, kad tik po E. K. nuskendimo, nuo 2017 m. rugsėjo 8 d. buvo imtasi atitinkamų priemonių vaikų saugumui UAB „X“ plaukimo baseinuose užtikrinti (t.7 b.l. 140, 141).

2018 m. kovo 28 d. Vilniaus miesto apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro A. Gubystos nutarimu pagal BK 132 straipsnio 3 dalį pradėtas ikiteisminis tyrimas vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalimi, 212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 214 straipsniu buvo nutrauktas. 2018 m. gegužės 9 d. Vilniaus miesto apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo skyriaus vyriausiojo J. Rėksnio nutarimu, 2018 m. kovo 28 d. nutarimas panaikintas (t.1 b.l. 4-20).

2019 m. lapkričio 27 d. Vilniaus miesto apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Larisos Fedotovos nutarimu, iš ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-45680-17, pradėto pagal BK 132 straipsnio 3 dalį, 229 straipsnį, atskirtas ikiteisminis tyrimas pagal veikos, numatytos BK 202 straipsnio 1 dalyje, požymius (dėl neteisėto vertimosi komercine veikla) ( t.1 b.l. 30).

Įrodymų vertinimas dėl kaltinimo pagal BK 132 straipsnio 3 dalį.

Įstatymas nustato, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį (Lietuvos Respublikos BK 2 str. 4 d.).

Baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos BK 132 straipsnio 3 dalį inkriminuojama asmeniui, kuris dėl neatsargumo atėmė gyvybę kitam žmogui, pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles. Šį nusikaltimą apibūdina trys esminiai požymiai: 1) veika (pirmiau nurodytas taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas); 2) padariniai (kito žmogaus žūtis); 3) priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių. Kvalifikuojant veiką pagal šį baudžiamąjį įstatymą, būtina nustatyti visų trijų objektyviųjų požymių buvimą, taip pat kaltę – neatsargumą, pasireiškiantį nusikalstamu nerūpestingumu arba nusikalstamu pasitikėjimu. Be to, šio straipsnio dispozicijoje yra nustatyti padariniai – žmogaus mirtis. Todėl, pripažįstant asmenį kaltu dėl šio nusikaltimo, nepakanka konstatuoti, kad jis pažeidė tam tikro norminio akto reikalavimą arba bendrojo pobūdžio pareigą rūpintis kitų asmenų saugumu, bet būtina nustatyti, kokiu konkrečiai neteisėtu veikimu ar neveikimu jis sukėlė kitam asmeniui mirtį (atėmė gyvybę) ir kad būtent šis veikimas ar neveikimas buvo mirties priežastis.

Baudžiamoji atsakomybė už gyvybės atėmimą dėl neatsargumo pagal Lietuvos Respublikos BK 132 straipsnį kyla esant nusikalstamam pasitikėjimui (BK 16 str. 2 d.) ar nusikalstamam nerūpestingumui (BK 16 str. 3 d.). Neatsargus gyvybės atėmimas dėl nusikalstamo pasitikėjimo yra tada, kai kaltininkas numato, kad jo veika gali sukelti kito žmogaus mirtį, tačiau lengvabūdiškai tikisi šių padarinių išvengti. Esant nusikalstamam pasitikėjimui kaltininkas supranta, kad elgiasi rizikingai dėl kito žmogaus gyvybės, tačiau tikisi gyvybės atėmimo išvengti. Neatsargus gyvybės atėmimas dėl nusikalstamo nerūpestingumo yra tada, kai kaltininkas nenumatė, kad jo veika gali atimti gyvybę kitam žmogui, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti. Esant nusikalstamam nerūpestingumui, kaltininkas nesupranta, kad darydamas veiką kelia pavojų kito žmogaus gyvybei. Turėjimas numatyti padarinius yra objektyvus nusikalstamo nerūpestingumo kriterijus, kuris nustato pareigos būti atsargiam, darant atitinkamas veikas, buvimą. Galėjimas numatyti padarinius yra subjektyvus nusikalstamo nerūpestingumo kriterijus, kuris nustato asmens, turinčio atitinkamą pareigą, realią galimybę konkrečioje situacijoje suprasti daromos veikos pavojingumą bei numatyti kito žmogaus gyvybės atėmimą kaip jo veikos padarinius. Apie tai sprendžiama įvertinus kaltininko asmenines savybes - patirtį, kompetenciją, išsilavinimą, sveikatos būklę ir pan. Jei asmuo darydamas veiką nesuprato, kad kelia pavojų kito žmogaus gyvybei, nenumatė šių padarinių ir neturėjo ar negalėjo jų numatyti arba numatė tokius padarinius, bet, jų nenorėdamas, ėmėsi atsargumo priemonių, kad išvengtų kito žmogaus mirties, tačiau ji įvyko dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo kaltininko valios, tokia veika laikoma įvykiu (kazusu), ir asmuo netraukiamas baudžiamojon atsakomybėn dėl kilusių padarinių.

Kvalifikuojant veiką pagal Lietuvos Respublikos BK 132 straipsnio 3 dalį būtina nustatyti, kad būtent kaltininko veika buvo nukentėjusiojo mirties priežastis, t. y. kad tarp kaltininko veikos ir kilusių padarinių yra teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys, nes šie padariniai buvo dėsningas kaltininko veikos rezultatas ir jo kaltę dėl kito žmogaus mirties.

N. B. suformuluotas kaltinimas pagal BK 132 straipsnio 3 dalį susideda iš dviejų dalių. Pirmiausia ji kaltinama tuo, kad būdama UAB „X“ sporto ir pramogų parko vadove ir turėdama administracinius įgaliojimus bendrųjų „X“ sporto ir pramogų parko darbuotojų susirinkimų metu nurodė jai pavaldiems klubo darbuotojams uždrausti įleisti grupinius užsiėmimus baseine - vaikų mokymo plaukti treniruotes lankančių vaikų tėvus į klubo baseiną ir baseino rūbinę vaikų užsiėmimo metu, liepdama nurodyti vaikų tėvams laukti vaikų po grupinių užsiėmimų klubo registratūroje. UAB „X“ sporto ir pramogų parko registratūroje dirbusios darbuotojos 2017 m. rugsėjo 26 d. A. K. neleido kartu su sūnumi E. K. patekti į vandens zonos rūbinę bei baseiną. Tokiu būdu A. K. neteko galimybės stebėti mažamečio sūnaus treniruotės metu, jį prižiūrėti po treniruotės, ko pasekoje neprižiūrimas E. K. išėjo iš rūbinės į baseino zoną, pateko į baseiną ir nuskendo. N. B. kaltinama ir tuo, kad būdama informuota, jog plaukimo instruktorė I. Š. 2017 m. rugsėjo 5 d. nuo 17.00 val. turi vesti grupinę vaikų mokymo plaukti treniruotę, į tai neatsižvelgė ir paskyrė I. Š. tuo pačiu laiku 2017 m. rugsėjo 5 d. nuo 13.00 val. iki 21.30 val., budėti kaip baseino prižiūrėtoją, žinodama, kad ji negali tinkamai atlikti baseino prižiūrėtojos funkcijos, stebėti baseino lankytojus bei užtikrinti jų saugumą, vesdama grupinę vaikų treniruotę. Dėl N. B. netinkamo pareigų atlikimo ir paminėtų teisės aktų nustatytų specialių elgesio saugumo taisyklių pažeidimo mažametis E. K., likęs be tinkamos priežiūros vandens zonos rūbinėje ir baseine, 2017 m. rugsėjo 5 d., apie 17.30 val., pasibaigus mokymo plaukti treniruotei, iš rūbinės patalpos sugrįžo į baseiną ir jame nuskendo.

Su pateiktais kaltinimais N. B. kategoriškai nesutiko. Ji nurodė, kad visi tėvai ar globėjai galėjo laisvai visada lydėti savo vaikus į mokymo plaukti pamokas. Tokia galimybė buvo suteikta ir A. K., tačiau ji pati nusprendė sūnaus nelydėti ir jį palikusi išvyko į parduotuvę. Dėl galimybės lankyti tėvams vaikų plaukimo treniruotes palankius parodymus kaltinamajai davė buvusi tiesioginė jos vadovė, UAB „X“ tinklo vadovė S. P. – G.. Pasak jos, iš savo ofiso, kuris buvo (duomenys neskelbtini), lango, ji matydavo, kaip tėvai ar jų globėjai palydi vaikus į plaukimo pamokas ir juos stebi būdami prie baseino zonos. Tačiau šiuos kaltinamosios ir jai palankios liudytojos parodymus paneigia ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teismo ištirti duomenys. Pirmiausia pati nukentėjusioji A. K. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme paaiškino, kad ji buvo neįleista į vandens zonos rūbinę. Apklausti liudytojais UAB „X“ treneriai ir registratūros darbuotojai L. K., K. S., L. L. – G., R. K., M. Č., I. Š. nurodė, kad toks nurodymas buvo gautas iš sporto ir pramogų parko vadovės kaltinamosios N. B. ir buvo privalomai vykdomas. Apklausta liudytoja U. T., kuri į plaukimo treniruotes atvesdavo savo mažametę dukterį, taip pat patvirtino, kad ją buvo bandoma neįleisti į vandens zonos rūbinę bei baseino zoną, tačiau ji tam nenusileido. Pareiškusi, kad pagal „Naudojimosi X sveikatingumo klubų teikiamomis paslaugomis tvarkos ir taisyklių“ atitinkamus punktus ji atsakinga už savo dukterį jai esant sporto ir pramogų parko patalpose, todėl nereagavo į registratūroje dirbančių asmenų žodinius draudimus ir su dukra eidavo į vidines patalpas ir būdavo prie baseino, kai dukra mokydavosi plaukti. Minėta liudytoja buvo sporto ir pramogų centre ir teismo nagrinėjamo įvykio dieną ir parodė, kad registratūroje dirbusios darbuotojos neleido A. K. patekti į vidines patalpas net tada, kai buvo gautas pranešimas, jog įvyko nelaimė ir kažkas nuskendo. Niekas iš apklaustų UAB „X“ darbuotojų ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nepareiškė, kad nurodymas neleisti plaukimo pamokas lankančių vaikų tėvų stebėti jų treniruotes bei kartu su jais patekti į vidines patalpas buvo gautas iš UAB „X“ tinklo vadovės S. P. – G. ar direktoriaus V. Š.. Jie taip pat nenurodė, kad pati sporto ir pramogų centro vadovė, kaltinamoji N. B. jiems sakė, kad tokį nurodymą ji gavo iš šių asmenų, todėl jie privalo jį vykdyti. Tik vienintelė ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja R. S., tuo metu dirbusi vadybininkės pareigose, nurodė, kad dalyvaudama UAB „X“ susirinkimuose tokią poziciją išgirdo iš bendrovės vadovo V. Š. ir klubo vadovės N. B.. Tuo pačiu minėta liudytoja pabrėžė, kad (duomenys neskelbtini), esančio sporto ir pramogų klubo, kurio vadovė buvo N. B., darbas buvo organizuojamas netinkamai. Nors sakydama paskutinį žodį N. B. įvardino. kokius darbus ji vykdė būdama pramogų ir sporto klubo vadovė: surinkdavo nešvarius ir panaudotus rankšluosčius ir juos priduodavo į valyklą, švarius rankšluosčius paimdavo iš valyklos, stebėjo, kad klubo darbuotojai nesinaudotų mobiliais telefonais, kad būtų pakeistos sulūžusios grindų ar sienų plytelės ir kt., tačiau teismo tokie kaltinamosios teiginiai neįtikino. Būdama UAB „X“ sporto ir pramogų parko vadove ir turėdama administracinius įgaliojimus, 2012 m. sausio 27 d. būdama supažindinta su UAB „X“ sporto ir pramogų parko vadovo pareigine instrukcija, patvirtinta 2012 m. sausio 20 d. UAB „X“ direktoriaus įsakymu Nr. 12, ir pagal šią instrukciją privalėdama žinoti bendrovės veiklos sritis, paslaugų specifiką, naudojimosi „X“ sporto ir pramogų parko teikiamų paslaugų taisykles, privalėdama sugebėti savarankiškai planuoti ir organizuoti parko, kuriam ji vadovauja, darbą, būti susipažinusi su įstatymais ir kitais norminiais teisės aktais, reglamentuojančiais jos darbo sritį ir sporto ir pramogų parko veiklą ir jais vadovautis, žinoti Bendrovės ir parko teikiamų paslaugų naudojimosi taisykles, šias pareigas atliko netinkamai. Bylos nagrinėjimo metu kaltinamosios gynėjas ir pati kaltinamoji nuolatos akcentavo, kad teismo nagrinėjamo įvykio metu galiojo ir ji kaip vadovė buvo supažindinta su nauja UAB „X“ sporto ir pramogų parko vadovo pareigine instrukcija, kurią ir pasirašė. Teismas tenkindamas gynybos prašymus kreipėsi į UAB „X“ administraciją prašydamas pateikti tokį dokumentą, tačiau buvo gautas atsakymas, kad N. B. nepasirašė kažkokios jokios kitos pareiginės instrukcijos. Tokių duomenų nepavyko gauti ir valstybinį kaltinimą byloje palaikiusiam prokurorui. Sakydama paskutinį žodį kaltinamoji nurodė, kad apie naujų pareiginių instrukcijų buvimą tvirtina ir kaltinamosios nurodytos buvusios sporto ir pramogų klubų vadovės, tačiau teismas neturi pagrindo tikėti apie tokio dokumento realų egzistavimą. Teismas nemano, kad šis dokumentas yra su žyme „tarnybiniam naudojimui“ ar kitaip įslaptintas ir saugomas UAB „X“ direktoriaus seife, kurio rakto jis niekur nepalieka. Manytina, kad tokio dokumento, jeigu jis iš tikrųjų egzistuoja, neužpildyta forma yra bendrovės administracijoje ir kaltinamoji N. B., kaip buvusi darbuotoja, galėjo gauti be didelių pastangų. Tokiu būdu teismas daro išvadą, kad nagrinėjamo įvykio metu galiojo ir kaltinamoji buvo supažindinta ir pasirašiusi būtent 2012 m. sausio 20 d. UAB „X“ direktoriaus įsakymu Nr. 12 patvirtintą pramogų ir sporto vadovo pareiginę instrukciją ir kaip vadovė nurodė jai pavaldiems darbuotojams nevykdyti UAB „X“, (duomenys neskelbtini), direktoriaus 2017 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. 11 patvirtintos „Naudojimosi X sveikatingumo klubų teikiamomis paslaugomis tvarkos ir taisyklių“ 1.2.3 ir 1.2.4 punktų reikalavimų, kad nepilnamečių iki 16 metų amžiaus klientų grupes lydėtų ir prižiūrėtų pilnamečiai asmenys ir, kad nepilnamečiai klientai iki 16 metų amžiaus gali lankytis vandens zonoje tik prižiūrimi tėvų (globėjų) bei pažeidžiant „X“ plaukimo akademijos taisyklių“ 2.5 punktą, jog nepilnamečius vaikus iki 16 metų lydintys suaugusieji gali stebėti Akademijoje vykstančias nepilnamečių vaikų plaukimo treniruotes baseino zonoje, padėti jiems nusiprausti bei persirengti.

Savo rašytiniuose parodymuose ir sakydama baigiamąjį žodį kaltinamoji N. B. akcentavo, kad vykdydama UAB „X“ vadovo V. Š. nurodymus dėl klubo lėšų taupymo ji neturėjo galimybės užtikrinti, kad jos vadovaujamame klube baseino budėtojais dirbę asmenys jiems paskirtu budėjimo metu nevestų vaikų mokymo plaukti treniruočių pagal „Neformaliojo vaikų švietimo programą „Plaukimo akademija““. Kaltinamoji nuosekliai tvirtino, kad minėta veikla, kaip ją pavadino „chalturkė“ buvo UAB „X“ vadovo V. Š. ir sporto tinklo vadovo A. S. „produktas“, o ji kaip atskiro sporto ir pramogų klubo vadovė su šia veikla neturėjo nieko bendro. Kaip klubo vadovė teismo nagrinėjamo įvykio metu liudytoją I. Š. ji buvo paskyrusi baseino budėtoja ir tai, kad I. Š. savavališkai nusprendė tuo metu vesti vaikų plaukimo treniruotę, yra pačios I. Š. problema ir kilusio įvykio galima priežastis. Kaltinamoji teigė, kad atsižvelgus į jos vadovaujamo klubo patalpų dydį, turimas vandens pramogas, ji ne kartą žodžiu ir raštu kreipėsi į bendrovės vadovą V. Š. teigdama, kad negalima dubliuoti baseino prižiūrėtojų ir plaukimo trenerių pareigybių, tam prašydavo papildomai lėšų, tačiau jos nebuvo skirtos.

Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamoji N. B., dirbdama sporto ir pramogų klubo, esančio (duomenys neskelbtini) vadove, dėl jai suteiktų įgalinimų, vertintina kaip valstybės tarnautojui prilygintas asmuo ir buvo atsakinga už tinkamą vykdomos neformalaus vaikų švietimo veiklos – mokymo plaukti – organizavimą, tame tarpe tinkamą baseino, naudojamo vaikų neformaliajam švietimui – mokymui plaukti – priežiūrą. Apklausta liudytoja I. Š. nurodė, kad būdavo atvejai, kai reikėdavo vienu metu vesti vaikų plaukimo treniruotes ir tuo pačiu metu būti baseino prižiūrėtoja. Apie tai ne kartą buvo kalbėta su tuometine klubo vadove N. B., tačiau ši į pastabas nereaguodavo, pasakydama, kad tam nėra lėšų. Jos ir kitų trenerių darbo grafikus sudarydavo vyr. instruktorius K. S., kurį patvirtindavo klubo vadovė N. B.. Analogiškus parodymus pateikė ir liudytojai L. K., M. Č., teigdami, kad būdavo atvejai, kai baseino prižiūrėtojo ir plaukimo trenerio darbo valandos sutapdavo, kas ir įvyko teismo nagrinėjamo įvykio metu ir apie tai buvo žinoma K. S. ir N. B.. Kaltinamoji teigė, kad nesikišo į vaikų mokymo plaukti treniruotes, jų grafikų sudarymą, nes tai buvo ne jos, kaip klubo vadovės darbo baras, tačiau teismas su tokia kaltinamosios pozicija nesutinka. Pirmiausia, tai vyko jos vadovaujamame klube, todėl kaltinamoji, kaip klubo vadovė už tai atsakinga, o jeigu tai pasak jos buvo „chalturkė“- nelegalus darbas, ji kaip sporto ir pramogų centro vadovė apie tai privalėjo informuoti atitinkamas įstaigas. Antra, vaikų mokymo plaukti treniruočių buvimas ir jų skaičiaus didinimas buvo naudingas ir pačiai kaltinamajai kaip klubo vadovei, nes už tai gaunamos pajamos lėmė ir priedus prie jos išmokamo atlyginimo dydžio. Kitaip tariant, kai viskas klostėsi gerai ir surenkamos pajamos už vaikų mokymą plaukti leido vykdyti ar net viršyti kaltinamosios vadovaujamo klubo vykdomų paslaugų pardavimus, N. B. nuo viso šito nesišalino, tačiau įvykus teismo nagrinėjamam įvykiui ir nustačius, kad kaltinamosios vadovaujamame klube nebuvo tinkamai organizuotas baseino budėtojų darbas, kaltinamoji pareiškė, kad ji čia ne prie ko, nes kaip vadovė buvo atsakinga už nešvarių rankšluosčių keitimą ir atsiklijavusių plytelių priklijavimą. Pažymėtina ir tai, kad kaltinamoji reikšdama kaltinimus dėl netinkamo jos klubo finansavimo bendrovės vadovui V. Š. visiškai iš pavaldumo grandinės išeliminuoja tuometinę tinklo vadovę S. P. – G., o būtent šiam asmeniui, kurios darbo santykiai su UAB „X“ nutrūko po nagrinėjamo teismo įvykio kaip ir pačios kaltinamosios, N. B. turėjo teikti pasiūlymus dėl jos vadovaujamo klubo organizacinės veiklos. Iš teismui pateikto elektroninio susirašinėjimo matyti, kad būtent S. P. – G. po teismo nagrinėjamo įvykio nurodė įvesti naujas ir papildomas saugumo priemones sporto ir pramogų klubuose, kuriuose buvo baseinai. Kaltinamoji tvirtino, kad ji neturėjo finansinės veikimo laisvės, nes savo nuožiūra galėjo disponuoti tik 50 eurų, o visą kitą sprendė bendrovės vadovas V. Š., kurį tiek ji pati, tiek S. P. – G. žodžiu ir raštu ne kartą informavo apie negalimą bei pavojingą dviejų pareigybių (baseino prižiūrėtojo ir plaukimo trenerio) sutapatinimą, tačiau teismui nebuvo pateikti jų teiginius patvirtinantys kiti objektyvūs duomenys. Ne kartą apklaustas liudytoju bendrovės vadovas V. Š. parodė, kad įvykio metu plaukimo treneriai tuo pačiu metu buvo ir baseino budėtojai. Būdavo atvejų, kai baseino budėtojas nevesdavo plaukimo treniruotės savo budėjimo metu. Plaukimo trenerių ir baseinų prižiūrėtojų darbo grafikus sudaro klubo vadovas. Buvo sporto klubų, kur treneris tik vykdė treniruotę, o kažkas kitas prižiūrėjo baseiną. Nebuvo kažkokio įsakymo kaip tai daryti. Galutinį sprendimą priima klubo vadovas. Klubo vadovas turi norą sutaupyti lėšų, bet privalo užtikrinti, kad neįvyktų ir nelaimė. Etatų skaičių savo klube tvarkydavo N. B.. Ji klubo lygmenyje derino biudžetą. Ji galėjo spręsti, ar turės keturis plaukimo trenerius, ar naktinį patalpų valymą. Klubo vadovas siekia pajamų surinkimo, bet svarbus ir kokybės parametras, klientų pasitenkinimo indeksas. Pagal juos išmokami priedai. Sporto klubo vadovas gali mažinti išlaidų kaštus, kad pasiektų gerus rodiklius. Kaštai vienas iš pagrindinių verslumo veiklos rodiklių. Iš klubo vadovo reikalaujama bendrinių tikslų, tačiau jie turi laisvę organizuoti darbą. UAB ,,X“ nenurodyta, kiek bendrovėje turi dirbti žmonių. Kiekvienas padalinys pasitvirtina savo etatus. Klubo vadovas nusprendžia, kiek jam reikia etatų veiklai. Kiekvienam klube skiriasi registratūros darbuotojų etatų skaičius, baseino darbuotojų etatų skaičius, pardavimo vadybininkų skaičius, nes vadovas mato, kiek ir ko jam reikia. UAB ,,X“ tinklo vadovas (S. P. – G.) yra tiesioginis atskirų klubų vadovų vadovas. Klubų vadovai atskaitingi tinklo vadovui. Liudytojas neatsimena, kad kaltinamoji būtų iš jo reikalavusi, o ypač raštu, kad trenerių ir baseino prižiūrėtojų funkcijos nesidubliuotų. Apklaustas teisme liudytojas A. S. paaiškino, kad nagrinėjamo įvykio metu buvo sporto dalies vadovas. Jis teigė, kad kaltinamoji N. B. buvo jam pavaldi dėl sportinių klausimų, sportinės įrangos pirkimo, treniruočių grafikų sudarymo. Buvo grafikas baseino budinčių ir trenerių grafikas. Jis būdavo sudaromas prieš kiekvieną mėnesį. Kaltinamoji N. B. galėjo nuspręsti, kad baseino budėtojai tik budi. Tai būdavo kiekvieno klubo biudžeto rėmuose. Viskas priklausydavo nuo to, kiek sporto klube vyksta treniruočių, kiek vaikų bus tą dieną. I. Š. tą dieną vykdė dvigubą pareigybę. Kiekvienas klubo vadovas tiek grafikus, tiek tabelius tvirtina ir pasirašo. Apklaustas teisme liudytoju UAB „X“ finansų vadovas D. M. parodė, kad yra sudaromas UAB „X“ metinis biudžetas, kur kiekvienas atskiras sporto klubas yra kaip sudedamoji šio biudžeto dalis. Kaltinamoji N. B., kaip (duomenys neskelbtini), esančio sporto ir pramogų klubo vadovė parengdavo savo klubo biudžetą, su savo tiesioginiu vadovu, tinklo vadovės (S. P. – G.) patvirtinimu. Kiek kokių pareigybių konkrečiame klube dirbs, spręsdavo sporto klubo vadovas, jo vadovas, įmonės vadovas ir dar aukščiau valdyba.

Aukščiau aptarti tyrimo metu surinkti įrodymai patvirtina, kad kaltinamoji N. B. kaip sporto ir pramogų klubo vadovė nesiėmė priemonių, kad būtų skirti reikiami žmogiškieji ištekliai, būtini tinkamai baseino priežiūrai, bei nurodė jai pavaldiems darbuotojams neleisti į vandens zonos rūbinę bei baseino zoną vaikus mokyti plaukti atvedusių tėvų ar globėjų, teismo nagrinėjamu atveju nukentėjusiosios A. K., nulėmė, kad plaukti nemokantis E. K. be suaugusio asmens priežiūros savarankiškai išėjo iš rūbinės į baseino zoną, įlipo į neprižiūrimą baseiną ir nuskendo. Byloje surinkti duomenys neleidžia teismui vienareikšmiškai žuvusiojo elgesį vertinti kaip nerūpestingą, o jo mirtį prilyginti nelaimingam atsitikimui (kazusui).

Be kaltinimo pažeidus UAB „X“, (duomenys neskelbtini), direktoriaus 2017 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. 11 patvirtintos „Naudojimosi X sveikatingumo klubų teikiamomis paslaugomis tvarkos ir taisyklių“ 1.2.3 ir 1.2.4 punktų reikalavimus, kad nepilnamečių iki 16 metų amžiaus klientų grupes lydėtų ir prižiūrėtų pilnamečiai asmenys ir, kad nepilnamečiai klientai iki 16 metų amžiaus gali lankytis vandens zonoje tik prižiūrimi tėvu (globėjų) bei pažeisdama „X plaukimo akademijos taisyklių“ 2.5 punktą, jog nepilnamečius vaikus iki 16 metų lydintys suaugusieji gali stebėti Akademijoje vykstančias nepilnamečių vaikų plaukimo treniruotes baseino zonoje, padėti jiems nusiprausti bei persirengti bei UAB „X“ sporto ir pramogų parko vadovo pareiginės instrukcijos, patvirtintos 2012 m. sausio 20 d. UAB „X“ direktoriaus įsakymu Nr. 12, 7.3 punkto, 7.6 punkto, 8.2 punkto, 8.4 punkto, 8.5 punkto reikalavimus, privalėdama žinoti bendrovės veiklos sritis, paslaugų specifiką, naudojimosi „X“ sporto ir pramogų parko teikiamų paslaugų taisykles, privalėdama sugebėti savarankiškai planuoti ir organizuoti parko, kuriam ji vadovauja, darbą, būti susipažinusi su įstatymais ir kitais norminiais teisės aktais, reglamentuojančiais jos darbo sritį ir sporto ir pramogų parko veiklą ir jais vadovautis, žinoti Bendrovės ir parko teikiamų paslaugų naudojimosi taisykles, N. B. buvo kaltinama ir tuo, kad 2017 m. rugsėjo 5 d. „X“ sporto ir pramogų parke adresu (duomenys neskelbtini), vykdė neformaliojo vaikų švietimo veiklą – vaikų mokymo plaukti treniruotes pagal Neformaliojo vaikų švietimo programą „Plaukimo akademija“, kuri tuo metu nebuvo akredituota duomenys neskelbtini) miesto savivaldybėje, neturėdama pagal LR Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 21 straipsnio 4 dalies 4 punkto nuostatas tokiai veiklai būtino leidimo – higienos paso, tuo pažeisdama Lietuvos higienos normos HM 20:2012 „Neformaliojo vaikų švietimo programų vykdymo bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ ( patvirtinta LR sveikatos apsaugos ministro 2012 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. V-599) 2 straipsnio, 5 straipsnio nuostatas.

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja N. B. nurodė, kad jos vadovaujamas klubas turėjo higienos pasą sporto klubo veiklai, baseino bei pirčių zonai. Apklausta liudytoja S. P. – G. nurodė, kad startavus grupinei vaikų treniravimo programai „Plaukimo akademija“ UAB „X“ turėjo visus būtinus higienos pasus - leidimus tokiai veiklai. Buvo higienos pasai 2011 m. spalio 19 d. Nr. (12-6)12.12-651 - pirčių, saunų, baseinų paslaugų veiklai ir 2011 m. spalio 19 d. Nr. (12-6)12.12-658 sporto klubų paslaugų veiklai. Šitų dviejų higienos pasų pakanka „Plaukimo akademijos“ programai vykdyti. Jos turimomis žiniomis kažkokio papildomo atskiro leidimo - higienos paso vaikų neformaliojo ugdymo švietimo programai vykdyti nereikėjo. Apklaustas liudytojas A. S. parodė, kad vaikų neformaliojo švietimo programa „Plaukimo akademija“ buvo vykdoma turint leidimus. Tai UAB „X“ išduoti higienos pasai: 2011 m. spalio 19 d. Nr. (12-6)12.12-651 - pirčių, saunų, baseinų paslaugų veiklai ir 2011 m. spalio 19 d. Nr. (12-6)12.12-658 sporto klubų paslaugų veiklai. Šitų dviejų higienos pasų pakanka „Plaukimo akademijos“ programai vykdyti. Jie buvo išduoti iki programos vykdymo pradžios. Dėl leidimo - higienos paso neformaliam ugdymui gali paaiškinti, jog šis higienos pasas reikalingas, kai dalyvaujama neformalaus ugdymo krepšelio finansavimui gauti, kuris skirtas vaikų tėvams sumažinti mėnesinę įmoką. Toks reikalavimas - būtent higienos paso neformaliam ugdymui atsirado kažkur prieš du metus. Iki to laiko tokio reikalavimo nebuvo. Buvo būtinas leidimas tiesiog veiklai vykdyti. Šitas reikalavimas buvo būtinas akreditacijos iš savivaldybės gavimui. 2017 m. rugsėjo 8 d., kai UAB „X“ kreipėsi į savivaldybę akreditacijos gavimui, toks reikalavimas buvo, todėl 2017 m. lapkričio mėnesį UAB „X“ kreipėsi į Visuomenės sveikatos centrą dėl higienos paso neformaliam ugdymui išdavimo, tačiau tas higienos pasas išduotas nebuvo, nes buvo išsakytas reikalavimas pakeisti pačio „X“ pastato paskirtį - iš komercinės paskirties į švietimo mokymo paskirtį. Tai reikėjo įregistruoti Registrų centre. Po tokio reikalavimo, UAB „X“ kreipėsi raštiškai į duomenys neskelbtini) miesto savivaldybę su paaiškinimu, kad Visuomenės sveikatos centro reikalavimai yra pertekliniai ir sunkiai įvykdomi. Pastatai, kuriuose yra įrengti sportiniai kompleksai, nėra UAB „X“ nuosavybė. UAB „X“ yra nuomininkai ir negali keisti pačių pastatų paskirties. Po šio jų kreipimosi savivaldybė sutiko, kad reikalavimas yra perteklinis ir nebereikalavo iš jų to leidimo - higienos paso neformaliam ugdymui ir suteikė jiems akreditaciją.

Teismo manymu, įvertinus liudytojų S. P. – G. bei A. S. parodymus N. B. teikiami kaltinimai, susiję su leidimo - higienos paso neturėjimu, yra pertekliniai, neturintys priežastinio ryšio su E. K. žūtimi todėl iš bendro kaltinimo šalintini. Pažymėtina ir tai, jog byloje yra duomenys, kad 2019 m. lapkričio 27 d. Vilniaus miesto apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Larisos Fedotovos nutarimu, iš ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-45680-17, pradėto pagal BK 132 straipsnio 3 dalį, 229 straipsnį, atskirtas ikiteisminis tyrimas pagal veikos numatytos BK 202 straipsnio 1 dalį (dėl neteisėto vertimosi komercine veikla (t.1 b.l. 30). Teismui nebuvo pateikta duomenų, koks yra ar buvo priimtas sprendimas dėl šio tyrimo.

Įrodymų vertinimas dėl kaltinimo pagal BK 229 straipsnį.

BK 229 straipsnis nustato baudžiamąją atsakomybę už tarnybos pareigų neatlikimą – valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens nusikalstamą neveikimą, kuris pasireiškia savo pareigų neatlikimu ar netinkamu atlikimu dėl neatsargumo, jeigu dėl to valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo patyrė didelę žalą. Savo pareigų neatlikimas yra neteisėtas valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neveikimas, t. y. tų pareigų, kurios priklauso jo kompetencijai ir yra būtinos tarnybos interesams užtikrinti, neatlikimas, nepasinaudojimas savo teisėmis, kurias suteikia teisės aktai, o netinkamas savo pareigų atlikimas yra pareigų vykdymas ne taip, kaip to reikalauja teisės aktai, arba nekokybiškai, atmestinai, tai irgi iš esmės teisės aktų reikalavimų nevykdymas savo darbinėje veikloje, t. y. neveikimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-228/2008).

BK 229 straipsnyje nurodyto neatsargaus nusikaltimo sudėtis yra materialioji, nusikaltimas laikomas baigtu kilus baudžiamajame įstatyme nurodytiems padariniams – didelei turtinio ar kitokio pobūdžio žalai valstybei, Europos Sąjungai, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui. Visais atvejais tarnybos pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas – tai nevykdymas pareigos, kuri priklauso valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens kompetencijai. Būtinas BK 229 straipsnio sudėties požymis yra priežastinis ryšys tarp kaltininko padarytos veikos ir atsiradusių padarinių (didelės žalos), todėl byloje turi būti nustatyta, kad būtent netinkamas tarnybos pareigų atlikimas objektyviai ir dėsningai nulėmė didelės žalos atsiradimą, jokie kiti reikšmingi veiksniai prie didelės žalos kilimo neprisidėjo ir jos nenulėmė. Traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 229 straipsnį turi būti nustatyta ir kaltės forma – neatsargumas (nusikalstamas pasitikėjimas arba nusikalstamas nerūpestingumas).

Pagal teismų praktiką, kai dėl tarnybos pareigų neatlikimo kitas asmuo netenka gyvybės, sunkiai ar nesunkiai sutrikdoma jo sveikata, o kaltininkas numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti tokių padarinių, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti, arba nors ir nenumatė, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti, veikos kvalifikuojamos kaip nusikalstamų veikų sutaptis (pagal BK 229 straipsnį ir BK 132, 137 arba 139 straipsnio atitinkamas dalis) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-1/2014).

Baudžiamasis kodeksas nenustato atsakomybės asmeniui, veikusiam ir pavojingus padarinius sukėlusiam be kaltės (BK2 straipsnio 3, 4 dalys). Baudžiamosios teisės teorijoje toks atvejis, kai asmuo sukelia baudžiamajame įstatyme nustatytus padarinius be kaltės, t. y. asmens psichinis santykis su daroma veika ir kilusiais padariniais neatitinka nei tyčinės, nei neatsargios kaltės sampratos, apibūdinamas (suprantamas) kaip kazusas. Kazusas (lot. casus) – veiksmas, turintis išorinių teisės pažeidimo požymių, bet neturintis kaltės elemento (tyčios ar neatsargumo). Kazuso atveju asmuo nesuvokia daromos veikos pavojingumo, nenumato padarinių kilimo galimybės ir neturi arba negali to numatyti, tačiau padariniai kyla (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 402/2013, 2K-512/2014, 2K-5-942/2015, 2K-7-1-693/2018 ir kt.).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2017 m. rugsėjo 5 d. apie 16.00 val. A. K. kartu su mažamečiu sūnumi E. K., atvyko į pirmąją plaukimo treniruotę, kuri vyko „X“ sporto ir pramogų parko baseine, adresu (duomenys neskelbtini). Tuo metu šiam parkui vadovavo kaltinamoji N. B. ir būdama pramogų parko vadove turėjo atitinkamus administracinius įgaliojimus. A. K. su sūnumi atvykus į sporto ir pramogų parko registratūrą, ten dirbusios darbuotojos neleido jai su sūnumi eiti į sporto ir pramogų centro patalpas, kad A. K. galėtų padėti sūnui persirengti ir jį vėliau palydėti į baseino zoną. Kad toks žodinis nurodymas buvo duotas sporto ir pramogų parko direktorės N. B., patvirtino ten dirbusios liudytojos L. L., R. K. ir R. S.. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu ir teisme sporto ir pramogų parko lankytoja U. T. patvirtino, kad jai atvedus nepilnametę dukrą į plaukimo treniruotę, ją, kaip mamą tai pat buvo bandoma neleisti į baseino zoną. Ji kategoriškai pasipriešino tokiam reikalavimui, argumentuodama, kad pasirašė ir yra supažindinta su naudojimosi „X“ sveikatingumo klubų teikiamomis paslaugomis tvarkos ir taisyklių atitinkamais reikalavimais, kad būdama nepilnametės dukters mama atsako už jos elgesį sveikatingumo klube ir žinojo, kad jos dukra ten gali lankytis tik prižiūrima savo tėvų ar globėjų. Atsižvelgiant į tai ji nereagavo į registratūroje jai išsakomas pastabas ir lydėdama savo dukrą, jai persirengus, eidavo į baseino zoną. Kaltinamoji N. B. aiškino, kad A. K. buvo siūloma kartu su sūnumi eiti į moterų rūbinę ir ten padėti sūnui persirengti, tačiau neva jos sūnus, motyvuodamas tuo, kad jau yra „didelis“ ten eiti atsisakė. Tačiau byloje nėra objektyvių duomenų, galinčių patvirtinti šiuos kaltinamosios teiginius. Priešingai, bylos duomenimis nustatyta, kad A. K. sūnų į persirengimo kambarį palydėjo „X“ sporto ir pramogų parko ūkvedys. Pažymėtina ir tai, kad byloje esančiais faktiniais duomenimis nustatyta, jog į registratūrą atbėgus šaukiančiam asmeniui, kad įvyko baseine nelaimė ir kad reikia kviesti pagalbą, A. K. jausdama nelaimę sunerimo ir bandė patekti į klubo patalpas, tačiau registratūros darbuotojos, vykdydamos kaltinamosios N. B. nurodymus ir tada atsisakė ją įleisti ir liepė laukti. Vertinant šias aplinkybes manytina, kad kaltinamosios N. B. raštu išdėstytuose parodymuose nurodytas akcentas ir adresuotas žuvusio berniuko motinai A. K., kad niekas jai nedraudė lydėti sūnaus į baseino zoną, tačiau pati A. K. sąmoningai pasirinko sūnaus treniruočių laiką praleisti apsiperkant parduotuvėje „Batų kalnas“, yra skaudus ir užgaunantis A. K., kaip žuvusio sūnaus motiną.

Kaltinamoji N. B. būdama valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu – UAB „X“ priklausančios įmonės, (duomenys neskelbtini) sporto ir pramogų parko vadove ir turėdama atitinkamus administracinius įgaliojimus, kurie buvo nurodyti jos pareigybinėje instrukcijoje, su kuria ji buvo pasirašytinai supažindinta, nenumanė, kad jos, kaip vadovės sprendimai teismo nagrinėjamo įvykio metu sporto ir pramogų parko darbuotojai I. Š. leisti tuo pačiu metu vesti plaukimo treniruotes ir vykdyti baseino prižiūrėtojos pareigas bei nurodymas neleisti į baseino zoną plaukimo treniruotes lankančių vaikų tėvų sukels itin skaudžias pasekmes. Tačiau atsitiko taip, kad į pirmą plaukimo treniruotę nepilnametį sūnų atvedusi A. K. nebuvo įleista į sporto ir pramogų centro patalpas, nors pagal patvirtintų „Naudojimosi X sveikatingumo klubų teikiamomis paslaugomis tvarkos ir taisyklių“ atitinkamų punktų reikalavimus numatyta, kad nepilnamečių iki 16 metų amžiaus klientų grupes lydėtų ir prižiūrėtų pilnamečiai asmenys ir, kad nepilnamečiai klientai iki 16 metų amžiaus gali lankytis vandens zonoje tik prižiūrimi tėvu (globėjų) bei „X plaukimo akademijos taisyklių“ 2.5 punkte nustatyta, jog nepilnamečius vaikus iki 16 metų lydintys suaugusieji gali stebėti Akademijoje vykstančias nepilnamečių vaikų plaukimo treniruotes baseino zonoje, padėti jiems nusiprausti bei persirengti.

Tokiu būdu kaltinamoji N. B. nenumatė, jog dėl tokių jos sprendimų gali kilti pavojingi padariniai, tačiau pagal įvykio situaciją ir savo asmenines savybes, turimą patirtį turėjo ir galėjo numatyti, kad kaltinime nurodytų taisyklių nesilaikymas gali sukelti tokius padarinius. Įvykio eiga rodo, kad tarp kaltinamosios N. B. veikos ir kilusių padarinių yra dėsningas priežastinis ryšys. Jos, kaip „X“ pramogų ir klubo vadovės ignoravimas ir nesilaikymas UAB „X“ direktoriaus 2017 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. 11 patvirtintų „Naudojimosi X sveikatingumo klubų teikiamomis paslaugomis tvarkos ir taisyklių“ 1.2.3 ir 1.2.4 punktų reikalavimų, „X“ plaukimo akademijos taisyklių“ 2.5 punkto reikalavimų, bei 2012 m. sausio 20 d. UAB „X“ direktoriaus įsakymu Nr. 12 patvirtintos Sporto ir pramogų parko vadovo pareiginės instrukcijos, buvo tiesioginė ir pagrindinė E. K. žūties ir dėl to atsiradusios didelės moralinės žalos artimiesiems priežastis. Abejingas požiūris į savo pareigas, kurios priklauso jos kompetencijai, ir netinkamas tų pareigų atlikimas, paminėtų taisyklių ir jai kaip vadovei pavestų organizacinių – administracinių darbų ignoravimas bei nenumatymas galimų padarinių, pasireiškęs nusikalstamu nerūpestingumu, lėmė sunkius negrįžtamus padarinius ir jos baudžiamąją atsakomybę.

Dėl kaltinamosios N. B. ir jos gynėjo pasisakymų, kad bylą nagrinėjo šališkas teismas

Teismui išklausius prokuroro ir nukentėjusiojo atstovo baigiamųjų kalbų teismas suteikė kaltinamosios gynėjui šioje byloje pertrauką nuo 2022 m. liepos 15 d. iki 2022 m. rugsėjo 20 d. pasiruošti baigiamajai kalbai. Teismas neišgirdo advokato polemikos į prokuroro ir nukentėjusiųjų atstovų baigiamosiose kalbose išsakytus teiginius, nes gynėjas faktiškai visą savo retoriką skyrė pasisakymui, kad bylą išnagrinėjo šališkas teismas, kad buvo pažeista jo ginamosios teisė į teisingą teismą. Tokios pačios nuostatos laikėsi ir sakydama paskutinį žodį kaltinamoji N. B..

Buvo teigiama, kad teismo šališkumas pasireiškė tuo, kad nebuvo patenkintas kaltinamosios gynėjo prašymas į teismą iškviesti ir apklausti žuvusį E. K. į rūbinę palydėjusį ūkvedį P. K., kad teismas netenkino gynybos prašymo į teismą iškviesti ir apklausti eilę buvusių UAB „X“ priklausančių sporto ir pramogų centrų (klubų) vadovų (S. D., J. L., I. B., A. P., V. A.), kad teismas neprijungė prie bylos advokato pateiktų fotonuotraukų, kuriose užfiksuotas nagrinėjamo įvykio metu buvęs vaizdas registratūroje. Buvo teigiama, kad teismo šališkumą parodo tai, kad pakartotinai į teismą iškviestų liudytojų V. Š., A. S. apklausa vyko perskaitant kaltinamosios N. B. raštu pateiktuose parodymuose nurodytas tam tikras aplinkybes bei jiems užduodant atitinkamus klausimus, kad bylą nagrinėjant teisėjas viename iš posėdžių pasakė, kad „paveikslas jau išsidėlioja“. Pasisakydama baigiamojoje kalboje kaltinamoji N. B. papildomai akcentavo, kad teismo šališkumą parodo tai, kad bylos nagrinėjamo metu nebuvo tirtas UAB „X“ biudžetas, kiti buhalteriniai dokumentai, iš kurių paaiškėtų piniginių lėšų surinkimas ir jų paskirstymas. Su šiais kaltinamosios N. B. ir jos gynėjo teiginiais teismas nesutinka ir dėl jų pasisako.

Pirmiausia teismas akcentuoja, jog BPK 242¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas privalo rūpintis, jog baudžiamoji byla teisme būtų išnagrinėta per kuo trumpesnį laiką, ir turi siekti, kad byla būtų išnagrinėta darant kiek įmanoma mažiau teisiamojo posėdžių pertraukų. Vilniaus miesto apylinkės teisme ši baudžiamoji byla buvo gauta 2019 m. gruodžio 23 d. ir jos nagrinėjimas tesėsi iki 2022 m. gruodžio 8 d. ir užtruko beveik 3 metus. Iš viso buvo surengta 14 teismo posėdžių. Teismas atsižvelgė į kaltinamosios N. B. išreikštą pageidavimą, kad ji gali atvykti į teismą tik po pietų, todėl visi posėdžiai buvo tik po 13.00 val. Teismas tenkino visus kaltinamosios ir jos gynėjo prašymus, atšaukiant paskirtus teismo posėdžius dėl jų nurodytų aplinkybių. Teismas tenkino beveik visus kaltinamosios N. B. gynėjo pateiktus prašymus. Teismas netenkino prašymo į teismo posėdį iškviesti ir apklausti žuvusį E. K. į rūbinę palydėjusį ūkvedį P. K., buvusius UAB „X“ priklausančių sporto ir pramogų centrų (klubų) vadovus. Tai buvo padaryta išklausius ir visų proceso dalyvių pasisakymus ir argumentus. Juos įvertinęs teismas nusprendė, kad kviesti į teismą liudytoju ūkvedį P. K. netikslinga, nes buvo apklaustos tuo metu registratūroje dirbusios L. L., R. K. ir R. S., kurios patvirtino, kad iškviestas ūkvedys palydėjo E. K. į vidines sporto ir pramogų klubo patalpas, todėl naujų faktinių duomenų šio liudytojo apklausa nebūtų davusi. Šis asmuo nebuvo apklaustas ir ikiteisminio tyrimo metu. Teismas atsisakė kviesti į teismą buvusias kitų sporto ir pramogų centrų (klubų) vadoves, nes byla nagrinėjama dėl įvykio, susijusio su kaltinamosios N. B. buvusia darbo vieta. Pažymėtina ir tai, kad prašomos iškviesti liudytojos šiuo metu yra eks vadovės. Teismui nežinomos jų darbinių santykių su UAB „X“ pasibaigimo priežastys. Pažymėtina ir tai, kad pati kaltinamoji N. B. nepadėjo teismui aiškintis nagrinėjamo įvykio aplinkybių. Ikiteisminio tyrimo metu N. B. pateikus įtarimus ji atsisakė duoti parodymus. Nagrinėjant bylą teisme, pagarsinus kaltinimą, N. B. pasinaudodama savo kaip kaltinamosios teise, pareiškė, kad parodymus duos tik po liudytojų apklausos, o tai įvykus, kaltinamoji pateikė parodymus raštu ir atsisakė atsakinėti į proceso dalyvių klausimus. Kadangi savo parodymuose kaltinamoji akcentavo tam tikrus UAB „X“ vadovo V. Š. ir sporto dalies vadovo A. S. veiksmus, todėl teismas šiuos asmenis į teismą kvietė pakartotinai, prieš tai raštu informavęs visus proceso dalyvius. Teismas šiems liudytojams uždavė klausimus apie kaltinamosios N. B. raštu pateiktuose parodymuose nurodytas aplinkybes, nes jas buvo būtina aiškintis. Kaltinamoji N. B. teismo šališkumą įžvelgia, kad nebuvo suteikta šiems liudytojams teisė laisvai papasakoti apie jiems žinomas aplinkybes, tačiau tai jau buvo padaryta, kai jie davė parodymus pirmą kartą atvykę į teismą, o kviečiant juos pakartotinai reikėjo aiškintis kaltinamosios raštu pateiktuose parodymuose nurodytas aplinkybes, nes kaltinamoji kategoriškai atsisakė atsakinėti i proceso dalyvių klausimus. Pažymėtina ir tai, kad teismas patenkino kaltinamosios advokato prašymą ir į teismo posėdį pakartotinai iškvietė buvusią UAB „X“ tinklo vadovę S. P. – G., kurią advokatas V. Kaupas apklausinėjo cituodamas ištraukas iš jo ginamosios raštu pateiktų parodymų (taip darė ir teismas), tačiau čia tiek pats advokatas, tiek jo ginamoji šališkumo neįžvelgia. Teismas patenkino gynybos prašymą ir į teismą iškvietė UAB „X“ finansų vadovą D. M., kuris paaiškino apie UAB „X“ biudžeto formavimą. Teismas tenkino visus gynybos prašymus dėl papildomų dokumentų išreikalavimo, elektroninio susirašinėjimo laiškų, foto nuotraukų prijungimo prie bylos. Teismas tenkino gynybos prašymus ieškant naujos kaltinamosios, kaip vadovės pareiginės instrukcijos, ieškant liudytojos R. S.. Kitaip tariant buvo patenkinta daugiau nei 90% advokato V. Kaupo teikiamų prašymų. LAT ne vienoje nutartyje yra pasisakęs, kad teismo atsisakymas išreikalauti bei ištirti proceso šalies prašomus duomenis, negali būti vertinamas kaip teismo šališkumo ar nešališkumo demonstravimas teismas turi teisę neatlikti tam tikrų proceso veiksmų, jei aplinkybė, kurią norima nustatyti byloje, jau patikimai nustatyta kitais surinktais duomenimis ir papildomai ją aiškintis nėra pagrindo. Įrodinėjimas iki begalybės tiesiog „apkrautų“ procesą.

Įvertinus tai, teismas daro išvadą, kad kaltinamosios ir jos gynėjo teiginiai, jog bylą nagrinėjo šališkas teismas yra deklaratyvaus pobūdžio ir sietinas su gynybos taktika bei strategija. Pažymėtina ir tai, kad per visą bylos nagrinėjimą kaltinamoji N. B. ar jos gynėjas teismui nė karto neteikė nušalinimo, tačiau baigiamosiose kalbose pareiškė, kad bylą išnagrinėjęs teismas buvo šališkas.

Bausmės skyrimas

Teismas nenustatė kaltinamosios N. B. atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių. Spręsdamas klausimą dėl bausmės paskyrimo, teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio nuostatomis atsižvelgia į kaltinamosios padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, sukeltas pasekmes, kaltininko kaltės formą ir rūšį, kaltinamosios asmenybę.

N. B. padarė du nusikaltimus, priskiriamus neatsargių kategorijai (BK 11 str. 1 d., 2 d.). Jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra (BK 59 str. 60 str.). N. B. anksčiau neteista (t.6 b.l. 90), bausta administracine tvarka (t.6 b.l. 91), dirba ir turi išlaikytinių.

Kaltinamajai skirtina terminuoto laisvės atėmimo bausmė, nes įstatymo sankcija už neatsargų gyvybės atėmimą pažeidžiant teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles numato vienintelę šią bausmės rūšį (BK 55 straipsnis). Bausmės trukmė, atsižvelgiant į kaltinamosios asmenybę, skirtina mažesnė nei nustatytas vidurkis. Be to, kaltinamajai tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Atsižvelgiant į tai, kad nusikalstamomis veikomis sukeltos itin skaudžios pasekmės – mažamečio gyvybės atėmimas, nustatytinas maksimalus įmokos dydis, taikant nusikalstamų veikų padarymo metu - 2017 m. rugsėjo 5 d. galiojusį bazinį bausmių ir nuobaudų dydį (37,66 Eur) ir galiojusią BK 71 straipsnio redakciją, pagal kurią įmokos dydis buvo nustatytas nuo 5 MGL iki 25 MGL.

Atsižvelgiant į visa tai, įvertinus visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padarytomis veikomis, tiek ir su kaltinamosios asmenybe, teismas mano, kad yra pakankamas pagrindas spręsti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus jos atlikimo kaltinamajai skiriant tam tikrus įpareigojimus (BK 75 str. 2 d.).

Kiti klausimai

Ikiteisminio tyrimo metu N. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Proceso išlaidų nėra.

CD ir USB laikmenos su vaizdo įrašais paliktinos saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 303-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

N. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 132 straipsnio 3 dalyje ir nuteisti 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausme.

N. B. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 229 straipsnyje ir nuteisti 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti griežtesne bausme apimant švelnesnę ir skirti N. B. galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 8 punktu, paskirtos bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams, bausmės vykdymo atidėjimo metu įpareigoti N. B. neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Paskirti N. B. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 71 straipsnyje (redakcija, galiojusi iki 2017 m. spalio 6 d.) numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir įpareigoti per 3 mėnesius, šio termino pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, sumokėti 25 MGL (941,50 Eur) sumą į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Išaiškinti N. B., kad 25 MGL (941,50 Eur) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą turi būti sumokėta į LR Teisingumo ministerijos sąskaitą LT88 4010 0510 0467 0332 (Luminor bankas) nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą. Įmokos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą (kvitą, mokėjimo pavedimą ar kt.) rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui Baudžiamųjų ir administracinių nusižengimų bylų biurui.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo N. B. palikti kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus ją panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: CD ir USB laikmenas su vaizdo įrašais nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Išaiškinti N. B., kad bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas. Nuteistieji, kuriems paskirtas bausmės vykdymo atidėjimas, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybas ((duomenys neskelbtini) – Lietuvos probacijos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyrius, (duomenys neskelbtini), tel. ((duomenys neskelbtini)) per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo ar probuotojo šaukimo gavimo;

2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas probuojamojo priežiūros priemones, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Ovidijus Ramanauskas