Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 19940,54 Eur skolos (kurią sudaro 13468,31 Eur skolos už atliktus ir atsakovui perduotus statybos darbus, kurių nepadengia atsakovo sumokėtas avansas ir 6472,23 Eur už objekte likusią ieškovo armatūrą), 7781,87 Eur baudos, 8,3 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 624 Eur žyminio mokesčio ir kitas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, jog 2015-07-14 atsakovė UAB „Via Maris“ (užsakovė) ir ieškovė UAB „Gebos ekostatyba“ (rangovė) sudarė Rangos sutartį Nr. 2015/07/14 (toliau ­– Rangos sutartis), kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo atlikti statybos rangos darbus objekte (duomenys neskelbtini), o atsakovė įsipareigojo priimti tinkamai atliktus darbus ir juos apmokėti sutartyje nustatyta tvarka. Rangos sutartimi sulygtų statybos darbų kaina – 155637,47 Eur. Atsakovė nuo pat sutarties sudarymo dienos pradėjo sistemingai ir iš esmės pažeidinėti sutartį. Pirma, atsakovė iš esmės pažeidė sutarties 6.1 punktu prisiimtą įsipareigojimą iki 2015-07-21 sumokėti ieškovei 46 691,24 Eur avansą. Ieškovei pavėluotai buvo sumokėta tik 20000 Eur, daugiau mokėjimų atsakovė ieškovei nebeatliko. Antra, atsakovė iš esmės pažeidė sutarties 3.3 ir 4.1.1 punktais prisiimtą pareigą laiku perduoti ieškovei teisės aktų nustatyta tvarka įformintą projektinę dokumentaciją. Techninis ir darbo projektas bei statybos leidimas buvo perduoti ieškovei tik 2015-09-18 aktu (praėjus 64 dienoms po sutarties sudarymo), o statybvietė buvo perduota ieškovei tik 2015-09-09 aktu (praėjus 55 dienoms po sutarties sudarymo). Be to, paaiškėjo, kad ieškovei perduota projektinė dokumentacija neatitinka statybos techniniuose reglamentuose nustatytų reikalavimų.Ieškovė nurodė, kad 2015-09-11 pranešime adresuotame atsakovei pabrėžė, jei per 30 dienų nuo šio rašto pateikimo dienos rangovei nebus sudarytos sąlygos vykdyti darbus pagal Rangos sutartį, šios sutarties 8.4.3 punkte nustatyta tvarka, ieškovė ją nutrauks 2015-10-11. 2015-09-23 raštu Nr. 15-39 ieškovė kreipėsi į atsakovę su pretenzija dėl laiku nesumokėto avanso ir nemokėjimo už atliktus darbus (atliktų darbų aktai ir PVM sąskaitos faktūros 13826,35 Eur be PVM sumai buvo išsiųstos atsakovei elektroniniu paštu 2015-09-08; apie atsisakymą pasirašyti šiuos aktus atsakovė nepranešė, todėl darbai laikytini priimtais). Ieškovė pažymėjo, kad darbų atitiktį atsakovė buvo įsipareigojusi įvertinti Rangos sutarties 5.4 punkte nustatyta tvarka ir terminais. Atsakovė nuo 2015-09-29 apskritai uždraudė ieškovei patekti į statybvietę. Ieškovė 2015-09-29 raštu Nr. 15-42, 2015-09-30 raštu Nr. 15-45, 2015‑09‑30 raštu Nr. 15-46 reikalavo leisti jai patekti į statybvietę, užfiksuoti ieškovės atliktus darbus, pasiimti ieškovei praklausančius ir ieškovės išsinuomotus iš trečiųjų asmenų daiktus bei įrangą. Šis ieškovės reikalavimas nebuvo įvykdytas. Atsakovė 2015-09‑30 raštu pranešė ieškovei, kad „dėl ieškovės nebendradarbiavimo“ nutraukia Rangos sutartį nuo 2015-10-01. Ieškovė su 2015-10-02 raštu Nr. 15-52 pateikė atsakovei faktiškai atliktų darbų aktus už 2015 m. rugsėjo mėn. bei jų pagrindu išrašytą PVM sąskaitą faktūrą 19641,96 Eur be PVM sumai. Šiuos darbus ieškovė faktiškai atliko iki faktinio sutarties nutraukimo momento. 2015-10-06 ieškovė išrašė ir pateikė atsakovei apmokėti PVM sąskaitą faktūrą serija GEB Nr. 0000725, išrašytą 6 472,23 Eur sumai, už objekte likusią ieškovei priklausančią armatūrą. Šios armatūros atsakovė neleidžia ieškovei išsivežti. Ieškovė 2015‑10-07 pateikė raštą ir nurodė, jog atsakovė nutraukė sutartį neteisėtai, pažeisdama tiek sutarties nutraukimo tvarką, tiek neturėdama materialaus pagrindo nutraukti sutartį (ieškovė nepažeidė sutarties), taip pat nurodė, jog sutartį laikys nutraukta nuo 2015-10-11, rangovės iniciatyva, dėl užsakovės kaltės, vadovaudamasi ieškovės 2015-09-11 pranešimu.Atsakovė UAB „Via Maris“ pateikė priešieškinį ir prašė pripažinti ieškovės UAB „Gebos ekostatyba“ 2015 m. rugpjūčio mėn. atliktų darbų aktus (už 16 729,89 Eur su PVM) ir 2015 m. rugsėjo mėn. atliktų darbų aktus (už 23 766,77 Eur su PVM) negaliojančiais, grąžinti atsakovei 20 000 Eur avansą bei priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė, kad šalys sudarydamos sutartį tarpusavyje suderino lokalinę sąmatą, t.y. sutarties 1 priedą (sutarties 10.6.1 punktas). Dėl kitų statybos rangos darbų, jų apimties, kainos ir kt. esminių sąlygų šalys nesitarė, lokalinių sąmatų nesudarė ir netvirtino. 2015-08-13 ieškovas pateikė atsakovui Rangos sutarties 2 priedą „Lokalinė sąmata dėl papildomų darbų atlikimo“ ir šių papildomų darbų atlikimo aktą. Šie darbai, jų kaina nebuvo suderinti su užsakovu, ieškovas savavališkai atliko tokius darbus ir reikalavo už juos sumokėti. Pradėjus perduodamų statybos rangos darbų priėmimo procesą, paaiškėjo, kad ieškovė (rangovė) techniniam prižiūrėtojui per visą statybos laikotarpį neperdavė nė vieno kokybiškai atlikto darbo. Statybos darbų žurnalas nebuvo pildomas, nepateikti objekte panaudotų medžiagų sertifikatai, neužpildyti paslėptų darbų aktai, liudijantys, kad techninis prižiūrėtojas leidžia toliau vykdyti paslėptus statybos darbus, kurių kokybės vėliau nustatyti nebus objektyvios galimybės. Teigia, kad 2015 m. rugpjūčio mėn. atliktų darbų aktai (855,83 Eur, 1924,63 Eur, 2006,79 Eur, 11942,64 Eur, bendrai už 16729,89 Eur su PVM) dėl paminėtų priežasčių – kaip nesuderinti ir neatitinkantys normatyvinių kokybės reikalavimų, atlikti nukrypstant nuo projekto – užsakovės (atsakovės) nepriimti pagrįstai, todėl ieškovė neturi teisės reikalauti už išvardintus darbus atsiskaityti. Atsakovė 2015-10-07 raštu atsakė į ieškovės raštą, nurodė priežastis, kurios sudaro kliūtis atsakovei priimti tinkamai atliktus darbus ir už juos atsiskaityti. Taip pat pakartotinai nurodė savo prašymus bendradarbiauti ir pateikti prašomus dokumentus ir ištaisyti defektus, kad darbai atitiktų techninį projektą ir normatyvinius kokybės reikalavimus. Tačiau ieškovė trūkumų neištaisė, dokumentų nepateikė ir nepagrįstai reikalavo atsiskaityti už atliktus darbus. Dėl išvardintų priežasčių atsakovė pagrįstai atsisakė priimti ir darbus pagal 2015 m. rugsėjo mėn. ieškovės pateiktus aktus, todėl ieškovė neturi nei teisinio, nei faktinio pagrindo reikalauti apmokėti PVM sąskaitą faktūrą serija GEB Nr. 0000719. Atsakovo nuomone atsižvelgiant į nurodytas priežastis 2015 m. rugpjūčio ir rugsėjo mėn. UAB „Gebos ekostatyba“ užsakovei (atsakovei) pateikti atliktų darbų aktai teismo pripažintini negaliojančiais. Atsakovė taip pat nurodo, jog šalys tarpusavyje nėra ir nebuvo sudariusios jokios pirkimo-pardavimo sutarties dėl armatūros įsigijimo, todėl ieškovės reikalavimas apmokėti 2015-10-06 PVM sąskaitą faktūrą serija GEB Nr. 0000725 neturi jokio teisinio ir faktinio pagrindo. Atsakovė privalo sumokėti tik už tinkamai ir kokybiškai atliktus ir priimtus darbus. 2015-10-01 nutraukus sutartį, atsakovė įgijo teisę į ieškovei sumokėto 20000 Eur dydžio avanso grąžinimą.

Ieškovė UAB „Gebos ekostatyba“ pateikė apeliacinį skundą. Juo prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-03-25 sprendimo dalį, kuria teismas nepriteisė ieškovei iš atsakovės 7781,87 Eur baudos ir 2297,90 Eur skolos už papildomus darbus ir šią ieškinio dalį tenkinti; panaikinti sprendimo dalį, kuria teismas sumažino ieškovei iš atsakovės priteistą sumą 589,64 Eur; taip pat prašo perskirstyti šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas ir priteisti ieškovei iš atsakovės apeliaciniame procese patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad 2015 m. rugpjūčio mėn. atliktų papildomų darbų aktų pagrindu ieškovė išrašė atsakovei PVM sąskaitas faktūras serija GEB Nr.0000708 ir Nr. 0000709 bendrai 2297,90 Eur sumai. Abu atliktų darbų aktai buvo raštu suderinti su atsakovės samdytu techniniu prižiūrėtoju G. Š.. Papildomų atliktų darbų aktai ir jų pagrindu išrašytos PVM sąskaitos faktūros serija GEB Nr. 0000708 ir Nr. 0000709 buvo 2015-09-08 išsiųstos atsakovei elektroniniu paštu bei 2015-09-09 registruotu paštu. Atsakovė nei per Rangos sutarties 5.4 punkte nustatytą 5 dienų terminą, nei vėliau neišreiškė valios atsisakyti priimti šiuos aktus. Ieškovės nuomone, teismas, spręsdamas dėl 2297,90 Eur skolos priteisimo, vadovavosi netinkamu Rangos sutarties straipsniu, be to, neįvertino, kad atsakovė yra be išlygų priėmusi ieškovės atliktus papildomus darbus. Rangos sutarties 2.2 punkte buvo įtvirtintas šalių susitarimas dėl papildomų darbų, taigi ieškovė ir atsakovė buvo taręsi dėl papildomų darbų, kurie turėjo būti atlikti prieš pradedant pagrindinius gelžbetonio konstruktyvo įrengimo darbus, atlikimo. Šalys buvo sutarusios, kad už papildomus darbus bus mokama pagal faktiškai atliktų darbų kiekius. Atsakovė pripažino, kad papildomi darbai, nurodyti atliktų darbų aktuose už 2015 m. rugpjūčio mėn. ieškovės faktiškai atlikti. Nebuvo ginčo, kad šie darbai buvo atsakovės priimti, vadovaujantis Rangos sutarties 5.4 ir 5.5 punktuose įtvirtintomis taisyklėmis – atsakovė niekada negrąžino ieškovei šių atliktų darbų aktų ir/ar jų pagrindu išrašytų PVM sąskaitų faktūrų. Pažymi, kad įsitikinti papildomai atliktų darbų kiekiais buvo išskirtinai atsakovės pareiga. Atsakovė neįrodinėjo, kad ieškovės papildomi darbai įkainoti protingumo kriterijų neatitinkančiomis kainomis. Ieškovė taip pat nesutinka su sprendimo dalimi, kuria ieškovei iš atsakovės priteistina skola sumažinta 589,64 Eur dydžio suma. Teigia, kad, pirma, ieškovei nebuvo sudarytos sąlygos ištaisyti tariamus trūkumus; antra, atsakovė nėra patyrusi tariamų trūkumų šalinimo išlaidų; trečia, teismas peržengė bylos nagrinėjimo ribas ir priteisė atsakovei tai, ko ši nebuvo prašiusi. Ieškovės nuomone, teismas taip pat nepagrįstai atmetė reikalavimą dėl 7781,87 Eur dydžio baudos priteisimo. Nesutinka, kad dėl Rangos sutarties nutraukimo yra kaltos abi šalys – teismas nenurodė, kuo konkrečiai pasireiškė ieškovės sutartinių įsipareigojimų pažeidimas. Priežastis, dėl kurių nutraukta Rangos sutartis, sukūrė pati atsakovė, todėl sutartis nutrūko dėl atsakovės kaltės. Jei ne atsakovės neteisėti veiksmai, Rangos sutartis galėjo būti sėkmingai įvykdyta, todėl ieškovė pagrįstai prašė priteisti iš anksto šalių sutartą baudą.Atsiliepimu atsakovė UAB„Via Maris“ prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovė neįrodė papildomai atliktų darbų būtinumo, darbų kainos dydžio, nėra aišku, kuo vadovaudamasi ieškovė apskaičiavo atliktų darbų vertę. Pažymi, kad nei tvoros įrengimas, nei vartų taisymas neįeina į sutarties 2.2 punkte numatytus pamatų užpylimo gruntu darbus. Nesutinka, kad atsakovė yra be išlygų priėmusi ieškovės atliktus papildomus darbus. Be to, tęsiant statybos darbus objekte, paaiškėjo, kad rangovės (ieškovės) atlikti nulinio ciklo paruošimo darbai (pamatų užpylimas gruntu) taip pat yra atlikti nekokybiškai. Atsakovė nesutinka nei su apeliacinio skundo argumentais, nei su pirmosios instancijos teismo išvada, kad rangovės (ieškovės) atliktų darbų defektų ištaisymo vertė tik 589,64 Eur. Taip pat mano, kad būtent ieškovė (rangovė) padarė esminius sutarties pažeidimus.Atsakovė UAB „Via Maris“ taip pat pateikė apeliacinį skundą. Juo atsakovė prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-03-25 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti ir UAB „Via Maris“ priešieškinį tenkinti visiškai bei priteisti iš UAB „Gebos ekostatyba“ bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka bei paskirti byloje ieškovės atliktų darbų ekspertizę, pavedant ją atlikti teismo ekspertui S. M.. Atsakovė skunde nurodo, kad savo atsikirtimus į ieškinį ir priešieškinį iš esmės grindė esminiais rangovės (ieškovės) ir trečiojo asmens G. Š. teisės aktų pažeidimais ir numatytų pareigų nevykdymu, taip pat techninio prižiūrėtojo veikimu rangovės (ieškovės) interesais. Nepaisant to, teismas sprendime visiškai nepasisakė dėl ieškovės nepildytos statybų darbų dokumentacijos, panaudotų nesertifikuotų statybinių medžiagų (klojinių, armatūros, betono ir kt.), taip pat nekalbama apie ieškovės atliktų darbų vienašališkai atskirose lokalinėse sąmatose nustatytos kainos pagrįstumą ir techninio prižiūrėtojo G. Š. veiksmų teisines pasekmes ir atsakomybę. Nurodo, kad 2015 m. rugsėjo mėn. vykęs statybvietės ir technines dokumentacijos perdavimas buvo formalus. Visos šalys turėjo techninio projekto elektroninę formą, todėl galėjo nekliudomai atlikti savo sutartimis prisiimtus įsipareigojimus. Nepaisant to, atlikdama darbus ieškovė nesilaikė techninio projekto, nepildė paslėptų darbų aktų, o techninis prižiūrėtojas nepildė statybos darbų žurnalo ir nesutvarkė visos privalomosios statybos dokumentacijos. Apeliantė turėjo galiojančią techninės priežiūros sutartį su G. Š., todėl pagristai tikėjosi, kad techninis prižiūrėtojas, būdamas savo srities specialistas, užtikrins tinkamą statybos darbų organizavimą objekte. Teigia, kad Rangos sutarties 5.5 punkto sąlyga yra neteisėta ir nesąžininga, prieštaraujanti CK normoms bei bendriesiems teisės principams. Sutarties nuostatas pasiūlė ieškovė, todėl, vadovaujantis CK 6.193 str. 4 d., jos aiškintinos ieškovės nenaudai ir atsakovės naudai. Teismas nepasisakė dėl Rangos sutarties 5.4 ir 5.5 punktų teisėtumo, jų neaiškino vadovaujantis CK nustatytomis taisyklėmis ir nebepasisakė dėl apelianto priešieškiniu keliamo reikalavimo pripažinti atliktų darbų aktus negaliojančiais. Teismas nepasisakė ir dėl 2015-09-11 įvykusio gamybinio susirinkimo protokolo turinio ir techninio prižiūrėtojo S. N. parodymų, patvirtinančių, kad ieškovei buvo pareikštos pretenzijos ir nustatytas terminas pašalinti trūkumus. Taip pat teismas nepasisakė dėl 2015-10-07 atsakovės rašto turinio ir jame nurodytų atsisakymo motyvų. Pripažindamas atliktus darbus priimtais, teismas nemotyvuotai savaime atmetė atsakovės priešieškinio reikalavimą pripažinti atliktų darbų aktus negaliojančiais.Atsakovės nuomone teismas nepagrįstai atsisakė skirti ekspertizę šioje byloje ir nevertino bei netyrė ieškovės padarytų pažeidimų apimties bei svarbos statybų procesą reglamentuojančių teisės aktų kontekste. Teismas sprendimą priėmė nevisapusiškai ištyręs bylos aplinkybes, remdamasis tik dalinės ekspertizės aktu Nr.15-10/11, kurio turinio taip pat iki galo neištyrė ir objektyviai neįvertino. Iš dalinės ekspertizės akte nurodytų pažeidimų tik dalis gali būti ištaisyta. Be to, dalis ieškovės padarytų pažeidimų užfiksuoti techninio prižiūrėtojo S. N. 2015-10-12 apžiūros akte. Dalis naudojamos ir sandėliuojamos armatūros neturi atitikties sertifikatų, o armatūros strypai surūdiję, be to, objekte nepildoma privaloma dokumentacija. Atsakovės nuomone šie defektai esminiai, eliminuojantys atsakovės pareigą sumokėti už ieškovės atliktus statybos darbus. Neturėdama privalomosios statybų dokumentacijos atsakovė negalės gauti objekto statybos užbaigimo akto, todėl negalės naudotis ne tik ieškovės atliktais darbais, bet ir visu objektu. Atsakovė nurodo, kad šalys Rangos sutartyje susitarė dėl 1 kūb.m. kainos, todėl ieškovė, pateikdama reikalavimą sumokėti už atskirus darbus, įeinančius į 1 kūb.m. kainą, privalėjo nurodyti (ir įrodyti), kokia kiekvieno prašomo apmokėti darbo vertė ir kokią dalį toks darbas sudaro šalių sutartame darbų mato vienete. Teismas iš esmės pažeidė šalių rungimosi principą bei perkėlė atsakovei pareigą paneigti ieškovės teiginius ir argumentus, kurių pati ieškovė neįrodė. Taip pat atsakovė pažymi, jog ieškovė nepateikė dokumentų, patvirtinančių, kad objekte saugoma armatūra nuosavybės teise priklauso būtent jai. Atsakovės nuomone, teismas sprendimu sudarė prielaidas ieškovei nepagrįstai praturtėti. Atsakovės nuomone, neskyrus byloje ekspertizės, neįmanoma nustatyti tikrojo ieškovės atliktais statybos darbais padarytos žalos dydžio.Atsiliepimu ieškovė UAB „Gebos ekostatyba“ prašo atsakovės UAB „Via Maris“ apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atsakovės teiginys, neva dėl ieškovės padarytų defektų objektas ateityje negalės būti pripažintas tinkamu naudoti, yra deklaratyvus ir nepagrįstas įrodymais. Po to, kai su ieškove buvo nutraukta sutartis, objekte toliau vyko statybos darbai. Darbo projektas pirmąkart ieškovei buvo pateiktas tik 2015-09-18, bet be pirmojo aukšto brėžinių patvirtinimų STR nustatyta tvarka. Pažymi, kad atsakovė nereiškė reikalavimo pripažinti Rangos sutarties 5.4 ir 5.5 punktus negaliojančiais ar juos pakeisti. Nesutinka su teiginiu, kad sutarties nuostatas pasiūlė ieškovė. Taip pat nesutinka, kad gamybinis pasitarimas atitinka atliktų darbų akto nepasirašymą. Dalinės ekspertizės akte neužsiminta, kad dalis tariamų darbų neįkainota, be to, atsakovės samdytas ekspertas leido tęsti statybą. Pažymi, kad ieškovės atliktų darbų detalizuotos kainos atitiko sutarties kainas, todėl nėra pagrindo pripažinti ieškovės atliktų darbų aktus negaliojančiais vien dėl apskaičiavimo būdo. Mano, kad teismas teisingai kvalifikavo tarp šalių atsiradusius santykius kaip faktinius armatūros pirkimo-pardavimo santykius.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė (CPK 329 str. 2 d.).Vadovaujantis CPK 321 str. 1 d., apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliaciniame skunde atsakovė UAB „Via Maris“ pareiškė prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Šį prašymą atsakovė grindžia argumentais, kad nenustatytos ir neištirtos tam tikros faktinės aplinkybės ir įrodymai, o išnagrinėjus bylą pirmosios instancijos teisme neatsakyta į esminius ginčo klausimus. Teisėjų kolegija, įvertinusi tarp šalių kilusio ginčo objektą, apeliacijos dalyką, tai, kad šalių reikalavimai grindžiami rašytiniais įrodymais, aplinkybę, jog šalys dalyvavo pirmosios instancijos teisme vykusiuose teismo posėdžiuose ir teikė paaiškinimus, taip pat šalių apeliacinių skundų bei atsiliepimų į juos argumentus, tai, kad atsakovės keliami argumentai dėl netinkamo įrodymų tyrimo ir vertinimo išsamiai išdėstyti apeliaciniame skunde, dėl jų savo atsikirtimus pateikė priešinga šalis (ieškovė), konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 str., 322 str.).Bylos duomenimis nustatyta, kad 2015-07-14 tarp atsakovės UAB „Via Maris“, kaip užsakovės, ir ieškovės UAB „Gebos ekostatyba“, kaip rangovės, sudaryta Rangos sutartis Nr. 2015/07/14. Šia sutartimi ieškovė UAB „Gebos ekostatyba“ (rangovė) įsipareigojo atlikti statybos rangos darbus „G/b konstruktyvo įrengimo darbai“ pagal suderintą priedą Nr. 1 „Lokalinė sąmata“ adresu (duomenys neskelbtini), o užsakovė UAB „Via Maris“ įsipareigojo priimti tik tinkamai atliktus darbus ir už juos sumokėti sutartyje nustatyta tvarka. Bendra Rangos sutartyje numatytų darbų kaina – 155 637,47 Eur (Rangos sutarties 2.1 punktas). Atsakovė UAB „Via Maris“ ieškovei pervedė iš viso 20 000 Eur avansą. Taip pat nustatyta, kad ieškovė UAB „Gebos ekostatyba“ 2015-09-11 pranešimu pareikalavo nedelsiant perduoti rangovei UAB „Gebos ekostatyba“ statybos normatyvinius reikalavimus atitinkantį statybos techninį projektą su žyma „vykdymui“ bei nepagrįstai paimtą statybos darbų žurnalą bei informavo UAB „Via Maris“, kad atliekami statybos darbai yra sustabdyti CK 6.661 str. 1 d. pagrindu iki reikalaujamų dokumentų pateikimo, o jei per 30 dienų nuo šio rašto pateikimo dienos rangovei nebus sudarytos sąlygos vykdyti darbus pagal Rangos sutartį, ieškovė Rangos sutarties 8.4.3 punkte nustatyta tvarka nutrauks sutartį 2015‑10-11 (t. I, b. l. 53). Ieškovė 2015-09-23 raštu informavo atsakovę, jog dėl avanso dalies nesumokėjimo ir neapmokėjimo už atliktus darbus objekte (duomenys neskelbtini), statyba stabdoma nuo 2015-09-24 (t. I, b. l. 65-57). UAB „Via Maris“ 2015-09-30 raštu pranešė ieškovei, kad nutrauks Rangos sutartį nuo 2015-10-01 ir 2015-10-01 raštu pareikalavo ieškovę grąžinti pagal sutartį sumokėtą 20000 Eur avansą (t. I, b. l. 72, 79).Nagrinėjamoje byloje ginčas tarp šalių kilo dėl skolos priteisimo už šalių sudarytos Rangos sutarties pagrindu atliktus rangos darbus bei baudos priteisimo, o taip pat dėl statybos rangos darbų aktų pripažinimo negaliojančiais ir sumokėto avanso grąžinimo. Nustatyta, kad ieškovė, vykdydama Rangos sutartį, objekte (duomenys neskelbtini), atliko statybos darbus. Ieškovė UAB „Gebos ekostatyba“ teigė, kad atsakovė tinkamai neatsiskaitė už atliktus darbus ir ieškinio reikalavimus grindė atsakovei išrašytomis PVM sąskaitomis faktūromis serija GEB Nr. 0000708, išrašyta už atliktus papildomus darbus 707,30 Eur sumai be PVM, Nr.0000709 už atliktus papildomus darbus – 1590,60 Eur be PVM, Nr.0000710 už atliktus darbus – 1658,50 Eur be PVM, Nr. 0000711 už atliktus darbus – 9869,95 Eur be PVM, Nr.000719, išrašyta už atliktus betonavimo darbus 19641,96Eur be PVM sumai. Ieškovė nurodė, kad 2015 m. rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais atliko darbų už 33468,31 Eur be PVM. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės UAB„Via Maris“ skolą, už atliktus ir atsakovei perduotus statybos rangos darbus, kurios nepadengia atsakovės sumokėtas avansas, t.y. 13468,31Eur (33468,31 Eur už atliktus darbus – 20000 Eur atsakovės sumokėtas avansas), taip pat objekte likusios ieškovės armatūros kainą pagal PVM sąskaitą faktūrą serija GEB Nr. 0000725 – 6472,23 Eur, bei 7781,87 Eur sutartinę baudą. Atsakovė UAB „Via Maris“ laikėsi pozicijos, kad 2015 m. rugpjūčio mėn. atliktų darbų aktai nesuderinti ir neatitinka normatyvinių kokybės reikalavimų, darbai atlikti nukrypstant nuo projekto ir užsakovė (atsakovė) jų nepriėmė pagrįstai, be to, atsakovė pagrįstai atsisakė priimti darbus pagal 2015 m. rugsėjo mėn. ieškovės pateiktus aktus, nes darbų kaina ir apimtys šalių nebuvo suderintos, darbai techninio prižiūrėtojo nepriimti, nepateikti kokybės reikalavimų atitikimą patvirtinantys dokumentai. Atsakovė priešieškiniu prašė pripažinti UAB „Gebos ekostatyba“ 2015 m. rugpjūčio mėn. atliktų darbų aktus (už 16729,89 Eur su PVM) ir 2015 m. rugsėjo mėn. atliktų darbų aktus (už 23766,77 Eur su PVM) negaliojančiais ir įpareigoti ieškovę grąžinti UAB „Via Maris“ 20000 Eur avansą, kaip be pagrindo įgytą turtą. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovės UAB „Via Maris“ priešieškinio reikalavimus ir ieškovės UAB „Gebos ekostatyba“ ieškinį tenkino iš dalies.

Atsakovė priešieškinyje nurodė, kad ieškovė netinkamai vykdė sutartį, darbus atliko ne pagal galiojantį techninį projektą, darbai yra nesuderinti ir neatitinka normatyvinių kokybės reikalavimų, 2015 m. rugsėjo mėn. atlikti darbų kaina ir apimtys šalių buvo nesuderintos, todėl atsakovė neprivalo jų priimti ir apmokėti. Atsakovė UAB „Via Maris“ apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai specifines įstatymais nustatytas techninio prižiūrėtojo pareigas perkėlė užsakovei (atsakovei). Apeliaciniuose skunduose tiek ieškovė, tiek atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog abi šalys pažeidė Rangos sutartį.Statybos įstatymo 12 str. 1 d. 5 p. numato, kad statytojas (užsakovas) privalo organizuoti ir atlikti statinio statybos techninę priežiūrą. Pažymėtina, kad ir apeliantės (atsakovės) nurodomame statybos techniniame reglamente STR 1.09.05:2002 „Statinio statybos techninė priežiūra“ 20 punkte numatyta, jog techninei priežiūrai atlikti statinio statybos techninį prižiūrėtoją (bendrosios statinio statybos techninės priežiūros vadovą) vienu iš šiame teisės akte išvardytų būdų skiria (samdo) statytojas (užsakovas). Minėto statybos techninio reglamento STR 1.09.05:2002 „Statinio statybos techninė priežiūra“ 33.1 bei 33.3 punktuose numatyta, kad statinio statybos techninis prižiūrėtojas prieš statybos pradžią iš užsakovo gauna statybą leidžiantį dokumentą, ir, be kita ko, perduoda statinio statybos vadovui pagal aktą statybvietę bei joje esančių statinių, inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų planą. Įvertinus šalių sudarytos Rangos sutarties turinį nustatyta, jog Rangos sutarties 3.3 punktu užsakovė (atsakovė) įsipareigojo iki statybos darbų pradžios pateikti rangovei visą dokumentaciją, reikalingą darbams atlikti ir tinkamai užbaigti. Be to, 4.1.1 bei 4.1.5 punktuose užsakovė taip pat patvirtino savo įsipareigojimą tinkamai ir laiku teikti rangovei projektinę dokumentaciją (pakeitimus) bei dokumentų priėmimo-perdavimo aktu perduoti reikalingą techninę ir projektinę dokumentaciją, statybos leidimo kopiją kartu su statybos aikštelės priėmimo-perdavimo aktu. Šalių sudarytos Rangos sutarties 4.1.3 punkte taip pat numatytas užsakovės UAB „Via Maris“ įsipareigojimas paskirti statybos techninį prižiūrėtoją. Atsakovė savo apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas nevertino ir nepasisakė dėl statinio statybos techninio prižiūrėtojo G. Š. atsakomybės apimties perduodant rangovei dokumentus ir statybos aikštelę. Teismas pažymi, jog užsakovės ir rangovo santykius be norminių aktų apibrėžia ir jų pasirašyta Rangos sutartis, kurios šalys privalo laikytis ir ją vykdyti. Ieškovės ir statybos techninio prižiūrėtojo nesiejo jokie sutartiniai santykiai kuriems esant ieškovė būtų turėjusi teisę reikalauti iš statybos techninio prižiūrėtojo perduoti jai statybinę dokumentaciją ar statybų aikštelę. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog Statinio statybos techninės priežiūros sutartis buvo pasirašyta tarp UAB „Via Maris“ ir statybų techninio prižiūrėtojo G. Š., pagal kurią G. Š. įsipareigojo vykdyti šios statybos techninę priežiūrą, konsultuoti užsakovą, turėjo tikrinti statybos metu atliktų darbų mąstą ir kokybę, rekomenduoti užsakovui, kad būtų apmokėta už atliktus darbus, jei nėra pastabų (b.t. I, b.l. 109, 123). Pažymėtina, kad Rangos sutartimi atsakovė prisiėmė pareigą laiku perduoti ieškovei teisės aktuose nustatyta tvarka įformintą projektinę dokumentaciją kartu su statybos aikštelės priėmimo perdavimo aktu. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad tarp užsakovės (statytojos) ir statybos techninio prižiūrėtojo susiklostę civiliniai teisiniai santykiai nėra šios civilinės bylos nagrinėjimo dalykas, dėl to atmestini atsakovės apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepasisakė dėl statinio techninio prižiūrėtojo G. Š. veiksmų (neveikimo) teisinių pasekmių, įtakos ir atsakomybės dėl ieškovo padarytų pažeidimų.Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, vertino, kad ieškovės atlikti darbai, vadovaujantis Rangos sutarties 5.5 punktu, buvo priimti. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad Rangos sutarties 5.5 punkto sąlyga yra neteisėta ir nesąžininga, prieštaraujanti CK normoms bei bendriesiems teisės principams ir, atsakovės nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepasisakė dėl Rangos sutarties 5.4 ir 5.5 punktų teisėtumo, jų neaiškino vadovaujantis CK nustatytomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis. Šią poziciją atsakovė motyvuoja tuo, jog susidaro situacija, kai atliktų darbų priėmimas tampa priklausomas ne nuo užsakovo, o nuo rangovo valios ir užsakovas netenka teisės ginčyti rangovo konstatuotą atliktų darbų priėmimo faktą.Rangos sutarties 5.4 punktas numato, kad užsakovas ne vėliau kaip per 5 kalendorines dienas po kiekvieno tarpinio akto pateikimo dienos privalo pasirašyti tarpinį aktą arba atsisakyti pasirašyti tarpinį aktą ir nurodyti atliktų darbų (tarpinio akto) trūkumus, dėl kurių atsisakoma pasirašyti tarpinį aktą; užsakovas darbų (tarpinio akto) trūkumus nurodo tokio tarpinio akto antroje pusėje, jo pratąsoje arba surašydamas atskirą dokumentą. Rangos sutarties 5.5 punktas numato, kad jei užsakovas neapsirašo tarpinio akto ir nenurodo rangovui pagrįstų priežasčių, dėl ko atsisakoma pasirašyti tarpinį aktą, rangovo perduoti darbai laikomi užsakovo priimtais, praėjus 5 kalendorinėms dienoms po tapinio akto pateikimo dienos. Visų pirma, dėl minėtų skundo argumentų akcentuotina, kad atsakovė byloje nereiškė reikalavimo pripažinti Rangos sutarties 5.4 ir 5.5 punktus negaliojančiais ar juos pakeisti. Antra, sutarčių laisvės principas suteikia šalims teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas (CK 6.156 str. 1 d.). Atsakovė prašo vadovautis viena iš sutarčių aiškinimo taisyklių – CK 6.193 str. 4 d. numatančia, kad tais atvejais, kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai; visais atvejais sutarties sąlygos yra aiškinamos sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai. Ieškovė nesutinka su atsakovės pozicija, kad sutarties nuostatas pasiūlė ieškovė ir teigia, kad dėl sutarties sąlygų buvo deramasi, jos koreguojamos pagal šalių pageidavimus. Atkreiptinas dėmesys, kad statybos rangos teisinių santykių atveju darbų perdavimą ir priėmimą reglamentuojanti CK 6.694 str. 1 d. nuostata numato, jog užsakovas, gavęs rangovo pranešimą apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą arba, jeigu tai numatyta sutartyje, apie įvykdytą darbų etapą, privalo nedelsdamas pradėti darbų priėmimą, taip pat reglamentuojama, jog darbų perdavimo ir priėmimo sąlygas nustato įstatymai ir šalių sudaryta rangos sutartis. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju ginčo šalys yra juridiniai asmenys, verslo subjektai, ginčo sutartį sudarę pagal savo poreikius, versdamiesi kiekvienos iš jų vykdoma ekonomine veikla, tad šalims keliami didesni rūpestingumo ir apdairumo reikalavimai nei paprastiems vartotojams. Rangos sutartis sudaryta iš penkių lapų, aiškiai išskiriant atskiras jos dalis, atsakovės nurodomos nuostatos patenka į jų turinį atitinkančią sutarties dalį, reglamentuojančią darbų perdavimą ir priėmimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju sutartį sudarė lygiaverčiai verslo subjektai ir nėra pagrindo sutarties sąlygas vertinti išimtinai ieškovės nenaudai ir atsakovės naudai.Atsakovė byloje laikėsi pozicijos, jog pagrįstai atsisakė priimti darbus pagal 2015 m. rugpjūčio-rugsėjo mėn. ieškovės pateiktus aktus. Nustatyta, kad ieškovės atsakovei pateikti atliktų darbų aktai yra pasirašyti tik ieškovės gamybos direktoriaus V. L., o 2015 m. rugpjūčio mėn. atliktų darbų aktuose papildomai padaryti įrašai, jog atlikti darbai suderinti su trečiuoju asmeniu G. Š.. Byloje G. Š. paaiškino, kad jo parašas tik rekomendacinio pobūdžio (2016-03-07 teismo posėdžio garso įrašas (2016.03.07_1_3): 19 min. 14 sek.).Atsakovės teigimu, pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės atlikti darbai laikomi vienašališkai priimtais pagal Rangos sutarties 5.4 ir 5.5 punktus, padaryta nesivadovaujant byloje pateiktais įrodymais ir liudytojo S. N. parodymais, jog ieškovė jokių nustatytų trūkumų iki šiol nėra pašalinusi. Atsakovė teigia, kad jos pretenzijos ieškovei pareikštos ir užfiksuotos 2015-09-11 vykusio gamybinio susirinkimo protokole, 2015-09-18 vykusio gamybinio susirinkimo protokole užfiksuota, jog ieškovė per nustatytą terminą trūkumų nepašalino, o 2015-10-07 raštu atsakovė atsisakė pasirašyti 2015-10-02 ieškovės pateiktų darbų aktus. Šalys buvo susitarusios, kad darbų priėmimas ir perdavimas bus vykdomas etapais (Rangos sutarties 5.1 punktas). Rangos darbų perdavimas ir priėmimas nustatytas tiek bendrosiose rangos sutartinius santykius reglamentuojančiose normose (CK 6.662 str.), tiek ir specialiosiose normose (CK 6.694 str.). Pagal abiejų normų nuostatas užsakovas privalo priimti rangovo perduodamus darbo rezultatus. Kaip šios taisyklės išimtys įstatyme įvardyti atvejai, kai užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbus (CK 6.652 str. 4 d., 6.694 str. 5, 6 d.). Vadovaujantis CK 6.694 str. 4 d. reglamentavimu, užsakovas, atsisakydamas pasirašyti aktą, privalo nurodyti atsisakymo priežastis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad jei, rangovo nuomone, užsakovo nurodytas atsisakymas priimti darbų rezultatą yra nepagrįstas, jis turi teisę, akte pažymėjęs atsisakymo faktą, pasirašyti jį vienašališkai. Tokią teisę jis turi, jei pats tinkamai vykdė prievolę perduoti atliktus darbus – sutartyje nustatytu terminu ir sąlygomis sudarė sąlygas užsakovui priimti atliktus darbus. Toks vienašališkai pasirašytas aktas turi tokią pat juridinę galią kaip ir pasirašytas abiejų šalių, todėl galioja tol, kol teismas jo nepripažįsta negaliojančiu. Iki to momento nepasirašiusiai šaliai tenka akto sudarymo padariniai, t. y. tos teisės ir pareigos, kurios atsiranda abiem šalims pasirašius aktą. Tais atvejais, kai užsakovas neatsiskaito už darbus, perduotus rangovo vienašališkai pasirašytu aktu, rangovas turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti priverstinai atsiskaityti, t. y. įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013‑06‑07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2013; 2007-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007 ir kt.). Vadovaujantis CK 6.694 str. 4 d. reglamentavimu, užsakovas, nesutikdamas su vienašališkai rangovo pasirašytu aktu, turi teisę jį ginčyti, įrodinėdamas, kad pagrįstai atsisakė pasirašyti aktą.Duomenys byloje patvirtina, kad 2015-09-08 ir 2015-10-02 ieškovė atsakovei pateikė PVM sąskaitas faktūras ir atliktų darbų aktus bei kitus dokumentus (t. I, b. l. 81, 168). Byloje tarp šalių nekilo ginčo, jog atsakovė ieškovės pateiktus atliktų darbų aktus gavo. Pažymėtina, kad darbų priėmimą organizuoja ir atlieka užsakovas savo lėšomis, jeigu ko kita nenustato statybos rangos sutartis (CK 6.694 str. 2 d.). Darytina išvada, kad pagal minėtą teisinį reglamentavimą, atsakovė privalėjo organizuoti darbų priėmimą. Atsakovė nepasirašė ieškovės pateiktų atliktų darbų aktų ir priežasčių, dėl ko atsisakoma pasirašyti aktą, nenurodė Rangos sutarties 5.4 punkte nustatyta tvarka.Ištyrus bylos medžiagą nustatyta, kad 2015-09-11 vykusio gamybinio pasitarimo, kuriame be kitų dalyvavo ir užsakovės bei rangovės atstovai, protokole Nr. 1 nustatyti atliktini darbai (dėl statybvietės aptvėrimo, informacinio stendo įrengimo, šiukšlių išvežimo, statybos darbų žurnalo išsamaus pildymo) ir jų įvykdymo terminai, taip pat rasta techninio projekto neatitikimų ir numatyta pašalinti projekto neatitikimus arba juos įteisinti, gaunant projekto autoriaus projekto korektūrą, kuriai turi pritarti statytojas (t. III, b. l. 181-182). Tuo tarpu iš ieškovės 2015 m. rugpjūčio mėn. atliktų darbų aktų matyti, jog atliktų darbų mastas platesnis, tačiau pretenzijų dėl atliktų darbų kiekio ir vertės Rangos sutarties 5.4 punkte nustatyta tvarka atsakovė nereiškė. 2015-09-18 vykusio antrojo gamybinio susitikimo protokole taip pat užfiksuotos pastabos (t. III, b. l. 183-184). Iš tarp šalių vykusio bendravimo raštais matyti, kad rangovės (ieškovė) 2015‑09‑29 pranešimu su atsakovės išreikštomis pastabomis nesutiko ir laikėsi pozicijos, jog pastabos nepagrįstos, o dėl pakeitimų pažymėjo, kad techninio projekto pakeitimai yra pagrįsti, tinkami, jiems pritarė projekto autorius, konstruktorius, techninės priežiūros atstovas, o užsakovės nesutikimas negali būti formalaus pobūdžio, koks yra dabar (t. I, b. l. 60). Atsakovė UAB „Via Maris“ 2015-10-07 rašte pažymėjo, kad negali priimti ieškovės atliktų darbų, nes nėra žinoma, ar ieškovės darbai, vykdyti adresu (duomenys neskelbtini), atitinka techninį projektą Nr. 0704‑TP-1, taip pat, ar jie atlikti kokybiškai bei laikantis teisės aktų reikalavimų (t. I, b. l. 89). Šiame rašte atsakovas taip pat nurodo, jog savo iniciatyva kreipėsi į ekspertą, kuris šiuo metu atlieka ieškovo atliktų darbų ekspertizę. Tik įvertinus ieškovo atliktų darbų kokybę, kiekybę bei atitikti projekto techninei dokumentacijai galės priimti atliktus darbus bei už juos atsiskaityti. Darbų perdavimą ir priėmimą reglamentuojančio CK 6.694 str. 6 d. nustatyta, kad užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbų rezultatą, jeigu nustatomi trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje numatytą paskirtį, ir jeigu šių trūkumų rangovas ar užsakovas negali pašalinti. Atsakovė pažymi, kad dalis defektų užfiksuota 2015-10-12 statybos techninės priežiūros vadovo S. N. sudarytame apžiūros akte. Nustatyta, kad 2015-10-12 apžiūros akte vizualiai apžiūrėjus objektą preliminariai įvertinti atlikti darbai ir nustatyti defektai (t. I, b. l. 125). Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad byloje pateiktas UAB „Via Maris“ užsakymu po to atliktos dalinės ekspertizės – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), pirmo aukšto monolitinių gelžbetoninių konstrukcijų ekspertizės - aktas (t. II, b. l. 171-182). Teismas pažymi, kad nors šis byloje pateiktas dokumentas yra įvardijamas kaip Dalinės ekspertizės aktas, teismas vadovaudamasis CPK 177, 197 str., šį dokumentą byloje laiko ir vertina kaip rašytinį įrodymą, o ne kaip eksperto išvadą (CPK 216 str.). Iš 2015‑10‑20 surašyto ekspertizės akto Nr. 15-10/11 duomenų matyti, kad 2015-10-08 atlikta apžiūra vietoje, nustatyti minėtame objekte atlikti darbai, nustatyta, kad jie ne iki galo atitinka darbo projekto reikalavimus, rangovo padaryti pakeitimai nesuderinti su statytoju, pirmo aukšto g/b sienų ir kolonų betonavimas atliktas nekokybiškai, apžiūros metu nustatyti statybos defektai ir rekomendacijos dėl jų pašalinimo pateiktos akto lentelėje Nr. 1. Ekspertizės akte Nr. 15-10/11 į klausimą, kokia nustatytų darbų trūkumų (jei tokie yra) ištaisymo bei medžiagų vertė ir ar juos galima ištaisyti nepažeidus statinio konstrukcijų ir patvarumo, pateikta išvada, kad statytojui reikia organizuoti defektų pašalinimą vadovaujantis pateiktomis rekomendacijomis; orientacinės defektų pašalinimo sąnaudos yra 589,64 Eur ir pateikta šias išlaidas detalizuojanti lokalinė sąmata. Akcentuotina, kad ekspertizės akte Nr. 15-10/11 taip pat padaryta išvada, jog statybos darbus objekte galima tęsti. Pažymėtina, jog ekspertizės akte ekspertas nurodo, jog yra panaudota neturinti atitikties sertifikato armatūra, tačiau nenurodo, jog dėl to statybos objekte darbų negalima tęsti arba dėl to nebus galimybės priduoti objekto. Taip pat ekspertizės akte ekspertas į klausimą kokia nustatytų darbų trūkumų ištaisymo bei medžiagų vertė aiškiai nurodo, jog defektų pašalinimo sąnaudos yra apie 589,64 Eur. Ekspertas akte taip pat nenurodo, jog nėra atlikti tam tikri darbai, kurie nurodyti ieškovo atliktų darbų aktuose. Atsakovas atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą taip pat nurodo, jog toliau tęsiant darbus objekte paaiškėjo, kad ieškovo atlikti nulinio ciklo paruošimo darbai taip pat yra atlikti nekokybiškai. Teismas pažymi, jog jeigu po bylos išnagrinėjimo paaiškėja nauji trūkumai, atsakovas gali įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl nuostolių atlyginimo. Atsakovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti atsakovės prašymą skirti byloje ekspertizę, nevertino ir netyrė ieškovės padarytų pažeidimų apimties bei svarbos statybų procesą reglamentuojančių teisės aktų kontekste. Atsakovė apeliaciniame skunde taip pat pateikė prašymą skirti byloje ieškovės UAB „Gebos ekostatyba“ atliktų darbų ekspertizę. Reikšdama atsiliepimą į ieškinį, bei priešieškinį atsakovė prašymo skirti statybos ekspertizę nereiškė. 2016-01-26 parengiamajame teismo posėdyje atsakovė pateikė 2015 m. spalio mėn. atliktos dalinės ekspertizės aktą. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-01-26 nutartimi šalims buvo pasiūlyta svarstyti galimybę šioje byloje atlikti ekspertizę ir iki 2016-02-05 pranešti teismui savo poziciją. Prašymą skirti statybos ekspertizę atsakovė pareiškė tik nagrinėjant bylą teismo posėdyje 2016-03-07, po posėdžio pertraukos, papildomų motyvų dėl objektyvaus poreikio šį prašymą pareikšti šioje proceso stadijoje atsakovė nepateikė.Teisėjų kolegija atmeta atsakovės apeliacinio skundo argumentus, jog priimat skundžiamą sprendimą įvertinta tik nedidelė dalis ieškovės padarytų darbų trūkumų, o byloje neskyrus ekspertizės neįmanoma nustatyti tikrojo ieškovės atliktais statybos darbais padarytos žalos dydžio. Pažymėtina, kad šiuo atveju atsakovė įrodinėjo, jog pagrįstai atsisakė priimti darbus pagal ieškovės pateiktus atliktų darbų aktus. Kaip minėta, užsakovui numatyta pareiga, gavus rangovo pranešimą nedelsiant pradėti darbų priėmimą (CK 6.694 str. 1 d.). Byloje pateiktas atsakovės UAB „Via Maris“ užsakymu atliktos gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), pirmo aukšto monolitinių gelžbetoninių konstrukcijų ekspertizės (dalinė ekspertizė) aktas. Statybos techninio reglamento STR 1.06.03:2002 „Statinio projekto ekspertizė ir statinio ekspertizė“ 6.14 punktas numato, kad dalinė statinio ekspertizė – bendrosios statinio ekspertizės sudėtinė dalis, statinio dalies įvertinimas, patikrinant, kaip statinio dalies techninė būklė atitinka esminius statinio reikalavimus, statinio normatyvinę kokybę, kitus statybos teisės aktų nustatytus reikalavimus, o statinio dalies avarijos ar avarinės būklės atveju – nurodant šių įvykių priežastis, atsiradusias ir prognozuojamas pasekmes; savarankiška dalinė statinio ekspertizė, kai neatliekama bendroji statinio ekspertizė. Matyti, kad būtent apie dalinės statinio/ieškovės atliktų darbų ekspertizės atlikimą atsakovė UAB „Via Maris“ nurodė ir 2015‑09‑28 bei 2015-10-07 savo raštuose ieškovei (t. I, b. l. 58, 89). Iš atsakovės 2015-10-07 rašto turinio matyti, kad ieškovės atliktų darbų ekspertize siektina įvertinti ieškovės atliktų darbų kokybę, kiekybę bei atitiktį projekto techninei dokumentacijai. Ekspertizės akto Nr. 15-10/11 išvados surašytos 2015‑10‑20, įvertinti konkrečios statinio dalies darbai, vietos apžiūra buvo atlikta 2015-10-08, t. y. netrukus po to, kai tarp šalių kilo konfliktas dėl sutartinių santykių, dalinė ekspertizė atlikta atsakovės iniciatyva. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į proceso eigą, pagrįstai atsisakė tenkinti atsakovės prašymą skirti byloje ekspertizę. Atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes, taip pat nenustatyta teisinio pagrindo tenkinti atsakovės prašymą skirti ekspertizę bylą nagrinėjant apeliacine tvarka.Kaip matyti iš Ekspertizės akto Nr. 15-10/11 išvadų bei 2015-09-11 vykusio gamybinio pasitarimo protokole Nr. 1 išreikštos pozicijos dėl neatitikimų įteisinimo, rasti neatitikimai techniniam projektui galėjo būti pašalinti, be to, Ekspertizės akte Nr. 15-10/11 nustatyta, kad statybos darbus buvo galima tęsti ir, kaip matyti iš atsakovės atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą pateiktų paaiškinimų, statybos darbai objekte faktiškai yra atliekami toliau. Atsakovė nepateikė įrodymų, jog defektų pašalinimo sąnaudos buvo didesnės. Nors apeliaciniame skunde atsakovė teigia, kad ieškovė darbų objekte atlikimo metu neturėjo galiojančio privalomojo rangovo civilinės atsakomybės draudimo, tačiau pažymėtina, kad tokia faktine aplinkybe savo pareikštame priešieškinyje reikalavimų ir argumentų dėl atsisakymo priimti ieškovės atliktus statybos rangos darbus negrindė. Atsakovė taip pat nepateikė įrodymų, kad nustatytų trūkumų negalima pašalinti, o dėl trūkumų darbų rezultato negalima naudoti pagal statybos rangos sutartyje numatytą paskirtį. Atsakovės argumentų, jog defektai yra esminiai, eliminuojantys atsakovės pareigą sumokėti už ieškovės objekte atliktus statybos darbus, nepatvirtina įrodymai byloje, dėl to šie argumentai atmestini kaip neįrodyti.Esant nurodytoms aplinkybėms nenustatyta, kad atsakovė UAB „Via Maris“ pagrįstai atsisakė pasirašyti ieškovės pateiktus aktus, ir nenustatyta pagrindo pripažinti UAB „Gebos ekostatyba“ 2015 m. rugpjūčio mėn. atliktų darbų aktus (už 16729,89 Eur su PVM) ir 2015 m. rugsėjo mėn. atliktų darbų aktus (už 23766,77 Eur su PVM) negaliojančiais ir įpareigoti ieškovę grąžinti atsakovei 20000 Eur avansą. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas atsakovės priešieškinį atmetė pagrįstai.