Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje (2 veikos).

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. T. 2015 m. gegužės 24 d., apie 02.30 val., kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu (duomenys nesklebtini) ir S. F. namuose tyčią sudavė vieną kartą kumščiu sėdinčiam M. R. į veidą, o M. R. nugriuvus, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo spyrė ne mažiau du kartus gulinčiam M. R. į galvą, J. T. spyrė ne mažiau kaip vieną kartą M. R. į nenustatytą kūno vietą, po to J. T. kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu ištempė M. R. į lauką, kur ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo sudavė vieną kartą kumščiu M. R. į galvą, J. T. sudavė vieną smūgį į veidą, o M. R. nugriuvus, spyrė jam vieną kartą į veidą, taip bendrais veiksmais padarė M. R. muštines žaizdas kairiame smilkinyje ir kairio antakio srityje, kraujosruvą kairės akies obuolio junginėje, nosies minkštųjų audinių sumušimą, nosies kaulų lūžį, lengvo laipsnio galvos smegenų trauminę ligą su nedideliu kraujo išsiliejimu po kietuoju kairiojo galvos smegenų pusrutulio dangalu, t. y. nesunkiai sutrikdė M. R. sveikatą.

Be to jis, 2015 m. rugsėjo 21 d., apie 00.40 val., (duomenys nesklebtini), K. ir S. F. namuose tyčią sudavė vieną kartą metaliniu strypu sėdinčiam M. R. į dešinį petį, o nukentėjusiajam M. R. atsistojus, sudavė jam strypu vieną kartą į kojas ir vieną kartą į kairės rankos dilbį, o M. R. išbėgus į lauką, metė strypą į nukentėjusįjį, pataikydamas jam į kairės kojos blauzdą, taip padarė M. R. odos nubrozdinimus kairiame dilbyje, abiejų kelių srityse, kairėje blauzdoje, poodines kraujosruvas kairiame dilbyje, kairiame žaste, kairėje blauzdoje, muštines žaizdas su aplinkiniais odos nubrozdinimais kairėje blauzdoje, kairio alkūnkaulio ir dešinės mentės lūžius, t. y. nesunkiai sutrikdė M. R. sveikatą.

Dėl 2015 m. gegužės 24 d. M. R. padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo

Kaltinamasis J. T. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę iš esmės pripažino. Paaiškino, kad gegužės 24 d., apie 12 val. atvažiavo pas draugę L. F. į Panevėžio rajoną. Apie 16 val. pradėjo rašyti SMS žinutes R. B., L. F. pusbrolis, kvietė į gimtadienį. Sužinojo, kad ten dalyvaus M. R., kuris yra R. B. draugas, todėl atsisakė važiuoti. Apie 22 val. pas S. F. į kiemą atvažiavo M. R., E. Z., R. B., atsivežė alkoholio. Jų niekas nekvietė. R. B. su M. R. pažįstami su S. F., R. B. – giminė, atvažiavo švęsti gimtadienio pratęsimo. Jis sėdėjo kambaryje su L. F.. M. R. pradėjo sakyti, kad einam pašnekėti, nes prieš tai jis jį buvo užsipuolęs dėl L. F.. M. R. buvo išgėręs. Vėliau M. R. liepė eiti į kiemą, ,,persimesti“, kad su L. F. nedraugautų, o E. Z. dar su juo susiginčijo. Apsižodžiavo, po kiek laiko parašė žinutę draugui Tomui, kuris atvažiavo jo paimti automobiliu, trečios kartos ,,VW Golf“, tamsiai mėlynos spalvos. Tuomet jis, L. F., E. Z. ir R. B. išvažiavo, o M. R. liko namuose. Po kiek laiko M. R. pradėjo rašinėti žinutes L. F.. Vėliau S. F. parašė, kad M. R. automobilio veidrodėliai nuspardyti, antena nuspirta, kad dėl numuštų veidrodėlių M. R. iškvietė policiją ir parašė pareiškimą ant jo. Atvažiavę pamatė, kad nulaužti automobilio veidrodėliai. Nuėjo į virtuvę, ten M. R. su S. F. sėdėjo, gėrė alų. Jis vienas nuėjo, o draugai liko kieme, rūkė. Atėjęs M. R. su delnu sudavė į veidą, sakė, kad eitų apžiūrėti veidrodėlių. M. R. jį stūmė į staktą, sudužo jo laikrodis, susinervino, trenkė M. R. į galvą ir jis nugriuvo. Jie kėlė M. R., jis stojosi ant kojų, sąmonės neprarado. M. R. išėjo į kiemą, jo niekas netempė, gali būti, kad laikė už rankovės. Išėjęs į kiemą, M. R. jam trenkė į veidą, į žandą, jam buvo tik sumušimas. Po to jis sudavė M. R. į veidą, jis nugriuvo, ir dar vieną kartą jam spyrė. Virtuvėje M. R. sudavė du kartus – vieną į smilkinį, į galvą, spyrė. Lauke sudavė į galvą, spyrė į veidą. Savo tokį poelgį vertina blogai. Dėl pirmos veikos padarytą žalą pripažįsta tik iš dalies, nes kelia abejonių SODROS išmokėtos išmokos. Sutinka atlyginti 500 Eur neturtinės žalos, Teritorinės ligonių kasos ieškinius irgi pripažįsta iš dalies.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju J. T. parodė, kad dėl 2015 m. gegužės 24 d. M. R. padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo prisipažįsta iš dalies. Paaiškino, kad jis 2015 m. gegužės 24 d. apie 18 val. nuvyko į (duomenys nesklebtini), pas jo draugę L. F.. Apie 22 val. jam būnant su L. jos namuose, pas L. atvažiavo jos buvęs vaikinas M. R. su E. Z. ir R. B.. Į vidų įėjęs M. R. jo paklausė, ką jis veikia ir pakvietė išeiti į lauką pasikalbėti. Jis M. R. atsakė, kad neis, nes neturi su juo apie ką kalbėti. M. R. išėjo. J. L. pasiūlė eiti į lauką pasivaikščioti, nes nujautė, kad bus problemų su M. R.. Išėjus iš namo, kieme pamatė E. Z. ir R. B., jie buvo prie verandos. Kur tuo metu buvo M. R., tiksliai nežino. Jis su L. ėjo keliu ir pastebėjo, kaip automobiliu iš L. F. kiemo išvažiavo M. R. ir pasuko link Papalčių kaimo. Jis mano, kad M. R. ieškojo jo su Laurą. M. R. apsukęs ratą pro Papalčių kaimą grįžo atgal į L. F. kiemą. Tuo metu jis su L. F. jau buvo grįžę ir sėdėjo verandoje. M. R. išlipęs iš automobilio, priėjo prie jo ir ėmė grasinti, kad jei nepaliks L. ramybėje, jį pasodins, sumuš. M. R. kvietė jį eiti į kiemą ir su juo „ persimesti“. Jis nesutiko. Tada M. R. nuėjo į kambarį, o tuo tarpu pas jį atvažiavo jo pažįstami Tomas ir Modestas, su kuriais jis, L. F., E. Z. ir R. B. išvažiavo pas R. B. į namus. o M. R. liko L. F. namuose. Pas R. B. jis gėrė alkoholį, o panašiai po 20 min. E. Z. išėjo į namus. L. F. į telefoną ėmė skambinėti M. R., siuntinėjo SMS žinutes. M. R. L. F. grasino, kad už sulaužytus automobilio veidrodėlius jai sulaužys nosį. Tada jis, Modestas, Tomas ir R. B. nuvažiavo pas Laurą į namus, kur buvo M. R., kad išsiaiškintų kas nutiko su automobiliu. Nuvažiavus pas L. F. į namus, M. R. jį kaltino nulaužus automobilio veidrodėlius ir sakė, kad parašys pareiškimą. Jis pasiūlė M. R. eiti į lauką pasikalbėti, pasiaiškinti. M. R. nesutiko niekur eiti. Tada jis, paėmęs M. R. už kairiojo peties, jį vedė į lauką. M. R. ėmė priešintis, užsikabino jam už striukės ir ją sudraskė. M. R. jį pastūmė ir jis, atsitrenkdamas į staktą, sudaužė savo laikrodį. Tai jį labai supykdė. Tada jis, Modestas ir Tomas, jėga ištempė M. R. į kiemą, kur Tomas ir Modestas atsistojo M. R. už nugaros, o jis stovėjo M. R. iš priekio. Jis matė kaip vienas iš jo pažįstamų, tačiau nežino kuris, sudavė vieną smūgį M. R. į galvą. Tada M. R. sudavė jam vieną kartą kumščiu į veidą. Jis labai supyko ir sudavė M. R. tris smūgius kumščiu į veidą. Vieną kartą į nosį ir du kartus į kairį žandą. Nuo smūgių M. R. nukrito ant laiptų. Tada gulinčiam M. R. jis spyrė vieną kartą į nugarą. Pamatė, kad M. R. iš burnos ėmė bėgti kraujas ir jis liovėsi mušęs. Apvertė M. R. ant šono, kad nepaspringtų kraujais. Jo pažįstami M. R. daugiau nieko nedarė. Jis su Tomu, Modestu ir R. B. išvažiavo pas R. B. į namus. Jis L. F. namuose M. R. smūgių nesudavė, nematė, kad kas nors būtų sudavęs smūgius M. R. name. Jis lauke gulinčiam M. R. į veidą nespyrė. Dėl savo poelgio jis labai gailisi, nenorėjo taip stipriai sužaloti M. R..

Iš 2015 m. gegužės 25 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys nesklebtini) , nuo kelio (duomenys nesklebtini), kurios teritorija neaptverta. Žolė prie įėjimo į namą ištripta (1 t., 17-19 b. l.).

Aukščiau aptartų ir teismo įvertintų įrodymų visuma patvirtina kaltinamojo kaltę ir leidžia daryti išvadą, kad kaltinamojo J. T. veiksmai nukentėjusiojo M. R. atžvilgiu atitinka BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius.

Motyvuojamoji dalis

Tai, kad nukentėjusysis buvo sužalotas tyčiniais kaltinamojo veiksmais, patvirtina kaltinamojo parodymai, kuriuose jis savo kaltę iš esmės pripažino, nukentėjusiojo M. R. parodymai, liudytojų S. F., I. F., R. B. parodymai bei rašytinė bylos medžiaga: įvykio vietos apžiūros protokolas, specialisto išvada apie nukentėjusiajam nustatytus sužalojimus.

Aplinkybę, jog J. T. tyčia sudavė vieną kartą kumščiu virtuvėje sėdinčiam M. R. į veidą patvirtina kaltinamojo parodymai, duoti tesiamojo posėdžio metu kur jis nurodė, kad atėjęs į virtuvę M. R. sudavė į veidą, taip pat nukentėjusiojo M. R. parodymai, kuriuose jis nurodė, kad pirmas smūgį kumščiu sudavė J. T., liudytojos S. F. parodymai, kuriuose ji nurodė, kad tik atėjęs į virtuvę J. T. vieną kartą sudavė M. R. per veidą. Toliau kaltinime nurodyta, kad M. R. nugriuvus, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo spyrė ne mažiau kaip du kartus gulinčiam M. R. į galvą. Ši aplinkybė patvirtinama, kadangi ją pagrindžia liudytojos S. F. parodymai, kuriuose ji nurodė, kad nepažįstamas asmuo gulinčiam M. R. spyrė du kartus į galvą, taip pat liudytojo R. B. parodymai, kuriuose jis nurodė, kad M. R. nugriuvus, J. T. draugas ėmė spardyti M. R. į galvą, įspyrė ne mažiau nei du kartus. Kaltinimas patikslinamas, jog M. R. virtuvėje spyrė ne tik ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, bet ir kaltinamasis J. T.. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad virtuvėje M. R. taip pat vieną kartą spyrė, nukentėjusysis patvirtino, kad jam virtuvėje nugriuvus, J. T. vieną kartą jam spyrė, iš liudytojo R. B. parodymų matyti, kad jis taip pat patvirtino, jog kaltinamasis virtuvėje M. R. spyrė. Nors J. T. nepripažino, kad kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu ištempė M. R. į lauką, tačiau šią aplinkybę patvirtina nukentėjusiojo M. R. parodymai, kuriuose jis patvirtino, kad jį į lauką ištempė J. T. kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, liudytojos S. F. parodymai, kad M. R. buvo tempiamas į lauką, liudytojo R. B. parodymai, kad J. T. su draugu ištempė M. R. į lauką bei paties kaltinamojo J. T. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuose jis pripažino, jog jėga ištempė M. R. į lauką. Kaltinime nurodoma, kad J. T. kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu ištempė M. R. į lauką, kur ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo sudavė vieną kartą kumščiu M. R. į galvą, o J. T. sudavė tris kartus kumščiu nukentėjusiajam į veidą, o M. R. nugriuvus, spyrė jam vieną kartą į veidą ir vieną kartą į nugarą. Kaltinimas šioje dalyje tikslinamas, kadangi pats nukentėjusysis M. R. parodė, kad lauke J. T. sudavė jam vieną smūgį iš kumščio į galvą, nuo kurio jis parkrito, prarado sąmonę, o kas ir kiek smūgių jam dar sudavė po to, neatsimena. Kaltinamasis J. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad būnant lauke jis matė kaip vienas iš jo pažįstamų, tačiau nežino kuris, sudavė vieną smūgį M. R. į galvą, o jis sudavė M. R. tris smūgius kumščiu į veidą, vieną kartą į nosį ir du kartus į kairį žandą. Nuo smūgių M. R. nukrito ant laiptų, tada gulinčiam M. R. jis spyrė vieną kartą į nugarą. Teisiamojo posėdžio metu J. T. pripažino ir patvirtino, kad lauke jis sudavė M. R. į veidą, jis nugriuvo, ir dar vieną kartą jam spyrė į veidą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, esant tik kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymams dėl smūgių, kurie buvo suduoti lauke, nesant kitų įrodymų, visos abejonės dėl smūgių skaičiaus vertintinos kaltinamojo naudai ir nurodomas mažiausiai tikrai nustatytas suduotų smūgių kiekis, tokiu būdu patikslinant kaltinimą, kad lauke J. T. M. R. sudavė vieną kartą į veidą, o jam pargriuvus, vieną kartą spyrė į veidą. Minėti kaltinimo patikslinimai nusikalstamos veikos kvalifikavimui reikšmės neturi.

Aukščiau paminėti įrodymai neprieštarauja specialisto išvadoje nurodytiems sužalojimams bei išvadai, jog sužalojimai padaryti ne mažiau devynių bukų trauminių poveikių pasekoje. Tokiu būdu teismas laiko esant pilnai įrodyta, kad kaltinamasis J. T. sudavė nukentėjusiajam kaltinime nurodytomis aplinkybėmis ir nurodytą skaičių smūgių, bei tokiais savo veiksmais padarė padarė M. R. muštines žaizdas kairiame smilkinyje ir kairio antakio srityje, kraujosruvą kairės akies obuolio junginėje, nosies minkštųjų audinių sumušimą, nosies kaulų lūžį, lengvo laipsnio galvos smegenų trauminę ligą su nedideliu kraujo išsiliejimu po kietuoju kairiojo galvos smegenų pusrutulio dangalu, t. y. nesunkiai sutrikdė M. R. sveikatą.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas laiko esant įrodyta, kad J. T., kaltinime nurodytu metu ir nurodytoje vietoje, kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmenimiu, tyčia sudavė vieną kartą kumščiu sėdinčiam M. R. į veidą, o M. R. nugriuvus, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo spyrė ne mažiau du kartus gulinčiam M. R. į galvą, J. T. spyrė ne mažiau kaip vieną kartą M. R. į nenustatytą kūno vietą, po to J. T. kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu ištempė M. R. į lauką, kur ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo sudavė vieną kartą kumščiu M. R. į galvą, J. T. sudavė vieną smūgį į veidą, o M. R. nugriuvus, spyrė jam vieną kartą į veidą, taip bendrais veiksmais padarė M. R. muštines žaizdas kairiame smilkinyje ir kairio antakio srityje, kraujosruvą kairės akies obuolio junginėje, nosies minkštųjų audinių sumušimą, nosies kaulų lūžį, lengvo laipsnio galvos smegenų trauminę ligą su nedideliu kraujo išsiliejimu po kietuoju kairiojo galvos smegenų pusrutulio dangalu, t. y. nesunkiai sutrikdė M. R. sveikatą. Tokie kaltinamojo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 1 dalį. J. T., suduodamas nukentėjusiajam smūgius suvokė, jog tokiais veiksmais kelia pavojų nukentėjusiojo sveikatai, numatė, kad taip gali nesunkiai sutrikdyti nukentėjusiajam sveikatą ir to norėjo, t. y. nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia, todėl J. T. padaryta nusikalstama veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

Dėl 2015 m. rugsėjo 21 d. M. R. padaryto nesunkus sveikatos sutrikdymo

Kaltinamasis J. T. teisiamojo posėdžio metu savo kaltės nepripažino. Paaiškino, kad 2015 m. rugsėjo 20 d. nuo 9 val. iki 15.30 val. kartu su I. F. ir L. F. buvo (duomenys nesklebtini), kasė bulves. Po darbų nuvyko pas F. į namus, pavalgė, apsiprausė. Po to dviračiais su L. F. išvažiavo pas jo seserį į (duomenys nesklebtini). Pas seserį buvo apie 17 val. Su L. F. miegojo pas jo seserį. Prieš M. R. jokio smurto nenaudojo, nes jo tuo metu F. namuose nebuvo. P. F. į namus atvyko tiktai 2015 m. rugsėjo 21 d., apie 9 val. ryto.

Ikiteismino tyrimo metu, apklaustas įtariamuoju J. T. parodė, kad dėl M. R. padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo 2015 m. rugsėjo 21 d. kaltės nepripažįsta, kadangi jis M. R. jokių smūgių nesudavė, nes M. R. nuo 2015 m. gegužės 24 d., kai jį buvo sumušęs pas L. F., daugiau nematė, susitikęs nebuvo. Jis 2015 m. rugsėjo 20 d. gal nuo 8 val. iki 15-16 val. su L. F. kasė bulves pas L. F. močiutės kaimynę (duomenys nesklebtini), kuris yra apie 3 kilometrus nuo L. F. namų. Baigę kasti bulves, jis su L. grįžo dviračiais į jos namus, kur nusiprausė, pavalgė ir gal po valandos išvažiavo dviračiais pas jo seserį J. T., gyvenančią (duomenys nesklebtini), kuris yra panašiai už 10 kilometrų. Jis su L. liko nakvoti pas jo seserį. Iš sesers išvyko 2015 m. rugsėjo 21 d. ryte. 2015 m. rugsėjo 21 d. naktį jis buvo pas seserį, niekur iš jos namų iki ryto nebuvo išvykęs (2 t., 27-28, 33-34, 37-38 b. l.).

Nukentėjusysis M. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad rugsėjo 20 d. L. F. jam rašinėjo žinutes, skambinėjo, prašė pas ją atvažiuoti. L. F. sakė, kad J. T. nėra, kad jis uždarytas. Pas L. F. nuvežti paprašė pažįstamo J. L., nes jo automobilis buvo sugedęs. J. L. atvežė jį ir paliko. Pas L. F. atvažiavo vakare, gal apie 23 val. Atvažiavęs pas L. F., kalbėjosi su ja verandoje ir tada pajuto smūgį į petį. Atsisukęs pamatė J. T., kuris jam sudavė su ,,montiruote“. Paklausė J. T. ,,ką tu man darai?“, jo nepuolė. Kai stojosi, J. T. jam sudavė per kojas. Kartu išėjo į lauką, klausė jo, kodėl pastoviai jį daužo. Kaip J. T. jam sudavė, turėjo matyti I. F. draugas. J. T. akys buvo „stačios“, jis nieko nesakė. Tuomet paėmė savo telefoną ir norėjo skambinti policijai, tačiau J. T. jį atėmė. Pamatęs, kad nieko gero nebus, bėgo į kelią. J. T. metė į jį ,,montiruotę“ ir pataikė į koją. L. F. matė kas vyko, ji kaip sėdėjo, taip ir liko sėdėti, nieko nesakė. Po įvykio parašė žinutę J. L. iš J. L. sesers vyro Romo, kuris gyvena kaiminystėje su Falkauskais, telefono, kad atvažiuotų jo pasiimti. Atvažiavusiam J. L. sakė, kad jį sumušė J. T. su ,,montiruote“. Po suduotų smūgių jam lūžo dešinio peties kaulas ir buvo padaryti kojos nubrozdinimai. Nespėjo išsikviesti pagalbos, telefonas liko pas L. F. namuose. Iš tėvų telefono paskambino S. F., kad paliktų jo telefoną pas save. J. F. sakė, kad telefono nėra, pasiėmė J. T.. Po įvykio kreipėsi į Panevėžio polikliniką. Taip pat nurodė, kad nemiga kamuoja, pamiršta, klaidų pridaro. Taip pat jį atleido iš darbo, nes per ilgai sirgo. Dabar su L. F. nebendrauja. Kai pradėjo klausinėti žmonių kas buvo įvykio metu, tai S. F. pasakė, kad buvo J. T. brolis. R. B. pasakė, kad buvo jo kaimynas. Pilnai palaiko civilinį ieškinį.

2016-08-17 teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad J. T. jo telefoną buvo atėmęs, tačiau paskui jis grumiantis iškrito, tačiau jis nebeturėjo kada jį pasiimti, nes turėjo bėgti nuo J. T.. S. F. ir L. F. netiesą sako, kad telefonas buvo surastas paties nukentėjusiojo pamestas prie lauko tualeto, nes taip nebuvo. Telefoną jam paskui grąžino policijos pareigūnai (4 t., 4 – 6 b.l.).

Ikiteisminio tyrimo metu M. R. parodė, kad 2015 m. rugsėjo 21 d., apie 00.30 val. jis L. F. kvietimu nuvyko pas ją į namus. Jį nuvežė J. L.. Jam būnant pas L. F., ji elgėsi labai keistai, prašė, kad už ją sumokėtų baudas, kurias ji gavo pažeidusi KET, todėl jis parašė SMS J. L., kad atvažiuotų jo parvežti. Jam su L. F. sėdint namo verandoje, nugara į lauko duris, pajuto vieną smūgį iš nugaros pusės į dešinį petį. Atsisukęs pamatė stovintį J. T., kuris rankoje laikė metalinį strypą. Jam stojantis nuo kėdės, J. T., nieko nesakydamas, sudavė jam strypu vieną kartą į kojas, pataikydamas į kairės kojos blauzdą ir dešinės kojos kelią, sudavė vieną kartą į kairės rankos dilbį, nes tuo metu buvo pakėlęs ranką, kuria dengėsi galvą. Jis viena ranka pačiupo už strypo, o kita ranka išsitraukė iš kišenės telefoną NOKIA, nes norėjo pranešti policijai. J. T. ištraukė ar ranka išmušė iš jo rankos telefoną. Jis pradėjo bėgti ir nubėgus nuo namo kelis metrus, pajuto smūgį į kairės kojos blauzdą. Atsisukęs pamatė, kad J. T. metė į jį strypą, kuriuo pataikė į koją. Daugiau J. T. suduotų smūgių nepamena. Telefonas jam buvo grąžintas, jis pretenzijų dėl telefono niekam neturi (1 t., 166-167, 169-170, 171-172 b. l.).

Liudytoja L. F. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2015 m. rugsėjo 21 d. naktį nebuvo namuose. 2015 m. rugsėjo 20 d. iš ryto kartu su J. T. ir seserimi išvažiavo į Papalčių kaimą kasti bulvių. Apie 15 val. baigė, grįžo, nusiprausė ir išvažiavo pas J. T. seserį, namo grįžo tik ryte. Vėliau sužinojo, kad į jos tėvų namus buvo atvažiavęs girtas M. R.. Tą vakarą, kai buvo sumuštas M. R., ji su J. T. buvo pas jo seserį Jolantą, todėl J. T. negalėjo sumušti M. R.. Būdama namuose, kieme, rado M. R. mobilųjį telefoną ,,Nokia“. Iš pradžių nežinojo, kad telefonas yra M. R., tik paskui sužinojo, iš kur neatsimena, gali būti kad iš tyrėjų ir atidavė jį M. R. motinai. Nepamena, ar tomis dienomis bendravo su M. R.. Jam jau seniai sakė nebesilankyti, bet jis nesuprato, atvažiuodavo. Sesės bendraudavo su M. R..

Liudytoja L. F. patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, iš kurių matyti, kad 2015 m. rugsėjo 20 d. nuo 7 iki 15 val. su J. T. kasė bulves pas jos močiutė (duomenys nesklebtini), po to abu grįžo į jos namus, kur nusiprausė ir išvyko pas J. T. seserį J. T. į (duomenys nesklebtini), kur liko nakvoti. Į namus sugrįžo tik 2015 m. rugsėjo 21 d. apie 9 val. Ji M. R. naktį iš rugsėjo 20 d. į 21 d. nematė, jo atvažiuoti pas ją nekvietė. Grįžusi į namus lauke, prie lauko tualeto, rado mobiliojo ryšio telefoną NOKIA, kurį atidavė J. T. mamai R. S. (1 t., b. l. 175-176).

L. S. F. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio ji nematė, nes buvo darbe. Namo grįžo prieš antrą valandą nakties. Namuose L. F. nebuvo. I. F. buvo užsiminusi, kad buvo atvažiavęs M. R.. Žino, kad L. F. su J. T. dieną kasė bulves, buvo grįžę į jos namus, nusiprausė ir ruošėsi važiuoti pas J. T. seserį. D. I. jai sakė, jog pas juos buvo atvažiavęs išgėręs M. R.. Tuo metu M. R. sėdėjo koridoriuje, buvo J. T., kuris kabinėjosi prie M. R., tačiau M. R. nekreipė dėmesio į jo kabinėjimąsi. J. T. su M. R. susimušę gal ir nebuvo, gal buvo tik susiėmę. Daugiau nepamena, ar dar ką I. pasakojo apie tą įvykį. L. grįžo namo iš ryto. Buvo jie radę ,,Nokia“ telefoną. L. F. jį rado tualete, nesakė kieno jis, paskui suprato, kad čia M. R.. Paskui M. R. skambino jai, klausė ar nežino, kur jo telefonas. L. F. nesakė, kad telefonas M. R..

Liudytoja I. F. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio ji nematė, nes miegojo. A. J. T. namuose nematė.

Liudytojas J. L. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad rugsėjo mėnesį teko vežti M. R. į kaimelį už Krekenavos, pavadinimo neatsimena. M. R. sakė, kad važiuoja pas draugus. Nuvežė M. R. į minėtą kaimelį vakare, apie 21-21.30 val. ir paliko, susitarė, kad jį pasiims kitą dieną per pietus. Naktį M. R. paskambino iš jo sesers vyro telefono. Apie 1.30 val. jam perskambino ir pasakė nuvažiuoti parvežti M. R.. Nuvažiavo paimti M. R. ten, kur buvo palikęs, bet jo nerado, jį rado važiuojant keliu kitame kaime, pamatė jį išlendant iš griovio. M. R. sakė, kad pamatė mašiną atvažiuojančią ir slėpėsi, bijodamas būti dar mušamas, bet pažino jo mašiną, išlindo, pamojo ranka. M. R. dejavo, sakė, kad jį sumušė draugai ten kur buvo, o jis bėgo. Sakė, kad skauda petį ir koją, kad mušė lazda, pagaliu. Jis siūlė tuoj pat nuvežti pas medikus. Prieš vežant į kaimą, M. R. buvo blaivus, o kai pasiėmė - išgėręs. Sakė, kad alaus, sidro gėrė. Važiuodamas į kaimą, nusipirko sidro du butelius vežtis, dar buvo vaisių nusipirkęs. Nepamena, ar minėjo J. T. kaip užpuoliką.

Liudytoja apklausta J. T. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pas ją atvažiavęs brolis J. T. prašė, kad ji meluotų, kad jis pas ją miegojo namuose, nors tuo metu jis tikrai pas ją nemiegojo, tačiau kada tas įvykis tiksliai buvo, nepamena. J. T. jai papasakojo, kad jis su M. R. susistumdė L. F. namų virtuvėje dėl to, kad M. negražiai pavadino Laurą. Ji nepamena, kada tai buvo – ar pavasarį, ar rudenį, tik žino, jog buvo geras oras. Tai tas atvejis, kai M. R. buvo išvežtas į ligoninę. Taip pat būdavo, kad J. su L. pas ją nakvodavo (4 t., 74, 75, 83-84 b. l.).

Iš 2015 m. spalio 30 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys nesklebtini), esantis namas. Namas medinis su priestatu iš pietų pusės. Įėjimas į priestatą iš vakarų pusės. Priestato dydis 3x4 m. Priestate prie rytinės sienos stovi du foteliai ir staliukas, Šiaurinėje sienoje yra durys į namo vidų (1 t., 114-115 b. l.).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. pG1176/15(05) matyti, kad M. R. nustatyta odos nubrozdinimai kairiame dilbyje, abiejų kelių srityse, kairėje blauzdoje, poodinės kraujosruvos kairiame dilbyje, kairiame žaste, kairėje blauzdoje, muštinės žaizdos su aplinkiniais odos nubrozdinimais kairėje blauzdoje, kairio alkūnkaulio ir dešinės menties lūžiai. Dėl nustatytų kairio alkūnkaulio ir dešinės menties lūžių M. R. sveikata sutrikdyta nesunkiai (1 t., 125-126 b. l.).

Nors kaltinamasis J. T. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2015 m. rugsėjo 21 d. naktį nenaudojo fizinio smurto prieš M. R., nurodydamas, kad tuo metu jo F. namuose nebuvo, nes jis miegojo savo sesers J. T. namuose, tokius jo parodymus teismas atmeta ir vertina juos kaip gynimosi poziciją nuo pareikšto kaltinimo. Kaltinamojo J. T. kaltę nusikaltimo padarymu įrodo iš esmės tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu ne kartą duoti nukentėjusiojo M. R. parodymai, kad prieš jį būtent J. T. naudojo fizinį smurtą, tokie nukentėjusiojo parodymai iš esmės buvo nuoseklūs viso proceso metu – tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme. Nukentėjusiojo parodymų tikrumą įrodo ir liudytojo J. L. parodymai, kuriuose jis patvirtino, jog 2015 m. rugsėjo 20 d. jis M. R. su „lauktuvėmis“ nuvežė į kaimelį už Krekenavos. Tas vietas jis žino, nes ten gyvena jo sesuo su vyru. 2015 m. rugsėjo 21 d. naktį jam M. R. paskambino iš jo sesers vyro telefono ir paprašė atvykti į tą pačią vietą, kur ir paliko nukentėjusįjį, jo parvežti. Nukentėjusiojo nerado, o paskui pamatė išlendantį iš pakelės griovio, jis slapstėsi nuo kažko, buvo sumuštas, kalbėjo, kad jį sumušė draugai. Parodymų tikrumą taip pat patvirtina ta aplinkybė, kad J. T. fizinį smurtą prieš jį naudojo F. namo kieme, o jam bandant paskambinti policijai, J. T. ištraukė telefoną iš jo rankų, paskui telefonas nukrito ir bėgant nuo J. T. jis nebegalėjo savo telefono pasiimti. Kad M. R. telefonas buvo rastas kieme patvirtino ir liudytojos L. F. ir S. F.. Kad prieš M. R. buvo panaudotas fizinis smurtas, patvirtina ir objektyvūs bylos duomenys – specialisto išvada apie M. R. nustatytus sužalojimus, kurie atitinka nukentėjusiojo nurodytas įvykio aplinkybes.

Teismas nesivadovauja kaltinamojo artimos draugės liudytojos L. F. parodymais, kad ji kartu su J. T. iš 2015 m. rugsėjo 20 d. į 2015 m. rugsėjo 21 d. miegojo J. T. namuose, nes ji yra J. T. draugė, todėl ji nėra suinteresuota objektyvios tiesos nustatymu byloje. Kad M. R. buvo F. namuose, patvirtino liudytojai J. L., I. F., S. F..

Teismas taip pat nesivadovauja J. T. parodymais, duotais teisminio nagrinėjimo metu, nes J. T. parodė tokias aplinkybes, kurios 2015 m. rugsėjo 20 -21 d. įvykių vertinimui reikšmės neturi, tai yra, ji paaiškino galimai 2016 m. gegužės 24 d. įvykio aplinkybes, nes patvirtino, kad brolis Jonas jos prašė paliudyti, jog jis nakvojo pas ją namuose, nors iš tiesų nenakvojo, būtent tada, kai M. R. buvo primuštas F. namo virtuvėje, matant kitiems asmenims.

Ištyrus ir įvertinus byloje esančius įrodymus daroma išvada, kad kaltinamojo J. T. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, įrodyta.

J. T. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Kaltinamajam 2015-05-24 epizode deklaruojant, jog pripažįsta veiką visiškai (2 t., 27-28, 33-34 b. l.), tačiau įvykio aplinkybes aiškinant kitokia, jam palankesne linkme, nei nustatyta bylos įrodymais, tai yra, kad jis prieš M. R. naudojo smurtą dėl to, jog jis grąsino L., jam suplėšė striukę, sugadino laikrodį, paskui lauke pirmas jam sudavė kumščiu į veidą, tada jis labai supyko ir sudavė nukentėjusiajam tris smūgius kumščiu į veidą: vieną kartą į nosį ir du kartus į skruostą, taip pat nukentėjusiajam nugriuvus ant laiptų, spyrė vieną kartą į veidą ir vieną kartą į nugarą, taip pat nepripažįstant visiškai 2015-09-21 epizode nurodytos nusikalstamos veikos (2 t., 37-38 b.l.) prieš tą patį nukentėjusįjį, teismas daro išvadą, jog nėra pagrindo pripažinti 2015-05-24 epizode J. T. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinime nurodyta, jog J. T. 2015-05-24 padarė nusikalstamą veiką ne vienas, o grupėje su nenustatytu asmeniu. J. T. nenurodė asmens, kuris dalyvavo paties kaltinamojo pripažintoje nusikalstamoje veikoje, siekdamas, jog tas asmuo išvengtų atsakomybės.

J. T. atsakomybę sunkina, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas (BK 27 str. 1 d., 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Svarstydamas baudžiamosios atsakomybės ir bausmės skyrimo klausimą, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis J. T. padarė du tyčinius nesunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 4 dalis), tai pat į kaltinamojo asmenybę. Jis teisiamas 9 kartą, yra recidyvistas (2 t., b. l. 68-79, 81-130), administracine tvarka baustas (2 t., b. l. 66-67), pas psichiatrą ir priklausomybės specialistą nesilankė (2 t., b. l. 132). Nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, yra viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė. J. T. nusikalstamas veikas padarė lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos metu. Teismas atsižvelgia ir į tai, jog abi nusikalstamos veikos padarytos prieš tą patį nukentėjusįjį dėl asmeninių paskatų, esant tarpusavio nesutarimams. Taip pat teismas atsižvelgia į kitus BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus ir daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyta bausmės paskirtis bus įgyvendinta kaltinamajam J. T. už BK 138 straipsnio 1 dalyje (2 veikos) numatytų nusikaltimų padarymą paskyrus sankcijose numatytas griežčiausias bausmės rūšis – terminuotą laisvės atėmimą laikotarpiui artimam įstatymo numatytam vidurkiui.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės bendrinamos dalinio sudėjimo būdu, paskiriant J. T. galutinę laisvės atėmimo bausmę.

Nors J. T. nusikalstamas veikas padarė būdamas lygtinai paleistas, neatlikęs paskirtos laisvės atėmimo bausmės, tačiau lygtinis paleidimas jam buvo panaikintas ir jis buvo pasiųstas atlikti likusios bausmės dalies, kurią nuosprendžio priėmimo dienai jis atlikęs visiškai, dėl to bausmės bendrinamos tik pagal BK 63 str. taisykles, nes pagal BK 64 str. 1 d. prie paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis arba visa neatlikta bausmė, tačiau neatliktos bausmės J. T. neturi.

Vadovaujantis BPK 66 str., į atliktą bausmės laiką įskaitomas laikas nuo 2015 m. gegužės 26 iki 2015 m. gegužės 28 d., J. T. būnant sulaikytam pagal BPK 140 str. (1 t., 21 - 23 b. l.).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas visiškas žalos atlyginimo principas: žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. BPK 115 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, gali visiškai arba iš dalies patenkinti baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį, t. y. visiškai ar iš dalies dėl nusikalstamos veikos nukentėjusiam asmeniui priteisti turtinę ir (ar) neturtinę žalą.

Byloje civilinis ieškovas Panevėžio teritorinė ligonių kasa pareiškė ieškinį dėl 623,71 Eur turtinės žalos atlyginimo regreso tvarka (1 t., 32 - 33 b. l.), kadangi dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis M. R. buvo gydomas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir už asmens sveikatos priežiūros paslaugas buvo apmokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Byloje nustatyta, kad nukentėjusysis M. R. 2015 m. gegužės 24 d. buvo sužalotas kaltinamojo J. T. nusikalstamais veiksmais, ieškinio dydis pagrįstas pridėtais dokumentais (1 t., 34-35 b. l.), todėl civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, turtinės žalos atlyginimas priteistinas iš kaltinamojo.

Byloje civilinis ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius pareiškė ieškinį dėl 731,68 Eur turtinės žalos atlyginimo regreso tvarka (3 t., 2 - 3 b. l.), kadangi dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis M. R. buvo laikinai nedarbingas, jam buvo mokama ligos pašalpa iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto. Byloje nustatyta, kad nukentėjusysis M. R. 2015 m. rugsėjo 21 d. buvo sužalotas kaltinamojo J. T. nusikalstamais veiksmais, ieškinio dydis pagrįstas pridėtais dokumentais (3 t., 4 - 13 b. l.), todėl civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, turtinės žalos atlyginimas priteistinas iš kaltinamojo.

Nukentėjusysis M. R. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 100,17 Eur turtinės ir 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (3 t., 16 - 18 b. l.).

Civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos padarymo tenkintinas visiškai. Ieškinio dydis pagrįstas pridėtais dokumentais (3 t., 20 - 22 b. l.), todėl civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, žala priteistina iš kaltinamojo.

Nukentėjusiojo M. R. civilinis ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos padarymo tenkinamas visiškai. Nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į žalos padarinius, sužalojimų kiekį bei pobūdį, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas.

Šiuo atveju pažymėtina, kad kaltinamasis J. T. nukentėjusiojo M. R. atžvilgiu du kartus panaudojo fizinį smurtą. Nukentėjusiajam sveikata du kartus buvo sutrikdyta nesunkiai. Nėra jokios abejonės, kad nukentėjusysis M. R. dėl to patyrė ne tik skausmą, bet ir neigiamus dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą. Nukentėjusysis dėl jo atžvilgiu padarytų nusikalstamų veikų patyrė stresą, šoką, baimę. Nukentėjusysis neabejotinai patyrė neturtinę žalą. Teismas priteisdamas neturtinės žalos dydį, įvertina ir kaltinamojo turtinę padėtį, priteistinos turtinės žalos dydį. Teismas, įvertinęs tai kas išdėstyta, mano, kad prašomas neturtinės žalos dydis 3000 Eur sumai yra pagrįstas. Toks priteistinas neturtinės žalos dydis teismo manymu yra realus, teisingas, sąžiningas ir protingas.

Kaltinamajam J. T. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir asmens dokumento paėmimas nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos (4 t., 64 -70 b. l.).

Proceso išlaidas byloje sudaro kaltinamajam J. T. suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos (kaltinamasis buvo informuotas apie tokį galimą teismo sprendimą – BPK 51 str. 3 d.) – 119,62 Eur (3 t., b. l. 105, 107), nukentėjusiojo M. R. turėtos 500 Eur išlaidos advokato paslaugoms apmokėti (3 t., 24-27 b. l.), proceso (pašto) išlaidos (48,80 Eur), liudytojų kelionės išlaidos 10,32 Eur (atlygintos iš valstybės biudžeto lėšų). Vadovaujantis BPK 103 – 106 str., proceso išlaidos priteisiamos iš kaltinamojo.

Daiktų išsprendimo klausimo byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis, 308 straipsniu,

nusprendžia:

J. T. pripažinti kaltu, padarius dvi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti:

- dėl 2015 m. gegužės 24 d. padarytos nusikalstamos veikos – laisvės atėmimo bausmę 1 (vieneriems) metams 5 (penkiems) mėnesiams;

- dėl 2015 m. rugsėjo 21 d. padarytos nusikalstamos veikos – laisvės atėmimo bausmę 1 (vieneriems) metams 7 (septyneriems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas laisvės atėmimo bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, paskiriant J. T. galutinę bausmę – 2 (dvejus) metus 4 (keturis) mėnesius laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo ir nuteistojo sulaikymo pradėjus vykdyti nuosprendį, dienos.

Į bausmės laikotarpį įskaityti J. T. laikinojo sulaikymo laiką nuo 2015 m. gegužės 26 iki 2015 m. gegužės 28 d. (2 dienas).

Paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento paėmimą (asmens tapatybės kortelę Nr. 13037134, išduotą 2012 m. rugpjūčio 21 d. Kauno AVPK MS (20), saugomą baudžiamojoje byloje, 2 t., 57 b. l.) panaikinti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo ir pradėjimo vykdyti dienos.

Priteisti iš J. T. Panevėžio teritorinei ligonių kasai 623,71 Eur (šešis šimtus dvidešimt tris eurus 71 ct) turtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš J. T. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui 731,68 Eur (septynis šimtus trisdešimt vieną eurą 68 ct) turtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš J. T. nukentėjusiajam M. R. 100,17 Eur (vieną šimtą eurų 17 ct) turtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš J. T. nukentėjusiajam M. R. 3000 Eur (tris tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš J. T. nukentėjusiajam M. R. 500 Eur (penkis šimtus eurų) jo turėtų advokato išlaidų.

Priteisti iš J. T. 119,62 Eur (vieno šimto devyniolikos eurų 62 ct) jam suteiktų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, juos sumokant į AB Swedbank esančią Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Mokėjimo nurodyme turi būti nurodytas įmokos kodas 5630.

Priteisti iš J. T. 48,80 Eur (keturiasdešimt aštuonių eurų 80 ct) proceso (pašto) išlaidų valstybei.

Priteisti iš J. T. 10,32 Eur (dešimt eurų 32 ct) liudytojų kelionės išlaidų valstybei.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio miesto apylinkės teisme.