Utenos apylinkės teismo nuosprendis

2020-01-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1-6-913/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-01-07
Bylos Nr.
1-6-913/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-60838-2017-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jolanta Gasparavičienė
Kaltinamasis
R. R.
Nukentėjusysis
A. V.
Advokatai
Kęstutis Ramanauskas, Eugenijus Karosas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-469-913/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-60838-2017-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1.; 1.1.7.2.2.; 1.1.8.2.; 1.2.8.1.2.; 2.3.6.4.5. (S)
UTENOS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. sausio 7 d.Anykščiai
Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų teisėja Jolanta Gasparavičienė,sekretoriaujant Aleksandrai Gromadskai,dalyvaujant prokurorui Arvydui Miečiui,kaltinamajam R. R.,kaltinamojo gynėjui advokatui Eugenijui Karosui,nukentėjusiajam A. V., jo atstovui advokato padėjėjui Kęstučiui Ramanauskui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, aukštesniojo išsilavinimo, vedęs, pensininkas, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), neteistas.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. R. naudodamasis jam priklausančia socialinio tinklalapio „facebook“ paskyra „R. R.“ komentuodamas 2017 m. spalio 27 d. 22.44 val. savo paskyroje „R. R.“ paskelbtą skelbimą, kuriame pateikė R. J. liudijimą, 2017 m. spalio 30 d. 07.34 val. parašė komentarą su tekstu „S. M., tai S. M. - „(duomenys neskelbtini)“ fondo direktorius. Visas machinacijas daro A. V. – S. tik statytinis. S. dar matyt nesuprato, kad A. jį „pakišo“. Dabar pasirinkta taktika juodina mane ir R. Esu įsitikinęs, kad R. liudijimas apie A. yra teisingas. Stebime įvykius toliau...“, kuriame pateikiama konstatuojamojo pobūdžio A. V. žeminanti informacija.

Tęsdamas nusikalstamus veiksmus naudodamasis jam priklausančia socialinio tinklalapio „facebook“ paskyra „R. R.“, komentuodamas 2017 m. spalio 27 d. 22.44 val. savo paskyroje „R. R.“ paskelbtą skelbimą, kuriame pateikė R. J. liudijimą, 2017 m. lapkričio 2 d. 18.34 val. parašė komentarą su tekstu „Viena iš V. veiklos krypčių yra, manipuliuojant fondu, užvaldyti vienišų senukų turtą, kita – plauti kriminalinio pasaulio pinigus (M. N. liudijimas). Pagrindinis tikslas – prisivilioti jaunuolius, ieškančius Dievo, tiek fondo pagalbos, juos išprievartauti, naudojant psichotropines medžiagas, psichologinį ar dvasinį spaudimą, motyvuojant, kad Dievas atleis, vėliau juos panaudojant turto užvaldymui, prostitucijai ir šantažui“, kuriame pateikiama konstatuojamojo pobūdžio A. V. žeminanti informacija.

Tęsdamas nusikalstamus veiksmus naudodamasis jam priklausančia socialinio tinklalapio „facebook“ paskyra „R. R.“, komentuodamas 2017 m. spalio 27 d. 22.44 val. savo paskyroje „R. R.“ paskelbtą skelbimą, kuriame pateikė R. J. liudijimą, 2017 m. lapkričio 2 d. 18.34 val. parašė skelbimą „Versija“ su tekstu „V. tikslas – daryti įtaką aplinkiniams, siekiant tenkinti savo iškreiptus seksualinius poreikius“, kuriame pateikiama konstatuojamojo pobūdžio A. V. žeminanti informacija.

Tokiais savo veiksmais R. R. per visuomenės informavimo priemonę, viešai paskleidė apie A. V. tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti jo asmenį ir pakirsti pasitikėjimą juo, taip šmeižė A. V..

Šiais savo veiksmais R. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 2 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. R. savo kaltės dėl jam pareikšto kaltinimo nepripažino. Paaiškino, kad R. J. parašė tekstą apie A. V. seksualinį priekabiavimą jo atžvilgiu. Jis pasidalino šiuo liudijimu savo „Facebook“ paskyroje tam, kad kiti žmonės žinotų, koks gali būti A. V., tačiau neturėjo tikslo jį šmeižti. Prasidėjo minėto liudijimo komentarai. Vyko diskusija. Iš minėtos kilusios diskusijos, atsirado daugiau informacijos apie A. V. elgesį. Minčių, kad R. J. liudijimas neteisingas, nekilo. Paskui, jo atžvilgiu, buvo prašytas straipsnis „Tylėti negaliu“, kuris neatitiko tikrovės. Pagal rašymo stilistiką suprato, kad minėtą straipsnį parašė A. V., nors straipsnio autorius nurodytas S. M.. Mano, A. V. tokiu būdu norėjo jam atkeršyti už pasidalintą „Facebook“ paskyroje R. J. liudijimą. Vien dėl to, kad A. V. dažnai veikė S. M. vardu, parašė tokį teiginį, kad A. V. daro visas machinacijas, tačiau minčių įžeisti A. V. neturėjo. Be to, iš žiniasklaidos buvo žinoma, kad A. V. bandos pasisavinti vienos senelės turtą. Vyko šių aplinkybių nagrinėjimas teisme ir „(duomenys neskelbtini)“ turi grąžinti senelei turtą atgal. Visi jo pateikti komentarai yra tik versijos, prielaidų visuma. Pateiktas versijas apie A. V., turėjo tirti kriminalistai, o ne lingvistai. Tyrimas pasuko netinkama linkme. Kriminalistai turėjo tirti ar nebuvo seksualinio priekabiavimo. Komentaruose jis išdėstė savo subjektyvią nuomonę su savo pastebėjimais, neturėdamas tikslo įskaudinti, įžeisti ar pažeminti. A. V. pats savo veiksmais parodė, kad neturi nei garbės, nei orumo. Jis davė išsamius parodymus ikiteisminio tyrimo metu, todėl prašo teismo jais vadovautis. Su byloje pareikštu civiliniu ieškiniu nesutinka, nes nesijaučia kaltu.

Atsakydamas į užduodamus klausimus kaltinamasis R. R. patikslino, kad jis R. J. liudijimo aplinkybėmis neabejojo ir laikė, kad tai besąlygiška tiesa, kadangi nurodytos aplinkybės atitiko A. V. povyzą. Visi jo pateikti komentarai yra versijos, kurios išplaukia iš kitų žmonių komentarų bei paviešintų straipsnių žiniasklaidoje apie A. V.. Dėl psichotropinių medžiagų, tai šis faktas buvo minimas žiniasklaidoje, o būtent straipsnyje, kur vienas jaunuolis kreipėsi į teismą dėl A. V. seksualinių veiksmų jo atžvilgiu. Dėl buto pasisavinimo, tai dalis komentarų pasitvirtino. Teismas įpareigojo A. V. grąžinti butą senelei. Yra priimta teismo nutartis bei žiniasklaidoje prašytas straipsnis. Visa informacija susiformavo iš žiniasklaidos ir iš liudytojų komentarų. Apie Šiauliuose nagrinėjamą bylą sužinojo iš paties nukentėjusiojo. Nukentėjusysis pats papasakojo apie pradėtą baudžiamąją bylą jo atžvilgiu. Apie išteisinamąjį nuosprendį nukentėjusysis jam pasakė, tačiau komentaruose buvo kita informacija, kuria jis tikėjo labiau. Laikė teisinga tą informaciją, kuria jis disponavo, nors ir žinojo apie išteisinamąjį nuosprendį. Komentarą apie „prisiviliotus jaunuolius...“ rašė, kaip prielaidą. Apie psichotropines medžiagas sužinojo iš žiniasklaidos, kuri straipsnyje komentavo išprievartavimo bylą. Tai buvo 2014 m. – 2015 m. R. J. liudijimu besąlygiškai patikėjo. Tame liudijime apie psichotropines medžiagas kalbama nebuvo. Tiesiog, kai atsirado R. J. liudijimas, tai į A. V. pasakymus pažvelgė kitaip. Jo komentarai yra atlikti iš bendrai paimtos visumos, t. y. iš pasirodžiusių straipsnių žiniasklaidoje, iš R. J. liudijimo, iš kitų žmonių komentarų, todėl vertina juos, kaip prielaidas, kaip versijas. Faktinių duomenų, kad „(duomenys neskelbtini)“ užvaldė senelės turtą, neturi. Čia irgi parašyta, kaip prielaida, nes jokių dokumentų neturi. Tuo metu, žiniasklaidoje atsirado informacija, kad vyks ikiteisminis tyrimas dėl senelės turto užvaldymo. Yra „Lietuvos ryto“ filmuota medžiaga. „...plauti kriminalinio pasaulio pinigus...“ – prielaida, versija paremta M. N. liudijimu. Iš pradžių buvo R. J. prašymas, jo paskyroje patalpintą jo liudijimą ištrinti. Paskui paaiškėjo, kad jis yra patrauktas baudžiamojon atsakomybės, todėl pasitarus su R. J., jis grąžino jo liudijimą atgal į savo paskyrą. Komentarų yra iki šiol jo „Facebook“ paskyroje. Jis turi galimybę ištrinti, tačiau neištrina, nes nori, kad žmonės matytų pilną vaizdą.

Nukentėjusysis A. V. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad 2017 m. spalio mėnesį, R. R. su bendrininkais, tyčia, sąmoningai ir kryptingai šmeižė jį, agitavo kitus per visuomenės informavimo priemonę – internetą savo „Facebook“ paskyroje, po R. J. straipsniu „Nėra to uždengto, kad nebūtų atidengta ir nėra to paslėpto, kad nepasidarytų žinoma“, rašydamas tikrovės neatitinkančius ir žinomai melagingus faktus, o tekste „Versija“ – teigė, kad „Labdaros-paramos fondas „(duomenys neskelbtini)“ yra A. V. išpūstas burbulas, naudojamas kaip įrankis finansinėms manipuliacijoms atlikti ir kita, t. y. paskleidė apie jį tikrovės neatitinkančią informaciją, kuri yra jį niekinanti ir žeminanti, bei pakertanti pasitikėjimą juo ir jo įsteigtu paramos-labdaros fondu „(duomenys neskelbtini)“ bei šio fondo vadovu S. M.. R. R. pateiktą faktinių aplinkybių vertinimą (versiją) paneigia Lietuvos teismo ekspertizės centro išvada ir kita bylos medžiaga. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2018-05-08 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad R. R. komentaruose vartojami žemiau nurodyti žodžiai, pasisakymai turi tiesioginę reikšmę, yra konstatuojamojo pobūdžio asmenį žeminanti informacija. Kaip matyti iš išdėstytų faktinių aplinkybių, tai R. R. padaryta veika (atlikti veiksmai) pilnai atitinka BK 154 str. 2 d. numatytą nusikaltimo – šmeižtas sąvoką – jis, tyčia, sąmoningai ir kryptingai šmeižė jį per visuomenės informavimo priemonę – internetą savo „Facebook“ viešoje paskyroje, po R. J. straipsniu „Nėra to neuždengto, kad nebūtų atidengta ir nėra to paslėpto, kad nepasidarytų žinoma“ skleisdamas (rašydamas) tikrovės neatitinkančią ir žinomai melagingą informaciją. Šie pasisakymai suformuluoti kaip konstatuojamojo pobūdžio asmenį žeminanti informacija. R. R. atlikti veiksmai negali būti vertinami kaip nuomonė, nes jo komentarai – pasisakymai nėra susiję su jokiais teisėtais ir pasitvirtinusiais konkrečiais faktais ir jų vertinimu pastarųjų neiškraipant. Šiuo atveju, kaip tik R. R. pats konstatavo faktus – jį išvadindamas „pederastu“, „iškrypėliu“, „nusikaltėliu“ ir panašiai, neturėdamas jokios tikros faktinės medžiagos, puikiai žinodamas, kad tai yra tikrovės neatitinkanti informacija, t. y. tyčia, sąmoningai jį šmeižė. R. R. puikiai žinojo, kad jis minimoje (duomenys neskelbtini) byloje yra išteisintas teismų nuosprendžiais, kaip asmuo nepadaręs šių nusikalstamų veikų.

Liudytojas V. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad R. R. yra jo brolis. Su nukentėjusiuoju A. V. jo santykiai yra dalykiniai. Jie turi bendrą veiklą. Apie šį įvykį sužinojo iš „Facebook“. Sužinojo, kad jo kolega A. V. yra kaltinamas homoseksualumu. Jis pažįsta A. V. ir toks kaltinimas pasirodė nepagrįstas. Buvo keista ši informacija. Prasidėjo „Facebook“ reakcija į pateiktą komentarą apie A. V. homoseksualumą. Jis perspėjo brolį, kad tai, ką jis komentuoja viešai apie A. V., neturi įrodymų, yra tik prielaidos ir šiomis perlaidomis jis daro išvadą. Perspėjo brolį susirašinėjant žinutėmis ir žodžiu. Paskui sužinojo, kad A. V. sureagavo į brolio rašytus komentarus „Facebook“ paskyroje. Perspėjo brolį, kad A. V. pateiks civilinį ieškinį ir paprašė jo, kad jis ieškotų kompromisų. Visas susirašinėjimas vyko „Facebook“ postuose. Brolis remiasi prielaidomis ir rašytos prielaidos buvo neteisingos. R. R. komentuodavo, kad A. V. atiminėja iš bobučių butus, kad prievartauja našlaičius ir daug nesąmoningų dalykų. Jis perspėjo brolį tris kartus, bet brolis nepaklausė. Paskutinė brolio žinutė jam buvo tokio turinio: „su iškrypėliu nenoriu turėti jokių reikalų“. S. M. pažįsta. Jis buvo fondo narys, R. J. matė vieną kartą pas brolį. Liudijimą parašė R. J.. Jo liudijimą vertina keistai. Nesuprato liudijimo motyvų, kam tai rašyti apie A. V.. Jis su broliu „Facebook“ yra draugai, todėl mato ką jis rašo. Brolio komentarus apie A. V. matė ir jo „Facebook“ draugai. Buvo įvairiausi atsiliepimai. Kodėl brolis taip neigiamai atsiliepė apie A. V., nežino. Jam tai nesuprantama, nežino jo motyvų. Rašė kaltinimus, kurių jis negali įrodyti. Ikiteisminio tyrimo metu manė, kad įvyko nesusipratimas. Netikėjo, kad yra tikslas apšmeižti A. V., tačiau kaltinamojo tolesni veiksmai, t. y. „Facebook“ komentarai patvirtino brolio priešiškumą A. V. atžvilgiu. R. J. liudijimas buvo išimtas, paskui vėl įdėtas į socialinį tinklą, tačiau jau su prisegtais straipsniais, kurie yra subjektyvūs ir neigiamo konteksto A. V. atžvilgiu. Buvo viena byla teisme, kurioje A. V. buvo pripažintas nekaltu, todėl tokie brolio veiksmai sudarė negerą įspūdį. Kai prasidėjo diskusija, jis susivokė, kad jam nereikia veltis į šią diskusiją, nes prasidėjo šmeižtas. Dėl A. V. homoseksualumo, kaltinamasis daro tik prielaidas. Brolis apie išteisinamąjį nuosprendį žinojo iš straipsnio. K. S. brolio komentaruose perspėjo, buvo jos pastaba, kad A. V. yra išteisintas šioje byloje.

Liudytojas S. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo įvyko konfliktas dėl išplatinto „Facebook“ paskyroje R. J. straipsnio. Kadangi tada jis buvo fondo vadovu, teko įsikiški į konfliktą. R. J. jis prašė ištrinti straipsnį. Norėjau sutaikyti. R. J. straipsnį ištrynė, tačiau R. R. straipsnį patalpino atgal. Jis fondui vadovavo 3-4 metus. Studijavo šventą raštą, vyko užsiėmimai su jaunimu, buvo teikiama pagalba. R. J. buvo fondo globotinis. Jis prašė pagalbos. Turėjo gyvenimo problemų. Tokių žmonių jie turėjo daug. Kai R. J. išplatino straipsnį „Facebook“ paskyroje, jis su juo susisiekė ir paprašė straipsnį ištrinti. Bendravo telefonu. Gyvai susitikti nepavyko. Šiame straipsnyje jis irgi buvo paminėtas. Nukentėjo, tačiau nepyksta. Kai R. J. ištrynė patalpintą straipsnį, kaltinamasis vėl jį patalpino „Facebook“ paskyroje. R. J. pasakė, kad nieko bendro neturi, kad čia kaltinamasis vėl viešai patalpino jo straipsnį. Jis pradėjo prašyti kaltinamojo. Skambino jam, bendravo ir gražiai, ir piktai. Žinojo, kad R. J. neturėjo pagrindo šiam straipsniui rašyti. Kai kaltinamasis tai išplatino, pasidarė pikta, nes kaltinamasis ir nukentėjusysis buvo bendražygiai. Patalpintas „Facebook“ paskyroje R. R. žinutes vertina kaip marazmo išraišką. Tokioms žinutėms nėra pagrindo. Tuo metu jis darė apklausą dėl nukentėjusiojo priekabiavo ir apklausinėjo našlaičius. Šio fakto niekas nepatvirtino. Visi buvo nustebę klausimu. Jis turi žmoną D. M.. Buvo stiprus bendravimas tarp jo žmonos ir R. R.. Jis prašė žmonos nesivelti į (duomenys neskelbtini) reikalus. Ji neklausė. Šeimoje įvyko susiskaldymas, net iki skyrybų. Bet jie su žmona susitaikė ir susitarė į (duomenys neskelbtini) reikalus nesikišti. R. R. glaudžiai bendravo su jo žmona. Žmona palaikė R. R.. R. J. yra išvykęs iš Lietuvos. Su juo nebendravo jau metus laiko. R. J. pašalino straipsnį, nes taip susitarė. Jeigu jis neturi motyvų arba patvirtinančių faktų, tai turi pašalinti straipsnį. Jis tai suprato ir sutiko. Žadėjo paaiškinti straipsnio parašymo motyvus, bet susitikti su juo nepavyko. Kodėl taip R. R. elgėsi negaliu atsakyti. Jis prašė R. R. pašalinti straipsnį, tačiau jis nepašalino, o į jo klausimą, kodėl R. R. vėl patalpino šį straipsnį, nieko neatsakė. Straipsnį „Tylėti negaliu“ parašiau jis. Tai buvo atkirtis. Dėl buto užvaldymo nieko pasakyti negali, nes tokio fakto nebuvo. Dėl R. R. šmeižto buvo teikiami pareiškimai policijai. Jam vadovaujant (duomenys neskelbtini) plaunami pinigai nebuvo, jokių finansinių nusikaltimų irgi nebuvo. Jam buvo žinoma, kad R. J. atsiprašė nukentėjusiojo.

Liudytoja D. M. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad patalpintų straipsnių buvo daug. R. R. komentarus dėl jos vyro ir nukentėjusiojo skaitė, tačiau nekomentavo. Su R. R. 2017 m. buvo draugai „Facebook“. Vieną straipsnį komentavo, tačiau neatsimena visų aplinkybių. Tai buvo laikotarpis, kai nukentėjusysis stipriai įsikišdavo į jų šeimos reikalus. Su R. R. susirašinėjo žinutėmis. Susiskaldymas šeimoje buvo dėl to, kad ji bendravo su R. R., vyras - su nukentėjusiuoju A. V.. Jos ir vyro nuomonės nesutapo. Priėjo prie to, kad abu su vyru atsiribojo nuo jų abiejų. Ji palaikė R. R. pusę, nes nukentėjusiajam simpatijos nejautė. R. R. jai yra nuoširdesnis. Yra su juo apie ką kalbėtis. Šeimos konfliktą išsprendė greitai - užblokavo nukentėjusįjį. Nori ramaus gyvenimo, daugiau su (duomenys neskelbtini) sąsajų neturi.

Iš 2017-11-09 A. V. skundo matyti, kad jis kreipėsi į Anykščių rajono apylinkės prokuratūrą, prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl R. R., prie skundo pridėdamas „Facebook“ išklotines, kuriose yra parašyti R. R. komentarai (tomas 1, b. l. 25-31; 32-38).

Iš 2017-12-10 Utenos apskrities VPK Kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo skyriaus vyresniojo tyrėjo M. J. Tarnybinio pranešimo dėl duomenų gavimo iš socialinio tinklapio www.facebook.com nustatyta, kas ikiteisminio tyrimo metu nustatyti galinio tinklo įrenginį ir jo IP adresą, iš kurio socialiniame tinkle www.facebook.com galimai buvo patalpinta A. V. šmeižianti informacija nėra galimybės, nes dėl tam tikrų nusikalstamų veikų teisinio reglamentavimo skirtumų Lietuvos Respublikoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose, bendrovė „Facebook, Inc“ tiesioginių užklausų tyrimuose dėl nusikalstamų veikų, susijusių su nepageidaujamos informacijos skleidimu internete, įskaitant nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 str., nevykdo ir duomenų tiesiogiai neteikia (tomas 1, b. l. 191).

Iš 2018-05-08 Lietuvos teismo ekspertizės centro Specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad R. J. liudijime pateikiama neigiama informacija apie A. V. priekabiavimo veiksmus ir kalbas, formuluojama kaip konstatuojamojo pobūdžio informacija.

Komentare „S. M., tai S. M. - „(duomenys neskelbtini)“ fondo direktorius. Visas machinacijas daro A. V. – S. tik statytinis. S. dar matyt nesuprato, kad A. jį „pakišo“. Dabar pasirinkta taktika juodina mane ir R. Esu įsitikinęs, kad R. liudijimas apie A. yra teisingas. Stebime įvykius toliau...“ neigiama informacija yra pasakymuose „Visas machinacijas daro A. V./…/“ ir „/…/juodina mane ir R.“. Šie pasakymai suformuluoti kaip konstatuojamojo pobūdžio asmenį žeminanti informacija. Pirmuoju pasakymu žeminamas A. V.. Ar antruoju pasakymu vertinami A. V. ar S. M. veiksmai, neaišku.

Pasakymas „V. tikslas – daryti įtaką aplinkiniams, siekiant tenkinti savo iškreiptus seksualinius poreikius/…/“ suformuluotas kaip konstatuojamojo pobūdžio asmenį žeminanti informacija.

Pasakymai „Viena V. veiklos krypčių yra, manipuliuojant fondu, užvaldyti vienišų senukų turtą, kita – plauti kriminalinio pasaulio pinigus/…/. Pagrindinis tikslas – prisivilioti jaunuolius,/…/juos išprievartauti, naudojant psichotropines medžiagas, psichologinį ar dvasinį spaudimą/…/, vėliau juos panaudojant turto užvaldymui, prostitucijai ir šantažui.“ suformuluoti kaip konstatuojamojo pobūdžio A. V. žeminanti informacija (tomas 2, b. l. 5-11).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 154 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas šmeižė asmenį, neva šis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, arba per visuomenės informavimo priemonę ar spaudinyje.

Šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas, kurio objektas – žmogaus garbė ir orumas. Asmens garbė ir orumas, privataus gyvenimo neliečiamumas, teisė turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas yra žmogaus konstitucinės teisės (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21, 22, 25, 44 straipsniai). Šios konstitucinės nuostatos apibrėžia, viena vertus, teisę į saviraiškos laisvę, antra vertus, žmogaus teisę į garbę ir orumą, privataus gyvenimo neliečiamumą. Šių nuostatų tarpusavio santykis bei jų derinimas yra vienas pagrindinių demokratinės ir pliuralistinės visuomenės bendrabūvio principų. Saviraiškos laisvė negali būti įgyvendinama skleidžiant apie asmenį netikras jį žeminančias ir niekinančias žinias.

Pagal objektyviuosius požymius šmeižimu laikomas tikrovės neatitinkančios informacijos apie žmogų, galinčios paniekinti ar pažeminti tą asmenį ar pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimas. Tikrovės neatitinkanti, galinti paniekinti ar pažeminti asmenį informacija – tai žmogų diskredituojančios prasimanytos ar klaidingos žinios.

Teismų praktikoje apibrėžiant šmeižimo sąvokos turinį įtvirtinta, jog paskleisdamas informaciją kaltininkas turi suvokti, kad jo skleidžiamos žinios neatitinka tikrovės ir gali paniekinti ar pažeminti asmenį, pakirsti pasitikėjimą juo. Nuomonė apie tam tikrą informaciją – tai faktų ir duomenų vertinimas, požiūris, todėl nuomonė nelaikoma žinia, jei pareikšta nuomone nepaskleidžiama nauja informacija. Kvalifikuodamas veiką pagal BK 154 straipsnį teismas privalo nustatyti ne tik tai, kad buvo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija, kuri žemina kito asmens garbę ir orumą, bet ir tai, kad kaltininkas suvokė tokias šios informacijos savybes (neatitiktį tikrovei ir žeminantį pobūdį) ir norėjo taip veikti, siekė paskleisti būtent tokią informaciją (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-171/2013, 2K-57/2015, 2K-451-895/2016).

BK 154 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už asmens šmeižimą per visuomenės informavimo priemonę. Byloje nagrinėjamu atveju, ši informavimo priemonė yra vienas iš populiariausių ir plačiausiais vartojamų socialinių tinklų - ,,Facebook“.

Kaltinamasis R. R. kaltės dėl pareikšto jam kaltinimo nepripažino, nurodydamas, kad neturėjo tikslo šmeižti A. V.. Tačiau pažymėtina, jog kaltinamasis visų savo parodymų metu niekuomet neneigė to fakto, kad kaltinime nurodytus komentarus parašė jis iš savo „Facebook“ paskyros „R. R.“. Todėl teismas laiko šioje byloje įrodytu, kad kaltinime nurodytų komentarų, o būtent 2017 m. spalio 30 d. 07.34 val. komentaro „S. M., tai S. M. - „(duomenys neskelbtini)“ fondo direktorius. Visas machinacijas daro A. V. – S. tik statytinis. S. dar matyt nesuprato, kad A. jį „pakišo“. Dabar pasirinkta taktika juodina mane ir R. Esu įsitikinęs, kad R. liudijimas apie A. yra teisingas. Stebime įvykius toliau...“, 2017 m. lapkričio 2 d. 18.34 val. komentaro „Viena iš V. veiklos krypčių yra, manipuliuojant fondu, užvaldyti vienišų senukų turtą, kita – plauti kriminalinio pasaulio pinigus (M. N. liudijimas). Pagrindinis tikslas – prisivilioti jaunuolius, ieškančius Dievo, tiek fondo pagalbos, juos išprievartauti, naudojant psichotropines medžiagas, psichologinį ar dvasinį spaudimą, motyvuojant, kad Dievas atleis, vėliau juos panaudojant turto užvaldymui, prostitucijai ir šantažui“, ir 2017 m. lapkričio 2 d. 18.34 val. komentaro „Versija“ su tekstu „V. tikslas – daryti įtaką aplinkiniams, siekiant tenkinti savo iškreiptus seksualinius poreikius“, autorius yra R. R..

Įvertinus byloje ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visumą, įrodyta, jog kaltinamasis R. R. savo „Facebook“ paskyroje, komentuodamas po savo paskyroje įkeltu R. J. tekstu (liudijimu), paskleidė tokią informaciją apie A. V.: „S. M., tai S. M. - „(duomenys neskelbtini)“ fondo direktorius. Visas machinacijas daro A. V. – S. tik statytinis. S. dar matyt nesuprato, kad A. jį „pakišo“. Dabar pasirinkta taktika juodina mane ir R. Esu įsitikinęs, kad R. liudijimas apie A. yra teisingas. Stebime įvykius toliau...“, „Viena iš V. veiklos krypčių yra, manipuliuojant fondu, užvaldyti vienišų senukų turtą, kita – plauti kriminalinio pasaulio pinigus (M. N. liudijimas). Pagrindinis tikslas – prisivilioti jaunuolius, ieškančius Dievo, tiek fondo pagalbos, juos išprievartauti, naudojant psichotropines medžiagas, psichologinį ar dvasinį spaudimą, motyvuojant, kad Dievas atleis, vėliau juos panaudojant turto užvaldymui, prostitucijai ir šantažui“, ir „V. tikslas – daryti įtaką aplinkiniams, siekiant tenkinti savo iškreiptus seksualinius poreikius“. Šiuose aukščiau pacituotuose komentaruose R. R. kaip teiginius išdėstė informaciją, kad „S. M., tai S. M. - „(duomenys neskelbtini)“ fondo direktorius. Visas machinacijas daro A. V. – S. tik statytinis.“; „Esu įsitikinęs, kad R. liudijimas apie A. yra teisingas.“; „Viena iš V. veiklos krypčių yra, manipuliuojant fondu, užvaldyti vienišų senukų turtą, kita – plauti kriminalinio pasaulio pinigus (M. N. liudijimas).“; „Pagrindinis tikslas – prisivilioti jaunuolius, ieškančius Dievo, tiek fondo pagalbos, juos išprievartauti, naudojant psichotropines medžiagas, psichologinį ar dvasinį spaudimą, motyvuojant, kad Dievas atleis, vėliau juos panaudojant turto užvaldymui, prostitucijai ir šantažui“. Tačiau byloje įrodymų, jog šie teiginiai yra tiesa, nėra. Nagrinėjant šią baudžiamąją bylą buvo nustatyta, kad dar iki šių komentarų parašymo, kaltinamasis R. R. iš paties nukentėjusiojo A. V. ir kitų asmenų, žinojo, kad baudžiamoji byla, kuri buvo iškelta A. V., pasibaigė tuo, jog A. V. buvo išteisintas iš jam pareikštų kaltinimų dėl pagal BK 150 straipsnio 1 dalį. Tačiau nepaisydamas šios jam žinomos objektyvios informacijos, R. R. šį faktą akivaizdžiai ignoravo ir tikėjo kitų žmonių skleidžiama informacija, o būtent R. J. liudijimu. Paskleista informacija (komentaras) apie tai, jog A. V. tikslas „prisivilioti jaunuolius, ieškančius Dievo, tiek fondo pagalbos, juos išprievartauti, naudojant psichotropines medžiagas, psichologinį ar dvasinį spaudimą, motyvuojant, kad Dievas atleis, vėliau juos panaudojant turto užvaldymui, prostitucijai ir šantažui“, yra nepagrįsta ir tikrovės neatitinkanti, akivaizdžiai žeminanti žmogaus orumą, turinti labai neigiamą ir žmogų žeidžiantį atspalvį. Be to, šis komentaras yra pateiktas ir suformuluotas kaip konstatuojamojo pobūdžio teiginys ir tai nėra nuomonė. Teismo posėdyje apklaustas liudytojas S. M. parodė, kad R. J. pašalino iš „Facebook“ savo straipsnį (liudijimą), nes jie susitarė, kad jeigu R. J. neturi motyvų arba patvirtinančių faktų, tai turi pašalinti straipsnį. R. J. iš „Facebook“ pašalino savo parašytą straipsnį (liudijimą). Tačiau kaltinamasis R. R., nepaisydamas to fakto, kad liudijimo autorius šį tekstą pašalino iš „Facebook“, tą tekstą (liudijimą), iš naujo patalpino savo paskyroje, o po šiuo straipsniu rašė kaltinime nurodytus komentarus. Tikrovės neatitinkančią, nukentėjusįjį galinčią pažeminti ir paniekinti bei pakirsti pasitikėjimą juo informaciją R. R. paskleidė tyčia, siekdamas, kaip jis pats nurodo, kad apie A. V. jo skleidžiamą informaciją sužinotų kuo daugiau žmonių. Pažymėtina, jog kaltinamasis teisme patvirtino, jog tas tekstas (R. J. liudijimas) iki šiol yra jo „Facebook“ paskyroje.

Kaip jau teismas yra nustatęs, nagrinėjant šią baudžiamąją bylą nebuvo surinkta įrodymų, įrodančių, kad R. R. parašytuose komentaruose išdėstyti faktai yra tiesa. O būtent, 2017 metų rudenį R. R. paskleista „Facebook“ komentare informacija apie tai, kad „Viena iš V. veiklos krypčių yra, manipuliuojant fondu, užvaldyti vienišų senukų turtą, kita – plauti kriminalinio pasaulio pinigus“, neturėjo jokio konkretaus faktinio pagrindo. Pats kaltinamasis R. R. nurodė, jog apie tai, kad fondas gali būti susijęs su vienišų senukų turto užvaldymu, jam tapo žinoma iš straipsnių žiniasklaidoje bei reportažų televizijoje. Jokių konkrečių duomenų ar įrodymų apie fondo ar kitų asmenų neteisėtą veiklą, kaltinamasis 2017 metų rudenį, tai yra tuo metu kai buvo rašomas šis komentaras, neturėjo. Iš 2018-05-08 Specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad šis komentaras taip pat suformuluotas kaip konstatuojamojo pobūdžio informacija, kuri žemina A. V.. Kadangi komentaras yra konstatuojamojo pobūdžio, teismo nuomone, yra akivaizdu, kad kaltinamojo teiginiai siejami ne su jo reiškiama nuomone, o su faktais, kurie nėra įrodyti. Šios kategorijos bylose teisminėje praktikoje yra suformuluota, jog asmuo, pateikdamas viešumon informaciją privalo elgtis atsakingai ir turėti tas žinias patvirtinančius patikimus duomenis ar nurodyti šaltinius. Tokių duomenų ar šaltinių R. R. savo teiginiams pagrįsti nepateikė.

Rašydamas 2017 m. lapkričio 2 d. 18.34 val. komentarą, R. R. parašė atskirą žodį „Versija“, o toliau tekstą: „V. tikslas – daryti įtaką aplinkiniams, siekiant tenkinti savo iškreiptus seksualinius poreikius“, bei teigė, jog prieš komentarą parašytas žodis „Versija“ savaime reiškia, jog jis tokiu būdu išsakė savo nuomonę. Teismas su tokia kaltinamojo pozicija nesutinka, nes ji yra nepagrįsta. Atskiru sakiniu parašytas komentaras: „V. tikslas – daryti įtaką aplinkiniams, siekiant tenkinti savo iškreiptus seksualinius poreikius“, yra suformuluotas kaip konstatuojamojo pobūdžio asmenį žeminanti informacija. Duomenų, kad ši informacija yra tiesa, nėra. O tai, kad prieš šį sakinį yra parašytas žodis „Versija“, parašyto komentaro turinio nepakeičia, nes pats sakinys, kaip jau nustatyta, nėra tiesa ir yra konstatuojamojo pobūdžio, asmenį žeminantį informacija.

Teismas konstatuoja, kad R. R., savo „Facebook“ paskyroje parašęs kaltinime nurodytus komentarus ir tokiu būdu paskleidęs tikrovės neatitinkančią informaciją, suvokė ką daro, ir tai darė tyčia – jis siekė paskleisti neteisingą, melagingą informaciją apie nukentėjusįjį A. V., ir tokiu būdu sumenkinti ir apmeišti jį, pažeminti jo garbę bei orumą, pakirsti žmonių pasitikėjimą juo, tai jis padarė viešai, paskleidė tiesos neatitinkančią informaciją plačiam žmonių srautui – per socialinį tinklą „Facebook“, tuo padarydamas nusikalstamą veiką, numatytą numatytas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis R. R. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, praeityje neteistas, vieną kartą baustas administracine tvarka, galiojančių nuobaudų neturi (tomas 5, b. l. 1), senatvės pensininkas. Psichiatro dispanserinėje įskaitoje neįrašytas ir nesigydė (tomas 5, b. l. 7).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į tai ir į nustatytas bausmių skyrimo taisykles, kaltinamajam BK 55 str. nuostatomis skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė. Parenkant bausmės rūšį atsižvelgtina į tai, jog R. R. yra pensininkas, turi nekilnojamojo turto. Todėl jam už padarytą nusikalstamą veiką skirtina bausmė – bauda, kurios dydis parinktinas mažesnis nei vidurkis (BK 47 str.).

Nukentėjusysis A. V. byloje pareiškė civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti (tomas 4, b. l. 70-72), kuriuo prašo priteisti iš R. R. jo naudai 100 000 Eur neturtinės žalai atlyginti. Ieškinyje nurodė, kad R. R. per visuomenės informavimo priemonę, viešai paskleidė apie jį tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti jo asmenį, ir pakirsti pasitikėjimą juo, taip tyčia šmeižė jį. Jam dėl kaltinamojo R. R. padarytos nusikalstamos veikos – tyčinio, sąmoningo šmeižimo, buvo padaryta neturtinė žala, nes buvo sukeltas didžiulis dvasinis skausmas, patirtas didelis dvasinis sukrėtimas, ko pasekoje patyrė ir dvasinius išgyvenimus, ir sutriko jo sveikata, nes teko lankytis pas gydytojus, jam buvo gėda rodytis viešumoje, dėl to sutriko jo bendravimo galimybės.

Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnio nuostatomis, kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę iš kalto asmens reikalauti jos atlyginimo. Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnį nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Neturtine žala CK 6.250 straipsnio 1 dalis laiko asmens patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kita, teismo įvertintą pinigais, tačiau nei neturtinės žalos atlyginimo minimumo, nei josios maksimumo dydžių, CK nenustato. Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimus, teismas, atsižvelgęs į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, turi siekti kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusio patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai visa apimtimi negali būti taikomas, nes padarytą neturtinę žalą tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma.

Nėra pagrindo nesutikti ar abejoti nukentėjusiojo nurodytu faktu, jog dėl kaltinamojo R. R. atliktų veiksmų jis patyrė neturtinės žalos. Kaltinamasis akivaizdžiai peržengė nuomonės reiškimo ribas, paskleista informacija akivaizdžiai neatitinka tikrovės, yra melaginga, be to skelbiami teiginiai vertintini kaip užgaulūs ir įžeidžiantys. Pasirinktas tokios informacijos skleidimo būdas rodo aiškų norą kuo plačiau viešai skleisti tokią informaciją. Nėra abejonių, kad dėl patirto pažeminimo, įtampos, neigiamo psichinio poveikio, nukentėjusysis patyrė dvasines kančias, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus, taip pat pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą. Įvertinus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, atsižvelgus į kaltinamojo turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes, darytina išvada, kad protinga nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyra bei teisinga piniginė kompensacija už patirtą neturtinę žalą bus pasiekta prašomos neturtinės žalos dydį A. V. sumažinus iki 600 eurų. Likusioje dalyje nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo ieškinys dėl neturtinės žalos atmestinas.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. V. civiliniu ieškiniu, bei teisiamojo posėdžio metu pateiktu prašymu, taip pat prašo iš kaltinamojo priteisti bylinėjimosi išlaidas už šioje byloje suteiktas advokato padėjėjo Kęstučio Ramanausko teisines paslaugas, kurių dydis yra 2000 Eur (tomas 4, b. l. 73; tomas 5, b. l. 159).

Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 6 dalimis, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Teismo vertinimu, atsižvelgiant į baudžiamosios bylos sudėtingumą ir apimtį (byla išnagrinėta dėl nesunkaus nusikaltimo padarymo, atliktas pilnas įrodymų tyrimas, įvyko šeši teisiamieji posėdžiai, nukentėjusiojo atstovas surašė civilinį ieškinį byloje, kuris buvo patenkintas tik iš dalies), įvertintina ir tai, kad byloje yra vienas kaltinamasis, civilinis ieškinys buvo tenkintas iš dalies, todėl tokia reikalaujama priteisti suma yra neproporcinga suteiktoms teisinėms paslaugoms bei atliktam darbui bei nuteistojo turtinei padėčiai (pensininkas, iš jo priteistas neturtinės žalos atlyginimas), todėl, vadovaujantis proporcingumo bei protingumo principais, nukentėjusiojo prašoma atlyginti teisinių paslaugų suma mažintina iki 1000 Eur. Teismas pažymi, kad net ir tuo atveju, jei atstovavimo išlaidų suma neviršija maksimalių dydžių pagal Rekomendacijų kriterijus, šis kriterijus nėra esminis BPK 106 straipsnio 2 dalies aspektu.

Baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu, siekiant užtikrinti nukentėjusiojo pareikštą civilinį ieškinį, 2019-03-21 Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros (Anykščiai) prokuroro nutarimu buvo skirtas laikinas nuosavybės teisės ribojimas, kuriuo laikinai apribota nuosavybės teisė R. R. į jam ir V. R. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini),, ir areštuota ½ dalis pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis kitų statinių – šulinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas nustatytas nuo 2019-03-21 iki 2019-09-21 (tomas 4, b. l. 112-115). Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2019-09-20 nutartimi pratęstas laikinas nuosavybės teisių ribojimas į R. R. nuosavybės teise priklausantį turtą: ½ pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ kitų statinių – šulinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), 6 (šešių) mėnesių terminui, šio termino pradžią skaičiuojant nuo 2019 m. rugsėjo 22 dienos (tomas 5, b. l. 91-92).

BPK 151 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad laikinas nuosavybės teisių apribojimas panaikinamas prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi, jeigu ši priemonė tampa nebereikalinga. Nagrinėjamu atveju esantys duomenys patvirtina, kad pagrindai, kuriais buvo taikyta ši procesinė prievartos priemonė nėra išnykę, ši proceso prievartos priemonė taikyta, siekiant užtikrinti civilinio ieškinio įvykdymą. Nukentėjusiojo civilinį ieškinį iš dalies patenkinus, laikino nuosavybės teisių apribojimo terminas pratęstinas iki visiško priteisto neturtinės žalos bei atstovavimo išlaidų atlyginimo.

Kardomoji priemonė nepaskirta. Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 297 straipsniu, 301 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 308 straipsniu,

nusprendžia:

R. R. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 2 dalyje ir skirti 60 MGL (BBND) 3000 Eur (trijų tūkstančių eurų) dydžio baudą.

Baudą įpareigoti sumokėti per dvylika mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Baudą mokėti į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB ,,Citadele“ bankas, banko kodas 72900 arba LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas, banko kodas 70440, arba LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800, arba LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, banko kodas 74000, arba LT24 7300 0101 1239 4300, esančią ,,Swedbank“ AB, banko kodas 73000 arba LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB ,,Medicinos bankas“, banko kodas 72300 arba LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas), banko kodas 40100, arba LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Luminor Bank AB (buvęs N. B. AB Lietuvos skyrius), banko kodas 21400. (Įmokos kodas 6801). Sumokėjus baudą, kvitą (-us) pateikti į teismo raštinę. Nesumokėjus baudos per nurodytą laiką, bauda bus išieškota priverstinai.

Nukentėjusiojo A. V. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš R. R. nukentėjusiajam A. V. 600 Eur (šešis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Priteisti iš R. R. 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) atstovavimo išlaidų nukentėjusiojo A. V. naudai.

2019-03-21 Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros (Anykščiai) prokuroro nutarimu taikytą ir Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2019-09-20 nutartimi pratęstą laikiną nuosavybės teisių ribojimą į R. R. nuosavybės teise priklausantį turtą: ½ pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ kitų statinių – šulinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki visiško neturtinės žalos bei atstovavimo išlaidų atlyginimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.

Teisėja Jolanta Gasparavičienė