- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-09-08
- Bylos Nr.
- TS-82-548/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-35466-2023-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ričardas Juodis
- Nuteistasis
- T. J.
- Kategorijos
- 2.5.15.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.1.10.1Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse teisėjas Ričardas Juodis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Birutės Čekauskienės skundą dėl lygtinio paleidimo iš Pravieniškių 1-ojo kalėjimo komisijos 2025 m. rugpjūčio 4 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl nuteistojo T. J. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ajame kalėjime laisvės atėmimo bausmę atlieka T. J., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. balandžio 23 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalį, ir paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Taip pat, T. J. nuteistas Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2024 m. spalio 14 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 3 dalį (3 veikos), 187 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, ir paskirta subendrinta 2 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. balandžio 23 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta galutinė bausmė – 3 metai laisvės atėmimo.
Bausmės pradžia – 2024 m. sausio 15 d., bausmės pabaiga – 2027 m. sausio 14 d.
Anksčiau teistas.
Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisija Pravieniškių 1-ajame kalėjime (toliau – ir Komisija) 2025 m. rugpjūčio 4 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam T. J. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 85 straipsnį. Komisijos nutarimas motyvuotas tuo, jog atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nuteistajam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nuteistasis atlieka pirmą laisvės atėmimo bausmę, kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo pripažįsta. Atvykęs į įkalinimo įstaigą įsidarbino po dviejų savaičių, dirba iki šiol, skatintas už gerą elgesį. Turi profesiją, darbo patirties laisvėje. Lygtinio paleidimo atveju turi patvirtintą darbo ir gyvenamąją vietą. Atnaujino bendravimą su dukra, prisideda prie jos išlaikymo, palaiko artimus ryšius su artimaisiais. Asmuo vykdo resocializacijos priemones, lygtinio paleidimo komisijos rekomendacijas, drausmine tvarka nebaustas. Dengia finansinius įsiskolinimus. Nuteistojo bausmės atlikimo sąlygos švelnėjo nuosekliai: 2024 m. gegužės 3 d. bausmę atlikinėjo lengvojoje grupėje, nuo 2025 m. kovo 25 d. bausmę tęsia atviro tipo bausmės atlikimo sąlygomis. Trumpalaikių išvykų metu taikomos elektroninės stebėjimo priemonės, pažeidimų nefiksuota. Asmuo linkęs analizuoti ir kritiškai vertinti savo elgesį, neieško save pateisinančių aplinkybių. Mąstymas lankstus, geba įsijausti į nukentėjusiųjų pozicijas, atpažįsta veiksnius, skatinusius nusikalsti ir siekia šiuos veiksnius valdyti. Nustatyti dinaminiai kriminogeniniai veiksniai valdomi struktūruotoje aplinkoje arba šiuo metu yra neaktualūs.
Motyvuojamoji dalis
Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė Birutė Čekauskienė teismui pateikė skundą, kuriuo prašo 2025 m. rugpjūčio 4 d. Komisijos nutarimą panaikinti ir netaikyti lygtinio paleidimo nuteistajam T. J.. Skunde nurodyta, kad T. J. vieną trečiąją paskirtos bausmės yra atlikęs, tačiau įstatyme nurodytų formalių kriterijų atitikimas yra tik lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. T. J. teistas šeštą kartą, pirmą kartą atlieka laisvės atėmimo bausmę dėl 8 nusikalstamų veikų padarymo. Laisvėje baustas administracine tvarka, paskirtos baudos nesumokėtos. Būdingas nusikaltimų modelis – finansinės naudos siekimas neteisėtais būdais, nusikalstamos veikos sunkėja. Anksčiau nuteistajam buvo skirtas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau jis nesilaikė reikalavimo tam tikru metu būti namuose. Šios aplinkybės atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių, kas didina nuteistojo pavojingumą visuomenei, todėl šiuo atveju būtina griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Nuteistasis šiuo metu dar neatlikęs pakankamai didelės jam paskirtos bausmės dalies, laisvės atėmimo bausmę atlieka dėl 8 nusikalstamų veikų padarymo, tai neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, kad jau įgyvendinta bausmės paskirtis ir jos tikslai. Nuteistajam pagal „OASys“ metodiką nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri nuo 2024 m. rugpjūčio 8 d. nei kiek nepakito, t. y. išliko vidutinė. Nuteistajam nustatyta dar nemažai kriminogeninių dinaminių veiksnių, kuriuos nuteistasis savo pastangų dėka vis dar gali sumažinti ar visai eliminuoti. Pažymėtina, jog nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos susiję su neteisėtos finansinės naudos siekimu, iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis susiduria su skolomis, anksčiau dėl psichiką veikiančių medžiagų vartojimo negebėjo paskirstyti lėšų, todėl nuteistajam neįsitvirtinus darbinėje veikloje, tai gali paskatinti asmens pakartotinį nusikalstamumą. Nors nuteistasis neigia priklausomybę psichotropinėms medžiagoms, tačiau nurodo, kad gyvendamas Olandijoje sistemingai vartojo marihuaną, žinodamas, kad ši medžiaga Lietuvoje draudžiama, ją vis vien vartojo. Pažymėtina, kad nuteistasis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, taip pat yra baustas administracine tvarka dėl vairavimo išgėrus.
Nuteistasis T. J. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo skundo netenkinti. Atsiliepime nurodė, kad su prokurorės skunde išdėstytais argumentais nesutinka. Yra formalusis pagrindas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą. Bausmės atlikimo metu aktyviai dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, lankė elgesio keitimo terapiją, dalyvavo prevenciniuose pokalbiuose, dirbo, buvo skatintas už gerą darbą. Nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu pakito, viešasis saugumo interesas gali būti užtikrintas nuteistajam būnant laisvėje, prižiūrint Lietuvos probacijos tarnybai. Visas paskirtas administracines baudas sumokėjo, kiekvieną mėnesį atlygina priteistus civilinius ieškinius, prisideda prie dukros išlaikymo.
Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Birutės Čekauskienės skundas tenkinamas.
BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas. Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.
Nagrinėjamo skundo kontekste matyti, kad formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui nuteistajam T. J., šiuo metu jau egzistuoja, tai yra nuteistasis jau yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą privalomai atliktiną laisvės atėmimo bausmės dalį. Vis tik, kaip jau aukščiau aptarta, vien šio pagrindo egzistavimas nesudaro pagrindo lygtinio paleidimo taikymui, kadangi reikalinga įvertinti ir nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką arba pastangas tokią riziką mažinant.
Teismui įvertinus pateiktą medžiagą bei Komisijos nurodytus argumentus, daroma išvada, kad visos nuteistąjį T. J. teigiamai charakterizuojančios aplinkybės, šiuo metu, nesudaro absoliutaus pagrindo daryti teigiamą išvadą, jog nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas. Teigiamai vertintina tai, kad nuteistasis deda pastangas pasitaisyti. Ir nors nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo, tai savaime nesuformuoja išvados, jog T. J. padarė tokią reikšmingą pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų kategoriškai konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Iš socialinio tyrimo matyti, kad 2025 m. liepos 4 d. atlikus nuteistojo T. J. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika. Pažymėtina, jog nuteistasis, siekdamas lygtinio paleidimo privalo savo nuosekliu elgesiu įrodyti pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką bei tai, kad jo elgesio pokyčiai yra ilgalaikiai ir pastovūs, kad jie tęsis lygtinio paleidimo metu ir jam pasibaigus. Šiuo atveju abejonių pokyčių stabilumu ir ilgalaike jų trukme kelia nuteistajam T. J. atlikto vertinimo metu nustatyti statiniai kriminogeniniai veiksniai (kriminalinė istorija (4 ir daugiau teistumų); smurtinio elgesio istorija; būdingas teisės pažeidimų modelis; nusikaltimų sunkėjimas) kurių korekcija nėra galima, taip pat nustatyta gausa dinaminių kriminogeninių veiksnių, didinančių rizika ateityje vėl nusikalsti (lėšų valdymo sunkumai; ankstesnis piktnaudžiavimas narkotikais; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu; būdingas impulsyvus elgesys; būdingas agresyvus/kontroliuojantis elgesys; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; priežiūros apribojimų pažeidimai). Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek T. J. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui.
Teismas taip pat vertina, kad nuteistajam šis teistumas šeštasis, laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą, nuteistas už 8 nusikaltimus, susijusius su plėšimu bei vagystėmis. Ankstesni nuosprendžiai taip pat buvo susiję su nusikaltimais nuosavybei, taip pat su smurtu, disponavimu narkotinėmis medžiagomis. Nuteistasis taip pat ne kartą baustas administracine tvarka už smulkias vagystes, taip pat už vairavimą išgėrus, psichotropinių medžiagų vartojimą. Nors bausmės atlikimo metu nuteistasis nebuvo pastebėtas ar sulaikytas būdamas apsvaigęs nuo narkotikų ar alkoholio, tačiau tai negarantuoja ir neužtikrina tolimesnio gyvenimo be izoliacijos ir be priklausomybių. Minėtos aplinkybės neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių, kas didina nuteistojo pavojingumą visuomenei, todėl šiuo atveju būtina griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Nuteistasis nėra linkęs laikytis visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių, kas asmenį charakterizuoja neigiamai ir sudaro pagrindą pagrįstai abejoti, kad laisvėje asmuo jau sugebės tinkamai įsilieti į visuomenę ir gyventi laikantis nustatytų elgesio taisyklių.
Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis šiuo metu bausmę atlieka už nusikalstamą veiką, kurią galima priskirti modeliui – pastaruoju metu vykdytos veikos, susijusios su turtinėmis teisėmis ir interesais. Nusikalstamos veikos vis sunkėja, todėl daromų nusikalstamų veikų kryptingumas parodo nuteistojo nenorą keistis bei keisti gyvenimo būdą, gyventi socialiai teisingą gyvenimą. Tokia nuteistojo kriminalinė patirtis suponuoja prielaidas apie nuteistojo nepakankamą gebėjimą išvengti rizikingų situacijų ir neabejotinai didina tiek paties nuteistojo, tiek ir jo įvykdytų nusikaltimų pavojingumą visuomenei bei sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje, kadangi nuteistojo veiksmai sietini su jau susiformavusiu nuteistojo polinkiu nusikalsti ir nesilaikyti visuomenėje priimtų gyvenimo taisyklių. Nors socialinio tyrimo išvadoje teigiama, kad stebima teigiama motyvacija darbinei veiklai, nuteistasis pateikė dokumentus, kad lygtinio paleidimo atveju turės galimybę dirbti mėsos cecho darbininko pareigose, tačiau pažymėtina, kad dabartinė nusikalstama veika vykdyta iš finansinių paskatų. Vertinant duomenis apie nuteistojo lėšų tvarkymą matyti, kad nuteistasis turi teikti išlaikymą dukrai, nėra sumokėjęs paskirtų administracinių baudų, turi atlyginti priteistus civilinius ieškinius. Tokie finansiniai įsipareigojimai yra reikšmingi vertinant nuteistojo padėtį. Šiuo atveju nėra garantijų, kad net turėdamas galimybę dirbti oficialiai, nuteistasis tą darys ir neieškos materialinės naudos, siekiant savanaudiško tikslo iš nelegalios veiklos, nes nuteistojo padaryti nusikaltimai įvykdyti siekiant turtinės naudos būtent nelegaliais būdais.
Teismas atkreipia dėmesį, kad nuteistajam T. J. per visą bausmės atlikimo laiką buvo keturis kartus atliktas nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas (2024 m. rugpjūčio 8 d., 2024 m. rugsėjo 18 d., 2024 m. gruodžio 17 d., 2025 m. liepos 4 d.) ir šių vertinimų metu buvo nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika, todėl akivaizdu, kad nuteistasis ženklios pažangos nepadarė ir savo nepriekaištingu elgesiu dar gali riziką koreguoti (mažinti).
Teismas sutinka su nuteistojo argumentu, jog jo elgesys laisvės atėmimo bausmės metu pasikeitė, jis stengiasi įgyvendinti resocializacijos planą. Tačiau dar kartą pažymėtina, kad šiuo metu nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo – laikosi jam taikomų taisyklių ir ribojimų, ko rezultate jo elgesys buvo įvertintas bausmės atlikimą nustatant tęsti atviro tipo bausmės atlikimo sąlygomis.
Teismas atkreipia dėmesį, jog vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas – kaltininkas dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip bausmės esmė būtų iškreipta. Nuteistojo T. J. atveju, įvertinus nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo požiūrį į bausmės atlikimą bei didelę neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalį, kitus lygtinio paleidimo taikymui svarbius kriterijus, nuteistajam valstybės taikomas prievartos poveikis nebūtų adekvatus bei proporcingas, kad jį paveiktų ir sulaikytų nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo ateityje, t. y. tai sudarytų klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo. Teismas mano, kad nuteistajam per skubotai pritaikytas lygtinis paleidimas (teisinės padėties sušvelninimas) pažeistų visuomenės saugumo interesus, nes į visuomenę būtų sugrąžintas nusikaltęs asmuo, kuriam gali susiformuoti klaidinga nuomonė dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką, o tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų.
Teismas atkreipia dėmesį, kad lygtinis paleidimas nėra paskatinamoji priemonė skiriama nuteistajam už nepriekaištingą elgesį, iniciatyvą ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, stropų darbą ar mokymąsi. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės turi leisti neabejoti, kad bausmės tikslai yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės. Atsižvelgiant į visų nustatytų aplinkybių visumą darytina išvada, kad nuteistojo pataisos procesas dar nėra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai nėra pasiekti. Konstatuotina, jog nuteistasis T. J. daro pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga dar nėra pakankama lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu nuteistajam T. J. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikytinas – prokurorės skundas tenkintinas ir Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos Pravieniškių 1-ojo kalėjime nutarimas keistinas, netaikant nuteistajam T. J. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 3 punktu, 5 dalimi, teismas
nutaria:
Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Birutės Čekauskienės tenkinti.
Pakeisti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2025 m. rugpjūčio 4 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam ir nuteistajam T. J. netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse.