Kauno apygardos teismo nutartis

2021-03-04 · Civilinė byla Nr. e2S-631-601/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-03-04
Bylos Nr.
e2S-631-601/2021
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-01417-2021-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Evaldas Burzdikas
Suinteresuotas asmuo
K. M.
Pareiškėjas
I. C.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-631-601/2021Teisminio proceso Nr. 2-69-3-01417-2021-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.2; 3.3.2.3; 3.3.2.5 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. kovo 4 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens K. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 28 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2SP-5403-962/2021 pagal pareiškėjos I. C. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdomojoje byloje Nr. 0114/20/01635, suinteresuoti asmenys – antstolė S. V. ir K. M..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja I. C. Kauno apylinkės teismui 2021 m. sausio 27 d. pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones vykdomojoje byloje Nr. 0114/20/01635 – sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje iki bus išnagrinėtas pareiškėjos skundas dėl antstolės S. V. veiksmų vykdomojoje byloje ir 2021 m. sausio 6 d. sprendimų nevykdymo akto Nr. S-21-114-321 panaikinimo.

2. Nurodė, kad ji 2021 m. sausio 26 d. pateikė skundą antstolei, prašydama pripažinti neteisėtais antstolės veiksmus pradedant vykdomąją bylą Nr. 0114/20/01635 ir 2021 m. sausio 6 d. surašytą sprendimų neįvykdymo aktą. Todėl tęsiant identiškus veiksmus, t. y. surašant tolimesnius sprendimų neįvykdymo aktus dėl Anglijos teismo 2019 m. gruodžio 9 d. sprendimo nevykdymo, bus padaryta žala nepilnamečio vaiko L. L. C. interesams. Juolab, kad Norvegijos Karalystės Vyriausybės sprendimu nuo 2020 m. lapkričio 9 d. įsigaliojo naujos taisyklės dėl COVID-19 infekcijos, t. y. iš Lietuvos Respublikos į Norvegijos Karalystę atvykę asmenys privalo atlikti 10 dienų saviizoliaciją, įskaitant ir nepilnamečius vaikus. Vadinasi pareiškėjai priverstinai vykdant antstolės įpareigojimą perduoti sūnų tėvui (leidžiant išvykti savaitgalio dienoms į Norvegiją), po šių trijų dienų vaikas fiziškai negalės būti grąžintas į Lietuvą motinai (įstatyminei atstovei) dėl privalomo saviizoliacijos laikotarpio. Todėl šiuo sudėtingu laikotarpiu bendraujant su kitu šeimos ar namų ūkiu, prioritetas teiktinas nuotoliniam būdui. Pareiškėja pabrėžė, kad šalių sūnus Lietuvoje lanko pradinę mokyklą, nuo 2021 m. sausio 4 d. mokinių pradinis ugdymas yra tęsiamas, todėl, vykdant antstolės patvarkymą dėl vaiko išvežimo į Norvegiją, pažeidžiama vaiko teisė į mokslą. Be to, staigus aplinkos pasikeitimas neigiamai paveiks vaiko psichologinę ir emocinę būseną.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Kauno apylinkės teismas skundžiama 2021 m. sausio 28 d. nutartimi prašymą tenkino ir sustabdė vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0114/20/01635 iki bus išnagrinėtas pareiškėjos 2021 m. sausio 26 d. skundas dėl antstolės S. V. veiksmų vykdomojoje byloje ir 2021 m. sausio 6 d. sprendimų nevykdymo akto Nr. S-21-114-321 panaikinimo ir įsiteisės šiuo klausimu priimtas procesinis sprendimas.

Šalies argumentai

4. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėja yra pateikusi skundą dėl antstolės veiksmų ir sprendimų neįvykdymo akto panaikinimo, įvertinęs prašymo dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo argumentus, taip pat preliminariai įvertinęs skunde dėl antstolės veiksmų išdėstytas aplinkybes, sprendė, jog nėra galimybės daryti vienareikšmišką išvadą, kad pareiškėjos 2021 m. sausio 26 d. skundas yra akivaizdžiai nepagrįstas. Teismas pažymėjo, kad išnagrinėjus skundą ir galimai nustačius, jog antstolės veiksmai vykdomojoje byloje Nr. 0114/20/01635 yra neteisėti, būsimo, galimai pareiškėjai palankaus teismo procesinio sprendimo įvykdymas būtų apsunkintas ar pasidarytų nebeįmanomas, kadangi tokia aplinkybė būtų pagrindas naujiems teisminiams procesams. Be to, anot teismo, galimai būtų neužtikrinti nepilnamečio vaiko interesai į ugdymą. Teismas laikė, kad skundo nagrinėjimo laikui sustabdžius skundžiamų antstolės veiksmų vykdymą, nebūtų pažeistas skolininkės ir išieškotojo teisių ir teisėtų interesų gynimo balansas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

5. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo K. M. Kauno apygardos teismo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 28 d. priimtą nutartį ir skirti pareiškėjai baudą iki 5 000 Eur už nepagrįsto skundo pareiškimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Pareiškėjos reikalavimai yra prima facie nepagrįsti ir turintys piktnaudžiavimo procesu požymių, o ginčas apskritai neteismingas Lietuvos teismams, nes, remiantis 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000 (toliau – Reglamentas) 47 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos teismai neturi jurisdikcijos spręsti klausimų dėl Anglijos Karališkojo teisingumo teismo Šeimos bylų skyriaus 2019 m. gruodžio 9 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo patvirtintas pažymėjimu pagal Reglamento 41 straipsnio 1 dalį, galiojimo ir vykdytinumo Lietuvoje, kadangi valstybės narės, į kurią išvežtas vaikas, turi teisę spręsti tik procesinius klausimus, kaip tai suprantama pagal Reglamento 47 straipsnio 1 dalį, t. y. klausimus dėl sprendimo vykdymo tvarkos. Tuo tarpu pareiškėjos skundas nesusijęs nei su formos reikalavimais, nei su procesiniais klausimais, t. y. juo pareiškėja ginčija Anglijos Karališkojo teisingumo teismo Šeimos bylų skyriaus 2019 m. gruodžio 9 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo patvirtintas pažymėjimu pagal Reglamento 41 straipsnio 1 dalį, galiojimas ir vykdytinumas Lietuvoje;

1.2. Pareiškėja šioje byloje nepateikė jokių argumentų ir įrodymų, kad Anglijos teismo 2019 m. gruodžio 9 d. sprendimas nesuderinamas ir kaip nesuderinamas su paskesnėmis Anglijos teismo 2020 m. kovo 27 d., 2020 m. liepos 7 d. ir 2020 m. liepos 15 d. nutartimis dėl laikinųjų apsaugos priemonių, susijusių su bendravimu su vaiku, kurių galiojimas yra pasibaigęs. Juolab, kad Anglijos teismo 2019 m. gruodžio 9 d. sprendimas, patvirtintas Reglamento 41 straipsnio pažymėjimu, yra Anglijos, kaip kilmės valstybės, sprendimas, pripažįstamos ir vykdomos Lietuvoje, kaip vykdymo valstybėje narėje, nereikalaujant skelbti vykdytinu ir be galimybės ginčyti jo pripažinimą;

1.3. Anglijos Karališkojo teisingumo teismo Šeimos bylų skyriaus 2019 m. gruodžio 9 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymo visiškas sustabdymas, tame tarpe ir sprendimo dalyje, numatančioje vaiko ir tėvo bendravimą kiekvieno mėnesio paskutinį savaitgalį, taip pat bendravimą „Skype“ programa bei skolininkės pareigą pateikti vaiko tėvui duomenis apie vaiko pasiekimus mokykloje, iš esmės pažeidžia apelianto sūnaus prigimtinę teisę bendrauti su tėvu;

1.4. Sustabdant visus vykdymo veiksmus, nebuvo siekiama proceso šalių – išieškotojo ir skolininko interesų pusiausvyros, buvo visiškai neįvertinti mažamečio vaiko prioritetiniai interesai bendrauti su tėvu.

Atsiliepimas

6. Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėja I. C. apeliacinės instancijos teismo prašo apelianto K. M. atskirąjį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 28 d. nutartį palikti nepakeistą ir priteisti iš apelianto K. M. pareiškėjos I. C. naudai bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėja taip pat prašo nelaikyti advokato padėjėjo P. M. apelianto K. M. atstovu apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

2.1. K. M. atskirąjį skundą pasirašė jo atstovai advokatė L. G. ir advokato padėjėjas P. M., tačiau, kadangi pagal galiojantį teisinį reguliavimą advokato padėjėjas gali atstovauti tik pirmosios instancijos teismuose ir ne anksčiau kaip po vienerių metų nuo advokato padėjėjo praktikos pradžios, todėl pripažintina, kad apeliantui apeliacinės instancijos teisme atstovauja netinkamas atstovas;

Šalies argumentai

2.2. Apeliantas teigdamas, kad pareiškėjos reikalavimai yra nepagrįsti ir turintys piktnaudžiavimo procesu požymių, nepateikė tai patvirtinančių įrodymų, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnio nuostatą, įpareigojančią ginčo šalį nurodyti aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo ieškininius reikalavimus, bei pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius išdėstytas aplinkybes;

2.3. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pagrįstai konstatavo, kad pareiškėja tikėtinai pagrindė savo reikalavimo pagrįstumą. Pareiškėja skunde nurodė, jog po Anglijos Karališkojo teisingumo teismo Šeimos bylų skyriaus 2019 m. gruodžio 9 d. sprendimo, kurio pagrindu išduotas 2020 m. lapkričio 13 d. Europos vykdomasis raštas, buvo priimti trys vėlesni (2020 m. kovo 27 d., 2020 m. liepos 7 d. ir 2020 m. liepos 15 d.) Aukštojo teisingumo teismo Šeimos bylų skyriaus sprendimai dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos. Todėl šiuo atveju taikytina taisyklė, jog teismo sprendimas, patvirtintas paz?yme?jimu pagal Reglamento 41 straipsnio 1 dali? ar 42 straipsnio 1 dali?, negali bu?ti vykdytinas, jei jis nesuderinamas su paskesniu vykdytinu teismo sprendimu;

2.4. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, t. y. nesustabdžius vykdomosios bylos Nr. 0114/20/01635, būtų pažeisti nepilnamečio vaiko L. L. C. interesai. Priverstinai vykdant antstolės įpareigojimus perduoti sūnų tėvui ir leidžiant išvykti jam savaitgalio dienoms į Norvegiją, dėl privalomos saviizoliacijos Norvegijos Karalystėje vaikas fiziškai negalės būti gražintas į Lietuvą vaiko motinai po trijų dienų. Be to, vykdant antstolės 2020 m. gruodžio 2 d. patvarkymą dalyje dėl vaiko išvežimo į Norvegiją, akivaizdžiai pažeidžiama vaiko teisė į mokslą, nes jis lanko (duomenys neskelbtini) gimnaziją. Staigus aplinkos pasikeitimas neigiamai paveiks ir vaiko psichologinę bei emocinę būseną, turės neigiamos įtakos saugumo jausmui. Juolab, kad tarp tėvo ir mažamečio sūnaus nėra užsimezgęs emocinis ryšys;

2.5. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad skundžiama nutartimi buvo sustabdytas Anglijos Karališkojo teisingumo teismo Šeimos bylų skyriaus 2019 m. gruodžio 9 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini). Priešingai, pirmosios instancijos teismas vertino tik įrodymus, preliminariai patvirtinančius antstolės veiksmų, pradedant vykdomąją bylą ir surašant sprendimų neįvykdymo aktą, neteisėtumą, kadangi po Anglijos Karališkojo teisingumo teismo Šeimos bylų skyriaus 2019 m. gruodžio 9 d. sprendimo, kurio pagrindu išduotas 2020 m. lapkričio 13 d. Europos vykdomasis raštas, buvo priimti trys vėlesni Aukštojo teisingumo teismo Šeimos bylų skyriaus sprendimai dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

8. Pareiškėja I. C. teigia, kad apeliantas yra netinkamai atstovaujamas advokato padėjėjo P. M., tačiau iš civilinės bylos elektroninės bylos kortelės matyti, jog apelianto K. M. atskirąjį skundą per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą pateikė ir jį pasirašė advokatė L. G.. Šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad apeliantas yra netinkamai atstovaujamas apeliacinės instancijos teisme, todėl toliau sprendžiamas klausimas dėl ginčo esmės.

9. Šioje byloje kilęs ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas pareiškėjos prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo procese, teisėtumo ir pagrįstumo.

10. CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones – ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas bei nustatyta grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1499/2014).

11. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog pagrįstos abejonės dėl pareiškėjui palankaus sprendimo priėmimo yra ir tada, kai dėl ginčo esmės yra priimtas pareiškėjui nepalankus teismo sprendimas, nepriklausomai nuo to, kad jis yra priimtas po teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir (ar) yra neįsiteisėjęs (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-222/2014; 2016 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-312-407/2016; 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartis Nr. e2-1081-943/2017, 2020 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1558-302/2020; 2020 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1297-370/2020).

12. Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 2 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2YT-5224-1043/2021, atmestas pareiškėjos I. C. skundas dėl antstolės 2020 m. lapkričio 30 d. patvarkymo Nr. S-20-114-14714, kuriuo buvo priimtas 2020 m. lapkričio 13 d. Europos vykdomasis raštas, ir 2020 m. gruodžio 2 d. patvarkymo Nr. S-20-114-14996, įpareigojančio I. C. atlikti patvarkyme nurodytus veiksmus. Ir, nors „Liteko“ duomenų sistemoje nėra duomenų apie šios nutarties įsiteisėjimą, tačiau vien ši aplinkybė, kad skundas dėl antstolio veiksmų buvo atmestas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, leidžia spręsti, jog viena iš būtinų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų, t. y. tikėtinas skundo dėl antstolio veiksmų (kurio pagrindu taikomos laikinosios apsaugos priemonės) pagrįstumas – neegzistuoja. Taigi, nepaisant to, kad minėta Kauno apylinkės teismo nutartis neįsiteisėjusi, tai nepaneigia abejonių dėl skundo pagrįstumo, o tai laikoma pakankamu pagrindu atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, šiuo konkrečiu atveju – pakankamu pagrindu taikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti. Juolab, kad apeliacinės instancijos teismas šioje bylos nagrinėjimo stadijoje išimtinių aplinkybių, kurios pateisintų laikinųjų apsaugos priemonių taikymą nagrinėjamoje situacijoje, nenustatė.

13. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – pareiškėjos prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

14. Apeliantas K. M. atskirajame skunde prašo skirti pareiškėjai baudą iki 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesu, t. y. už akivaizdžiai nepagrįsto skundo pareiškimą. Išties, CPK 95 straipsnyje yra įtvirtinta teisė skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, tame tarpe ir už nesąžiningą nepagrįsto ieškinio pareiškimą. Tačiau šios įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2012, 2015 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-638-464/2015). Teisėtas ir pagrįstas asmens naudojimasis procesinėmis teisėmis, jeigu nenustatytas tyčinis nesąžiningas elgesys, negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2682/2013). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepagrįsto procesinio dokumento pateikimo faktas nesudaro pagrindo konstatuoti pareiškėjos piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Šiuo atveju byloje nėra jokio pareiškėjos pateikto „skundo“, o tik prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių, tačiau, nors šis prašymas laikomas nepagrįstu, byloje nėra kitų duomenų, leidžiančių pagrįsti, kad pareiškėja nesąžiningai naudojasi savo procesinėmis teisėmis, pateikdama prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių.

15. Tenkinus atskirąjį skundą, pareiškėjos prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 28 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos I. C. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Evaldas Burzdikas