Kauno apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos I. C. skundą dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0114/20/01635, suinteresuoti asmenys antstolė S. V. ir K. M.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas

Dėl jurisdikcijos

Antstolio procesinių veiksmų teisėtumą civilinio proceso kodekso (toliau CPK) nustatyta tvarka kontroliuoja teismas (Antstolių įstatymo 27 straipsnio 1 dalis). CPK 510-512 straipsniuose numatyta antstolių veiksmų apskundimo tvarka. Įstatymų nustatyta tvarka gali būti skundžiami antstolio procesiniai veiksmai ar atsisakymas atlikti procesinius veiksmus. Taigi nepaisant to, kad antstolis vykdo užsienio valstybės teismo sprendimą, antstolio, veikiančio Lietuvos Respublikos teritorijoje, procesinių veiksmų teisėtumo kontrolė priskirtina Lietuvos teismų kompetencijai. Nagrinėjamu atveju skolininkė skundžia antstolio veiksmus, t. y. prašo panaikinti antstolio priimtus patvarkymus, o šių klausimų nagrinėjimas priskirtinas vykdymo vietos valstybės teismo kompetencijai. Esant šioms aplinkybėms nėra teisinio pagrindo nutraukti civilinę bylą kaip neteismingą Lietuvos teismams.

Dėl skolininkės skundo

Teismo sprendimo vykdymas – baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės. Vykdymo veiksmus atlieka specialusis viešosios teisės subjektas – antstolis. Antstolis, atlikdamas jam įstatymo priskirtas funkcijas vykdymo procese, turi vadovautis bendraisiais teisiniais interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Antstolio funkcijos yra vykdomųjų dokumentų vykdymas.

Remiantis civilinės bei vykdomosios bylos medžiaga nustatyta, kad antstolei buvo pateikti Reglamentą atitinkantys dokumentai – Anglijos karališkojo teismo Šeimos bylų skyriaus 2019 m. gruodžio 9 d. sprendimas dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos, išieškotojas K. M., skolininkas I. C., kurio pagrindu buvo išduotas 2020 m. lapkričio 13 d. Europos vykdomasis raštas Nr. FD20P00126. Anglijos karališkasis teismas nustatė šią bendravimo tvarką:

Motina su Liam 2019 m. praleis Kūčias, Kalėdų dieną ir bokso dieną ir turės teisę nuvykti su juo į Lietuvą, kad anūkas susitiktų su savo seneliais. 2020 m. Kūčias, pirmąją Kalėdų dieną ir antrąją Kalėdų dieną tėvas turi teisę bendrauti su Liam ir nusivežti Liam šventėms į Norvegiją;

Tėvas turi teisę bendrauti su Liam per „Skype“ kiekvieną nelyginę dieną 18 - 19 val., tėvai turėtų pranešti vienas kitam, jei tokį pokalbį reikėtų pavėlinti ir tokiu atveju pokalbis nebūtinai turi trukti visą valandą;

Taip pat vaikas ir gali susitikti ir kitais atvejais, dėl kurių tėvai susitartų raštu.

Motina turi pranešti tėvui apie visus mokyklos renginius, tėvų susirinkimus, mokykloje kylančius klausimus ir visas mokyklos organizuojamas keliones. Motina privalo pateikti tėvui duomenis apie Liam pasiekimus mokykloje.

Antstolė 2020 m. lapkričio 30 d. patvarkymu Nr. S-20-114-14714 priėmė vykdyti 2020 m. lapkričio 13 d. Europos vykdomąjį raštą – Karališkojo teisingumo teismo Šeimos bylų skyriaus 2019 m. gruodžio 9 d. sprendimą Nr. FD20P00126 byloje dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos. 2020 m. gruodžio 2 d. patvarkymu Nr. S-20-114-14996, įpareigojo I. C. atlikti šiuos veiksmus:

1.1. 2020 m. Kūčias, pirmąją Kalėdų dieną ir antrąją Kalėdų dieną tėvas turi teisę bendrauti su Liam ir nusivežti Liam šventėms į Norvegiją. Sudaryti sąlygas ir iš anksto paruošti vaiką.

1.2. Tėvas turi teisę bendrauti su Liam per „Skype“ kiekvieną nelyginę dieną 18 - 19 val., tėvai turėtų pranešti vienas kitam, jei tokį pokalbį reikėtų pavėlinti ir tokiu atveju pokalbis nebūtinai turi trukti visą valandą. Sudaryti sąlygas ir netrukdyti vaiko ir tėvo bendravimui.

1.3. Motina turi pranešti tėvui apie visus mokyklos renginius, tėvų susirinkimus, mokykloje kylančius klausimus ir visas mokyklos organizuojamas keliones. Motina privalo pateikti tėvui duomenis apie Liam pasiekimus mokykloje.

1.4. Trumpąsias pavasario, rudens ir žiemos (angl. halfterms) atostogas tėvai turi dalytis per pusę, kaip sutarta. Apie tai tėvai turi susiderinti ir iš anksto paruošti vaiką.

2. Įpareigoti I. C. vykdyti sprendimą, netrukdyti ir nesudaryti kliūčių K. M. bendrauti su sūnumi.

Skolininkė antstolės veiksmų neteisėtumą priimant vykdomąjį dokumentą vykdyti bei patvarkymą dėl sprendimo vykdymo kildina iš to, kad po Anglijos karališkojo teismo Šeimos bylų skyriaus 2019 m. gruodžio 9 d. sprendimo buvo priimti trys vėlesni Aukštojo teisingumo teismo Šeimos bylų skyriaus sprendimai dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos: 2020 m. kovo 27 d. sprendimas, 2020 m. liepos 9 d. sprendimas ir 2020 m. liepos 15 d. sprendimas. Skolininkės teigimu minėti sprendimai buvo patvirtinti Tarybos Reglamento (EB) Nr. 2201/2003 42 straipsnyje nurodytais sertifikatais ir yra naujausi vykdytini dokumentai. Kadangi Anglijos teismo 2019-12-09 sprendimas nesuderinamas su paskesniais Anglijos teismo 2020-03-27, 2020-07-07 ir 2020-07-15 vykdytinais sprendimais, jis negali būti vykdytinas remiantis 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos Reglamento (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo (toliau Reglamentas) 47 straipsnio 2 dalimi.

Reglamento 41 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bendravimo teisės, suteiktos valstybėje narėje priimtu vykdytinu teismo sprendimu, yra pripažįstamos ir vykdomos kitoje valstybėje narėje nereikalaujant skelbti vykdytinu ir be galimybės ginčyti jo pripažinimą, jei tas teismo sprendimas buvo patvirtintas pažymėjimu kilmės valstybėje narėje pagal šio straipsnio 2 dalį. Nagrinėjamu atveju 2019-12-09 Anglijos teismo sprendimas buvo patvirtintas Reglamente numatytu pažymėjimu. Reglamento 47 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad tam tikrais atvejais teismo sprendimas, patvirtintas pažymėjimu pagal 41 straipsnio 1 dalį, negali būti vykdomas, jei jis nesuderinamas su paskesniu vykdytinu teismo sprendimu.

2020 m. kovo 27 d. Anglijos teismas priėmė sprendimą dėl pasimatymo teisių, kuriuo, suteikę teisę kontaktuoti netiesiogiai, tik šiame etape, du kartus per savaitę iki 30 minučių vienu metu. Teismas taip pat nurodė, kad 2020 m. kovo 27 d. neišduos grąžinimo akto, o galutinis posėdis dėl šios bylos Aukščiausiojo teisingumo teismo Šeimos skyriuje įtrauktas į pirmos laisvos po 2020 m. gegužės 4 d. dienos darbotvarkę (7 punktas).

2020 m. liepos 7 d. sprendimu motina buvo įpareigota užtikrinti kontaktą tarp nepilnamečio vaiko ir vaiko tėvo per „Skype“ ateinančias 6 dienas, 20 minučių kiekvieną vakarą, 19 val. Lietuvos laiku, pradedant liepos 9 d.

2020 m. liepos 15 d. sprendimu, kuriuo išieškotojui K. M. nustatyta bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka:

- 2020 m. liepos 25 ir 26 dienomis (paeiliui einančius šeštadienį ir sekmadienį) nuo 11:00 iki 17:00 val. kiekvieną dieną;

- 2020 m. rugpjūčio 29 ir 30 dienomis (paeiliui einančius šeštadienį ir sekmadienį) nuo 11:00 iki 17:00 val. kiekvieną dieną;

- Minėtas bendravimas vyks Kaune, Lietuvoje;

- Vaiko perdavimo vieta bus prie Juodkrantės 11, Kaune, arba kitoje tėvų sutartoje vietoje, dėl kurios privaloma sutarti iš anksto prieš kiekvieną susitikimą;

- Tokie susitikimai vyks su sąlyga, kad tėvas perduos motinai savo Norvegijos pasą ir asmens tapatybės kortelę bei visus kitus turimus kelionės dokumentus. Motina jam grąžins dokumentus kiekvieno susitikimo pabaigoje. Jei tėvas pateiks dokumentus pasirašytame ir užantspauduotame voke, motina turės juos grąžinti tame pačiame užantspauduotame voke;

- Netiesioginis bendravimas per „Skype“ vyks sekmadienį, antradienį ir trečiadienį 19:00 val. Lietuvos laiku, po 20 minučių.

2020 m. liepos 15 d. sprendimu K. M. nurodyta „ <...> neišvežti ar nebandyti išvežti vaiko iš Lietuvos ir nenurodyti, neskatinti bei nesiūlyti to daryti jokiam kitam asmeniui“.

Taigi Anglijos teismo 2020 m. kovo 27 d. 2020 m. liepos 7 d. ir 2020 m. liepos 15 d. sprendimais buvo nustatyti konkretūs laikotarpiai dėl bendravimo teisių / pareigų: 2020 m. kovo 27 d. sprendime bendravimo tesiės nustatytos tik šiame etape ir nurodoma kita posėdžio data po 2020 m. gegužės 4 d. dienos; 2020 m. liepos 7 d. sprendimu – ateinančiom 6 dienoms, 2020 m. liepos 15 d. sprendimu – 2020 m. liepos 25 ir 26 dienomis ir 2020 m. rugpjūčio 29 ir 30 dienomis. Visi šie laikotarpiai yra pasibaigę. Pažymėtina, kad Europos vykdomasis dokumentas išduotas 2020 m. lapkričio 13 d., t. y. jau po skolininkės nurodomų 2020 m. kovo 27 d. 2020 m. liepos 7 d. ir 2020 m. liepos 15 d. priimtų teismo sprendimų. Vykdomasis dokumentas jis yra priimtas vykdymui 2020 m. lapkričio 30 d. Vykdymo veiksmai atliekami dėl vėlesnių bendravimo laikotarpių, kurie nepatenka į 2020 m. kovo 27 d. 2020 m. liepos 7 d. ir 2020 m. liepos 15 d. priimtuose teismo sprendimuose nurodomus laikotarpius. Pagal Reglamento 47 straipsnio 2 dalį vykdytinas sprendimas yra toks, kuris paskelbtas vykdytinu pagal Reglamento 2 skirsnį arba patvirtintas pažymėjimu pagal Reglamento 41 straipsnio 1 dalį arba 42 straipsnio 2 dalį. Nagrinėjamoje byloje nors ir teigiama, kad šie sprendimai patvirtinti sertifikatais pagal 42 straipsnį, tačiau kartu su jais nėra pateikti Reglamente nustatytos formos pažymėjimai. Atsižvelgiant į visas aukščiau nurodytas aplinkybes nėra teisinio pagrindo taikyti Reglamento 47 straipsnio 2 dalį numatančią draudimą vykdyti teismo sprendimą, patvirtintą pažymėjimu pagal 41 straipsnio 1 dalį, kaip nesuderinamą su paskesniu vykdytinu teismo sprendimu.

Teismas konstatuoja, kad išduotas 2020 m. lapkričio 13 d. pažymėjimas, nurodytas Reglamento 42 straipsnyje, yra vykdomasis dokumentas, jis atitinka vykdomąjį raštą CPK 587 straipsnio 1 dalies 1 punkto prasme. Antstolis negali atsisakyti priimti vykdyti vykdomuosius dokumentus ar atlikti kitas Antstolių įstatymo 21 straipsnyje nustatytas funkcijas, vykdytinas jo veiklos teritorijoje, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 26 straipsnio 2 dalis). Įstatymai nesuteikia antstoliui teisės viršyti savo įgaliojimus ir spręsti, ar teismai pagrįstai priima atitinkamus sprendimus, antstolis privalo vykdyti įstatymų nustatytus vykdomuosius dokumentus, nagrinėjamu atveju – galiojančius A. T. vykdytinus dokumentus. Antstolė, nepažeisdama nei Europos Sąjungos, nei CPK nustatytų normų, priėmė vykdyti Reglamento reikalavimus atitinkančius dokumentus (vykdytiną teismo sprendimą ir pažymėjimą), kurie privalo būti besąlygiškai vykdomi tiek antstolės, tiek vykdymo proceso dalyvių, vadovaujantis CPK VI dalyje įtvirtintomis nuostatomis. Todėl nėra pagrindo pripažinti antstolės veiksmus neteisėtais ir naikinti skundžiamus patvarkymus.

Pažymėtina, kad prašymą sustabdyti pažymėjimu patvirtinto sprendimo vykdymą galima pateikti tik jurisdikciją turinčiam kilmės valstybės narės teismui pagal tos valstybės teisės sistemos nuostatas. Valstybėje narėje, kurioje vykdomas teismo sprendimas, negalima pateikti jokio pagrindo ginčijant tokio sprendimo vykdytinumą, nes šios valstybės narės teisės nuostatose reglamentuojami tik procesiniai klausimai. Tuo atveju jeigu dėl tam tikrų aplinkybių pasikeitė padėtis reikalaujanti stabdyti vykdymą ar nustatyti kitokią bendravimo tvarką – šį klausimą turi išnagrinėti jurisdikciją turintis kilmės valstybės narės teismas, bet ne vykdymo valstybės narės teismas.

Dėl baudos skyrimo

Suinteresuotas asmuo (išieškotojas) K. M. atsiliepimu prašo skirti skolininkei baudą iki 5000 Eur už akivaizdžiai nepagrįsto skundo pareiškimą, nes pareiškėja skundu, prisidengdama tariamai skundžiamais antstolio veiksmais pradedant vykdymą, atvirai siekia teisminiu keliu Lietuvoje nepripažinti A. K. teisingumo teismo Šeimos bylų skyriaus 2019 m. gruodžio 9 d. sprendimo Nr. FD20P00126, kuris buvo patvirtintas pažymėjimu pagal Reglamento 41 straipsnio 1 dalį.

Pažymėtina, kad CPK 95 straipsnyje yra įtvirtinti du savarankiški atsakomybės už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis taikymo pagrindai: 1) nesąžiningas nepagrįsto ieškinio pareiškimas, 2) sąmoningas veikimas prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Tai yra būtinosios sąlygos baudai už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2014). Bendriausia prasme piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis suprantamas kaip naudojimasis procesinėmis teisėmis ne pagal jų paskirtį. Dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pateikė nepagrįstą procesinį dokumentą (nagrinėjamu atveju – skundą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ar išsprendimą, gali būti pripažintas piktnaudžiaujančiu savo procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnis). Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2012, 2015 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-638-464/2015). Nagrinėjamu atveju skundo dėl antstolio veiksmų nors ir nepagrįsto, padavimas nesudaro pagrindo konstatuoti akivaizdų piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnis). Byloje nėra nustatyta sąmoningo reiškimo nepagrįstų reikalavimų, siekiant teisei priešingų tikslų, apraiškų skolininkės elgesyje, todėl prašymas dėl baudos skyrimo atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 510 straipsniu, 513 straipsniu,

nutaria:

pareiškėjos I. C. skundą dėl antstolės 2020 m. lapkričio 30 d. patvarkymo Nr. S-20-114-14714 ir 2020 m. gruodžio 2 d. patvarkymo Nr. S-20-114-14996 atmesti.

Suinteresuoto asmens K. M. prašymą dėl baudos skyrimo atmesti.

Nutarties patvirtintus nuorašus išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.