Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2021-06-25 · Baudžiamoji byla Nr. e1-2002-1133/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2021-06-25
Bylos Nr.
e1-2002-1133/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-19102-2021-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė
Kaltinamasis
R. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-2002-1133/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-19102-2021-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.6; 2.12.1.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 25 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje R. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neklebtini), (duomenys neklebtini) pilietis, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neklebtini), faktiškai gyvenantis (duomenys neklebtini), išsiskyręs, aukštojo išsilavinimo, užsiimantis individualia veikla, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

R. K. 2021 m. birželio 12 d., apie 19.15 val., Vilniuje, Lukšio gatvėje, ties pastatu Nr. 23, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Opel Zafira“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 3,76 promilės etilo alkoholio koncentracija. Tokiais savo veiksmais R. K. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis R. K. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2021 m. birželio 12 d., apie 15 val., jis kartu su savo pažįstama atvyko į kavinę „Etno Dvaras“, esančią Vilniuje, P. Lukšio g. 23. Jiems būnant kavinėje jis vartojo alkoholinius gėrimus, kiek išgėrė pasakyti negali, gali būti, kad nemažai. Pasielgė neatsakingai ir sėdo už automobilio „Opel Zafira“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) vairo. Prisiima visą atsakomybę dėl savo neapgalvoto poelgio. Labai apgailestauja dėl to, kad nusprendė sėstis už vairo. Jam sėdus už vairo ir pavažiavus kelis metrus, automobilių stovėjimo aikštelėje, prie jo privažiavo policijos pareigūnai, kurie jį sustabdė. Prie jo priėjęs policijos pareigūnas pasiteiravo, ar jis vartojo alkoholį ir pasiūlė alkotesterio pagalbą pasitikrinti blaivumą. Jis sutiko. Alkotesterio pagalba pirmu pūtimu jam buvo nustatytas 3,99 promilės girtumas, antru pūtimu – 3,76 promilės girtumas (priedo b. l. 58-60).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltę, padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys:

Liudytojo M. G. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, jog 2021 m. birželio 12 d. jis dirbo pagal iš anksto numatytą grafiką. Patruliuojant Vilniaus mieste kartu su vyriausiuoju patruliu A. D., apie 18.50 val., iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus gavo pranešimą, kad Vilniuje, Kubiliaus g. 16, į kavinę atvažiavo automobilis „Opel Zafira“ (v. n. (duomenys neskelbtini)), kurio vairuotojas galimai neblaivus. Atvykus nurodytu adresu rado tvarkingai priparkuotą nurodytą automobilį, kuriame žmonių nebuvo. Po kelių minučių prie automobilio pasirodė vyras, kuris atsisėdo į vairuotojo vietą ir pradėjo važiuoti. 2021 m. birželio 12 d., apie 19.15 val., automobilis „Opel Zafira“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) buvo sustabdytas. Priėjus prie automobilio ir pradėjus bendrauti su vairuotoju R. K., nuo jo sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli. Paklausus, kada paskutinį kartą vartojo alkoholį, asmuo teigė, kad prieš 30 minučių. Buvo nuspręsta patikrinti jo blaivumą. R. K. pirmu blaivumo patikrinimu nustatytas 3,99 promilės girtumas, apie 19.42 val., antru patikrinimu 3,76 promilės girtumas (priedo b. l. 37-39);

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rinktinės „Vytis“ vyriausiojo patrulio A. D. 2021 m. birželio 12 d. tarnybinio pranešimo duomenys, kurie iš esmės sutampa su liudytojo M. G. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais (priedo b. l. 7);

Bendrojo pagalbos centro duomenys, iš kurių matyti, jog 2021 m. birželio 12 d. 18.43 val. buvo gautas pranešimas, kad pranešėjas matė, kaip į kavinę prieš keletą minučių atvažiavo galimai neblaivus vairuotojas su „Opel Zafira“ (v. n. (duomenys neskelbtini)). Pranešimo metu vairuotojas su mergina buvo „Etno dvaras“ kavinėje (priedo b. l. 3-4);

Neblaivumo nustatymo aktas, alkotesterio kvitai ir alkotesterio patikros sertifikatas Nr. 1486888, iš kurių matyti, kad R. K. 2021 m. birželio 12 d. 19.20 val. buvo nustatytas 3,99 promilių girtumas, o antro tikrinimo metu, 2021 m. birželio 12 d. 19.42 val. nustatytas 3,76 promilių girtumas. Alkotesteris patikros metu buvo metrologiškai patikrintas ir tinkamas naudoti. Taip pat nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai (priedo b. l. 8-11);

Valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Regitra“ duomenys, iš kurių matyti, kad transporto priemonės „Opel Zafira“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) savininkas ir valdytojas yra V. A. (priedo b. l. 51);

Liudytojos L. A. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad automobilio „Opel Zafira“ (v. n. (duomenys neskelbtini) savininkas buvo jos vyras V. A., kuris (duomenys neklebtini) mirė. Jo turto paveldėjimo dokumentai dar yra tvarkomi, todėl minėtas automobilis iki šiol yra registruotas jo vardu, paveldėtojų yra ne vienas (priedo b. l. 41-42);

2021 m. birželio 16 d. savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo duomenys, iš kurių matyti, jog buvo pateiktas V. A. ir L. A. santuokos liudijimas bei V. A. mirties liudijimas (priedo b. l. 44-47);

Viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) „Emprekis“ duomenys, iš kurių matyti, kad 2021 m. birželio mėnesį automobilio „Opel Zafira“ (pasirinkti 2004 metai) kaina su PVM buvo 1 810 Eur (priedo b. l. 23).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, be kita ko, vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, patvirtina R. K. pareikštą kaltinimą, t. y. jog jis kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, pažeisdamas KET punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Opel Zafira“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 3,76 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Ši išvada grindžiama ne tik kaltinamojo visišku prisipažinimu ikiteisminio tyrimo metu, bet ir kitais pirmiau aprašytais įrodymais: BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, liudytojo M. G. parodymais, pareigūno A. D. tarnybinio pranešimo duomenimis, neblaivumo nustatymo aktu ir byloje esančiais alkotesterių kvitais. Minėti įrodymai patvirtina esmines kaltinimo aplinkybes, vieni kitus papildo bei detalizuoja. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti šių įrodymų objektyvumu.

Taigi, visuma aptartų įrodymų patvirtina, kad R. K. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas (nustatytas 3,76 promilių girtumas) ir norėjo taip veikti. Todėl jo veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus ir yra tenkinamas.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, R. K. pareiškė sutinkantis su tuo bei sutinkantis su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (priedo b. l. 74-75).

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Kaltinamojo R. K. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54, 61 straipsnių nuostatomis, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, padarymo aplinkybes ir jų baigtumą, kaltininko kaltės formą, asmenybę bei kitas jį charakterizuojančias aplinkybes.

R. K. padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. Yra viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra sunkinančių. Jis yra (duomenys neklebtini) metų amžiaus, Sodros duomenimis vykdantis individualią veiklą (priedo b. l. 73), anksčiau neteistas (priedo b. l. 71), per paskutinius 5 metus 2 kartus baustas administracine tvarka, baudos sumokėtos, nuobaudos negaliojančios (priedo b. l. 72). Byloje nėra surinkta duomenų apie jo registravimąsi Užimtumo tarnyboje, gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Atsižvelgiant į nurodytas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumą ir pasekmes, kaltinamojo itin didelį girtumo laipsnį, teismas sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu, mano, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti R. K. už padarytą nusikalstamą veiką parinkus BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą, kurios dydis nustatytinas šiek tiek didesnis nei įstatymo nustatytas už nesunkius nusikaltimus, t. y. 75 MGL dydžio baudą. Teismo įsitikinimu būtent tokia bausmė ir jos dydis bus teisinga ir proporcinga siekiamiems tikslams, nusikalstamos veikos pavojingumui, jos padarymo aplinkybėms bei R. K. asmenybei.

Esant įstatyme numatytam pagrindui, ši bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu iki 50 MGL dydžio baudos.

Teismas, įvertinęs R. K. asmenybę ir skirtinos baudos dydį, daro išvadą, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje nustatytas dviejų mėnesių po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo savanoriško baudos sumokėjimo terminas yra akivaizdžiai per trumpas. Dėl šios priežasties teismas vertina, kad yra teisinis pagrindas nustatyti ilgesnį kaltinamajam skirtinos bausmės – baudos – savanoriško mokėjimo laikotarpį – 6 mėnesius. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį bei jam skirtinas kitas poveikio priemones, būtent toks baudos sumokėjimo terminas šiuo atveju yra teisingas.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių taikymas

Teismo nuomone bausmės paskirčiai įgyvendinti R. K. turi būti skirtinos dvi baudžiamosios poveikio priemonės. Pagal BK 68 straipsnį – uždraudimas naudotis specialia teise; pagal BK 72 straipsnį – nusikalstamos veikos padarymo priemonės, t. y. automobilio ar jo vertės konfiskavimas.

BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Vertinant baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje (uždraudimo naudotis specialia teise), skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodamas transporto priemonę R. K. pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus kai jam nustatytas 3,76 promilių girtumas, kas atitinka sunkų girtumo laipsnį, kuris ženkliai viršija ne tik ribą, nuo kurios draudžiama vairuoti transporto priemones (0,4 promilės), tačiau ir ribą, nuo kurios asmenys yra traukiami baudžiamojon atsakomybėn (1,5 promilės), taigi jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą, be to, kaltinamasis važiavo ne vienas, su kitu asmeniu, savaitgalį, vakaro metu, kuomet gatvėse įprastai būna pakankamai intensyvus tiek kitų transporto priemonių, tiek pėsčiųjų eismas, kas rodo didesnį R. K. veikos pavojingumą. Atsižvelgiant į tai teismas mano, kad bausmės tikslus padės įgyvendinti baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas vairuoti kelių transporto priemones, kurios terminams nustatytinas didesnis nei minimalus terminas – 2 metams, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2021 m. birželio 13 d. Nustatytas mažesnis baudžiamojo poveikio priemonės terminas, nei prašė prokuroras, nes kaltininkas anksčiau neteistas, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, tokio pobūdžio teisės pažeidimą padarė pirmą kartą.

Pagal BK 72 straipsnio nuostatas baudžiamojo poveikio priemonė turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Remiantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas priklauso kitiems asmenims, teismas iš pradžių privalo įvertinti galimybę konfiskuoti tokį turtą remdamasis BK 72 straipsnio 4 dalimi ir, tik nesant tokios galimybės arba kai dėl tam tikrų priežasčių tai netikslinga, sprendžia klausimą dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo.

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika padaroma tyčia. Jos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio; be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Pagal teismų praktiką tokiu būdu panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-79-511/2018 ir kt.). Todėl nėra abejonės, kad automobilis, kurį apsvaigęs nuo alkoholio vairavo R. K. yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius.

Bylos duomenimis nustatyta, kad nusikaltimo padarymo metu vairuotas automobilis „Opel Zafira“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise priklausė ne kaltinamajam, o jo patėviui V. A.. Pastarasis (duomenys neklebtini) mirė, tačiau jo turto paveldėjimo dokumentai iki šiol nėra sutvarkyti, o paveldėtojais gali būti ne vienas asmuo. Esant šioms aplinkybėms, automobilio, kaip nusikaltimo padarymo priemonės, konfiskavimui iš trečiojo asmens nėra sąlygų, numatytų BK 72 straipsnio 4 dalyje, todėl, pagal baudžiamąjį įstatymą, iš kaltininko gali būti išieškoma tik konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma, kuri pagal VšĮ „Emprekis“ duomenis, šiuo atveju yra 1 810 Eur (skaičiuojant su PVM).

Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad turto kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą jį panaudoti nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią priemonę, bet jos vertę atitinkančią sumą, užtikrinami prevenciniai tikslai, t. y. kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ir kad nebūtų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančių daiktų, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos. Tokiu atveju labai aktualu apsvarstyti konfiskuotinos priemonės vertės išieškojimo proporcingumą įvertinant visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes šiam klausimui išspręsti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018), be kita ko atsižvelgti į kaltininko individualią situaciją ir realias galimybes sumokėti nustatytą sumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-195-788/2019).

Teismas, atsižvelgdamas į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumą ir padarymo aplinkybes (vairuota vakaro metu), nustatytą neblaivumą (3,76 promilės), konfiskuotino turto vertę (1 810 Eur), į kaltininko amžių ((duomenys neklebtini) metai), į paskirtą bausmę, jos dydį (75 MGL, sumažinus trečdaliu 50 MGL) ir dar vieną skirtą baudžiamojo poveikio priemonę, mano, kad nagrinėjamu atveju visos transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš kaltinamojo yra proporcinga poveikio priemonė jo padarytam teisės pažeidimui ir asmenybei, todėl iš R. K. išieškotina automobilio vertę atitinkanti pinigų suma – 1 810 Eur.

VI. Kiti klausimai

Kaltinamajam R. K. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti (priedo b. l. 61-62) – paliktinas iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos; specialiosios teisės sustabdymas (priedo b. l. 61-62) – paliktinas iki baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje, vykdymo pradžios; dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neklebtini)) paėmimas (priedo b. l. 61-62, 64) – paliktinas galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, perduotinas saugoti VĮ „Regitra“.

Iš bylos medžiagos matyti, kad R. K. buvo laikinai sulaikytas nuo 2021 m. birželio 12 d. 19.43 val. iki 2021 m. birželio 13 d. 17.09 val. (viena diena) (priedo b. l. 54, 66). Šis laikas, vadovaujantis BPK 140 straipsnio 9 dalimi, BK 65, 66 straipsniais, įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

R. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 75 MGL (3 750 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu, iki 50 MGL (2 500 Eur) dydžio baudos.

Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką, nuo 2021 m. birželio 12 d. 19.43 val. iki 2021 m. birželio 13 d. 17.09 val. (viena diena), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai ir nustatyti, kad galutinė mokėtina bauda – 48 MGL (2 400 Eur).

Nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta per 6 (šešis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, skirti R. K. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – 2 (dvejiems) metams, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, tai yra nuo 2021 m. birželio 13 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš R. K. valstybės naudai konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 810 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus dešimt eurų).

R. K. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti; specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti kelių transporto priemones vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti – panaikinti; dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neklebtini)) paėmimą – palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, perduoti saugoti VĮ „Regitra“.

Išaiškinti R. K. kad:

1. Vadovaujantis BVK 22 straipsnio 2 dalimi, baudos bausmę jis turi savanoriškai įvykdyti per 6 mėnesių laikotarpį po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo sumokant ją į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke „Luminor Bank AS Lietuvos skyrius“, banko kodas 40100, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, banko kodas 70440, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke AB „Swedbank“, banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, banko kodas 72300, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, banko kodas 71800, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke“, banko kodas 72900, nurodant įmokos kodą 6801, mokant konfiskuotino turto vertę – įmokos kodą 6610). Sumokėjęs baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą nuteistasis pateikia baudžiamąjį įsakymą priėmusio teismo raštinės tarnautojui banko kvitą (galima el. paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt, nurodant bylos Nr. e1-2002-1133/2021).

2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė pagal teismo išduotą vykdomąjį raštą vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

3. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsnio 7 dalimi, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

4. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsnio 8 dalimi, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

5. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

6. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

7. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

8. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

9. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė