Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. T. pareiškimą (patikslintą) dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys E. T., G. C., D. C. (D. C.), institucija, teikianti išvadą byloje, Alytaus miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje pareiškėja pareiškimą palaikė, paaiškino pareiškime nurodytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, jog J. T. gyveno Klaipėdoje. Kai mirė jo sutuoktinė, jį paėmė globoti, J. T. išsikėlė gyventi į Alytų. Nurodė, jog J. T. globoja, nes nedirba, augina vaiką, kartu prižiūri sutuoktino tėvą. Pažymėjo, jog kiti įpėdiniai palikimą priėmė. Prašė pareiškimą tenkinti.

Suinteresuoti asmenys G. C., D. C., institucija, teikianti išvadą byloje, Alytaus miesto savivaldybės administracijos socialinės paramos skyrius, atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta (Civilinio proceso kodekso 121 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 122 straipsnis, 123 straipsnio 1 dalis, 133 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

iš byloje esančios medžiagos, dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų nustatyta, kad neveiksniu pripažintas J. T. buvo sudaręs santuoką su V. T. (b. l. 8). Palikėja V. T. (duomenys neskelbtini) mirė (b. l. 11). Po palikėjos mirties liko jai nuosavybės teise priklausiusio nekilnojamojo turto (b. l. 12-17). Byloje pateiktas suinteresuoto asmens E. T. pareiškimas palikimo atsiradimo vietos notarei, kuriuo E. T. priėmė po palikėjos V. T. mirties atsiradusį palikinimą (b. l. 18). Pareiškėja pateikė duomenis, jog palikėjos V. T. įpėdiniai taip pat yra palikėjos sūnūs G. C. bei D. C.. Byloje pateikta 2017 m. lapkričio 20 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nutartis, kuria 2017 m. spalio 18 d. Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimu neveiksniu tam tikrose srityje pripažinto J. T., globėja ir turto administratore paskirta pareiškėja I. T. (b. l. 19-20). Teismo posėdyje pareiškėja paaiškino, jog per įstatymo nustatytą terminą J. T. palikimo priimti negalėjo dėl sveikatos būklės, pareiškėja jo teisių įgyvendinti negalėjo, kadangi nebuvo paskirta J. T. globėja, teisme vyko civilinės bylos dėl asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje nagrinėjimas.

Asmuo, turintis paveldėjimo teisę, šią teisę turi įgyvendinti remiantis įstatymo nuostatomis. Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą. Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią tam tikroms teisinėms pasekmėms sukurti – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (Civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). CK 5.57 straipsnis numato, kad teismas įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti gali atnaujinti pripažinęs, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Praleidus įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka neatnaujinus įpėdinis praranda paveldėjimo teisę.

Įstatyme nenurodyta, kokios termino praleidimo priežastys pripažįstamos svarbiomis. Klausimą, ar konkrečios palikimui priimti priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui atnaujinti, teismas sprendžia, atsižvelgiant į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisines pasekmes, konkrečias bylos aplinkybes, dalyvaujančių byloje asmenų elgesį, teisinį statusą, pareiškėjų elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014). Pasisakydamas dėl CK 5.57 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto pagrindo terminui palikimui priimti atnaujinti, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, atsižvelgiant į tai, jog su materialiosios teisės normomis nustatytų terminų pabaiga įstatymas sieja asmenų tam tikrų teisių ar pareigų, materialinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą, taip pat į tai, kad sprendimas pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti gali turėti neigiamų padarinių tiek asmens, prašiusio pratęsti terminą, tiek kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai, teismai spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo (atnaujinimo) turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir į kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo.

Nagrinėjamu atveju neveiksniu pripažintas J. T., kurio vardu veikia pareiškėja, yra įpėdinis pagal įstatymą (CK 5.5 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5.13 straipsnis) ir siekia paveldėti po sutuoktinės mirties atsiradusį turtą. Tačiau įpėdinis ir jo globėja praleido įstatyme nustatytą terminą palikimui priimti. Teismo posėdžio metu pareiškėja paaiškino, jog terminą priimti palikimą J. T. vardu praleido, kadangi tuo metu nebuvo paskirta šio asmens globėja bei turto administratore, o J. T. palikimo priimti negalėjo dėl savo sveikatos būklės. Netikėti pareiškėjos paaiškinimais teismas neturi pagrindo, juolab, jog byloje pateikti įrodymai, kad 2017 m. spalio 18 d. sprendimu J. T. pripažintas neveiksniu tam tikrose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityje, o 2017 m. lapkričio 20 d. nutartimi pareiškėja I. T. paskirta neveiksniu pripažinto J. T. globėja ir turto administratore.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia nesant pagrindo išvadai, jog nustatytu terminu nesikreipdamas į notarą pareiškėjas ir/ar jo globėja elgėsi nesąžiningai ar aplaidžiai. Pareiškėjos nurodytos priežastys ir susiklosčiusios aplinkybės galėjo turėti įtakos tam, kad neveiksniu pripažintas J. T. negalėjo laiku realizuoti savo teisių per įstatyme nustatytą terminą. Byloje taip pat nenustatyta aplinkybių, dėl kurių būtų galima padaryti išvadą, jog termino palikimui priimti atnaujinimas neigiamai paveiktų trečiųjų asmenų teisėtus interesus. Pareiškėja teismo posėdyje paaiškino, jog visi palikėjos įpėdiniai, palikimą, atsiradusį po palikėjos V. T. mirties, priėmė, išskyrus sutuoktinį, kuris praleido įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti. Duomenų, kad turtą, atsiradusį po palikėjos V. T. mirties, būtų paveldėję kiti byloje dalyvauti suinteresuotais asmenimis neįtraukti asmenys, byloje nėra.

Įvertinus byloje surinktus įrodymus, šalių paaiškinimus, darytina išvada, jog pareiškėja I. T. terminą palikimui, atsiradusiam po palikėjos V. T. mirties, neveiksniu pripažinto J. T. vardu priimti praleido dėl svarbių priežasčių, suinteresuoti asmenys pareiškėjos prašymui neprieštarauja, ginčo byloje nėra, todėl vadovaujantis protingumo kriterijumi, pareiškėjo prašymas šioje dalyje tenkintinas, terminas neveiksniu pripažinto J. T. globėjai I. T. palikimui, atsiradusiam po V. T. mirties, priimti atnaujintinas (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 3 dalis, 5.57 straipsnio 1 dalis).

Pareiškėjos prašymas išduoti teismo leidimą I. T. priimti palikimą neveiksnaus J. T. vardu po jo sutuoktinės V. T. mirties paliktinas nenagrinėtas (Civilinio proceso kodekso 296 straipsnio 1 dalies 11 punktas, 12 punktas). Pažymėtina, jog prašymas išduoti teismo leidimą, patvirtinti pareiškimą ar faktą bei kiti prašymai (pareiškimai), kurie pagal Civilinį kodeksą ir kitus įstatymus nagrinėtini supaprastinto proceso tvarka, paduodami pareiškėjo gyvenamosios vietos ar buveinės apylinkės teismui (Civilinio proceso kodekso 580 straipsnio 1 dalis). Be to, be bendrųjų procesinių dokumentų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, reikšmingi sprendžiant klausimą dėl leidimo išdavimo, pareiškimo ar fakto patvirtinimo bei kitą klausimą, nagrinėjamą šiame skyriuje nustatyta tvarka (Civilinio proceso kodekso 581 straipsnis). Nagrinėjamu atveju, byloje buvo nagrinėjamas klausimas dėl praleisto įstatymo nustatymo termino atnaujinimo, byloje pateikti įrodymai, susiję su nagrinėjamos civilinės bylos dalyku ir pagrindu, nustatinėjamos aplinkybės, sudarančios pagrindą atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą. Klausimas dėl teismo leidimo išdavimo byloje nebuvo sprendžiamas, pareiškėja aplinkybių, susijusių su šiuo prašymu nepaaiškino nei procesiniame dokumente, nei teismo posėdžio metu, šio prašymo nepalaikė. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei remiantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu dėl tokio pobūdžio bylų teismingumo, teismas sprendžia esant pagrindą šį pareiškėjos prašymą palikti nenagrinėtą.

Išaiškintina, jog prašymo palikimas nenagrinėtu nesudaro pareiškėjai kliūčių pakartotinai kreiptis į teismą su prašymu dėl teismo leidimo išdavimo (Civilinio proceso kodekso 297 straipsnio 2 dalis, 582 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 576-578 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškimą tenkinti ir dalies.

Atnaujinti neveiksnaus J. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) globėjai I. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą terminą priimti palikimą neveiksniu pripažinto J. T. vardu, po palikėjos V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini).

Kitą pareiškimo dalį palikti nenagrinėtą.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.