Kauno apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolės Raimondos Pauzienės teikimą dėl nuteistajam N. N. paskirtos bausmės – baudos pakeitimo kita bausmės rūšimi.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose buvo gautas antstolės Raimondos Pauzienės teikimas, kuriuo prašoma nuteistajam N. N. paskirtą 1700,00 Eur baudą pakeisti kita bausmės rūšimi – laisvės apribojimu.

Teikime nurodoma, jog antstolė Raimonda Pauzienė vykdo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. gegužės 22 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 1-1004-311/2019 dėl 1700,00 Eur (34 MGL) baudos išieškojimo iš N. N. valstybės naudai. Skolininkas gyvena, pagal Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viešosios tvarkos valdybos raštą, nauju adresu – (duomenys neskelbtini), nuo 2020 m. gegužės 29 d. Pradėjus priverstinį ieškojimo vykdymą buvo atliekamos užklausos, turtinės padėties tikrinimas. Vykdant nurodytą vykdomąjį dokumentą ir atliekant skolininko turtinės padėties patikrinimus nustatyta, kad Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro ir Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro duomenimis skolininkui priklausančio registruotino turto (daiktinių teisių) nėra. Antstolių informacinės sistemos duomenimis skolininko atžvilgiu yra vykdoma 49 vykdomosios bylos, dvi iš jų yra dėl išlaikymo išieškojimo. Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenimis skolininkas nedirba, kito skolininkui priklausančio turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, nenustatyta. Pagal Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų asmenų registro teikiamus duomenis skolininko įkalinimo įstaigose nėra. Skolininko vardu atidarytų banko sąskaitų nenustatyta. Priverstinėmis vykdymo priemonėmis baudos nepavyksta išieškoti skolininkui neturint turto ir pajamų, tuo labiau kad yra vykdomi pirmos eilės išieškojimai, todėl baudos, kaip bausmės vykdymas, yra neefektyvus. Savalaikis skolininko pareigų nevykdymas būtent ir rodo jo vengimą sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtų baudų.

Teismo posėdžio metu prokuroras prašė teikimą tenkinti ir pakeisti paskirtą 1700 Eur baudą į laisvės apribojimą, kadangi nuteistasis vengia mokėti baudą, oficialiai niekur nedirba, nemoka kitų baudų, turi daug vykdomųjų bylų.

Teismo posėdyje nuteistasis N. N. nurodė, jog jis gyvena pas draugą, o šeima gyvena krizių centre, namai - socialinis būstas, kuriame gyveno, sudegė. Jis turi 5 nepilnamečius vaikus, juos išlaiko savanoriškai, dirba pavienius darbus, dirba nelegaliai, mėnesinės pajamos apie 1000-1500 eurų. Nurodė, jog nelabai žino net už ką čia jam ta bauda paskirta antstolio, jam apie tą baudą nebuvo siųsti jokie dokumentai, todėl nemokėjo, nes nežinojo. Jis negali iš karto visko sumokėti, galėtų kas mėnesį kažkiek mokėti. Nežino, kiek yra vykdomųjų bylų jo atžvilgiu. Nežino dėl kurių vaikų jam vykdomosios bylos dėl išlaikymo užvestos.

Antstolė teismo posėdyje nedalyvavo, jai apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Teikimas tenkintinas.

Baudžiamojo proceso įstatymas numato, kad įsiteisėjęs nuosprendis turi būti vykdomas įstatymų nustatyta tvarka. Bauda yra nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausmė, kurios paskirtis, be kita ko, yra nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, todėl teismo paskirta bausmė turi būti laiku įvykdoma. Pagal BPK 352 straipsnyje nustatyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas tuoj pat išaiškina nuteistajam paskirtos bausmės savanoriško ir priverstinio įvykdymo tvarką, sąlygas, jo teises ir pareigas bei nustato terminą, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu bauda nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą, o šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas baudą gali pakeisti kita bausme BK 47 straipsnyje numatytais atvejais.

BK 47 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis BK 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Pagal BK 47 straipsnio 8 dalį, jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi BK 48 ir BK 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis. Taigi, kaip matyti, baudžiamasis įstatymas konkrečiai reglamentuoja ir išskiria du atvejus, kada asmens nesumokėta bauda gali būti pakeičiama kita bausme: vienu atveju privalo būti nustatyta, kad asmuo neturi galimybės sumokėti baudą, tačiau sutinka atlikti viešuosius darbus (BK 47 straipsnio 7 dalis); kitu atveju turi būti nustatyta, kad nuteistasis vengia savo noru sumokėti jam paskirtą baudą, o galimybių ją išieškoti priverstinai nėra (BK 47 straipsnio 8 dalis).

Susipažinus su pateikta medžiaga nustatyta, jog N. N., Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. vasario 25 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje skirta 51 MGL bauda, kuri vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu, ir paskirta galutinė bausmė – 34 MGL (1700,00 Eur) dydžio bauda, įpareigojant paskirtą baudą sumokėti per 12 mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Bylos duomenys patvirtina, kad minėtas teismo baudžiamasis įsakymas nuteistajam N. N. įteiktas tinkamai – asmeniškai pasirašytinai (1 t., b. l. 163). Teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2019 m. gegužės 22 d. Kadangi nuteistasis gera valia baudos nesumokėjo, vykdomasis raštas pagal šį teismo baudžiamąjį įsakymą išduotas 2020 m. gegužės 22 d., išsiųstas antstoliui 2020 m. gegužės 22 d., ir antstolio priimtas vykdyti 2020 m. gegužės 29 d (2 t., b. l. 17).

Kaip matyti iš antstolės Raimondos Pauzienės teikime išdėstytų aplinkybių, jas pagrindžiančios vykdomosios bylos medžiagos, priverstinai įvykdyti teismo baudžiamojo įsakymo galimybių nėra dėl nuteistojo turtinės padėties, jo vengimo mokėti baudą. Nuteistasis N. N. oficialiai nedirba, jam priklausančių piniginių lėšų banko sąskaitose nėra, skolininko vardu registruoto nekilnojamojo turto, kilnojamojo turto, kito skolininkui priklausančio turto nerasta, jo atžvilgiu užvestos viso 49 vykdomosios bylos, tame tarpe dvi bylos dėl išlaikymo išieškojimo, todėl išieškojimo galimybės nėra. Iš bylos duomenų matyti, kad nuo vykdomojo dokumento pateikimo dienos iki teikimo pateikimo teismui dienos visa teismo skirta bauda 1700 Eur nebuvo sumokėta nei savanoriškai, nei buvo išieškota priverstinai.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 644 straipsnis reglamentuoja skolininko pareigas ir tame tarpe numato, kad skolininkas privalo: 1) nekliudyti antstoliui atlikti vykdymo veiksmus; 2) antstoliui nedelsdamas pranešti apie savo gyvenamosios vietos ar buveinės, darbo vietos pasikeitimą. Jeigu apie tokį pasikeitimą nepranešama ir naujoji skolininko gyvenamoji vieta ar buveinė nežinoma, pranešimai skolininkui siunčiami vykdomajame dokumente nurodytu adresu ir laikoma, kad jam tinkamai pranešta, išskyrus šio Kodekso 660 straipsnio 1 dalyje nurodytus atvejus; 3) kviečiamas atvykti pas antstolį.

Vykdomosios bylos duomenys patvirtina, kad nuteistajam buvo siunčiami jo nurodytos gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini), kitu žinomu adresu – (duomenys neskelbtini), pranešimai dėl atvykimo pas antstolį, tačiau skolininkas, būdamas tinkamai informuotas apie baudžiamojo įsakymo priėmimą, jį gavęs pasirašytinai, savanoriškai baudos nesumokėjo, būdamas įspėtas apie tai, kad savanoriškai nesumokėjus baudos per 12 mėnesių bus pradėtas priverstinis baudos išieškojimas per antstolį, jis baudos išieškojimu nesidomėjo, pas antstolį neatvyko, su antstolio kontora nebendradarbiavo, pasikeitusio savo gyvenamosios vietos adresu antstolei nenurodė, nors tokią įstatyminę pareigą turėjo.

Teismas, spręsdamas, ar nuteistasis piktybiškai vengia sumokėti paskirtą baudą, atsižvelgia į tai, jog vengimu atlikti bausmę laikomi tokie tyčiniai nuteistojo veiksmai, kuriais jis tikslingai siekia išvengti paskirtos bausmės atlikimo. Bylos ir vykdomosios bylos duomenys patvirtina, kad asmens elgesys bausmės vykdymo atžvilgiu nesikeitė teigiama linkme, jis tiesiog ignoravo pareigą vykdyti bausmę, nesumokėjo baudos nei jos dalies nei savanoriškai per 12 mėnesių teismo nustatytą terminą, nei vykdant priverstinį išieškojimą jau tris metus, jokių pateisinančių objektyvių priežasčių nenustatyta. Priešingai, asmuo nurodė, jog dirba neoficialiai, pajamos siekia nuo 1000 Eur iki 1500 Eur per mėnesį, tad nuteistasis, pasirašytinai gavęs baudžiamąjį įsakymą, žinodamas pareigą vykdyti jam paskirtą bausmę, nesant nedarbingumo ar riboto darbingumo, nuteistajam kaip jis pats nurodė teismo posėdžio metu dirbant ir gaunant pakankamo dydžio mėnesines pajamas, jis turėjo ir galėjo vykdyti jam skirtą bausmę – sumokėti baudą ar jos dalį, ar prašyti baudos išdėstymo, todėl akivaizdu, jog tokiu būdu nuteistasis siekė ir dabar siekia išvengti baudžiamosios atsakomybės sukeliamų nepatogumų. Valstybė negali būti be galo atlaidi ir kiekvieną kartą pateisinti nuteistojo pasyvaus elgesio bausmės vykdymo atžvilgiu, nes tokia teismų pozicija gali formuoti nebaudžiamumo nuotaikas, rodyti nepagarbą visuomenei ir valstybei. Ne kas nors kitas, o tik pats nuteistasis privalo būti suinteresuotas jam paskirtos bausmės ir įpareigojimų tinkamu ir nepriekaištingu vykdymu.

Nuteistasis turi įstatyminę pareigą bendradarbiauti su priverstinį išieškojimą vykdančia antstole, dėti visas įmanomas pastangas įvykdyti jam paskirtą baudos bausmę. Tačiau nagrinėjamu atveju nuteistasis jau ilgą laiką niekur nedirba, priverstinis baudos išieškojimas vykdomas jau tris metus, t. y. nuo 2020 m. gegužės 29 d., asmuo nevykdė pareigos vykdyti teismo skirtą bausmę ir savanoriškai baudos nei jos dalies nesumokėjo, priverstiniu vykdymu nesidomėjo, nevykdė pareigos pranešti antstolei savo pasikeitusią gyvenamąją vietą, su ja nebendradarbiavo, jo atžvilgiu vykdomos net 49 vykdomosios bylos, dėl ko akivaizdu, kad asmuo vengia oficialiai dirbti, kad nebūtų išieškotos piniginės sumos iš darbo užmokesčio, duomenų, kad registruotųsi Užimtumo tarnyboje nėra, asmuo jokio turto neturi. Teismo posėdžio metu nuteistasis teigia, kad nelabai žinojo apie skirtą baudą, nors kaip nustatyta išbylos duomenų prieš kreipiantis prokurorui su pareiškimu dėl baudžiamojo įsakymo priėmimo N. N. buvo supažindintas ir su siūloma baudos bausme ir su jos dydžiu, priėmus baudžiamąjį įsakymą N. N. asmeniškai pasirašytinai gavo baudžiamąjį įsakymą. Taigi, N. N., siekdamas išvengti atsakomybės, klaidindamas teismą, teismo posėdžio metu nepagrįstai ir neteisingai nurodo, jog nežinojo apie skirtą baudą, kadangi kaip nustatyta, asmuo žinojo ir apie skirtą baudą, jos dydį, juolab jis turėjo tiek pareigą, tiek pakankami laiko išsiaiškinti šią informaciją ir sumokėti baudą. Akivaizdu, kad asmuo nededa jokių pastangų jai sumokėti, kas rodo jo atsainų požiūrį į jam paskirtą bausmę, todėl darytina išvada, kad N. N. vengia sumokėti jam paskirtą baudą, nėra galimybių ją išieškoti, todėl bauda turi būti keistina į laisvės apribojimo bausmę.

Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis, kurios numato, kad viena laisvės apribojimo diena prilyginama vieno MGL dydžio baudai (1:1) bei nustato laisvės apribojimo bausmės trukmę ir jos skaičiavimo tvarką.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. vasario 25 d. teismo baudžiamuoju įsakymu N. N. buvo paskirta 34 MGL dydžio bauda (1700,00 Eur), todėl ši bauda keistina į laisvės apribojimą, vieną MGL prilyginant vienai laisvės apribojimo dienai.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų, o bausmės terminas skaičiuojamas metais ir mėnesiais, taigi, N. N. neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį, tačiau tai, kad 34 dienų laisvės apribojimo bausmė nesiekia įstatymo leidėjo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnyje numatyto šios bausmės rūšies minimumo, teismo vertinimu, nėra kliūtis pakeisti baudos bausmę į laisvės apribojimą, kadangi toks bausmės minimumas ir jos skaičiavimo taisyklės taikomi ją skiriant, bet ne keičiant.

Atsižvelgiant į bylos ir teikimo nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, tai, kad N. N. vengia mokėti 1700,00 Eur baudą, jos išieškoti priverstine tvarka nėra galimybės, N. N. skirtinas laisvės apribojimas be intensyvios priežiūros, paskiriant jam įpareigojimą: per visą bausmės vykdymo laiką dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, 48 straipsniu, 65 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsniu, 362 straipsnio 2 dalimi, 364 straipsniu,

nutarė:

Antstolės Raimondos Pauzienės teikimą tenkinti.

Nuteistajam N. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. vasario 25 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą 34 MGL (1700,00 Eur) dydžio baudą, kurios likusi neieškota baudos dalis yra 1700,00 Eur, pakeisti laisvės apribojimu, 1 (vieną) MGL prilyginant 1 (vienai) laisvės apribojimo dienai, ir paskirti jam 34 (trisdešimt keturių) dienų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, jį įpareigojant per visą bausmės laiką dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Nutarčiai įsiteisėjus vykdomąją bylą Nr. 0183/20/00432, grąžinti antstolės Raimondos Pauzienės kontorai.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.