Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Šalies argumentai

pareiškėjas prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal kreditorės AB „Swedbank“ pareiškimą skolininkui V. G. dėl priverstinio skolos išieškojimo, kurioje Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-11-29 nutartimi patenkintas kreditorės AB „Swedbank“ pareiškimas dėl priverstinio skolos išieškojimo prieš terminą ir nuspręsta areštuoti skolininko ir įkeistų daiktų savininko V. G. įkeistus daiktus – žemės sklypą, gyvenamąjį namą, garažą, sandėlį, viralinę, šiltnamį, esančius (duomenys neskelbtini) taip pat skolininkas ir įkeistų daiktų savininkas įspėtas, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos įkeisti daiktai bus parduoti iš varžytynių. 2012-05-25 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi tenkintas kreditorės pakartotinas pareiškimas ir nuspręsta išieškoti kreditorės AB „Swedbank“ naudai iš skolininko V. G. pagal 2006-07-21 kredito sutartį Nr. 06-053227-FA (su vėlesniais pakeitimais) 458 506,61 Lt negrąžinto kredito, 22 472 Lt nesumokėtų palūkanų, 80 799,83 Lt delspinigių už negrąžintą kreditą, 2 785,27 Lt delspinigių už negrąžintas palūkanas, 3,610 proc. metinių sutartinių palūkanų už kredito likutį, 5 proc. įstatyminių metinių palūkanų nuo negrąžintos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 139 Lt kreditorės sumokėto žyminio mokesčio, už skolą parduoti iš varžytynių paminėtus įkeistus daiktus, esančius (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančius V. G.. Nurodė, kad 2012-05-25 teismo nutartis įsiteisėjo 2012-08-31 – įteikus ją viešo paskelbimo būdu. 2012-11-06 antstolis A. S. priėmė patvarkymą Nr. S1-168617 priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Pareiškėjas prašė atnaujinti procesą minėtoje byloje LR CPK 366 str. 1 d. 9 p. pagrindu, kadangi kreditorės nurodytos netesybos yra neprotingai didelės, be to, teismas nepagrįstai nutarė išieškoti ir 2 785,27 Lt delspinigių už negrąžintas palūkanas bei 3,610 proc. metinių sutartinių palūkanų už kredito likutį, todėl mano, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-05-25 nutartyje padarė aiškią teisės normos taikymo klaidą, t. y. CK 6.37 str., 6.210 str., 6.73 str. 1–2 d. pažeidimus. Nurodo, kad minėta nutartis V. G. buvo įteikta ne asmeniškai, o viešo paskelbimo būdu, kuris laikytinas išimtiniu, todėl terminas pareiškėjo prašymui pradedamas skaičiuoti nuo 2012-11-06.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas V. G. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-04-18 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Nesutinka, kad praleido trijų mėnesių prašymo atnaujinti procesą padavimo terminą, nes pareiškėjas apie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-05-25 nutartį, kuri pažeidžia jo teises ir interesus dėl aiškios teisės taikymo klaidos, sužinojo tik 2012-11-09, t. y. kai jam buvo įteiktas patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Pažymi, kad šis patvarkymas buvo įteiktas ne V. G., bet jo įgaliotam asmeniui V. D.. Nurodo, kad nuo 2010 m. gruodžio mėn. iki šios dienos dirba ir gyvena (duomenys neskelbtini), kreditorei nurodė savo darbo vietos adresą, tačiau kreditorė apie tai neinformavo teismo, todėl pareiškėjas nežinojo apie priimtus procesinius sprendimus, o taip pat apie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-05-25 nutartį. Sužinojęs apie minėtą nutartį iš karto ėmėsi skubių veiksmų ginti savo pažeistas teises. Nurodo, kad hipotekos teisėjas hipotekos bylos nagrinėjimo metu , veikdamas tiek šalies prašymu, tiek savo iniciatyva, turi teisę spręsti ne tik netesybų dydžio atitikties įstatymo reikalavimams klausimą tais atvejais, kai jos yra neprotingai didelės ir (ar) lupikiškos, bet ir pavyzdžiui, įvertinti vartojimo sutarties sąlygas sąžiningumo aspektu nepriklausomai nuo to, kokioje teisminėje procedūroje teisėjas priima su tokių sąlygų vertinimu susijusius procesinius sprendimus. Nurodo, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-05-25 nutartyje padarė aiškią teisės normos taikymo klaidą, t. y. LR CK 6.37 str., 6.210 str., 6.73 str. 1–2 d. pažeidimus. Be to, civilinėje byloje Nr. 2-1833-144/2012 teismas nepatikrino, ar kredito sutartis nutraukta laikantis sutartyje ar įstatyme nustatytos tvarkos.

Šalies argumentai

Pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą LR CPK 366 str. 1 d. 9 p. pagrindu, nurodo, kad hipotekos teisėjui nagrinėjant kreditorės pakartotinį pareikšimą dėl priverstinio skolos išieškojimo buvo aiškiai klaidingai taikytos netesybų ir palūkanų priteisimą reglamentuojančios teisės normos. Pareiškėjas iš esmės remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-06-15 nutartimi Nr. 3K-7-272/2011, kurioje išaiškinta hipotekos teisėjo pareiga ex officio kvalifikuoti kreditavimo ir hipotekos sutartis kaip vartojimo ir vertinti jų nutraukimo tvarką nustatančias sąlygas sąžiningumo aspektu. Minėtoje nutartyje pažymėta, kad teismo pareiga ex officio įvertinti vartojimo sutarties sąlygas sąžiningumo aspektu taikytina ir ypatingajai teisenai, todėl hipotekos teisėjas, vykdydamas išieškojimo iš įkeisto turto procedūras, pagal pateiktus dokumentus nustatęs, jog pagrindinė ir (ar) hipotekos sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo, ex officio privalo vertinti, ar sutarčių sąlygos, kuriomis grindžiamas kreditoriaus reikalavimas dėl atitinkamo hipotekos teisėjo atliekamo veiksmo (nagrinėtoje byloje – sutarties nutraukimo pagrindus ir tvarką nustatančios sąlygos), yra sąžiningos (LR CK 6.188 str.). Klaipėdos miesto apylinkės teismas, gavęs pakartotinį kreditoriaus pareiškimą, LR CPK 558 str. 2 d. (redakcija iki 2012-07-01) nustatyta tvarka vertino, ar nustatytą veiksmą jam priklauso atlikti, ir priėmė nutartį dėl įkeisto daikto pardavimo iš varžytynių už skolą. Hipoteka užtikrintą pagrindinę sutartį kvalifikavus kaip vartojimo, hipotekos teisėjas ex officio vertino, ar sutarties sąlygos, kuriomis grindžiamas kreditoriaus reikalavimas dėl atitinkamo hipotekos teisėjo atliekamo veiksmo – šiuo atveju nustatančios sutarties nutraukimo pagrindus ir tvarką – yra sąžiningos. Hipoteka yra papildoma prievolė, priklausanti nuo pagrindinės prievolės. Nesutikdamas su pagrindine prievole, kylančia iš kredito sutarties vykdymo, ir manydamas, kad jo teisės yra pažeistos, pareiškėjas turėjo teisę pareikšti ieškinį ginčo teisenos tvarka. Kadangi procesas atnaujinamas dėl pirmajame teisės taikymo etape padarytų esminių pažeidimų, po bylos išsprendimo teismų praktikoje atsiradę teisės taikymo taisyklių pasikeitimai neturi teisinės reikšmės sprendžiant dėl proceso atnaujinimo galimumo. Atskirojo skundo argumentai dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-08-14 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012 pateiktų teisės taikymo taisyklių atmestini, kadangi apelianto nurodomi išaiškinimai priimti po Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-05-25 nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1833-144/2012 priėmimo. Šiuo atvejų šalių kredito sutartyje numatytas palūkanų mokėjimas iki visiško skolos grąžinimo, todėl taip pat nėra pagrindo konstatuoti, jog aiškiai klaidingai taikytos LR CK 6.37 str., 6.210 str. nuostatos.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nurodo, kad apie antstolio 2012-11-06 patvarkymą priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą (Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-05-25 nutartį) sužinojo 2012-11-09, t. y. kai šis patvarkymas buvo įteiktas jo įgaliotam asmeniui V. D.. Iš bylos medžiagos matyti, kad su kredito sutartimi susijusius pareiškėjo reikalus buvo įgaliota tvarkyti jo motina V. D., kuriai korespondencija buvo siunčiama jos nurodytu adresu – (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini). Minėtu adresu pareiškėjui įteikti procesinių dokumentų proceso dėl priverstinio skolos išieškojimo metu nepavykdavo. Tiek Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-11-29 nutartis, tiek Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-05-25 nutartis įteiktos viešo paskelbimo būdu LR CPK 130 str. nustatyta tvarka. Apeliantas nurodo, jog nustatant fizinio asmens gyvenamąją vietą turėtų būti atsižvelgiama į pareiškėjo viešus pareiškimus apie savo gyvenamąją vietą (LR CK 2.17 str.). Nors pareiškėjas pateikė įrodymus, jog dirba užsienyje, tačiau nepateikė įrodymų, kad raštu informavo kreditorę apie savo gyvenamosios vietos adreso pasikeitimą (LR CK 2.17 str. 3 d.). Suinteresuotas asmuo AB „Swedbank“ nurodė, kad apie tai, jog pareiškėjas dirba užsienyje, bankas buvo informuotas (suteikiant kreditą), tačiau nei viename bankui adresuotame rašte ar prašyme V. G. nenurodė užsienyje esančios gyvenamosios ar darbo vietos adresų, kuriais bankas turėtų siųsti jam korespondenciją. Byloje taip pat nėra duomenų, jog apeliantas yra deklaravęs savo ilgalaikį išvykimą iš Lietuvos Respublikos į užsienio valstybę. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė ir į aplinkybes, jog pareiškėjas teismui teikiamuose procesiniuose dokumentuose taip pat nurodo tą pačią savo gyvenamąją vietą – (duomenys neskelbtini).