- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-10-02
- Bylos Nr.
- AS-525-870-13
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01390-2013-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimutis Alechnavičius (pran.), Ramūnas Gadliauskas, Virginija Volskienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Vandens parkas“
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos energetikos ministerijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos
- Kategorijos
- 63.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko (kolegijos primininkas) ir Virginijos Volskienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vandens parkas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 22 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vandens parkas“ skundą atsakovams Lietuvos Respublikos energetikos ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Vandens parkas“ (toliau – ir UAB „Vandens parkas“) su skundu (b. l. 1?14), kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas:
1) panaikinti Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos (toliau – ir Energetikos ministerija) 2013 m. kovo 29 d. leidimo gaminti elektros energiją Nr. LG-1575 (toliau – ir Leidimas) dalį, kuria nustatyta, kad elektrinėje pagaminta elektros energija prekiaujama teisės aktų, galiojančių elektros energijos gamybos metu, nustatyta tvarka ir sąlygomis;
2) įpareigoti Energetikos ministeriją 2013 m. kovo 29 d. leidime gaminti elektros energiją Nr. LG-1575 nustatyti, kad elektrinėje pagamintos elektros energijos fiksuotų tarifų didžiausi galimi dydžiai yra nustatomi teisės aktų, galiojusių leidimo plėsti elektros energijos gamybos pajėgumą išdavimo metu, nustatyta tvarka ir sąlygomis;
3) priteisti iš Lietuvos valstybės žalą, skaičiuojamą po 0,19 Lt/kWh už kiekvieną pareiškėjui UAB „Vandens parkas“ priklausančios neintegruoto tipo saulės elektrinės pagamintą ir parduotą elektros energijos kilovatvalandę laikotarpiu nuo skundžiamo akto priėmimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.
Taip pat pateiktas prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. gegužės 6 d. nutartimi (b. l. 25?26) nustatė pareiškėjui terminą trūkumams pašalinti: pateikti du skundo egzempliorius su tinkamai suformuluotais reikalavimais ir prie jo pridėti mokėjimo dokumento, patvirtinančio žyminio mokesčio sumokėjimą, originalą.
Teismas pažymėjo, kad skunde turi būti nurodytos aiškios aplinkybės, aiškiai ir konkrečiai suformuluoti reikalavimai, pateikti jų pagrįstumą patvirtinantys įrodymai, kad atsakovas galėtų pateikti atsikirtimus, o teismas kuo operatyviau išnagrinėti bylą. Skundo tikslinimas yra išimtinė asmens teisė, kuria turi būti naudojamasi atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatytus bylų išnagrinėjimo terminus bei pareiškėjo pareigą nevilkinti proceso. Atsižvelgiant į tai, teismas įpareigojo pareiškėją tikslinti trečiąjį skundo reikalavimą, tiksliai nurodant, kokią žalą (nuostolius) patyrė nuo skundžiamo akto priėmimo dienos.
Šalies argumentai
Pareiškėjas Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė patikslintą skundą (b. l. 28?35), kuriuo prašė:
1) panaikinti Energetikos ministerijos 2013 m. kovo 29 d. leidimo gaminti elektros energiją Nr. LG-1575 dalį, kuria nustatyta, kad elektrinėje pagaminta elektros energija prekiaujama teisės aktų, galiojančių elektros energijos gamybos metu, nustatyta tvarka ir sąlygomis;
2) įpareigoti Energetikos ministeriją 2013 m. kovo 29 d. leidime gaminti elektros energiją Nr. LG-1575 nustatyti, kad elektrinėje pagamintos elektros energijos fiksuoti tarifai ir fiksuotų tarifų didžiausi galimi dydžiai yra nustatomi teisės aktų, galiojusių leidimo plėsti elektros energijos gamybos pajėgumą išdavimo metu, nustatyta tvarka ir sąlygomis;
3) priteisti iš Lietuvos valstybės žalą, skaičiuojamą po 0,19 Lt/kWh už kiekvieną pareiškėjui UAB „Vandens parkas“ priklausančios saulės elektrinės pagamintą ir parduotą elektros energijos kilovatvalandę laikotarpiu nuo 2013 m. kovo 29 d. leidimo gaminti elektros energiją Nr. LG-1575 priėmimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.
Taip pat pateiktas prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
III.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. gegužės 27 d. nutartimi (b. l. 47?48) atsisakė priimti pareiškėjo UAB „Vandens parkas“ skundą, pareiškėjui nesilaikius tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos. Išaiškino pareiškėjui teisę dėl Leidimo su skundu kreiptis į Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją.
Šalies argumentai
Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą (b. l. 50?54), kuriuo prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartį ir skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. liepos 31 d. nutartimi (b. l. 61?66) pareiškėjo atskirąjį skundą tenkino. Panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartį ir skundo priėmimo klausimą grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
IV.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi (b. l. 68?69) priėmė pareiškėjo UAB „Vandens parkas“ skundo dalį, kurioje prašoma panaikinti Energetikos ministerijos 2013 m. kovo 29 d. leidimo gaminti elektros energiją Nr. LG-1575 dalį, kurioje nustatyta, kad elektrinėje pagaminta elektros energija prekiaujama teisės aktų, galiojančių elektros energijos gamybos metu, nustatyta tvarka ir sąlygomis, bei įpareigoti Energetikos ministeriją 2013 m. kovo 29 d. leidime gaminti elektros energiją Nr. LG-1575 nustatyti, kad elektrinėje pagamintos elektros energijos fiksuotų tarifų didžiausi galimi dydžiai yra nustatomi teisės aktų, galiojusių leidimo plėsti elektros energijos gamybos pajėgumą išdavimo metu, nustatyta tvarka ir sąlygomis. Teismas iš administracinės bylos proceso pašalino atsakovą Lietuvos valstybę, atstovaujamą Energetikos ministerijos. Laikė nepaduota pareiškėjo UAB „Vandens parkas“ skundo dalį, kurioje prašoma iš Lietuvos valstybės priteisti žalą, skaičiuojamą po 0,19 ct/kWh už kiekvieną pareiškėjui UAB „Vandens parkas“ priklausančių saulės elektrinių pagamintą ir parduotą elektros energijos kilovatvalandę nuo 2013 m. kovo 29 d. leidimo gaminti elektros energiją Nr. LG-1575 priėmimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.
Teismas nurodė, jog pareiškėjui buvo nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti, be kita ko, nurodant, kad pareiškėjas turi patikslinti trečiąjį skundo reikalavimą, tiksliai nurodant, kokią žalą (nuostolius) jis patyrė dėl skundžiamo akto priėmimo iki skundo teismui padavimo dienos. Tačiau pateikdamas patikslintą skundą pareiškėjas teismo nurodytus trūkumus pašalino tik iš dalies – nenurodė, kokią žalą (nuostolius) jis patyrė nuo skundžiamo akto priėmimo iki skundo padavimo dienos. Pareiškėjas nurodė, kad šiuo metu tikslaus nuostolių dydžio apskaičiuoti neįmanoma, nes jis priklauso nuo faktiškai pagamintos ir parduotos elektros energijos kiekio bei pažeidimo termino. Faktiškai pagamintos elektros energijos kiekis taip pat priklauso nuo objektyvių priežasčių (meteorologinių sąlygų, elektrinės techninės būklės ir pan.). Be to, pareiškėjas negali iš anksto prognozuoti nei bylos išnagrinėjimo terminų, nei juo labiau teismo sprendimo įvykdymo terminų. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjui nepatikslinus skundo reikalavimo dėl patirtos žalos dydžio bei nepateikus patirtą žalą patvirtinančių įrodymų teismas neturės galimybės įvertinti šio reikalavimo pagrįstumo. Teismas rėmėsi ABTĮ 23 straipsniu ir pažymėjo, jog atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas 2013 m. gegužės 6 d. nutartyje nustatytus skundo trūkumus pašalino tik iš dalies, skundo dalis, kurioje prašoma iš Lietuvos valstybės priteisti žalą, skaičiuojamą po 0,19 ct/kWh už kiekvieną pareiškėjui UAB „Vandens parkas“ priklausančių saulės elektrinių pagamintą ir parduotą elektros energijos kilovatvalandę nuo skundžiamo akto priėmimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, laikoma nepaduota. Konstatavo, kad pareiškėjo motyvai dėl negalimumo apskaičiuoti žalos dydį yra nepagrįsti, nes jam turi būti žinoma, kiek kilovatvalandžių buvo parduota. Žalos dydžio, kuris akivaizdžiai žinomas pareiškėjui, apskaičiavimo pareigos perkėlimas teismui yra pareiškėjo pareigos veikti už greitą ir efektyvų teismo procesą nevykdymas ir atsakovo klaidinimas. Pagal įprastą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) taikymo praktiką, žala apskaičiuojama iki tam tikro momento, o ne iki teismo sprendimo priėmimo dienos, kadangi tiriant įrodymus teisme, negali būti žinoma, kiek bus parduota elektros energijos kilovatvalandžių nuo bylos išnagrinėjimo teisme iki sprendimo paskelbimo. Kitoje dalyje skundas priimtas. Teismas nutartyje taip pat pažymėjo, kad atsižvelgiant į tai, jog skundo dalis, kurioje pareikštas reikalavimas Lietuvos valstybei, laikoma nepaduota, o kitų reikalavimų Lietuvos valstybės atžvilgiu nėra pareikšta, atsakovas Lietuvos valstybė šalintinas iš administracinės bylos proceso.
V.
Pareiškėjas UAB „Vandens parkas“ pateikė atskirąjį skundą (b. l. 105?108), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 22 d. nutarties dalį, kuria nutarta laikyti nepaduota pareiškėjo 2013 m. gegužės 17 d. skundo dalį, kuria prašoma iš Lietuvos valstybės priteisti žalą, skaičiuojamą po 0,19 Lt/kWh už kiekvieną pareiškėjui UAB „Vandens parkas“ priklausančios saulės elektrinės pagamintą ir parduotą elektros energijos kilovatvalandę laikotarpiu nuo 2013 m. kovo 29 d. leidimo gaminti elektros energiją Nr. LG-1575 priėmimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, perduoti pareiškėjo UAB „Vandens parkas“ 2013 m. gegužės 17 d. patikslinto skundo šioje dalyje priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Atskirajame skunde pateikia šiuos argumentus:
1) reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškėjas grindė tuo, jog dėl galimai neteisėtų Energetikos ministerijos veiksmų (pirmieji du skundo reikalavimai) yra patiriama žala negautų pajamų forma, kurią sudaro elektros energijos supirkimo tarifų skirtumas tarp leidimo plėtrai ir leidimo gaminti išdavimo momentu galiojusių tarifų, t. y. 0,19 Lt/kWh už kiekvieną saulės jėgainėje pagamintą ir AB LESTO parduotą elektros energijos kilovatvalandę. Žala patiriama kiekvieną dieną ir ji bus patiriama iki pat teisės pažeidimo pašalinimo (kurio siekiama pirmaisiais dviem reikalavimais), nes elektros energija saulės elektrinėje yra gaminama praktiškai kiekvieną dieną. Remiantis CK nuostatomis, padaryta žala turi būti atlyginama visiškai (CK 6.251 str. 1 d.). CK 6.249 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas gali atidėti būsimos žalos įvertinimą arba įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe.
Žemesnės instancijos teismas
2) Mano, jog nagrinėjamu atveju, tiek iš skundo reikalavimo formuluotės, tiek iš skundo argumentų yra pakankamai akivaizdu, kad juo siekiama visiško nuostolių atlyginimo. Todėl pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas turi patikslinti trečiąjį skundo reikalavimą, nurodydamas, kokią žalą (nuostolius) jis patyrė nuo skundžiamo akto priėmimo iki skundo teismui padavimo dienos. Pažymi, kad 2013 m. gegužės 17 d. patikslintame skunde pareiškėjas nurodė faktiškai iki 2013 m. gegužės 16 d. pagamintą elektros energijos kiekį ir patirtą žalą, tačiau tai neatspindi realios žalos.
Šalies argumentai
3) Skunde pareiškėjas taip pat nurodė išsamius argumentus, kodėl teismo reikalaujamo tikslaus nuostolių dydžio, t. y. konkrečios skaitinės išraiškos, paskaičiuoti yra objektyviai neįmanoma. Pareiškėjo įsitikinimu, pateikta reikalavimo formuluotė yra visiškai aiški, konkreti ir užtikrina realiai patirtos žalos atlyginimą. Tokio reikalavimo patenkinimo atveju sprendimą vykdančiam asmeniui (patiems atsakovams, arba antstoliui priverstinio vykdymo atveju) pakanka nustatyti parduotos elektros energijos kiekį sprendimo vykdymo metu ir padauginti jį iš teismo priteistos 0,19 Lt/kWh sumos. Savo ruožtu parduotos elektros kiekis yra objektyvus dydis, apskaitomas teisės aktų nustatyta tvarka sertifikuotais apskaitos prietaisais. Tokį reikalavimą galima palyginti su reikalavimu priteisti procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo teismo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo (CK 6.37 str., 6.210 str.). Vykdant tokį reikalavimą taip pat reikalinga nustatyta tam tikrą aplinkybę (neįvykdytą priteistos sumos dalį) ir atlikti atitinkamus aritmetinius skaičiavimus, tačiau jokių diskusijų dėl tokio reikalavimo nekonkretumo ar neaiškumo nekyla.
Atsiliepimas
Atsakovas Energetikos ministerija pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą.
Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 6 d. nutartyje pareiškėjui suformuluotas įpareigojimas patikslinti trečiąjį skundo reikalavimą, tiksliai nurodant kokią žalą (nuostolius) jis patyrė iki skundo teismui padavimo dienos yra pagrįstas, nes vertinant pareiškėjo patikslintą skundą, įžvelgiamas akivaizdus skunde nurodytų aplinkybių ir skundo trečiojo reikalavimo neatitikimas. Todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo atsisakymas vertinti, ar pareiškėjas gamina elektros energiją, ar ją parduoda ir kokią žalą (nuostolius) patiria, yra pagrįstas. Sutinka su teismo nuomone, kad taip nevykdoma pareiga veikti už greitą ir efektyvų teismo procesą, yra atsakovo klaidinimas. Taip pat, remdamasis ABTĮ nuostatomis (23 str. 2 d. 6?7 p.), teigia, jog pareiškėjui nesuformulavus skundo dalyko ar pagrindo, ar jį suformulavus neaiškiai, nepateikus reikšmingų dokumentų, teismas paprastai neturi galimybių tinkamai išspręsti skundo priėmimo klausimo. Tokiu atveju nustatomas terminas trūkumams šalinti. Jei per nurodytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Pažymi, kad skundo trūkumų nustatymas yra palanki aplinkybė skundą padavusiam asmeniui, nes taip teismas suteikia galimybę pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą. Remdamasis teismų praktika, pažymi, kad neaiškūs ir nekonkretūs skundo reikalavimai daro pareiškėjo kreipimąsi į teismą ydingu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
VI.
Atskirasis skundas atmestinas.
Nagrinėjamos bylos dalykas – 2013 m. rugpjūčio 22 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas.
ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tačiau suinteresuoto asmens teisė pareikšti skundą administraciniam teismui turi būti įgyvendinama laikantis įstatymo nustatytų sąlygų, t. y. paduodamas skundas turi atitikti ABTĮ 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimus.
ABTĮ 37 straipsnio 1 dalis numato, jog teismui nustačius, kad skundas (prašymas) neatitinka ABTĮ keliamų reikalavimų, taikomas skundo trūkumų pašalinimo institutas: teismo nutartimi pareiškėjui nustatomas terminas nurodytiems trūkumams pašalinti, o jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas) laikomas nepaduotu ir nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Remiantis pateikta įstatymo normos formuluote, darytina išvada, kad teismo nutartyje įvardintų skundo (prašymo) trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą (prašymą) nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui.
Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutarties dalimi pareiškėjo skundo dalį nutarė laikyti nepaduota, kadangi pareiškėjas per teismo nustatytą terminą nepašalino skundo trūkumų, t. y. nenurodė konkrečių paskaičiavimų, kuriais grindžia savo reikalavimą dėl žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija pažymi, jog tam, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu, įprastai turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Tačiau CK 6.271 straipsnyje įtvirtintai viešajai atsakomybei kaltės sąlyga nėra būtina, viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Reikalavimas dėl žalos atlyginimo (ir turtinės, ir neturtinės) privalo būti tenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą (žr. pvz., 2005 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A5-665/2005, 2010 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010). ABTĮ 23 ir 24 straipsniai numato reikalavimus skundo, paduodamo administraciniam teismui, bei jo priedų turiniui ir formai. Čia numatyta, kad skunde turi būti nurodytos aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir tai patvirtinantys įrodymai (23 str. 2 d. 6 p.), o prie skundo (prašymo) pridedami dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais pareiškėjas grindžia savo reikalavimus (24 str. 1 d.). Vadovaujantis ABTĮ 57 straipsnio 4 dalimi, įrodymus pateikia proceso šalys ir kiti proceso dalyviai, o prireikus teismas gali pasiūlyti minėtiems asmenims pateikti papildomų įrodymų arba šių asmenų prašymu ar savo iniciatyva išreikalauti reikiamus dokumentus, pareikalauti iš pareigūnų paaiškinimų. Taigi aiškinant minėtas teisės aktų nuostatas, pažymima, jog šiuo atveju pareiškėjas, reikšdamas reikalavimą atlyginti patirtą turtinę žalą, turėjo skunde ne tik nurodyti konkretų žalos dydį ir atsiradimo pagrindą, bet ir prie skundo pridėti tai patvirtinančius dokumentus. Todėl pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad pareiškėjas nepašalino 2013 m. gegužės 6 d. nutartyje nustatytų skundo trūkumų, skundžiama nutartimi pagrįstai jo skundą dalyje dėl turtinės žalos priteisimo laikė nepaduotu, remiantis ABTĮ 37 straipsnio 1 dalimi (jeigu skundas (prašymas) neatitinka šio įstatymo 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti, o jeigu per teismo nustatytą terminą šie trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 6 d. nutartyje pareiškėjui nustatytas reikalavimas patikslinti trečiąjį skundo reikalavimą, tiksliai nurodant, kokią žalą (nuostolius) jis patyrė nuo skundžiamo akto priėmimo iki skundo teismui padavimo dienos yra pagrįstas bei teisėtas.
Papildomai pažymėtina, kad taikant civilinės atsakomybės institutą, bet kuriuo atveju svarbu nustatyti ne vien tik formalias sąlygas (prielaidas), pagrindžiančias žalos atsiradimą, bet ir konkretų žalos dydį. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodė tikrosios jam padarytos žalos dydžio iki skundo teismui padavimo dienos. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog CK 6.249 straipsnio 1 dalis numato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai; jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog CK 6.249 straipsnio nuostata, kad „jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas“ jokiu būdu nereiškia, kad pareiškėjas yra atleidžiamas nuo pareigos įrodyti savo reikalavimų pagrįstumą (žr. pvz. 2005 m. spalio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A14-1572/2005). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodyta, kad pareiškėjas privalo objektyviai pagrįsti, jog jis ėmėsi įrodinėti jam padarytos žalos faktą ir dydį, kita vertus, jei tokie duomenys nėra pateikiami, tokioje situacijoje teismui nekyla pareiga papildomai įrodinėti žalos faktą ir dydį už patį pareiškėją (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-735/2013). Be to, remiantis formuojama naujausia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika bylose dėl žalos atlyginimo (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-34/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2011), darytina išvada, jog, taikant CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostatas, patirti nuostoliai (negautos pajamos) turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis, hipotetinėmis pajamomis, t. y. priteistini nuostoliai negali būti hipotetiniai, grindžiami prielaidomis.
Papildomai pažymėtina tai, jog pareiškėjas nagrinėjamoje byloje turėjo galimybę apskaičiuoti žalą, susidariusią nuo 2013 m. kovo 29 d. (Leidimo Nr. 1575 priėmimo dienos) iki skundo teismui padavimo dienos.
Teisėjų kolegija taip pat nurodo, jog vadovaujantis ABTĮ 52 straipsniu, pareiškėjas turi teisę tikslinti ir pakeisti skundo (prašymo) pagrindą ar dalyką bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje iki teismui išeinant į pasitarimų kambarį. Taigi šiuo atveju pareiškėjas galėtų tikslinti savo reikalavimus pateikęs teismui papildomus dokumentus bei įrodymus bylos nagrinėjimo metu.
Esant tokioms aplinkybėms, galima daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutarties dalimi iš esmės pagrįstai nusprendė pareiškėjo skundo dalį laikyti nepaduota.
Pažymėtina, jog analogiškos pozicijos dėl kito elektros energijos gamintojo analogiško reikalavimo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija laikėsi ir 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS444-615/2013.
Atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimus dėl jurisprudencijos tęstinumo principo, taikytino ir administraciniams teismams (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimas), taip pat į Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį (teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose), teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje turi būti vadovaujamasi jau suformuota praktika panašiose bylose. Tokios praktikos netaikymas galėtų būti pagrįstas tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo, leidžiančio daryti išvadą, kad šioje byloje yra sąlygos kurti naują precedentą ar nukrypti nuo ankstesnės Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos.
Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria
pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vandens parkas“ atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.