Panevėžio apygardos teismo nutartis

2011-09-16 · Civilinė byla Nr. 2S-478-212/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-09-16
Bylos Nr.
2S-478-212/2011
Teisminio proceso Nr.
2-37-3-00110-2011-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Zina Mickevičiūtė (pran.), Ramunė Čeknienė, Laimutė Sankauskaitė
Pareiškėjas
S. B.
Suinteresuotas asmuo
A. D.
Kategorijos
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2S-478-212/2011Teisminio proceso Nr. 2-37-3-00110-2011-1Procesinio sprendimo kategorija:122.4 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. rugsėjo 16 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Zinos Mickevičiūtės,

kolegijos teisėjų: Ramunės Čeknienės, Laimutės Sankauskaitės,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos S. B. atskirąjį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal S. B. pareiškimą suinteresuotam asmeniui A. D. dėl termino palikimui priimti atnaujinimo

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja prašė pripažinti, kad terminą per tris mėnesius priimti motinos K. D. palikimą praleido dėl svarbių priežasčių ir prašo šį terminą atnaujinti. Nurodė, jog iki motinos mirties sirgo, gulėjo ligoninėje, o po motinos mirties padidėjo skrandžio skausmai, sustiprėjo skausmai kepenų srityje. Dėl susirgimų tapo neįgali. Po motinos mirties priėmė keletą daiktų ir manė, jog priėmė palikimą faktiškai jį valdant.

Žemesnės instancijos teismas

Rokiškio rajono apylinkės teismas 2011 m. gegužės 19 d. nutartimi pareiškimą atmetė. Nustatė, kad palikėja K. D. mirė 2006 m. gruodžio 16 d., o pareiškėja dėl palikimo priėmimo į notarinę kontorą kreipėsi tik 2009 m. balandžio mėnesį. Pareiškėja buvo gydoma Rokiškio ligoninėje nuo 2006 m. spalio 5 d. iki 2006 m. spalio 17 d. Po to gydymas buvo tęsiamas Vilniaus universitetinėje klinikinėje ligoninėje nuo 2006 m. spalio 18 d. iki spalio 26 d., tačiau tai buvo prieš motinos mirtį. Pareiškėja 2007 m. sausio – vasario mėnesiais 5 kartus lankėsi pas gydytojus, tačiau tai truko po vieną dieną, o ne ištisus tris mėnesius. Pagal pateiktus medicininius dokumentus pareiškėja serga lėtine kepenų liga, tačiau ji gali vaikščioti, pati pripažino, jog po motinos mirties lankė tėvą. Nors pateikti įrodymai liudija apie rimtesnius pareiškėjos sveikatos sutrikimus nuo 2006 metų, tačiau objektyvių duomenų apie tai, kad pareiškėja rimtai sirgo ir buvo hospitalizuota trijų mėnesių laikotarpyje po palikėjos K. D. mirties, dėl ko negalėjo kreiptis dėl palikimo priėmimo, byloje nėra. Liudytoja I. S. paaiškino, kad S. B. po motinos mirties apie 1-2 metus dirbo Grūdų produktų kombinate, važinėjo pas tėvą, augino daržus, turėjo šiltnamį. Pareiškėjos teiginį, kad jos sveikata visą laiką po motinos mirties buvo itin silpna, dėl ko ji negalėjo tinkamai įgyvendinti savo teisės į jos palikimą, teismas laikė kaip pagrįstą prielaidomis, todėl atmetė kaip neįrodytą. Aplinkybė, kad pareiškėja nežinojo, kad reikia kreiptis į notarą, nes ji po motinos mirties buvo pasiėmusi dalį daiktų ir manė, jog priėmė palikimą, nesuteikė pareiškėjai jokių teisinių privilegijų, ir nesudarė teisinio pagrindo tenkinti jos prašymą, nes pareiškėja neįrodė aplinkybių, kad praleido įstatyme nustatytą 3 mėnesių terminą dėl svarbių priežasčių.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėja prašo panaikinti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2011-05-19 nutartį ir pripažinti, kad ji terminą per tris mėnesius priimti mamos K. D. palikimą praleido dėl svarbių priežasčių ir atnaujinti terminą palikimui priimti. Nurodo, kad teismas visiškai nepagrįstai laikė, kad svarbia priežastimi gali būti tik gydimasis ligoninės stacionare po palikėjos mirties trijų mėnesių laikotarpyje. Nesutinka su teismo išvada, kad jos sveikata visą laiką po motinos mirties buvo silpna pagrįsta prielaidomis, nes medicinos darbuotojų pateikti duomenys apie sveikatos stovį negali būti laikomi prielaidomis. Tai išrašai iš medicininių dokumentų apie jos gydimąsi ligoninėse nuo 2006-10-05 iki 2011-10-17, ambulatorinis gydymas lankantis pas gydytojus 2007metais sausio 30 d., vasario 14, 20, 21, 22 dienomis, Vilniaus universitetinės klinikinės ligoninės Gastroenterologiniame centre lankėsi pas gydytojus 2007 m. kovo 10 d., rugpjūčio 30 d., 2008 m. vasario 12 d., gegužės 8 d., spalio 3 d., 2009 m. sausio 13 d., rugsėjo 23 d., lapkričio 6 d., 2010 m. liepos 19 d. Pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino jos pasakymą, kad ji nežinojo, jog reikia priimti palikimą. Mirus motinai ji nežinojo, kad palikimą reikia priimti per 3 mėnesius. Tuo metu ji manė, kad pas notarą dėl palikimo reikia kreiptis per 6 mėnesius. Apie pasikeitusius terminus ji sužinojo 2006 metų birželio mėnesį.

Rašytiniais paaiškinimais į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo A. D. prašo Rokiškio rajono apylinkės teismo 2011-05-19 nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atskirasis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Pareiškėjos nurodytos datos duoda pagrindo daryti išvadą, kad ji galėjo palikimą, nes iš jos pateikiamų datų matyti, jog ji Vilniaus universitetinės klinikinės ligoninės Gastroenterologiniame centre pas gydytojus lankėsi 2007-03-10, jos gydymas vyko su pertraukomis, bet ne ištisai minimu laikotarpiu, kaip teisingai nurodė teismas. Mano, kad pareiškėja nesąžiningai siekdama turtinės naudos po tėvų mirties net tris kartus kreipėsi į Rokiškio rajono apylinkės teismą, nepagrįstai prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po motinos mirties priėmė palikimą, pradėdama faktiškai paveldimą turtą valdyti, o į notarą nesikreipė, nenurodydama tokio savo elgesio priežasties, juo labiau, kad per CK 5.50 str. 3 d. nustatytą terminą jai tai padaryti būtų sutrukdžiusi liga. Mano, kad pareiškėja piktnaudžiauja teise. Svarbi priežastis butų termino palikimui priimti pratęsti, jeigu pareiškėja butų be pertraukos sirgusi nuo 2006-12-16 iki 2007-03-16 imtinai, tačiau ji tokių įrodymų teismui nepateikė. Nors pareiškėja aiškina, kad apie pasikeitusius palikimo priėmimo terminus sužinojo tik 2006 metų birželį, ji nepateikė duomenų, kad kreipėsi į atitinkamas institucijas, dėl savo interesų į palikimą minimu laikotarpiu. Pareiškėjos norą priimti palikimą nulėmė tėvo J. V. D. valia, kuris testamentu paliko jam gyvenamąjį namą, jo priklausinius ir nedidelį žemės sklypą prie jo, esančius Kalno g. 15, Kavoliškio k., Rokiškio raj. Pareiškėjos prašymas tai tik yra noras nesąžiningai užvaldyti dalį turto, kurį prarado kartu su neišnaudota galimybe į motinos K. D. palikimą ir tėvo J. V. D. valia išreikšta testamente.

Atskirasis skundas atmestinas, Rokiškio rajono apylinkės teismo 2011-05-19 nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).

Pareiškėja S. B. siekia priimti palikimą po motinos K. D. mirties 2006-12-16 (b. l. 24). Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti: pradėti faktiškai valdyti paveldimą turtą, kreiptis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo, paduoti pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atliekami per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5. 11, 5. 50 str.). Įstatymas reglamentuoja, kad praleistą įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti gali pratęsti teismas, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5. 57 str. 1 d.). Pareiškėja į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo kreipėsi 2011-01-19, nurodydama, kad terminą palikimui priimti praleido dėl ligos ir manė, kad paėmusi kelis motinos daiktus, palikimą priėmė pradėdama faktiškai jį valdyti. Dėl šio fakto patvirtinimo kreipėsi į Rokiškio apylinkės teismą, kuris nustatė juridinę reikšmę turintį faktą 2009-08-24 sprendimu, o apeliacinės instancijos teismas sprendimą paliko nepakeistą. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pripažino, kad pareiškėja nepakankamai pateikė įrodymų dėl faktiško palikimo priėmimo, todėl panaikino pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimus (b. l. 1-2, 28-42).

Byloje nėra ginčo, kad pareiškėja praleido įstatymo numatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti po motinos K. D. mirties. Praleidus įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka nepratęsus įpėdinis praranda paveldėjimo teisę. Pasibaigus šiam terminui palikimas gali būti priimtas nesikreipiant į teismą tik tuo atveju, jeigu su tuo sutinka visi kiti priėmę palikimą įpėdiniai. Kaip jau minėta, įstatyme nustatytą terminą palikimui priimti gali pratęsti teismas, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 str. 1 d.).

Įstatymas nenurodo, kokios priežastys pripažįstamos svarbiomis, kiekvienoje byloje teismas, įvertinęs konkrečias byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, ar yra pagrindas atnaujinti pareiškėjo praleistą terminą palikimui priimti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios palikimui priimti priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisines pasekmes, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-01-16 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-46/2006).

Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad pareiškėja serga kepenų ciroze, ji neteko 70 proc. darbingumo (b. l. 13-14, 22). Dėl ligos lankėsi pas gydytojus 2007 metais sausio 30 d., vasario 14, 20-22 dienomis (b. l. 5). Teismas pripažino šias aplinkybes, tačiau konstatavo, kad pareiškėja nepateikė jokių svarių įrodymų, jog dėl ligos ir lankymosi pas gydytojus negalėjo trijų mėnesių laikotarpyje nuo 2006-12-16 pareiškėjos motinos K. D. mirties kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo. Priešingai, byloje nustatytos aplinkybės rodo, kad nuo 2006 m. rugpjūčio mėnesio iki 2008 m. gruodžio mėnesio pareiškėja pastoviai lankėsi tėvų sodyboje, augino daržus, mokėjo dalį mokesčių, lankė tėvą (b. l. 41). Teigdama, kad tik 2006 metų birželio mėnesį sužinojo, jog dėl palikimo reikia kreiptis į notarą per 3 mėnesius, tik patvirtina, kad mirus motinai jau žinojo apie 3 mėnesių terminą palikimui priimti. Esant tokiems pareiškėjos prieštaringiems paaiškinimams, teisėjų kolegija sprendžia, kad pagrindo palikimo priėmimo terminui atnaujinti nėra.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėja terminą palikimui priimti praleido be svarbių priežasčių. Tokia teismo išvada, atsižvelgiant į pareiškėjos amžių, individualias savybes, jos sveikatos būklę, kitas svarbias teismo sprendime išdėstytas aplinkybes, o taip pat ilgą termino praleidimo laikotarpį, yra teisėta ir pagrįsta, atitinka byloje surinktų įrodymų visuma nustatytas bylos aplinkybes. Teismas tinkamai, atsižvelgdamas į CK 1.5 str. numatytus principus, įvertino termino praleidimo aplinkybes, laiko tarpą, kiek jis buvo praleistas, pareiškėjo elgesį ir kitas reikšmingas aplinkybes. Teisėjų kolegija pažymi, kad asmuo pats turi rūpintis tinkamu ir savalaikiu savo teisių įgyvendinimu bei kad pažeistos teisės gali būti ginamos tik tada, kai asmuo elgėsi sąžiningai, apdairiai ir rūpestingai.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad naikinti teisėtos ir pagrįstos Rokiškio rajono apylinkės teismo nutarties atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo.

Atmetus skundą, iš apeliantės priteistinos išlaidos, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79, 92, 93 str., b. l. 95).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu

nutaria:

Rokiškio rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš S. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 4 Lt (keturis litus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei.

Teisėjai Zina MickevičiūtėRamunė ČeknienėLaimutė Sankauskaitė