Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens G. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus (toliau – VSDFV) pareiškimą dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje nuosavybėje, suinteresuoti asmenys antstolis D. Š., V. V., G. V., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas nustatyti skolininko V. V. ir jo sutuoktinės G. V. dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje – kiekvienam po ½ dalį G. V. darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų pajamų.Pareiškimą grindė tuo, kad antstolis vykdo Vilniaus apygardos teismo išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-2163-565/2007 dėl 31 491,25 Eur priteistos žalos išieškojimo iš skolininko V. V.. Išieškotojas gavo antstolio patvarkymą, kuriame siūloma kreiptis į teismą dėl turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo. Vykdymo proceso metu antstolis nustatė, jog skolininkas nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neturi. VSDFV duomenimis skolininkas dirba UAB „Provalymas“, tačiau atsižvelgiant į skolininko turimų įsiskolinimų skaičių (antstolių informacinės sistemos duomenimis, šiuo metu vykdomos 6 bylos) ir gaunamo darbo užmokesčio dydį (190 Eur/mėn.), skolos padengimas per CPK 663 str. 1 d. įtvirtintą šešių mėnesių terminą yra abejotinas. Skolininkas yra sudaręs santuoką su G. V., kuri dirba (duomenys neskelbtina) ir gauna su darbo santykiais susijusių pajamų, be to, G. V. turi sąskaitą AB „Swedbank“.Skolininkas V. V. pateikė atsiliepimą, kuriuo su prašymu dėl turto dalies nustatymo nesutiko ir nurodė, kad žmona yra pagimdžiusi antrą vaiką, kuriam tik kelios savaitės, jis dirba ir moka skolą pats, būdamas įkalinimo įstaigoje taip pat dirbo ir mokėjo skolą. Skolininko sutuoktinė G. V. pateikė atsiliepimą, kuriuo su prašymu dėl turto dalies nustatymo kategoriškai nesutiko ir nurodė, kad šiuo metu ji augina du vaikus ir yra vaiko priežiūros atostogose.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. kovo 29 d. nutartimi patenkino pareiškėjo prašymą ir nustatė, kad skolininko V. V. dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje sudaro ½ sutuoktinės G. V. darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų (Vilniaus vaikų lopšelyje – darželyje „Gilužis“, 190028324).Teismas nustatė, kad antstolis D. Š. vykdo Vilniaus apygardos teismo 2007 m. lapkričio 5 d. išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-2163-565/2007 dėl 31 491,25 Eur priteistos žalos išieškojimo iš skolininko V. V., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus naudai. VSDFV duomenimis skolininkas dirba UAB „Provalymas“, darbo užmokestis yra 190 Eur/mėn. Gyventojų registro duomenimis V. V. 2005 m. rugsėjo 10 d. įregistravo santuoką su G. V.. G. V. dirba Vilniaus vaikų lopšelyje – darželyje „Gilužis“, bei gauna darbo užmokestį, kuris 2018 m. sausio 8 d. turto arešto aktu Nr. S18-1279 buvo areštuotas. Vedybų sutartis tarp sutuoktinių nėra sudaryta. 2018 m. sausio 15 d. Patvarkymu dėl siūlymo kreiptis į teismą dėl dalies nustatymo antstolis išieškotojui pasiūlė per 2 mėnesius nuo patvarkymo gavimo dienos kreiptis į teismą su prašymu nustatyti skolininkui turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje. Pareiškėjas antstolio nustatytu terminu pateikė teismui prašymą, kuriuo prašo nustatyti skolininko V. V. ir jo sutuoktinės G. V. dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje – kiekvienam po ½ dalį G. V. darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų pajamų.Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad santuokos metu įgytos pajamos, pensijos, pašalpos bei kitokios netikslinės paskirties išmokos laikomos bendrąja jungtine nuosavybe, nustatė, kad ½ sutuoktinės G. V. darbo užmokesčio priklauso skolininkui V. V. (CK 3.88 str. 1 d. 5 p.).

III. Atskirojo skundo argumentai

Suinteresuotas asmuo G. V. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo atsižvelgti į tai, kad ji augina du vaikus, 12 m. ir 2 mėn. amžiaus; yra išėjusi motinystės atostogų; darbo sutartis su ja buvo sudaryta 2 m. laikotarpiui.Pareiškėjas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius ir suinteresuoti asmenys antstolis D. Š. bei V. V. atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo nustatyta skolininko turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis D. Š. vykdo Vilniaus apygardos teismo 2007 m. lapkričio 5 d. išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-2163-565/2007 dėl 31 491,25 Eur priteistos žalos išieškojimo iš skolininko V. V., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus naudai. VSDFV duomenimis skolininkas dirba UAB „Provalymas“, darbo užmokestis yra 190 Eur/mėn. Gyventojų registro duomenimis V. V. 2005 m. rugsėjo 10 d. įregistravo santuoką su G. V.. G. V. dirba (duomenys neskelbtini), bei gauna darbo užmokestį, kuris 2018 m. sausio 8 d. turto arešto aktu Nr. S18-1279 buvo areštuotas. Vedybų sutartis tarp sutuoktinių nėra sudaryta. 2018 m. sausio 15 d. Patvarkymu dėl siūlymo kreiptis į teismą dėl dalies nustatymo antstolis išieškotojui pasiūlė per 2 mėnesius nuo patvarkymo gavimo dienos kreiptis į teismą su prašymu nustatyti skolininkui turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje. Pareiškėjas antstolio nustatytu terminu pateikė teismui prašymą, kuriuo prašo nustatyti skolininko V. V. ir jo sutuoktinės G. V. dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje – kiekvienam po ½ dalį G. V. darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų pajamų.CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrąja su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Skolininko dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi, kuriai įsiteisėjus, išieškojimas nukreipiamas į šią dalį (CPK 667 str. 2, 3 d.). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nustatant skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, taikomos CK 3.116–3.129 straipsnių nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2005 m. lapkričio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2005). Kai sutuoktinių bendro turto teisinis režimas yra nustatytas įstatyme, preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 str. 1 d., 3.88 str. 2 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2005 m. balandžio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2005). CK 3.88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kuris turtas ir pajamos įstatymo pripažįstami bendrąja jungtine nuosavybe. Be kita ko, tai pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio darbinės veiklos (CK 3.88 str. 1 d. 5 p.). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tokios prigimties pajamos yra bendras sutuoktinių turtas, kai turi būti gautos ar jau yra gautos; taigi, šios sutuoktinio pajamos bendrąja jungtine nuosavybe yra nuo momento, kai jos išmokamos (gaunamos) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2011). Kol santuoka nėra nutraukta, nėra pagrindo netaikyti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos prezumpcijos. Esant prieš tai minėtam teisiniam reglamentavimui, pirmosios instancijos teismo išvados, kad skolininko sutuoktinės gaunamos pajamos yra sutuoktinio bendrosios jungtinės nuosavybės dalimi, į kurią būtų galima nukreipti išieškojimą, yra teisingos. Pažymėtina, jog šiuo atveju aplinkybė, kad ir skolininkas V. V. gauna darbo užmokestį nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį panaikinti ar pakeisti.Apeliantė taip pat prašė atsižvelgti, kad ji augina du nepilnamečius vaikus. Pažymėtina, jog vaikų išlaikymas, vaiko teisės į būstą bei jo vystymuisi būtinų gyvenimo sąlygų užtikrinimas yra, visų pirma, abiejų vaiko tėvų pareiga, todėl vien ta aplinkybė, kad sutuoktiniai turi vaikų, kuriuos išlaiko, dar nesudaro pagrindo teismui nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Juo labiau, kad abu sutuoktiniai yra sveiki, darbingi, todėl pajėgūs išlaikyti savo vaikus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nepažeidė apeliantės vaikų interesų bei viešojo intereso, nes byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo pagal CK 3.123 straipsnį.Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad nustačius turto, esančio bendroje jungtinėje nuosavybėje, dalį, nereiškia, jog išieškojimas į jį bus nukreiptas visa apimtimi. Turto dalies nustatymas iš esmės tik individualizuoja skolininko turto dalį bendrojoje nuosavybėje ir apibrėžia jo turtinę padėtį, o išieškojimas iš nustatyto skolininko turto (tame tarpe ir piniginių lėšų dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje) galės būti vykdomas tik įstatymų nustatyta tvarka ir dydžiais.Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, daryti išvada, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė materialines teisės normas, reglamentuojančias sutuoktinių turto teisinį režimą, sutuoktinių bendro turto dalis bei procesines teisės normas, susijusias su skolininko fizinio asmens turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad skolininkui V. V. priklauso ½ dalis jo sutuoktinės G. V. gaunamo darbo užmokesčio, todėl panaikinti ar keisti iš esmės teisėtos ir pagrįstos teismo nutarties atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartį palikti nepakeistą.