- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-11-03
- Bylos Nr.
- I1-6768-279/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00197-2022-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Nijolė Čekanauskienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- J. S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio pataisos namų, Lietuvos valstybė
- Kategorijos
- 20.2.3.1Turtinė žala
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio pataisos namų dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalys teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką joms pranešta įstatymo nustatyta tvarka. Šalys byloje išreiškė prašymą bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, todėl esant šioms aplinkybėms, byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 6 dalis).
Šalies argumentai
Pareiškėja J. S. (toliau – ir pareiškėja) skundu (b. l. 1-3, 16-17) kreipėsi į administracinį teismą, prašydama iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio pataisos namų (toliau – ir Panevėžio PN), priteisti 500 Eur turtinės ir 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Pareiškėja skunde nurodė, kad 2021 m. gruodžio 29 d. Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) gavo pareiškėjos skundą, kuriame pareiškėja skundėsi dėl jai neišmokėtos pašalpos. Kalėjimų departamentas 2021 m. gruodžio 30 d. šį skundą persiuntė Panevėžio PN ir įpareigojo juos išnagrinėti pareiškėjos skundą. Pareiškėja nurodė, kad su analogišku skundu kreipėsi ir į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių (toliau – Seimo kontrolierius), tačiau iš jo negavusi atsakymo, į Seimo kontrolierių 2022 m. sausio 27 d. kreipėsi pakartotinai.
Pareiškėja nurodė, kad 2022 m. vasario 14 d. gavusi Seimo kontrolieriaus atsakymą liko šokiruota, nes Seimo kontrolieriaus parengtame atsakyme buvo nurodyta, kad Seimo kontrolierius dėl pareiškėjos skunde nurodytų aplinkybių kreipėsi į Panevėžio PN, iš kurio gavo atsakymą, kad analogiško turinio skundą, Panevėžio PN gavo iš Kalėjimų departamento, į kurį Panevėžio PN pareiškėjai 2022 m. sausio 14 d. pateikė atsakymą. Pareiškėja nurodė, kad jokio Panevėžio PN parengto 2022 m. sausio 14 d. atsakymo ji negavo.
Pareiškėja skunde nurodė, kad 2022 m. vasario 14 d. kreipėsi su prašymu į Panevėžio PN administraciją, prašydama pateikti jai 2022 m. sausio 14 d. atsakymo kopiją, iš kurio matytųsi jos parašas, kad šį atsakymą ji gavo, pateikti informaciją, kad ji yra supažindinta su šiuo atsakymu, tačiau tokios informacijos pareiškėja negavo.
Pareiškėja nurodė, kad laiku negavusi 2022 m. sausio 14 d. atsakymo ji praleido terminą, per kurį galima jį apskųsti, kaip tą numato Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 183 straipsnis. Dėl tokių Panevėžio PN administracijos veiksmų pareiškėja pateikė skundą Seimo kontrolieriui, kuris atliko tyrimą.
Pareiškėja nurodė, kad dėl tokių neteisėtų Panevėžio PN veiksmų (neveikimo) patyrė pažeminimą, nepatogumus, emocinę depresiją. Pareiškėja nurodė, kad negavusi pašalpos negalėjo įsigyti higienos priemonių, nes buvo nemoki.
Atsiliepimas
Atsakovei Lietuvos valstybei atstovaujantys Panevėžio PN atsiliepimu (b. l. 22-26) į pareiškėjos skundą su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Panevėžio PN atsiliepime nurodė, kad 2021 m. gruodžio 30 d. iš Kalėjimų departamento gavo pareiškėjos 2021 m. gruodžio 29 d. skundą, į kurį Panevėžio PN 2022 m. sausio 14 d. parengė atsakymą. Panevėžio PN pripažįsta, kad šis atsakymas pareiškėjai laiku nebuvo įteiktas dėl jos skundą nagrinėjusio Panevėžio PN darbuotojo padarytos techninės klaidos, t. y. dokumentų valdymo sistemos priemonėmis 2022 m. sausio 14 d. atsakymas nebuvo nukreiptas Panevėžio PN Resocializacijos skyriaus specialistei, kuri pagal vidinę įstaigos tvarką turėjo šį atsakymą įteikti pareiškėjai. Pareiškėjai 2022 m. sausio 14 d. atsakymas buvo įteiktas tada, kuomet ji pati kreipėsi su prašymu, t. y. 2022 m. vasario 14 d.
Dėl pareiškėjos skunde nurodytos aplinkybės, kad Panevėžio PN neišmokėjo pareiškėjai pašalpos, kuri buvo skirta padengti dalį skolos į nuteistųjų fondą, Panevėžio PN atsiliepime nurodė, kad pareiškėjai atvykus į Panevėžio PN iš Vilniaus pataisos namų (toliau – Vilniaus PN), kur anksčiau pareiškėja atliko laisvės atėmimo bausmę, į Panevėžio PN buvo persiųsti du Vilniaus PN nutarimai dėl nuobaudos pareiškėjai skyrimo – vienos bazinės socialinės išmokos dydžio įmokos į socialinės paramos nuteistiesiems fondą (pareiškėja turėjo nesumokėtą įsiskolinimą Vilniaus PN). Panevėžio PN atsiliepime nurodė, kad BVK 143 straipsnio 6 dalis numato, kad ,,jeigu nuteistasis, kuriam paskirta šio Kodekso 142 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta nuobauda, asmeninėje sąskaitoje neturi lėšų arba jų turi nepakankamai, kad būtų iš karto sumokėta paskirta įmoka į socialinės paramos nuteistiesiems fondą, šio Kodekso 142 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta nuobauda laikoma įvykdyta, kai iš nuteistojo asmeninės sąskaitos pataisos įstaigos administracija atskaito šiai įmokai ar likusiai jos daliai sumokėti reikalingas lėšas“. Panevėžio PN atsiliepime nurodė, kad pagal BVK 143 straipsnio 6 dalį, įmokos į socialinės paramos nuteistiesiems fondą yra atskaitomos pataisos įstaigos administracijos sprendimu be atskiro nuteistojo sutikimo.
Panevėžio PN atsiliepime nurodė, kad pareiškėjos skunde dėstomi teiginiai, kad ji būdama nemoki, negalėjo įsigyti higienos priemonių, neatitinka tikrovės. Pažymėjo, kad laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinį buitinį aprūpinimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintas ,,Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašas“ (toliau – ir Aprašas). Nurodė, kad Aprašo 5 punkte numatyta, kad nemokiems suimtiesiems (nuteistiesiems) higienos reikmenys išduodami esant jų rašytiniam prašymui. Nurodė, kad Aprašo 13 punkte nurodyta, kad suimtasis (nuteistasis) yra nemokus, kai jis savo sąskaitoje turi ir (ar) išleido ne daugiau kaip 0,5 bazinės socialinės išmokos dydžio pinigų sumą. Panevėžio PN atsiliepime nurodė, kad tais laikotarpiais kai pareiškėja buvo nemoki, Panevėžio PN administracija išdavė pareiškėjai higienos priemones, o tais laikotarpiais kai pareiškėja buvo moki, pareiškėja higienos priemonėmis turėjo pasirūpinti pati.
Panevėžio PN atsiliepime nurodė, kad pareiškėja skunde nepagrindžia kokiais paskaičiavimais jai atsirado 500 Eur turtinė ir 1500 Eur neturtinė žala, nepateikia jokių dokumentų ar teisės aktų, kuriais gali pagrįsti reikalaujamos turtinės ir neturtinės žalos atsiradimo sumą. Panevėžio PN mano, kad pareiškėja kreipdamasi į teismą siekia sau tik turtinės naudos, t. y. (pasipelnyti) iš valstybės.
Nagrinėjamoje byloje pareiškėja kelia valstybės civilinės atsakomybės klausimą, Panevėžio PN laiku nepateikus pareiškėjai atsakymo į jos skundą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas iš dalies.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje teisės normoje įtvirtinta viešoji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė. Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas iš jų yra tai, kad šio delikto padarymas suponuoja griežtą civilinę atsakomybę, tai yra, civilinę atsakomybę be kaltės (CK 6.271 straipsnyje nustatytai viešajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina). Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis), 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis), 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2017 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2205-575/2017; 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1980-520/2017).
Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad 2021 m. gruodžio 29 d. Kalėjimų departamentas gavo pareiškėjos skundą, kuriame pareiškėja skundėsi dėl jai neišmokėtos pašalpos (b. l. 33). Kalėjimų departamentas 2021 m. gruodžio 30 d. šį skundą persiuntė Panevėžio PN ir įpareigojo juos išnagrinėti pareiškėjos skundą (b. l. 34-35). Byloje nustatyta, kad Panevėžio PN 2022 m. sausio 14 d. parengė atsakymą į pareiškėjos skundą (b. l. 36-38), tačiau šį atsakymą pareiškėja gavo tik 2022 m. vasario 14 d. (b. l. 5-6, 23).
Pareiškėja skunde nurodė, kad laiku negavusi 2022 m. sausio 14 d. atsakymo ji praleido terminą, per kurį galima jį apskųsti.
Vertinant šį pareiškėjos skundo argumentą, teismas pažymi, kad byloje nėra ginčo, kad Panevėžio PN laiku nepateikė pareiškėjai 2022 m. sausio 14 d. atsakymo, nes tai Panevėžio PN pripažino tiek teismui pateiktame atsiliepime (b. l. 23), tiek Seimo kontrolieriui pateiktoje informacijoje (b. l. 45). Kad Panevėžio PN neužtikrino, kad pareiškėjai laiku būtų įteiktas atsakymas į jos skundą pripažino ir Seimos kontrolieriaus savo 2022 m. gegužės 3 d. parengtoje pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl J. S. skundo prieš Panevėžio pataisos namus“ (b. l. 5-8). Byloje nustatyta, kad pareiškėja 2022 m. sausio 14 d. atsakymą į savo skundą gavo tik 2022 m. vasario 14 d. Teismas pažymi, kad BVK 183 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų vadovų veiksmai ir sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami Kalėjimų departamento direktoriui. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas laiko pagrįstą pareiškėjos skundo argumentą, kad laiku negavusi 2022 m. sausio 14 d. atsakymo (pareiškėja jį gavo po mėnesio, t. y. 2022 m. vasario 14 d.), pareiškėja praleido terminą, per kurį galima jį apskųsti, todėl nagrinėjamu atveju konstatuojami neteisėti Panevėžio PN veiksmai pareiškėjos atžvilgiu.
Kaip paminėta anksčiau, iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2021 m. gruodžio 29 d. skundu pareiškėja skundėsi dėl jai neišmokėtos pašalpos. Pareiškėja skunde nurodė, kad negavusi pašalpos negalėjo įsigyti higienos priemonių, nes buvo nemoki.
Vertinant pareiškėjos skundo teiginį dėl jai neišmokėtos pašalpos, teismas pažymi, kad iš Panevėžio PN atsiliepime nurodytų aplinkybių matyti, kad ši pašalpa buvo skirta dengti pareiškėjos įsiskolinimą už nuobaudą (vienos bazinės socialinės išmokos dydžio įmoką į socialinės paramos nuteistiesiems fondą), kurią pareiškėja gavo atlikdama laisvės atėmimo bausmę Vilniaus PN. Teismo vertinimu, Panevėžio PN pagrįstai pareiškėjai skirtą pašalpą paskyrė padengti įsiskolinimui, nes tokia tvarka yra numatyta BVK 143 straipsnio 6 dalyje (nesumokėta įmoka į socialinės paramos nuteistiesiems fondą laikoma įvykdyta, kai iš nuteistojo asmeninės sąskaitos pataisos įstaigos administracija atskaito šiai įmokai ar likusiai jos daliai sumokėti reikalingas lėšas), todėl nagrinėjamu atveju pagrindo konstatuoti neteisėtų Panevėžio PN veiksmų nėra.
Teismas pareiškėjos skundo teiginį, kad ji negavusi pašalpos negalėjo įsigyti higienos priemonių, laiko nepagrįstu. Pažymėtina, kad laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinį buitinį aprūpinimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintas ,,Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašas“. Aprašo 5 punkte numatyta, kad drabužiai, avalynė ir higienos reikmenys išduodami nuteistiesiems arešto bausme, taip pat nemokiems suimtiesiems (nuteistiesiems), esant jų rašytiniam prašymui. Aprašo 13 punkte numatyta, kad suimtasis (nuteistasis) yra nemokus, kai per mėnesį iki prašymo jį aprūpinti drabužiais, avalyne ir (ar) higienos reikmenimis pateikimo laisvės atėmimo vietos administracijai dienos savo asmeninėje sąskaitoje turėjo ir (ar) išleido ne daugiau kaip 0,5 bazinės socialinės išmokos dydžio pinigų sumą. Tais atvejais, kai suimtasis (nuteistasis) šiame punkte nurodytu laikotarpiu asmeninėje sąskaitoje turimas lėšas naudojo tabako gaminiams ir (ar) reikmenims įsigyti, jis nelaikomas nemokiu. Panevėžio PN atsiliepime nurodė, kad tais laikotarpiais kai pareiškėja buvo nemoki, Panevėžio PN administracija išdavė pareiškėjai higienos priemones (b. l. 24). Teismas neturi pagrindo abejoti tokiais Panevėžio PN pateiktais duomenimis, nes juos patvirtina ir byloje pateikta pareiškėjos ,,Suimtojo (nuteistojo) materialinio buitinio aprūpinimo kortelė“, iš kurios matyti, kad pareiškėjai higienos priemonės buvo skirtos, pareiškėja tai patvirtino ir savo parašu (b. l. 40). Panevėžio PN atsiliepime nurodė, kad tais laikotarpiais kai pareiškėja buvo moki, higienos priemonėmis pareiškėja turėjo pasirūpinti pati (b. l. 24). Teismas sutinka su tokiu Panevėžio PN teiginiu, nes iš byloje esančios pareiškėjos sąskaitos išrašo matyti, kad pareiškėja gaudavo pinigines perlaidas, todėl teismo vertinimu pareiškėja apsirūpinti higienos priemonėmis turėjo pati (b. l. 41).
Pareiškėja skunde nurodė, kad dėl Panevėžio PN neteisėtų veiksmų patyrė 500 Eur turtinę žalą.
CK 6.249 straipsnio 1 dalis numato, jog žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.
Vertinant pareiškėjos skundo reikalavimą, kad ji dėl neteisėtų Panevėžio PN veiksmų patyrė 500 Eur turtinę žalą, teismas pažymi, kad pareiškėja skunde tik abstrakčiai nurodė turtinės žalos sumą, pareiškėja skunde nepateikė jokių konkrečių duomenų kas šią žalą sudaro, todėl teismas pareiškėjos skundo reikalavimą priteisti 500 Eur turtinę žalą, atmeta kaip nepagrįstą.
Pareiškėja skunde nurodė, kad dėl Panevėžio PN neteisėtų veiksmų patyrė 1500 Eur neturtinę žalą.
Vertinant pareiškėjos skundo reikalavimą, kad dėl neteisėtų Panevėžio PN veiksmų pareiškėja patyrė 1500 Eur neturtinę žalą, teismas pažymi, kad pareiškėja skunde tik abstrakčiai nurodė, kad negavusi pašalpos, patyrė gilius dvasinius išgyvenimus, stresą. Teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad Panevėžio PN būtų sąmoningai siekę žeminti, diskriminuoti ar specialiai siekę pareiškėjai pakenkti. Tačiau teismas pažymi, kad dėl Panevėžio PN veiksmų, kai pareiškėjai laiku nebuvo įteiktas 2022 m. sausio 14 d. atsakymas, pareiškėja galėjo patirti tam tikrų neigiamų išgyvenimų ir nepatogumų. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, nenustatęs, kad dėl Panevėžio PN neteisėtų veiksmų pareiškėjai būtų kilusios ypatingai neigiamos pasekmės (pavyzdžiui, išgyvenimai ar sukrėtimai, kurie būtų įtakoję tolimesnį jos gyvenimą), taip pat nenustačius, kad Panevėžio PN pareigūnai tyčia siekė veikti priešingai pareiškėjos interesams, sprendžia, kad šioje byloje nėra pagrindo pareiškėjai priteisti neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Šiuo atveju pažymėtina, kad pažeidimo pripažinimas yra pakankama satisfakcija už pareiškėjos teisių pažeidimą. Todėl pareiškėjos reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos skundą patenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjos J. S. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas Panevėžio PN (laiku pagal teisės aktų reikalavimus gauti atsakymą į skundą), o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.
Skundo dalį dėl turtinės žalos priteisimo atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.