Alytaus apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka spręsdama pareiškėjų V. N. ir R. V. prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo supaprastinto proceso tvarka,

Aprašomoji dalis

nustatė:

teisme gautas pareiškėjų V. N. ir R. V. pareiškimas (prašymas) patvirtinti jų 2018 m. lapkričio 20 d. sudarytą taikos sutartį. Pareiškėjai prašo pateiktą taikos sutartį patvirtinti vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsniu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

prašymas netenkinamas.

CK 6.983 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Dėl taikos sutarties, sudarytos CK 6.983–6.986 straipsniuose nustatytu pagrindu bei tvarka, patvirtinimo šalys su prašymu gali kreiptis į teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXXIX skyriuje (CPK 579–582 straipsniai) nustatyta supaprastinto proceso tvarka.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad kreipiantis į teismą su prašymu patvirtinti taikos sutartį supaprastinto proceso tvarka turi būti išreikšta abiejų šalių suderinta valia, jų bendras prašymas, nes toks taikos sutarties patvirtinimas galimas tik tada, kai nėra ginčo tarp taikos sutarties šalių dėl šios sutarties sąlygų ir dėl sutarties teisminio patvirtinimo. Taikos sutartį supaprastinto proceso tvarka teismas tvirtina, jei nustato, kad dėl sutarties teisminio patvirtinimo sutampa abiejų jos šalių valia, sutartis neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, nėra kitų sandorių negaliojimo pagrindų, taip pat kitų aplinkybių, dėl kurių pateikta taikos sutartis negali būti tvirtinama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013). Pažymėtina, kad siekiant taikiai išspręsti ginčą, taikos sutartyje turi būti aiškiai ir nedviprasmiškai nurodytos šalių suderintos sąlygos, kadangi teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo galią, yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad teismui pateiktos taikos sutarties 1, 2, 3, 4, punktais šalys nurodė, jog jos 2015 m. balandžio 21 d. sudarė turto pirkimo–pardavimo su atpirkimo teise sutartį, pagal kurią V. N. tariamai perleido administracines patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini) tačiau tai buvo tariamasis sandoris, pinigų pagal sutartį V. N. iš R. V. negavo, patalpos faktiškai nebuvo perduotos, sudarant sandorį V. N. tikslas buvo nuslėpti savo valdomo nekilnojamojo turto vienetų skaičių prieš trečiuosius asmenis.

Taigi šiuo atveju konstatuotina, kad pareiškėjai taikos sutartyje įtvirtino sąlygą dėl tarp pareiškėjų sudarytos Turto pirkimo-pardavimo sutarties su atpirkimo teise, pagal kurią V. N. perleido administracines patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) , negaliojančia nuo pat jos sudarymo dienos. Šalys kartu su prašymu teismui pateikė aukščiau paminėtą pirkimo–pardavimo su atpirkimo teise sutartį, 2015 m. balandžio 21 d. patvirtintą notaro T. P. V., kurioje nurodyta, jog R. V. sumokėjo už perkamas patalpas V. N., patalpos R. V. perduotos, nuosavybės teisė į patalpas R. V. perėjo nuo sutarties pasirašymo ir patvirtinimo. Atkreiptinas dėmesys, kad minėtos sutarties 5.9. punkte nurodyta, jog šalys susitarė, kad Pardavėjas (šiuo atveju pareiškėjas V. N.) atpirkimo teisę turėjo ne ilgiau kaip iki 2016 m. gruodžio 31 d. Pastebėtina ir tai, jog tvirtindamas sandorį būtent notaras atlieka teisinį tyrimą ir atsako už sandorio teisėtumą, teismas neturi pagrindo abejoti notaro atliktais veiksmais. Pabrėžtina, kad pagal CK 1.5 straipsnio 1 dalies nuostatas, civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus.

Vadovaujantis CK 6.224 straipsnio nuostatomis, sutartis gali būti pripažinta negaliojančia CK pirmosios knygos numatytais sandorių negaliojimo pagrindais, taip pat kitais įstatymų nustatytais pagrindais. Pažymėtina, kad CK IV skyriuje, reglamentuojančiame sandorių negaliojimą, nėra numatyta galimybė sandorio šalims pačioms pripažinti sandorį negaliojančiu. Nuginčijamas sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu tik teismo sprendimu (CK 1.78 straipsnio 2 dalis), o niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą taip pat konstatuoja teismas (CK 1.78 straipsnio 5 dalis), nepaisant to, kad niekinis sandoris negalioja nuo pat jo sudarymo momento. Akcentuotina, kad ieškiniai dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą, dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu teismingi nekilnojamojo daikto ar pagrindinės jo dalies buvimo vietos teismui (CPK 31 straipsnio 1 dalis).

Šiuo atveju, teismui kyla pagrįstos abejonės dėl V. N. ir R. V. tikrųjų ketinimų, jų elgesio tikslų ir motyvų, bei dėl to, ar notaro patvirtinta turto pirkimo – pardavimo su atpirkimo teise sutartis realiai nebuvo vykdoma, ar tokios sutarties sudarymas nepažeidė / nepažeidžia trečiųjų šalių teisių ir teisėtų interesų, ar sudarius ginčijamą turto pirkimo – pardavimo sutartį V. N. ir R. V. neatliko kitų galimai neteisėtų veiksmų ar nesudarė kitų sandorių. Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenys patvirtina, kad pareiškėjai jau ne kartą kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su prašymu dėl panašaus turinio sudarytos taikos sutarties patvirtinimo supaprastinto proceso tvarka, tačiau jų prašymai nebuvo patenkinti.

Dėl visų aukščiau nurodytų aplinkybių visumos pripažintina, kad nurodytomis sąlygomis tarp šalių sudaryta taikos sutartis negali būti tvirtinama.

Kartu teismas pažymi, kad pagal CPK 582 straipsnio 7 dalį ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-161-248/2017 pateiktą išaiškinimą, nutartys dėl taikos sutarčių atsisakymo tvirtinti apeliacine tvarka neskundžiamos. Išaiškinama, kad kai teismas taikos sutartį tvirtinti atsisako, jos tvirtinimu suinteresuoti asmenys pasikeitus aplinkybėms ar pašalinę priežastis, dėl kurių taikos sutartį tvirtinti buvo atsisakyta, gali iš naujo kreiptis į teismą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 579–582 straipsniais teismas

nutaria:

pareiškėjų V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prašymo dėl taikos sutarties patvirtinimo netenkinti.

Ši nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.