Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Justas Pažarskis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariato Vilniaus miesto 1-ojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus 2025 m. kovo 19 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną B. A. V. ROIK: (duomenys neskelbtini) ir 2025 m. kovo 20 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną K. V. ROIK: (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Pagrindiniai skundo ir atsiliepimo į juos argumentai

Pareiškėja skunde pabrėžia, jog priimti nutarimai yra neteisėti, skleidžiantys melagingą informaciją, nes nebuvo gauta įrodymų, patvirtinančių, kad vagystę įvykdė pareiškėjos (duomenys neskelbtini) vaikai. Kadangi J. V. vaikai nurodytos vagystės neįvykdė.

Skunde pažymima, jog pateikta informacija apie jos vaikus yra melaginga, todėl Institucijos atstovų ji prašė pateikti įrodymus patvirtinančius, jog vagystę įvykdė jos (duomenys neskelbtini) vaikai.

Be to, skunde atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjai, vaikų motinai ir atstovei pagal įstatymą Vilniaus miesto 1-ojo policijos komisariatas nepranešė apie (duomenys neskelbtini) vaikų neva padarytą administracinė nusižengimą.

Tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorė (patarėja) neturėdama įrodymų, kad pareiškėjos vaikai būtų padarę administracinio nusižengimo požymių turinčią veiką, pranešė apie J. V. vaikams tinkamus pagalbos būdus, kuriuos jie gali aptarti su jų šeima dirbančia socialine darbuotoja.

Pareiškėja prie pateikto skundo pateikė papildomus skundo motyvus:1. Nukentėjusioji nurodo turtinės žalos dydį, tačiau neprašo jo atlyginti, be to nukentėjusioji tik pareziumuoja, jog maišuose galėjo būti 200 vnt. butelių. 2. Terasoje nėra vaizdo kamerų, o užfiksuota nuotrauka yra daryta iš toli, temstant, todėl yra matomi tik vaikų siluetai, veidų nesimato. 3. Taip pat deklaratyviu laikytina nuostata, jog nuotraukoje buvo atpažinti pareiškėjos vaikai, jokie kaimynai iš matomų siluetų negalėjo atpažinti pareiškėjos vaikų, be to nebuvo pateikti duomenys, kas atpažino J. V. vaikus.

III. Teismo nustatytos aplinkybės ir išvados

Motyvuojamoji dalis

J. V. skundas tenkinamas iš dalies

J. V. skundas vadovaujantis ANK 630 straipsnio 3 dalimi išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka, atsižvelgiant į tai, kad 2025 m. gegužės 7 d. gautas pareiškėjos prašymas skundą nagrinėti jai nedalyvaujant ir ji į teismo posėdį, kuris vyko 2025 m. gegužės 20 d. neatvyko.

ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos administracinio nusižengimo bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos administracinės nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

ANK 565¹ straipsnio 2 punkte nustatyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai priešingą teisei veiką padarė jaunesnis negu (duomenys neskelbtini) metų asmuo. Institucija skundžiamuose nutarimuose konstatavo, kad B. A. V. ir K. V. padarė administracinį nusižengimą, bet veikos padarymo metu jiems nebuvo sukakę (duomenys neskelbtini) metų, todėl jų atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena nutraukta.

ANK 567 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal šį kodeksą įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Pagal nurodyto ANK straipsnio 2 dalį, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis aptartu teisiniu reguliavimu, įgaliotas institucijos pareigūnas, tiriantis administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, turi išskirtinę kompetenciją bei pareigą imtis visų įmanomų priemonių, kad byloje būtų surinkta tiek duomenų ir įrodymų, jog būtų galima operatyviai, visapusiškai ir objektyviai ištirti padarytos veikos aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą.

Pagal ANK 569 straipsnio 2 dalį, įrodymus renka, prireikus skiria ekspertizę ar reikalauja specialisto išvados pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad tiriant administracinį nusižengimą ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, įrodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui.

ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-39-2014, 2AT-18-942/2015, 2AT-31-303/2015 ir kt.).

ANK 593 straipsnis reglamentuoja administracinius nusižengimus tiriančių pareigūnų įgaliojimus. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtintas platus tyrimo veiksmų, kuriuos turi teisę atlikti administracinius nusižengimus tiriantys pareigūnai, sąrašas.

Aptartų ANK normų analizė leidžia daryti išvadą, kad administracinio nusižengimo tyrimą atliekantis pareigūnas turi pareigą būti aktyvus, kad būtų ištirtos galimo administracinio nusižengimo padarymo aplinkybės. Todėl ANK 593 straipsnis įtvirtina tokiam pareigūnui plačius įgaliojimus. Ir priešingai, nepateisinama, jei administracinio nusižengimo tyrimą atliekantis pareigūnas daro atitinkamas išvadas dėl administracinio nusižengimo padarymo ar nepadarymo įvertinęs aplinkybes formaliai, nesiimdamas priemonių išsiaiškinti tikrąsias aplinkybes. Toks pareigūno elgesys ne tik prieštarauja ANK 567 straipsnio 1 daliai, bet ir administracinių nusižengimų teisenos paskirčiai, įtvirtintai ANK 1 straipsnio 1 dalyje.

ANK 108 straipsnyje numatyta atsakomybė už vagystę, sukčiavimą, turto pasisavinimą ar iššvaistymą, kai pagrobto, įgyto, pasisavinto ar iššvaistyto turto vertė neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Vagystė pagal minėto straipsnio dispoziciją – tai svetimo turto pagrobimas, kuris suprantamas kaip neteisėtas ir neatlygintinas kaltininkui nepriklausančio turto užvaldymas (pasisavinimas), atimantis iš jo savininko galimybę valdyti, naudotis, kitaip disponuoti jam priklausančiu turtu, tuo tarpu kaltininkas turi realią galimybę (atsiradusią jo veiksmų rezultate) tuo turtu disponuoti pagal savo nuožiūrą. Šiame straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padaromas tik veikiant tyčia.

Institucija skundžiamuose nutarimuose nustatė, kad B. A. V. ir K. V. laikotarpiu nuo 2025 m. vasario 24 d. iki 2025 m. kovo 4 d. iš buto atviros terasos, esančios (duomenys neskelbtini) priklausančios G. B. pavogė tris maišus, kuriuose buvo sudėta tara, kurios vertė 20 Eur.

Teismas, patikrinęs ir įvertinęs skundžiamus Nutarimus, pateiktą bylos medžiagą, daro išvadą, kad skundžiami Nutarimai buvo priimti neištyrus visų reikšmingų bylos aplinkybių. Pažymėtina ir tai, kad administracinio nusižengimo byloje nutarimas privalo būti priimtas remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, byloje turi būti nustatytos teisiškai reikšmingos aplinkybės, pašalinti galimi prieštaravimai. Nagrinėjamu atveju skundžiami Nutarimai buvo priimti neištyrus visų reikšmingų bylos aplinkybių, o pats tyrimas buvo formalus ir neišsamus.

Institucija priimdama skundžiamus nutarimus rėmėsi, išimtinai, nukentėjusiosios G. B. apklausos metu duotais paaiškinimais bei POLIS duomenų registro duomenimis, kad J. Š. V. turi du (duomenys neskelbtini) vaikus, gyvenančius adresu (duomenys neskelbtini).

Iš byloje esančių įrodymų, negalima daryti neabejotinos išvados, kad būtent B. A. V. ir K. V. skundžiamuose nutarimuose nurodytu laiku ir vietoje pavogė G. B. priklausančią tarą, kurios vertė 20 Eur. ANK 2 straipsnio 3 dalis numato, kad asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo.

G. B. apklausos metu nurodė, kad 2025 m. vasario 24 d. būdama namuose išgirdo barškėjimą, nuėjusi pažiūrėti, pamatė, kad terasoje nėra dviejų maišų su tara. Tą pačią dieną apie 16.40 išėjo pasivaikščioti, netoliese pamatė du berniukus, kurie lipo į kaimynų terasą, jie taip pat su savimi turėjo didelį maišą su tara, kurį jie galimai pavogė tuo metu, kai ji išėjo iš namų pasivaikščioti. Pamačiusi vaikus, ji juos sudrausmino, jie pabėgo kartu su savimi paėmę maišą su tara. Ji nufotografavo vaikus, įkėlė nuotrauką į „V.“ grupę „V.“, su prašymu padėti atpažinti vaikus. Atsiliepė tų vaikų kaimynė, kuri parašė jai per „(duomenys neskelbtini)“, kad atpažino vaikus bei atsiuntė mamos „V.“ anketos nuotrauką, tai buvo J. Š. V.. Su vaikų mama susisiekti nebandė, pateikė pareiškimą. Iš šių parodymų matyti, kad nukentėjusioji vaikų vagiančių taros maišus iš jos terasos nematė, o pamačiusi juos su maišu preziumavo, kad tai padarė šie vaikai. Nukentėjusioji šių vaikų nepažinojo, taip pat nežinojo, kas yra jų tėvai. Aplinkybę, kad šių vaikų mama yra J. Š. V. ji sužinojo tik iš kaimynės žinutės, per Messenger programėlę, kuri nukentėjusiosios pasidalintoje nuotraukoje neva atpažino vaikus. Taigi aplinkybę, kad pareiškėjos vaikai padarė administracinį nusižengimą iš esmės grindžiama tik tyrimo metu nenustatytos kaimynės žinute nukentėjusiajai apie vaikų atpažinimą ir jų motinos kontakto pasidalinimą. Nustačius, kad pareiškėja turi du (duomenys neskelbtini) vaikus, Institucija konstatavo, kad jie ir padarė administracinį nusižengimą ir daugiau jokių aplinkybių netyrė ir administracinio nusižengimo bylos teiseną nutraukė, nes J. Š. V. vaikai buvo jaunesni nei (duomenys neskelbtini) metų.

Administracinės teisenos tyrimo metu nebuvo išreikalauta ir pridėta žinutė, kurioje kaimynė atpažįsta J. Š.-V. vaikus, ši kaimynė nebuvo nustatinėjama ir apklausiama dėl to kaip ir iš ko atpažino, kad nuotraukoje užfiksuoti (duomenys neskelbtini) yra J. Š. V. vaikai, koks jos santykis su J. Š. V.. Žinutė, kurioje nenustatytas asmuo atpažįsta galimai neteisėtą veiką padariusį asmenį negali būti laikoma reikšmingu įrodymu byloje, nes tokia informacija gali būti ir melaginga ar siekianti pakenkti. Tokios žinutės turinys turi būti patikrinamas apklausiant informaciją pateikusį asmenį. ANK 581 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinio nusižengimo byloje liudytoju gali būti šaukiamas bet kuris asmuo, kuriam gali būti žinomos kokios nors šioje byloje nustatytinos aplinkybės. Pažymėtina, kad byloje pateikta nuotrauka yra pakankamai prastos kokybės, vaizdas užfiksuotas iš toli, vaikų veidų nesimato, todėl ypatingai svarbu nustatyti, kaip ir iš kokių požymių, kaimynė, parašiusi nukentėjusiajai informaciją apie vaikų motiną, atpažino nuotraukoje užfiksuotus vaikus.

Nors administracinio nusižengimo bylos teisena B. A. V. ir K. V. atžvilgiu nutraukta, dėl jų amžiaus (įvykio metu nebuvo (duomenys neskelbtini) metų) tačiau nutarimuose konstatavus, kad jie padarė administracinį nusižengimą – (duomenys neskelbtini) ir jų motina, dėl šio įvykio, patyrė neigiamus padarinius ir valstybės institucijų kišimąsi į šeimos gyvenimą. Šioje situacijoje neatlikus reikšmingo tyrimo ir administracinio nusižengimo bylos teiseną (duomenys neskelbtini) B. A. V. ir K. V. atžvilgiu nutraukus, vadovautasi ANK 6 straipsnio 2 dalimi, kurioje numatyta, kad jeigu administracinio nusižengimo požymių turinčią veiką padarė (duomenys neskelbtini), kuriam iki šios veikos padarymo nebuvo sukakę (duomenys neskelbtini) metų, atlikus tyrimą, informacija apie šią veiką ir ją padariusį (duomenys neskelbtini) turi būti perduota savivaldybės administracijos direktoriui, taip pat Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba). 2025 m. kovo 19 d. ir 20 d. sprendimais dėl informacijos apie (duomenys neskelbtini) perdavimo administracinių nusižengimų kodekso 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka dėl B. A. V. ir K. V. buvo informuotas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas. Taigi nagrinėjamu atveju pirmiausia neginčijamai turėtų būti nustatyta, kad administracinį nusižengimą padarė būtent J. Š. V. vaikai ir tik tada sprendžiama dėl administracinio nusižengimo bylos teisenos nutraukimo ir iš to sekančių pasekmių.

Išvada, kad administracinį nusižengimą padarė B. A. V. ir K. V. yra skubota ir pateikta neatlikus papildomo tyrimo. Visapusiškam aplinkybių ištyrimui reikalinga atlikti papildomus veiksmus, todėl atsižvelgiant į ANK 563 straipsnyje įtvirtintus administracinių nusižengimų teisenos uždavinius, teismas sprendžia, jog skundžiami Nutarimai, kurie buvo priimti neištyrus visų aptariamo įvykio reikšmingų aplinkybių, neginčijamai nenustačius nusižengimą padariusių asmenų, negali būti pripažinti pagrįstais ir teisėtais, todėl Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariato Vilniaus miesto 1-ojo policijos komisariato 2025 m. kovo 19 d. ir 2025 m. kovo 20 d. nutarimai naikintini, o byla grąžintina institucijai, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą (ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Teismas neanalizuoja pareiškėjos skundo argumentų, kurie yra nesusiję su skundžiamais Institucijos nutarimais (dėl jos vaikų persekiojimo ir terorizavimo, reikalavimo užtikrinti teisę į mokslą, dėl savivaldybės darbuotojų savavaldžiavimo, dėl buvusio sutuoktinio grasinimų, dėl skyrybų dėl kito sutuoktinio kaltės ir kt.) ir papildomai dėl jų nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 646 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

pareiškėjos J. Š. V. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariato Vilniaus miesto 1-ojo policijos komisariato 2025 m. kovo 19 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną ROIK: (duomenys neskelbtini) ir Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariato Vilniaus miesto 1-ojo policijos komisariato 2025 m. kovo 20 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną ROIK: (duomenys neskelbtini) ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą – Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.