Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovams E. M. ir D. J. dėl nuostolių atlyginimo regreso teise, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškinys tekintinas visiškai.

Iš 2007-07-09 pranešimo apie eismo įvykį matyti, kad atsakovas E. M. sukėlė eismo įvykį, kurio buvo apgadintas automobilis VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei sutrikdyta R. T. ir T. T. sveikata. (b.l. 18, 54, 63) 2008-07-23 Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu atsakovas E. M. pripažintas kaltu dėl minėto įvykio bei nustatyta, kad eismo įvykis sukeltas jam esant neblaiviam. (b.l. 9-13).

Transporto priemonė – automobilis BMV 316, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso atsakovei D. J. (b.l. 7-8), minėtas automobilis nebuvo apdraustas valdytojų civilinės atsakomybės draudimu.

UAB „Kauno nepriklausomų autoekspertų biuras“ ataskaitoje nurodyta, kad automobilio VW Passat valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rinkos vertė yra 19260 Lt, o automobilio liekamoji vertė – 1700 Lt. (b.l. 19-30) Remiantis tuo nustatyta , jog žalos dydis yra 18505 Lt. (b.l. 50) Įmonei, atlikusiai transporto priemonės VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertinimą yra išduotas kvalifikacijos atestatas. (b.l. 40)

Automobilio VW Passat vairuotoja R. T. ir keleivis T. T. patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą ir jai ieškovas nutarė atlyginti R. T. 1726,40 Lt neturtinės žalos, o T. T. - 345,00 Lt neturtinės žalos (b.l. 53,61)

Paslaugų teikimo sutarties pagrindu (b.l. 4-5) UADB „Seesam Lietuva“ atlygino 20576,40 Lt žalos atlyginimą VW Passat vairuotojai R. T. ir keleiviui T. T.. (b.l. 51, 59, 66). Ieškovas minėtas sumas kompensavo UADB „Seesam Lietuva“ (b.l. 52, 60, 67)

Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme (toliau Įstatymas) numatyta, jog Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamos transporto priemonės privalo būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (Įstatymo 4 str. 1 d.). Dėl Lietuvos Respublikoje įvykusių eismo įvykių nukentėjusiam trečiajam asmeniui ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras moka išmoką tais atvejais, jei kaltininkas, kurio tapatybė yra nustatyta, padarė žalą naudodamas neapdraustą nustatytą (identifikuotą) transporto priemonę, kai dėl žalos padarymo atsiranda transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė (Įstatymo 17 str. 1 d. 1 p.).

Įstatyme numatyta, kad ieškovas turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, jeigu išmoka buvo sumokėta pagal Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Pagal teismų praktiką, šie asmenys Draudikų biurui atsako solidariai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras v. K. B., bylos Nr. 3K-3-325/2008).

Įvertinus tai, kad automobilio BMV 316, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkei atsakovei D. J. buvo žinoma, kad jos automobilis yra neapdraustas valdytojų civilinės atsakomybės draudimu ir kad ji minėtą transporto priemonę patikėjo atsakovui E. M. valdyti, darytina išvada, kad ji yra solidariai atsakinga už atsiradusių nuostolių atlyginimą regreso tvarka. Ta aplinkybė, kad atsakovė automobilį perdavė automobilį atsakovui, nepašalina neigiamų padarinių atsiradusių dėl valdytojo atsakomybės draudimo sutarties nesudarymo. Teismas atkreipia dėmesį, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. (CPK 178 str.). Atsakovė nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas paėmė jos automobilį aiškiai suvokdamas, kad ji jam yra uždraudusi naudotis transporto priemone.

Atsakovės argumentas, kad ieškovas atsisakė bet kokio reikalavimo jos atžvilgiu sudarydamas 2010-07-19 sandorį dėl skolinio įsipareigojimo laikytinas nepagrįstu. CK 6.6 str. 4 d. numatyta, kad esant solidariai prievolei kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi skolininkai, tiek bet kuris iš jų skyrium. Vadinasi, ieškovas gali pasirinkti ar prievolės įvykdymo reikalauti vien tik iš atsakovo E. M., ar iš abiejų atsakovų. Todėl ta aplinkybė, kad 2010-07-19 skolinis įsipareigojimas buvo sudarytas tik su atsakovu E. M. nereiškia, jog atsakovės atžvilgiu buvo atsisakyta reikalavimo atlyginti nuostolius, pakeista prievolės rūšis ir pan.

CK 1.125 str. 7 d. numatytas sutrumpintas 1 metų ieškinio senaties terminas yra taikomas iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimas. Šiuo atveju šis terminas nėra taikomas, kadangi tarp ieškovo ir atsakovų nėra atsiradę draudimo teisiniai santykiai. CK 1.130 str. 2 d. įtvirtinta tai, kad skolininko atlikti veiksmai, kurie liudija, kad jis pripažįsta prievolę, nutraukia ieškinio senaties terminą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas 2010-07-19 skoliniu įsipareigojimu pripažino prievolę, laikytina, kad ieškovas nepraleido termino paduoti ieškinį. Esant solidariai prievolei atsakovo skolos pripažinimas taikomas ir atsakovės D. J. atžvilgiu.

Atsakovė taip pat ginčija prašomos priteisti žalos dydį. Pažymėtina, kad žalos dydį nustatė įmonė, turinti leidimą verstis turto vertinimo veikla. Atsakovė teismui nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų jos reiškiamą nuomonė, kad tiek automobilio rinkos vertė, tiek automobilio liekamoji vertė buvo nustatytos neteisingai. Todėl laikytina, kad ieškovo patirtų nuostolių suma yra 20576,40 Lt.

CK 6.251 str.1 d. numatyta, kad padaryti nuostoliai turi būti visiškai atlygintini. Vadovaujantis CK 6.282 str. 3 d., teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį. Sunkia turtine padėtimi laikomos tokios situacijos, kai žalą padaręs asmuo neturi turto ar pajamų, užtikrinančių paprasčiausių jo būsto ir maisto tenkinimą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso butas, ji gauna darbo užmokestį, taip pat įvertinus tą aplinkybę, kad prievolė yra solidari, teismo vertinimu nėra pagrindo mažinti atsiradusios žalos dydį.

Motyvuojamoji dalis

CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, palūkanos už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, sudaro 5 procentus per metus, todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovų 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą taip pat yra pagrįstas ir tenkintinas.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškinys tenkinamas visiškai, priteisiant ieškovui 20576,40 Lt nuostolių atlyginimo iš atsakovų E. M. ir D. J..

Patenkinus ieškinį iš atsakovų E. M. ir D. J. priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 617 Lt žyminio mokesčio t.y. iš kiekvieno po 308,50 Lt. (LR CPK 93 str. 1 d.)

Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 6 dalimi bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministrės 2011-11-07 įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-261/1K-355, 8,84 Lt bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 93, 246, 270, 285-288 str. str., teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti solidariai iš atsakovų E. M. ir D. J. 20576,40 Lt žalos atlyginimą, 5 procentų metines palūkanas už priteistą 20576,40 Lt, nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. nuo 2013-07-18 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir po 308,50 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.