- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-04-26
- Bylos Nr.
- 2S-657-775/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-03249-2021-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edita Šliumpienė
- Pareiškėjas
- L. K.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo L. K. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2022 m. vasario 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-634-887/2022 pagal pareiškėjo L. K. patikslintą skundą suinteresuotam asmeniui antstoliui S. V. dėl antstolio veiksmų.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas L. K. (toliau – pareiškėjas) 2021 m. gruodžio 21 d. su skundu dėl antstolio veiksmų kreipėsi į antstolio S. V. kontorą, kurį 2022 m. sausio 18 d. patikslinęs, prašė panaikinti antstolio 2021 m. gruodžio 13 d. patvarkymus dėl priverstinio piniginių lėšų nurašymo, kaip prieštaraujančius įstatymo bei sprendimų vykdymo instrukcijos normoms.
2. Pareiškėjas nurodė, kad antstolis priverstinai nurašo lėšas iš jo banko sąskaitos pagal savo patvarkymus, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 733 straipsnio 1 dalyje, 743 straipsnio 1, 2 dalyse, 753-754 straipsniuose, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos „Dėl sprendimų instrukcijos patvirtinimo“ (toliau – instrukcija) 39–40 punktuose įtvirtintus reikalavimus, nes nurodymai dėl priverstinio vykdymo nepagrįstai pateikti tiesiogiai bankui, nepateikiant skolininkui pajamas išmokančiam asmeniui – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Kauno skyriui. Atsižvelgdamas į tai, kad jo atžvilgiu šiuo metu yra vykdomi išieškojimai pagal 22 vykdomąsias bylas antstolių A. K., G. S. bei S. V. kontorose, pareiškėjas vertino, jog tikslinga išieškojimus sujungti ir vykdyti vienam antstoliui. Taip pat nurodė, kad antstolis, pateikdamas VĮ Registrų centrui patvarkymus dėl bankinės sąskaitos suvaržymo, pažeidė instrukcijos 14 punkte numatytus reikalavimus, kadangi antstolis gali nurašyti tik sąskaitoje tuo metu esančias lėšas, bet ne kada nors būsimas ateityje.
3. Antstolis S. V. (toliau – antstolis) 2021 m. gruodžio 22 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) netenkino pareiškėjo skundo ir persiuntė jį nagrinėti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams, kartu su vykdomosiomis bylomis duomenys neskelbtini). Nurodė, kad pasibaigus duomenys neskelbtini) bankroto procedūroms, vykdomosios bylos grąžintos ir nuo 2021 m. gruodžio 8 d. tęsiami vykdomieji veiksmai. Piniginių lėšų apribojimų informacinėje sistemoje (PLAIS) buvo nurodyta laisvai disponuojama 345,79 Eur suma, kuria skolininkas gali laisvai disponuoti be jokių apribojimų kiekvieną mėnesį, todėl laikė, jog nėra teisinio pagrindo naikinti priimtų patvarkymų. Taip pat nurodė, kad norminiai aktai nenumato skolininko teisės pasirinkti išieškojimą vykdančio antstolio, todėl pagrindo perduoti vykdomuosius dokumentus vykdymui kitam antstoliui – antstolei A. K., nebuvo.
Atsiliepimas
4. Pareiškėjas 2022 m. vasario 10 d. pateikė teismui atsiliepimą dėl antstolio 2021 m. gruodžio 22 d. patvarkymo, kuriame nurodė, kad prieštarauja patvarkymo 1 punktui, nurodančiam, kad pareiškėjui priklausančiai banko sąskaitai buvo pritaikyti įstatymo normose numatyti apribojimai. Bankas neveda patvarkymų apskaitos knygos – todėl antstolio patvarkymai prieštarauja ne tik įstatymui bet ir instrukcijai, reikalaujančiai, kad antstolis savo patvarkymus pateiktų būtent pajamas išmokančiam asmeniui (būtent VSDFV Kauno skyriui), o ne savivaliautų nesilaikydamas įstatymų, nes antstolis atstovauja teisinę valstybę, o ne savo asmeninę nuomonę. Antstolis privalėjo kontroliuoti išskaitas iš pareiškėjo gaunamos pensijos – bet to nedarė, nes priverstinai apribojo jo bankinę sąskaitą, į kurią jis gauna pensiją, o ne pateikė patvarkymus būtent VSDFV Kauno skyriui, bet teikė VĮ Registrų centrui bei bankui. Pateikdamas VĮ Registrų centrui patvarkymus dėl pareiškėjo bankinės sąskaitos suvaržymo – antstolis grubiai pažeidė instrukciją. Todėl antstolio patvarkymai dėl priverstinio nurašymo iš pareiškėjo bankinės sąskaitos lėšų – prieštarauja instrukcijoje numatytai išieškojimo eilei kai išieškojimai vykdomi per kelis antstolius – todėl privalo būti naikinami, nes ne vienas antstolis S. V. Lietuvoje vykdo išieškojimus iš pareiškėjo, o teismui nepanaikinus skundžiamo patvarkymo kiti antstoliai negautų bankinėje sąskaitoje ateityje galinčių atsirasti lėšų, nes jos pagal patvarkymą būtų pervestos tik vienam antstoliui S. V..
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Alytaus apylinkės teismas 2022 m. vasario 11 d. nutartimi atmetė pareiškėjo L. K. skundą dėl antstolio S. V. veiksmų.
6. Teismas nurodė, kad antstolis, nurodydamas priverstinai nurašyti pinigines lėšas ir nustatydamas345,79 Eur laisvai disponuojamų per vieną kalendorinį mėnesį lėšų sumą, laikėsi įstatyme numatytų vykdymo proceso normų ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos nustatytų reikalavimų, todėl antstolio S. V. veiksmai teisėti ir pagrįsti, nėra teisinio pagrindo naikinti antstolio patvarkymų.
7. Pasisakydamas dėl nurodymo priverstinai nurašyti pinigines lėšas per piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą teismas nurodė, kad duomenų, jog nurodymas nurašyti pinigines lėšas buvo pateiktas tiesiogiai SEB bankui, byloje nenustatyta, priešingai 2021 m. gruodžio 13 d. patvarkymuose dėl skolos išieškojimo matyti, kad jie siųsti VSDFV Kauno skyriui. Pareiškėjo tvirtinimas, jog nei skolininkas, nei antstolis nesugebės kontroliuoti patvarkymų dėl priverstinio lėšų nurašymo iš banko sąskaitos, nes bankas nurašinės automatiškai į sąskaitą patenkančias lėšas, pareiškėjo grindžiamas prielaidomis. Teismas atkreipė dėmesį, kad įstatyme reglamentuota, jog antstolis, vykdydamas išieškojimą elektroninių ryšių priemonėmis per PLAIS, pateikia kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigai nurodymą apriboti disponavimą skolininko piniginėmis lėšomis arba priverstinai nurašyti skolininko pinigines lėšas. Nurodyme turi būti nurodytas disponavimo piniginėmis lėšomis ribojimo ar priverstinio lėšų nurašymo pagrindas, piniginių lėšų suma ir reikalavimų patenkinimo eilė. Iš vykdomųjų bylų matyti, kad antstolis įstatymo nustatytus nurodymus, priverstinai nurašyti pinigines lėšas, su privaloma informacija pateikė.
8. Pasisakydamas dėl prisijungimo prie išieškojimo teismas nurodė, kad pirminiame skunde pareiškėjas buvo nurodęs, jog kitiems antstoliams tikslinga prisijungti prie antstolės A. K. vykdomų išieškojimų, nes ji anksčiausiai pranešė apie savo vykdomas bylas. Antstolis S. V. patvarkyme pasisakė dėl vykdomųjų dokumentų perdavimo antstolei A. K., vertino, kad pareiškėjo pageidavimas nurodytais motyvais yra niekinis. Teismui nustačius terminą skundo trūkumams pašalinti, pareiškėjas patikslintame skunde jo dalyką dėl vykdomų išieškojimų sujungimo suformulavo kitaip, t. y. pakeitė skundo dalyką, kurio įvertinti ir dėl jo pasisakyti antstolis neturėjo galimybės. Tai yra pareiškėjas nesilaikė įstatymo nustatytos skundų dėl antstolių veiksmų nagrinėjimo tvarkos.
9. Pasisakydamas dėl instrukcijos 14 punkto reikalavimo teismas nurodė, kad iš vykdomųjų bylų medžiagos matyti, jog antstolis, nustatė, kad skolininkas L. K. iš VSDFV Kauno skyriaus gauna 345,79 Eur nuolatines išmokas, duomenų apie fiziniam asmeniui paskirtas socialines išmokas nenustatyta (vykdomoji byla Nr. duomenys neskelbtini)). Todėl antstolis 2021 m. gruodžio 13 d. patvarkymus dėl skolos išieškojimo Nr. duomenys neskelbtini) išsiuntė VSDFV Kauno skyriui, nurodydamas iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 50 proc. nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios minimalų mėnesio atlyginimą (toliau – MMA), ir 20 proc. nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios MMA. 2021 m. gruodžio 13 d. nurodymuose priverstinai nurašyti pinigines lėšas duomenys neskelbtini) antstolis nurodė 345,79 Eur sumą, kuria asmuo gali disponuoti per vieną kalendorinį mėnesį. Instrukcijos 14 punkte numatytas vienas kalendorinio mėnesio terminas, per kurį skolininkas turi teisę disponuoti piniginėmis lėšomis. Kas reiškia, kad jeigu visa laisvai disponuojama suma mėnesio laikotarpyje nepasinaudojama, ji su sekančiu mėnesiu nesipliusuoja ir disponuojamą sumą viršijanti dalis automatiškai nusiskaičiuoja antstoliui. Teismas nurodė, kad instrukcijos 100 punkte nurodyta, jog, jeigu išieškojimas buvo nukreiptas į kredito įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje esančias lėšas, skolininkas turi teisę per 14 dienų nuo lėšų priverstinio nurašymo iš sąskaitos dienos pateikti antstoliui dokumentus, įrodančius, kad nurašytos lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, arba lėšos, iš kurių turi būti daromos išskaitos įstatyme nustatyta tvarka. Tokios lėšos ne vėliau kaip per 5 darbo dienas grąžinamos skolininkui. Jeigu skolininkas instrukcijos 100 punkte nurodytų dokumentų per nustatytą terminą nepateikia, antstolis areštuotas lėšas išmoka išieškotojams sprendimų vykdymo instrukcijos 96–97 punktuose nustatyta tvarka.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
10. Atskiruoju skundu pareiškėjas L. K. prašo Alytaus apylinkės teismo 2022 m. vasario 11 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės, nubausti antstolį S. V. už tyčinį piktnaudžiavimą, pusę šios baudos paskiriant pareiškėjui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas skundžiama nutartimi pagrįstai nustatė, kad CPK 733 straipsnyje įtvirtintos bendrosios išieškojimo iš skolininko pajamų tvarkos nuostatos, tačiau neatsižvelgė į tai, jog 2021 m. gruodžio 13 d. patvarkymai yra adresuoti tik vienam adresatui – piniginių lėšų apribojimo informacinei sistemai, kopiją siunčiant L. K.. Akivaizdu, kad pareiškėjui pajamas išmokantis VSDFV Kauno skyrius netvarko jo asmeninės bankinės sąskaitos, o 2021 m. gruodžio 13 d. patvarkymai būtent ir nurodo, kad priverstinai yra nurašomos lėšos ne iš VSDFV Kauno skyriaus tvarkomų pareiškėjo lėšų, bet būtent iš jo SEB banko bankinės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini). Kadangi piniginių lėšų apribojimo informacinė sistema nėra L. K. lėšas išmokantis asmuo pagal CPK 733 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus, todėl antstolis, pradėdamas išieškojimą ir 2021 m. gruodžio 13 d. patvarkymus pateikdamas būtent piniginių lėšų apribojimo sistemai, pažeidė CPK 733 straipsnio 1 dalį, nes nenurodė, kad patvarkymus teikia ir VSDFV Kauno skyriui. Nutartyje nustatytai aplinkybei prieštarauja tai, kad vienintelis 2021 m. gruodžio 13 d. patvarkymų gavėjas yra PLAIS.
1.2. Teismas nepagrįstai nurodė, kad tik antstolis turi teisę prisijungti prie kito antstolio vykdomo išieškojimo, kas prieštarauja antstoliams privalomiems antstolių rūmų nurodymams. Antstolis neveikė pagal CPK 759 straipsnio reikalavimus, nes neperdavė savo vykdomų bylų antstolei A. K., o pats neteisėtai, pažeisdamas CPK 650 straipsnio 3 dalies reikalavimus, leido 2021 m. gruodžio 13 d. patvarkymus savo, antstolio S. V., vardu.
1.3. Nutartis neteisėta ir nepagrįsta, o tuo pačiu neteisėti ir prieštaraujantys antstolių informacinėje sistemoje nustatytiems faktams yra ir 2021 m. gruodžio 13 d. patvarkymai, kadangi antstolių informacinė sistema visas pareiškėjo vykdomas vykdomąsias bylas perdavė vykdyti antstolei A. K.. Taigi, 2021 m. gruodžio 13 d. patvarkymai neteisėtai, prieštaraujant CPK 650 straipsnio 3 daliai, dubliuoja jau antstolei A. K. perduotas antstolių informacinės sistemos vykdomąsias bylas, siekiant antstoliui S. V. neteisėtai pasipelnyti iš L. K., pateikiant jam dar ir reikalavimą sumokėti vykdomųjų bylų administravimo išlaidas, kai tokias išlaidas jam teks mokėti dar ir antstolei A. K..
1.4. Nustačius, kad antstolio S. V. 2021 m. gruodžio 13 d. patvarkymai prieštarauja antstolių informacinėje sistemoje nustatytiems faktams, jog visos L. K. liečiančios vykdomosios bylos yra priskirtos antstolei A. K., antstolis S. V., vadovaujantis CPK 92 straipsnio 2 dalimi, turi būti nubaustas už tyčinį bei grubų piktnaudžiavimą 5 000 Eur bauda, pusę šios sumos skiriant pareiškėjui, nes jis turėjo sugaišti daug laiko, gilindamasis į tik antstolius liečiančius teisinius aktus, paskelbtus antstolių rūmų, kuriuos antstolis S. V. ne tik turėjo žinoti pagal jo profesijai keliamus reikalavimus, bet ir privalėjo tų reikalavimų laikytis, tačiau piktnaudžiavo – papildomai iš pareiškėjo prisiskaičiuodamas neteisėtą (prieštaraujantį antstolių informacinei sistemai) atlygį už prisiimamų bylų vykdymą, nors tos bylos priskirtos antstolei A. K..
11. Suinteresuotas asmuo atsiliepimo į pareiškėjo atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio(pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
13. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.
14. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl neteisėtų antstolio veiksmų, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų
15. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).
16. Apeliantas su atskiruoju skundu pateikė naują įrodymą – vykdomųjų bylų išrašą iš antstolių informacinės sistemos, patvirtinantį, kad antstolė A. K. vykdo pareiškėjo atžvilgiu užvestas vykdomąsias bylas. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad apeliantas pateiktu išrašu grindžia nesutikimo su skundžiama nutartimi argumentus, sprendžia, kad apelianto į bylą pateiktas naujas įrodymas yra susijęs su nagrinėjamu skundu, todėl naują įrodymą priima ir vertins jį kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo
17. Vykdymo procesą, jo eigą, galimus atlikti vykdymo proceso dalyvių veiksmus reglamentuoja CPK, Sprendimų vykdymo instrukcija ir kiti norminiai teisės aktai (CPK 1 straipsnio 1 dalis, 583 straipsnio 1 dalis). Antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia, be kitų, vykdomųjų dokumentų vykdymo funkciją (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, 21 straipsnio 1 dalis). CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Sprendimo vykdymo veiksmus atliekančio antstolio reikalavimai yra privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą (CPK 585 straipsnio 1 dalis). Antstoliai, atlikdami savo funkcijas, privalo vadovautis antstolių veiklos teisėtumo, kooperacijos ir demokratiškumo, taip pat civilinio proceso principais; vykdydami vykdomuosius dokumentus, teisėtomis priemonėmis užtikrinti išieškotojo interesų gynybą, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų; vadovautis įstatymais ir kitais teisės aktais (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1, 2 dalis); neviršyti suteiktų įgaliojimų (CPK 585 straipsnio 4 dalis).
18. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi ir nurodo, jog teismas nepagrįstai sprendė, kad antstolis nepažeidė CPK 733 straipsnio 1 dalies. Apelianto nuomone, visus 2021 m. gruodžio 13 d. patvarkymus antstolis turėjo pateikti VSDFV Kauno skyriui, o ne SEB bankui per PLAI sistemą.
19. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su nagrinėjamos bylos medžiaga bei vykdomosiomis bylomis, nustatė, kad, priešingai nei atskirajame skunde teigia apeliantas, antstolis visuose 2021 m. gruodžio 13 d. patvarkymuose dėl skolos išieškojimo nurodė, kad jie yra adresuojami, t. y. siunčiami ir VSDFV Kauno skyriui. Tačiau taip pat pažymėtina ir tai, kad CPK 689 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog skolininko lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje (sąskaitose), išieškojimą antstolis vykdo elektroninių ryšių priemonėmis per PLAIS, CPK, Vyriausybės, Sprendimų vykdymo instrukcijoje ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka. Pagal CPK 689 straipsnio 2 dalį antstolis, vykdydamas išieškojimą, elektroninių ryšių priemonėmis per PLAIS pateikia atitinkamai įstaigai nurodymą apriboti disponavimą skolininko piniginėmis lėšomis arba priverstinai nurašyti skolininko pinigines lėšas skolai ir vykdymo išlaidoms padengti. Šiame nurodyme turi būti įvardytas disponavimo piniginėmis lėšomis ribojimo ar priverstinio lėšų nurašymo pagrindas, piniginių lėšų, kuriomis disponavimas yra ribojamas ar kurios priverstinai nurašomos, suma ir reikalavimų patenkinimo eilė.
20. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad PLAI sistema sukurta ir įdiegta, siekiant užtikrinti centralizuotą ir automatizuotą apribojimų ir nurašymų procesų valdymą, tvarkymą ir kontrolę, taip sudarant sąlygas garantuoti proporcingą visų išieškotojų teisių apsaugą, skolininkui neturint reikiamų finansinių išteklių visiems įsipareigojimams padengti (CPK 754 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486-690/2017, 24 punktas; 2020 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62-313/2020, 31 punktas). Todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kas nustatyta bei aukščiau nurodytą reglamentavimą, sprendžia, jog antstolis pareiškėjo ginčijamus patvarkymus dėl nurodymų priverstinai nurašyti pinigines lėšas, pagrįstai siuntė ir elektroninių ryšių priemonėmis, t. y. per PLAIS. Jokių išlygų dėl išieškojimo iš piniginių lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigos sąskaitoje, kitu negu per PLAIS būdu, nenumatyta. Taisyklė dėl tokių išieškojimo veiksmų atlikimo per PLAIS yra absoliuti, o išieškojimo veiksmų vykdymas ne per PLAIS neatitiktų tikslų, kuriems įgyvendinti buvo įtvirtintas teisinis reguliavimas, nustatytas CPK 689 straipsnyje. Ši norma neišskiria atvejų, kuomet egzistuotų pagrindas nukrypti nuo taisyklės, nurodančios, kad išieškojimas iš piniginių lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigos sąskaitoje (sąskaitose), vykdomas per PLAIS. Tokios išlygos nėra nustatytos instrukcijoje, PLAIS nuostatuose ar kituose teisės aktuose, kurie įgyvendina minėtas proceso įstatymo normas. Apeliacinės instancijos teismas atmeta apelianto atskirojo skundo argumentus dėl CPK 733 straipsnio pažeidimo kaip nepagrįstus, nes įstatyme yra nurodyta, jog antstolis visus išieškojimo veiksmus turi atlikti per PLAIS, o išieškojimo veiksmų vykdymas ne per PLAIS neatitiktų tikslų, kuriems buvo įtvirtintas teisinis reguliavimas, nustatytas CPK 689 straipsnyje.
21. CPK 795 straipsnis numato, kad prisijungimą prie išieškojimo, vykdomo skirtingų antstolių iš to paties skolininko turto ir lėšų, antstolis vykdo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka ir terminais, tačiau pažymėtina, kad šis vykdymo veiksmas atliekamas tik išieškotojo prašymu ar antstolio iniciatyva, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad antstolis pažeidė CPK 795 straipsnį.
22. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstu laiko apelianto atskirojo skundo argumentą, kad antstolis pažeidė CPK 650 straipsnį, pagal kurį galioja nauja vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti tvarka ir visos vykdomosios bylos, vykdomos to paties skolininko atžvilgiu, turi būti perduotos vienam antstoliui, t. y. apelianto nuomone, antstolei A. K.. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantu, kad nuo 2021 m. sausio 1 d. pasikeitė vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti tvarka, nustatyta CPK 650 straipsnyje, tačiau ši tvarka galioja tik po 2021 m. sausio 1 d. naujai pateikiamiems vykdyti vykdomiesiems dokumentams. Tuo tarpu antstolis S. V. pareiškėjo vykdomąsias bylas, kuriose priimti pareiškėjo skundžiami patvarkymai, pradėjo vykdyti 2010 m. gegužės 7 d. ir vėliau, bet dar iki 2021 m. sausio 1 d. įstatymo pakeitimo, todėl konstatuotina, kad antstolis S. V. neturėjo jokio teisinio pagrindo perduoti pareiškėjo atžvilgiu vykdomas vykdomąsias bylas antstolei A. K.. Apeliantas nurodo, jog antstolių informacinė sistema visas pareiškėjo vykdomąsias bylas perdavė vykdyti antstolei A. K., tačiau apelianto pateiktame su atskiruoju skundu išraše iš antstolių informacinės sistemos nėra nurodytos antstolio S. V. vykdomos bylos (duomenys neskelbtini).
23. Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų atmestas, laikytina teisėta ir pagrįsta. Pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, todėl atskirasis skundas netenkinamas, Alytaus apylinkės teismo 2022 m. vasario 11 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
24. Atmetus apelianto atskirąjį skundą, nėra pagrindo spręsti skunde nurodyto apelianto prašymo dėl baudos skyrimo antstoliui už piktnaudžiavimą savo teisėmis.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2022 m. vasario 11 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.