- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-10-01
- Bylos Nr.
- 1-2370-1133/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-22854-2021-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė
- Kaltinamasis
- M. S.
- Nukentėjusysis
- D. V. S.
- Kategorijos
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 1.1.7.2.1Viešieji darbai (BK 46 str.)
- 1.1.9.10Dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72-2 str.)
- 2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273, 291 str.)
- 2.3.6.4pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso tvarka, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje M. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nedirbantis, 10 klasių išsilavinimo, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas, pagal patikslintą kaltinimą kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. S. 2021 m. liepos 9 d., apie 22.30 val., (duomenys neskelbtini), būnant namuose, kumščiu, ne mažiau kaip du kartus trenkė savo mamai D. V. S. į galvą, dėl ko pastaroji pajuto fizinį skausmą. Šiais veiksmais M. S. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamasis M. S. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad datos nepamena, penktadienį, susiginčijo su sese. Buvo neblaivus, išgėręs 3 skardines alaus ir butelį degtinės, todėl nedaug reikėjo, į konfliktą įsikišo mama ir įvyko susistumdymas, gavosi, kad trenkė mamai per galvą, buvo du smūgiai, nežino kodėl. Jeigu nebūtų buvęs apsvaigęs, nebūtų konfliktavęs, mamos iš karto atsiprašė (atsiprašė ir posėdžio metu). Sutinka atlikti viešuosius darbus.
Kadangi kaltinamasis savo kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo pripažino visiškai, padaryta veika nėra labai sunki, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis davė parodymus, proceso dalyviams neprieštaraujant, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, neapklausiant nukentėjusiosios ir liudytojų. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ir skelbiama, buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai:
Bendrojo pagalbos centro pranešimo duomenys, iš kurių matyti, jog 2021 m. liepos 10 d. 00.16 val. buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), prieš 5 min pranešėjos brolis mušė motiną (b. l. 9-11);
2021 m. liepos 10 d. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo duomenimis, iš kurių matyti, jog D. V. S. paaiškino, kad jos neblaivus sūnus M. S. mažiausiai du kartus trenkė jai kumščiu į galvą, dėl ko ji patyrė fizinį skausmą. M. S. paaiškino, kad kilo žodinis konfliktas su seserimi J. J. ir jis, norėdamas jai trenkti, netyčia trenkė savo motinai. Tarnybiniame pranešime pažymėtina, jog smurto patyrusio asmens dėl jo fizinės būklės nebuvo galimybės apklausti, pažymėta, jog ant nukentėjusiosios yra patinimas ir kraujosruva (mėlynė), grafoje „smurtą patyrusio asmens sužalojimo vieta“ sužalojimai pažymėti galvoje, kairėje kaktos pusėje (žiūrint į asmens veidą). Nurodyta, jog smurtą patyręs asmuo buvo šoko būsenoje, buvo matomas didelis susijaudinimas, akivaizdi baimė. Pažymėta, jog smurtu įtariamas asmuo akivaizdžiai neblaivus ar apsvaigęs (b. l. 12-15);
Nukentėjusiosios D. V. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, jog ji gyvena pažymoje nurodytu adresu vieno kambario bute su savo sūnumi M. S. ir dukra J. J.. 2021 m. liepos 9 d., apie 23.30 val., jie visi buvo namuose. M. S. namuose vartojo alų, pradėjo kabinėtis prie sesers, tarp jų kilo žodinis konfliktas. Ji (nukentėjusioji) buvo virtuvėje, atėjęs M. S. pradėjo aiškinti, kad jam J. J. subraižė ranką, ji (D. V. S.) jam pasakė, kad jis pats pastoviai kabinėjasi ir mušasi, kas labai nepatiko M. S.. Pasakęs, kad ji pastoviai užstoja J. J., kumščiu trenkė jai į galvą. Po šio smūgio ji pajuto didelį fizinį skausmą, po to M. S. dar mažiausiai du kartus kumščiu trenkė jai į galvą, po ko ji vėl pajuto didelį fizinį skausmą, jai pasidarė bloga ir silpna. Po to ji nuėjo į kambarį, kur buvo J. J., paprašė iškviesti policiją. Atvykusiems policijos pareigūnams papasakojo, kas nutiko, jie iškvietė greitąją medicinos pagalbą, atvykę gydytojai ją nuvežė į Lazdynų ligoninę (b. l. 29-32);
Liudytojos J. J. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad ji gyvena pažymoje nurodytu adresu kartu su savo mama ir broliu M. S.. 2021 m. liepos 9 d., apie 23.30 val., jie visi buvo namuose, M. S. vartojo alų, ji žiūrėjo televizorių. Po kurio laiko M. S. pradėjo prie jos kabinėtis sakydamas, kad ji turi išeiti iš namų, nes ji čia niekam nereikalinga. M. S. paėmė jos daiktus, numetė ant žemės. Ji atsistojo ir jį nustūmė nuo savo daiktų sakydama, kad jis ramintųsi, nelįstų prie jos daiktų. Tada jis priėjo prie jos ir abiem rankom ją pastūmė už pečių, dėl ko ji parvirto ant sofos. Fizinio skausmo ji nepajuto. Po to M. S. nuėjo į virtuvę, kur tuo metu buvo mama. Po kurio laiko ji išgirdo triukšmą virtuvėje, kas ten buvo nežino, nematė. Po to į kambarį atėjo mama ir paprašė iškviesti policiją, nes M. S. ją sumušė. Ji iškvietė pareigūnus, jie iškvietė greitosios medicinos pagalbą, kuri mamą išvežė į ligoninę (b. l. 42-45);
Alkotesterio kvito rodmenų ir alkotesterio patikros sertifikato Nr. 1486081 duomenys, iš kurių matyti, kad M. S. 2021 m. liepos 10 d. 1.41 val. buvo nustatytas 2.46 promilių girtumas, alkotesteris patikros metu buvo metrologiškai patikrintas ir tinkamas naudoti (b. l. 65-66).
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Teismo vertinimu, kaltinamojo M. S. kaltė padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visuma.
Kaltinamasis, apklausiamas teisme savo kaltę pripažino visiškai, papasakojo, jog įvykio dieną susipyko su sese, prasidėjo konfliktas, susistumdymas, kurio metu du kartus trenkė motinai per galvą, buvo išgėręs, todėl konfliktavo, jeigu būtų buvęs blaivas, to nebūtų nutikę. Jo duoti parodymai iš esmės sutampa su nukentėjusiosios, jo motinos, ir liudytojos, jo sesers, parodymais, jog jie visi buvo namuose, M. S. vartojo alkoholį, po to pradėjo konfliktuoti su sese, konflikto metu, dėl nepatikusio motinos atsakymo, ne mažiau kaip du kartus trenkė jai į galvą, dėl ko ji pajuto fizinį skausmą. Bendrojo pagalbos centro pranešimo duomenys patvirtina, jog kaltinime nurodytu laiku iš ties buvo gautas pranešimas dėl to, jog kaltinime nurodytu adresu brolis mušė motiną, o į įvykį atvykusių pareigūnų surašyto tarnybinio pranešimo duomenys patvirtina, jog M. S., būdamas neblaivus, konfliktavo su seserimi, konflikto metu kumščiu trenkė motinai į galvą, dėl ko ji patyrė fizinį skausmą. Tarnybiniame pranešime taip pat užfiksuota, jog įvykio metu ant nukentėjusiosios galvos buvo patinimas ir mėlynė, ji buvo labai susijaudinusi. Minėti įrodymai patvirtina esmines kaltinimo aplinkybes, jog M. S. iš tiesų tyčia sudavė savo motinai į galvą, dėl ko ji patyrė fizinį skausmą, teismas nenustatė priežasčių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti šių įrodymu patikimumu.
Pagal BK 248 straipsnį šeimos nariais laikomi kartu su kaltinamuoju gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Iš bylos duomenų matyti, jog nukentėjusioji D. V. S. yra kaltinamojo M. S. motina, jie kartu gyvena, todėl kaltinamojo nusikalstama veika pagrįstai kvalifikuota kaip padaryta prieš šeimos narį, t. y. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Dėl M. S. skirtinos bausmės
Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013).???
Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 41, 54, 61 straipsnių nuostatomis, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, padarymo aplinkybes ir baigtumą, kaltininko kaltės formą, asmenybę bei kitas jį charakterizuojančias aplinkybes.
BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
Kaltinamojo M. S. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką bei nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkina, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
M. S. tyčia padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnis), veikė prieš šeimos narį, tačiau nukentėjusiosios atsiprašė, ši jam atleido. Yra viena jo atsakomybę lengvinanti ir viena sunkinanti aplinkybės. Kartu teismas įvertina ir kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis: 36 metų amžiaus, nedirbantis (b. l. 74-75), tačiau registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 77), per paskutinius 1 metus 2 kartus baustas administracine tvarka, abu kartus už važiavimą viešuoju transportu be bilieto, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra, nuobaudos galiojančios (b. l. 78-79), praeityje neteistas, tačiau du kartus atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, iš jų vieną kartą dėl tapačios nusikalstamos veikos padarymo (2018 m. smurtavo prieš seserį J. J.). Valstybinis kaltintojas duomenų apie M. S. gydymąsi psichikos sveikatos centre, Respublikinio priklausomybės ligų centre ar psichiatrijos ligoninėje, nesurinko.
Teismo vertinimu pirmiau aptartos aplinkybės rodo, kad kaltinamojo M. S. priešingas teisei ir visuomenėje nusistovėjusioms elgesio bei moralės normoms elgesys nėra sistemingas ar besikartojantis, tačiau jis yra linkęs smurtauti prieš šeimos narius, nors jis ir nėra dėl to teistas, tačiau, kaip minėta, 2018 m. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, susitaikius su nukentėjusiąja. Atsižvelgiant į tai teismas sutinka su prokuroro nuomone, jog BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta kaltinamajam už jo padarytą nusikaltimą paskyrus švelniausią sankcijoje numatytą bausmę – viešuosius darbus, tačiau jos dydį paskiriant artimą šios bausmės vidurkiui, t. y. 6 mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant jį per šį laikotarpį neatlygintinai išdirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui, viso 120 valandų. Nuteistasis su viešųjų darbų bausme sutiko. Įvertinus aukščiau nurodytus duomenis teismo nuomone būtent tokia bausmė atitiks bausmės paskirtį ir bus proporcingi padarytai nusikalstamai veikai, kaltininko asmenybei ir neprieštaraus teisingumo principui.
Esant įstatyme numatytam pagrindui, ši bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu, iki 4 mėnesių.
Įvertinus tai, jog kaltinamasis smurtavo prieš savo šeimos narį, šie jo veiksmai yra pasikartojantys, teismas sutinka su prokuroro nuomone, jog šiuo atveju tikslinga skirti BK 72² straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant jį šioje programoje dalyvauti ir ją pabaigti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Iš bylos medžiagos matyti, kad M. S. buvo laikinai sulaikytas nuo 2021 m. liepos 10 d. 1 val. iki 2021 m. liepos 10 d. 11.32 val. (viena diena) (b. l. 50-52). Šis laikas, vadovaujantis BPK 140 straipsnio 9 dalimi, BK 65, 66 straipsniais, įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms.
M. S. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 62-63) – paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti, panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 301, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,
nusprendžia:
M. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant jį visą šį laikotarpį neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui, viso 120 (vieną šimtą dvidešimt) valandų.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, iki 4 (keturių) mėnesių, įpareigojant jį visą šį laikotarpį neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui, viso 80 (aštuoniasdešimt) valandų.
Vadovaujantis BK 65 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti M. S. laikino sulaikymo laiką nuo 2021 m. liepos 10 d. 1 val. iki 2021 m. liepos 10 d. 11.32 val. (viena diena), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos.
Vadovaujantis BK 72² straipsniu, paskirti M. S. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant jį šioje programoje dalyvauti ir ją pabaigti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
M. S. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti, panaikinti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
1) Viešųjų darbų bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 39 – 45 straipsniai. Nuteistasis, kuriam paskirta viešųjų darbų bausmė, privalo per teismo paskirtą laiką neatlygintinai dirbti teismo nustatytą valandų skaičių per mėnesį visuomenės labui.
2) Viešųjų darbų atlikimo vietą ir darbą parenka probacijos tarnyba pagal sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitų valstybės ar savivaldybių institucijų, nevyriausybinių organizacijų paraiškas. Darbas parenkamas atsižvelgiant, kiek tai įmanoma, į nuteistojo specialybę ar profesiją, gyvenamąją vietą ir nuteistojo pageidavimą.
3) Jeigu dėl objektyvių priežasčių asmuo negali atlikti jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones arba XI skyriuje numatytą vieną ar kelias auklėjamojo poveikio priemones, kai nuo viešųjų darbų bausmės atleidžiamas nepilnametis.
4) Jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas.
5) Jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba laisvės apribojimu.
Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.