Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

valstybinės institucijos, duodančios išvadą, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovui A. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovei A. J. dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, dalyvaujant valstybinei institucijai, duodančiai išvadą byloje - Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui.

Ieškovas su ieškiniu kreipėsi į teismą, kuriuo prašė pakeisti Šiaulių m. apylinkės teismo 2010-06-03 nutartį dėl jo bendravimo su vaikų tvarkos nustatymo bei priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas valstybei.

1. Šiaulių miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-886-810/2010, 2010-06-03 nutartimi pripažino mane D. J., gim. (duomenys neskelbtini) tėvu, nutarė, kad mano sūnaus D. gyvenamoji nustatoma su motina A. J., sūnaus išlaikymui priteisė iš manęs po 250 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki jo pilnametystės. Pažymėtina tai, kad aukščiau paminėtoje civilinėje byloje aš su atsakove susitariau, kad ji man leis neribojamai bendrauti su sūnumi D. J.

2. Su šiuo ieškiniu kreipiuosi į teismą, prašydamas nustatyti mano bendravimo su sūnumi tvarką. Nežiūrint to, kad teismas aukščiau paminėtoje civilinėje byloje patvirtino taikos sutartį mūsų su atsakove, deja A. J. nevykdo susitarimo ir trukdo man susitikti ir bendrauti su sūnumi, o tuo pačiu ir dalyvauti jo auklėjime. Tokiu būdu atsakovė ne tik pažeidžia teismo 2010-06-03 nutartį, bet ir mano bei sūnaus interesus. Manau, kad kiekvienas vaikas turi teisę turėti tiek motiną, tiek ir tėvą ir nesvarbu ar tėvai gyvena kartu ar skyrium, tačiau iš vaiko negali būti atimta teisė bendrauti tiek su mama, tiek su tėvu (LR CK 3.170 str. 2 d.). LR CK 3.170 str. 1 d. dalyje reglamentuota, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant.

3. Kadangi dėl mano bendravimo su sūnumi tarp manęs ir atsakovės nuolat kyla nesutarimai, atsakovė vengia man leisti susitikinėti su vaiku, su juo būti, užsiimti jo auklėjimu, tai manau, jog yra tikslinga, kad teismas nustatytų mano bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką.

Vadovaujantis aukščiau paminėtomis aplinkybėmis ir motyvais, bei vadovaujantis LR CK 3.170 str., ieškovas teismo prašė:

1. Pakeisti 2010-06-03 teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2-886-810/2010 dalyje dėl tėvo V. B. bendravimo su vaiku D. J. nustatymo tvarkos, nustatant tokią ieškovo V. B. bendravimo su sūnumi D. J. tvarką:

1.1. Kas antrą savaitgalį (šeštadienį ir sekmadienį) nuo šeštadienio 10.00 val. iki sekmadienio 20.00 val.

1.2. Didžiųjų švenčių dienomis, t.y. per Kalėdas, Naujuosius metus, Velykas, pakaitomis kiekvienais metais su tėvu arba motina, t.y. jeigu Kalėdos su motina, Naujieji metai - su tėvu, Velykos su motina, o kitais metais - atvirkščia tvarka ir t.t. Tėvas vaiką gali paimti iš motinos šventinę dieną (pirmą šventinę dieną) nuo 10.00 val. ryto ir grąžina motinai ne vėliau kaip paskutinės šventinės dienos 20.00 val.

1.3. Sūnaus D. gimtadieniais - lyginiais kalendoriniais metais su tėvu, nelyginiai - su motina.

1.4. Vieną vasaros mėnesių sūnus praleidžia kartu su tėvu.

1.5. Priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai.

Ieškovas savo reikalavimus atsakovei grindė į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais.

Teismo posėdžio metu ieškovas ir jos atstovas pakartojo ieškinio reikalavimus ir atsikirtimus į atsakovės atsiliepimą bei prašė teismo ieškinį tenkinti visiškai.

Atsakovė A. J. pateikė teismui atsiliepimą dėl ieškovo ieškinio reikalavimų, kuriame nurodė, kad nesutinka su ieškovo ieškiniu dėl šių motyvų:

1. Šiuo metu ieškovo reikalavimai dėl bendravimo su sūnumi yra neįmanomi įgyvendinti, nes sūnus D. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs 2008 m. sausio mėn. 22 d., yra dar labai mažas, jis nėra pratęs būti be savo mamos, juo labiau miegoti ne savo gyvenamojoje vietoje ir nesant vienintelio žmogaus, su kuriuo jį sieja iš tiesų artimas ryšys - mamos.

2. Ieškovas V. B. su manimi ir sūnumi negyvena ir nebendrauja su vaiku. Sūnus D. J. mažai yra matęs ieškovą, su juo bendrauja kaip su svetimu žmogumi, ir šitokia situacija yra susiklosčiusi ne dėl mano, vaiko mamos A. J., neleidimo ar trukdymo ieškovui susitikti ir bendrauti su sūnumi (kaip nurodo ieškovas), o dėl paties ieškovo V. B. nenoro bendrauti su savo vaiku, visiško nesidomėjimo juo ir nesirūpinimo. Nuo vaiko gimimo iki 2011 metų birželio mėnesio pabaigos ieškovas, man esant su vaiku, su juo bendravo tik kelis kartus. Visą, - mūsų trumpalaikių susitikimų, kurių iniciatore buvau aš, turėdama, - vadovaudamasi vaiko interesais, tikslą galimai susitaikyti, - laiką kėlė konfliktines situacijas aiškindamasis mūsų, t.y. mano ir ieškovo, tarpusavio santykius. Kaip supratau iš pokalbių su ieškovu, jis nėra suinteresuotas su manimi ir vaiku bendrauti, - jam sūnus visiškai nerūpi, jis net anksčiau, iki tėvystės, man kreipusis į teismą, nustatymo, nepripažinęs gera valia tėvystės, - yra man pasakęs, kad sūnus yra ne jo ir jis abejoja savo tėvyste. Ieškovui niekada nebuvo kliudoma matytis ar bendrauti su sūnumi, tik jis pats to noro nėra parodęs. Sužinojęs, kad aš turiu žmogų, su kuriuo sieja artimas ryšys, ir su kuriuo planuoju savo ateitį, ieškovas pradėjo labai domėtis mano gyvenimu, pradėjo „norėti“ matyti savo sūnų, ir pareiškė ieškinį teisme dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo, nors realiai jokio ginčo dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant nėra. Egzistuoja tik ginčas dėl mano ir ieškovo tarpusavio santykių. Dėl ieškovo manęs nuolatinio persekiojimo, skambinėjimo naktimis, grasinamų susidoroti, - 2011 m. liepos mėn. 9 d. pareiškimu kreipiausi į Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto PK Viešosios policijos skyriaus Centro policijos nuovadą dėl V. B. manęs nuolatinio persekiojimo, skambinėjimo naktimis, ramybės drumstimo, manęs psichologinio terorizavimo (nutarimo nuorašas pridedamas).

3. Ieškovas V. B. ne tik nerodo noro bendrauti su sūnumi, bet ir neprisideda prie vaiko pačių minimaliausių būtinų poreikių tenkinimo. Nors ieškovo nurodytoje Šiaulių miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-886-810/2010 kuri buvo iškelta mano iniciatyva, nes V. B., 2008 m. sausio mėn. 22 d. gimus sūnui D., tėvystės gera valia nepripažino ir vengė teikti gimusiam vaikui materialinį išlaikymą (tik atlikus genominę ekspertizę V. B. buvo priverstu tėvystę pripažinti), V. B. įsipareigojo mokėti vaiko išlaikymui po 250 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo vaiko gimimo iki vaikas sulauks pilnametystės, tačiau savo įsipareigojimo teikti privalomą vaikui išlaikyti išlaikymą nevykdė ir piktybiškai vengia teikti vaikui būtiną materialinę paramą. Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Direktoriaus 2011 m. kovo mėn. 29 d. Sprendimu Nr. V2-3153 „Dėl išmokos iš vaikų fondo mokėjimo“ nuspręsta sūnui nuo 2011 m. sausio mėn. 17 d. kiekvieną mėnesį mokėti 195 Lt dydžio išmoką iš Vaikų išlaikymo fondo, kol atsiras Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatyme nustatyti pagrindai sustabdyti arba nutraukti išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimą.

4. Ieškovas V. B., niekada anksčiau artimiau nėra bendravęs su vaiku, jis, būdamas nesavarankišku ir pats savimi negalintis rūpintis, nesugeba ir nemoka bendrauti su vaiku, su kuriuo bendrauti paprasčiausiai nenori. Ieškinyje ieškovo nurodytas teiginys, kad aš nevykdau susitarimo ir trukdau ieškovui susitikti ir bendrauti su sūnumi, - esant nurodytoms faktinėms aplinkybėms, - yra visai nepagrįstas.

5. Ieškovas V. B., mano nuomone, neturi žinių ir supratimo kaip reikią rūpintis ir prižiūrėti mažą vaiką, nes 2008 m. sausio mėn. 22 d. Šiauliuose gimusio sūnaus D. J., kuris šiuo metu yra tiktai daugiau nei trejų metų amžiaus, yra mažamečiu, - praktiškai nėra auginęs. Vaiku, nuo pat vaiko gimimo, - rūpinuosi faktiškai tik aš, man padeda mano mama, ieškovas savo sūnaus neauklėjo ir neišlaikė. Esant tokiai situacijai, ieškovo prašoma nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką šiai dienai ir šiuo metu prieštarautų mažamečio vaiko interesams. Ateityje, vaikui paaugus, galima būtų svartyti dėl galimybės vaikui bendrauti su tėvu ir su nakvyne, ir visą savaitę nuo pirmadienio iki sekmadienio, tačiau šiuo metu, kai vaikui dar nėra netgi ketverių metų, kai tarp vaiko ir tėvo nėra aplamai jokio emocinio ir psichologinio ryšio, kai vaikas tik keletą kartų tėra tik matęs savo tėvą. Dėl ieškovo prašomo bendravimo su vaiku ne tik kas antrą savaitgalį (šeštadienį ir sekmadienį) nuo 10:00 val. iki sekmadienio 20:00 val., bet netgi didžiųjų švenčių dienomis, t.y. per Kalėdas, Naujuosius metus, Velykas, kaip nurodo ieškovas, - pakaitomis ir kiekvienais metais, - su tėvu arba motina, - jeigu Kalėdos su motina, Naujieji metai - su tėvu, Velykos su motina, o kitais metais - atvirkščia tvarka ir, kaip nurodyta - t.t. „Tėvas vaiką gali paimti iš motinos šventinę dieną (pirmą šventinę dieną) nuo 10:00 val. ryto ir grąžina motinai ne vėliau kaip paskutinės šventinės dienos 20:00 val.,“ - ieškovo reikalavimas yra visiškai nesąžiningas ir prieštarauja tėvų lygybės principui, nes ieškovas kelia reikalavimą bendrauti su sūnumi nurodytų švenčių laikotarpiais, visiškai neatsižvelgdamas į mažamečio vaiko norus, jo prioritetiniais laikytinus interesus, vaiko teises į saugią gyvenseną, sveiką ir nuosekliai harmoningą vystymąsi.

Manau, kad atsiliepime į ieškovo ieškinį nesutikimo su ieškiniu motyvus bei šių motyvų pagrįstumą, kuriuos išsamiau pagrįsiu teismo parengiamojo posėdžio metu, įrodau prie atsiliepimo pridedamais įrodomąją reikšmę turinčiais dokumentais.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasi LR CK 111 str., 142 str. 2 d., pareiškiu, jog su ieškovo ieškiniu nesutinku ir Šiaulių miesto apylinkės teismo prašau:

1. Ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

2. Priteisti iš ieškovo visas mano ir valstybės turėtas bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.

3. Įpareigoti ieškovą pateikti pažymą apie savo darbovietę ir apie gaunamas pajamas.

4. Užklausti VĮ Šiaulių asmens sveikatos priežiūros centrą (buveinė - Vytauto g. 101, LT-77156 Šiauliai), įpareigojant pateikti pažymą apie pil. V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) sveikatos būklę bei diagnozuotas ligas.

5. Užklausti Šiaulių m. VPK, išreikalaujant pažymą ar yra kreiptasi į PK dėl pil. V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) netinkamo elgesio, ar pil. V. B. yra baustas administracine tvarka, jei taip - kada baustas, už kokio administracinio teisės pažeidimo padarymą yra baustas. Ar pil. V. B. yra teistas, jei taip - kada teistas, už kokio nusikaltimo (baudžiamojo nusižengimo) padarymą yra teistas.

6. Prijungti Šiaulių miesto apylinkės teismo Civilinę bylą Nr. 2-886-810/2010.

7. Išreikalauti iš Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto PK Viešosios policijos skyriaus Centro policijos nuovados 2011-07-09 pareiškimo tyrimo medžiagą (2011-07-19 Raštas Nr. 40-44-5-AP-1512).

Atsakovė aukščiau nurodytiems motyvams pagrįsti pateikė teismui rašytinius įrodymus.

Šiaulių miesto apylinkės teismas tenkino atsakovės prašymus dėl papildomų duomenų išsireikalavimo ir jų pridėjimo prie bylos.

Teismo posėdžio metu atsakovė ir jos atstovas palaikė savo atsikirtimus dėl ieškovo ieškinio reikalavimų ir prašė teismo jų netenkinti.

ŠVTAS pateikė teismui išvadą, kurioje nurodė, kad skyrius susipažino su ieškovo V. B., gim. 1987-01-12, gyv. Vilniaus g. 233-4, Šiauliuose, ieškiniu atsakovei A. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo bei pridedamais dokumentais.

A. J. šeima nėra įrašyta į Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.170 straipsnis numato, kad vaikai, kurių tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaikus ir bendravimo su jais, LR civilinio kodekso 3.175 straipsnio 2 dalis numato, kad bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarką nustato teismas, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką.

Vadovaudamiesi LR CPK 252 straipsnio 1 dalimi galutinę išvadą pateiksime teismo posėdyje po įrodymų ištyrimo.

Institucijos atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, jog skyrius yra už tvarkos dėl tėvo bendravimo su sūnumi nustatymą, kadangi abu tėvai geranoriškai dėl to nesutaria. Mano, kad tikslinga nustatyti atsakovui bendravimo su sūnumi pereinamąjį laikotarpį. Nemato aplinkybių dėl ko reikėtų taikyti tėvo bendravimo su vaiku apribojimus. Teigė, kad abu tėvai turėtų būti geranoriški vienam iš jų siekiant bendravimo su vaiku. Nurodė, jog bendravimo su vaikais tvarka nustatytina pirmiausia, atsižvelgiant į vaiko interesus.

Ieškovo ieškinys tenkintinas iš dalies.

Pažymėtina, kad teisiniai santykiai dėl vaiko auklėjimo yra tęstinio pobūdžio. Pasikeitus aplinkybėms, kiekviena kita šalis, gali reikšti naują ieškinį dėl jo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ar pakeitimo. Byloje kilo ginčas tarp šalių dėl bendravimo su vaiku tvarkos, tačiau atsakovė nesutikdama su ieškovo siūloma bendravimo su vaiku tvarka, nesiūlė jokių kitokių tėvo bendravimo su sūnumi tvarkos variantų, apart vieno reikalavimo netenkinti ieškovo siūlomos tvarkos.

Pažymėtina, kad LR CPK normose, reglamentuojančiose bylų, kylančių iš šeimos santykių, nagrinėjimo ypatumus, nustatyta teismo teisė, atsižvelgiant į ieškinio pagrindą sudarančias ir teisme paaiškėjusias bylos aplinkybes, priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, bet yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (LR CPK XIX skyrius ,,Šeimos bylų nagrinėjimo ypatumai“). LR CK ir LR CPK įtvirtintos teisės normos, kuriose nustatytas aktyvus teismo vaidmuo, užtikrinant vaiko teisių įgyvendinimą.

Tėvų valdžios turinys nustatytas LR CK 3.155 str. 2 d. – tai tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikai būtų parengti savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Teismas pažymi, kad tėvų valdžia yra skirta įgyvendinti prigimtinėms vaikų teisėms, ji apima tėvų su savo vaikais susijusias ne tik teises, bet ir pareigas, todėl yra privaloma ir nė vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią. Remiantis šiomis nuostatomis teismas nagrinėja tarp šalių kilusį ginčą dėl tėvo bendravimo su vaikų tvarkos pakeitimo.

Dėl ieškovo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.156 straipsnio 2 d. numato principinę nuostatą, kad tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams. Tėvas ar motina, negyvenanti kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 1 ir 4 d.).

Šioje byloje tik ieškovas pagal savo pasiūlymą prašė teismo nustatyti jo bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimą, kadangi remiantis anksčiau nustatyta tvarka, tarp vaiko tėvų dažnai kyla konfliktai ir ne tik dėl tėvo bendravimo su vaiku tvarkos. Šalių paaiškinimai iš dalies atitinka faktines bylos aplinkybes, kurios patvirtina, kad jos nėra geranoriškos tartis dėl vaiko ir tėvo bei jo artimųjų bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo. Vaiko tėvai gyvena skirtingose vietose, todėl ieškovo bendravimas su vaiku apsunkintas, akivaizdu, kad bendravimo tvarkos nustatymas dėl vaiko amžiaus, galimo darželio lankymo, o kai kada, pavyzdžiui ir dėl vaiko ligos bei kitais atskirais atvejais, taip pat gali trukdyti pastarajam bendrauti su vaiku, dalyvauti jo auklėjime. Todėl siekiant pašalinti tėvų nesutarimus, iš dalies tenkintinas ieškovo prašymas, o tuo pačiu teismo iniciatyva nustatant bei papildant ieškovo bendravimo su vaiku tvarką.

Ieškovas prašė nustatyti tokią jo bendravimo su vaiku tvarką, kokią nurodė savo procesiniame dokumente. Tačiau teismas į šiuos jo prašymus atsižvelgia tik iš dalies, kadangi kol kas būtina atsižvelgti į vaiko amžių, jo psichofizines savybes ir kitus faktorius, turinčius įtakos vaiko bendravimui su tėvu. Nors konstatuotina, kad nėra jokių aplinkybių, jog būtų būtina riboti ieškovo bendravimo su vaiku laiką, tačiau ir šiuo atveju pripažintina, kad didesnę buvimo su vaiku laiko dalis tenka atsakovei, nes sūnus gyvena kartu su motina. Tokiu atveju kalbėti apie šalių bendravimo su vaiku laiko atžvilgiu tolygią trukmę nėra prasmės.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintas vienas iš pagrindinių šeimos teisių principų - prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, todėl teismas, gindamas vaiko interesus turi atsižvelgti ir įvertinti aplinkybes, kurios sudarytų tinkamas sąlygas vaikui augti, harmoningai vystytis, kad vaikas būtų paruoštas savarankiškam gyvenimui visuomenėje.

Europos Žmogaus Teisių ir Pagrindinių Laisvių Apsaugos Konvencijos (EŽTK) 8 straipsnyje įtvirtinta pagarba asmens šeimos gyvenimui nustato valstybės pareigą elgtis taip, kad būtų užtikrinta normali šeimos ryšių apsauga - šeimos iširimo atveju vaikai išsaugotų šeimos ryšius su abiem tėvais, nebūtų pažeidžiamas vaiko identiškumas. Tais atvejais, kada tėvai kartu nebegyvena, vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) teisė bendrauti taip pat privalo būti išsaugota. Kartu būtina pabrėžti, kad skyrium gyvenančio tėvo (motinos) teisė bendrauti su vaiku nėra laikoma absoliučia. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos (VTK) 9 straipsnio 3 dalyje įtvirtinama, kad „valstybės dalyvės gerbia vaiko, kuris išskiriamas su vienu ar abiem tėvais, teisę nuolat su jais bendrauti, išskyrus atvejus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais“. Bet koks valstybės sprendimas, kuriuo ši teisė paneigiama ar ribojama, laikytinas asmens teisės į šeimos gyvenimo gerbimą apribojimu, todėl privalo būti teisėtas, pagrįstas ir būtinas demokratinėje visuomenėje, sutinkamai su EŽTK 8 straipsnio 2 dalimi. Dėl to teismo sprendimas neleisti skyrium gyvenančiam tėvui (motinai) bendrauti su vaiku gali būti nesuderinamas ir su EŽTK 8 straipsnio aiškinimo principais.

Valstybės veiksmų laisvės ribos (margin of appreciation - angl.) sprendžiant klausimus, liečiančius asmens teisę į šeimos gyvenimo gerbimą, gali skirtis, todėl Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) ne kartą yra pabrėžęs, kad sprendimams dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku turi būti taikomas atitinkamo lygio tikrinimo testas. Ši EŽTT praktika yra grindžiama nuostata, kad bet kokie bendravimo suvaržymai yra pavojingi šeimos santykių tęstinumui. Atsižvelgiant į tai, teismas kiekvienu atveju turi itin kruopščiai įvertinti visas bylos aplinkybes. Šiuo atveju proporcingumo principas reikalauja, kad skyrium gyvenančio tėvo (motinos) ir vaiko abipusis bendravimas gali būti apribotas tik esant ypač svariems pagrindams, kurie privalo būti susiję su vaiko interesų gynimu.

Pažymėtina, kad teismas privalo įtvirtinti mechanizmus, šalinančius bet kokią galimybę pasinaudoti vaiku, tėvams sprendžiant tarpusavio ginčus. Dėl to teismas konstatuoja, kad šioje byloje taip pat egzistuoja ši problema ir ji spręstina atsižvelgiant į aukščiau paminėtus argumentus.

Taigi tiek nacionalinė teisė, tiek tarptautiniai norminiai aktai įpareigoja teismą nustatyti skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgiant į vaiko interesus ir sudarant galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 str. 2 d.). Pažymėtina, kad tokių įrodymų byloje nėra.

Teismas ginčą turi spręsti, vadovaudamasis vaiko interesais ir atsižvelgdamas į vaiko amžių, sveikatą, tėvų savitarpio santykius, jų elgesį, gyvenamąją vietą, materialines sąlygas, kitų šeimos narių pažiūrą bei santykius su vaiku, o taip pat į kitas gyvenimiškas situacijas.

Šeimos bylose teismas pareikštais šalių prašymais dėl pažeistų teisių gynimo būdo nėra varžomas. Kaip jau minėta įvertindamas bylos aplinkybes, teismas turi teisę viršyti šalių pareikštus reikalavimus, juos keisti ar papildyti. Konkrečiai imant, toks konkretus teismo vaidmuo pasireiškia ir nagrinėjant reikalavimus dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant nustatymo. Atsižvelgiant į ieškovo pateiktą teismui bendravimo su vaiku tvarką, ji keistina ir papildytina – pirmiausia, suteikiant ieškovui galimybę daugiau dalyvauti vaiko auklėjime. Tuo pačiu keistina ir Šiaulių m. apylinkės teismo 2010-06-03 nutartimi nustatyta ieškovo bendravimo su sūnumi tvarka.

Esant nurodytoms aplinkybėms atsižvelgtina ir į atsakovės A. J. sutikimą, sudaryti sąlygas ieškovui dalyvauti auklėjant, mokant ir bendraujant su vaiku, kartu atsižvelgiant ir į vaiko interesus. Tuo pačiu nustatytina, kad atsakovė negali daryti kliūčių ieškovui siekiant gauti informaciją apie vaiką iš visų auklėjimo, mokymo, gydymo, vaiko teisių apsaugos ir kitų įstaigų ir institucijų, kurios turi ryšį su vaiku. Taip pat nurodant, jog pati atsakovė irgi turi pateikti ieškovui visą turimą informaciją apie jų vaiką.

Pripažintina, kad suteiktina ieškovui galimybė bendrauti su vaiku vasaros atostogų metu pasiimant jį iš jo gyvenamosios vietos, tačiau tik pastarajai esant atitinkamo amžiaus. Dėl to atsižvelgiant į vaiko amžių nustatytina, kad ieškovas su vaiku savarankiškiau bendrauja, ne šiuo metu kada berniukui greit bus ketveri metai, o vėliau. Todėl teismas įtvirtina ieškovo savarankiško bendravimo su sūnumi tvarkos pakeitimą nuo tada, kai vaikui sueis penkeri metai.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ginčo šalių vaiko D. J. (a/k (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta yra su atsakove motina A. J. (b.l.5). Atsakovė pripažino, kad nesutinka, jog ieškovas bendrautų su nepilnamečiu sūnumi tomis sąlygomis kuriomis jis nori. Tokia atsakovės nuostata remiasi tuo, jog ieškovas dar iki vaiko gimimo ir vėliau nesirūpino vaiku, neteikė jam išlaikymo ir pan. Be to kaip teigė atsakovė, ieškovas vartoja jos atžvilgiu psichologinį smurtą, yra padaręs nemažai administracinės teisės pažeidimų, santykiai su draugais jam svarbiau už vaiko interesus. Atsakovės teigimu ieškovas būdamas jos motinos bute, būna ir agresyvus, nesivaldo, dėl to ji nesutinka su tuo, kad ieškovas jau dabar turėtų teisę paimti sūnų iš jo gyvenamosios vietos su nakvyne. Nors ieškovas nesutiko su kai kuriais atsakovės argumentais, tačiau jų leistinais įrodymais irgi nepaneigė. Be to ieškovas nori pasiimti sūnų iš jo motinos ir vykti į savo tėvų namus, kurie yra nutolę nuo atsakovės ir sūnaus gyvenamosios vietos. Vaikaičio seneliai iš tėvo pusės noro bendrauti su D. J. nėra išreiškę, nors manytina, kad neprieštarautų, jog sūnus su vaikaičiu būtų ir pas juos. Atsižvelgiant į šią ir kitas aplinkybes pirmiausia, spręstinas klausimas tik dėl ieškovo atskiro bendravimo su sūnumi, pastarajam paprastai neišvykstant iš savo gyvenamosios vietos.

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) gimė D. J., kurios tėvai ieškovas V. B. ir atsakovė A. J. (b.l. 20). Ieškovas procesiniu dokumentu siekia nustatyti kitokią nei ankstesnė jo bendravimo su vaiku tvarką (b.l. 1-2). Įstatymas numato, kad kiekvienas iš tėvų gyvenančių skyrium turi teisę bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime ir tik jiems nesusitarus šis ginčas sprendžiamas teisme (CK 3. 170 str. 4d.). D. J. šiuo metu gyvena su motina A. J. adresu (duomenys neskelbtini) (b.l.1). Atsakovas gyvena adresu Vilniaus g. 233-4, Šiauliai, jo tėvams nuosavybės teise priklausančiame bute (b.l.1). Teismas nagrinėjamoje byloje spręsdamas šalių ginčą pirmiausia, privalo atsižvelgti į ieškovo sūnaus amžių, kadangi jis turi stiprų emocinį ir psichologinį ryšį su motina (atsakove). Dėl to teismo nuomone berniukas nuolat būdamas su motina, kol kas negali būti ilgesnį laiką su žmonėmis, kurių jis gerai nepažįsta. Būtent prie tokių asmenų priskirtinas ir ieškovas. Berniukas būdamas mažamečiu, negali išreikšti ir savo nuomonės dėl bendravimo su tėvu tvarkos pakeitimo. Be to D. J. ir ieškovo V. B. nenuosekli ir epizodiška bendravimo patirtis yra kol kas nepakankama jų artimo emocinio ryšio susiformavimui. Vaikas ieškovą mažai pažįsta, todėl jam ir tėvas gali kelti nesaugumo jausmą. Pažymėtina, kad D. J. dėl amžiaus kol kas negali išreikšti net apibendrintos nuostatos apie tėvą, kurio nepažįsta. Nemaža dalimi sūnaus neigiamą nusiteikimą V. B. atžvilgiu įtakoja ir menka bei epizodiška tėvo bendravimo su vaiku ankstesnė patirtis. Berniukas kol kas negali išreikšti noro bendrauti ar matytis su ieškovu V. B., o bylos nagrinėjimo metu surinkta informacija ir medžiaga neleidžia vienareikšmiškai spręsti, ar berniukas bijo V. B.. Tuo pačiu pažymėtina, kad D. J. negali būti verčiamas bendrauti su V. B. prieš savo valią, be to motinai (atsakovei) kategoriškai priešinantis, tai gali vaiką traumuoti. Teismas konstatuoja, kad šiuo metu egzistuoja A. J. priešiškumas V. B. atžvilgiu, dėl ko atskiras D. J. bendravimas su tėvu irgi darosi apsunkintas. Kitą vertus, situacija, kuomet ieškovas nuolat galėtų bendrauti su sūnumi tik motinos akivaizdoje, kiekvieną kartą būtų dar vienas patvirtinimas berniukui, kad jis – grėsmės šaltinis. Todėl siekiant, užtikrinti racionalų ieškovo ir sūnaus bendravimą, kuris būtų naudingas tiek sūnui, tiek tėvui, atsižvelgtina į jų abiejų interesus. Be to tai suponuoja pareigą atsakovei A. J. pripažinti ieškovo kaip tėvo valdžią D. J. atžvilgiu, papildomai nesudarant kliūčių jų bendravimui.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 dalyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga, auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikiamais piliečiais. Paprastai teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos laikino bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Kaip jau teismas yra nurodęs minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 str. 2 d.).

Byloje nenustatyta ir atsakovė neįrodė, kad ieškovo veiksmai, poelgiai ar jo asmeninės savybės yra žalingi ir gali neigiamai įtakoti D. J.. Priešingai, iš byloje ištirtų įrodymų, ieškovo paaiškinimų, skyriaus išvados galima daryti išvadą, kad ieškovas stengiasi suprasti ir įvertinti sūnaus D. J. psichologinę savijautą ir neketina per prievartą su sūnumi bendrauti. Teismas neturi pagrindo manyti, kad ieškovo bendravimas su sūnumi D. prieštarautų jo interesams.

Byloje nustatyta, kad tarp šalių yra gilus asmeninis nesutarimas, kuris apsunkina ir varžo vaiko teisę bendrauti su ieškovu, bei ieškovui realiai dalyvauti vaiko auklėjime ir daryti jam įtaką. Iš bylos duomenų matyti, kad D. J. iš pradžių negali vienas bendrauti su tėvu V. B., todėl, kad jo nepažįsta, yra akivaizdžiai įtakojamas motinos, su kuria jį sieja stiprus emocinis ryšys. Tokie atsakovės veiksmai iš dalies pažeidžia vaiko teisę būti auklėjamam savo abiejų tėvų ir bendrauti su jais abiem. Esant tokiai situacijai ieškovo ir jo sūnaus D. bendravimas yra labai komplikuotas. Atsakovės A. J. pastangos sukurti emociškai teigiamą D. J. bendravimo su V. B. aplinką galėtų padėti pagerinti ieškovo ir sūnaus D. bendravimą ir visų tarpusavio santykius bei užtikrintų sūnui būti auklėjamam savo abiejų tėvų.

Kita vertus, atsakovės atsiliepime pateiktas prašymas atmesti ieškovo siūlomą nustatyti bendravimo su sūnumi D. tvarką, taip pat neatitiktų vaiko interesų. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad D. beveik nepažįsta ieškovo, jo tėvų, tarp tėvo ir vaiko nėra nusistovėjusio emocinio ryšio, todėl būtinas ieškovo ir jo sūnaus D. tarpusavio adaptacijos laikotarpis, kurio metu vaikui reikalinga motinos A. J. priežiūra. Nors vaikas gyvena Šiauliuose, tačiau ir adaptacijos laikotarpiu vaiko išsivežimas su nakvyne iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos (kaip to prašo ieškovas) be motinos priežiūros, nėra galimas, nes staigus įprastų gyvenimo sąlygų pakeitimas gali neigiamai atsiliepti vaikui. Dėl to teismas mano, kad adaptacijos laikotarpiui tikslinga nustatyti ieškovui minimalų bendravimą su vaiku.

Po adaptacijos laikotarpio, atsižvelgiant į tėvų lygiateisiškumą ir vaiko teisę būti auklėjamam abiejų tėvų, tikslinga leisti ieškovui savarankiškiau bendrauti su sūnumi D. be motinos A. J. dalyvavimo ir ilgesnį laikotarpį bei gal būt išsivežant sūnų iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos ir su nakvyne.

Dėl aukščiau nurodytų argumentų ieškovo ieškinio prašymas dėl bendravimo su sūnumi tvarkos pakeitimo tenkintinas iš dalies. Sprendžiant tėvo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo klausimą, teismas, vadovaudamasis vaiko interesais, savo iniciatyva nustato tokią bendravimo tvarką (CPK 376 str. 4 d., CK 3.175 str.).

Pirmiausia, nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki D. J. sueis penkeri metai, ieškovas V. B. bendrauja su sūnumi D. kas antrą mėnesio savaitgalį kiekvieną dieną (šeštadienį ir sekmadienį) nuo 12 val. iki 16 val., bendravime su sūnumi dalyvaujant motinai A. J.. Bendravimas vyksta vaiko gyvenamojoje vietoje arba tėvų susitarimu kitoje suderintoje vietoje.

Atsakovė A. J. ginčija ieškovo teisę bendrauti su sūnumi D. remdamasi jo tariamai amoraliu elgesiu, galinčiu daryti žalingą įtaką sūnui. Pirma, šios aplinkybės laikytinos neįrodytomis, o antra, jos nėra susijusiomis su tėvo valdžios netinkamu panaudojimu vaiko atžvilgiu. Atsakovės nurodyti atsikirtimai į ieškovo ieškinio reikalavimą dėl tėvo bendravimo su vaiku pakeitimo negali būti laikomi objektyviomis aplinkybėmis, dėl kurių vaikas negali bendrauti su tėvu, kadangi jos teismo vertinimu nelaikytinos tokiais veiksmais, kurių padariniai būtų laikomi pagrindu apriboti tėvo bendravimą su sūnumi. Be to atsakovės paaiškinime esantis motyvas, jog tuo laikotarpiu, kai jai ir sūnui jų gyvenamojoje vietoje bendraujant su V. B., ieškovo elgesys su ja buvęs agresyvus, irgi yra nepagrįstas jokiais įrodymais. Kaip jau minėta, tarp ieškovo ir atsakovės susiklostę konfliktiški tarpusavio santykiai nepaneigia V. B. teisės bendrauti su sūnumi ir dalyvauti jį auklėjant.

CK 3.156 str.2 d. numatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. CK 3.156 str. 2 d. įteisinta tėvų lygybė vaikų atžvilgiu: tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu ar vaikas gimė susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium.

Ieškovo siekimas bendrauti ir matytis su sūnumi D. yra esminių tėvo teisių, reglamentuotų įstatyme, įgyvendinimas (CK 3.175 str.). Noras įgyvendinti tėvo teises įstatymų nustatyta tvarka negali būti laikomas priešingu vaiko interesams bei piktnaudžiavimu tėvo valdžia. Byloje nenustatyta ir atsakovė neįrodė, kad ieškovo veiksmai, poelgiai ar jo asmeninės savybės yra žalingi ir gali neigiamai įtakoti D. J.. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisų apsaugos skyriaus duotoje išvadoje pažymėta, kad skyrius palaiko ieškovo reiškiamą reikalavimą bendrauti su sūnumi (b.l.9).

Antra, po to kai D. J. sueis penkeri metai ir baigsis vaiko adaptacijos periodas, keistina ir vaiko bendravimo su tėvu tvarka. Taip pat nuo šio momento nustatytini ir tėvo savarankiško bendravimo su sūnumi ypatumai.

Kaip jau teismas yra nurodęs, kad santykiai dėl bendravimo su vaiku ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo bendravimo su sūnumi ir dalyvavimo jo auklėjime būdui ar sąlygoms, kurios neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos tvarkos pakeitimo.

Atskirai pažymėtina, kad teismas priimdamas sprendimą, remiasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktiką bylose dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) teisių bendrauti su vaiku (LAT civ. byla Nr. 3K-3-650/2002; civ. byla Nr. 3K-3-1251/2002; civ. byla Nr. 3K-3-1027/2002 ir kitos).

Tuo pačiu teismas pripažįsta, kad ieškovas negali vengti pareigos vaikui siekiant gero išsilavinimo ir privalo leisti jam ateityje lankyti pavyzdžiui, būrelį, bendrauti su artimaisiais giminaičiais, pavyzdžiui, seneliais iš motinos pusės ir atsižvelgti į kitus vaiko norus. Atsakovė irgi privalo būti geranoriška ir ieškovo prarastas laikas turi būti jam kompensuojamas kitu jam ir vaikui patogiu laiku. Pripažintina, kad ieškovas privalo leisti atsakovei švęsti jos gimimo ir Motinos dieną su vaiku.

Be to šalys įpareigotinos nedaryti kliūčių, siekiant vaikui bendravimo atskirai su kiekvienu iš tėvų ir kitais atvejais.

Remiantis aukščiau nurodytais argumentais tik iš dalies tenkintinas ieškovo reikalavimas dėl jo bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, o kitoje dalyje jo reikalavimai keistini arba atmestini.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Pagal LR CPK 93 straipsnio 1, 2 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų. Nors ieškovo ieškinys tenkintinas iš dalies, minėtos išlaidos nepriteisiamos iš šalių proporcingai atmestai ir patenkintai reikalavimų daliai, kadangi joms buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba. Tai, kad atsakovė buvo tik iš dalies (50 proc.) atleista nuo bylinėjimosi išlaidų sumokėjimo, teismas mano, jog ir likusi šių išlaidų dalis iš jos nepriteistina, atsižvelgiant į atsakovės turtinę ir šeiminę padėtį (CPK 96 str. 7d. ). Taip pat iš abiejų šalių nepriteistinos išlaidos valstybei už jų procesinių dokumentų įteikimą (CPK 96 str. 6 d.).

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą, vadovaudamasis LR civilinio proceso kodekso 259, 263-265, 268-270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškovo ieškinį tenkinti iš dalies.

1. Pakeisti Šiaulių m. apylinkės teismo 2010 m. birželio 03 d. nutartimi nustatytos ieškovo V. B. bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos 5 punktą ir papildyti šią tvarka 5.1-5.11 papunkčiais bei juos išdėstyti taip:

,, 5. Nustatyti V. B. (a/k (duomenys neskelbtini) bendravimo su sūnumi D. J. (a/k (duomenys neskelbtini) ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką:

5.1. Nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki D. J. sueis penkeri metai, tėvas V. B. bendrauja su sūnumi D. kas antrą mėnesio savaitgalį dvi dienas (šeštadienį ir sekmadienį) nuo 12 val. iki 16 val., bendravime dalyvaujant vaiko motinai A. J.. Bendravimas vyksta vaiko gyvenamojoje arba tėvų susitarimu kitoje suderintoje vietoje.

5.2. Nuo 2013-01-23 dienos tėvas V. B. bendrauja su sūnumi D. J. nedalyvaujant vaiko motinai A. J.. Bendravimas vyksta vaiko gyvenamojoje arba tėvų susitarimu kitoje suderintoje vietoje.

5.3. Nuo 2013-01-23 dienos tėvas V. B. bendraudamas su sūnumi D. J. kas antrą mėnesio šeštadienį, 10 val. paima sūnų D. iš motinos A. J. namų, ir parveža jį tos pačios savaitės sekmadienį iki 17 val.

5.4. Nuo 2013-01-23 dienos šventinėmis dienomis ieškovas V. B. bendrauja su sūnumi D. J. tokia tvarka: kiekvienų neporinių metų vasario 16 d., kovo 11 d., Šv. Velykų antrą dieną, balandžio 25 d., gegužės 1 d., per tėvo dieną, birželio 24 d., liepos 6 d., rugpjūčio 15 d., lapkričio 1 d., per Šv. Kalėdas gruodžio 25 d., sausio 1 d. ieškovas sūnų D. paima nurodytą dieną 10 val. ryto ir kitą dieną iki 17 val. parveža namo; kiekvienais poriniais metais Šv. Velykų pirmą dieną ir Šv. Kalėdų antrą dieną ieškovas paima sūnų D. 10 val. ryte ir kitą dieną iki 17 val. parveža jį namo.

5.5. Nuo 2013-01-23 tėvas V. B. vasaros atostogų metu nuo birželio mėnesio pradžios iki rugpjūčio mėnesio pabaigos su sūnumi D. J. kartu praleidžia 28 kalendorines dienas.

5.6. Nuo 2013-01-23 tėvas V. B. poriniais metais švenčia su sūnumi D. J. pastarojo gimtadienius, paimdamas sūnų D. iš jo gyvenamosios vietos 10 val. ryte ir parveža jį namo iki tos pačios dienos 18 val.

5.7. Ieškovas apie savo apsilankymą pas atsakovę turi įspėti pastarąją prieš 1 dieną, o apie vaiko paėmimą prieš 3 dienas.

5.8. Tėvas V. B. leidžia sūnui eiti į draugų gimtadienius, jeigu tai būtų jo bendravimo su vaiku laikas, tačiau prarastą laiką jam kompensuojant kitu tėvui ir vaikui patogiu laiku.

5.9. Tėvas V. B. įpareigojamas užtikrinti vaiko tinkamą sveikatos priežiūrą, neimti vaiko iš motinos tuo atveju, jeigu jis serga, turi temperatūros.

5.10. Tėvas V. B. gali paimti vaiką iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos, jeigu to nori pats vaikas.

5.11. Tėvas V. B. įpareigojamas, nepaimti vaiko iš motinos A. J. gimimo birželio 02 dieną ir Motinos dienos proga, jeigu šiomis dienomis ieškovas turės tokią teisę, tačiau prarastą laiką jam kompensuojant kitu tėvui ir vaikui patogiu laiku.“

2. Likusioje dalyje ieškovo ieškinį atmesti.

Teismo sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių m. apylinkės teismą.