Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3–ojo skyriaus prokurorės Lilijos Ambrulevičienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje L. G., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), mokosi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbantis pagal individualią veiklą, teistas Vilniaus rajono apylinkės teismo 2022 m. sausio 6 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnį, 286 straipsnį – 68 MGL (3 400 Eur) dydžio bauda,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. G. pažeidė viešąją tvarką, o būtent, 2022 m. rugpjūčio 6 d., apie 15.10 val., būdamas neblaivus (nustatytas 1.66 promilių girtumo laipsnis), tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, viešoje vietoje, autobusų sustojime „Algirdo“, Basanavičiaus g. 29A, Vilniuje, pašalinių žmonių akivaizdoje, be jokios priežasties, iš chuliganiškų paskatų, abiejų rankų kumščiais sudavė ne mažiau nei penkis smūgius T. N. į veidą, taip įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, padarydamas nukentėjusiajam T. N. muštinę žaizdą viršutinėje lūpoje ir lūpos gleivinėje, odos įbrėžimą dešiniame žande, tai vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Šiais savo veiksmais L. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

Įtariamasis L. G. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. rugpjūčio 6 d., apie 15.20 val., adresu Basanavičiaus g. 29A, Vilniuje, autobusų sustojimo stotelėje „ALGIRDO“ jis priėjo prie jam nepažįstamo vyro, kurio paprašė parūkyti. Asmuo stovėjęs stotelėje iš karto nusiteikė priešiškai jo atžvilgiu, tarp jų įvyko žodinis konfliktas. Konflikto metu jis šiam asmeniui sudavė daugiausiai penkis smūgius į veidą. Kiek atsimena sudavė su dešinės rankos kumščiu, bet gali būti, kad ir abiejų rankų kumščiais. Iš karto po to, jis nuėjo į kitą autobusų sustojimo stotelę, kur buvo sulaikytas. Jis dirba (duomenys neskelbtini) ir mokosi (duomenys neskelbtini), savo kaltę visiškai pripažįsta.

Nukentėjusysis T. N. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. rugpjūčio 6 d., apie 15.10 val., buvo adresu Basanavičiaus g. 29, Vilniuje, Algirdo autobusų stotelėje. Kadangi buvo labai prastas oras ir lietinga diena, jis nusprendė įeiti į autobusų stotelę, pasislėpti nuo lietaus. Jam bestovint stotelėje ir kalbant telefonu prie jo priėjo asmuo, kuris vilkėjo baltus marškinėlius ir juodus šortus bei jam kažką pasakė. Jis pajuto, kad minėtas vaikinas priėjęs prie jo, ranka apie penkis kartus sudavė jam į veidą. Po šių vaikino smūgių pajuto fizinį skausmą ir iš lūpos pradėjo bėgti kraujas. Vaikinas baltais marškinėliais, sudavęs jam į veidą, pasišalino iš įvykio vietos, jis liko stotelėje ir laukė atvykstančių pareigūnų bei medikų brigados. Atvykę medikai apžiūrėjo jį ir išsivežė į (duomenys neskelbtini) tolimesnei apžiūrai. Nukentėjusysis papildomos apklausos metu parodė, kad 2022 m. rugpjūčio 6 d., apie 15.00 val., stotelėje „Algirdo“, Basanavičiaus g. 29, Vilniuje, jį sumušė nepažįstamas vaikinas. Jis atėjo į šią stotelę, kur pačioje stotelėje ant suoliuko sėdėjo tas vaikinas, jis sustojo netoli šio vaikino, prie stotelės. Jis kalbėjo telefonu, kai tuo metu, minėtas vaikinas atsistojo, priėjo prie jo ir kažko paklausė. Jis vaikinui atsakė – „palauk, nematai, kad kalbu telefonu?“. Jis dar kalbėjo telefonu, stovėjo į šį vaikiną savo dešiniu šonu, kai po 20–30 sek. tas vaikinas, abiejų rankų kumščiais, sudavė jam ne mažiau nei penkis kartus į veido dešinę pusę, padarydamas jam pagal med. išvadą lūpos sužalojimą, gleivinės sužalojimą ir žando įdrėskimą. Jis pradėjo šį vaikiną rankomis stumti nuo savęs, jam iš lūpos pradėjo bėgti kraujas. Negali pasakyti, ar gindamasis minėtam vaikinui galėjo suduoti kokius nors smūgius, mano, kad negalėjo, jis vaikiną tik pastūmė. Tuo metu stotelėje stovėjusi moteris, pradėjo skambinti bendruoju pagalbos telefonu ir kviesti pagalbą. Tada vaikinas dar jį bandė pulti, mosikavo rankomis, norėdamas jam suduoti. Jis nuo to vaikino pasitraukė, daugiau smūgių jam suduota nebuvo. Atvykus troleibusui, vaikinas įlipo į jį, jis tuo metu pribėgo prie troleibuso vairuotojo ir pasakė niekur nevažiuoti, nes iškviesta policija. Vaikinas iš troleibuso išlipo ir pabėgo į kitą stotelę. Sulaukus policijos, jis su pareigūnais nuvažiavo į kitą stotelę, kur galėjo būti įtariamasis. Stotelėje šį vaikiną rado ir jis buvo sulaikytas. Minėtą vaikiną jis atpažino, tai buvo L. G. Stotelėje buvo ne tik moteris, kuri iškvietė pagalbą, bet buvo ir dar viena moteris, abi šios moteris matė šį įvykį.

Liudytoja G. B. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. rugpjūčio 6 d., apie 15.10 val., buvo adresu Basanavičiaus g. 29, Vilniuje, Algirdo autobusų stotelėje. Kadangi buvo labai prastas oras ir lietinga diena, ji nusprendė atsisėsti ant suoliuko, esančio autobusų stotelėje, bet pamatė, kad ant suoliuko miegojo asmuo, kuris vilkėjo baltus marškinėlius ir juodus šortus, todėl nusprendė ant suoliuko nesėsti. Tuomet, priėjo kitas vyriškis, kuris kaip atrodė, turėjo su savimi gėlę bei maišelį. Vyriškis su gėle ir maišeliu rankose, nuėjo į autobusų stotelę, kurioje kalbėjo telefonu. Asmuo, kuris miegojo ant suoliuko, prabudo ir pradėjo žodžiais priekabiauti prie asmens, kuris į autobusų stotelę atėjo su gėle ir maišeliu. Ji negirdėjo ką baltus marškinėlius vilkėjęs asmuo sakė kitam asmeniui, išgirdo tik kaip asmuo, kuris turėjo maišelį ir gėlę, vis kartojo, kad vyriškis su baltais marškinėliais atstotų nuo pastarojo. Tuomet asmuo su baltais marškinėliais ranka kelis kartus sudavė asmeniui, buvusiam su maišeliu rankoje, į veidą. Asmuo su maišeliu rankoje bandė gintis, lakstė prie autobusų stotelės prieigų ir aplink spaudos kioską. Ji, pamačiusi, kad vyksta muštynės, nusprendė apie įvykį pranešti policijos pareigūnams. Vaikinas su baltais marškinėliais, baigęs gaudyti kitą asmenį, įlipo į pravažiuojantį 6 numeriu pažymėtą troleibusą, tačiau nukentėjęs vaikinas greitai nubėgo prie troleibuso vairuotojo bei pasakė, kad troleibusas sustotų, nes į įvykio vietą atvyksta pareigūnai. Vaikinas, vilkėjęs baltus marškinėlius, išlipo iš troleibuso ir pasišalino iš įvykio vietos bei nubėgo į gyvenamųjų namų kiemą.

Iš 2022 m. spalio 14 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjusysis T. N. atpažino L. G. kaip asmenį, kuris prieš jį panaudojo fizinį smurtą.

Iš 2022 m. rugpjūčio 9 d. Teismo medicinos specialisto išvados Nr. G2483/2022 matyti, kad T. N. padaryta muštinė žaizda viršutinėje lūpoje ir lūpos gleivinėje, odos įbrėžimas dešiniame žande. Sužalojimai padaryti kietu, buku ir/ar briauną turinčiu daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2022 m. rugpjūčio 6 d. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimams padaryti pakako vieno trauminio poveikio. Nustatytų sužalojimų vieta yra pasiekiama nukentėjusiojo ranka, tačiau nėra būdinga savęs žalojimui.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. BK 284 straipsnio prasme viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kitų asmenų, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų (kasacinės nutartys, priimtos baudžiamosiose bylose Nr. 2K-796/2007, 2K-122/2008, 2K-159/2009, 2K-488/2012, 2K-367/2012, 2K-27/2013 ir kt.). Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Teismų praktikoje smurto panaudojimas prieš asmenį (jo mušimas) viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (kasacinės nutartys, priimtos baudžiamosiose bylose Nr. 2K-410/2011, 2K-252/2012, 2K-719/2012).

Teismų praktikoje pažymima, kad traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 284 straipsnį turi būti nustatyti veikos padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Šie padariniai nustatomi atsižvelgiant į tai, ar viešoje vietoje buvo panaudotas fizinis smurtas, ar aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, ar buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis, ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys, priimtos baudžiamosiose bylose Nr. 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011, 2K-491/2013, 2K-141-507/2015, 2K-310-942/2016, 2K-3-489/2018, 2K-367-511/2018, 2K-19-511/2020). Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams (kasacinė nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160-697/2019). Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių norėtų. Tačiau dėl padarinių kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (kasacinės nutartys, priimtos baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-124-719/2022).

Pažymėtina, kad L. G., padarydamas BK 284 straipsnyje numatytą nusikaltimą, veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalis), t. y. jis suvokė, kad savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, turėjo galimybę numatyti, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir, nors padarinių nesukonkretino, tačiau turėjo galimybę numatyti, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, t. y. kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta. Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėtų. Teismų praktikoje išaiškinta, kad padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-447/2012 ir kt.). Nagrinėjamu atveju bylos duomenys sudaro pagrindą daryti išvadą, kad kaltinamasis L. G. nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia, kuri padarinių atžvilgiu buvo neapibrėžta.

Visuma šioje baudžiamojoje byloje esančių faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, tad teismas jais remdamasis ir detaliau neanalizuodamas nusprendė, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pasitvirtino, jas teismas pripažįsta įrodytomis. Tokiu būdu aptartais įrodymais byloje įrodyta, kad L. G. pažeidė viešąją tvarką, o būtent, 2022 m. rugpjūčio 6 d., apie 15.10 val., būdamas neblaivus (nustatytas 1.66 promilių girtumo laipsnis), tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, viešoje vietoje, autobusų sustojime „Algirdo“, Basanavičiaus g. 29A, Vilniuje, pašalinių žmonių akivaizdoje, be jokios priežasties, iš chuliganiškų paskatų, abiejų rankų kumščiais sudavė ne mažiau kaip penkis smūgius T. N. į veidą, taip įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, padarydamas nukentėjusiajam T. N. muštinę žaizdą viršutinėje lūpoje ir lūpos gleivinėje, odos įbrėžimą dešiniame žande, tai vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 284 straipsnyje.

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus ir yra tenkinamas.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, L. G. nurodė, kad sutinka su tuo, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę L. G., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių ir 61 straipsnio 1 ir 2 dalių ir kitomis bausmei individualizuoti reikšmingomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis. Pažymėtina, kad BK 284 straipsnyje numatytos alternatyvios bausmės rūšys – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dviejų metų.

Pirmiausia teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam L. G., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padaryta viena nusikalstama veika viešajai tvarkai, nusikaltimas priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, padarytas veikiant tiesiogine tyčia ir baigtas, juo sukeltos pasekmės – sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka.

Kartu teismas, spręsdamas bausmės rūšies parinkimo ir dydžio nustatymo kaltinamajam L. G. klausimą, laikydamasis BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punkto reikalavimų, atsižvelgia į jo asmenybę bei jo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo, nusikalstamos veikos darymo metu, po nusikalstamos veikos padarymo. Pažymėtina, kad kaltinamasis L. G. iki BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo anksčiau yra teistas, teistumas išnykęs nėra, administracine tvarka baustas. Pastarosios aplinkybės kaltinamąjį apibūdina neigiamai ir vertintinos jam nepalankiai. Be to, teismas įvertina ir L. G. asmenybę – yra jauno amžiaus, (duomenys neskelbtini), užsiimantis individualia veikla. Teismas nustatė atsakomybę lengvinančią aplinkybę, L. G. prisipažįsta dėl padarytos nusikalstamos veikos ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tai turėjo įtakos kaltininko neadekvačiam elgesiui ir nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Nors recidyvas prokurorės pareiškime nėra nurodytas prie atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tačiau ankstesnis kaltinamojo teistumas yra nurodytas prokurorės pareiškime, taigi jam žinomas. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, esant kaltinamajame akte (pareikšime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu) aprašytiems recidyvą liudijantiems faktams, teismas turi galimybę spręsti dėl šios sunkinančios atsakomybę aplinkybės pripažinimo (kasacinė nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-304-648/2019). Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymu metu L. G. teistumas pagal ankstesnį – Vilniaus rajono apylinkės teismo 2022 m. sausio 6 d. – nuosprendį nebuvo išnykęs (BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunktis), laikytina, kad kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ir ta, jog nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymą paskyrus 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę (BK 48 straipsnio 2 dalis), įpareigojant jį per visą bausmės laiką dirbti, tęsti mokslus, per tris mėnesius nuo bausmės pradžios sudalyvauti elgesio pataisos programoje.

L. G. dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamasis L. G. BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2022 m. rugpjūčio 6 d. 15.30 val. iki 2022 m. rugpjūčio 7 d. 9.48 val. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, L. G. laikinojo sulaikymo laikas įskaitytinas į bausmę, vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Baudžiamojoje byloje Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo dėl nukentėjusiojo gydymo iš L. G. priteisti padarytą 45,01 Eur turtinę žalą ir 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Iš bylos medžiagos matyti, kad L. G. atlygino padarytą žalą (D. U. 2022 m. lapkričio 16 d. mokėjimo pavedimu pervedė į Vilniaus teritorinės ligonių kasos atsiskaitomąją sąskaitą 45,01 Eur, mokėjimo paskirtis – „žala PSDF už T. N. gydymą“), todėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys netenkinamas.

L. G. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais,

nusprendžia:

L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį per visą bausmės laiką dirbti, tęsti mokslus, per tris mėnesius nuo bausmės pradžios sudalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti L. G. galutinę 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį per visą bausmės laiką dirbti, tęsti mokslus, per tris mėnesius nuo bausmės pradžios sudalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, L. G. į paskirtą bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2022 m. rugpjūčio 6 d. 15.30 val. iki 2022 m. rugpjūčio 7 d. 9.48 val. (vieną dieną), vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

L. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus – panaikinti.

Netenkinti Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio.

1. Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46–48 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

4) intensyvios priežiūros metu (jeigu paskirta) dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti probacijos tarnybai apie elektroninio stebėjimo įtaiso praradimą ar pastebėtą šio įtaiso gedimą.

2. Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

3. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551). Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą.

4. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

5. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

6. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

7. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

8. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.