Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), netekėjusi, vidurinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), dirbanti uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravusi (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. C. 2023 m. rugsėjo 1 d. apie 5.30 val. (duomenys neskelbtini), vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Toyota Auris“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai jai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent – alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810“, Nr. (duomenys neskelbtini), patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), 5.47 val. jai nustatytas 1,84 promilių neblaivumas, iki kol ties 4-uoju numeriu pažymėtu pastatu buvo sustabdyta policijos pareigūnų.

Proceso dalyvių parodymai ir bylos nagrinėjimo metu surinkti rašytiniai įrodymai

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji E. C. kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad 2023 m. rugsėjo 1 d. rytą apie 5.00 val. su draugais išėjusi iš klubo sugalvojo į nemokamą automobilių stovėjimo aikštelę perstatyti automobilį. Jos automobilis stovėjo (duomenys neskelbtini), tačiau nuo 8.00 val. ryto už parkavimą jau reikia, todėl, žinodama, kad iki to laiko negalės atvykti į (duomenys neskelbtini) parsivaryti automobilio, nusprendė jį perstatyti į kitą aikštelę. Važiavo nedidelį atstumą, vairavo jai pačiai priklausantį automobilį „Toyota Auris“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Su ja tuo metu automobilyje buvo jos draugai, tačiau draugai buvo neblaivūs, nebandė jos sustabdyti. Sutinka su jai nustatytu neblaivumo laipsniu. Mano, kad automobilis nėra vertas 6 480 eurų, kadangi jį pirkdama mokėjo apie 3 000 eurų, o po įsigijimo automobiliu naudojosi apie metus. Automobilis jai labai reikalingas, padeda vykstant į darbą, išvežiojant maistą. Prašo jo nekonfiskuoti. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, savo elgesį vertina kritiškai ir prašo atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Laiduotoju sutinka būti A. V., kuris gali daryti jai teigiamą įtaką (b. l. 136–137).

Teisiamojo posėdžio metu laiduotojas A. V. palaikė prašymą atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti jo atsakomybėn ir parodė, kad yra (duomenys neskelbtini), studijuoja doktorantūrą. A. C. pažįsta daugiau nei šešis mėnesius, skatina ją mokytis, padeda jai mokslai klausimais, pataria dėl įsitvirtinimo darbo rinkoje. Mano, kad gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajai, stebėti ją, palaikyti, kad daugiau nenusikalstų. Apie padarytą nusikaltimą kaltinamoji jai papasakojo po dviejų dienų ir pasiūlė savo pagalbą. Sudarė blaivumo kalendorių, kuris kaip savikontrolės įrankis. Jeigu teismas skirtų laidavimą su užstatu, sutiktų jį sumokėti (b. l. 137).

Kadangi kaltinamoji kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino visiškai, po kaltinamosios apklausos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės proceso dalyviams abejonių nekėlė, kaltinamajai, jos gynėjai ir prokurorui sutinkant, įrodymų tyrimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byloje buvo sutrumpintas ir balsu išvardinti ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai.

Iš sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsinto liudytojos A. S. apklausos protokolo nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. S. parodė, jog 2023 m. rugsėjo 1 d., apie 5.20 val. iš vyriausiojo policijos komisariato budėtojo buvo gautas pranešimas, kad prie (duomenys neskelbtini), sustabdytas įtartinai manevravęs automobilis „Toyota“, vairuotojas galimai neblaivus. Netrukus nuvyko nurodytu adresu, kur buvo sustabdytas automobilis „Toyota Auris“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Nustatė, kad automobilį vairavo E. C., kuri vis dar sėdėjo vairuotojo vietoje. Nuo jos sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli. Tuomet ji alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotetst 6810“, Nr. (duomenys neskelbtini), patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), 2023 m. rugsėjo 1 d., 5.30 val. E. C. nustatė 1,96 promilių neblaivumą, o pakartotinai tikrinant tuo pačiu alkoholio kiekio matuokliu 5.47 val. nustatė 1,84 promilių neblaivumą. Pastaroji pasakė, kad gėrė alkoholį, o automobilį norėjo tik perstatyti į kitą vietą. Apie tai, kad E. C. galimai padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, informavo budėtoją, o E. C. priklausantį automobilį perdavė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilių aikštelę. E. C. automobilyje dar buvo M. P., kuris sėdėjo ant galinės automobilio sėdynės ir N. T., kuris sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. Pastarieji apie įvykį nieko neaiškino (b. l. 29–32).

Iš sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsinto liudytojo M. P. apklausos protokolo nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. P. parodė, jog 2023 m. rugpjūčio 31 d., apie 22.00 val. su N. T. iš (duomenys neskelbtini), visuomeniniu transportu atvažiavo į (duomenys neskelbtini), esantį barą „(duomenys neskelbtini)“, kuriame dirbo pažįstama E. C.. N. T. pažinojo labai trumpai, tik prieš prasidedant šiems mokslo metams. E. C. pažįsta apie metus laiko, nes gyvena (duomenys neskelbtini). Jie su N. T. bare gėrė alkoholį, o E. C. dirbo, ji baigė darbą 2023 m. rugsėjo 1 d., apie 1.00 val. Po to visi ėjo į (duomenys neskelbtini) esantį klubą „(duomenys neskelbtini)“, kur vyko nemokamas studentų renginys. Tame klube jau visi trys gėrė alkoholinius gėrimus. Galimai po 5 val., užsidarius klubui, visi ketino važiuoti namo ir tada sužinojo, kad E. C. buvo atvažiavusi į darbą (duomenys neskelbtini) su savo automobiliu. Žinojo, kad E. C. vairuoja automobilį „Toyota“, baltos spalvos. E. C. norėjo patraukti savo automobilį iš (duomenys neskelbtini) į kitą vietą, kad nereikėtų mokėti už stovėjimą. Tada jie visi trys sėdo į jos automobilį (duomenys neskelbtini). E. C. sėdo į vairuotojo vietą, N. T. sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje, o jis pats ant galinės sėdynės. Kiek prisimena, iš (duomenys neskelbtini) įvažiavo į netoliese esančią gatvelę. Automobiliui sustojus, pamatė iš galo automobilį su švyturėliais. Prie E. C. priėjo pareigūnai, po to liepė laukti dar kitų pareigūnų. Atvažiavo policijos pareigūnai ir alkoholio kiekio matuokliu patikrino E. C. blaivumą. Koks neblaivumas buvo nustatytas E. C., neprisimena. Supranta, kad vairuoti neblaiviam negalima, tačiau tuo metu jis pats buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir adekvačiai nesureagavo į situaciją. Detaliau paaiškinti įvykio aplinkybių negali, nes neprisimena dėl girtumo. Kiek pažįsta E. C., ji pareiginga, stropi, atsakinga, pati rūpinasi savo finansine padėtimi, yra savarankiška, įsitikinęs, kad ji nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą (b. l. 35–37).

Iš sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsinto liudytojo N. T. apklausos protokolo nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytojas N. T. parodė, jog 2023 m. rugpjūčio 31 d., apie 22.00 val. su pažįstamu M. P. iš (duomenys neskelbtini), visuomeniniu transportu atvažiavo į (duomenys neskelbtini), esantį barą „(duomenys neskelbtini)“, kuriame dirbo pažįstama E. C.. Jie su M. P. tame bare gėrė alkoholį, o E. C. dirbo. Ji dirbo galimai iki 2023 m. rugsėjo 1 d. 1.00 val. Po to visi ėjo į (duomenys neskelbtini) esančius klubus ir visi trys gėrė alkoholinius gėrimus. Žinojo, kad E. C. buvo atvažiavusi į (duomenys neskelbtini) su automobiliu, bet koks jos automobilis, kur pastatytas, nežinojo. Po to, galimai po 5 val., užsidarius klubams, ketino važiuoti namo, tačiau E. C. norėjo patraukti savo automobilį iš (duomenys neskelbtini) į kitą automobilių stovėjimo aikštelę, kad nereikėtų mokėti už stovėjimą. Tada jie visi trys priėjo prie jos automobilio ir pamatė, kad tai „Toyota Auris“, (duomenys neskelbtini). Visi sėdo į automobilį, E. C. sėdo į vairuotojo vietą, užvedė variklį, jis pats sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje ir iš (duomenys neskelbtini) įvažiavo į netoliese esančią gatvelę, kurios pavadinimo nežino. Į (duomenys neskelbtini) atvyko mokytis ir gyventi tik šiais mokslo metais, todėl (duomenys neskelbtini) gatvių pavadinimų nežino. Važiuojant siaura gatvele, pamatė iš galo automobilį su švyturėliais. E. C. pasitraukė į dešinę kelio pusę ir sustojo prie ten esančios tvoros. Prie E. C. priėjo pareigūnas, paklausė kur važiuoja, ji pasakė, kad norėjo patraukti automobilį į aikštelę. Tas pareigūnas pasakė, kad lauktų kol atvažiuos policija. Netrukus atvažiavo policijos pareigūnai ir alkoholio kiekio matuokliu patikrino E. C. blaivumą. Kiek prisimena, pirmu tikrinimu buvo jai nustatytas daugiau nei 1,9 promilių neblaivumas, o antru tikrinimu – daugiau nei 1,8 promilių neblaivumas. Supranta, kad vairuoti neblaiviam negalima, tačiau tuo metu jis pats buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir adekvačiai nesureagavo į situaciją, tuo metu neatrodė pavojinga pavažiuoti šiek tiek į nuošalesnę vietą. (b. l. 40–43).

Iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 2-ojo skyriaus 2023 m. rugsėjo 1 d. pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad adresu (duomenys neskelbtini), 2023 m. rugsėjo 1 d., 5.16 val., viešojo saugumo tarnybos jaunesnieji specialistai V. P. ir V. P. patikrinimui sustabdė įtartinai manevruojančią transporto priemonę „Toyota“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Transporto priemonę vairavo E. C., kuriai nuo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, akys paraudusios. Jaunesnysis specialistas V. P. pranešė radijo ryšio priemone Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato operatyvaus valdymo skyriaus budėtojui, kurie neblaivumo nustatymui iškvietė ekipažą, kurio vyriausioji patrulė A. S. alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotetst 6810“, Nr. (duomenys neskelbtini), patikros Nr. (duomenys neskelbtini), E. C. pirmu pūtimu 2023 m. rugsėjo 1 d., 5.30 val., nustatė 1,96 promilių, girtumo laipsnį. 5.47 val., tuo pačiu alkoholio kiekio matuokliu antru pūtimu nustatė 1,84 promilių girtumo laipsnį. Kartu automobilyje buvo M. P., ir N. T.. Vairuotojai ir keleiviams buvo įteikti šaukimai atvykti apklausai į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariatą (b. l. 1–2).

2023 m. rugsėjo 1 d. įvykio vietos apžiūros protokolas, iš kurio nustatyta, kad apžiūrėta vieta prie (duomenys neskelbtini) bei automobilis „Toyota Auris“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), baltos spalvos, kuris po apžiūros nutransportuotas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ saugomą aikštelę, (duomenys neskelbtini). Fotografuota, sudaryta fotolentelė (b. l. 8–24).

2023 m. rugsėjo 1 d. neblaivumo nustatymo aktas, iš kurio nustatyta, kad E. C., alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810“, Nr. (duomenys neskelbtini), patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), 2023 m. rugsėjo 1 d., 5.30 val. nustatytas 1,96 promilių neblaivumas, o 5.47 val. nustatytas 1,84 promilių neblaivumas (b. l. 44–49).

Iš valstybės įmonės „Regitra“ duomenų nustatyta, kad automobilio „Toyota Auris“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), valdytojas-savininkas yra E. C., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 55, 84).

Iš viešosios įstaigos „(duomenys neskelbtini)“ pažymos nustatyta, kad automobilio „(duomenys neskelbtini)“, gamybos periodas 2010–2012 m., pasirinkti metai – 2011, vidutinė rinkos vertė be PVM 5119.20 Eur, su PVM 6480 Eur (b. l. 56).

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Įvertinęs visų byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visumą – kaltinamosios E. C. parodymus, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsintus liudytojų A. S., M. P., N. T. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, rašytinius įrodymus – tarnybinį pranešimą apie pradėtą ikiteisminį tyrimą (b. l. 1–2), įvykio vietos apžiūros protokolą su fotolentelėmis (b. l. 8–24), neblaivumo nustatymo aktą (b. l. 44–49) ir kitą baudžiamosios bylos medžiagą, teismas daro išvadą, kad kaltinamoji E. C. įvykdė jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nes 2023 m. rugsėjo 1 d., apie 5.30 val. (duomenys neskelbtini), vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Toyota Auris“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, kai jai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent – alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810“, Nr. (duomenys neskelbtini), patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), 5.47 val. jai nustatytas 1,84 promilių neblaivumas, iki kol ties (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtu pastatu buvo sustabdyta policijos pareigūnų.

Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamoji savo kaltę visiškai pripažino, nurodė, kad sutinka su alkotesterio parodymais, jos neblaivumo laipsnis nustatytas sertifikuotu alkotesteriu. Kaltinamosios vairavimo faktą būnant neblaivia patvirtina ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsinti rašytiniai įrodymai. Kaltinamoji veikė tiesiogine tyčia, žinodama, kad Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviai, turėdama ir galėdama suvokti tokios veikos pavojingumą, nurodytą draudimą kaltinamoji ignoravo, vairavo automobilį būdama apgirtusi ir norėjo taip elgtis, nors vairuoti automobilį nebuvo jokios būtinybės. Šie duomenys, kaip įrodymai tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami kaltinamosios kaltei pagrįsti. Ginčo dėl įvykio aplinkybių byloje nekilo. Tokiu būdu kaltinamosios veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji transporto priemonės vairavimo, kai vairuoja neblaivus asmuo, požymiai, todėl kaltinamajai inkriminuota nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltinamoji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Kaltinamoji E. C. pateikė teismui prašymą atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti ją A. V. atsakomybėn (b. l. 121). Kaltinamoji E. C. pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, neteista (b. l. 85), administracine tvarka bausta tris kartus, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 87–88), dirba (b. l. 132), mokosi, charakterizuojama teigiamai kaip pasižyminti geru strateginiu mąstymu, kruopšti, pareiginga darbuotoja, imli įvairioms naujovėms ir pasiūlymams, atsakinga, sąžininga ir patikima (b. l. 132), išklausiusi privalomojo mokymo apie alkoholio, narkotikų ir psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo poveikį žmogaus sveikatai programą (b. l. 122), viešosios įstaigos Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė ir nesilankė (b. l. 92), Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale nesigydė ir nesilankė (b. l. 91), nusikalstama veika nesukėlė jokių sunkesnių pasekmių, turtinė žala nepadaryta, prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, todėl atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nėra jokio pagrindo daryti išvadą, kad kaltinamoji ateityje galėtų daryti naujas nusikalstamas veikas. Jau pats baudžiamasis procesas dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltinamajai yra pakankamai efektyvi poveikio priemonė, kuri kaltinamąją paveiks taip, kad ateityje ji nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi yra nustatytos visos BK 40 straipsnio 2 dalyje išvardintos sąlygos atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

A. V. pateikė teismui prašymą atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti jo atsakomybėn pagal laidavimą (b. l. 123–124). A. V. neteistas (b. l. 127), dirba (duomenys neskelbtini) (b. l. 128), charakterizuojamas teigiamai kaip kruopštus, pareigingas, atsakingas, mėgstamas ir gerbiamas katedros kolektyvo narys, pasižymintis ne tik geromis profesinėmis savybėmis, bet ir aktyvumu, geranoriškumu, pagarbiu ir dėmesingu požiūriu į bendradarbius ir studentus (b. l. 128), administracine tvarka baustas, nuobaudas sumokėjęs (b. l. 112–120), kaltinamąją ir laiduotoją sieja pakankami tamprus ryšys, geri tarpusavio santykiai, pagarba vienas kitam, jie nuolat bendrauja. Įvertinus visas šias aplinkybes teismas sprendžia, kad A. V. yra vertas teismo pasitikėjimo būti kaltinamosios laiduotoju, nes pagal savo teigiamas asmenines savybes, einamas pareigas, tarpusavio ryšį, jis gali daryti kaltinamajai teigiamą įtaką, kad kaltinamoji ateityje nedarytų naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 3 dalis).

Atsižvelgdamas į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, į tai, kad kaltinamoji pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi, turtinė žala nusikalstamais veiksmais nebuvo padaryta, į kaltinamosios ir laiduotojo asmenybes ir juos charakterizuojančias aplinkybes, kaltinamosios ir laiduotojo tarpusavio santykius ir laiduotojo galimybes daryti teigiamą įtaką kaltinamajai, į laiduotojo prašymą perduoti kaltinamąją jo atsakomybei pagal laidavimą, į tai, kad laiduotojas dirba ir gauna pastovias mėnesines pajamas, yra pagrindo manyti, kad kaltinamoji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl teismas sprendžia, kad kaltinamoji E. C. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduotina laiduotojo A. V. atsakomybėn su 500 eurų užstatu 1 (vienerių) metų laikotarpiui, ir baudžiamoji byla jos atžvilgiu nutrauktina. Teismas vertina, kad tokia poveikio priemonė bus pakankama užtikrinti, kad kaltinamoji laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 1 ir 4 dalys).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, numatyta BK 68 straipsnyje. Šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. Teismų praktikoje ši baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-353/2009, 2K-103/2010, 2K-219/2011, 2K-20/2011, 2K-252-677/2015).

Nustatyta, jog E. C. nusikalstamą veiką padarė šiurkščiai pažeisdama Kelių eismo taisykles, t. y. būdama neblaivi, kai nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis (1,84 promilės), vairavo transporto priemonę. Akivaizdu, kad tokie neteisėti kaltinamosios veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei pačios kaltinamosios ir jos automobilyje esančių asmenų sveikatai ar net gyvybei. Nors E. C. kalta prisipažino, nurodė, kad gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismo nuomone, netaikant specialiosios teisės atėmimo, šiuo atveju, tai akivaizdžiai neatitiktų bausmės paskirties, todėl E. C. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte bei 68 straipsnyje, uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos – 2023 m. rugsėjo 6 d., apie tai praneština valstybės įmonei „Regitra“. Toks terminas nustatytas atsižvelgus į padarytos veikos pavojingumą, į kaltinamajai nustatytą neblaivumo laipsnį ir kaltinamąją charakterizuojančius duomenis.

Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnis). Kasacinės instancijos teismo praktikoje, aiškinant BK 72 straipsnio nuostatas, pažymėta, kad turto konfiskavimo tikslas – visų pirma panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-262-489/2017). Kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).

Byloje nustatyta, kad E. C. vairavo jai nuosavybės teise priklausantį automobilį. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji yra transporto priemonės savininkė ir valdytoja, transporto priemonė „Toyota Auris“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuri yra ir daiktas, turėjęs reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, perduota saugoti uždarajai akcinei bendrovei ,,(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) (b. l. 50-54), konfiskuotina ir kartu su užvedimo rakteliu, perduotina valstybės nuosavybėn nuosprendžiui įsiteisėjus.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro Osvaldo Stadaliaus 2023 m. rugsėjo 5 d. nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas E. C. turtui – automobiliui „Toyota Auris“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini) (b. l. 57–58), paliktinas galioti iki nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo.

Kaltinamajai E. C. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 70–73), paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomosios priemonės panaikintinos.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – E. C. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 70–73), supakuotas į voką, saugomas baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas valstybės įmonei ,,Regitra“.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso, 297–298 straipsniais, 303–308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

E. C. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu pagal laidavimą su 500 (penkių šimtų) eurų užstatu ir perduoti ją 1 (vienerių) metų laikotarpiui A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybėn, įpareigojant laiduotoją po nuosprendžio įsiteisėjimo sumokėti 500 (penkių šimtų) eurų užstatą ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Užstatas turi būti sumokėtas į Kauno apylinkės teismo, juridinio asmens kodas 302942349, depozitinę sąskaitą Nr. LT95 7300 0100 0222 9831, akcinė bendrovė „Swedbank“, banko kodas 73000, mokėjimo nurodyme nurodant gavėjo pavadinimą, juridinio asmens kodą, sąskaitos numerį, mokėjimo paskirtį, dalyvaujančius byloje asmenis ir bylos numerį. Jeigu pavedimas atliekamas už kitą asmenį, būtina nurodyti to asmens procesinę padėtį byloje, vardą, pavardę bei gimimo datą. Sumokėjus užstatą, banko kvito originalą būtina pateikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės tarnautojui (111 kabinetas).

Išaiškinti E. C., kad jeigu ji, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o jeigu ji padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti E. C. ir laiduotojui A. V., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, E. C. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos – 2023 m. rugsėjo 6 d., apie tai pranešti valstybės įmonei „Regitra“.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsnio 3 dalimi, konfiskuoti E. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini), vardu registruotą transporto priemonę „Toyota Auris“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), kuri yra ir daiktas, turėjęs reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, saugomą uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), ir nuosprendžiui įsiteisėjus, kartu su užvedimo rakteliu, perduoti valstybės nuosavybėn.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro Osvaldo Stadaliaus 2023 m. rugsėjo 5 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą E. C. turtui – automobiliui „Toyota Auris“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo.

Daiktą, turintį reikšmės bylai tirti ir nagrinėti – E. C. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), supakuotą į voką, saugomą baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti valstybės įmonei ,,Regitra“.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąsias priemones panaikinti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Išaiškinti kaltinamajam, kad jis turi teisę apeliaciniame skunde nurodyti, jog pageidauja, kad byla apeliacine tvarka būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka.