Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2014-06-05 · Civilinė byla Nr. 2A-744/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-06-05
Bylos Nr.
2A-744/2014
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danguolė Martinavičienė, Alė Bukavinienė, Donatas Šernas
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“
Atsakovas
D. P., I. P.
Trečiasis asmuo
Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos
Kategorijos
  • 45.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-744/2014Procesinio sprendimo kategorija 45.5. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. birželio 5 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Danguolės Martinavičienės ir Donato Šerno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 14 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1256-565/2013 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ ieškinį atsakovams D. P. , I. P. pareikštą pagal Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 34 straipsnio 16 dalį, trečiasis asmuo Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Litesko“ su ieškiniu kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, kurį patikslinęs, prašė pripažinti atsakovo D. P. prašymą nepagrįstu, panaikinti Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Klaipėdos teritorinio skyriaus sprendimą, pripažinti, kad ieškovas tinkamai vykdė teisės aktais nustatytas pareigas, pagrįstai apmokestino vartotojus už karšto vandens kiekį, užfiksuotą karšto vandens skaitiklio rodmenimis, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Patikslintame ieškinyje ieškovas nurodė, jog jis tiekia centralizuotą šilumos energiją, cirkuliaciją ir karštą vandenį daugiabučiam gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbiami) (toliau – namas), įskaitant butą Nr. (duomenys neskelbiami) (toliau – butas), kuris priklauso atsakovams. Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 223.3 p. nustatyta, kad karšto vandens tiekėjas privalo nenutrūkstamai tiekti karšto vandens vartotojams karštą vandenį karšto vandens vartojimo pirkimo-pardavimo sutartyse ir teisės aktuose nustatytomis sąlygomis ir parametrais, karšto vandens parametrai turi būti išlaikomi karšto vandens vartojimo vietoje ne mažiau kaip 50°C ir ne daugiau kaip 60°C. 2010 m. lapkričio - gruodžio ir 2011 m. sausio - kovo mėnesiais į namą nenutrūkstamai buvo tiekiamas teisės aktais nustatytos temperatūros karštas vanduo (iš šilumos punkto patiekiamo į namo karšto vandens sistemą karšto vandens temperatūra buvo 52-53°C, t. y. į namo karšto vandens sistemą ieškovas tiekė teisės aktų reikalavimus atitinkantį karštą vandenį).

Buto karšto vandens sistemoje atsakovas savavališkai, neinformavęs ieškovo, sumontavo vandens filtrą. Pasak ieškovo, filtre esantis nusistovėjęs atšalęs vanduo vėsina į jį patenkantį karštą vandenį iki tol, kol šaltą vandenį pakeičia karštas. Norint filtre esantį vandenį sušildyti karštu vandeniu ir iš maišytuvo gauti teisės aktais reikalaujamos temperatūros vandenį, reikia išleisti daugiau karšto vandens, nei pats filtro tūris. Be ieškovo žinios name taip pat savavališkai yra pakeisti butų karšto vandens cirkuliacinio stovo vamzdžiai (vietoje metalinių sumontuoti plastmasiniai vamzdžiai), atlikti kiti pakeitimai, kas taip pat galėjo turėti įtakos karšto vandens sistemos išbalansavimui. Be to, namas yra pastatytas prieš daugiau nei 40 metų (statybos metai 1969 m.), jo karšto vandens sistema yra susidėvėjusi, neizoliuota (dėl ko taip pat prarandama šiluma vamzdynuose), jai yra reikalingas kapitalinis remontas (po 1969 m. karšto vandens sistema nebuvo kapitaliai remontuota). Daugiabučio namo karšto vandens sistema bendrąja daline nuosavybe priklauso butų ir kitų patalpų savininkams, kurie privalo tinkamai prižiūrėti/remontuoti/ naudoti šią sistemą. Visos šios aplinkybės turi įtakos karšto vandens temperatūrai.

Šalies argumentai

Ieškovas taip pat nurodė, jog Ūkio ministro 2009 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr.1-229 patvirtinto Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 3 priede, kurio pagrindu ieškovas ginčo laikotarpiu vykdė namo karšto vandens sistemų priežiūrą, bei Aprašo 25 p. numatyta, kad prižiūrėtojas privalo prižiūrėti esamas (įrengtas) pastatų šildymo ir karšto vandens sistemas, o ne jas pertvarkyti ar įrengti naujus šių sistemų komponentus. Tai, ieškovo teigimu, privalo atlikti daugiabučių namų, o kartu ir karšto vandens sistemos, bendrasavininkai savo lėšomis ir iniciatyva.

Nepaisant šių nurodytų aplinkybių, ieškovas, kaip šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas, gavęs atsakovo nusiskundimus, nedelsiant ėmėsi papildomų veiksmų, siekdamas sureguliuoti karšto vandens sistemą: ant visų namo karšto vandens stovų sumontavo naujus ventilius, atsakovo karšto vandens grįžtamame stove 2011 m. kovo 10 d. įrengė siurblį (UPS 25/). Taigi, ieškovas elgėsi rūpestingai ir atidžiai, intensyviai ieškojo atsakovo pretenzijoje nurodytų nusiskundimų priežasčių, o net ir nustatęs, kad karšto vandens sutrikimai atsirado ne dėl ieškovo kaltės, skubiai ėmėsi papildomų, nei buvo privaloma, veiksmų sutrikimams šalinti, t. y. ieškovas elgėsi rūpestingai. Teigė, jog šiuo metu atsakovas pretenzijų ieškovui neturi.

Šalies argumentai

Ieškovas nesutinka su Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Klaipėdos teritorinio skyriaus 2012 m. vasario 28 d. rašto Nr.14.4.0V-45 „Dėl karšto vandens tiekimo (duomenys neskelbiami)“ dalimi, kurioje nurodyta, kad ieškovas karštą vandenį atsakovui tiekia, nesudaręs karšto vandens tiekimo sutarties, tuo pažeisdamas Taisyklių 223.1 p.

Pasak ieškovo, Taisyklių 223.1 p. nustato, kad karšto vandens tiekėjas privalo Taisyklėse ir teisės aktuose nustatyta tvarka sudaryti karšto vandens vartojimo pirkimo-pardavimo sutartį su kiekvienu vartotoju, jeigu vartotojo karšto vandens įrenginiai prijungti prie karšto vandens tiekėjo teisėtais pagrindais valdomų (išskyrus nuosavybės teise) pastato šilumos ar (ir) karšto vandens ruošimo įrenginių. CK 6.384 straipsnyje nustatyta, kad jeigu pagal sutartį abonentas yra fizinis asmuo - vartotojas, naudojantis energiją savo buitinėms reikmėms, tai sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų. Ši sutartis laikoma sudaryta neterminuotam laikui, jeigu joje nenumatyta ko kita. Tarp ieškovo ir atsakovo nekilo/nekyla ginčas dėl karšto vandens vartojimo/nevartojimo. Atsakovo karšto vandens įrenginiai prijungti prie ieškovo karšto vandens ruošimo įrenginių, taigi tarp šalių konkliudentiniais veiksmais yra sudaryta karšto vandens pirkimo-pardavimo sutartis.

Ieškovas nesutinka, kad jis, kartu būdamas ir namo šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas, namo šildymo ir karšto vandens sistemas prižiūri nesudaręs priežiūros sutarties, tuo pažeisdamas Taisyklių 18.2. p. Ieškovo teigimu, Taisyklių 18.2. p. nustatyta, kad pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojo teisės, pareigos, atsakomybė nustatomos pastato šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros sutartimi. 2004 m. kovo 24 d. namo butų ir kitų patalpų savininkai priėmė sprendimą namo šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtoju pasirinkti ieškovą (UAB „Litesko“ filialą „Palangos šiluma“). Šio sprendimo pagrindu ieškovas nuo 2004 m. gegužės 1 d. atlieka name šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą. Pasak ieškovo, jokio ginčo dėl tokios priežiūros teikimo/neteikimo tarp ieškovo ir namo bendrasavininkų nėra kilę.

Patikslintame ieškinyje ieškovas taip pat nurodė, jog pagal CK 1.71 straipsnio nuostatą sandoris, kuriam įstatymai nenustato konkrečios formos, laikomas sudarytu, jeigu iš asmens elgesio matyti jo valia sudaryti sandorį (konkliudentiniai veiksmai). Taisyklių 33 p. nustato, kad Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros sutarčių bendrųjų sąlygų (Taisyklių 7 priedas) nuostatos taikomos pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros sutarties šalims, iki daugiabučio namo valdytojas susitaria su prižiūrėtoju dėl pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros sutarčių šalių individualiai aptartų sąlygų. Taigi, nesant rašytinės sistemų priežiūros sutarties (jokie teisės aktai nenumato privalomos tokios sutarties rašytinės formos), taikomos teisės aktais nustatytos sąlygos, šiuo atveju - Taisyklėmis patvirtintos Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros sutarčių bendrosios sąlygos (toliau – Priežiūros bendrosios sąlygos). Priežiūros bendrųjų sąlygų 2 p. įtvirtina, kad „Sutarties formą parengia pastato savininkas arba butų ir kitų patalpų savininkų bendrija, arba butų ir kitų patalpų savininkų jungtinės veiklos sutarties dalyviai, arba valdytojas, arba jų pavedimu - prižiūrėtojas.“ Tai reiškia, kad teisės aktai įtvirtina pareigą ne ieškovui, o pastato savininkui ar namo valdytojui inicijuoti priežiūros sutarties sudarymą. Šiuo metu iš namo atstovų ieškovas nėra gavęs šildymo bei karšto vandens sistemų priežiūros sutarties projekto ar pasiūlymo sudaryti tokią sistemos priežiūros sutartį.

Ieškovas teigė, kad Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos nėra įgaliota spręsti klausimų dėl energijos pirkimo - pardavimo sutarčių sudarymo. Pagal Energetikos įstatymo 34 straipsnio 2 dalį, Šilumos ūkio įstatymo 21 straipsnio 1 dalį Valstybinei energetikos inspekcijai prie Energetikos ministerijos yra pavesta nagrinėti vartotojų ginčus dėl energetikos objektų, įrenginių ir apskaitos priemonių gedimų, eksploatavimo, energijos kokybės reikalavimų, energijos apskaitos ir apmokėjimo už suvartotą energiją pažeidimų, avarijų, energijos tiekimo nutraukimo, sustabdymo ar ribojimo, dėl šilumos ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojo veiklos ar neveikimo. Pagal Energetikos įstatymo 34 straipsnio 1 punktą, Šilumos ūkio įstatymo 21 straipsnio 4 dalį, vartotojų ginčus dėl energijos pirkimo-pardavimo sutarčių yra pavesta nagrinėti Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai.

Ieškovas nesutinka, kad jis nevykdo Taisyklių 223.5 punkto reikalavimų, t.y. blogai prižiūri ir laiku neremontuoja teisėtai valdomų karšto vandens perdavimo įrenginių (karšto vandens vamzdynų). 2011 m. spalio 27 d. įsakymo Nr.1-265 pagrindu Taisyklių 223.5 punktas nuo 2011 m. spalio 30 d. neteko galios, t. y. sprendimo priėmimo dieną (2012 m. vasario 28 d.) teisės norma, kurią neva pažeidė ieškovas, negaliojo. Iki 2011 m. spalio 30 d. galiojusių Taisyklių 223.5 punktas nustatė karšto vandens tiekėjo pareigą prižiūrėti ir laiku remontuoti teisėtai valdomus karšto vandens gamybos ir perdavimo įrenginius. Kaip jau buvo minėta, sprendime nurodytu laikotarpiu karšto vandens temperatūra namo šilumos punkte buvo 52-53°C, t.y. atitiko teisės aktų reikalavimus. Daugiabučio namo karšto vandens sistema, kuria karštas vanduo yra tiekiamas iki vartotojų butų, bendrąja daline nuosavybe priklauso namo bendrasavininkams (butų ir kitų patalpų savininkams). Karšto vandens tiekėjas šių sistemų nevaldo, jos jam nepriklauso. Todėl, pasak ieškovo, teigti, kad jis neprižiūrėjo/neremontavo jo valdomų karšto vandens perdavimo įrenginių nėra jokio pagrindo. Ieškovas nurodė, jog konstatuojant Taisyklių 223.5 punkto pažeidimą, nėra nurodyta, kokių konkrečiai veiksmų, kuriuos privalėjo atlikti, ieškovas neatliko, kitaip tariant, nėra nurodytos faktinės bei teisinės aplinkybės, kurių pagrindu padaryta išvada, kad ieškovas nevykdo Taisyklių 223.5 punkto reikalavimų.

Ieškovas taip pat nesutinka, kad jis nevykdo Šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių priežiūros (eksploatavimo) taisyklių (toliau – Priežiūros taisyklės) 340 punkto reikalavimų. Priežiūros taisyklių 340 punktas nustato: „Karšto vandens sistemas reikia išplauti vieną kartą per ketverius metus. Plaunama ne šildymo sezono metu, kol vanduo tampa visai švarus. Plovimui reikia naudoti vandenį ir suslėgtąjį orą arba vien vandenį, kurio kiekis 4—5 kartus viršija didžiausią valandinį sunaudoto karšto vandens srauto kiekį. Išplovus, surašomas atlikto darbo aktas“. Priežiūros taisyklių 340 punkte nurodyto karšto vandens sistemų praplovimo techniškai neįmanoma atlikti, kadangi nėra teisės aktais patvirtintos metodikos, praktikos, kaip tokius darbus atlikti. Karšto vandens sistema yra atvira sistema, kiekviename bute yra po kelias prieigas prie sistemos (karšto vandens maišytuvai), todėl, nesant metodikos, ieškovas baiminasi sukelti žalą namo bendrasavininkių nuosavybei bei sveikatai, kuri galėtų atsirasti praplovimo procese, pvz., jei, atliekant praplovimą, vartotojai atsuktų karšto vandens maišytuvą, maišytuvas (priklausantis vartotojui) būtų nesandarus ar prie karšto vandens sistemos pajungtas lanksčiąją jungtimi, kuri galėtų trukti ir įvyktų avarija. Nesant metodikos, ieškovas neturi teisinių ir fizinių/techninių priemonių, kurios įgalintų užtikrinti, kad vartotojai nesinaudos karštu vandeniu ir bus namie sistemų praplovimo metu. Be to, name yra savavališkai pakeisti butų karšto vandens cirkuliacinio stovo vamzdžiai (vietoje metalinių sumontuoti plastmasiniai vamzdžiai), todėl ieškovas negali užtikrinti, kad tokie plastikiniai vamzdžiai atlaikys sistemų praplovimą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies – pripažino, kad ieškovas UAB „Litesko“ nepažeidė Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 23 d. įsakymu Nr.1-297 (redakcija, galiojusi 2010 m. lapkričio – 2011 m. kovo 10 d.) 18.2, 223.1 ir 223.5 punktų reikalavimų. Kitą ieškinio dalį teismas atmetė. Priteisė iš ieškovo UAB „Litesko“ atsakovo D. P. naudai 235 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Spręsdamas klausimą dėl Taisyklių 223.3 punkto reikalavimų, teismas pažymėjo, jog Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 23 d. įsakymu Nr.1-297 (redakcija, galiojusi ginčo laikotarpiu, t.y. 2010 m. lapkričio – 2011 m. kovo 10 d.) 223.3. p. nustatyta karšto vandens tiekėjo pareiga nenutrūkstamai tiekti karšto vandens vartotojams karštą vandenį karšto vandens vartojimo pirkimo-pardavimo sutartyse ir teisės aktuose (Taisyklių 1 priedo 13, 24, 26, 28, 29, 45 punktai) nustatytomis sąlygomis ir parametrais, karšto vandens parametrai turi būti išlaikomi karšto vandens vartojimo vietoje ne mažiau kaip 50° C ir ne daugiau kaip 60° C. Teismas pažymėjo, jog byloje esančiuose Šilumos objekto patikrinimo aktuose nurodyta, kad 2010 m. gruodžio 7 d. karšto vandens temperatūra iš karšto vandens maišytuvo atsakovų bute buvo 48° C, 2010 m. gruodžio 14 d. – 48° C (nuleidus 17 l vandens), 2010 m. gruodžio 20 d. – 49° C. Teismas taip pat pažymėjo, jog nors ieškovo atstovė teismo posėdžio metu teigė, kad matavimo prietaisų metrologinės patikros aktuose nurodyta leidžiama + - 1-2° C paklaida, tačiau tokių įrodymų laiku teismui nepateikė.

Teismas sprendė, jog ieškovo teiginiai, kad karšto vandens parametrai karšto vandens vartojimo vietoje neatitiko Taisyklių 223.3 punkto reikalavimų ne dėl ieškovo kaltės, o dėl to, kad atsakovas buto karšto vandens sistemoje sumontavo vandens filtrą, name savavališkai pakeisti butų karšto vandens cirkuliacinio stovo vamzdžiai (vietoje metalinių sumontuoti plastmasiniai vamzdžiai), atlikti kiti pakeitimai, namo karšto vandens sistema yra susidėvėjusi, neįzoliuota (dėl ko taip pat prarandama šiluma vamzdynuose), jai yra reikalingas kapitalinis remontas, yra neįrodyti.

Teismas nurodė, jog atsakovas paaiškino, kad 2,6 l vandens filtrą jis sumontavo 1991 m., tačiau problemos dėl nepakankamai karšto vandens prasidėjo žymiai vėliau, kad metaliniai vamzdžiai plastmasiniais buvo pakeisti prieš 8 – 10 metų, pakeitimą atliko namą eksploatuojanti organizacija. Teismas pažymėjo, kad ieškovas nepateikė įrodymų, jog kad šis pakeitimas turi įtakos karšto vandens temperatūrai vartojimo vietoje, ieškovas nenurodė, kokie konkrečiai kiti pakeitimai buvo atlikti ir koką įtaką jie turi karšto vandens temperatūrai vartojimo vietoje bei nepateikė konkrečių įrodymų apie namo sistemos nusidėvėjimą, jos neizoliavimą ir to įtaką karšto vandens temperatūrai vartojimo vietoje.

Teismas nustatė, kad ieškovas ne tik tiekia namui centralizuotą šilumos energiją, cirkuliaciją ir karštą vandenį, bet nuo 2004 m. gegužės 1 d. iki 2012 m. gruodžio mėn. jis taip pat atliko namo šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą. Namo šildymo ir (ar) karšto vandens sistemos rekonstravimo pagal privalomuosius reikalavimus ir šių darbų rėmimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 982 (redakcija, galiojusi ginčo laikotarpiu) nustatyta, kad namo, kurio šildymo ir (ar) karšto vandens sistemos neatitinka Daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos privalomųjų reikalavimų, butų ir kitų patalpų savininkai įpareigojami jas pertvarkyti savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu (8 p.). Į Valstybinę energetikos inspekciją šiuo klausimu gali kreiptis šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjai, šių sistemų priežiūros įmonės, savivaldybių institucijos (7 p.). Teismo vertinimu, ieškovas nepateikė įrodymų, kad jis kreipėsi šiuo klausimu į Valstybinę energetikos inspekciją, ir kad buvo nustatyta, jog namo karšto vandens sistema neatitinka privalomųjų reikalavimų.

Taip pat teismas nurodė, jog Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2009 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr.1-229 (redakcija, galiojusi ginčo laikotarpiu), 3 priedo Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros (eksploatavimo) privalomų darbų bendrasis sąrašas I dalies 1.2 p. nustatyta, kad atliekama karšto vandens sistemos (visumoje) priežiūra (eksploatavimas). 3 priedo II dalies 1 lentelėje nurodyti karšto vandens sistemos visuminės priežiūros techniniai veiksmai. Prevencinės priežiūros metu atliekama karšto vandens sistemos parametrų kontrolė, užtikrinamas efektyvus sistemos veikimas, korekcinės priežiūros metu atkuriami karšto vandens sistemos parametrai. Taigi ieškovo, kaip karšto vandens sistemos prižiūrėtojo, pareiga yra nustatyti karšto vandens sistemos trūkumus ir jų priežastis. Teismas pažymėjo, jog įrodymų apie namo karšto vandens sistemos trūkumus ir jų priežastis, dėl ko karšto vandens parametrai atsakovų karšto vandens vartojimo vietoje neatitiko Taisyklių 223.3 p. reikalavimų, ieškovas nepateikė, bei padarė išvadą, kad nėra pagrindo spręsti, jog ieškovas Taisyklių 223.3 p. reikalavimų neįvykdė ne dėl jo kaltės.

Teismo vertinimu, aplinkybė, kad ieškovui ant visų namo karšto vandens stovų sumontavus naujus ventilius ir atsakovo karšto vandens grįžtamame stove 2011 m. kovo 10 d. įrengus siurblį (UPS 25/), atsakovų karšto vandens vartojimo vietoje karšto vandens temperatūra atitiko Taisyklių 223.3 p. reikalavimus, įrodo, kad karšto vandens sistemos trūkumai buvo identifikuoti ir pašalinti. Tačiau, kaip jau nurodyta, įrodymų apie šiuos trūkumus ir jų priežastis ieškovas nėra pateikęs. Teismas pažymėjo, kad trūkumai gali būti susiję su netinkama karšto vandens sistemų priežiūra, tai iš dalies patvirtina UAB „Litesko“ filialo „Palangos šiluma“ 2011 m. sausio 6 d. raštas Nr. 12, kuriame nurodyta, kad karšto vandens vamzdyne buvo rastas rūdžių susikaupimas, vamzdynas buvo išvalytas, karšto vandens cirkuliacija pagerėjo. Teismas sprendė, jog todėl Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Klaipėdos teritorinis skyrius 2012 m.. vasario 28 d. rašte Nr.14.4.0V-45 „Dėl karšto vandens tiekimo (duomenys neskelbiami)“ pagrįstai konstatavo, kad ieškovas pažeidė Taisyklių 223.3 p. reikalavimus.

Spręsdamas klausimą dėl Taisyklių 223.1 p. reikalavimų, teismas pažymėjo, jog taisyklių 223.1 p. nustatyta, kad Taisyklėse ir teisės aktuose (Taisyklių 1 priedo 1, 2, 3 punktai) nustatyta tvarka karšto vandens tiekėjas privalo sudaryti karšto vandens vartojimo pirkimo-pardavimo sutartį su kiekvienu vartotoju, jeigu vartotojo karšto vandens įrenginiai prijungti prie karšto vandens tiekėjui nuosavybės teise priklausančių arba kitais teisėtais pagrindais valdomų pastato šilumos ar (ir) karšto vandens ruošimo įrenginių. Taip pat nurodė, jog CK 6.384 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu pagal sutartį abonentas yra fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energiją savo buitinėms reikmėms, tai sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tinklų. Ši sutartis laikoma sudaryta neterminuotam laikui, jeigu joje nenumatyta ko kita.

Teismas pažymėjo, kad atsakovų karšto vandens įrenginiai yra prijungti prie karšto vandens tiekėjo karšto vandens ruošimo įrenginių, taigi tarp ieškovo ir atsakovų konkliudentiniais veiksmais yra sudaryta karšto vandens pirkimo – pardavimo sutartis. Taisyklių 155.3 p. nustatyta, kad jeigu su karšto vandens tiekėju vartotojai nesudarė karšto vandens vartojimo pirkimo-pardavimo sutarties pagal šalių individualiai aptartas sąlygas, karšto vandens tiekėjo ir vartotojų santykiams taikomos Karšto vandens vartojimo pirkimo-pardavimo sutarčių bendrųjų sąlygų nuostatos. Teismo vertinimu, tai paneigia atsakovų teiginius, kad nesant rašytinės karšto vandens pirkimo – pardavimo sutarties, nėra užtikrinamas teisinių santykių tarp vartotojų bei šilumos tiekėjų aiškumas ir nuoseklumas, vartotojai nėra informuojami apie jų teises ir pareigas. Todėl teismas sprendė, kad Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Klaipėdos teritorinis skyrius 2012 m. vasario 28 d. rašte Nr. 14.4.0V-45 „Dėl karšto vandens tiekimo (duomenys neskelbiami)“ nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas pažeidė Taisyklių 223.1 p. reikalavimus.

Spręsdamas klausimą dėl Taisyklių 18.2 p. reikalavimų teismas nurodė, jog šiame punkte nustatyta, kad šilumos tiekėjo, valdytojo, pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojo ir vartotojų tarpusavio teisės, pareigos, atsakomybė nustatomos pastato šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros sutartimi. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo dėl ieškovo nurodytos aplinkybės, jog 2004 m. kovo 24 d. namo, esančio (duomenys neskelbiami), butų ir kitų patalpų savininkai priėmė sprendimą namo šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtoju pasirinkti ieškovo filialą „Palangos šiluma“, kuris nuo 2004 m. gegužės 1 d. iki 2012 m. gruodžio mėn. atliko namo šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą. Teismo vertinimu namo, esančio (duomenys neskelbiami), karšto vandens sistemos priežiūros sutartis yra sudaryta konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 str. 1 d.). Taisyklių 7 priedo Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros sutarčių bendrosios sąlygos III dalyje nustatytos privalomos sutarties dalys, t. y. tokios sutartys turi būti sudarytos raštu (CK 1.73 str. 1 d. 10 p.). Tačiau rašytinės formos nesilaikymas tokios sutarties nedaro negaliojančia (CK 1.93 str. 2 d.). Be to, teismas pažymėjo, jog Taisyklių 7 priedo 2 p. nustatyta, kad sutarties formą parengia pastato savininkas arba butų ir kitų patalpų savininkų bendrija, arba butų ir kitų patalpų savininkų jungtinės veiklos sutarties dalyviai, arba valdytojas, arba jų pavedimu – prižiūrėtojas. Teismas nurodė, jog byloje nėra įrodymų, kad minėti asmenys parengė karšto vandens sistemos priežiūros sutarties formą ar pavedė tai padaryti ieškovui, todėl sprendė, kad Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Klaipėdos teritorinis skyrius 2012 m. vasario 28 d. rašte Nr. 14.4.0V-45 „Dėl karšto vandens tiekimo (duomenys neskelbiami)“ nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas pažeidė Taisyklių 18.2 p. reikalavimus.

Teismas sprendė, kad nepagrįstas ieškovo teiginys, jog Valstybinė energetikos inspekcija nėra įgaliota spręsti klausimų dėl sutarčių sudarymo. Teismas nurodė, jog Energetikos įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Valstybinė energetikos inspekcija išankstine privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka nagrinėja vartotojų ir energetikos įmonių skundus ir ginčus dėl energetikos objektų, įrenginių ir apskaitos priemonių gedimų, eksploatavimo, energijos kokybės reikalavimų, energijos apskaitos ir apmokėjimo už suvartotą energiją pažeidimų, avarijų, energijos tiekimo nutraukimo, sustabdymo ar ribojimo. Teismas pažymėjo, kad atsakovo 2011 m. gruodžio 29 d. prašymas dėl mokesčio už nekokybišką vandenį yra susijęs su energetikos objektų eksploatavimu, energijos kokybės reikalavimais ir apmokėjimo už energiją pažeidimais. Teismas, be kita ko, nurodė, jog Energetikos objektai eksploatuojami, energija tiekiama ir už ją atsiskaitoma atitinkamų sutarčių pagrindu, šios bylos atveju – karšto vandens pirkimo-pardavimo sutarties ir karšto vandens sistemos priežiūros sutarties pagrindu, todėl teismas sprendė, jog Valstybinės energetikos inspekcijos Klaipėdos skyrius turėjo teisę spręsti, ar šio ginčo atveju buvo sudarytos atitinkamos sutartys.

Spręsdamas klausimą dėl Taisyklių 223.5 p. reikalavimų pažeidimų, teismas nurodė, jog Taisyklių 223.5 p. (redakcija, galiojusi ginčo laikotarpiu) nustatė, kad karšto vandens tiekėjas privalo laiku remontuoti teisėtai valdomus karšto vandens gamybos ir perdavimo įrenginius. Teismas sutiko su ieškovo teiginiu, kad Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Klaipėdos teritorinis skyrius 2012 m. vasario 28 d. rašte Nr. 14.4.0V-45 „Dėl karšto vandens tiekimo (duomenys neskelbiami)“ nėra nurodyta, kokių konkrečiai remonto darbų neatliko ieškovas, bei padarė išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti Taisyklių 223.5 p. reikalavimų pažeidimo.

Spręsdamas klausimą dėl Šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių priežiūros (eksploatavimo) taisyklių 340 p. reikalavimų pažeidimo, teismas nurodė, jog Šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių priežiūros (eksploatavimo) taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. balandžio 7 d. įsakymu Nr. 1-111, 340 p. nustatyta, kad karšto vandens sistemas reikia išplauti vieną kartą per ketverius metus. Plaunama ne šildymo sezono metu, kol vanduo tampa visai švarus. Plovimui reikia naudoti vandenį ir suslėgtąjį orą arba vien vandenį, kurio kiekis 4–5 kartus viršija didžiausią valandinį sunaudoto karšto vandens srauto kiekį. Išplovus surašomas atlikto darbo aktas.

Teismas pažymėjo, jog nėra ginčo dėl to, kad ieškovas, vykdydamas namo, esančio (duomenys neskelbiami), karšto vandens sistemos priežiūrą, nėra atlikęs šios sistemos plovimo. Teismo vertinimu, ieškovo teiginiai, kad nėra patvirtintos plovimo metodikos, nesudaro pagrindo plovimo neatlikti, nes Šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių priežiūros (eksploatavimo) taisyklėse nenustatyta, kad plovimas atliekamas pagal patvirtintą metodiką. Teismas pažymėjo, jog ieškovas nepateikė įrodymų, kad jis kreipėsi į atitinkamas institucijas dėl techninės galimybės atlikti tokį plovimą nebuvimo ar dėl rekomendacijų, kaip tokį plovimą atlikti, pateikimo. Todėl teismas sprendė, kad Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Klaipėdos teritorinis skyrius 2012 m. vasario 28 d. rašte Nr. 14.4.0V-45 „Dėl karšto vandens tiekimo (duomenys neskelbiami)“ pagrįstai konstatavo, kad ieškovas pažeidė Šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių priežiūros (eksploatavimo) taisyklių 340 p. reikalavimus.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Litesko“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą skundžiamoje dalyje pakeisti, pripažįstant, kad ieškovas nėra pažeidęs Taisyklių 223.3. bei Šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių priežiūros (eksploatavimo) taisyklių 340 punktų reikalavimų, bei pripažinti, kad šioje dalyje Valstybinės energetikos inspekcijos sprendimas yra nepagrįstas. Taip pat prašo iš atsakovų priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas (žyminį mokestį).

Apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

1. Pasak apelianto, teismas pažeidė CPK 2 straipsnio, 14 straipsnio 1 ir 2 dalių, 176 ir 185 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą. Teismas tinkamai neįvertino visų reikšmingų bylos teisingam išnagrinėjimui įrodymų bei aplinkybių, neatsižvelgė į esamą (dėl savavališkai atliktų pertvarkymų besiskiriančią nuo suprojektuotosios) namo karšto vandens sistemą ir jos būklę.

Šalies argumentai

2. Apelianto teigimu, šilumos objekto patikrinimo aktuose užfiksuota, kad jis į namą tiekė teisės aktų reikalavimus atitinkantį karštą vandenį (52-53 laipsnių), tačiau dėl name atliktų savavališkų karšto vandens sistemos pertvarkymo darbų, per namo karšto vandens sistemą perėjęs vanduo atsakovų butą pasiekdavo pravėsęs. Pažymi, jog iš kitų namo karšto vandens vartotojų nusiskundimų dėl karšto vandens kokybės apeliantas nėra gavęs. Anot apelianto, pagal visus byloje esančius įrodymus, akivaizdu, kad jis elgėsi rūpestingai ir atidžiai, intensyviai ieškojo atsakovų nusiskundimų priežasčių, o net ir nustatęs, kad problema yra kilusi ne dėl jo kaltės, o dėl savavališkų karšto vandens sistemos pertvarkymų, skubiai ėmėsi papildomų, nei buvo privaloma pagal galiojančius teisės aktus, veiksmų problemai pašalinti. Taigi jam negali būti taikoma atsakomybė dėl Taisyklių 223.3. p. reikalavimų pažeidimo.

3. Dėl objektyvių, nuo jo nepriklausančių priežasčių (name savavališkai pakeistų karšto vandens cirkuliacinio stovo vamzdynų (vietoj metalinių sumontuoti plastmasiniai vamzdžiai), dėl atviros karšto vandens sistemos), apeliantas negali įvykdyti Šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių priežiūros (eksploatavimo) taisyklių 340 punkto reikalavimų, todėl, vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais, karšto vandens sistemos praplovimo neatlikimas negali būti laikomas ieškovo teisės aktų pažeidimu.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovai D. P. ir I. P. prašo apeliacinį skundą atmesti, skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Teigia, jog apeliantas nepagrįstai nesutinka su Taisyklių 223.3. p. pažeidimu, nes tik sureguliavus karšto vandens sistemą (ieškovui sumontavus naujus ventilius, įrengus siurblį), pavyko užtikrinti tiekiamo vandens kokybę. Taigi priežastis buvo ne vandens filtro pakeitime. Atsakovų manymu, apeliantas, nesutikdamas su Šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių priežiūros (eksploatavimo) taisyklių 340 punkto reikalavimų pažeidimu, pateikia gana nerimtą argumentą, jog nėra teisės aktais patvirtintos metodikos. Pasak atsakovų, apeliantas turėtų pateikti duomenis apie pastangas gauti tą metodiką, sužinoti kas ją turi parengti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkintinas, Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 14 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Šioje byloje nagrinėjamas ginčas tarp atsakovo ir ieškovo kilo dėl nekokybiško karšto vandens tiekimo.

Pirmosios instancijos teismas 2013 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies – pripažino, kad ieškovas UAB „Litesko“ nepažeidė Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 23 d. įsakymu Nr.1-297 (redakcija, galiojusi 2010 m. lapkričio – 2011 m. kovo 10 d.) 18.2, 223.1 ir 223.5 punktų reikalavimų. Kitą ieškinio dalį teismas nusprendė atmesti.

Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, ieškovas savo apeliaciniame skunde be kita ko, teigia, jog teismas pažeidė CPK 2 straipsnio, 14 straipsnio 1 ir 2 dalių, 176 ir 185 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą. Pasak apelianto, teismas tinkamai neįvertino visų bylos teisingam išnagrinėjimui reikšmingų įrodymų bei aplinkybių, neatsižvelgė į esamą (dėl savavališkai atliktų pertvarkymų besiskiriančią nuo suprojektuotosios) namo karšto vandens sistemą ir jos būklę.

Atsižvelgdama į šiuos ieškovo apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str. 1 d.). Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 str. 7 d.). Teisėjų kolegija pabrėžia, kad teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; ir kt.). Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas šios konkrečios ginčo situacijos aplinkybes ir vertindamas byloje surinktus įrodymus, pažeidė civilinio proceso normose įtvirtintas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 178, 179, 185 str.).

Ieškovas, kvestionuodamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, taip pat teigia, jog šilumos objekto patikrinimo aktuose užfiksuota, kad apeliantas į namą tiekė teisės aktų reikalavimus atitinkantį karštą vandenį (52-53 laipsnių), tačiau dėl name atliktų savavališkų karšto vandens sistemos pertvarkymo darbų, per namo karšto vandens sistemą perėjęs vanduo atsakovų butą pasiekdavo pravėsęs. Apeliantas pažymi, jog iš kitų namo karšto vandens vartotojų ieškovas nusiskundimų dėl karšto vandens kokybės nėra gavęs. Anot apelianto, pagal visus byloje esančius įrodymus akivaizdu, kad jis elgėsi rūpestingai ir atidžiai, intensyviai ieškojo atsakovų nusiskundimų priežasčių, o net ir nustatęs, kad problema yra kilusi ne dėl jo kaltės, o dėl savavališkų karšto vandens sistemos pertvarkymų, skubiai ėmėsi papildomų, nei buvo privaloma pagal galiojančius teisės aktus, veiksmų problemai pašalinti – taigi jam negali būti taikoma atsakomybė dėl Taisyklių 223.3. p. reikalavimų pažeidimo.

Su tokiais apelianto argumentais sutikti nėra pagrindo.

Pažymėtina, jog Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr.1-297 (redakcija, galiojusi ginčo laikotarpiu, 2010 m. lapkričio – 2011 m. kovo 10 d.) 223.3. p. nustatyta karšto vandens tiekėjo pareiga nenutrūkstamai tiekti karšto vandens vartotojams karštą vandenį karšto vandens vartojimo pirkimo-pardavimo sutartyse ir teisės aktuose (Taisyklių 1 priedo 13, 24, 26, 28, 29, 45 punktai) nustatytomis sąlygomis ir parametrais, karšto vandens parametrai turi būti išlaikomi karšto vandens vartojimo vietoje ne mažiau kaip 50° C ir ne daugiau kaip 60° C.

Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, jog Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Klaipėdos teritorinis skyrius, išnagrinėjęs atsakovo 2011 m. gruodžio 29 d. prašymą dėl mokesčio už nekokybišką vandenį (18-19 b. l., 1 t.), kuriame atsakovas nurodė, kad 2010 metų lapkričio, gruodžio mėnesiais bei 2011 metais iki kovo mėn. 10 d. jam priklausančiam butui buvo tiekiamas iki 45°C temperatūros karštas vanduo, 2012 m. vasario 28 d. priėmė sprendimą Nr.14.40V-45, kuriuo pripažino, kad UAB „Litesko“ filialas „Palangos šiluma“ pažeidė Taisyklių 18.2, 223.1, 223.3, 223.5 p. ir Priežiūros taisyklių 340 p. reikalavimus (13-14, 18-19 b.l., 1 t.).

Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovams D. P. ir I. P. bendrosios nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbiami) (152-153 b.l., 1 t.). Ieškovas tiekia centralizuotą šilumos energiją, cirkuliaciją ir karštą vandenį namui, esančiam (duomenys neskelbiami), taip pat nuo 2004 m. gegužės 1 d. atliko namo šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą.

Iš byloje esančių Šilumos objekto patikrinimo aktų nustatyta, kad 2010 m. gruodžio 7 d. karšto vandens temperatūra iš karšto vandens maišytuvo atsakovų bute buvo 48° C, 2010 m. gruodžio 14 d. - 48° C (nuleidus 17 l vandens), 2010 m. gruodžio 20 d. - 49° C (33-35 b.l., 1 t.).

Teisėjų kolegija pažymi, jog byloje nėra duomenų, kad atsakovo bute karšto vandens sistemoje sumontavus vandens filtrą, šis pakeitimas turi įtakos ir kokios įtakos turi karšto vandens temperatūrai vartojimo vietoje. Taip pat byloje ieškovas nenurodė, kokie konkrečiai kiti pakeitimai buvo atlikti ir kokią įtaką jie turi karšto vandens temperatūrai vartojimo vietoje, apeliantas nepateikė konkrečių įrodymų apie namo sistemos nusidėvėjimą, jos neizoliavimą ir to įtaką karšto vandens temperatūrai vartojimo vietoje (CPK 178 str.). Atkreiptinas dėmesys į tai, jog 2011 m. kovo 11 d. Šilumos objekto patikrinimo akto turinys patvirtina, kad ieškovo darbuotojams apžiūrėjus šilumos objekto (atsakovų butas) techninę būklę, buvo nustatyta, kad karšto vandens temperatūra iš maišytuvo buvo 50° C, gyvatuko - 45° C; ryte (8.15 val.) nuleidus 17,2 l vandens, buvo pasiekta 50° C temperatūra iš maišytuvo; pretenzijų dėl karšto vandens tiekimo klientas neturėjo (36 b. l., 1 t.). Šios faktinės bylos aplinkybės patvirtina, kad tik po atsakovų nusiskundimų karšto vandens sistemos trūkumai buvo identifikuoti ir pašalinti (27 b. l., 1 t.), taigi nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Klaipėdos teritorinis skyrius 2012 m. vasario 28 d. rašte Nr. 14.4.0V-45 „Dėl karšto vandens tiekimo (duomenys neskelbiami)“ pagrįstai konstatavo, kad ieškovas pažeidė Taisyklių 223.3 p. reikalavimus.

Apeliantas taip pat teigia, jog jis dėl objektyvių, nuo jo nepriklausančių priežasčių (name savavališkai pakeistų karšto vandens cirkuliacinio stovo vamzdynų (vietoj metalinių sumontuoti plastmasiniai vamzdžiai), dėl atviros karšto vandens sistemos), negali įvykdyti Šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių priežiūros (eksploatavimo) taisyklių 340 punkto reikalavimų, todėl, vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais, karšto vandens sistemos praplovimo neatlikimas negali būti laikomas ieškovo teisės aktų pažeidimu.

Su tokiu apelianto argumentu sutikti taip pat nėra pagrindo.

Pasisakydama dėl šio apeliacinio skundo argumento, teisėjų kolegija pažymi, jog Šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių priežiūros (eksploatavimo) taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. balandžio 7 d. įsakymu Nr.1-111, 340 p. nustatyta, kad karšto vandens sistemas reikia išplauti vieną kartą per ketverius metus. Plaunama ne šildymo sezono metu, kol vanduo tampa visai švarus. Plovimui reikia naudoti vandenį ir suslėgtąjį orą arba vien vandenį, kurio kiekis 4–5 kartus viršija didžiausią valandinį sunaudoto karšto vandens srauto kiekį. Išplovus surašomas atlikto darbo aktas.

Byloje nėra ginčo, kad ieškovas, vykdydamas namo, esančio (duomenys neskelbiami), karšto vandens sistemos priežiūrą, šios sistemos plovimo nėra atlikęs. Nagrinėjamu atveju pagrįstas yra atsakovų atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentas, jog apeliantas, nesutikdamas su Šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių priežiūros (eksploatavimo) taisyklių 340 punkto reikalavimų pažeidimu, pateikia gana nerimtą argumentą, kad nėra teisės aktais patvirtintos metodikos. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo teiginiai, kad nėra patvirtintos plovimo metodikos, nesudaro pagrindo plovimo neatlikti, nes Šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių priežiūros (eksploatavimo) taisyklėse nenustatyta, kad plovimas atliekamas pagal patvirtintą metodiką. Pažymėtina, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovas kreipėsi į atitinkamas institucijas dėl techninės galimybės atlikti tokį plovimą nebuvimo ar dėl rekomendacijų, kaip tokį plovimą atlikti.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Klaipėdos teritorinis skyrius 2012 m. vasario 28 d. rašte Nr. 14.4.0V-45 „Dėl karšto vandens tiekimo (duomenys neskelbiami)“ pagrįstai konstatavo, kad ieškovas pažeidė Šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių priežiūros (eksploatavimo) taisyklių 340 p. reikalavimus.

Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Litesko“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 14 d. sprendimo, daro išvadą, kad pagrindų, nurodytų Civilinio proceso kodekso 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikinamas apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino materialinės ir proceso teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl skundžiamą teismo sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, jo prašymas priteisti jam iš atsakovų byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas netenkinamas (CPK 93 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio procerso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Alė BukavinienėDanguolė MartinavičienėDonatas Šernas