Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas

2021-12-14 · Civilinė byla Nr. e2A-1145-330/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-12-14
Bylos Nr.
e2A-1145-330/2021
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Gintaras Pečiulis, Asta Radzevičienė, Danguolė Martinavičienė
Atsakovas
S. J.
(S)LIETUVOS APELIACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gruodžio 14 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Martinavičienės, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Astos Radzevičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo S. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Turtvalda“ (dabartinė teisių perėmėja – G. J.) ieškinį atsakovui S. J. dėl žalos atlyginimo; tretieji asmenys – bankrutavusi akcinė bendrovė Ūkio bankas, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius, valstybės įmonė Turto bankas, mažoji bendrija „Skolpreka“, uždaroji akcinė bendrovė „Sandeta“, K. K., antstolis Saulius Užkuraitis.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė. Ieškovės teisių perėmimo byloje faktai.

1. Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB arba bendrovė) „Turtvalda“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo S. J. 2 015 285,80 Eur žalos atlyginimą ir 5 proc. metines procesines palūkanas.

Žemesnės instancijos teismas

2. Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1555-658/2015 ieškovei BUAB „Turtvalda“ iškelta bankroto byla. Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 23 d. nutartimi BUAB „Turtvalda“ bankrotas pripažintas tyčiniu. Ši nutartis įsiteisėjo, kai Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. vasario 25 d. nutartimi ją paliko nepakeistą.

Šalies argumentai

3. Ieškovės BUAB „Turtvalda“ teigimu, pripažinus bankrotą tyčiniu, teismai, be kita ko, konstatavo, kad buvęs BUAB „Turtvalda“ vadovas S. J. sudarė aiškiai neracionalius, rizikingus, ekonomiškai nenaudingus, bendrovės turtinę padėtį sunkinančius ir jos kreditorių interesus pažeidžiančius sandorius (2013 m. gegužės 20 d. UAB „Kauno arena“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, 2013 m. gegužės 31 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį, 2013 m. gegužės 31 d. susitarimą dėl įskaitymo), kuriais buvo prarastos pelningai veikusios UAB „Kauno arena“ akcijos. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. vasario 25 d. nutartyje taipogi nustatė, kad visas BUAB „Turtvalda“ turtas, įskaitant ir pačią bendrovę, buvo įkeistas, o tokie veiksmai negali būti pripažįstami atitinkantys kreditorių interesams.

4. Atsakovas S. J. su ieškiniu nesutiko, prašė taikyti trejų metų ieškinio senaties praleidimo teisines pasekmes. Be to, atsakovas laikėsi pozicijos, kad BUAB „Turtvalda“ sudaryti ir atsakovo pasirašyti sandoriai neturėjo įtakos bendrovės galimybei atsiskaityti su kreditoriais.

Atsiliepimas

5. Tretieji asmenys atsiliepimų į ieškinį nepateikė, trečiasis asmuo Saulius Užkuraitis prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

Žemesnės instancijos teismas

6. Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nutartimi ieškovė BUAB „Turtvalda“ pakeista jos teisių perėmėju ieškovu M. G..

7. Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 12 d. nutartimi pradinės ieškovės BUAB „Turtvalda“ teisių perėmėjas ieškovas M. G. pakeistas jo teisių perėmėja ieškove G. J..

II. Byloje priimtų pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasacinio teismų procesinių sprendimų esmė

8. Kauno apygardos teismas 2019 m. gruodžio 30 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir ieškovei BUAB „Turtvalda“ iš atsakovo priteisė 2 003 843,11 Eur žalos atlyginimą bei 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas.

9. Spręsdamas dėl ieškinio senaties taikymo, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškinį dėl žalos atlyginimo reiškia ne ieškovės kreditoriai, bet jos bankroto administratorius, todėl šiuo atveju ieškinio pateikimo momentas senaties termino pradžios skaičiavimui sietinas ne su teismo nutarties pripažinti ieškovės BUAB „Turtvalda“ bankrotą tyčiniu įsiteisėjimu, bet su bankroto administratoriaus sužinojimu apie galimą žalos bendrovei padarymą.

10. Įvertinęs bylos aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovės bankroto administratoriui nuo pat bendrovės dokumentų perdavimo jam momento buvo žinoma apie bendrovės sudarytus sandorius. Ieškovės bankroto administratorius turėjo ir galėjo įvertinti poreikį inicijuoti bylą dėl žalos atlyginimo iš buvusio vadovo, nepaisant to, ieškinys teismui buvo pateiktas tik 2019 m. vasario 19 d., kai net ir po teismo nutarties pripažinti ieškovės bankrotą tyčiniu įsiteisėjimo praėjo beveik treji metai. Teismas pripažino, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo pareikštas praleidus trejų metų ieškinio senaties terminą.

11. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes ir joje vyraujantį viešąjį interesą, atsižvelgęs į BUAB „Turtvalda“ bankroto procedūrų vykdymą, į tai, kad bankroto administratorius ieškinį dėl žalos atlyginimo reiškia įpareigotas bendrovės kreditorių, kuriems tik po įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu paaiškėjo žalos padarymo aplinkybės, ieškinio senaties termino praleidimo priežastis pripažino svarbiomis ir atnaujino praleistą ieškinio senaties terminą.

12. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog pripažįstant BUAB „Turtvalda“ bankrotą tyčiniu, teismo buvo konstatuota, kad esminę įtaką bendrovės veiklos rezultatams ir jos nemokumui turėjo buvusių atsakingų asmenų (bendrovės vadovų) priimti sprendimai bei jų pasirinktas veiklos modelis – didelių sumų investavimas į nemokių įmonių akcijas, pelningai veikiančių įmonių akcijų iškeitimas į reikalavimo teisę bankrutuojančiai įmonei, paskolų teikimas be užtikrinimo priemonių, nesiėmimas savalaikių ir adekvačių priemonių atgauti suteiktas paskolas, sandorių kontrahentams išimtinai naudingomis sąlygomis sudarymas. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad Lietuvos apeliacinis teismas, nagrinėdamas skundą dėl Kauno apygardos teismo nutarties pripažinti BUAB „Turtvalda“ bankrotą tyčiniu, atmetė S. J. argumentus dėl jo sudarytų sandorių naudingumo ir padarė išvadą, jog BUAB „Turtvalda“ buvęs vadovas sudarė aiškiai neracionalius, rizikingus, ekonomiškai nenaudingus, bendrovės turtinę padėtį sunkinančius ir kreditorių interesus pažeidžiančius sandorius.

13. Nustatęs, kad reikalavimo teisių perleidimo sutartis, kuria ieškovė BUAB „Turtvalda“ įsigijo akcinės bendrovės (toliau – AB arba BAB) Ūkio banko naudai įkeistą reikalavimo teisę pagal skolininkės UAB „Butvita“ prievoles, buvo sudaryta esant sunkiai UAB „Butvita“ finansinei padėčiai. Nurodytas sandoris ieškovei, kurios finansinė padėtis irgi buvo prasta, buvo aiškiai nuostolingas ir žalingas, todėl pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkino ieškinį, siejamą su padarymu žalos, kildinamos iš nurodyto sandorio sudarymo.

14. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. lapkričio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-766-302/2020 Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 30 d. sprendimą paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog ieškinio senaties terminas yra praleistas, tačiau pagrįstai šį terminą atnaujino. Vertindamas atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas, apeliacinės instancijos teismas nesutiko su jo argumentais, kad BAB Ūkio banko kreditorinis reikalavimas ieškovės BUAB „Turtvalda“ bankroto byloje gali būti tenkinamas tik iš įkeisto turto, t. y. iš įkeistos reikalavimo teisės vertės. Apeliacinio teismo vertinimu, atsakovas S. J., perimdamas vadovavimą bendrovei, turėjo siekti jos veiklos pelningumo, tačiau S. J. iš esmės pripažino, kad jis sutiko būti vadovu bendrovės, kuri veiklos nebevykdė. Tokias nustatytas aplinkybes, taip pat faktą, kad bendrovė prie bankroto buvo privesta tyčia, o jos sudaryti sandoriai buvo nuostolingi, apeliacinės instancijos teismas vertino kaip patvirtinančias nesąžiningą atsakovo veikimą.

15. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartimi (kasacinės bylos Nr. e3K-236-611/2021) Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutartį panaikino ir perdavė bylą pagal atsakovo S. J. apeliacinį skundą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

16. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pritarė atsakovo S. J. kasacinio skundo argumentams, kad bylą nagrinėję teismai, spręsdami dėl BUAB „Turtvalda“ prievolių apimties pasikeitimo dėl sudaryto įkeistos reikalavimo teisės įgijimo sandorio, netinkamai aiškino ir taikė svetimo turto įkeitimą ir išieškojimą iš jo reglamentuojančias teisės normas. Kasacinis teismas akcentavo, kad vien aplinkybė, jog įmonės vadovo sudarytas sandoris pasirodė nenaudingas ir padarė žalą įmonei ar jos kreditoriams, dar savaime neteikia pagrindo įmonės vadovo veiksmus vertinti kaip neteisėtus, jeigu įmonės vadovas elgėsi sąžiningai ir rūpestingai, nepažeidė teisės aktuose ir įmonės veiklos dokumentuose jam nustatytų pareigų ir akivaizdžiai neviršijo įmonės veikloje įprastos ūkinės komercinės rizikos. Siekiant apsaugoti įmonės valdymo organų narius nuo žalos atlyginimo ieškinių, taikoma verslo sprendimų priėmimo taisyklė (angl. business judgment rule), pagal kurią preziumuojamas šių asmenų veikimas (lot. bona fide) geriausiais įmonės, kuriai jie vadovauja, interesais.

17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad ankstesnė kasacinio teismo praktika ir sisteminis bei loginis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso bei Įmonių bankroto įstatymo normų aiškinimas leidžia daryti išvadą, jog svetimo daikto įkeitimo atveju, hipotekos (įkaito) davėjui bankroto byloje realizavus įkeistą daiktą už mažesnę nei patvirtintas hipotekos kreditoriaus finansinis reikalavimas vertę, turi būti ex officio (teismo iniciatyva, pagal pareigas) tikslinamas hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus finansinis reikalavimas, t. y. jis turi būti išbraukiamas iš kreditorių sąrašo ta apimtimi, kiek už įkeistą daiktą gautos kainos neužtenka hipotekos kreditoriaus reikalavimui padengti, kadangi svetimo daikto įkeitimo atveju hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus finansinis reikalavimas gali būti tenkinamas tik iš įkeisto daikto vertės.

18. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nusprendė, jog bylą nagrinėję teismai neatsižvelgė į tai, kad ieškovė, nors ir įgijo turtinę reikalavimo teisę, kuri buvo įkeista užtikrinant kito asmens prievolių vykdymą, nėra įkaito turėtojos BAB Ūkio banko skolininkė. Bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė išieškojimą iš svetimo įkeisto turto reglamentuojančias teisės normas, dėl to nepagrįstai nusprendė, jog, įgyvendinus įkeistą reikalavimo teisę tiek, kiek nepadengia už realizuotą turtinę teisę gautos lėšos, išieškojimas gali būti nukreipiamas į kitą ieškovės turtą. Atitinkamai, bylą nagrinėję teismai netinkamai vertino atsakovo veiksmų (ne)teisėtumą ir žalos fakto (ne)buvimą. Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, kasacinis teismas nutarė civilinę bylą pagal atsakovo S. J. apeliacinį skundą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

19. Apeliaciniame skunde atsakovas S. J. prašė Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 30 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:

19.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atnaujino ieškovės praleistą ieškinio senaties terminą.

19.2. Aplinkybė, kad bendrovės kreditoriams apie žalos padarymą galėjo tapti žinoma tik po bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu, gali būti pripažįstama svarbia ieškinio senaties termino atnaujinimui tik tuo atveju, kai ieškinį bendrovės vadovui dėl žalos reiškia patys kreditoriai, o ne jos bankroto administratorius.

19.3. Bankroto administratorius, kaip savo srities profesionalas, galėjo ir turėjo pareigą informuoti kreditorius apie galimybę kreiptis į teismą dėl vadovo veiksmais padarytos žalos atlyginimo nepraleidžiant ieškinio senaties termino. Be to, iš visų BUAB „Turtvalda“ kreditorių tik MB „Skolpreka“, turinti 23 proc. visų finansinių reikalavimų, išreiškė norą, jog būtų kreiptasi su ieškiniu dėl žalos atlyginimo, o kiti ieškovės kreditoriai elgėsi pasyviai tiek šioje byloje, tiek ir ieškovės bankroto procese.

19.4. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias kreditoriaus, kurio reikalavimai užtikrinti hipoteka arba įkeitimu, t. y. hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus teises, todėl iš atsakovo nepagrįstai priteisė ieškovės naudai 2 003 843,11 Eur žalos atlyginimą, atitinkantį įkeitimo kreditoriaus BAB Ūkio banko pareikštą finansinį reikalavimą BUAB „Turtvalda“ bankroto byloje.

19.5. Į priteistinos žalos dydį nepagrįstai įskaičiuotas BAB Ūkio banko finansinis reikalavimas, patvirtintas BUAB „Turtvalda“ bankroto byloje, nes jis gali būti patenkintas tik iš BAB Ūkio banko naudai įkeisto turto (įkeistos reikalavimo teisės į UAB „Butvita“ skolą), o ne iš kurio nors kito bendrovės turto ar lėšų.

19.6. Ieškovės bankroto administratorius Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka realizavęs įkeistą reikalavimo teisę, turėjo pareigą tikslinti kreditorių sąrašą ir teikti bankroto bylą nagrinėjančiam teismui prašymą išbraukti BAB Ūkio banką iš kreditorių sąrašo. Nors ieškovė turėjo prievolę reikalavimo teisės pardavėjui UAB „Asocijuoto turto valdymas“ sumokėti 4 000 000 Lt kainą, tačiau šios sumos ar jos dalies niekada nemokėjo. Taigi dėl sandorio sudarymo ieškovės turimo turto apimtis nesumažėjo. Reikalavimo teisės pardavėjas UAB „Asocijuoto turto valdymas“ nepareiškė finansinio reikalavimo BUAB „Turtvalda“ bankroto byloje, todėl ieškovės finansinių įsipareigojimų apimtis nepadidėjo.

19.7. Pirmosios instancijos teismui konstatavus, kad skolininkė UAB „Butvita“ buvo nuostolinga įmonė ir jos galimas nemokumas turėtų įtakos ieškovės žalos padidėjimui, tuomet reikėtų vertinti, ar skolininkė UAB „Butvita“ buvo nemoki ieškovės reikalavimo teisės į ją įsigijimo momentu – 2013 m. balandžio 2 d.

19.8. Iki S. J. tampant ieškovės BUAB „Turtvalda“ vadovu, tiek ir vėliau, BUAB „Turtvalda“ jokios aktyvios veiklos nevykdė – buvo tik vertybinių popierių valdytoja. BUAB „Turtvalda“ priklausė su V. R. siejamų įmonių grupei ir būtent iš tos įmonių grupės gaudavo finansavimą paskolų forma, todėl įvykus BAB Ūkio banko bankrotui ir po to sekusiems kitų su V. R. susijusių įmonių bankrotams, natūraliai nutrūko ieškovės pajamų šaltinis.

Atsiliepimas

20. BUAB „Turtvalda“ bankroto administratorius atsiliepime į apeliacinį skundą prašė skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas motyvuojamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:

20.1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi kasacinio teismo praktika, pagal kurią išaiškinta, kad ieškinio senatį reikia taikyti ne mechaniškai, nes tai būtų nesuderinama su teismo pareiga vykdyti teisingumą, o atsižvelgiant į įvairias aplinkybes – šalių elgesį, jų aktyvumą, ginamos vertės svarbą, lyginant ją su būtinybe remtis ieškinio senaties instituto normomis.

20.2. Atsakovas S. J. pripažįsta, jog jam sudarius reikalavimo perleidimo sandorį, bendrovė negavo jokios naudos, tačiau prisiėmė itin didelius įsipareigojimus, nes įgijo įkeistą reikalavimo teisę. Įkeitimo teisės turėtojo – kreditoriaus BAB Ūkio banko reikalavimas yra patvirtintas BUAB „Turtvalda“ bankroto byloje teismo nutartimi, kuri yra įsiteisėjusi ir nebuvo ginčijama.

20.3. Bankroto proceso vienas iš ypatumų yra tas, kad pardavus hipotekos kreditoriui ar įkaito turėtojui įkeistą turtą, iš gautų pajamų pirmiausia tenkinami šio kreditoriaus reikalavimai, tačiau nepakakus gautų lėšų pilnai patenkinti hipotekos ar įkaito turėtojo reikalavimo pilna apimtimi, nepatenkinto reikalavimo dalis neišnyksta ir nesibaigia, o tik persikelia į bendra tvarka reguliuojamą kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę.

20.4. Dėl tyčinio bankroto atsakingas asmuo turi teisę paneigti priežastinio ryšio prezumpciją, įrodinėdamas, kad bendrovė nebūtų pajėgi atsiskaityti su konkrečiu kreditoriumi net ir asmeniui neatlikus neteisėtų veiksmų, dėl kurių bankrotas pripažintas tyčiniu, bet atsakovas S. J. šios prezumpcijos nepaneigė.

21. Tretieji asmenys BAB Ūkio bankas, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius, VĮ Turto bankas, MB „Skolpreka“, UAB „Sandeta“, K. K., antstolis Saulius Užkuraitis atsiliepimų į apeliacinį skundą neteikė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

22. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Tokių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl bylos apeliacine tvarka nagrinėjimo ypatumų pasikeitus procese ieškovei ir jos pozicijai dėl ieškinio

23. Apeliacinės instancijos teisme 2021 m. spalio 29 d. gautas pradinės ieškovės materialines ir procesines teises perėmusios ieškovės G. J. raštas. Ieškovė nurodo, kad susipažinusi su byloje priimta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartimi ji palaiko atsakovo apeliacinį skundą ir jame išdėstytas faktines aplinkybes bei teisinius argumentus ir išreiškia poziciją, jog pradinės ieškovės BUAB „Turtvalda“ ieškinys bei jos atsiliepimas į atsakovo apeliacinį skundą yra nepagrįsti.

24. CPK 268 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta norma, kad kai atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai ar iš dalies, gali būti surašomi sutrumpinti teismo procesinio sprendimo motyvai. Kai ieškinys yra pripažįstamas iš dalies, sutrumpinti motyvai gali būti surašomi tik dėl tų reikalavimų, kuriuos atsakovas pripažįsta. Surašant sutrumpintus motyvus, nenurodomi argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus. CPK 3 straipsnio 7 dalyje numatyta galimybė taikyti įstatymo bei teisės analogiją – jeigu nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo materialinį arba procesinį santykį, teismas taiko įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius (įstatymo analogija), o jeigu ir tokio įstatymo nėra, teismas vadovaujasi bendraisiais teisės principais (teisės analogija). Apeliaciniam procesui taikomos CPK bendrosios nuostatos, taip pat pirmosios instancijos teismo procesą reglamentuojančios nuostatos, neprieštaraujančios CPK XVI skyriuje nurodytoms taisyklėms (CPK 302 straipsnis).

25. Nagrinėjamu atveju susiklostė neįprasta procesinė situacija, kai pirminės ieškovės teises perėmusi nauja ieškovė G. J. kardinaliai pakeitė pirminės ieškovės ginčo poziciją byloje. Dabartinė ieškovė visiškai sutinka su atsakovo apeliaciniu skundu, teigdama, kad pirminės ieškovės pareikštas ieškinys bei jos atsiliepimas į atsakovo apeliacinį skundą yra nepagrįsti. Tokia ieškovės nuostata prilygsta (yra artima) ieškinio atsisakymui. Visgi, ieškovės 2021 m. spalio 29 d. rašte pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo nėra suformuluotas, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo taikyti ieškinio atsisakymą ir jo pasekmes reguliuojančių proceso normų (CPK 140 straipsnio 1 dalis). Tačiau tokia ieškovės G. J. pozicija vertintina kaip atsakovo apeliacinio skundo, kuriuo prašoma ieškinį atmesti pagal visus reikalavimus, o tuo pačiu ir atsikirtimų į ieškinį pripažinimas, suteikiantis pagrindą apeliacinės instancijos teismui sprendimą (nutartį) pagrįsti sutrumpintais motyvais. Esant tokioms nurodytoms aplinkybėms, byla pagal atsakovo apeliacinį skundą išsprendžiama išdėstant sutrumpintus apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo motyvus (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 140 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis).

26. Byloje nagrinėjamas įmonės vadovo civilinės atsakomybės dėl rizikingų, ekonomiškai nenaudingų sandorių sudarymo klausimas. Įmonės vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Tokio pobūdžio bylose iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą bei priežastinį ryšį tarp atsiradusios žalos ir neteisėtų veiksmų (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).

27. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, o piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Šioje byloje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad bylą nagrinėję teismai, be kita ko, netinkamai vertino žalos fakto (ne)buvimą. Kasacinis teismas pabrėžė, jog įkeisto kilnojamojo turto ar turtinių teisių savininkas atsako už skolininko įsipareigojimo įvykdymą tik įkeistu savo turtu, t. y. atsako ne už visą įsipareigojimą, o tik tą jo dalį, kuri lygi įkeisto kilnojamojo turto ar turtinių teisių kainai, gautai šį turtą realizavus. Jeigu įkeisto kilnojamojo turto ar turtinių teisių neužtenka skolininko prievolei įvykdyti, kreditorius likusios skolos išieškojimą gali nukreipti tik į paties skolininko turtą, tačiau negali reikalauti prievolės įvykdymo iš už skolininką savo kilnojamąjį turtą ar turtines teises įkeitusio trečiojo asmens kito turto, kuris nėra įkeistas.

28. Byloje nustatyta, kad atsakovas, būdamas pradinės ieškovės BUAB „Turtvalda“ vadovu, 2013 m. balandžio 2 d. su UAB „Asocijuoto turto valdymas“ sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią už 4 000 000 Lt (1 158 480 Eur), įgijo (pirko) 6 918 869,50 Lt (2 003 843,11 Eur) dydžio UAB „Asocijuoto turto valdymas“ turėtą reikalavimo teisę į skolininkės UAB „Butvita“ prievolę, kuri (reikalavimo teisė) buvo įkeista BAB Ūkio banko naudai. Duomenų, kad BUAB „Turtvalda“ būtų sumokėjusi 2013 m. balandžio 2 d. reikalavimo perleidimo sutartyje nurodytą sumą už reikalavimo teisės įgijimą, nėra. Pagal Juridinių asmenų registro duomenis 2013 m. rugsėjo 26 d. kreditorių susirinkimas inicijavo UAB „Butvita“ bankroto procedūrą ne teismine tvarka (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Juridinių asmenų registro duomenimis 2013 m. gruodžio 12 d. kreditorių susirinkimo sprendimu UAB „Butvita“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama.

29. Pradinė ieškovė BUAB „Turtvalda“ atsakovui S. J. buvo pareiškusi reikalavimą atlyginti 2 015 285,80 Eur dydžio žalą, ją siedama su tokio paties dydžio BAB Ūkio banko finansiniu reikalavimu, patvirtintu šios ieškovės bankroto byloje. Kaip nurodyta šio sprendimo 27 punkte, kasacinis teismas nagrinėjamoje byloje išaiškino, kad bankroto procese patvirtintas BAB Ūkio banko finansinis reikalavimas nesudaro BUAB „Turtvalda“ patirtos žalos, nes nustatant žalos dydį turi būti vertinama tik įkeistos reikalavimo teisės (svetimo įkeisto turto) vertė. Analizuojamu atveju nei pradinė, nei nauja ieškovė byloje apskritai neįrodinėjo BAB Ūkio banko naudai įkeistos reikalavimo teisės, kurią BUAB „Turtvalda“ įsigijo į kito (dabar bankrutavusio) juridinio asmens prievolę, vertės.

30. Civilinėje teisėje galiojantis rungimosi principas lemia, kad visas civilinės atsakomybės sąlygas (išskyrus atsakingo asmens kaltę) privalo įrodyti ieškovas, pareiškęs reikalavimą taikyti civilinę atsakomybę (CPK 12, 178 straipsniai). Nustačius, kad ieškovė šioje byloje ne tik neįrodė žalos dydžio, bet ir realios žalos atsiradimo fakto, deliktinė civilinė atsakomybė atsakovo S. J. atžvilgiu negali būti taikoma. Padarius tokią išvadą, ieškinys turi būti atmestas.

31. Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinis skundas tenkinamas, apskųsta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis panaikinama ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo ieškinys visiškai atmetamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

32. Atsakovas nepateikė duomenų apie apeliacinės instancijos ar kasaciniame teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jų atlyginimo atsakovui klausimas nesprendžiamas.

33. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, pirmosios instancijos teisme sudarė 33,09 Eur, kasaciniame teisme – 7,87 Eur, apeliacinės instancijos teisme – 5,31 Eur. Visiškai atmetus ieškinį, bendra išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų byloje įteikimu, suma – 46,27 Eur priteisiama valstybei iš ieškovės G. J. (CPK 92, 96 straipsniai).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 30 d. sprendimą, kuriuo iš dalies patenkintas ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Turtvalda“ ieškinys atsakovui S. J., panaikinti.

Priimti naują sprendimą – ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Turtvalda“, kurios teisių perėmėja yra ieškovė G. J., ieškinį atsakovui S. J. atmesti.

Priteisti iš ieškovės G. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 46,27 Eur (keturiasdešimt šešis eurus 27 ct) išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).

Teisėjai Danguolė MartinavičienėGintaras PečiulisAsta Radzevičienė