- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-12-23
- Bylos Nr.
- e2S-2486-480/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-19748-2025-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Albina Rimdeikaitė
- Pareiškėjas
- (duomenys neskelbtini)
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos (duomenys neskelbtini) įmonės atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos (duomenys neskelbtini) įmonės skundą dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja (duomenys neskelbtini) įmonė kreipėsi į antstolį su skundu, kuriuo prašė: 1) pripažinti neteisėtais ir panaikinti skundžiamus antstolio R. V. 2025 m. liepos 1 d. patvarkymą Nr. S-25-179-24932 su priedais (2025 m. liepos 1 d. vykdymo išlaidų paskaičiavimą Nr. S-25-179-24931 ir 2025 m. liepos 1 d. nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-25179-24930) visa apimtimi; 2) pripažinti neteisėta ir panaikinti dalį 2025 m. liepos 4 d. patvarkymo Nr.S-25-179-25343 su priedu (išieškotų išlaidų paskirstymo patvarkymu), kuria antstolis negražino skolininkui išieškotų lėšų dalies sumoje 390,01 Eur; 3) įpareigoti antstolį gražinti skolininkui negrąžintą išieškotų lėšų dalį sumoje 390,01 Eur; 4) vykdomąją bylą nutraukti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 629 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu; 5) skolininko naudai iš antstolio priteisti advokato išlaidas.
2. Pareiškėja nurodo, kad vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. e2-3181-931/2022 dėl iškeldinimo iš kreditoriui Vilniaus universitetui priklausančių patalpų vykdymo metu baigus priverstinį iškeldinimą, buvo likę daiktų, dėl kurių nuosavybės, saugojimo išlaidų apmokėjimo kilo kreditoriaus ir skolininko ginčas. Kreditoriui kreipusis į teismą dėl nuostolių priteisimo, šalims pavyko sudaryti taikos sutartį civilinėje byloje Nr. e2-13649-1193/2024, pagal kurią skolininkas turėjo iš viso sumokėti kreditoriui galutinę 4 300,00 Eur sumą, kurią skolininkas sumokėjo 2024 m. spalio 25 d. Pasak pareiškėjos, kreditorius aiškiai informavo antstolį apie tai, kad jokių skolų ir pretenzijų nėra, taikos sutartis įvykdyta dar 2024 m. spalį, tačiau antstolis vis tiek ėmėsi priverstinių išieškojimo veiksmų prieš buvusią skolininkę, priimdamas skundžiamą 2025 m. liepos 1 d. patvarkymą Nr. S-25-179-24932, kuriuo patvarkė iš skolininko išieškoti vykdymo išlaidas, kurių bendra suma sudaro 2 760,53 Eur, bei skundžiamą 2025 m. liepos 1 d. nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-25-179-24930, o 2025 m. liepos 3 d. antstolio nurodymu iš pareiškėjos sąskaitos buvo nurašyta 2 760,53 Eur suma. Susisiekus su antstoliu, pateikus rašytinį prašymą grąžinti nepagrįstai išieškotas lėšas, antstolis priėmė skundžiamą 2025 m. liepos 4 d. patvarkymą Nr. S-25-179-25343 su priedu, kuriais nurodė grąžinti skolininkui tik 2 370,52 Eur sumą.
3. Antstolis R. V. nurodo, jog atliekant vykdymo veiksmus, 2025 m. liepos 2 d. išieškotojas antstoliui pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 30 d. nutartį, kuria patvirtinta tarp šalių sudaryta taikos sutartis, ir informavo, jog skolininkė pilnai atsiskaitė. Remiantis vykdomosios bylos medžiaga, anksčiau antstoliui nebuvo pateikta tarp vykdymo proceso šalių sudaryta taikos sutartis. 2025 m. liepos 3 d. patvarkymu skolininkės prašymas dėl lėšų grąžinimo tenkintas iš dalies, t. y. grąžinta 2 370,52 Eur, tačiau kita dalis paskirstyta susidariusioms vykdymo išlaidoms dengti pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 167 punktą. Teismo patvirtintos taikos sutarties tekste nėra aptartas vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymo išlaidų apmokėjimo klausimas, taigi, vykdomosios bylos administravimo išlaidos nebuvo sumokėtos išieškotojui, nebuvo gautas joks išieškotojo oficialus prašymas dėl skolininkės atleidimo nuo administracinių vykdymo išlaidų apmokėjimo, o jeigu išieškotojas neturi jokių pretenzijų dėl antstolio pervestų 99,27 Eur dydžio administravimo išlaidų, gali minėtas lėšas grąžinti skolininkei.
Atsiliepimas
4. Suinteresuotas asmuo Vilniaus universitetas pateikė atsiliepimą į pareiškėjos skundą, kuriame nurodo, jog teismo patvirtintą taikos sutartį antstoliui pateikė šių metų liepos 2 d. gavus antstolio užklausimą dėl vykdomosios bylos (duomenys neskelbtini). Pareiga būti aktyviam vykdymo procese yra nustatyta ne tik išieškotojui, bet ir skolininkui, todėl ši taip pat turėjo pareigą nedelsiant pranešti antstoliui apie taikos sutarties sudarymą ir jos įvykdymą, pateikti tai patvirtinančius įrodymus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi atmetė pareiškėjos (skolininkės) (duomenys neskelbtini) įmonės skundą dėl antstolio R. V. veiksmų.
Atsiliepimas
6. Teismas nurodė, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad anksčiau, t. y. iki 2025 m. liepos 2 d., antstoliui buvo pateikta tarp vykdymo proceso šalių sudaryta taikos sutartis. Išieškotojas atsiliepime į skundą taip pat patvirtino, jog minėtą taikos sutartį jis antstoliui pateikė šių metų liepos 2 d., gavus antstolio užklausimą dėl vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėja, grįsdama savo poziciją, su skundu pateikė 2025 m. liepos 3 d. kreditoriaus el. laišką, kuriame yra nurodyta, jog teismo sprendimas dėl taikos sutarties patvirtinimo antstoliui buvo pateiktas 2024 m. spalio mėn. Visgi, teismo vertinimu, šis elektroninis laiškas, nesant jokių taikos sutarties pateikimą antstoliui patvirtinančių įrodymų, neleidžia teismui spręsti, jog taikos sutartis buvo pateikta antstoliui 2024 m. spalio mėn. Paminėjo ir tai, jog patikrinus Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis civilinėje byloje Nr. e2-13649-1193/2024 matyti, jog nutartis, kuria buvo patvirtinta sudaryta taikos sutartis, antstoliui nebuvo siunčiama.
Žemesnės instancijos teismas
7. Vykdymo procesas pradėtas pagrįstai ir antstolis turėjo teisę ir pareigą atlikti atitinkamus vykdymo veiksmus. Vien tai, kad šalys sudarė taikos sutartį, neatleidžia skolininko nuo pareigos sumokėti antstolio paskaičiuotas vykdymo išlaidas. Teismui nėra pagrindo konstatuoti, jog antstolis sužinojo apie vykdymo proceso šalių sudarytą taikos sutartį 2024 m. spalio mėn., kaip teigia pareiškėja, todėl nėra pagrindo konstatuoti nepagrįsto antstolio delsimo. Kita vertus, pati pareiškėja teigia, jog antstolis tuo laikotarpiu jokių vykdymo veiksmų neatliko, taigi, ir jokios papildomos ir galbūt nereikalingos vykdymo išlaidos neatsirado, vadinasi, iš esmės vykdymo išlaidų dydis nebūtų buvęs didesnis tuo atveju, jeigu antstolis būtų nutraukęs vykdomąją bylą iškart po to, kai teismas patvirtino taikos sutartį. Skolininkės pareiga apmokėti vykdymo išlaidas nepriklauso nuo to, kada antstolis priėmė skundžiamą patvarkymą. Pati skolininkė, atstovaujama profesionalaus teisininko, visą laikotarpį, t. y. apie 9 mėnesius, nesidomėjo vykdymo proceso eiga, jai nekilo klausimų, kodėl vykdomoji byla, pradėta būtent jos atžvilgiu, nėra nutraukta. Skolininkė skunde nenurodo aplinkybių, jog vykdymo išlaidos apskaičiuotos neteisingai, nepateikė jokių argumentų dėl antstolio paskaičiuotų vykdymo išlaidų sumų nepagrįstumo. Byloje nekeliamas ginčas, kad priverstinio vykdymo procesas pradėtas nepagrįstai, o toks procesas sukelia papildomų neigiamų turtinių padarinių – skolininkė turi atlyginti vykdymo išlaidas. Nėra duomenų, kad vykdymo išlaidos būtų paskaičiuotos pažeidžiant Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytą skaičiavimo tvarką, byloje nėra.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
4. Apeliantė (pareiškėja) (duomenys neskelbtini) įmonė atskiruoju skundu (su atskirojo skundo papildymais) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 28 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės: 1) Pripažinti neteisėtais ir panaikinti skundžiamus antstolio R. V. 2025-07-01 patvarkymą Nr. S-25-179-24932 su priedais (2025-07-01 vykdymo išlaidų paskaičiavimą Nr. S-25-179-24931 ir 2025-07-01 nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-25-179-24930) visa apimtimi; 2) Pripažinti neteisėta ir panaikinti dalį 2025-07-04 patvarkymo Nr. S-25-179-25343 su priedu (išieškotų išlaidų paskirstymo patvarkymu), kuria antstolis negrąžino skolininkui išieškotų lėšų dalies sumoje 390,01 Eur; 3) Įpareigoti antstolį R. V. grąžinti skolininkui negrąžintą išieškotų lėšų dalį sumoje 390,01 Eur; 4) Pripažinti, kad antstolis neteisėtai vilkino vykdomosios bylos nutraukimą, pažeisdamas CPK 629 str. 1 d. 2 p. imperatyvias nuostatas, pažeisdamas CPK 7 str. 1 d. įtvirtintą proceso ekonomiškumo principą ir pažeisdamas CPK 634 str. 2 d. reikalavimus (antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus). Skolininko naudai iš antstolio priteisti 907,50 advokato išlaidas. Atskirojo skundo argumentuose nurodė:
4.1. nesutinka su argumentu, kad antstolis nebuvo 2024 m. spalio mėn. informuotas apie tai, kad teismas patvirtino šalių taikos sutartį. Tai patvirtina paties Vilniaus universiteto 2025 m. liepos 3 d. el. laiškas. Logiška, nuosekliu ir labiau tikėtina, kad antstolis buvo informuotas dar 2024 m. spalio mėn.;
4.2. nėra pagrindo manyti, kas teismas patvirtinęs šalių taikos sutartį nebuvo informavęs apie tai antstolio, vykdančio vykdomąją bylą. Skolininkas nėra profesionalus teisininkas, taigi negalima jam taikyti didesnio atidumo ir rūpestingumo standarto. Dėl to skolininkas galėjo ir nesuprasti sudėtingų proceso niuansų, nes pagrįstai buvo įsitikinęs, kad jo atžvilgiu vykdymo procesas baigėsi patvirtinus taikos sutartį. Pagal antstolio 2024 m. vasario 5 d. pateiktą informaciją daugiau jokių vykdyto išlaidų nereikalavo. Tik supratęs savo teisių pažeidimą kreipėsi į advokatą;
4.3. 2024 m. rugsėjo mėn. šalys sudarė taikos sutartį ir ją įvykdė, tačiau antstolis dėl nepaaiškinamų priežasčių nesidomėjo vykdomąją byla iki pat 2025 m. liepos mėn. neatliko jokių vykdymo veiksmų. Toks delsimas jam kaip profesionalui nepateisinamas. Turėjo būti vertinama, kodėl antstolis buvo pasyvus ir neatliko jokių veiksmų. Susidarė ydinga situacija, kad antstolis nesidomėjo vykdomosios bylos padėtimi, jis įvykdė išieškojimą ir paskirstė sumas, nors kreditorius nurodė, kad pasiryžęs grąžinti pareiškėjui 99,27 Eur;
4.4. Gavus duomenis, kad antstolis nutraukė vykdomąją bylą, skolininkas teikė skundo papildymus ir patikslinimus. 2025-09-05 patvarkymas patvirtina, kad antstolis visgi atliko tai, ko reikalavo pareiškėja ir tokiu būdu pripažino pareiškėjos reikalavimų pagrįstumą, nors tai turėjo padaryti gerokai anksčiau. Net nutraukdamas vykdomąją bylą antstolis iškraipo nutraukimo pagrindą, tikrąjį nutraukimo pagrindą patvirtina taikos sutartis, o ne visiškas vykdomosios bylos įvykdymas. Nepagrįstai antstolis vykdomosios bylos nutraukimą siejo su vykdymo išlaidų apmokėjimu. Laikotarpiu nuo 2025-07-04 iki 2025-09-03 vykdomoji byla buvo tęsiama nepagrįstai, aiškiai ir neteisėtai, antstoliui elgiantis pasyviai, kas patvirtina, kad toks pat pasyvus jis buvo ir 2024 m. spalio mėn., sužinojus apie taikos sutartį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
6. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas netenkino pareiškėjos (skolininkės) skundo dėl antstolio patvarkymų dėl vykdymo išlaidų nustatymo / paskirstymo panaikinimo, – teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
7. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad antstolis R. V. vykdo (-ė) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 6 d. išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-3181-931/2022 dėl skolininkės iškeldinimo iš negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), su visais skolininkei priklausančiais daiktais (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini)). 2022 m. liepos 15 d. antstolio patvarkymu Nr. S-22-179-19988 skolininkė ir išieškotojas informuoti apie priverstinį skolininkės iškeldinimo procesą ir iš patalpų išnešto skolininkės turto perdavimą saugoti išieškotojui. Pareiškėjai saugomų daiktų neatsiėmus, antstolis 2023 m. rugsėjo 20 d. patvarkymu įpareigojo realizuoti turtą. Dėl nurodytų aplinkybių išieškotojas patyrė nuostolių.
8. Bylos ir LITEKO duomenimis taip pat nustatyta, kad Vilniaus universitetas 2024 m. gegužės 31 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl skolos priteisimo ir nuostolių atlyginimo, kurio pagrindu užvesta civilinė byla Nr. e2-13649-1193/2024 ir kurioje teismo 2024 m. rugsėjo 30 d. nutartimi patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis. Skolininkas su išieškotoju atsiskaitė 2024 m. spalio 25 d. ir dėl to ginčo nėra.
9. Tuo pačiu vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) antstolis priėmė ginčijamus patvarkymus: 1) 2025 m. liepos 1 d. patvarkymą Nr. S-25-179-24932, kuriuo patvarkė iš skolininkės išieškoti vykdymo išlaidas, t. y. 2025 m. liepos 1 d. vykdymo išlaidų paskaičiavime Nr. S-25-179-24931 nurodytą jų sumą – iš viso 2 760,53 Eur; 2) 2025 m. liepos 1 d. nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-25-179-24930, kuriame nurodyta išieškoti 2 760,53 Eur sumą.
10. Skolininkė 2025 m. liepos 3 d. pateikė antstoliui rašytinį prašymą grąžinti nepagrįstai išieškotas lėšas, tačiau antstolis 2025 m. liepos 4 d. patvarkymu Nr. S-25-179-25343 su priedu nurodė, kad iš viso iš skolininkės išieškota 2 868,94 Eur, kuri paskirstyta taip: 99,27 Eur skirta išieškotojui (kreditoriui); 14,19 Eur – papildomos vykdymo išlaidos; 384,96 Eur – atlygis antstoliui; grąžinti skolininkei 2 370,52 Eur sumą.
11. Iš skundo, atskirojo skundo ir jo papildymų matyti, kad skolininkė (pareiškėja) iš esmės nesutinka su jai grąžinta suma, mano, kad nepagrįstai negrąžinta 390,01 Eur suma. Iš esmės skundą argumentuoja tuo, kad 2024 m. rugsėjo 30 d. nutartimi patvirtinus šalių taikos sutartį ir skolininkui visiškai ją įvykdžius 2024 m. spalio 25 d., tarp šalių neliko ginčo, nuo 2024 m. spalio mėn. išieškotojas skolininkui jokių pretenzijų neturėjo. Tuo pačiu antstolis dar 2024 m. spalio mėn. buvo informuotas apie sudarytą taikos sutartį, tačiau ėmėsi priverstinio išieškojimo veiksmų ir po 9 mėnesių nuo sužinojimo momento priėmė 2025 m. liepos 1 d., 2025 m. liepos 4 d. patvarkymus. Motyvuoja tuo, kad antstolis būdamas profesionalas, visiškai nesidomėjo vykdomąja byla ir 9 mėnesius neatliko jokių veiksmų. Antstolis pervedė Vilniaus universitetui 99,27 Eur vykdomojoje byloje jo patirtų išlaidų, kai pats Vilniaus universitetas sutinka šias lėšas grąžinti pareiškėjui.
12. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad nėra pagrįstų duomenų, jog antstolis apie šalių sudarytą sutartį žinojo 2024 m. spalio mėn. ir nuo to laiko nesiėmė jokių aktyvių veiksmų vykdymo procese. Nors skolininkas remiasi Vilniaus universiteto el. laišku 2025 m. liepos 3 d., iš kurio neva galima suprasti, kad Vilniaus universitetas buvo pateikęs teismo sprendimą antstoliui 2024 m. spalio mėn., tačiau vien tik tokio pobūdžio duomenys nepagrindžia teismo sprendimo pateikimo antstoliui ir jo realaus (su)žinojimo apie taikos sutartį ginčo klausimu fakto. Vilniaus universitetas nurodydamas tokius duomenis nėra pateikęs objektyvių duomenų apie teismo sprendimo įteikimą (išsiuntimą) antstoliui, be to, pats nurodo, kad taikos sutartį antstoliui pateikė 2025 m. liepos 2 d., gavus antstolio užklausimą dėl vykdomosios bylos Nr. 0179/22/0064.
13. Skolininkas argumentuoja, kad ginčą užbaigus taikos sutartimi, antstolis turėjo baigti ir vykdymo veiksmus. Tačiau su tokiais argumentais sutikti taip pat nėra pagrindo.
14. Priverstinis sprendimo vykdymas, kurį atlieka valstybės įgaliotas asmuo – antstolis, sukelia skolininkui neigiamų turtinių padarinių, nes jis, neįvykdęs sprendimo gera valia, privalo atlyginti priverstinio vykdymo išlaidas.
15. CPK 609 straipsnyje nustatyta, kad vykdymo išlaidas sudaro: 1) vykdomosios bylos administravimo išlaidos; 2) išlaidos tretiesiems asmenims už konkrečioje vykdomojoje byloje šių asmenų suteiktas paslaugas; 3) atlygis antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą, faktinių aplinkybių konstatavimą teismo pavedimu, dokumentų perdavimą ir įteikimą teismo pavedimu (1 dalis). Vykdymo išlaidos grindžiamos ekonominiais skaičiavimais, atsižvelgiant į veiklos atliekant antstolio funkcijas pobūdį. Vykdomosios bylos administravimo išlaidos turi atitikti antstolio ir jo darbuotojų patiriamas sąnaudas (materialines ir laiko) vykdymo veiksmams atlikti. Atlygis antstoliui nustatomas įvertinant poreikį sukurti tinkamas klientų aptarnavimo sąlygas ir įdarbinti reikalingos kvalifikacijos darbuotojus, atsižvelgiant į vykdymo išlaidų perskirstymą (kryžminį subsidijavimą) tarp skirtingų vykdymo proceso dalyvių. Vykdomosiose bylose dėl pinigų sumų išieškojimo vykdomosios bylos administravimo išlaidų ir atlygio antstoliui dydžiai nustatomi atsižvelgiant į išieškotiną sumą (2 dalis). Vykdymo išlaidų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija (3 dalis).
16. Administravimo išlaidų ir atlygio antstoliui dydžiai vykdant vykdomuosius dokumentus dėl pinigų sumų išieškojimo nurodyti Sprendimų vykdymo instrukcijos 109 punkte, o atlygio antstoliui apskaičiavimo tvarka detalizuota 110-113 punktuose. Sprendimų vykdymo instrukcijoje įtvirtintos ir specialios nuostatos, nustatančios atlygio antstoliui apmokėjimo ir išieškojimo tvarką, atsižvelgiant į vykdomosios bylos procesinę eigą, priklausomai nuo to, ar – skolininkas sumoka skolą, šalys sudaro skolos padengimo ar taikos sutartį. Be to, skirtingus teisinius padarinius sukelia skolos sumokėjimas, skolos padengimo ar taikos sutarties sudarymas per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą ar jam pasibaigus. Sprendimų vykdymo instrukcijos 163 punkte nustatyta, kad kai skolininkas įvykdo sprendimą arba šalys sudaro taikos ar skolos padengimo sutartį per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą, iš skolininko išieškomos administravimo išlaidos ir išlaidos tretiesiems asmenims. Atlygis antstoliui šiuo atveju neimamas. Taigi, jeigu skolininkas įvykdo sprendimą gera valia, per raginime nustatytą terminą, jis neturi mokėti atlygio antstoliui. Tačiau jeigu skolininkas neįvykdo sprendimo geruoju ir pradedamas priverstinis sprendimo vykdymas, skolininkas turi suvokti, kad priverstinis sprendimo vykdymas sukels jam papildomų neigiamų turtinių padarinių. Tokie neigiami padariniai skolininkui už vykdymo procesą reglamentuojančių normų netinkamą vykdymą nustatyti Sprendimų vykdymo instrukcijos 164 punkte, kuriame įtvirtinta, kad kai skolininkas įvykdo sprendimą arba šalys sudaro taikos ar skolos padengimo sutartį pasibaigus raginime įvykdyti sprendimą nustatytam terminui, iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos. Ši nuostata reiškia, kad tokiu atveju iš skolininko išieškomos ne tik administravimo ir atskirų vykdymo veiksmų išlaidos, bet ir atlygis antstoliui už vykdomojo dokumento ar jo dalies įvykdymą. Instrukcijos 167 punkte numatyta, kad jeigu vykdomoji byla nutraukiama dėl to, kad išieškotojas ir skolininkas sudarė taikos sutartį arba skolos padengimo sutartį (Civilinio kodekso 6.436 straipsnis) ir vykdymo išlaidų paskirstymo ir apmokėjimo klausimas nebuvo išspręstas taikos sutartyje arba skolos padengimo sutartyje, vykdomoji byla neužbaigiama ir visos vykdymo išlaidos išieškomos iš skolininko.
17. Šiuo atveju esminis argumentas, kad, pareiškėjos teigimu, antstolis 2024 m. spalio mėn. informuotas apie taikos sutartį tik 2025 m. liepos mėn. priėmė ginčijamus patvarkymus ir 9 (devynis) mėn. nesidomėjo vykdomąja bylą, o vis tiek ėmėsi priverstinio išieškojimo veiksmų.
18. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais argumentais nesutinka. Numatytas teisinis reglamentavimas ir sisteminis teisės aiškinimas leidžia daryti išvadą, kad šiuo atveju šalims kitoje civilinėje byloje sudarius taikos sutartį ginčo klausimu, o vėliau ją įvykdžius pasibaigus antstolio raginime įvykdyti sprendimą nustatytam terminui, ginčo klausimu pradėta vykdomoji byla nenutraukiama ir iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos. Taigi nekvestionuotina, kad antstolis neturėjo pagrindo, net jei būtų žinojęs apie sudarytą taikos sutartį, iškart nutraukti vykdomąją bylą ir tuo labiau neskaičiuoti patirtų vykdymo išlaidų.
19. Išieškojimo veiksmai pradėti ir vykdomoji bylą užvesta dar 2022 m. balandžio 22 d. patvarkymu priėmus vykdomąjį dokumentą vykdyti, o taikos sutartis patvirtinta tik 2024 m. rugsėjo 30 d. nutartimi, kas akivaizdžiai nesutampa laiko atžvilgiu ir rodo, kad antstolis vykdymo veiksmus pradėjo dar iki taikos sutarties sudarymo.
20. Vertinant laikotarpį nuo vykdomosios bylos pradžios momento iki 2024 m. spalio mėn. (kai skolininkas įvykdė taikos sutarties sąlygas) akivaizdu, kad buvo atliekami vykdomosios bylos administravimo veiksmai (siunčiami raginimai ir atliekami kiti antstolio veiksmai). Pareiškėja nurodo, kad skolininkas antstoliui už vykdymą jau sumokėjo 108,41 Eur sumą 2024 m. liepos 4 d. mokėjimo pavedimu pagal antstolio 2024 m. vasario 5 d. pateiktą informaciją, ir daugiau jokių vykdymo išlaidų nereikalavo. Šiuo aspektu iš byloje esančių duomenų matyti, kad Vykdymo išlaidų paskaičiavimas priimtas dar 2022 m. balandžio 25 d. Nr. S-22-179-11217, todėl tikėtina, kad pareiškėjas (skolininkas) 2024 m. liepos 4 d. padengė nurodytas pradines vykdymo išlaidas. Ginčijamais patvarkymais paskaičiuotos vykdymo išlaidos susidarė jau pažengus vykdymo eigai, antstoliui atliekant įvairius vėlesnius vykdymo veiksmus.
21. Šiuo atveju aktualu įvertinti nebent laikotarpį, nuo civilinėje byloje Nr. e2-13649-1193/2024 sprendimo įvykdymo (2024 m. spalio 25 d.) iki ginčijamų patvarkymų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priėmimo (2025 m. liepos mėn.), t. y. ar antstolis šiuo laikotarpiu atliko vykdymo veiksmus, dėl kurių padidėjo vykdymo išlaidos. Tačiau įvertinus byloje pateiktus duomenis ir remiantis LITEKO duomenų visetu matyti, kad antstolis jokių veiksmų šiuo laikotarpiu neatliko, tą patvirtino ir pati pareiškėja bei teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, kas suponuoja išvadą, kad jokios papildomos ir /ar kitos perteklinės vykdymo išlaidos neatsirado, o ginčijamais patvarkymais nustatytas vykdymo išlaidų dydis nebūtų pakitęs (padidėjęs), jei antstolis vykdomąją bylą būtų nutraukęs anksčiau (po taikos sutarties patvirtinimo).
22. Apeliantas kaip dar vieną argumentą nurodo tai, kad išieškotojui Vilniaus universitetui antstolis pervedė administravimo išlaidas – 99,27 Eur vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), jų atlyginimą numatydamas iš skolininko, nors Vilniaus universitetas sutiko, jog šios išlaidos būtų grąžintos skolininkui (t. y. Vilniaus universitetas šias išlaidas prisiima sau). Tačiau šiuo aspektu tai, kad antstolis vis tiek nurodytas lėšas nutarė išieškoti iš skolininko, neatsižvelgiant į Vilniaus universiteto poziciją šiuo klausimu, nesuponuoja išvados, kad antstolis atliko neteisėtus veiksmus. Priešingai, CPK 611 straipsnyje reglamentuota vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko tvarka. Jame įtvirtintas esminis principas, kad įvykdžius sprendimą, vykdymo išlaidos išieškomos iš skolininko. CPK 611 straipsnyje nustatyta vykdymo išlaidų išieškojimo tvarka imperatyvi. Šiame straipsnyje nustatyta vykdymo išlaidų išieškojimo procedūra antstoliui privaloma visais atvejais. Vykdymo išlaidų atlyginimo išieškojimas kitaip, nei nustatyta CPK 611 straipsnyje, reikštų neteisėtus veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-173/2008; Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso mokslinis praktinis komentaras, VI dalis. Vykdymo procesas, 2023, p. 153).
23. Šiuo aspektu antstolis atlikęs vykdymo išlaidų išieškojimo veiksmus, kaip tai numatyta CPK 611 straipsnyje, ir įvertinęs Vilniaus universiteto poziciją dėl 99,27 Eur sumos, 2025 m. liepos 14 d. patvarkyme Nr. S-25-179 nurodė, jog – jei išieškotojas neturi jokių pretenzijų dėl antstolės pervestų administravimų išlaidų 99,27 Eur sumoje, gali minėtas lėšas grąžinti skolininkui, t. y. antstolis leido suprasti, kad jis, veikdamas teisės aktų pagrindu, tokios teisės neturi, tačiau šią iniciatyvą gali įgyvendinti pats išieškotojas.
24. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
25. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, netenkindamas pareiškėjo (skolininko) skundo dėl antstolio veiksmų, tinkamai aiškino ir taikė procesines ir materialinės teisės normas, ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją apeliantės atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 28 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardus ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338–339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.