Vilniaus apygardos teismo nutartis

2021-04-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-121-932/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-04-29
Bylos Nr.
1S-121-932/2021
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Julita Dabulskytė-Raizgienė
Nuteistasis
A. I.
Advokatai
Olegas Šibkovas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-121-932/2021Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.2; 2.5.19 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. balandžio 29 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. I. gynėjo advokato Olego Šibkovo skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 29 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo gynėjo skundas dėl Vilniaus pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisijos) 2021 m. vasario 23 d. nutarimo Nr. 59-29, kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu A. I. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 24 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 9 (devyneriems) metams; pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 6 (šešeriems) metams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis 5 dalies 1 punktu, šios bausmės subendrintos ir A. I. paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė 9 (devyneriems) metams. Tuo pačiu nuosprendžiu A. I. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 9 (devyneriems) metams; pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį, jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 6 (šešeriems) metams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis 5 dalies 1 punktu, šios bausmės subendrintos ir A. I. paskirta laisvės atėmimo bausmė 9 (devyneriems) metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir A. I. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 11 (vienuolikai) metų, nustatant bausmę atliekant pataisos namuose.

2. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. sausio 25 d. nuosprendžiu pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 4 d. nuosprendį, o būtent: pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį paskyrė laisvės atėmimo bausmę 10 (dešimčiai) metų; pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį paskyrė laisvės atėmimo bausmę 11 (vienuolikai) metų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, šiuo teismo nuosprendžiu A. I. paskirta bausmė pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį (dėl neteisėto disponavimo labai dideliu narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių kiekiu) apėmimo būdu subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį (dėl narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių kontrabandos) paskirta bausme ir A. I. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 10 (dešimčiai) metų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, šiuo teismo nuosprendžiu A. I. paskirta bausmė pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį (dėl neteisėto disponavimo labai dideliu narkotinės medžiagos – hašišo kiekiu) apėmimo būdu subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį (dėl narkotinės medžiagos – hašišo kontrabandos) paskirta bausme ir A. I. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 11 (vienuolikai) metų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šiuo teismo nuosprendžiu A. I. paskirtos subendrintos bausmės subendrintos, taikant dalinį bausmių sudėjimo būdą, ir A. I. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 12 (dvylikai) metų

3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 28 d. nutartimi nuteistojo A. I. kasacinis skundas buvo atmestas.

4. Vilniaus pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2021 m. vasario 23 d. nutarimu Nr. 59-23 nutarta netaikyti nuteistajam A. I. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

5. Nesutikdamas su Komisijos nutarimu, nuteistojo A. I. gynėjas advokatas O. Šibkovas pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui, tačiau šio teismo 2021 m. kovo 25 d. nutartimi skundas buvo atmestas.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui teisiniai argumentai ir prašymai

6. Nuteistojo A. I. gynėjas advokatas O. Šibkovas skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 25 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą – taikyti nuteistajam A. I. lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra.

6.1. Pirmiausia gynėjas pažymi, kad nagrinėjamu atveju yra visi formalieji pagrindai taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nuteistasis jau yra atlikęs daugiau nei du trečdalius jam paskirtos bausmės, pastarasis sutinka su intensyvios priežiūros taikymu, laiku pateikė prašymą taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

6.2. Toliau skunde pasisakoma dėl nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos. Skunde teigiama, kad teismas netinkamai įvertino nuteistojo pažangą mažinant šią riziką, atkartojo Komisijos vertinimą, nepagrįstai sureikšmino nuteistąjį neigiamai apibūdinančias aplinkybes ir nepakankamai vertino teigiamai charakterizuojančius duomenis (teigiamai apibūdinančios aplinkybės nors ir buvo paminėtos skundžiamoje nutartyje, tačiau teismas jų deramai neįvertino). Teismas nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos sumažėjimo dviem balais nepagrįstai nevertino kaip akivaizdžios pažangos. Be to, pasak gynėjo, apie pastangas mažinant nusikalstamo elgesio riziką spręstina ne tik atsižvelgiant į vertinimo metu nustatytus balus, bet ir įvertinus individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir jų įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose (programos pavadinimą, tikslą, trukmę, nuteistojo dalyvavimo elgesio pataisos programos aktyvumą), šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai. Asmens byloje esantys duomenys rodo, kad nuteistasis intensyviai vykdo individualiame plane numatytas priemones, yra tinkamai įvertinęs savo nusikalstamo elgesio pasekmes ir padaręs reikiamas išvadas, o, būtent, būdamas įkalinimo įstaigoje dalyvavo įvairiose prevencinėse programose ir užsiėmimuose (programos ir užsiėmimai detaliai išvardijami skunde). Taip pat nebuvo atsižvelgta į tai, kad dėl karantino nuteistasis neteko galimybės dalyvauti intervencinės ir prevencinės socialinės reabilitacijos programose, nes jos paprasčiausiai nebuvo vykdomos.

6.3. Skunde tvirtinama, kad aplinkybių visuma rodo, jog nuteistasis A. I. atitinka visas sąlygas ir gali būti paleidžiamas lygtinai. Jis nėra pavojingas visuomenei, per bausmės laikotarpį baustas tik 6 kartus (galiojančių nuobaudų neturi), skatintas taip pat 6 kartus. Anksčiau neteistas, gailisi dėl padarytų nusikaltimų. Bausmės atlikimo metu mokėsi, įgijo specialybę, vykdė individualiame reabilitacijos plane numatytas priemones.

6.4. Gynėjas, vertindamas Komisijos nutarimą bei skundžiamą teismo nutartį, nurodo, jog iš esmės vienintelė aplinkybė, kurią neigiamai vertino tiek Komisija, tiek teismas, yra nuteistojo atsisakymas dirbti. Priimtuose sprendimuose akcentuojama, kad nors pastarasis ir atliko neatlygintinį darbą, tačiau nesutiko atlikti valymo darbus. Be to, teismas pažymėjo, kad A. I. tokius darbus atliko tik po to, kai Komisija rekomendavo išdirbti tam tikrą skaičių nemokamų darbų, kas įvertinta, kad nuteistasis dirbo tik dėl to, kad siekė greičiau išeitį į laisvę. Skunde pabrėžiama, kad nuteistojo noras išeiti kuo greičiau į laisvę yra pilnai suprantamas. Kita vertus, nuteistasis įgyvendino jam pateiktą Komisijos rekomendaciją, o tai turi būti vertinama teigiamai. Nesutinkama ir su teiginiais dėl atsisakymo dirbti valymo ir tvarkymo darbus. Pats nuteistasis yra tvarkingas, tačiau žino, kas vyksta bendro naudojimo patalpose, dėl ko ir atsisakė jas tvarkyti. Be to, nuteistasis turi turėti teisę pasirinkti darbą, dirbti pagal savo turimus gebėjimus ir kompetencijas. Pabrėžiama, kad teismo teiginiai, jog nemokami darbai atlikti tik tris kartus, rodo teismo neigiamą nusistatymą bei nesupratimą, kad galimybės atlikti nemokamus darbus pataisos įstaigoje yra ribotos.

6.5. Pasisakant dėl kitų anksčiau Komisijos pateiktų rekomendacijų, skunde nurodoma, jog nors ir vėlai, bet nuteistasis vis tik kreipėsi į psichologą ir Komisijos rekomendaciją įvykdė. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad dalyvauti įvairiose programose kliudė pataisos įstaigos žmogiškųjų išteklių stoka, pandemija.

6.6. Skunde laikomasi pozicijos esant pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis A. I. daugiau nebenusikals. Pažymima, kad pastarasis iš (duomenys neskelbtini) mirusios motinos paveldėjo nekilnojamąjį turtą, jį pardavęs įgijo santaupų. Būdamas laisvėje ketina pradėti verstis individualia veikla, susijusia su statybomis ir vidaus apdailos darbais. Taip pat nurodoma, kad nuteistasis neturi problemų, susijusių su alkoholio, narkotikų vartojimu, neturi skolų. Atkreipiamas dėmesys į nuteistojo sveikatos problemas ir pabrėžiama, kad daugiau galimybių pasirūpinti sveikata nuteistasis turėtų laisvėje.

6.7. Galiausiai skunde atkreipiamas dėmesys, kad dėl priimto Komisijos nutarimo buvo pareikšta ir atskiroji nuomonė.

7. Atsiliepimas į skundą negautas.

III. Aukštesniojo teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai

Skundas atmetamas.

8. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą (išskyrus to paties straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus) nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, yra atlikę du trečdalius paskirtos bausmės ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, svarstomas nuteistojo prašymas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvada, vertinamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, jam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės bei jų įvykdymo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizika ir kitos aplinkybės (BVK 164 straipsnio 2 dalis). Teismas pabrėžia, kad atitikimas formalioms įstatyme numatytoms sąlygoms nėra savaiminis pagrindas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą. Sprendžiant taikyti ar netaikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, būtina įvertinti, ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir (ar) nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pabrėžtina, kad nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, teigiami asmenybės pokyčiai turi būti neabejotini, akivaizdūs ir leidžiantys daryti vienareikšmišką išvadą, jog nebėra būtinybės nuteistąjį laikyti izoliuotą nuo visuomenės.

9. Nagrinėjamu atveju nuteistasis A. I. atitinka formalius kriterijus, kuriems esant galima svarstyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos galimybę. Vis tik šiuo atveju esminė aplinkybė yra nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika. 2021 m. vasario 12 d. socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad šiuo metu A. I. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra 57 balai (iš jų – 20 statiniai, 37 – dinaminiai). Taigi šiuo metu jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, iš esmės net ne artima žemai. Pabrėžtina, jog ženkliai didesnę balų dalį sudaro dinaminiai veiksniai, tai yra tie, kuriuos nuteistasis savo tinkamu elgesiu gali keisti (mažinti). Be to, teismas laiko esant tikslinga aptarti, kaip ši rizika kito nuteistajam atliekant bausmę. Pirminio vertinimo, atlikto 2016 m. vasario 23 d. metu, rizika buvo įvertinta 49 balais, tačiau vėliau šis įvertinimas buvo patikslintas (priskaičiuoti per klaidą neapdoroti balai) ir nustatyti 53 balai (7 – statiniai, 46 – dinaminiai). 2020 m. vasario 13 d. atlikto vertinimo metu rizika padidėjo iki 59 balų (20 – statiniai, 39 – dinaminiai). 2020 m. rugpjūčio 8 d. atlikto vertinimo metu rizika išliko nepakitusi. 2021 m. vasario 9 d. atlikto vertinimo metu rizika sumažėjo iki 57 balų (20 – statiniai, 37 – dinaminiai). Iš aptartų duomenų matyti, kad lyginant su paskutiniuoju vertinimu, nuteistasis A. I. savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką nors šiek tiek ir sumažino, tačiau lyginant su pirminiu vertinimu (atsižvelgiant ir į vėliau atliktas pirminio vertinimo korekcijas) nėra pastebimas ženklus nusikalstamo elgesio rizikos sumažėjimas, priešingai, ši rizika netgi yra išaugusi. Taigi šiuo metu nuteistojo A. I. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nėra žema, atitinkamai negalima ir išvada, kad bausmės atlikimo metu buvo padaryta akivaizdi pažanga mažinant tokią riziką.

10. Toliau teismas atkreipia dėmesį į nuteistojo elgesį laikantis pataisos įstaigoje galiojančio režimo taisyklių. Atlikdamas bausmę nuteistasis buvo paskatintas 6 kartus, kas neabejotina, vertinama teigiamai. Kita vertus, yra nustatyta ir tai, kad nuteistasis taip pat 5 kartus buvo baustas drausmine tvarka (dar viena, paskutinioji, t. y. 2019 m. liepos 25 d. paskirta nuobauda neįsiteisėjusiu Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. gegužės 11 d. sprendimu buvo panaikinta, dėl ko nėra nevertinama). Nors visos nuobaudos šiuo metu yra nebegaliojančios, teismas jas vertina bendrame nuteistojo asmenybės ir jo elgesio kontekste. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad visos nuobaudos buvo paskirtos 2018-2019 m., kas rodo, jog net ir atlikus nemažą bausmės dalį nuteistojo elgesys nebuvo nukreiptas išimtinai pozityvia linkme. Be to, teismas įžvelgia ir tam tikrą sistemingumą, kadangi visos nuobaudos buvo paskirtos už panašaus pobūdžio nusižengimus – atsisakymą dirbti pataisos įstaigos pasiūlytą darbą, taip pat atsisakymą tvarkyti bendrojo naudojimo patalpas. Taigi visumoje nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu negali būti vertinamas išimtinai teigiamai.

11. Papildomai pasisakytina dėl aplinkybių, susijusių su atsisakymu dirbti, kam skunde skiriama pakankamai daug dėmesio. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio penktojoje dalyje nurodyta, jog priverčiamuoju darbu nelaikomas ir įstatymo reguliuojamas teismo nuteistųjų darbas. BVK 125 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis privalo dirbti, jeigu jam darbą siūlo pataisos įstaigos administracija. Pataisos įstaigos administracija privalo užtikrinti, kad nuteistieji būtų įtraukiami į darbą, atsižvelgiant į jų darbingumą ir, kiek galima, į turimą specialybę. Pagal to paties straipsnio 3 dalį nuteistiesiems darbą parenka pataisos įstaigos administracija, atsižvelgdama į laisvas pareigas ir darbo vietas. Taigi matyti, kad nors pataisos įstaiga ir turi atsižvelgti į nuteistojo turimą specialybę, nesant galimybių parinkti specialybę atitinkantį darbą, pataisos įstaiga gali siūlyti nuteistajam dirbti ir kitokį darbą. Be to, įstatymų leidėjas yra nustatęs nuteistiesiems imperatyvią pareigą dirbti. Tai reiškia, jog nuteistojo teisė atsisakyti dirbti pataisos įstaigos siūlomą darbą ar siūlomus atlikti nemokamus darbus yra ribota – nuteistasis privalo pateikti pateisinamas tokio savo elgesio priežastis, tokias kaip sveikatos būklė ir pan. Nagrinėjamu atveju atsisakydamas dirbti jam siūlomą darbą ar pavestus dirbti nemokamus darbus, nuteistasis arba apskritai nenurodydavo aiškios atsisakymo priežasties, arba savo poziciją nedirbti motyvuodavo menku atlygiu, žeminamu orumu. Tokios priežastys nelaikytinos pateisinamomis, dėl kurių nuteistasis galėtų atsisakyti dirbti jam siūlomą darbą ar pavestus atlikti nemokamus darbus.

12. Toliau teismas atkreipia dėmesį į socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymą, nuteistojo iniciatyvumą. Komisijai 2020 m. rugpjūčio 28 d. nutarimu Nr. 59-159 atsisakius taikyti lygtinį paleidimą, buvo nustatytos šios rekomendacijos: a) atlikti nemokamus darbus pataisos įstaigoje (nemažiau nei 3); b) dalyvauti intervencinėse socialinės reabilitacijos programose, nukreiptose į aktualių kriminogeninių poreikių valdymą (mąstymą ir elgesį bei nuostatas). Nuteistasis šias rekomendacijas įvykdė – 3 kartus pataisos įstaigoje atliko nemokamus darbus, dalyvavo „Kriminalinės subkultūros apraiškų laisvės atėmimo vietose prevencijos“ programoje, domino turnyre, kreipėsi į pataisos įstaigos psichologus (turimais duomenimis, dėl pastarųjų užimtumo jų vedamose konsultacijose dalyvauti dar nepradėjo). Vis tik sprendžiant klausimą, ar šiuo metu nuteistasis jau yra pasirengęs gyventi laisvėje, svarbus yra ne tik formalus Komisijos pateiktų rekomendacijų įvykdymas. Ypač reikšminga yra paties nuteistojo demonstruojama motyvacija, iniciatyvumas vykdant rekomendacijas. Nagrinėjamu atveju nuteistojo A. I. elgesys neleidžia spręsti apie nuteistojo nuoširdų norą pakeisti savo požiūrį į darbą pataisos įstaigoje. Galima sutikti, jog nuteistasis neturėjo pareigos atlikti daugiau nemokamų darbų nei buvo nurodyta Komisijos 2020 m. rugpjūčio 28 d. nutarime Nr. 59-159, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad struktūruotoje aplinkoje atliekant neatlygintinus darbus vis dar stebimos nepalankios nuostatos darbui pataisos įstaigoje tendencijos (kas konstatuota 2021 m. vasario 12 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. 57-29), nuteistasis turi rodyti didesnį suinteresuotumą mažinant šį kriminogeninį veiksnį (pastarasis veiksnys yra dinaminis, taigi, koreguotinas). Nors skunde yra nurodomos aplinkybės, dėl kurių nuteistasis negalėjo įvykdyti daugiau darbų nei jam buvo rekomenduota (pandemija, pataisos įstaigos žmogiškųjų išteklių trūkumas, ribotos galimybės atlikti nemokamus darbus), taip pat ir Komisijos nutarime atkreipiamas dėmesys į atitinkamas programas vedančių pataisos įstaigų specialistų trūkumą, vis tik, sprendžiant dėl nuteistojo galimybės dirbti neatlygintiną darbą, tikslinga pažymėti, kad pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, jog nuteistasis būtų kreipęsis į pataisos įstaigos administraciją dėl galimybės sudaryti sąlygas atlikti daugiau nemokamų darbų ir pataisos įstaiga dėl vienokių ar kitokių priežasčių būtų atsisakiusi tenkinti tokį nuteistojo prašymą. Teismo vertinimu, ateityje svarstant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą ir tikintis palankaus sprendimo, nuteistasis turėtų demonstruoti didesnę asmeninę motyvaciją vykdant jam nustatytas rekomendacijas.

13. Skunde yra akcentuojama, kad nuteistasis neturi problemų dėl alkoholio, narkotinių medžiagų vartojimo, laisvėje turėtų gyvenamąją vietą, darbą (yra pateiktas galiojantis sutikimas įdarbinti), atlikdamas bausmę mokėsi. Teismas šias aplinkybes, suprantama, vertina teigiamai, vis tik dėl jų reikšmės spręstina ne atsietai, o visumoje kartu su kitomis lygtiniam paleidimui aktualiomis aplinkybėmis, jų nepakanka tam, kad nuteistajam būtų taikomas lygtinis paleidimas.

14. Gynėjas skunde akcentuoja, kad nuteistasis turi sveikatos problemų (diagnozuota antro laipsnio pirminė arterinė hipertenzija), užsimenama neva pataisos įstaigoje nėra tinkamų sąlygų gydytis, atlikti būtinus tyrimus. Atsižvelgiant į išsakytus teiginius, pirmiausia pažymėtina, kad pirminio lygio ambulatorinę arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų asmens sveikatos priežiūrą užtikrina laisvės atėmimo vietų ligoninė arba pataisos įstaigų asmens sveikatos priežiūros padaliniai. Pirminio lygio ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos pataisos įstaigų patalpose. Kai laisvės atėmimo vietų ligoninė arba pataisos įstaigų asmens sveikatos priežiūros padaliniai dėl objektyvių priežasčių negali užtikrinti pirminio lygio ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems, šių paslaugų teikimą pataisos įstaigų patalpose pagal sudarytas sutartis užtikrina savivaldybės, kurios teritorijoje veikia pataisos įstaiga, pirminio lygio ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikianti asmens sveikatos priežiūros įstaiga. Sprendimą dėl konkrečios pirminio lygio ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios savivaldybės asmens sveikatos priežiūros įstaigos, kuri užtikrins asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems, paskyrimo priima savivaldybės, kurios teritorijoje veikia pataisos įstaiga, taryba. Antrinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurios neteikiamos laisvės atėmimo vietų ligoninėje, ir tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugos arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems teikiamos arčiausiai esančiose ir atitinkamas paslaugas galinčiose suteikti valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigose (BVK 174 straipsnis). Šiame kontekste pažymėtina, jog byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad A. I. yra būtinos išskirtinės gydymo sąlygos, kurių negalėtų užtikrinti minėtos sveikatos priežiūros įstaigos. Taip pat nėra duomenų, kad dėl sveikatos būklės pastarasis negalėtų toliau atlikti jam skirtą likusią laisvės atėmimo bausmę.

15. Išvadoms dėl negalimumo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą neturi įtakos gynėjo akcentuota aplinkybė, kad dėl Komisijos nutarimo yra ir atskiroji nuomonė, jog nuteistajam turėtų būti taikomas lygtinis paleidimas. Ši gynėjo nurodoma aplinkybė nors ir yra teisinga, tačiau pati savaime neturi didesnės reikšmės svarstomam klausimui. Iš narių balsų pasiskirstymo (keturi prieš lygtinį paleidimą, vienas – už) matyti, kad Komisijos nutarimas priimtas aiškia balsų persvara. Kita vertus, kaip ne kartą išaiškinta teismų praktikoje, į Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuomonę gali būti atsižvelgiama, tačiau tai nėra besąlyginis pagrindas priimti nuteistajam palankų sprendimą (pavyzdžiui, Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gruodžio 17 d. nutartis Nr. 1S-932-810/2018). Taigi sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo klausimą galima atsižvelgti į Komisijos nuomonę, tačiau jai neturi būti suteikiamas prioritetas prieš kitas nurodytam klausimui reikšmingas aplinkybes. Taigi galimi atvejai, kai Komisijai vieningai nusprendus taikyti lygtinį paleidimą, teismas gali priimti priešingą sprendimą (praktikoje tokie atvejai nėra reti). Nagrinėjamu atveju bendra Komisijos pozicija, tai yra balsų dauguma priimtas nutarimas netaikyti nuteistajam A. I. lygtinio paleidimo, buvo patvirtintas kaip teisėtas ir pagrįstas, žemesnysis teismas, išnagrinėjęs nuteistojo gynėjo skundą, skundžiama nutartimi jį atmetė. Aukštesnysis teismas taip pat nenustatė pagrindų, paneigiančių 2021 m. kovo 25 d. nutarties išvadas, kad šiuo metu nuteistajam A. I. dar nėra galimybės taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

16. Taigi, įvertinęs visas anksčiau išdėstytas aplinkybes, apygardos teismas sprendžia, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 25 d. nutartis, kuria netenkintas nuteistojo gynėjo advokato skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2021 m. vasario 23 d. nutarimo Nr. 59-29, yra pagrįsta ir teisėta, naikinti ją nuteistojo gynėjo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Tuo pačiu aukštesnysis teismas pabrėžia, kad nuteistasis, siekdamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, privalo savo nuosekliu elgesiu įrodyti, jog pozityvūs pokyčiai yra ilgalaikiai ir nuolatiniai, jie tęsis lygtinio paleidimo metu ir jam pasibaigus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. I. gynėjo advokato Olego Šibkovo skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 25 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė