- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-22
- Bylos Nr.
- e2A-658-265/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albina Pupeikienė, Alvydas Žerlauskas, Danutė Žvinklytė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Vakarų mediena TORSO“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „S.K.S.“
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albinos Pupeikienės, Alvydo Žerlausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Žvinklytės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vakarų mediena TORSO“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. sausio 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „S.K.S.“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vakarų mediena TORSO“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iš atsakovės priteisti 25 850,47 Eur skolą, 819,39 Eur palūkanų, šešių procentų dydžio metines palūkanas nuo ieškinio padavimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė ir atsakovė žodžiu susitarė dėl durų staktų apklijavimo popieriumi paslaugos. Rašytinė rangos sutartis dėl medinių durų staktų ruošinių apklijavimo popieriumi darbų tarp šalių nebuvo sudaryta, techniniai parametrai ir charakteristikos taip pat nebuvo suderinti. Ieškovė įdiegė staktų ruošinių apklijavimo įrangą, tardamasi su atsakove ir jo atstovams aktyviai dalyvaujant parenkant tiek klijus, tiek popierių, bandymų būdu buvo atsirinkti popierius ir klijai. Atsakovė išbandė apklijuotus ruošinius savo gamyboje, patikrino jų tinkamumą dažymui ir kitiems atsakovės naudojamiems gamybiniams procesams. Tik po to, kai atsakovė patvirtino, kad pasirinkti klijai ir popierius tinka, buvo pradėta gamyba. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „S.K.S.“ atsakovės UAB „Vakarų mediena TORSO“ užsakymu atliko durų staktų ruošinių apklijavimo popieriumi darbus, apklijuotus staktų ruošinius perdavė atsakovui ir pateikė apmokėti PVM sąskaitas faktūras, tačiau atsakovė per jose nurodytą 30 dienų terminą atsakovė nesumokėjo. Ieškovės teigimu, vengimą sumokėti už atliktus darbus atsakovė teisino neva dideliu brokuotų detalių kiekiu. Ieškovė neneigė, kad broko atvejų pasitaikydavo ir anksčiau, bet tai sąlygojo didelės atsakovės užsakymu atliekamų darbų apimtys. Ieškovė taip pat nurodė, kad tarp šalių buvo susiklosčiusi praktika, kad paaiškėjus broko faktui šalys atlikdavo apklijuotų ruošinių apžiūrą, aiškindavosi, dėl kokių priežasčių ruošiniai nekokybiški – netinkamos kokybės atsakovės pateikti ruošiniai (pvz., neatitinka matmenys, ruošiniai šakoti, deformuoti ir pan.) ar kokybės reikalavimų netenkina ieškovės atlikti darbai. Po tokių tyrimų, šalims susitarus, dėl kokios dalies netinkamos kokybės ruošinių atsakomybę turi prisiimti ieškovė, ši atsakovei išrašydavo kreditines sąskaitas. Šiuo atveju ieškovė taip pat siekė, jog šalys kartu atliktų tyrimą galimai broko priežasčiai ir brokuotų detalių kiekiui nustatyti, tačiau atsakovė bendradarbiauti su ieškove vengė, reiškė ieškovei pretenzijas, kurių pagrįstumu ieškovei įsitikinti galimybių nesudarė. Siekdamas išsiaiškinti atsakovės pretenzijų pagrįstumą bei tikslų brokuotų detalių kiekį, ieškovės komercijos direktorius kartu su antstole 2018 m. liepos 31 d. nuvyko į angarą, kuriame atsakovė vykdo savo veiklą, jame dalyvaujant atsakovės atstovui buvo suskaičiuoti staktų ruošiniai, kuriuos atsakovės atstovas įvardijo kaip brokuotus. Antstolė nustatė, kad angare iš viso yra ne daugiau kaip 1 866 vnt. staktų ruošinių, kuriuos dėl vienų ar kitų priežasčių atsakovė laiko netinkamais. Dėl to, kad ne visų antstolės suskaičiuotų ruošinių kokybė reikalavimų neatitiko dėl ieškovės atliktų darbų trūkumų, ieškovės darbuotojai dar kartą nuvyko į atsakovės patalpas ir kartu su atsakovės atstovais atliko apžiūrą, kurios metu ieškovės atstovai suskaičiavo ruošinių, galbūt neatitinkančių ieškovės atliktų darbų, kiekį, ir dėl šių ruošinių 2018 m. rugsėjo 21 d. išrašė kreditinę sąskaitą 884,75 Eur sumai. Ieškovė, išnaudojusi visas galimybes susitarti su atsakove, kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 25 850,47 Eur skolą, taip pat atsakovė, praleidusi terminą įvykdyti piniginę prievolę, ieškovės įsitikinimu, privalo mokėti ieškovei šešių procentų metines palūkanas, kurios 2019 m. sausio 3 d. yra 819,39 Eur, ir šešių procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė atsakovei 2015 metais pasiūlė naują paslaugą – durų staktų apklijavimą popieriumi. 2016 metų antroje pusėje ieškovė, atlikusi daug bandymų, patvirtino, kad paslauga yra techniškai visiškai įvykdoma reikalingai kokybei pasiekti, klijuojant popierių ant medinių staktų paviršių. Atsakovė nusprendė išbandyti didesnę staktų partiją, kad įsitikintų tokios produkcijos tinkamumu serijinei gamybai, kuri buvo užsakyta 2016 metų antroje pusėje. Atsakovė paslaugą suteikė 2016 m. birželio 26 d. Beveik visa pirmoji partija buvo išbrokuota, o ieškovė su broku sutiko ir išrašė kreditinę sąskaitą. Nors pirmos partijos rezultatai buvo nuviliantys, ieškovė garantavo, kad pakeisdami savo gamybos principą, valdymą, parinkdami kitą klijų ir popieriaus markę, klijavimo staklių greičio sureguliavimą ir įdiegdami detalių rūšiavimo operaciją prieš klijavimo darbus, dabar jau darbus galės vykdyti kokybiškai. Atsakovė informavo ieškovę apie reikalingus pakeitimus ir 2016 m. rugsėjo 14 d. bei 2017 m. balandžio 4 d., pasitikėdama ieškove, užsakė dar dvi dideles partijas. Šios partijos buvo pakankamai kokybiškos, todėl atsakovė nusprendė bendradarbiauti toliau. Atsakovė pažymėjo, kad 2018 metų vasarą prasidėjo masiški ieškovės atliekamų darbų brokai, t. y. durų staktų apklijavimas buvo atliktas nekokybiškai ir atsiklijuodavo, todėl atsakovė nedelsiant ėmėsi tvarkyti brokuotų prekių apskaitą ir rūšiuoti durų staktas į tris kokybės rūšis: B1: Nepataisomas SKS brokas, gamybos ruošiniai; B2: Nepataisomas SKS brokas, detalės; B3: SKS remontuotinas brokas, kurį sutvarkyti galima su papildomomis gamybos sąnaudomis. Nepaisant didelio kiekio broko ir patiriamų nuostolių atsakovė aktyviai stengėsi bendradarbiauti su ieškove, informuoti apie broką, o 2018 m. rugpjūčio 13 d. ir 2018 m. rugpjūčio 17 d. elektroninėmis ryšių priemonėmis išsiuntė ieškovės vadovui surašytą brokuotų gaminių kiekį 2018 m. rugpjūčio 13 d. ir siūlė paskirti susitikimą brokuotoms prekėms apžiūrėti. Dėl netinkamai ieškovės atliktų darbų atsakovės pirkėjai pradėjo masiškai brokuoti staktas ir jas su kitais atsakovės gaminiais grąžinti, todėl atsakovės staktų ruošinių apklijavimo darbų pirkimą nedelsiant sustabdė. Likusias tiek gamybines detales, paruoštas ieškovės darbams, tiek turimas staktas su ieškovės jau padarytais darbais atsakovė nusprendė išimti iš gamybos nepriklausomai nuo vizualiai matomos kokybės. Apie gamybos nutraukimą ir utilizacijos poreikį ir tvarką ieškovės atstovai buvo informuoti, kadangi tai buvo būtina išsaugant reikalingas gamybines erdves normaliai gamybos eigai. Atsakovė pažymėjo, kad ji patyrė didelę žalą dėl ieškovės netinkamai atliktų darbų. Atsakovės, kaip paslaugų teikėjos, vardas ir garbė nukentėjo dėl netinkamos produkcijos, taip pat atsakovė turėjo utilizuoti didelį kiekį durų staktų, mokėti atlyginimus darbuotojams, atlyginti žalą pirkėjams, tačiau vis tiek siekė taikiu būdu išspręsti susiklosčiusią situaciją su ieškove.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. sausio 31 d. sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė ieškovei iš atsakovės 25 850,47 Eur skolą, 819,39 Eur palūkanų, šešių procentų dydžio metines palūkanas už 26 669,86 Eur priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. sausio 8 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 5 550,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.
4. Nustatė, kad tarp šalių nebuvo sudarytos rašytinės formos sutarties dėl ieškovės atsakovei atliekamų darbų. Iš byloje esančių įrodymų padarė išvadą, kad šalys savo faktiniais veiksmais sukūrė rangos teisinius santykius. Taip pat nustatė, jog ieškovė už šalių suderintą kainą atliko durų staktų ruošinių apklijavimo popieriumi darbus, o jų rezultatą perdavė atsakovei. Šiuo pagrindu ieškovė išrašė, o atsakovė priėmė PVM sąskaitas faktūras bendrai 25 850,47 Eur sumai, kurių atsakovė iki šiol nėra apmokėjusi.
5. Nurodė, jog šalys neginčijo, kad pagal tarp šalių susiklosčiusią praktiką paaiškėjus defektų faktui, šalys atlikdavo apklijuotų durų staktų ruošinių apžiūrą, aiškindavosi, dėl kokių priežasčių ruošiniai nekokybiški, o paaiškėjus faktui, kad dėl nekokybiškai atliktų darbų yra atsakinga ieškovė, ji už nekokybiškai atliktus darbus sumokėti nereikalavo ir paprastai atsakovei išrašydavo kreditines sąskaitas.
6. Pažymėjo, kad atsakovė bylos nagrinėjimo metu ne kartą teikė prašymus skirti byloje ekspertizę ir pateikti ekspertui klausimus, susijusius su atsakovės gaminamų galutinių gaminių kokybe bei tinkamumu naudoti buityje normaliomis sąlygomis, kurie teismo nutartimis buvo atmesti. Pažymėjo, kad 2019 m. gruodžio 9 d. teismas nutartyje dėl atsakovės prašymo skirti ekspertizę nurodė, kad ieškovės atliktų darbų ir perduotų atsakovei darbų kokybės patikrinti nėra galimybės, tokios galimybės neturės ir ekspertas, nes ginčo partijos ruošinių, kurie galėtų būti pateikti ekspertizei, neišliko, nes, kaip pripažino ir atsakovė, ji visus ruošinius, kurie buvo apklijuoti ir atsakovei perduoti pagal PVM sąskaitas faktūras, dėl kurių neapmokėjimo ir kyla šalių ginčas, utilizavo.
7. Teismo vertinimu, atsakovė, utilizavusi ginčo objektu esančius ieškovės apklijuotus durų staktų ruošinius po to, kai ieškovė pateikė jai apmokėti PVM sąskaitas faktūras, prisiėmė riziką ir užkirto kelią nustatyti tikslią jos nurodomų ieškovės atliktų darbų defektų priežastį ir įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo atsikirtimus į ieškinį. Todėl teismas, spręsdamas klausimą dėl ieškovės atliktų darbų kokybės, vadovavosi šalių paaiškinimais bei jų argumentais, taip pat ir į bylą šalių pateiktais rašytiniais įrodymais.
8. Pažymėjo, kad atsakovė iki 2018 m. birželio mėn. visas PVM sąskaitas faktūras apmokėjo ir su ieškove atsiskaitė, pretenzijų dėl pirmiau atliktų darbų ieškovei iki ieškinio padavimo teismui nereiškė, priešingai, atsakovės atstovai patvirtino, kad jos ir ieškovės bendradarbiavimas iki 2018 m. vyko sklandžiai ir iki 2018 m. birželio 26 d. ieškovės padarytos trisdešimt keturios partijos (apklijuotų popieriumi durų staktų ruošinių) daugiau ar mažiau tenkino atsakovę. Teismas atkreipė dėmesį kad atsakovė, teigdama, kad masiški ieškovės atliekamų darbų defektai (brokai) prasidėjo 2018 metų vasarą, tai patvirtinančių įrodymų nepateikė.
9. Pažymėjo, jog tarp šalių ginčo, kad dėl ieškovės kaltės pasitaikydavo netinkamai apklijuotų ruošinių, nėra, šias aplinkybes patvirtino ir ieškovės atstovai teismo posėdžio metu, tačiau nekokybiškai apklijuoti ruošiniai, pagal byloje ieškovės pateiktus duomenis, sudarė apie 2–3 procentus nuo viso atsakovei perduoto apklijuotų ruošinių kiekio. Iš byloje esančių įrodymų nustatė, kad ieškovės nustatyti nekokybiški ruošiniai 2017 metais sudarė 2,15 procento nuo viso apklijuotų gaminių kiekio, 2018 metais – 2,976 proc.
10. Teismo vertinimu, nėra pagrindo nesutikti su ieškovės atstovų argumentais, jog atsižvelgiant į naudojamų ruošinių, medžiagų bei gamybos proceso specifiką, mastą, toks kokybės reikalavimų neatitinkančių darbų kiekis (procentais) yra santykinai nedidelis. Taip pat pažymėjo, kad atsakovė ne tik neginčijo ieškovės pateiktų skaičiavimų dėl galimo nekokybiškai atliktų darbų skaičiaus (procentine išraiška), bet ir pats atsakovės akcininkas liudytojas S. P. teismo posėdžio metu patvirtino, kad atsakovė, žinodama gamybos proceso ypatumus, buvo sutikusi, kad ieškovės nekokybiškai apklijuotų ruošinių gali būti apie penkis procentus. Taigi, teismo nuomone, šios aplinkybės leidžia manyti, kad ieškovė aptariamu laikotarpiu neviršijo šalių susitarto leidžiamo nekokybiškai apklijuotų ruošinių skaičiaus.
11. Iš byloje esančios ieškovės pateiktos 2019 m. rugsėjo 21 d. kreditinės sąskaitos nustatė, kad ieškovė pripažino kaip defektuotus 266 vienetus ruošinių, kurių plotis 92 mm, 324 vienetus ruošinių, kurių plotis 100 mm, ir 150 vienetų ruošinių, kurių plotis 130 mm ir už juos sumokėti atsakovei reikalavimo nereiškia. Sutiko su ieškovės atstovų argumentu, kad šie kiekiai visiškai sutampa su ruošinių kiekiais, nurodytais 2018 m. rugsėjo 21 d. atsakovės pateiktame įsakyme „Dėl netinkamų gamybai staktų detalių, ruošinių utilizacijos“, kuriuo, be kita ko, atsakovė grindžia savo teiginius dėl ypatingai didelio brokuotų staktų kiekio buvimo fakto.
12. Teismas taip pat atmetė atsakovės argumentus dėl netinkamų medžiagų (popieriaus bei klijų) panaudojimo, nes jie pagrįsti tik prielaidomis. Visų pirma, šiuos atsakovės argumentus paneigia ieškovės pateikti įrodymai – klijų „Technomelt PW 207“ techninė informacija, iš kurios matyti, kad šie klijai yra tinkami natūralios medienos apklijavimui popierinėmis plėvelėmis, ir popieriaus gamintojo atsakymas ieškovei dėl impregnuoto popieriaus „Kaefoflex“ naudojimo galimybių, patvirtinantis, kad šie impregnuoto popieriaus tipai dėl jo lankstumo yra naudojami durų pramonėje, ypač rėmų gamyboje. Antra, abiejų šalių atstovai teismo posėdyje patvirtino, kad šalių bendradarbiavimo procese, ieškant geriausio sprendimo, šalys derybų būdu susitarė dėl būtent tokių medžiagų, kurias ir naudojo ieškovė, panaudojimo. Byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovė gamybos procese būtų naudojusi kitokias, blogesnės kokybės nei šalių sutarimu nuspręstas naudoti medžiagas. Taip pat nurodė, kad byloje nėra jokių įrodymų, jog atsakovė iki ieškinio pateikimo dienos ieškovei būtų reiškusi kokias nors pretenzijas ar kėlusi reikalavimus dėl gamyboje netinkamų medžiagų panaudojimo.
13. Teismas taip pat atmetė atsakovės argumentus, kad ieškovės nekokybiškai atliktus darbus galbūt sąlygojo tinkamos kontrolės mechanizmo nebuvimas, atsparumo aplinkos poveikiui parametrų ir kitų techninių reikalavimų neatitikimas, ir pažymėjo, kad ieškovės atstovas teismo posėdyje nurodė, jog atsakovė niekada nebuvo pateikusi jai jokių techninių reikalavimų, atsparumo aplinkos poveikiui parametrų, kuriuos turėtų atitikti ieškovės atliekamų darbų – medienos ruošinių apklijavimo popieriumi rezultatas, o visą gamybos procesą prižiūrėjo atsakingi darbuotojai, šių aplinkybių nepaneigė ir atsakovė.
14. Teismas taip pat pažymėjo, kad per visą gamybos ir transportavimo procesą su ruošiniais ir galutiniais gaminiais (durų staktomis) buvo atliekama pakankamai daug veiksmų, kurių metu ne tik ruošiniai, bet ir galutiniai gaminiai buvo veikiami mechaniškai (džiovinami, pjaustomi, frezuojami, transportuojami), taip pat tikėtina, jog jiems įtakos turėjo ir kintantys drėgnumo bei temperatūros režimai, nors ieškovė atliko tik vieną veiksmą – durų staktų ruošinių, kuriuos pateikdavo atsakovė, apklijavimą popieriumi.
15. Teismas neatmetė ir tikimybės, kad gaminio kokybei įtakos turėjo ir pačios atsakovės tiekiami medžio ruošiniai, skirti durų staktoms gaminti. Pažymėjo, kad nors atsakovės atstovas A. Š. tai kategoriškai neigė, teigdamas, jog gamyboje buvo naudojami tik itin aukštos kokybės medžio ruošiniai, kuriuos įsigydavo iš patikimo pirkėjo Estijoje, tačiau atsakovės akcininkas liudytojas S. P. teismo posėdžio metu nurodė kiek kitokias aplinkybes, paaiškindamas, kad pasitaikydavo ir blogų medienos ruošinių, tokių buvo gal vienas ar du procentai, tačiau visus gautus ruošinius apžiūrėdavo atsakovės atsakingas darbuotojas ir tik vėliau jie buvo teikiami ieškovei juos apklijuoti. Teismo vertinimu tai, kad atsakovės teikiami ruošiniai ne visada buvo nepriekaištingos kokybės net ir po jų atsakovės atsakingo darbuotojo apžiūros, akivaizdžiai patvirtina byloje esantys šalių darbuotojų susirašinėjimas. Todėl, teismo nuomone, nėra pagrindo daryti išvadą, kad dėl atsakovės pirkėjams parduotų galutinių produktų (durų staktų) nekokybiškumo yra atsakinga būtent ieškovė.
16. Teismo vertinimu, taip pat nelaikytinos pagrindžiančiomis ieškovės veiksmų neteisėtumą, defektų pobūdį bei mastą atsakovės pačios sudarytos defektų (brokų) apskaitos, kaip ir jos pateiktos defektuotų gaminių fotonuotraukos. Tiek defektų ataskaitose, tiek ir fotonuotraukose užfiksuoti durų staktų defektai, kuriuos atsakovė konstatavo savarankiškai, visų pirma neįrodo, kad jos yra būtent iš tos ieškovės atliktų darbų partijos, už kurią atsakovė atsisako mokėti, be to, neįrodo, kad durų staktų brokas yra būtent ieškovės, kaip teigia atsakovė, netinkamai atliktų darbų (wrapp paslaugos, klijavimo popieriumi) pasekmė. Todėl teismas padarė išvadą, kad atsakovės pateiktos fotonuotraukos, defektuotų gaminių ataskaitos ir vien tas faktas, kad atsakovei klientai reiškia pretenzijas dėl galutinio produkto – durų staktų kokybės, savaime nepagrindžia ieškovės atliktų darbų trūkumų ir dėl to atsakovės patirtų nuostolių.
17. Taip pat nurodė, kad byloje nėra įrodymų, kad sutarties vykdymo metu atsakovė ieškovei būtų pateikusi informaciją ar kėlusi kokias nors išimtines ar specialias sąlygas, techniniams ar atsparumo aplinkos poveikiui parametrams keliamus reikalavimus, kuriuos turėtų atitikti ieškovės atliekamų darbų – medienos ruošinių apklijavimo popieriumi – rezultatas.
18. Konstatavo, jog šiuo nagrinėjamu atveju būtent atsakovė tinkamai nebendradarbiavo. Nustatė, kad atsakovė, gavusi 2018 m. gegužės bei birželio mėn. sąskaitas faktūras apmokėti, žodžiu pradėjo reikšti pretenzijas ieškovei dėl atliktų darbų kokybės, tačiau nesiėmė jokių priemonių organizuoti tyrimo (defektavimo), pasiūlant jame dalyvauti ieškovei, defektų priežastims bei jų kiekiui nustatyti. Priešingai, pati ieškovė 2018 m. liepos 31 d. inicijavo faktinių aplinkybių patikrinimą. Teismas taip pat pažymėjo, kad nors atsakovė po ieškovės inicijuoto faktinių aplinkybių patikrinimo elektroninėmis ryšių priemonėmis ieškovei siuntinėjo surašytą brokuotų gaminių kiekį ir siūlė paskirti susitikimą brokuotoms prekėms – pagamintoms durų staktoms apžiūrėti, tačiau, ieškovei neturint galimybės atvykti atsakovės pageidaujamu laiku, ieškovei nesuteikusi galimybės apžiūrėti nekokybiškai apklijuotų medžio ruošinių, už kurias atsisako mokėti, apskaičiuoti broko kiekio bei nustatyti jo pobūdžio, juos beveik visus utilizavo.
19. Taip pat nustatė, kad po nesėkmingo šalių mediacijos proceso ieškovė, vis dar siekdama išspręsti ginčą taikiu būdu, išsiaiškinti tikruosius broko kiekius bei pobūdį, dar kartą inicijavo faktinių aplinkybių konstatavimą, tačiau atsakovės vadovas nesutiko bendradarbiauti, įsileisti ieškovės atstovo bei antstolės į patalpas ir parodyti ieškovei, jos teigimu, vis dar išlikusių ir saugomų pas atsakovę brokuotų ruošinių. Teismo vertinimu, ši aplinkybė taip pat leidžia spręsti apie atsakovės bendradarbiavimo stoką, o kartu ir nenorą su ieškove konstruktyviai išsiaiškinti abiem šalims sutarties vykdymo metu iškilusius klausimus ir išspręsti kilusį ginčą.
20. Taigi teismas konstatavo, kad atsakovė nepateikė įrodymų, kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą, jog ieškovės atlikti ir atsakovei perduoti darbai buvo netinkamos kokybės ir dėl to atsakovė pagrįstai sustabdė visišką savo prievolės įvykdymą pagal PVM sąskaitas faktūras. Teismas taip pat nurodė, kad nustačius aplinkybę, jog ieškovė atliko darbus pagal atsakovės užduotį, padaryti darbai buvo perduoti atsakovei, atsakovė, teigianti patyrusi žalą ir ją patirianti iki šiol, nepareiškė šioje byloje priešieškinio ar ieškinio kitoje byloje ir nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų jos teiginius, kad gavo iš ieškovės didesnį kiekį nekokybiškai apklijuotų ruošinių, nei ieškovė yra pripažinusi, todėl jai kyla pareiga atsiskaityti su ieškove už atliktus darbus pagal jos pateiktas PVM sąskaitas faktūras.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
21. Atsakovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. sausio 31 d. sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Prašo pridėti naujus įrodymus: atnaujintą SKS-WRAPP kokybės pretenzijų suvestinę; 2019 m. lapkričio 28 d. Protrae DK pretenzijos (elektroninio laiško), jos dalinio vertimo į lietuvių kalbą ir fotonuotraukų su SKS gamybos-brokų apskaita kopijas; 2019 m. gruodžio 4 d. UAB „Fabrikas LT“ išankstinės sąskaitos faktūros, pretenzijos (elektroninio laiško), fotonuotraukų su SKS gamybos-brokų apskaita kopijas; 2019 m. gruodžio 10 d. Protrae DK pretenzijos (elektroninio laiško), jos dalinio vertimo į lietuvių kalbą ir fotonuotraukų kopijas. Prašo skirti teismo ekspertizę. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
21.1. Teismo procesiniai sprendimai – ekspertizės neskyrimas, vėliau ir tiesiogiai su byla susijusių įrodymų apie ieškovės darbų broką, kurie paaiškėjo jau bylos nagrinėjimo metu, nepridėjimas – leidžia daryti išvadą, kad teismas selektyviai rinko įrodymus ir vertino tik tuos įrodymus, kurie yra palankūs ieškovei.
21.2. Teismas pažeidė dispozityvumo, rungtyniškumo, lygiateisiškumo principus, nesivadovavo teisės normomis ir teismų praktika, kuri reglamentuoja įrodymų vertinimą ir rinkimą. Ieškovės generalinio direktoriaus V. K. dalyvavimas 2019 m. gruodžio 18 d. teismo posėdyje tarsi buvo pripažintas būtinu, tačiau vietoje jo atvyko komercijos direktorius D. S., kadangi generalinis direktorius V. K. yra išvykęs. Ieškovei neužtikrinus savo generalinio direktoriaus dalyvavimo teismas pakeitė savo poziciją ir nurodė, kad jau nebepageidauja šio asmens apklausti.
21.3. Teismas, konstatuodamas, kad atsakovė nepateikė įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog ieškovės atlikti ir atsakovei perduoti darbai buvo netinkamos kokybės ir dėl to atsakovė pagrįstai sustabdė visišką savo prievolės įvykdymą pagal PVM sąskaitas faktūras, ne tik nevykdė savo pareigos imtis priemonių, jog byla būtų tinkamai išnagrinėta, tačiau priešingai, trukdė atsakovei rinkti bei pateikti bylai reikšmingus įrodymus. Todėl šie įrodymai teikiami su apeliaciniu skundu.
21.4. Atsakovė ginčija viso ieškovės atlikto darbo kokybę per visą šalių bendradarbiavimo laikotarpį (ne tik dėl atlikto darbo pagal PVM sąskaitas faktūras, pagal kurias reikalaujama apmokėjimo) ir teikia įrodymus apie tai, kad ieškovės darbo defektai ir brokas paaiškėja praėjus ilgesniam laiko tarpui, o ne tik darbų perdavimo metu, tačiau teismas tokios atsakovės pozicijos nesuprato arba tikslingai nevertino.
21.5. Ieškovės atliktas darbas neatitinka net minimaliausių rinkoje tokios produkcijos paruošimui keliamų reikalavimų, ir, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010 pateiktais išaiškinimais, atsakovei nekyla pareiga sumokėti už tokį nekokybišką darbą, kurio rezultato atsakovė negali panaudoti.
21.6. Atsakovės įsitikinimu, visas ieškovės gamybos procesas buvo parinktas ir vykdomas netinkamai, kadangi jos atliktas medinių durų staktų apklijavimas popieriumi neatitinka kokybės reikalavimų ir po kurio laiko staktos atsilupa. Atsakovei buvo būtina teismui ir toliau teikti įrodymus apie naujai paaiškėjusius defektų ir broko faktus, kad teismas būtų įtikintas apie iš esmės netinkamą ieškovės atliktą darbą. Todėl teismo motyvas, kad analogiškus įrodymus atsakovė teikė jau praėjusio posėdžio metu ir kad byloje jų yra jau daugybė, todėl papildomų įrodymų nebereikia, yra nesuprantamas.
21.7. Teismas nesudarė galimybės atsakovei atlikti privačią, t. y. ne teismo, ekspertizę, todėl šioje byloje liko neišsiaiškinta esminė ginčo aplinkybė – dėl kokių priežasčių ir dėl kurios iš šalies kaltės nuo medinių durų staktų ruošinių atsilupa ieškovės priklijuotas popierius ir (arba) susidaro oro tarpas tarp medienos ir ieškovės užklijuoto popieriaus.
21.8. Teismo motyvai, susiję su priežastimis, dėl kurių įvyksta atsiklijavimas, grįsti tik prielaidomis. Tačiau prielaidomis grįstas sprendimas negali būti laikomas teisėtu.
21.9. Teismo abejonę dėl ieškovės atlikto darbo kokybės privalėjo sukelti ir pačios ieškovės atstovų pripažinimas apie neišvengiamą broką, tai yra kad jo būdavo, ir 2018 m. birželio 28 d. ieškovės darbuotojos R. T. elektroninis laiškas, kuriame išvardijami galimi staktų apvilkimo popieriumi brokai, būtent tokie, kokie realiai vėliau atsirado atsakovės pirkėjų sandėliuose.
21.10. Teismo motyvas, kuriuo iš esmės ir buvo atmestas prašymas dėl ekspertizės skyrimo, yra klaidingas ir neatitinkantis tikrovės, kadangi dar 2019 m. birželio 13 d. teismo posėdžio metu atsakovės atstovas A. Š. nurodė, jog yra pasilikęs ieškovės atlikto darbo pavyzdžių. Tokias pačias aplinkybes nurodė ir atsakovės akcininkas S. P.. Taip pat ieškovės atlikto darbo broko pavyzdžių yra atsakovės pirkėjų prekybos centruose ar net sumontuotų objektuose, todėl ekspertui šiuos pavyzdžius galėtų tiesiogiai iš užsienio valstybių nusiųsti nešališki tretieji asmenys.
21.11. Pažymėtina, kad beveik visos ieškovės paruoštos durų staktos turėjo nepriklijuoto ir (ar) netinkamai priklijuoto popieriaus problemą, kadangi popierius atsiklijuoja po tam tikro laiko, todėl produkcija jau yra brokuojama atsakovės pirkėjų nebe kaip detalė, o kaip visas galutinis gaminys.
21.12. Net ir pačios ieškovės pateikti įrodymai patvirtina, kad ji atliko nekokybišką ir brokuotą darbą, kuris ne tik neduodavo to, ko atsakovė tikėjosi iš ieškovės, tačiau vėliau dar ir sukėlė atsakovei papildomą žalą, susijusią su galutinės jos produkcijos atšaukimu.
Atsiliepimas
22. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, kuriuo prašo palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, o skundą atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašo netenkinti prašymų dėl naujų įrodymų pridėjimo ir ekspertizės skyrimo. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
22.1. Teismas pagristai konstatavo, kad naujų įrodymų priėmimas užvilkintų bylos nagrinėjimą, todėl jų nepriėmė.
22.2. Teismas nepripažino ieškovės generalinio direktoriaus V. K. dalyvavimo būtinu, todėl apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad ieškovės generalinio direktoriaus nedalyvavimas teismo posėdyje pažeidė atsakovės teises.
22.3. Teismas pagrįstai konstatavo, kad gamybos procesą pasirinko ne ieškovė, o abi šalys. Naudojamas medžiagas (popierių ir klijus) iš ieškovės pateiktų bandomųjų gaminių atrinko ir patvirtino pati atsakovė, ir šias aplinkybes teismas tinkamai nustatė, ištyrė ir įvertino. Tai, kad teismo pozicija neatitinka atsakovės įsitikinimų, nereiškia, kad teismas šias aplinkybes įvertino netinkamai.
22.4. Pažymėtina, kad nors atsakovė teigia, kad visi ieškovės atlikti darbai nekokybiški, kad atsakovei dėl to padaryta žala, tačiau nei priešieškinio, nei ieškinio, nei žalos skaičiavimų atsakovė nepateikė.
22.5. Atsakovės pirkėjai gaminiais, pagamintais naudojant ieškovės apklijuotus staktų ruošinius, prekiavo 2019 metų pabaigoje, galbūt prekiauja jais iki šiol. Ši aplinkybė akivaizdžiai paneigia atsakovės teiginius apie tai, kad visi ieškovės atlikti darbai nekokybiški ir netinkami naudoti.
22.6. Teismas pagrįstai nurodė, kad atsakovė neįrodė, jog ieškovė masiškai tiekė netinkamai apklijuotus durų staktų ruošinius. Pažymėtina, kad atsakovė nepateikė jokių duomenų apie tai, kokius kiekius gaminių ji pateikė pretenzijas reiškusiems pirkėjams, todėl nėra galimybių nustatyti, koks iš viso parduotų gaminių ir gaminių, dėl kurių kokybės atsakovei pareiškė pretenzijas jos pirkėjai, kiekių santykis.
22.7. Iš atsakovės pateiktų jos pirkėjų pretenzijų ir fotonuotraukų akivaizdu, kad didelė dalis pretenzijų niekaip nesusiję su ieškovės atliktų darbų kokybe. Pažymėtina, kad atsakovė savarankiškai iki gaminių perdavimo savo pirkėjams privalėjo atlikti galutinio gaminio patikrą ir užtikrinti saugaus produkto išleidimą į rinką.
22.8. Teismas aplinkybes nustatė iš byloje esančių įrodymų, šalių paaiškinimų, įrodymus vertino pagal vidinį savo įsitikinimą ir vadovavosi įrodymų pakankamumo taisykle, todėl apeliantės teiginiai, kad sprendimas grįstas prielaidomis, yra nepagrįsti.
22.9. Atsakovė ginčija teismo nustatytą aplinkybę, jog ginčo ruošiniai sunaikinti, tačiau ją patvirtina atsakovės procesiniai dokumentai: atsiliepime į ieškinį nurodyta, kad iš ieškovės gautus netinkamos kokybės ruošinius atsakovė utilizavo, brokuotus gaminius sunaikino. Nors atsakovė vėliau poziciją pakeitė ir, ieškovei dublike nurodžius, kad nesant išlikusių ruošinių negalima ir ekspertizė, triplike nurodė, kad utilizuotos ne visos durų staktos. Tačiau tai teismo nustatytų išvadų nepaneigia. Taip pat pažymėtina, kad S. P., priešingai, nei nurodo apeliantė, nepatvirtino atsakovės vadovo teiginių apie išsaugotas 3, 4 paletes ruošinių. Atsakovė į bylą nepateikė jokių fotonuotraukų, sandėlio likučių duomenų ar kitų įrodymų, iš kurių būtų aišku, kiek ir kokių ieškovės apklijuotų ruošinių turi išsaugojusi atsakovė.
22.10. Iš byloje esančių įrodymų akivaizdu, kad tarp šalių nėra ginčo dėl fakto, kad brokuotų ruošinių pasitaikydavo, tai pripažįsta abi šalys. Taip pat iš byloje esančių įrodymų aišku, kad atsakovė visus ar beveik visus partijų, dėl kurių vyksta ginčas šioje byloje, ruošinius sunaikino (utilizavo) ar kitaip panaudojo, todėl nėra jokių galimybių užtikrinti, kad ekspertizei būtų pateikti (eksperto atsirinkti) būtent atsitiktiniai pavyzdžiai iš konkrečių ginčo partijų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
23. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Dėl bylos nagrinėjimo formos
24. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
Dėl naujų įrodymų pridėjimo
25. Atsakovė prašo prie bylos pridėti naujus įrodymus, nurodytus šios nutarties 21 punkte. Atsakovės teigimu, aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad analogiški įrodymai jau pateikti, kad byloje jų yra daugybė, todėl papildomų įrodymų nebereikia, atsisakė juos pridėti prie bylos, tai leidžia daryti išvadą, kad teismas selektyviai rinko įrodymus ir vertino tik tuos įrodymus, kurie yra palankūs ieškovei. Apeliantės teigimu, šie nauji įrodymai patvirtintų reikšmingas bylai aplinkybes, todėl pridėtini prie bylos ir vertintini.
26. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas turi teisę atsisakyti priimti naujus įrodymus, jei šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
27. Išanalizavus bylos medžiagą nustatyta, kad 2019 m. gruodžio 17 d. ir 2019 m. gruodžio 18 d. atsakovė pateikė prašymus prie bylos pridėti papildomus įrodymus (įrodymus, teikiamus kartu su apeliaciniu skundu). Pirmosios instancijos teismas 2019 m. gruodžio 18 d. teismo posėdžio metu nutarė nepriimti teikiamų įrodymų ir pažymėjo, jog praėjusio teismo posėdžio metu atsakovė jau teikė analogiškus įrodymus, taip pat pastebėjo, jog byloje yra daug atsakovės pateiktų pretenzijų. Iš teismo posėdžio garso įrašo taip pat nustatyta, jog teismas konstatavo, kad šis teismo posėdis buvo skirtas baigiamosioms kalboms, todėl atsakovės įrodymai teikiami ne laiku, taip pat pažymėjo, jog nauji įrodymai pateikti prieš pat teismo posėdį, t. y. nesudarius galimybių teismui ir priešingai šaliai su jais susipažinti. Teismas konstatavo, kad naujų įrodymų pridėjimas prie bylos užvilkintų bylos nagrinėjimą (2019 m. gruodžio 18 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 0.01.37 val. iki 0.06.16 val.).
28. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog įrodymų teikimas (prašymas juos priimti) byloje negali būti savitikslis, t. y. įrodymas turi paneigti ar patvirtinti turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Jeigu įrodymas, atsižvelgiant į byloje surinktų kitų įrodymų visumą, neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl išvadų byloje ir jeigu jo pateikimas gali užvilkinti bylos nagrinėjimą, teismas turi teisę atsisakyti jį priimti (CPK 181straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2014; 2015 m. sausio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015; kt.).
29. Šiuo atveju minėto teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, jog nagrinėjamoje byloje nėra sprendžiamas klausimas dėl atsakovės nuostolių atlyginimo priteisimo dėl ieškovės galbūt netinkamai atliktų darbų. Teismas nurodė, kad įrodymų, kuriais atsakovė įrodinėja, jog dėl netinkamai atliktų ieškovės darbų yra nuolat gaunama pretenzijų, byloje yra pakankamai.
30. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios pirmosios instancijos teismo išvados yra pagrįstos – byloje yra pateiktos atsakovės gaunamos pretenzijos ir jų pakanka įvertinti atsakovės argumentus, susijusius su atsakovės nurodomais motyvais, taip pat pastebėtina, jog šiais įrodymais nėra įrodinėjamos naujos faktinės aplinkybės. Todėl įvertinus tai, jog nauji įrodymai buvo pateikti prieš pat posėdį, kuris buvo skirtas baigiamosioms kalboms, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad naujų įrodymų pridėjimas būtų užvilkinęs jau beveik metus nagrinėjamą bylą.
31. Taigi nustačius, jog atsakovės teikti įrodymai prie bylos buvo nepridėti pagrįstai, spręstina, jog šiuo atveju nėra pagrindo juos pridėti prie bylos ir vertinti (CPK 314 straipsnis).
Dėl skundžiamo sprendimo (ne) teisėtumo
32. Apeliantė skunde akcentuoja, jog skundžiamas sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, kadangi iš esmės grįstas tik prielaidomis. Teigiama, jog teismas selektyviai vertino įrodymus, nepagrįstai atsisakė skirti ekspertizę ir buvo šališkas. Apeliantės manymu, teismas pažeidė dispozityvumo, rungtyniškumo, lygiateisiškumo principus, nesivadovavo teisės normomis ir teismų praktika, kuri reglamentuoja įrodymų vertinimą ir rinkimą. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
Dėl ekspertizės skyrimo
33. Apeliaciniame skunde teigiama, jog atsakovė bylos nagrinėjimo metu nuosekliai prašė teismo skirti ekspertizę, kuri nustatytų ieškovės UAB „S.K.S.“ pasirinktų klijų ir popieriaus atsiklijavimo nuo atsakovės UAB „Vakarų mediena TORSO“ staktų priežastį, taip pat galimybę tokį gaminį naudoti buityje ir tokio gaminio ilgaamžiškumą. Apeliantės manymu, nesant ekspertizės išvados, pirmosios instancijos teismo išvados vertintinos tik kaip prielaidos, todėl prašo apeliacinės instancijos teismo šioje byloje paskirti ekspertizę.
34. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3- 155/2010; kt.). Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, jog teismas nurodė, kad spręsdamas klausimą dėl ieškovės atliktų darbų kokybės vadovaujasi šalių paaiškinimais bei jų argumentais, taip pat ir į bylą šalių pateiktais rašytiniais įrodymais, tai yra teismas aplinkybes nustatė iš byloje esančių įrodymų, šalių paaiškinimų, o įrodymus vertino pagal vidinį savo įsitikinimą ir vadovavosi įrodymų pakankamumo taisykle, todėl apelianto teiginiai apie tai, kad sprendimas grįstas prielaidomis, laikytini nepagrįstais.
35. Teismo nutartimi paskirtos ir atliktos ekspertizės eksperto išvada yra viena iš įrodinėjimo priemonių (CPK 177 straipsnio 2 dalis). CPK 212 straipsnyje 1 dalyje nustatyta, kad siekdamas išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę ir, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, paskirti ekspertą arba pavesti atlikti ekspertizę kompetentingai ekspertizės įstaigai. Klausimus ekspertui galutinai suformuluoja teismas, atsižvelgdamas į šalių pateiktus klausimus (CPK 213 straipsnis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ekspertizę tikslinga skirti tada, kai abejojama tam tikrų faktų buvimu ir šioms aplinkybėms nustatyti reikalingos specialiosios žinios. Ekspertizę skiria teismas, jei tam yra pagrindas – būtinybė išsiaiškinti tam tikrą byloje kilusį klausimą, kai reikalingos specialios mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinios (CPK 212 straipsnio 1 dalis). Ekspertizės skyrimas turi būti pagrįstas ne spėjimu, o teismo įsitikinimu, kad ekspertizės atlikimas yra tikslingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2005).
36. Iš bylos duomenų nustatyta, kad Plungės apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 9 d. nutartyje, kuria atmestas atsakovės prašymas dėl ekspertizės skyrimo, nurodė, jog bylos nagrinėjimo metu atsakovė UAB „Vakarų mediena TORSO“ ne kartą pripažino, jog visus ruošinius, kurie buvo ieškovės apklijuoti ir atsakovei perduoti pagal PVM sąskaitas faktūras, dėl kurių neapmokėjimo vyksta ginčas šioje civilinėje byloje, utilizavo, todėl darbų, už kurių atlikimą ieškovė prašo teismo priteisti skolą iš atsakovės, kokybės patikrinti nėra jokių galimybių, tokių galimybių neturės ir ekspertas, kadangi ginčo partijos ruošinių, kurie galėtų būti pateikti ekspertizei, neišliko. Teismas taip pat pastebėjo, jog atsakovė teigia, kad patyrė ir patiria žalą dėl ieškovės nekokybiškai atliktų darbų: gauna pretenzijų iš savo klientų dėl gaminių, pagamintų iš ruošinių, kurie buvo apklijuoti ir pateikti atsakovei anksčiau, tačiau atsakovė nėra pareiškusi šioje byloje priešieškinio ar ieškinio kitoje byloje, ir ginčo dėl ieškovės padarytos atsakovei žalos dėl nekokybiškai atliktų darbų nei šioje, nei kitose civilinėse bylose nėra. Todėl teismo vertinimu, ekspertizė negali būti skiriama siekiant padėti atsakovei surinkti įrodymus galimai būsimam ginčui dėl žalos, padarytos nekokybiškais ieškovės darbais, atlyginimo. Šioje nutartyje taip pat pažymėta, jog tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad netinkamai apklijuotų detalių pasitaikydavo, tačiau tokia produkcija, pagal byloje pateiktus duomenis, sudaro apie 2–3 proc. nuo viso atsakovei perduoto apklijuotų ruošinių kiekio. Atkreiptas dėmesys ir į tai, jog ruošiniams apklijuoti naudotas popierius ir klijai buvo pasirinkti ne vienašališkai ieškovės, o abiejų šalių sutarimu, atsakovė niekada ieškovei neteikė jokių techninių reikalavimų, atsparumo aplinkos poveikiui parametrų, kuriuos turėtų atitikti ieškovės atliekamų darbų rezultatas.
37. Iš apeliacinio skundo matyti, jog apeliantė ginčija teismo nustatytą aplinkybę, jog ginčo ruošiniai yra sunaikinti, ir teigia, jog atsakovės atstovas A. Š. nurodė, jog yra pasilikęs ieškovės atlikto darbo pavyzdžių, tokias pat aplinkybes nurodė ir atsakovės akcininkas S. P..
38. Kolegija, išanalizavusi bylos duomenis, nustatė, kad atsiliepime į ieškinį atsakovė nurodė, kad iš ieškovės gautus netinkamos kokybės ruošinius atsakovė utilizavo, brokuotus gaminius sunaikino (t. 1, b. l. 45–46). Triplike atsakovė nurodė, kad utilizuotos ne visos durų staktos (t. 1, b. l. 109–110). Išklausius 2019 m. birželio 18 d. teismo posėdžio garso įrašą nustatyta, kad atsakovės atstovas A. Š. į teismo klausimą, kur yra detalės, atsakė, kad detales utilizavo, nes neturi galimybės tokio didelio kiekio laikyti (2019 m. birželio 18 d. teismo posėdžio garso įrašas 1.13.32 val.). Iš 2019 m. rugpjūčio 27 d. teismo posėdžio garso įrašo nustatyta, kad atsakovės akcininkas S. P. į teisėjos klausimą, ar yra išlikę ieškovės brokuotų staktų, nurodė, kad vieną, dvi ar tris tikrai atrastų, tačiau nežino, ar tokio kiekio pakaktų ekspertizei, į klausimą, ar yra likusi visa paletė, S. P. atsakė neigiamai (2019 m. rugpjūčio 27 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 1.11.15 iki 1.11.25). Kolegija pažymi, kad nors apeliantė teigia, jog dalis brokuotų staktų yra išlikę, tačiau įrodymų, leidžiančių įsitikinti šiais teiginiais, nepateikė nei pirmosios instancijos teismui, nei kartu su apeliaciniu skundu. Taigi šiuo atveju nėra objektyvių įrodymų, išskyrus minėtus paaiškinimus, iš kurių būtų galima nustatyti, kiek ir kokių ieškovės apklijuotų ruošinių turi išsaugojusi atsakovė.
39. Įvertinus tai, jog atsakovė visus ar beveik visus partijų, dėl kurių vyksta ginčas šioje byloje, ruošinius sunaikino (utilizavo) ar kitaip panaudojo, manytina, jog nėra objektyvių galimybių užtikrinti, kad ekspertizei būtų pateikti (eksperto atsirinkti) būtent atsitiktiniai pavyzdžiai iš konkrečių ginčo partijų.
40. Nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu neskirti byloje ekspertizės atsakovė argumentuoja motyvais, jog 2017 m. spalio 5 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-516-196/2017, buvo nagrinėjama iš esmės analogiška situacija dėl baldų apdailos briaunų atsiklijavimo nuo baldų plokščių priežasčių nustatymo, t. y. ar atsiklijavimą lėmė briaunų gamintojo neteisingai pasirinktas gruntas (primeris) ir tai, kad ant briaunų buvo nepakankamas grunto kiekis, ar kad briaunų pirkėjas netinkamai naudojo įsigytas briaunas tolesnėje gamyboje, ir šioje byloje buvo nurodyta, kad viena iš įrodinėjimo priemonių yra ekspertizės išvada.
41. Kolegija, susipažinusi su apeliantės nurodyta byla, mano, jog nagrinėjama ir atsakovės nurodyta bylos nėra analogiškos. Visų pirma, pažymėtina, jog civilinėje byloje Nr. 2A-516-196/2017 buvo nagrinėjamas ieškovės ieškinys dėl nuostolių atlyginimo priteisimo dėl atsakovės netinkamai atliktų darbų – ieškovė įrodinėjo, jog dėl atsakovės nekokybiškos produkcijos patyrė 536 144,28 Lt nuostolių. Antra, ieškovė nesutiko su atsakovės atlikto vidinio tyrimo rezultatais ir teigė, jog atsakovės užsakymu atlikta ekspertizė neįrodo, kad atsakovės naudojamos medžiagos buvo tinkamos. Savo reikalavimų pagrįstumą ieškovė, be kita ko, įrodinėjo ir savo užsakymu atlikta ekspertize. Taigi minėtoje byloje ekspertizė skirta siekiant pašalinti ieškovės ir atsakovės pateiktų specialistų išvadų prieštaravimams. Nagrinėjamoje byloje nėra sprendžiamas atsakovės patirtų nuostolių atlyginimo klausimas, taip pat šioje byloje atsakovė nėra pateikusi jokių specialių žinių turinčių asmenų tyrimų išvadų, todėl, kolegijos vertinimu, nėra pagrindo išvadai, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į analogiškoje byloje priimtą sprendimą dėl ekspertizės skyrimo.
42. Kolegija kritiškai vertina apeliantės argumentus, jog teismas nesudarė galimybės atsakovei atlikti privačią ekspertizę. Visų pirma, apeliantė nenurodo išsamesnių aplinkybių, susijusių su teismo atsisakymu tenkinti atsakovės prašymą dėl privačios ekspertizės atlikimo, taip pat tokių duomenų nenustatė ir kolegija, todėl nėra galimybės išsamiau atsakyti į šį apeliantės argumentą. Antra, bylos duomenys patvirtina, jog byla pirmosios instancijos teisme nagrinėta vienerius metus, o atsakovė teise teikti naujus įrodymus naudojosi aktyviai, todėl spręstina, kad atsakovė turėjo pakankamai laiko užsakyti atlikti ekspertizę ir teismui pateikti jos išvadą.
43. Šiuo atveju, kolegijos vertinimu, svarbu pažymėti ir tai, jog bylos duomenys patvirtina, kad tarp šalių nėra ginčo dėl fakto, jog brokuotų ruošinių pasitaikydavo. Taip pat pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, jog ruošiniams apklijuoti naudotas popierius ir klijai buvo pasirinkti ne vienašališkai ieškovės, o abiejų šalių sutarimu, atsakovė niekada ieškovei neteikė jokių techninių reikalavimų, atsparumo aplinkos poveikiui parametrų, kuriuos turėtų atitikti ieškovės atliekamų darbų rezultatas.
44. Apibendrinant tai, kas aptarta, darytina išvada, jog šiuo atveju pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai netenkino atsakovės prašymo dėl ekspertizės skyrimo. Apeliantė nenurodė pagrįstų argumentų, leidžiančių įsitikinti būtinybe skirti ekspertizę apeliacinės instancijos teisme, todėl prašymas skirti byloje ekspertizę atmestinas.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų
45. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog šioje byloje teismas buvo šališkas, kadangi pripažinęs ieškovės generalinio direktoriaus V. K. dalyvavimą būtinu, jam neatvykus į teismo posėdį nuomonę pakeitė ir sutiko apklausti ieškovės komercijos direktorių D. S.. Teisėjų kolegija, išklausiusi 2019 m. lapkričio 13 d. teismo posėdžio garso įrašą neturi pagrindo sutikti su skundo nuostata. Iš minėto teismo posėdžio garso įrašo nustatyta, jog į teismo klausimą, ar galėtų atvykti į kitą teismo posėdį ieškovės vadovas, kadangi jis dalyvavo mediacijoje, ieškovės advokatas atsakė, jog esant galimybei vadovas atvyks, ir nurodė, kad V. K. mediacijoje dalyvavo tik todėl, kad komercijos direktorius tuo metu atostogavo, pažymėjo, kad ši tema geriau yra žinoma būtent komercijos direktoriui (2019 m. lapkričio 13 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 1.00.34 val. iki 1.01.45 val.). Iš minėto teismo posėdžio garso įrašo nenustatyta, jog teismas protokoline nutartimi būtų pripažinęs ieškovės generalinio direktoriaus V. K. dalyvavimą teismo posėdyje būtinu.
46. Tai, jog teismas iš tiesų nepripažino ieškovės generalinio direktoriaus V. K. dalyvavimo teismo posėdyje būtinu, netiesiogiai pripažįsta ir apeliantė, kadangi skunde nurodo, jog teismas tarsi pripažino V. K. dalyvavimą būtinu. Pastebėtina, jog CPK nėra įtvirtintos normos dėl „tarsi pripažinimo byloje dalyvaujančio asmens dalyvavimo būtinu“.
47. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog apeliaciniame skunde nėra nurodyta, kokias aplinkybes, reikšmingas ir būtinas teisingam bylos nagrinėjimui, galėjo nurodyti ieškovės generalinis direktorius. Taip pat pastebėtina ir tai, jog kolegija, išklausiusi 2019 m. gruodžio 18 d. teismo posėdžio garsą, nustatė, jog atsakovės atstovas į teismo klausimą, ar turėtų kokių nors papildomų klausimų ieškovės generaliniam direktoriui, atsakė, jog klausimų neturėtų nei generaliniam direktoriui, nei komercijos direktoriui (2019 m. gruodžio 18 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 0.15.14 val. iki 0.15.46 val.). Taigi šios nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ieškovės generalinio direktoriaus V. K. neatvykimas į teismo posėdį nepažeidė atsakovės teisių.
48. Kolegija nesutinka ir su kitu apeliacinio skundo argumentu, t. y. jog teismas nesuprato ar neteisingai vertino atsakovės poziciją. Apeliantė teigia, jog atsakovė ginčija visą ieškovės atlikto darbo kokybę per visą šalių bendradarbiavimo laikotarpį, ir teigia, kad ieškovės gamybos procesas buvo pasirinktas ir vykdomas netinkamai.
49. Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, jog teismas išsamiai pasisakė dėl atsakovės argumentų, susijusių su ieškovės pasirinktu gamybos procesu. Teismas konstatavo, kad gamybos procesą pasirinko ne ieškovė, o abi šalys. Taip pat nustatė, jog naudojamas medžiagas (popierių ir klijus) iš ieškovės pateiktų bandomųjų gaminių atrinko ir patvirtino pati atsakovė. Taigi minėtos aplinkybės buvo nustatinėjamos, tiriamos ir vertinamos. Tai, kad apeliantė nesutinka su teismo padarytomis išvadomis, nesudaro pagrindo jas vertinti kaip nepagrįstas. Kolegija taip pat neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo pastebėjimu, kad nors bylos nagrinėjimo metu atsakovė teigė, jog visi ieškovės atlikti darbai buvo nekokybiški, tačiau neteikė priešieškinio, nepateikė nuostolių dydį pagrindžiančių skaičiavimų. Iš informacinės teismų sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad atsakovė nėra pateikusi ieškinio atsakovei dėl žalos atlyginimo.
50. Atsakant į apeliacinio skundo argumentą, jog apeliantė įrodinėjo, kad ji ginčija visą ieškovės atlikto darbo kokybę per visą šalių bendradarbiavimo laikotarpį, pastebėtina, jog pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovė iki 2018 m. birželio mėn. visas PVM sąskaitas faktūras apmokėjo ir su ieškove atsiskaitė, pretenzijų dėl pirmiau atliktų darbų ieškovei iki ieškinio padavimo teismui nereiškė, priešingai, tiek triplike, tiek ir teismo posėdžio metu atsakovės atstovai patvirtino, kad jos ir ieškovės bendradarbiavimas iki 2018 m. vyko sklandžiai ir iki 2018 m. birželio 26 d. ieškovės padarytos trisdešimt keturios partijos (apklijuotų popieriumi durų staktų ruošinių) daugiau ar mažiau tenkino atsakovę. Teismas taip pat pažymėjo, kad tarp šalių ginčo, jog dėl ieškovės kaltės pasitaikydavo netinkamai apklijuotų ruošinių, nėra, šias aplinkybes patvirtino ir ieškovės atstovai teismo posėdžio metu, tačiau nekokybiškai apklijuoti ruošiniai, pagal byloje ieškovės pateiktus duomenis, sudarė apie 2–3 procentus viso atsakovei perduoto apklijuotų ruošinių kiekio.
51. Kolegijos vertinimu, teismas taip pat tinkamai įvertino byloje esančius duomenis apie gamybos apimtis. Teismas nustatė, kad ieškovė 2017 m. atsakovei perdavė kaip kokybiškus 24 939 vienetus apklijuotų ruošinių; 2018 m. – 46 658 vienetus kokybiškai apklijuotų ruošinių. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, kokius kiekius gaminių atsakovė pateikė pretenzijas reiškusiems pirkėjams, todėl nėra galimybių nustatyti, koks iš viso parduotų gaminių ir gaminių, dėl kurių kokybės atsakovei pareiškė pretenzijas jos pirkėjai, kiekių santykis. Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo nuomone, jog taisydama ieškovės pripažintus nekokybiškai apklijuotais ruošinius, kurie, pasak pačios atsakovės, buvo tinkami tik išmesti, atsakovė veikė savo rizika ir apsisprendimu, o būdama profesionali savo srities žinove, turėjo suprasti, jog dėl tokių pačios perdarytų nekokybiškų gaminių tiekimo pirkėjams jai neabejotinai gali kilti tam tikrų neigiamų pasekmių. Kolegija pažymi, kad, vertindamas pateiktus įrodymus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad iš pateiktų fotonuotraukų matyti, kad dalis gaminių (durų staktų) pažeisti mechaniniu būdu (juose matyti įbrėžimų, įskylimų, dažų atsilupinėjimų ir pan.), tai patvirtina ir atsakovės klientų pateiktose elektroniniu paštu pretenzijose nurodytos defektų priežastys – „atsilupęs durų filingas, nuo rėmų nusilupę dažai, medienos įdaužimai rėmuose, medienos pažeidimai, supakuota neišdžiūvus dažams, blogai sujungta mediena, nekokybiškas medienos apdirbimas, dažų/oro burbulai, pervežti vyriai, netikslus vyrių išfrezavimas, slenksčiai – nekokybiška mediena“.
52. Apeliacinės instancijos vertinimu, šios nurodytos aplinkybės pakankamos įsitikinti, jog atsakovė neįrodė, jog visas ieškovės atliktas darbas per visą šalių bendradarbiavimo laikotarpį buvo nekokybiškas (CPK 178 straipsnis).
53. Todėl atsižvelgdama į tai, kad dalį brokuotų ruošinių atsakovė taisė (klijavo atsilupusį popierių, pjaustė, jungė detales, lupo popierių ir glaistė nuluptas vietas) ir savo rizika naudojo tolesnėje gamyboje bei tiekė savo pirkėjams; kokybės reikalavimai ir kiti parametrai nebuvo aptarti ir užfiksuoti; klijus ir popierių iš ieškovės pateiktų variantų atsirinko, savo tolesnėje gamyboje patikrino ir patvirtino pati atsakovė; ieškovė neturėjo nei pareigos, nei galimybių patikrinti galutinių atsakovės į rinką teikiamų gaminių kokybės ir ilgaamžiškumo; atsakovė, teigdama, jog patyrė žalą, nepareiškė priešieškinio ar ieškinio, nenurodė patirtos žalos sumos, kolegija kaip nepagrįstą atmeta apeliacinio skundo argumentą, jog paslėpti ieškovės atlikti darbo defektai ne tik atleidžia atsakovę nuo pareigos atsiskaityti už netinkamai atliktą darbą, bet ir daro materialinę žalą atsakovei.
54. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.
Dėl bylos procesinės baigties
55. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė ir aiškino procesinės, materialinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
56. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 302 straipsniai).
57. Apeliantės skundo netenkinus, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
58. Ieškovė pateikė prašymą priteisti 450,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimu. Pažymėtina, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (2015 m. kovo 19 d. redakcija) rekomenduojamų priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalių dydžių. Todėl ieškovei iš apeliantės priteistina 450,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. sausio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „S.K.S“ iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vakarų mediena TORSO“ 450,00 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.