Kauno apygardos teismo nutartis

2013-01-30 · Byla Nr. 1T-4/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-01-30
Bylos Nr.
1T-4/2013
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Nerijus Meilutis
Kaltinamasis
J. C.
Advokatai
Kostas Žilinskas
(S) KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. sausio 30 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo pirmininkas Nerijus Meilutis, išnagrinėjęs pareiškėjo (nukentėjusiojo) – A. B. pareiškimą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo nušalinimo nuo baudžiamosios bylos Nr. 1-26-572/2013, kurioje J. C. yra kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 str. 1 d., 300 str. 3 d., 222 str. 1 d., nagrinėjimo ir bylos perdavimo kitam teismui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas (nukentėjusysis) – A. B. nurodo, kad Alytaus rajono apylinkės teisme yra nagrinėjama rezonansinė baudžiamoji byla Nr. 1-26-572/2013, kurioje J. C. yra kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 str. 1 d., 300 str. 3 d., 222 str. 1 d., o pareiškėjas šioje baudžiamojoje byloje yra pripažintas nukentėjusiuoju. Bylą nagrinėja Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja – Ramunė Kuzmienė. Pareiškėjo (nukentėjusiojo) – A. B. nuomone, tiek bylą nagrinėjanti teisėja, tiek visas Alytaus rajono apylinkės teismas in corpore kelia pagrįstas abejones savo nešališkumu pareiškėjo (nukentėjusiojo) atžvilgiu, todėl pareiškėjas prašo Kauno apygardos teismo pirmininką nušalinti nuo aukščiau paminėtos baudžiamosios bylos nagrinėjimo visą Alytaus rajono apylinkės teismą ir perduoti bylą nagrinėti kitam Lietuvos Respublikos teismui.

Abejones Alytaus rajono apylinkės teismo objektyvumu ir nešališkumu savo atžvilgiu pareiškėjas (nukentėjusysis) in genere grindžia ta aplinkybe, kad kaltinamuoju baudžiamojoje bylose patrauktas J. C. yra Alytuje žinomas asmuo, buvęs miesto savivaldybės tarybos narys, buvusios vienos didžiausių pietų Lietuvos bendrovių – AB „Daisotra“ prezidentas, o Alytaus rajono apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla būtent ir yra susijusi su dokumentų klastojimu ir aplaidžiu buhalterijos tvarkymu kaltinamajam vadovaujant aukščiau paminėtai bendrovei. Pareiškėjo (nukentėjusiojo) nuomone, Alytaus rajono apylinkės teismo šališkumą patvirtina tiek šios baudžiamosios bylos eiga, tiek kitų Alytaus rajono apylinkės teisme nagrinėtų bylų procesas. Pareiškėjo (nukentėjusiojo) įsitikinimu, visais atvejais, kai bylomis būdavo suinteresuotas J. C., Alytaus rajono apylinkės teismas priimdavo jam naudingus, tačiau įstatymams ir logikai prieštaraujančius sprendimus, kuriuos Kauno apygardos teismas dažniausiai panaikindavo.

Konkrečiai pareiškėjas (nukentėjusysis) nurodo, kad abejones baudžiamąją bylą Nr. 1-26-572/2013 nagrinėjančios teisėjos – Ramunės Kuzmienės nešališkumu jam kelia tai, kad kaltinamąjį ikiteisminio tyrimo metu ir pradėjus nagrinėti bylą teisme gynė advokatas Kostas Žilinskas, dirbantis toje pačioje advokatų kontoroje kaip ir teisėjos sutuoktinis; pareiškus teisėjai nušalinimą ir šiai nuo bylos nagrinėjimo nusišalinus, teismo pirmininkas nusišalinimo nepatvirtino, tačiau net neatsiuntė pareiškėjui (nukentėjusiajam) savo nutarties kopijos, kas sudarė pareiškėjui įspūdį, kad dėl nušalinimo patvirtinimo/nepatvirtinimo buvo sprendžiama slaptai ir apie priimtą sprendimą sąmoningai nepranešta suinteresuotiesiems asmenims. Be to, pareiškėjas nurodo, kad abejonių teisėjos Ramunės Kuzmienės nešališkumu jam keliantys ir šios teisėjos atlikti procesiniai veiksmai (priimti procesiniai sprendimai) civilinėje byloje Nr. 2-3930-572/2007, o būtent teisėja tenkino ieškovės – J. C. sutuoktinės – A. C. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, o atsisakė patenkinti pareiškėjo – A. B. prašymą dėl ieškovės įpareigojimo pateikti nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, tačiau apygardos teismas šiuo klausimu priimtą nutartį panaikino ir nurodė, kad klausimą apylinkės teismas išsprendė neįvertinęs jo sprendimui svarbių faktinių aplinkybių ir todėl buvo priimtas neteisingas procesinis sprendimas. Dėl minėtų teisėjos Ramunės Kuzmienės procesinių sprendimų pareiškėjas (nukentėjusysis) nurodo praradęs vienintelę galimybę atgauti įsiskolinimą pagal UAB „Judėk“ akcijų pirkimo – pardavimo sutartį.

Šalies argumentai

Pareiškėjas (nukentėjusysis) taip pat nurodo, kad civilinėje byloje Nr. 2-4066-572/2007 J. C. ir jo sutuoktinė, padedami teismo, sugebėjo išvengti prievolių vykdymo, o būtent teisėja R. Kuzmienė tenkino A. C. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – uždraudė UAB „Judėk“ vykdyti prievoles, kylančias iš patalpų nuomos sutarties, t. y. mokėti pareiškėjui (nukentėjusiajam) patalpų nuomos mokestį. Vėliau A. C. pateikė pareiškimą dėl atsisakymo nuo ieškinio, byla dėl nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia buvo nutraukta, tačiau tuo tarpu UAB „Judėk“ buvo iškelta bankroto byla pagal UAB „Druskininkų autobusų parkas“, kurios valdybos pirmininkas tuo metu buvo J. C., pareiškimą ir pareiškėjas (nukentėjusysis) prarado realias galimybes atgauti iš šios bendrovės įsiskolinimą pagal patalpų nuomos sutartį.

Pareiškėjas taip pat nurodo, kad jam kyla abejonių ir dėl kitų Alytaus rajono apylinkės teismo teisėjų nešališkumo. 2009 metų birželio mėnesį pareiškėjas į Alytaus rajono apylinkės teismą kreipėsi su ieškiniu dėl nuostolių, patirtų dėl A. C. prašymo pagrindu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių civilinėje byloje Nr. 2-3930-572/2007, atlyginimo, tačiau Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Snaigė Juknevičienė ieškinį atmetė. Kauno apygardos teismas šį pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikino ir perdavė bylą Alytaus rajono apylinkės teismui nagrinėti de novo. Teisėja Dalia Kvederavičienė ieškinį atmetė, tačiau ir šis Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimas apeliacine tvarka buvo panaikintas dėl absoliutaus negaliojimo pagrindo (teismas nusprendė dėl į bylą neįtraukto trečiojo asmens teisių ir pareigų) ir byla dar kartą grąžinta nagrinėti iš naujo. Sugrąžinus bylą Alytaus rajono apylinkės teismui, ji paskirta teisėjai Dianai Atajevai, kuri ieškinį patenkino iš dalies. Pareiškėjo (nukentėjusiojo) manymu, toks procesinis sprendimas buvo priimtas dėl tos priežasties, kad teisėja D. Atajeva į Alytaus rajono apylinkės teismą buvo paskirta naujai ir nebūdama Alytaus miesto gyventoja, nepasidavė J. C. įtakai.

Abejonių pareiškėjui (nukentėjusiajam) kyla ir dėl Alytaus rajono apylinkės teismo teisėjos Veronikos Šiaulienės objektyvumo. Teisėja nagrinėjo bylą pagal J. C. ieškinį dėl UAB „Autožvilgsnis“, kurios akcininkas buvo pareiškėjas (nukentėjusysis), ir UAB „Rytų projektai“ sudarytos negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia ir pažeisdama civilinio proceso normas tenkino J. C. prašymus, t. y. tenkino jo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo visiškai neatsižvelgdama į tai, kad pareikšdamas turtinį reikalavimą dėl nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia, ieškovas sumokėjo žyminį mokestį kaip už neturtinį ginčą, nekreipė dėmesio į tai, kad pagal ieškinio sumą byla teisminga Kauno apygardos teismui, neskyrė ieškovui termino ieškininio pareiškimo trūkumams pašalinti. Šios Alytaus rajono apylinkės teismo klaidos buvo ištaisytos tik UAB „Autožvilgsnis“ reikalavimu perdavus bylą pagal teismingumą Kauno apygardos teismui. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės byloje buvo pritaikytos nekreipiant dėmesio į akivaizdžius ieškinio trūkumus, o tai UAB „Autožvilgsnis“ sukėlė neigiamas teisines pasekmes – apie 11 mėnesių bendrovė negalėjo nuomoti jai priklausančių patalpų.

Šalies argumentai

Apibendrindamas pareiškime išdėstytas aplinkybes, pareiškėjas (nukentėjusysis) nurodo, kad:

bylą nagrinėjančios teisėjos – Ramunės Kuzmienės santuokinis ryšys su advokatu A. Kuzma, kuris yra kaltinamąjį gynusio advokato – K. Žilinsko kolega, yra pakankamas pagrindas kilti abejonėms dėl išankstinės teisėjos nuomonės šioje byloje;

įsigilinus į anksčiau teisėjos R. Kuzmienės nagrinėtas bylas, kuriose dalyvaujantis asmuo buvo J. C. arba jo sutuoktinė, galima nuspėti ir baudžiamosios bylos baigtį: J. C. atžvilgiu bus priimtas išteisinamasis nuosprendis ir nors apeliacinės instancijos teismas galimai tokį nuosprendį panaikintų ir grąžintų bylą apylinkės teismui nagrinėti de novo, 2014 metais sueis patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminai ir J. C. dar kartą pavyks išvengti teisingumo;

Alytaus rajono apylinkės teismas priima neteisėtas ir apeliacine tvarka naikinamas nutartis bei sprendimus, kurie yra išimtinai palankūs J. C., o tai sudaro pagrindą manyti, jog kaltinamasis gali daryti teismui įtaką, paveikti jo priimamus procesinius sprendimus. Tai kelia abejones dėl Alytaus rajono apylinkės teismo in corpore galėjimo bylas, kuriose dalyvauja minėtas asmuo, nagrinėti objektyviai ir nešališkai.

Pareiškėjo (nukentėjusiojo) pareiškimas dėl Alytaus rajono apylinkės teismo in corpore nušalinimo nuo baudžiamosios bylos Nr. 1-26-572/2013 nagrinėjimo ir bylos perdavimo kitam teismui netenkintinas.

Nepasitikėjimą bei abejones Alytaus rajono apylinkės teismo objektyvumu pareiškėjas (nukentėjusysis) grindžia dviem aplinkybėmis. Pirma, Alytaus rajono apylinkės teismo teisėjų – Ramunės Kuzmienės, Snaigės Juknevičienės, Dalios Kvederavičienės, Veronikos Šiaulienės priimtais procesiniais sprendimais (nutartimis, kuriomis teismas tenkino J. C. ar jo sutuoktinės civilinėse bylose reikštus prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, sprendimais, kuriais buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjo (nukentėjusiojo) pareikštus ieškinius dėl nuostolių atlyginimo), kuriuos apeliacinės instancijos teismas naikino kaip neteisėtus ir nepagrįstus, o taip pat ir Alytaus rajono apylinkės teismo pirmininko nutartimi, kuria atsisakyta patvirtinti teisėjos Ramunės Kuzmienės nusišalinimą nuo baudžiamosios bylos nagrinėjimo akcentuodamas tai, kad jam nutarties kopija nebuvo išsiųsta ir pateikta tik pareiškus rašytinį prašymą dėl nutarties kopijos išdavimo. Antra, pareiškėjas (nukentėjusysis) nurodo, kad advokatas K. Žilinskas, kuris gynė kaltinamąjį J. C. atliekant baudžiamojoje byloje ikiteisminį tyrimą, o taip pat ir prasidėjus teisminiam bylos nagrinėjimui, dirba toje pačioje advokatų kontoroje kaip ir teisėjos R. Kuzmienės sutuoktinis, todėl teisėja galimai bus suinteresuota šios advokatų kontoros sėkme baudžiamojoje byloje.

Pirmoji aplinkybė negali būti pripažįstama pagrindu nušalinti nuo bylos nagrinėjimo teisėją (teismą). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad, sprendžiant pareiškimus dėl teisėjų nušalinimo, aplinkybė, jog šalis nesutinka su bylą nagrinėjančio teisėjo (teismo) procesiniais sprendimais, nėra pagrindas savaime abejoti šio teisėjo, o tuo labiau visų atitinkamo teismo teisėjų nešališkumu. Teismo veikla, kurios išorinės išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali būti vertinama kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas. Kauno apygardos teismo pirmininkas, spręsdamas dėl teisėjų nušalinimo, neturi įgaliojimų tikrinti ir (ar) vertinti teisėjo (teisėjų) priimtų konkrečių procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi procesinę teisę įstatymo nustatyta apeliacine ir kasacine tvarka juos skųsti aukštesnės instancijos teismui, taip pat procesiniam sprendimui peržiūrėti gali pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu, jeigu tam yra įstatyme nustatytos sąlygos (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gegužės mėn. 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2KT-63/2012; 2012 m. balandžio mėn. 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2KT-54/2012; 2012 m. balandžio mėn. 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2KT-49/2012). Iš pareiškėjo (nukentėjusiojo) pateikiamų duomenų matyti, kad civilinėse bylose jis aktyviai naudojosi neįsiteisėjusių pirmosios instancijos teismo procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma – apeliacija. Faktas, jog apeliacinės instancijos teismas ne kartą tenkino pareiškėjo (nukentėjusiojo) apeliacinius (atskiruosius) skundus, naikino Alytaus rajono apylinkės teismo, kaip pirmosios instancijos teismo, priimtus procesinius sprendimus, grąžindavo bylas šiam teismui nagrinėti de novo, savaime nereiškia Alytaus rajono apylinkės teismo ar atskirų šiame teisme dirbančių teisėjų išankstinių negatyvių nuostatų pareiškėjo (nukentėjusiojo) atžvilgiu ar palankumo kaltinamuoju baudžiamojoje byloje patrauktam J. C. Teisingumo vykdymo procese turi būti įvertinamas žmogiškasis faktorius bei tai, kad visuomet egzistuoja teismo klaidos, neišsamaus faktinių bylos aplinkybių ištyrimo ar netinkamo teisės normų aiškinimo ir taikymo ginčo santykiams galimybė, dėl kurios ir yra nustatoma instancinė teismų sistema, numatomos apeliacijos, kasacijos, proceso byloje atnaujinimo galimybės, kad žemesniosios instancijos priimtų procesinių sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas būtų patikrintas aukštesniojo teismo. Atkreiptinas dėmesys ir į tą aplinkybę, kad nors pareiškėjas (nukentėjusysis) reiškia nušalinimą visam Alytaus rajono apylinkės teismui in corpore, savo pareiškime nurodo, kad kai kurie šiame teisme dirbantys teisėjai, kaip antai, Diana Atajeva esantys objektyvūs ir nepriklausomi nuo poveikio jų priimamiems procesiniams sprendimams. Kita vertus, tokią išvadą pareiškėjas (nukentėjusysis) grindžia vien ta aplinkybe, kad ši teisėja priėmė pareiškėjui (nukentėjusiajam) palankų sprendimą - išnagrinėjusi pareiškėjo (nukentėjusiojo) ieškinį, jį iš dalies patenkino. Be to reikšdamas nušalinimą visam teismui pareiškėjas mini tik dalį šio teismo teisėjų, nenurodydamas kodėl kiti teisėjai, jo manymu, negalėtų nagrinėti bylų, kuriose jis dalyvauja.

Dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su Alytaus rajono apylinkės teismo pirmininko nutartimi, kuria netvirtintas teisėjos Ramunės Kuzmienės nusišalinimas nuo baudžiamosios bylos nagrinėjimo, o būtent dėl aplinkybės, kad šios nutarties nuorašas buvo pateiktas tik pareiškėjui (nukentėjusiajam) pareikalavus, pasakytina, kad baudžiamojo proceso įstatymas įsakmiai nenumato teismo pareigos išsiųsti nušalinimą pareiškusiam asmeniui nutarties, kuria netvirtintas teisėjo nusišalinimas, kopiją, tačiau vadovaujantis bendraisiais principais, apygardos teismo pirmininko manymu, tokios nutartys privalėtų būti siunčiamos proceso dalyviams. Iš kitos pusės žiūrint, ta aplinkybė, jog nutartis pareiškėjui nebuvo išsiųsta, iš esmės nepažeidė ir neapribojo jo procesinių teisių, kadangi ji yra neskundžiama. Be to pareiškėjo argumentus, jog klausimas dėl nusišalinimo patvirtinimo buvo sprendžiamas slaptai, siekiama tai nuslėpti nuo proceso dalyvių paneigia tai, kad proceso dalyviai apie kitą teisiamąjį posėdį buvo informuoti teismo šaukimais, kuriuose nurodyta, kad bylą ir toliau nagrinėja teisėja Ramunė Kuzmienė, iš ko, kaip ir pats pareiškėjas nurodo, jis suprato, kad teisėja nėra nušalinta, o pateikus teismui prašymą išduoti nutarties dėl nusišalinimo nepatvirtinimo kopiją, šis prašymas buvo nedelsiant patenkintas ir pareiškėjas turėjo galimybę išsamiai susipažinti taip pat ir su tokio teismo pirmininko procesinio sprendimo motyvais.

Dėl pareiškėjo (nukentėjusiojo) nurodomos aplinkybės, jog kaltinamąjį ikiteisminio tyrimo metu ir prasidėjus teisminiam baudžiamosios bylos nagrinėjimui gynė advokatas, dirbantis toje pačioje advokatų kontoroje kaip ir teisėjos Ramunės Kuzmienės sutuoktinis, Kauno apygardos teismo pirmininkas sprendžia, kad tai nesudaro pagrindo šalinti nuo baudžiamosios bylos nagrinėjimo Alytaus rajono apylinkės teismą in corpore. Spręsti dėl teisėjos R.Kuzmienės nušalinimo apygardos teismo pirmininkas neturi procesinių galių, kadangi tuo klausimu yra priimta neskundžiama Alytaus raj. apylinkės teismo pirmininko nutartis, kuri negali būti naikinama apeliacine, ar juo labiau išorinio administravimo priežiūros tvarka.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad baudžiamojo proceso įstatymas expressis verbis nenumato galimybės (baudžiamojo proceso dalyvio teisės) šalinti nuo bylos (skundo) nagrinėjimo visą apylinkės teismą kaip jurisdikcinę, teisinius ginčus ir bylas nagrinėjančią instituciją. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 229 straipsnis apygardos teismo pirmininkui suteikia teisę išimtiniais atvejais, kai to reikalauja teisingumo interesas, iki pradedant nagrinėti bylą teismo posėdyje perduoti ją iš teismo, kuriam byla teisminga, nagrinėti kitam apylinkės teismui. Nagrinėjamu atveju tokios išimtinės būtinybės apygardos teismo pirmininkas neįžvelgia. Be to pažymėtina, jog byla jau yra nagrinėjama teisiamajame posėdyje; jos nagrinėjimas teisiamajame posėdyje buvo atidėtas. Taigi, šios bylos perdavimas kitam teismui yra negalimas taip pat ir atsižvelgiant į stadiją, kurią baudžiamasis procesas yra pasiekęs Alytaus rajono apylinkės teisme.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 229 straipsnio 1 d. 2 d. 1 p., Kauno apygardos teismo pirmininkas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo (nukentėjusiojo) A. B. pareiškimo dėl Alytaus rajono apylinkės teismo in corpore nušalinimo nuo baudžiamosios bylos Nr. 1-26-572/2013, kurioje J. C. yra kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 str. 1 d., 300 str. 3 d., 222 str. 1 d., nagrinėjimo ir šios bylos perdavimo kitam teismui netenkinti.

Patvirtintą nutarties kopiją pasiųsti pareiškėjui A. B. ir Alytaus raj. apylinkės teismui.

Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo momento.

Teismo pirmininkas Nerijus Meilutis