- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-10
- Bylos Nr.
- e2A-1047-390/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-04580-2018-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Tamašauskas, Gintautas Koriaginas, Algimantas Kukalis
- Atsakovas
- P. G.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Giraitės vandenys“
- Trečiasis asmuo
- Kauno rajono savivaldybės administracija
- Kategorijos
- 3.2.3.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino, Algimanto Kukalio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijaus Tamašausko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėdama civilinę bylą pagal atsakovo P. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-584-955/2019 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Giraitės vandenys“ ieškinį atsakovui P. G. dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo – Kauno rajono savivaldybės administracija.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė ieškiniu (e. b. 1 t., l. 1–7) prašė priteisti iš atsakovo 28 871,97 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad 2005 m. spalio 26 d. sutartimi Nr. 05/10/26 ieškovė ir atsakovas susitarė dėl atsakovo paklotų vandentiekio tinklų ir įrenginių, nuotekų tinklų ir įrenginių, esančių Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini)., eksploatavimo bei priklausomybės ribų nustatymo pagal numatytus brėžinius, kurios pagrindu G. kaimo gyventojams buvo pradėtas tiekti geriamas vanduo ir pradėtos šalinti bei valyti nuotekos, naudojantis atsakovui nuosavybės teise priklausančiais tinklais. Atsakovas, įspėjęs ieškovę apie sutarties nutraukimą, ją nutraukė, o vėliau pranešė, kad siurblinė bus panaikinta, nuotekos tekės į Neries upę. Po nuotekų siurblinės sugadinimo, ieškovė teikia nuotekų šalinimo paslaugas jas išvežant asenizacinėmis mašinomis. Nuostoliai už nuotekų surinkimą ieškovei jau buvo priteisti Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-336-221/2017. Laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 30 d. nuostoliai sudaro 28 871,97 Eur. Atsakovo civilinei atsakomybei kilti yra visos civilinės atsakomybės sąlygos.
Atsiliepimas
3. Atsakovas atsiliepime (e. b. 4 t, l. 3–6) su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.
4. Atsakovas nurodė, kad 2018 m. kovo 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-299-259/2018 Kauno apygardos teismas patvirtino jo veiksmų teisėtumą nutraukiant sutartį, o nuostoliai (sąnaudos), jų faktas ir dydis yra nepagrįsti juridinę reikšmę turinčiais dokumentais. Ieškovė nepateikė pajamas, kurias sumokėjo gyventojai už nuotekų šalinimą, patvirtinančių įrodymų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2019 m. vasario 27 d. sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Giraitės vandenys“ iš atsakovo P. G. 28 871,97 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. kovo 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 188,00 Eur bylinėjimosi išlaidas. Priteisė iš atsakovo P. G. valstybei 6,36 Eur (šešių eurų 36 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Atsakovo P. G. prašymą skirti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Giraitės vandenys“ baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis atmetė.
6. Teismas nurodė, kad 2005 m. spalio 26 d. šalys sudarė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) kuria susitarė dėl atsakovo paklotų vandentiekio tinklų ir įrenginių, nuotekų tinklų ir įrenginių, esančių Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini) perdavimo ieškovei eksploatavimui bei priklausomybės ribų nustatymo pagal numatytus brėžinius (e. b. 1 t., l. 8). 2012 m. gegužės 24 d. ir 2012 m. rugsėjo 11 d. raštais atsakovas įspėjo ieškovę apie sutarties nutraukimą nuo 2012 m. rugsėjo 25 d. ir nurodė pasirūpinti ieškovei paslaugų G. kaimo gyventojams teikimu nenaudojant atsakovui priklausančių tinklų (e. b. 1 t., l. 9–10). 2012 m. spalio 1 d. raštu atsakovas pranešė ieškovei, jog tinklų naudojimas bus nutrauktas techninėmis priemonėmis nuo 2012 m. spalio 2 d. (e. b. 1 t., l. 11). 2012 m. spalio 2 d. atsakovas raštu pranešė ieškovei, jog techninėmis priemonėmis nutraukė ieškovės naudojimąsi jam priklausančiais tinklais (e. b. 1 t., l. 12–13). 2012 m. spalio 29 d. raštu atsakovas pranešė ieškovei, jog siurblinė yra panaikinta, nuotekos teka į Neries upę (e. b. 1 t., l. 14). Kauno rajono savivaldybės tarybos 2012 m. gegužės 24 d. sprendimu Nr. TS-217 nustatytos ieškovės tiekiamo vandens ir nuotekų tvarkymo kainos vartotojams, kurios buvo pakeistos 2016 m. lapkričio 24 d. sprendimu Nr. TS-344 (e. b. 1 t., l. 22–24, 25–27). 2017 m. gruodžio mėnesį ieškovė išdavė pažymą Nr. S 17, kurioje nurodytas ištrauktas ir išvežtas nuotekų kiekis G. kaime, remiantis kelionės lapais, važtaraščiais, suvestinėmis (e. b. 1 t., l. 28–286). Ieškovė pateikė nuotekų priėmimo į L. valymo įrenginius registracijos žurnalą (e. b. 6 t., l. 82–99).
7. Atsakovas byloje įrodinėjo, jog jo kaltę dėl vienašališko sutarties nutraukimo paneigė Kauno apygardos teismas 2018 m. kovo 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-299-259/2018, tačiau teismas šiuos atsakovo argumentus laikė nepagrįstais. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad minėtoje byloje apeliacinės instancijos teismas nurodė, jog atsakovas, vadovaudamasis sutarties laisvės principu, turi teisę nutraukti sutartį, tačiau teismas tuo pačiu akcentavo, jog „... būtina išsaugoti esamą ginčo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo tinklų būklę ir galimybę ieškovei UAB „Giraitės vandenys“ naudotis ir eksploatuoti šiuos įrengimus, kad būtų įgyvendinama valstybės pareiga tiekti gyventojams geriamąjį vandenį ir tvarkyti nuotekas“, šiam tikslui užtikrinti apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva netgi taikė laikinąsias apsaugos priemones, nustatančias, jog atsakovas P. G. įpareigojamas iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos vykdyti 2005 m. spalio 26 d. sutartį Nr. 05/10/26, uždraudžiant atsakovui vienašališkai šią sutartį nutraukti, darė išvadą, jog įsiteisėjusiais teismų sprendimais (Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 25 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-336-221/2017 bei Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-696-241/2017) nustatyta atsakovo kaltė dėl siurblinės užbetonavimo nagrinėjamoje byloje nėra paneigta.
8. Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-445-695/2015 pagal ieškovės UAB „Giraitės vandenys“ ieškinį atsakovui P. G. dėl naudojimosi viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra sąlygų ir tvarkos nustatymo nurodytus motyvus, nurodė, kad geriamojo vandens tiekimas ir nuotekų šalinimas gyventojams, kur yra tokia infrastruktūra, turi būti užtikrinamas nuolat ir neleistini jokių asmenų veiksmai, nesvarbu, ar jie infrastruktūros savininkai ar naudotojai, vartotojai ar pašaliniai asmenys, dėl kurių veiksmų būtų sutrikdomas ar nutraukiamas šių paslaugų teikimas. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas atsakovo veiksmus (savavališkai užpylė betono skiediniu nuotekų siurblinės talpą ir tokiu būdu sukliudė ieškovei teikti nuotekų šalinimo paslaugas vartotojams įprastiniu būdu) laikė neteisėtais.
9. Ieškovė paskaičiuotus nuostolius laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 30 d. grindė Kauno rajono savivaldybės tarybos 2012 m. gegužės 24 d. sprendimo Nr. TS-217 9 punktu, kuriuo nustatyta 3,08 Eur/m³ (10,62 Lt/m³) nuotekų surinkimo mobiliosiomis transporto priemonėmis kaina (kaina, taikyta laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d.), ir Kauno rajono savivaldybės tarybos 2016 m. lapkričio 24 d. sprendimo Nr. TS-344 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Giraitės vandenys“ geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų bazinių kainų nustatymo“ 1.9 punktu, kuriuo nustatyta 3,11 Eur/m nuotekų transportavimo asenizacijos transporto priemonėmis paslaugos kaina (kaina, taikoma nuo 2017 m. sausio 1 d.) bei rašytiniais įrodymais, kurie pagrindžia, jog G. kaimo nuotekų surinkimo sistemoje susikaupusių nuotekų kiekis, už kurio išvežimą yra reikalaujama sumokėti, apskaičiuotas pagal ieškovės faktiškai surinktą ir asenizacinėmis mašinomis išvežtą nuotekų kiekį iš G. kaimo per laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 30 d. faktiškai surinkta ir išvežta 7 722 m³ nuotekų už 23 861,13 Eur be PVM sumą.
10. Teismas pažymėjo, jog atsakovo nesutikimo su ieškiniu argumentai yra ištirti ir įvertinti įsiteisėjusiais aukštesnės instancijos teismų sprendimais, kurie patvirtino žalos dydžio skaičiavimo teisėtumą, todėl teismas pakartotinai šių atsakovo argumentų nevertino. Teismas, įvertinęs ieškovės pateiktus į bylą automobilių GPS sistemos duomenis, kelionės lapus, nuotekų pridavimo į valymo įrenginius duomenis, sprendė, jog ieškovės paskaičiavimai yra teisingi bei nenuneigti jokiais kitais įrodymais.
11. Kadangi dėl atsakovo veiksmų ieškovė nuotekas asenizacinėmis mašinomis turi išvežti į L. nuotekų valymo įrenginius, tokiu būdu patirdama nuostolius, teismas konstatavo priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų bei ieškovei atsiradusių nuostolių buvimą.
12. Teismas sprendė, jog byloje yra nustatytos visos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos, todėl ieškovės ieškinys tenkino.
13. Atsižvelgdamas, kad ieškovė teisėtai gynė savo interesus ir ieškinys pagrįstas, teismas atsakovo prašymą dėl baudos skyrimo ieškovei už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, atmetė.
14. Ieškovė sumokėjo 688,00 Eur (650,00 + 38,00) žyminį mokestį už ieškinio reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo ir reikalavimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir advokatui D. M. – 3 097,60 Eur (2 178,00 Eur + 919,60 Eur) už teisines paslaugas (e. b. 6 t., l. 14–16, 39–42). Teismas, įvertinęs, kad bylos apimtis nėra itin didelė, kad byla išnagrinėta per 2 parengiamuosius ir 3 teismo posėdžius, ieškovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkino iš dalies, ieškovės turėtas išlaidas už advokato teisinę pagalbą sumažino iki 1 500 Eur (CPK 94 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
15. Apeliaciniu skundu atsakovas P. G. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. vasario 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Dėl atsakovo veiksmų teisėtumo. Kauno apygardos teismas 2018 m. kovo 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-299-259/2018 atsakovo vienašališką 2005 m. spalio 26 d. Sutarties nutraukimą pripažino teisėtu, kas reiškia, kad ši Sutartis nustojo galioti nuo 2012 m. rugsėjo 25 d. Teismas skundžiamą sprendimą grindė ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-445-695/2015, kurioje kasacinis teismas pirmą kartą nuo 2009 metų pakeitė poziciją atsakovo Inžinierinių tinklų reikalingumo viešųjų paslaugų tiekimo atžvilgiu. Kadangi teismas privalo bylą nagrinėti tik pagal galiojančią teisę, todėl kasacinio teismo išaiškinimai civilinėje byloje Nr. 3K-3-445-695/2015, kurie įsiteisėjo tik 2015 m. liepos 3 d., atsakovo veiksmų, atliktų prieš beveik trejus metus, įvertinimui negali būti taikomi.
15.2. Nuotekų siurblinės užbetonavimo metu buvusios aplinkybės - 2005 m. spalio 26 d. Sutarties nutraukimas, kurio teisėtumą patvirtino Kauno apygardos teismas 2018 m. kovo 8 d. nutartimi; iš Kauno rajono savivaldybės bei UAB „Giraitės vandenys“ oficialios pozicijos žinodamas, kad Inžinieriniai tinklai nereikalingi viešajam vandens tiekimui – G. kaimo gyventojų poreikių tenkinimui; iš kasacinio teismo 2010 m. spalio 8 d. nutarties civ. byloje Nr. 3K-3- 396/2010 bei 2012 m. birželio 15 d. nutarties civ. byloje Nr. 3K-3-253/2012 išaiškinimų žinodamas, kad Inžinieriniai tinklai turi privatų komercinį, o ne viešąjį poreikį; leido atsakovui būti įsitikinusiam, jog 2005 m. spalio 26 d. Sutartis yra nutraukta, jokių draudimų dalyje Inžinierinių tinklų naudojimo nėra. Atsakovas užbetonuodamas nuotekų siurblinę elgėsi sąžiningai, rūpestingai ir apdairiai, nes sužinojo visų suinteresuotų asmenų dėl Inžinierinių tinklų naudojimo poziciją ir nuotekų siurblinę užbetonavo tik įsitikinęs, jog šiems asmenims ji nereikalinga.
15.3. Dėl priežastinio ryšio buvimo. Ieškovės pareiga savo lėšomis atstatyti nuotekų siurblinę egzistuoja nuo 2012 metų pabaigos, kai buvo užbetonuota nuotekų siurblinė (Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-299-259/2018). Taigi nuostolių atlyginimo laikotarpio pradžiai - 2015 m. sausio 1 d., ieškovė jau virš dviejų metų nevykdė jai tenkančios pareigos savo lėšomis atstatyti nuotekų siurblinę, nors jos atstatymui visiškai pakanka dviejų mėnesių. Nuotekų siurblinė neatstatyta iki šiol, kas leidžia teigti, jog ji neatstatoma sąmoningai, siekiant, prisidengus nuotekų šulinio užbetonavimo faktu, neteisėtai gauti papildomas (antrą kartą) pajamas (ieškovė gauna mokestį už šią paslaugą iš G. kaimo gyventojų).
15.4. Dėl atsakovo kaltės. Atsakovas inicijavo ne vieną civilinę bylą, nutraukdamas 2005 m. spalio 26 d. Sutarties galiojimą ne kartą kreipėsi į ieškovę bei trečiąjį asmenį dėl Inžinierinių tinklų naudojimo įteisinimo pagal galiojančius teisės aktų reikalavimus, tai yra atsakovas elgėsi rūpestingai ir apdairiai, kiek pagal tuo metu buvusias sąlygas iš jo buvo galima tikėtis.
15.5. Dėl žalos ir jos dydžio. Ieškovė, šalindama nuotekas, iš G. kaimo gyventojų gauna nuotekų tvarkymo paslaugų mokestį. Kita vertus, ieškiniu prašant žalos patirtos dėl nuotekų šulinio užbetonavimo, žalos dydį sudarytų skirtumas tarp nuotekų šalinimo išlaidų jas šalinant nuotekų siurblinės pagalba bei nuotekų šalinimo išlaidų jas šalinant mobiliųjų transporto priemonių pagalba. Tačiau nei ieškovas, nei pirmosios instancijos teismas, šio skirtumo net nenustatinėjo, iš ko darytina išvada, jog byloje nuostolių dydis nustatytas netinkamai.
15.6. Dėl piktnaudžiavimo teisėmis. Ieškovei bei trečiajam asmeniui nevykdant kasacinio teismo 2015 m. liepos 3 d. nutarties dalyje dėl įpareigojimo nustatyti atsakovo Inžinieriniams tinklams naudojimo tvarką bei sąlygas, tai yra iki šiol neužtikrinant viešojo intereso, teismas neturėjo pagrindo pripažinti atsakovo kaltę. Akivaizdu, kad ieškovė piktnaudžiauja jai suteiktomis teisėmis.
15.7. Atsakovo nuomone, net ir pripažinus atsakovo veiksmus užbetonuojant nuotekų šulinį neteisėtais, jis turi būti atleistas nuo civilinės atsakomybės arba atligintini nuostoliai turi būti sumažinti (CK 6.248 straipsnio 4 dalis).
Atsiliepimas
2. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo palikti nepakeistą skundžiamą teismo sprendimą, priteisti iš atsakovo ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
16.1. Teismas pagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-07-03 nutartimi, kurioje teismo padarytos išvados neabejotinai patvirtina nagrinėjamoje žalos atlyginimo byloje ieškovės įrodinėjamų atsakovo veiksmų neteisėtumą. Esminė aplinkybė, lemianti atsakovo veiksmų pripažinimą neteisėtais, yra tai, kad atsakovui priklausanti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo infrastruktūra buvo naudojama teikti ginčo paslaugas G. kaimo gyventojams, kuriems turėjo ir turi būti užtikrinamas nenutrūkstamas geriamojo vandens tiekimas ir kokybiškas nuotekų šalinimas.
16.2. Atsakovo argumentai, kad nuotekų siurblinę jis užbetonavo dėl ieškovės ir trečiojo asmens klaidinančių veiksmų, nėra pakankami paneigti jo kaltės prezumpciją, ypač vertinant šiuos argumentus geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo infrastruktūros būtinumo G. kaimo gyventojams kontekste. Taip pat pagrįsta teismo išvada, jog įsiteisėjusiais Kauno apygardos teismo 2017-01-25 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2017-11-29 sprendimais nustatyta atsakovo kaltė dėl siurblinės užbetonavimo Kauno apygardos teismo 2018-03-08 nutartimi paneigta nebuvo.
16.3. Taip pat teismas padarė teisingą išvadą, jog tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieškovei atsiradusių nuostolių yra priežastinis ryšys. Lietuvos apeliacinis teismas įsiteisėjusia 2017-11-29 nutartimi konstatavo, kad atsakovo ginčo savavališki veiksmai sąlygojo tai, kad ieškovė susikaupusias nevalytas nuotekas asenizacinėmis mašinomis turi išvežti valymui į L. nuotekų valymo įrenginius, tokiu būdu patirdama papildomas išlaidas.
16.4. Atsakovas apeliaciniame skunde nepateikė jokių, atsakovo požiūriu tinkamų, nuostolių dydžio paskaičiavimų, todėl nėra pagrindo nesutikti, jog ieškovės paskaičiavimai yra teisingi ir nenuneigti jokiais kitais įrodymais.
Šalies argumentai
16.5. Ieškovė, atsižvelgdama į LR GVTNTĮ 16 str. reikalavimus bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-07-03 nutartyje ir Kauno apygardos teismo 2018-03-08 nutartyje nurodytus išaiškinimus, patikslintu ieškiniu Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų prašė nustatyti atsakovui priklausančių Tinklų naudojimosi sąlygas bei tvarką. Taigi, ieškovė nagrinėjamoje byloje savo turimomis procesinėmis teisėmis nepiktnaudžiavo.
16.6. Ieškovės įsitikinimu, nėra pagrindo atsakovą atleisti nuo civilinės atsakomybės.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.
4. Ieškovė pareikštu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 28871,97 Eur nuostolių atlyginimą ir 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Byloje ieškovė įrodinėjo, kad 2005 m. spalio 26 d. sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovė ir atsakovas susitarė dėl atsakovo paklotų vandentiekio tinklų ir įrenginių, nuotekų tinklų ir įrenginių, esančių Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini) eksploatavimo bei priklausomybės ribų nustatymo pagal numatytus brėžinius. Šios sutarties pagrindu G. kaimo gyventojams buvo pradėtas tiekti geriamas vanduo ir pradėtos šalinti bei valyti nuotekos, naudojantis atsakovui nuosavybės teise priklausančiais tinklais. Atsakovas įspėjęs ieškovę apie sutarties nutraukimą, sutartį nutraukė, o vėliau pranešė, kad siurblinė bus panaikinta, nuotekos tekės į Neries upę. Ieškovė tvirtina, kad po nuotekų siurblinės sugadinimo, ji teikia nuotekų šalinimo paslaugas jas išvežant asenizacinėmis mašinomis. Nuostoliai už ankstesnį nuotekų surinkimą ieškovei jau buvo priteisti įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-336-221/2017. Pareikštu ieškiniu ieškovė prašo priteisti nuostolius už kitą susidariusį laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 30 d., nuostoliai sudaro 28 871,97 Eur. Ieškovės teigimu, atsakovo civilinei atsakomybei kilti yra visos civilinės atsakomybės sąlygos.
5. Atsakovas atsikirtinėjo, kad įsiteisėjusia 2018m. kovo 8d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-299-259/2018 Kauno apygardos teismas patvirtino jo veiksmų teisėtumą nutraukiant paminėtą sutartį, o taip pat nei nuostolių faktas, nei jų dydis nėra įrodyti byloje teikiamais dokumentais.
6. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bet kuriai civilinės atsakomybės rūšiai (tiek sutartinei, tiek deliktinei) taikyti reikia nustatyti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas: nukentėjusios šalies patirtą žalą (nuostolius) (CK 6.249 straipsnis); atsakingos dėl žalos atsiradimo šalies neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą) (CK 6.246 straipsnis); kaltę, kuri preziumuojama, išskyrus įstatymo numatytus atvejus (CK 6.248 straipsnis), ir priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį (CK 6.247 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-467/2011; kt.).
7. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs bylą ieškovės ieškinį patenkino nustatę visas sąlygas civilinei atsakomybei atsakovui kilti. Teismas įvertinęs byloje pateiktus duomenis ir įsiteisėjusiais teismų sprendimuose konstatuotais faktais ( Kauno apygardos teismo 2017m. sausio 25d. sprendimas civilinėje byloje ir Lietuvos apeliacinio teismo 2017m. lapkričio 29d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-696-241/2017) nustatė, kad atsakovo kaltė dėl siurblinės užbetonavimo šioje nagrinėjamoje byloje nėra paneigta. Teismas akcentavo, kad Kauno apygardos teismas spręsdamas bylą Nr. 2A-299-259/2018 savo nutartyje pažymėjo, jog atsakovas, vadovaudamasis sutarties laisvės principu, turi teisę nutraukti sutartį, tačiau teismas tuo pačiu pažymėjo, jog „... būtina išsaugoti esamą ginčo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo tinklų būklę ir galimybę ieškovei UAB „Giraitės vandenys“ naudotis ir eksploatuoti šiuos įrengimus, kad būtų įgyvendinama valstybės pareiga tiekti gyventojams geriamąjį vandenį ir tvarkyti nuotekas“. Tai akcentuodamas pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad tokiam tikslui užtikrinti apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva netgi taikė laikinąsias apsaugos priemones, nustatančias, jog atsakovas P. G. įpareigojamas iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos vykdyti 2005 m. spalio 26 d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) uždraudžiant atsakovui vienašališkai šią sutartį nutraukti. Taip pat pirmosios instancijos teismas konstatuodamas aplinkybę, jog atsakovas sukliudė ieškovei teikti nuotekų šalinimo paslaugas vartotojams įprastiniu būdu akcentavo Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015m. liepos 3d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-445695/2015 pagal ieškovės pagal ieškovės ieškinį atsakovui dėl naudojimosi viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra sąlygų ir tvarkos nustatymo, trečiasis asmuo – Kauno rajono savivaldybė jau nustatytas aplinkybes pažymėdamas, kad geriamojo vandens tiekimas ir nuotekų šalinimas gyventojams, kur yra tokia infrastruktūra, turi būti užtikrinamas nuolat; neleistini jokių asmenų veiksmai, nesvarbu, ar jie infrastruktūros savininkai ar naudotojai, vartotojai ar pašaliniai asmenys, dėl kurių veiksmų būtų sutrikdomas ar nutraukiamas šių paslaugų teikimas; ginčas dėl sutarčių sudarymo, nesusitarimas dėl jų sąlygų, tvarkos, atsiskaitymo ar kitų aplinkybių nėra pagrindas vienašališkai nutraukti šių paslaugų teikimą; kad šalių teisiniai santykiai nekvalifikuoti kaip panaudos teisiniai santykiai, todėl vienašališkam 2005 m. spalio 26 d. sutarties nutraukimui netaikytinos CK 6.199 ir 6.642 straipsnių nuostatos; kad nagrinėjamu atveju nebuvo nė vienos iš įstatymo nustatytų bendrųjų sutarčių nutraukimo sąlygų, įtvirtintų CK 6.217 straipsnyje; kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas minėtoje byloje, atsižvelgdamas į Geriamojo vandens įstatymo tikslus (1 straipsnis), aiškiai pabrėžė, kad vartotojams (abonentams) turi būti užtikrinamas nenutrūkstamas geriamojo vandens tiekimas ir kokybiškas („geros kokybės“) nuotekų šalinimas. Tai reiškia, kad geriamojo vandens tiekimas ir nuotekų šalinimas gyventojams, kur yra tokia infrastruktūra, turi būti užtikrinamas nuolat. Neleistini jokių asmenų veiksmai, nesvarbu, ar jie infrastruktūros savininkai ar naudotojai, vartotojai ar pašaliniai asmenys, dėl kurių veiksmų būtų sutrikdomas ar nutraukiamas šių paslaugų teikimas. Teisėjų kolegija teismo sprendime atliktai motyvacijai pritaria ir laiko, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovo veiksmus kaip neteisėtus, pagrįstai rėmėsi aptartais ir įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais, nes tuose procesiniuose sprendimuose teismų padarytos išvados patvirtina atsakovo veiksmų neteisėtumą. Esant nurodytam visa apelianto argumentacija, kad Kauno apygardos teismas patvirtino atsakovo veiksmų teisėtumą civilinėje byloje Nr. 2A-299-259/2018 laikytina nepagrįsta.
8. Apeliantas kitais apeliacinio skundo argumentais taip pat kvestionuoja pirmosios instancijos teismo atliktą jo kitų civilinės atsakomybės sąlygų nustatymą. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus bei apeliacinės instancijos teismui apelianto pateiktus papildomus paaiškinimus raštu, skundžiamo sprendimo turinį bei motyvus sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ir kitas civilinės atsakomybės taikymo sąlygas. Nors atsakovas savo skunde dėsto, kad pirmosios instancijos teismas jo civilinės atsakomybės sąlygas nustatė netinkamai, tačiau dėl jų netinkamo nustatymo, teisėjų kolegijos vertinimu, jokių apylinkės teismo neįvertintų esminių argumentų neteikia. Teisėjų kolegija sprendžia, kad visus atsakovo atsikirtimus į ieškovės ieškinį, tinkamai įvertino pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto apeliacinio skundo argumentai nepaneigia apylinkės teismo padarytų išvadų teisingumo.
9. Pagal CK 6. 247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais ( veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų ( veikimo, neveikimo) rezultatu. Atsižvelgiant į šią nuostatą, ieškovė byloje turėjo įrodyti priežastinį ryšį tarp atsakovo atliktų neteisėtų veiksmų žalos. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė byloje savo pareigą įvykdė ir įrodė, kad atsakovo savavališki veiksmai užpylus nuotekų siurblinės talpą betono skiediniu, G. kaimo gyventojų nuotekos negalėjo patekti į L. nuotekų valymo įrenginius ir tokias nuotekas ieškovė privalėjo išvežti asenizacinėmis mašinomis valymui, todėl byloje teisingai konstatuota, kad tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieškovei atsiradusių nuostolių yra priežastinis ryšys.
10. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas nepateikė įrodymų, paneigiančių jo kaltę. Pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Taigi, nagrinėjamoje byloje būtent apeliantui teko pareiga paneigti jam taikytiną kaltės prezumpciją. Apeliantas teigia, kad atsakovas nuotekų siurblinę užbetonavo veikdamas išimtinai dėl ieškovės ir trečiojo asmens – Kauno rajono savivaldybės klaidinančių veiksmų. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie apelianto argumentai nėra pakankami paneigti jo kaltės prezumpciją. Tos aplinkybės, kad atsakovas iniciavo ne vieną bylą, nutraukdamas 2005m. spalio 26d. sutarties galiojimą ir kreipėsi į ieškovę bei trečiąjį asmenį dėl inžinierinių tinklų įteisinimo, teisėjų kolegijos įsitikinimu, taip pat nepaneigia atsakovo kaltės prezumpcijos.
11. Žala suprantama kaip tokios išlaidos ar turto netekimas arba jo sužalojimas, kurių atsirado dėl skolininko neteisėtų veiksmų ar neveikimo, t. y. kurių kreditorius nebūtų patyręs, jeigu skolininkas nebūtų atlikęs neteisėtų veiksmų. Žalos dydis nėra preziumuojamas, todėl kiekvienu konkrečiu atveju žalos dydį turi įrodyti ieškovas, o teismas privalo patikrinti, ar ieškovas tinkamai apskaičiavo žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474-684/2016).
12. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostata, jog jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas, reiškia, kad kai šalys nesutaria dėl nuostolių dydžio, konkretų jų dydį nustato teismas, įvertinęs abiejų šalių pateiktus įrodymus. Teismas pažymėjo, kad ši nuostata negali būti aiškinama kaip įpareigojanti teismą visais atvejais savo iniciatyva rinkti įrodymus priteistinų nuostolių dydžiui nustatyti. Teismas, taikydamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, turi paisyti rungimosi civiliniame procese principo (CPK 12 straipsnis). Pateikti nuostolių dydį patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus yra ginčo šalių pareiga (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 12 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2008).
13. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, padarė išvadą, kad ieškovė įrodė prašomų priteisti nuostolių dydį. Apeliantas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo priteistu nuostolių dydžiu teigia, kad ieškovės pateikti įrodymai neįrodo, kad ne tik neišvežtas buvo ieškinyje nurodytas nuotekų kiekis, bet iš viso nebuvo ieškovės vežamos nuotėkos.
14. Apeliacinės instancijos teismas vertindamas ieškovės pateiktus įrodymus, kuriais ji įrodinėjo nuostolių dydį ir tikrindamas pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą dėl priteisto žalos dydžio, 2019m. birželio 11d. nutartimi pasiūlė šalims pateikti papildomus įrodymus pagrįsti savo reikalavimams ir atsikirtimams, patvirtinantiems, ar paneigiantiems ieškovės prašomų priteisti atlygintinų nuostolių dydį.
15. Nustatyta, kad tiek ieškovė, tiek ir atsakovas pateikė rašytinius paaiškinimus dėl aplinkybių patvirtinančių nuostolių dydį. Ieškovė nurodė, kad papildomai teikia papildomą įrodymą – savo ilgalaikio turto apyvartos ataskaitą už 2019m. pirmąjį pusmetį ir raštu detalizuoja prašomų priteisti nuostolių apskaičiavimo būdą, pagal kurį nuostoliai sudaro būtent 28871,97 Eur. Kaip rodo byloje pateikti kiti įrodymai ir tokias aplinkybes nustatė ir pirmosios instancijos teismas, kad ieškovės nuostolių dydis yra apskaičiuotas pagal faktiškai surinktą ir asinizacinėmis mašinomis išvežtą nuotekų kiekį iš G. kaimo per laikotarpį nuo 2015m. sausio 1d. iki 2017m. lapkričio 30d. Apylinkės teismas remdamasis ieškovės pateiktais važtaraščiais, kelionės lapais, suvestinėmis, GPS sistemos ir nuotekų pridavimo į valymo įrenginius duomenimis nustatė, kad laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. faktiškai buvo surinkta ir išvežta 2 777 m³ nuotekų už 8 553,16 Eur be PVM sumą (2 777 m³ × 3,08 Eur/m³ = 8 553,16 Eur), o laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. faktiškai surinkta ir išvežta 2 366 m³ nuotekų už 7 287,28 Eur be PVM sumą (2 366 m³ × 3,08 Eur/m³ = 7 287,28 Eur), o laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 30 d. faktiškai surinkta ir išvežta 2 579 m³ nuotekų už 8 020,69 Eur be PVM sumą (2 579 m³ × 3,11 Eur/m³ = 8 020,69 Eur). Viso laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 30 d. faktiškai surinkta ir išvežta 7 722 m³ nuotekų už 23 861,13 Eur be PVM sumą. Taip pat teismas nustatydamas ieškovei patirtų nuostolių dydį rėmėsi ir Kauno rajono savivaldybės tarybos 2012 m. gegužės 24 d. sprendimo Nr. TS-217 (suderintu Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2012 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 03-102 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Giraitės vandenys“ geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų bei pardavimo kainų nustatymo“) 9 punktu, kuriuo nustatyta 3,08 Eur/m³ (10,62 Lt/m³) nuotekų surinkimo mobiliosiomis transporto priemonėmis kaina (kaina, taikyta laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d.), ir, vadovaujantis Kauno rajono savivaldybės tarybos 2016 m. lapkričio 24 d. sprendimu Nr. TS-344 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Giraitės vandenys“ geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų bazinių kainų nustatymo“ (suderinto Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2016 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 03-311 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Giraitės vandenys“ geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų derinimo“) 1.9 punktu, kuriuo nustatyta 3,11 Eur/m nuotekų transportavimo asenizacijos transporto priemonėmis paslaugos kaina.
16. Atsakovas apeliaciniame skunde ir savo pateiktuose paaiškinimuose apeliacinės instancijos teismui nesutinka su ieškovės pateiktais įrodymais ir remiantis jais nustatytu nuostolių dydžiu ir pakartotinai tvirtina, kad ieškovės pateiktuose dokumentuose neatsispindi ieškovės turėtų nuostolių dydis ir kelia klausimą apie tai, kad ieškovės nurodytas nuotekų kiekis aplamai nebuvo vežamas. Tokius apeliantas savo argumentus grindžia tik teiginiais, tačiau įrodymų, kurie paneigtų ieškovės pateiktuose dokumentuose nurodytus ir byloje pirmosios instancijos teismo nustatytus reikšmingus faktus neteikia ( CPK 178 straipsnis). Taigi, atmestini apelianto visi apeliacinio skundo argumentai susiję su neteisingu įrodymų vertinimu nustatant atlygintinos žalos dydį. Pažymėtina, kad įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės, aiškinant CPK 176, 185 straipsnius, kasacinėje praktikoje yra suformuotos – teismai vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016 ir kt.). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių. Vien ta aplinkybė, kad apylinkės teismas byloje esančius įrodymus įvertino kitaip, nei siekė atsakovas, nesudaro pagrindo spręsti, jog teismas juos įvertino netinkamai ir pažeidžiant civilinio proceso teisės normas.
17. Byloje nėra nustatyta aplinkybių, kurioms esant atsakovui pagal CK 6. 248 straipsnio 4 dalies nuostatas galėtų būti sumažintas priteistų nuostolių atlyginimas arba atsakovas gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės. Apelianto apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad ieškovui nuostolių atsiradimą sąlygojo jam tenkančios pareigos atstatyti nuotekų siurblinę savo lėšomis nevykdymas, nesudaro pakankamo pagrindo taikyti atsakovui CK 6. 248 straipsnio 4 dalies nuostatas.
18. Kaip matyti iš šioje byloje esančių duomenų ir kitos Kauno apylinkės teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. 2-10107-775/2018 eigos, kad prašydama nustatyti atsakovui priklausančių tinklų naudojimosi sąlygas ir tvarką atlieka jai nustatytas pareigas. Taigi, apelianto teiginiai, jog ieškovė reikšdama ieškinį piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis niekuo nepagrįsti.
19. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo išnagrinėjimui, bylos galutiniam rezultatui, todėl neanalizuotini.
20. Apibendrinus nurodytus argumentus teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino kilusiam ginčui tiek materialinės, tiek procesinės teisės normas ir nenukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos teismų praktikos, tokio pobūdžio bylose, o apelianto apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl jis paliktinas nepakeistas ( CPK 265 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
21. Atsakovo apeliacinį skundą atmestus, jam apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos ( CPK 93 straipsnis).
22. Ieškovė pateiktu prašymu apeliacinės instancijos teismui prašo iš atsakovo priteisti 1694 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Atsakovo apeliacinio skundo netenkinus ieškovei priteistinos 1694 Eur turėtos išlaidos, kurios neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų maksimalaus atlygintinų išlaidų dydžio (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo P. G. 1694 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei UAB „Giraitės vandenys“ turėtas apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.