- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-20
- Bylos Nr.
- 2A-279-252/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-05099-2018-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolė Danguolė Smetonienė, Eigirdas Činka, Birutė Valiulienė
- Atsakovas
- V. K.
- Ieškovas
- A. A.
Civilinė byla Nr. 2A-279-252/2019 Proceso Nr. 2-08-3-05099-2018-7 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.3.1.18.1; 2.3.5.2.2. PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. kovo 20 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Danguolės Smetonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Eigirdo Činkos ir Birutės Valiulienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. lapkričio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-9649-902/2018 pagal ieškovės A. A. ieškinį atsakovui V. K., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, R. K. dėl materialinio išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimo, Teisėjų kolegija, nustatė: I. Ginčo esmė 1. Ieškovė teismui pateiktu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo: 1) materialinį išlaikymą po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2018 m. rugpjūčio 10 d. iki kol mokysis pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuos aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą, bet ne ilgiau kaip iki 24 metų amžiaus, išlaikymo sumas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; 2) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2017 m. rugsėjo 7 d. iki 2018 m. rugpjūčio 10 d., iš viso 2 750 Eur; 3) visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. 2. Nurodė, kad 2017 m. rugsėjo 7 d. tapo pilnamete. Tuo metu mokėsi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje. 2018 metais įstojo į nemokamą studijų vietą (duomenys neskelbtini) programos 1-e kurse. Atsakovas, ieškovės tėvas, išlaikymo nebeteikia nuo 2017 m. rugsėjo 7 d., t.y. kai dukrai suėjo 18 metų. Visą šį laiką ieškovė yra išlaikoma motinos. 3. Teigė, kad užsidirbti lėšų pragyvenimui dėl užimtumo mokymosi įstaigose ieškovė neturėjo ir neturi galimybių. Būtinas išlaidas jos pragyvenimui per mėnesį sudaro: 180 Eur (6 Eur dienai) išlaidos maistui, 200 Eur gyvenamosios patalpos nuomai Studijų namuose, 50 Eur komunaliniai patarnavimai, mokesčiai už telefono, internetinio ryšio paslaugas su įrenginio įmoka 16 Eur mėnesiui, 50 Eur transporto išlaidos, 30 Eur išlaidos mokymosi reikmėms, drabužiams, avalynei – 80 Eur per mėnesį, higienos priemonėms – 30 Eur, maisto papildams, vaistams – 20 Eur, laisvalaikiui – 30 Eur, iš viso būtinos išlaidos per mėnesį sudaro 686 Eur sumą. 4. Ieškovė nurodė, kad 2017 metais ji lankė vairavimo kursus, kuriuos pilnai apmokėjo jos mama. 5. Be to, 2018 metais ieškovei išlaikius brandos egzaminus ir gavus vidurinio išsilavinimo atestatą, lėšas jos išlaikymui, kaip visas išlaidas, susijusias su išleistuvėmis pabaigus gimnaziją, padengė jos mama. Atsakovas yra jauno amžiaus, sveikas, dirbantis Norvegijos Karalystėje, jo gaunamos pajamos yra didelės, todėl turi visas galimybes prisidėti prie išlaikymo. Juolab, kad tokios prievolės nevykdė nuo ieškovės pilnametystės (2017 m. rugsėjo 7 d.), iki kreipimosi į teismą dienos – 11 mėnesių, todėl yra pagrindas iš atsakovo priteisti materialinio išlaikymo įsiskolinimą 2 750 Eur, susidariusį per šį laikotarpį. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 6. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2018 m. lapkričio 14 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo V. K. ieškovei A. A. materialinį išlaikymą po 50 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2018 m. rugpjūčio 10 d. (ieškinio padavimo teismui dienos) iki kol A. A. mokysis pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą, bet ne ilgiau nei jai sukaks 24 metai, išlaikymą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Taip pat priteisė iš atsakovo ieškovei materialinio išlaikymo įsiskolinimą - 1 041,19 Eur sumą už laikotarpį nuo 2017 m. rugsėjo 7 d. iki 2018 m. rugpjūčio 9 d. imtinai, skaičiuojant po 100 Eur per mėnesį nuo 2017 m. rugsėjo 7 d. iki 2018 m. liepos 1 d. ir po 50 Eur – nuo 2018 m. liepos 1 d. iki rugpjūčio 9 d. imtinai. Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Priteisė iš atsakovo ieškovei 100 Eur jos turėtų bylinėjimosi išlaidų ir į valstybės biudžeto pajamas 52,24 Eur bylinėjimosi išlaidų. 7. Teismas nustatė, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-8339-755/2013 tarp šalių buvo patvirtinta taikos sutartis, pagal kurią atsakovas įsipareigojo nepilnametei dukrai A. A. teikti išlaikymą po 600 Lt per mėnesį mokamų periodinių išmokų iki dukters pilnametystės. Atsakovas, ieškovei tapus pilnametei, materialinio išlaikymo nebeteikė. Ieškovė vertingo turto neturi, su darbo santykiais, studijomis susijusių pajamų negauna, 2018 m. liepos mėnesį dirbo UAB ,,Romlis“ ir gavo 253,23 Eur darbo užmokestį, kol mokėsi gimnazijoje gaudavo 30 Eur per mėnesį socialinę paramą. 8. Teismas konstatavo, kad ieškovę išlaiko mama, kuri bylos nagrinėjimo metu laukėsi kūdikio, o jos mėnesio pajamos sudaro apie 766 Eur per mėnesį, taip pat laikotarpyje nuo 2017 m. gruodžio mėn. iki 2018 m. rugpjūčio mėn. ji papildomai gavo 999 Eur. pajamų, susijusių su darbo santykiais. Ieškovės motinai R. K. nuosavybės teise priklauso žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), 532/836 dalys ir ½ dalis ten esančių statinių, taip pat jos vardu yra registruotas automobilis. Teismas pasisakė, kad atsakovas Lietuvoje savo vardu vertingo turto neturi, taip pat negauna su darbo santykiais susijusių pajamų bei kitų išmokų, mokamų Sodros, gyvena Norvegijoje, augina tris mažamečius vaikus, nuo 2016 m. lapkričio 9 d. nedirba ir dėl pablogėjusios sveikatos dirbti negali, laukia operacijos. Atsakovas Norvegijoje naudojasi mokamomis sveikatos priežiūros paslaugomis, dėl ko periodiškai patiria papildomas išlaidas. 9. Teismas vertino, kad ieškovė neįrodė, kad jos per mėnesį patiriamos būtinos išlaidos sudaro 686 Eur. Teismas atsižvelgęs į tai, kad ieškovė tapo pilnamete dar besimokydama gimnazijos paskutinėje klasėje, kai visuotinai yra žinoma, jog tuo metu faktiškai patiriama papildomų išlaidų, susijusių su mokslų baigimu sprendė, kad tikėtina, jog šiuo laikotarpiu ieškovei buvo būtina patirti 430 Eur sumą pragyvenimui. 10. Teismas sutiko, kad ieškovei pradėjus studijuoti kitame mieste, atsirado papildomų išlaidų, o sulaukusi pilnametystės ir besimokydama gimnazijoje, laikydama egzaminus, o vėliau įstojusi į Kauno kolegiją, dėl didelio mokymosi krūvio, negalėjo dirbti ir pakankamai užsidirbti pragyvenimui, todėl vertino, kad nebūtų protinga nepriteisti iš atsakovo ieškovei paramos už šį laikotarpį. Teismas pasisakė, kad ieškovė tik dalinai pasinaudojo galimybe dirbti, nes pasirinko darbą Lietuvoje, o ne Norvegijoje, kur būtų galimybė daugiau užsidirbti, todėl teismas priteistiną iš atsakovo sumą sumažino iki 50 Eur per mėnesį. 11. Teismas sprendė, kad atsakovo turtinė padėtis nėra gera, kad jis galėtų prisidėti prie pilnametės dukros išlaikymo daugiau nei 50 Eur suma per mėnesį suma. Be to, jis dar turi tris nepilnamečius vaikus, todėl nors ir prioritetas teiktinas nepilnamečių vaikų išlaikymui, bet teisinio pagrindo iš viso iš atsakovo nepriteisti pilnametei dukrai išlaikymo, nėra. Atsižvelgęs į ieškovės motinos turtinę padėtį, teismas sprendė, kad pastaroji turi kur kas didesne dalimi prisidėti prie pilnametės dukros išlaikymo. 12. Teismas pasisakė, kad dalies išlaidų, susijusių su atsakovo sveikatos problemomis, jis išvengtų arba patirtų mažiau jei gyventų Lietuvoje ir naudotųsi nemokamu gydymu, todėl išvykęs gyventi į Norvegiją, kartu prisiėmė ir didesnių išlaidų riziką, o kartu turtinės padėties pablogėjimą. Teismas nenustatė, kad atsakovas Norvegijoje turėtų skolų. 13. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovo parama ieškovei sulaukus pilnametystės, besimokant (duomenys neskelbtini) gimnazijoje turėjo būti didesnė nei 50 Eur, bet mažesnė nei ieškinyje ieškovės prašoma priteisti 250 Eur suma. Atsižvelgdamas į atsakovo sveikatos pablogėjimą, 2015 m. sūnaus gimimą, šalių interesų pusiausvyrą, teismas konstatavo, kad atsakovas privalėjo prisidėti prie dukros išlaikymo, sulaukus pilnametystės (2017 m. rugsėjo 7 d.) po 100 Eur suma per mėnesį iki ji mokėsi gimnazijoje ir jai buvo įteiktas atestatas, t.y. iki 2018 m. liepos 1 d. 14. Teismas pažymėjo, kad atsakovas tik 2018 m. vasario mėn. pradėjo naudotis mokamomis sveikatos atstatymo paslaugomis, o jo išlaidos kitos dukros regėjimo problemoms spręsti įsigyjant akinius patirtos tik 2018 m. birželio mėn. Rašytinių įrodymų apie 2017 metais atsakovo, jo Norvegijoje gyvenančių vaikų papildomas, specialiems poreikiams patenkinti patirtas išlaidas nepateikta, kaip ir nepateikti duomenys apie 2017-2018 metais atsakovo (jo šeimos) gautas visų rūšių pajamas ar atsakovo teisę gauti Norvegijoje (socialines) išmokas praradus darbingumą. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai 15. Apeliaciniu skundu atsakovas V. K. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. lapkričio 14 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-9649-902/2018 ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. 16. Mano, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė tiek materialines, tiek procesinės teisės normas, nesivadovavo Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 7 d. nutarime suformuotomis pagrindinėmis įstatymo aiškinimo ir taikymo taisyklėmis ir kasacinio teismo praktika. 17. Pabrėžia, kad skundžiamą sprendimą priėmęs teismas nešališkai, kruopščiai ir išsamiai nustatė visas reikalingas faktines aplinkybes išvadai, kad atsakovas finansiškai nepajėgus skirti išlaikymą pilnametei dukrai, tačiau nesant jokio pagrindo tokį išlaikymą priteisė. Teismas neįvertino, kad paramos reikalingas pilnametis vaikas yra išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis. 18. Apeliantas nurodė, kad atsakovas neturi turto, gyvena Norvegijoje, išlaiko dar tris nepilnamečius vaikus, dėl sveikatos problemų negali dirbti ir patiria gydymui daug išlaidų. Teismas neišsiaiškino kodėl ieškovė geranoriškai nesikreipė dėl paramos būtinumo į tėvą, dėl ko nebūtų susidaręs įsiskolinimas. Taip pat neatsižvelgė į tai kodėl ieškovė samdosi butą, o ne gyvena bendrabutyje, kodėl negauna stipendijos, kodėl nesinaudoja lengvatiniu studijoms skirtu kreditu bei kodėl nesirinko neakivaizdinių ar vakarinių studijų. 19. Mano, kad šiuo atveju nėra reikšminga kokio dydžio ir iš kokių šaltinių buvo mokamas išlaikymas ieškovei esant nepilnametei. Jis niekada nevengė išlaikyti dukros ir siekė taikaus šio ginčo sprendimo būdo, sutiko pagal leidžiamas finansines galimybes teikti dukrai paramą po 50 Eur per mėnesį, tačiau ieškovės motina tam prieštaravo. Atkreipia dėmesį, kad teismas nustatė aplinkybes, kad A. A. padeda motinai dirbti jos darbus namuose ir gauna iš jos užmokestį, todėl neturi galimybes pati įsidarbinti laisvu nuo studijų laiku. 20. Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas. Teisėjų kolegija konstatuoja : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 21. Apeliacinis skundas atmestinas. 22. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamoje byloje nenustatyta CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. 23. Apeliacinės instancijos teismas su skundžiamu sprendimu, kuriame detaliai įvertintas ginčui aktualus teisinis reglamentavimas ir faktinės bylos aplinkybės sutinka, todėl pirmosios instancijos teismo visų išvadų iš naujo nebekartoja. Teismas neturi pareigos atsakyti į kiekvieną skundo argumentą, todėl pasisako tik dėl teisiškai reikšmingų apeliacinio skundo argumentų. 24. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė A. A., atsakovo V. K. ir trečiojo asmens R. K. dukra, pilnamete tapo 2017 m. rugsėjo 7 d. Nuo šios dienos atsakovas išlaikymo nebeteikė. Ieškovė gimnaziją pabaigė 2018 m. liepos 1 d., o nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. studijuoja (duomenys neskelbtini) dieninių studijų skyriuje valstybės finansuojamoje vietoje. Studijos truks trejus metus. 25. Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 7 d. nutarime konstatavo, kad paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas iš esmės skiriasi nuo nepilnamečių vaikų išlaikymo instituto; išlaikymo priteisimas pilnamečiams asmenims negali būti grindžiamas tokiais pat principais kaip nepilnamečiams. Kasacinis teismas, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo išaiškinimus, suformulavo galimus išlaikymo pilnamečiam vaikui, besimokančiam ar studijuojančiam priteisimo kriterijus, kurių vieni taikytini, sprendžiant dėl paramos būtinumo pilnamečiam besimokančiam asmeniui, kiti – dėl tėvų galimybių ją teikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) 2007 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2007; 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-313/2015). Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama dėl abiejų šių grupių kriterijų ir jie vertinami atskirai, t.y. nustatoma, ar išlaikymo prašančiam pilnamečiam besimokančiam asmeniui išlaikymas yra būtinas; įvertinamos realios tėvų galimybės tokį išlaikymą teikti. 26. CK 3.192¹ straipsnio 3 dalis numato, kad teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir nustatydamas išlaikymo dydį, atsižvelgia į vaiko ir jo tėvų šeiminę ir turtinę padėtį, taip pat kitas svarbias aplinkybes. Šio straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad vaikų, sulaukusių pilnametystės, išlaikymo tvarkai taikomi ir CK 3.192, 3.193, 3.194, 3.196, 3.197, 3.198, 3.199, 3.200, 3.201, 3.208 straipsniai. Kaip nustatyta CK 3.192 straipsnio 2 dalyje, išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Sutiktina su apeliantu, kad sprendžiant dėl paramos būtinumo pilnamečiam besimokančiam asmeniui, įvertinami pirmajai grupei priskirtini kriterijai: sunki vaikų turtinė padėtis; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis; sąžiningas pareigos mokytis vykdymas ir pan. 27. Atsižvelgus į detalią pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų ir ginčo klausimui reikšmingų aplinkybių vertinimą, konstatuoti, kad skundžiamas sprendimas priimtas nesivadovaujant virš paminėtame Konstitucinio Teismo nutarime pateiktais išaiškinimais, aktualia kasacinio teismo praktika, ar CK normomis, reglamentuojančiomis išlaikymo priteisimą pilnamečiui vaikui, pagrindo nėra. Skirtingai nei teigia atsakovas pirmosios instancijos teismas įvertino abi šias sąlygas ir jas apibūdinančius kriterijus ir priteisė pilnametystės sulaukusiam vaikui išlaikymą, kuris yra ženkliai mažesnis nei prašė ieškovė. 28. Apeliantas nurodo, kad jis siekė taikiai baigti ginčą ir pagal finansines galimybes ieškovei teikti paramą po 50 Eur per mėnesį, kas iš esmės atitinka priteistą išlaikymo sumą skundžiamu teismo sprendimu. Apeliaciniame skunde išreikšdamas nesutikimą su apylinkės teismo sprendimu, atsakovas jokių argumentų, kurie leistų spręsti, kad priteista išlaikymo suma A. A. yra per didelė ar nepagrįsta, iš esmės nepateikė, tačiau akcentavo, kad nenustatyta kodėl ieškovė nuomojasi butą, o ne gyvena bendrabutyje, kodėl negauna stipendijos, nesinaudoja kreditu ar nepasirinko vakarinių ar neakivaizdinių studijų. 29. Pirmosios instancijos teismo išvados patvirtina, kad teismas sumažindamas ieškovės prašomą priteisti išlaikymo dydį atsakovo nurodomas aplinkybes vertino ir dalį ieškovės išlaidų nepripažino būtinomis, dėl ko prašomą priteisti išlaikymo dydį sumažino net 5 kartus. Tai, kad ieškovė realizuodama savo teisę į išsilavinimą ir profesijos įgijimą įstojo mokytis į norimą mokymo įstaigą ir mokosi dieniniame studijų skyriuje, neeliminuoja atsakovo pareigos bent minimaliai pagal savo išgales prisidėti prie jos išlaikymo. Juolab, kad ieškovės mokymosi rezultatai leidžia jai studijuoti valstybės finansuojamoje vietoje. 30. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgęs į Nutarties 25 punkte aptartus Konstitucinio teismo ir LAT išaiškinimus bei 26 punkte nurodytą teisinį reglamentavimą neturi pagrindo spręsti, kad priteistas 50 Eur dydžio per mėnesį išlaikymas pilnametei dukrai pažeidžia jos poreikių ir abiejų pilnametės tėvų turtinės padėties pusiausvyrą bei neatitinka finansinių galimybių teikti tokį išlaikymą. 31. Kaip galima suprasti iš apeliacinio skundo turinio apeliantas savo nesutikimą su A. A. priteistu materialinio išlaikymo įsiskolinimu 1 041,19 Eur sumai už laikotarpį nuo 2017 m. rugsėjo 7 d. iki 2018 m. rugpjūčio 9 d. imtinai, skaičiuojant po 100 Eur per mėnesį nuo 2017 m. rugsėjo 7 d. iki 2018 m. liepos 1 d. ir po 50 Eur – nuo 2018 m. liepos 1 d. iki rugpjūčio 9 d. imtinai, argumentuoja tuo, kad toks įsiskolinimas nebūtų susidaręs jei ieškovė geranoriškai būtų kreipusi į atsakovą dėl tokios paramos gavimo. 32. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pilnamečio vaiko pareiga visų pirma kreiptis į išlaikymo neteikiantį tėvą nenustatyta (LAT 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje G Nr. 3K-3-121-313/2015; 2015 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366-687/2015). Atsakovui turėjo būti žinoma, kad jo dukra, sulaukusi pilnametystės, vis dar mokėsi gimnazijoje ir jos įsidarbinimo galimybės buvo visiškai apribotos. Visa A. A. išlaikymo našta šiuo laikotarpiu, kuris baigiant ugdymo įstaiga įprastai pasižymi ir papildomomis išlaidomis (atestatų įteikimo šventei, išleistuvėms, vykimui į mokymo įstaigas kur siekiama studijuoti, naujos gyvenamosios vietos paieškoms ir pan.), teko jos motinai. Apeliantas, būdamas rūpestingas ir atidus tėvas, nepaisant to, kad teismo sprendimu nustatytos pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką terminas, dukrai sulaukus pilnametystės buvo suėjęs, nesidomėjo savarankiškų pajamų neturinčios dukros išlaikymu, o šią naštą perkėlė išimtinai tik trečiajam asmeniui R. K. su kuria tuo metu gyveno dukra. Būtent paties atsakovo neveikimas, neatitinkantis elementarių rūpinimosi artimuoju kriterijų ir sąlygojo tokią situaciją dėl kurios ir susidarė įsiskolinimas. 33. Pirmosios instancijos teismas detaliai pasisakė už kokius laikotarpius kokią išlaikymo sumą priteisia ir kokias gautas ieškovės lėšas įskaito į įsiskolinimą. Dar sumažinti priteistą išlaikymo įsiskolinimo sumą, apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindo. 34. Apeliantas su žmona augindamas dar tris nepilnamečius vaikus, nors ir neturi kilnojamojo ir nekilnojamojo turto Lietuvos Respublikoje, tačiau jis neteikė jokių duomenų apie jo turimą turtą, gaunamas pajamas Norvegijoje, kur nuolat gyvena. Tai leidžia spręsti, kad atsakovas sąmoningai neatskleidė duomenų, susijusių su turtine padėtimi, siekdamas išvengti pareigos remti finansiškai dukrą. Argumentacija, kad dėl sveikatos būklės jis negali dirbti ir yra išlaikomas savo žmonos iš esmės nėra pagrįsta objektyviais įrodymais. Pateikta pažyma, pasirašyta šeimos gydytojos, kad atsakovas nuo 2016 m. lapkričio 9 d. nebegali dirbti dėl suprastėjusios sveikatos, nepatvirtina, kad atsakovas kompetentingų institucijų yra pripažintas nedarbingu, ar jam nustatytas dalinis nedarbingumas. Apeliantas ne tik neteikė duomenų apie gautas pajamas iš darbinės veiklos, bet ir apie socialines išmokas, kurios paprastai mokamos nedarbingumo laikotarpiu bei gaunamas išmokas už vaikus. Atsakovo atstovė, jo motina J. Š., teismo posėdžio metu pripažino, kad nors sūnus dėl problemų su stuburu, faktiškai nedirba, tačiau darbo santykiai nėra nutrūkę, jis nedarbingumo pažymėjimo pagrindu gauna socialines išmokas. 35. Vien tai, kad atsakovas turi sveikatos sutrikimų, dėl kurių jam būtina skirti didesnį dėmesį savo sveikatai, vartoti vaistus, labiau nei visiškai sveikas asmuo, teismui pateiktų duomenų kontekste, nesudaro pagrindo spręsti, kad V. K. galimybės dirbti yra iš esmės visiškai apribotos. 36. Teismas atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad ieškovė gauna užmokestį iš motinos, nes padeda pastarajai dirbti jos darbus namuose. Trečiasis asmuo bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad laukiasi kūdikio ir dukros pagalba buityje bei jos pagrindinėje darbinėje veikloje – tvarkant buhalterinę apskaitą jai labai svarbi. R. K. nurodė, kad dukra kompiuterio pagalba atlieka techninio pobūdžio darbus – sudaro lenteles ir pan. Jokių duomenų, kad ieškovė turi kvalifikaciją tvarkyti buhalterinę apskaitą, byloje nėra, kaip ir nenustatyta, kad tokia pagalba yra apmokama. Ieškovė nurodė, kad jos įsidarbinimo galimybės yra apribotos dėl studijų intensyvumo, tad skirtingai nei nurodo atsakovas pagalba nėščiai motinai nėra kliūtis ieškovei įsidarbinti. Kita vertus, būtina pažymėti, kad teismo sprendimu būtent atsakovui finansiškai naudingesne linkme buvo nukrypta nuo principinio reikalavimo prisidėti prie vaiko išlaikymo abiem tėvams po lygiai, todėl vertinti, kad teismas neatsižvelgė į atsakovo nurodomas aplinkybes, susijusias tiek su jo šeimynine padėtimi, tiek išlaikytinių skaičiumi ir jiems būtina teikti parama ar sveikatos būkle, teisėjų kolegija pagrindo neturi. 37. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktų įrodymų visuma, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkindamas ieškovės A. A. ieškinio reikalavimus, teisingai įvertino bylos faktines aplinkybes, tinkamai aiškino bei taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti atsakovo apeliacinio skundo motyvais nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. 38. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo 39. Aukščiau aptartų motyvų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nutaria: Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. lapkričio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą. Teisėjai Eigirdas Činka Nijolė Danguolė Smetonienė Birutė Valiulienė