Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Jolantos Malijauskienės ir Rasos Ragulskytės-Markovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiškėjo atstovei Jurgitai Bertašiūtei ir atsakovės atstovėms Eglei Gedgaudienei ir Linai Labanauskienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus prašymą atsakovui AB „Lietuvos geležinkeliai“ (trečiasis suinteresuotas asmuo G. V. (G. V.)) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2015-04-15 gautas ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus (toliau – ir Skyrius) ieškinys atsakovei AB „Lietuvos geležinkeliai“ (trečiasis suinteresuotas asmuo G. V.). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-06-11 nutartimi bylą pagal pareiškėjo ieškinį pagal rūšinį teismingumą persiuntė Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2015-06-15 gautas ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus (toliau – ir Skyrius) ieškinys atsakovei AB „Lietuvos geležinkeliai“ (trečiasis suinteresuotas asmuo G. V.). Skyrius 2015-07-09 pateikė teismui patikslintą prašymą, kuriame prašo teismo priteisti Skyriui iš atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ 194,53 Eur G. V. išmokėtą nedarbo socialinio draudimo išmokos permoką (b. l. 13–16).

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovė prašymą palaikė ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad G. V. buvo atleistas iš AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą dėl nedarbo socialinės draudimo išmokos skyrimo. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinis skyrius tenkino G. V. prašymą ir paskyrė jam nedarbo socialinę draudimo išmoką. Radviliškio rajono apylinkės teismo ir Šiaulių apygardos teismo sprendimais G. V. atleidimas buvo pripažintas neteisėtu. Teigia, kad dėl atsakovės neteisėtų veiksmų susidarė socialinio draudimo išmokų permoka.

Trečiasis suinteresuotas asmuo G. V. atsiliepimo į pareiškėjo prašymą nepateikė. Teisme 2016-03-02 gautas G. V. prašymas, kuriame jis nurodė, kad teismo posėdyje nedalyvaus (b. l. 49).

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė 2014-07-30 pateikė pranešimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigą Nr. 2 (PS)-1059, kuriame nurodė, kad nuo 2014-07-29 G. V. buvo atleistas iš darbo (b. l. 58). Iš popierinės bylos priedo duomenų matyti, kad trečiasis suinteresuotas asmuo G. V. kreipėsi į teismą, ginčydamas atleidimo iš darbo teisėtumą. Radviliškio rajono apylinkės teismas 2014-12-09 priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1615-632/2014, kuriuo G. V. ieškinį atsakovui AB „Lietuvos geležinkeliai“ patenkino iš dalies, pripažino G. V. atleidimą iš darbo neteisėtu ir grąžino jį į pirmesnį darbą, panaikino AB „Lietuvos geležinkeliai“ Krovinių vežino direkcijos Radviliškio prekinių vagonų depo viršininko 2014-07-28 įsakymą „Dėl darbo sutarties nutraukimo“ bei priteisė 13140 Lt (3805,61 Eur) už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo 2014-07-29 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, iš šios sumos išskaičiuojant G. V. išmokėtą dviejų mėnesių išeitinę išmoką (popierinio bylos priedo b. l. 5–12). Šiaulių apygardos teismas, išnagrinėjęs atsakovės AB „Lietuvos geležinkeliai“ apeliacinį skundą, 2015-03-10 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-346-267/2015 Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014-12-09 sprendimą paliko nepakeistą. Šiaulių apygardos teismas, išnagrinėjęs atsakovės AB „Lietuvos geležinkeliai“ apeliacinį skundą, 2015-03-10 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-346-267/2015 Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014-12-09 sprendimą paliko nepakeistą (popierinio bylos priedo b. l. 13–19). 2014-12-12 atsakovė pateikė elektroninį prašymą dėl apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu duomenų tikslinimo Nr. 2(PS)-1805_11, kuriuo patikslino G. V. atleidimo duomenis (popierinio bylos priedo b. l. 62–63). Pagal atsakovės pateiktus duomenis Skyrius 2014-12-17 priėmė sprendimą Nr. 5-27-13602 patikslinti paminėtus duomenis (popierinio bylos priedo b. l. 20).

Po atleidimo iš darbo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyrius 2014-10-02 sprendimu Nr. NI_SP1-3457 skyrė pareiškėjui nedarbo socialinio draudimo išmoką (popierinio bylos priedo b. l. 4). Klaipėdos teritorinės darbo biržos Klaipėdos skyrius 2014-12-19 sprendimu Nr. SN-2(11.1) „Dėl bedarbio statuso netekimo“ patvirtino, kad G. V. bedarbio statuso neteko nuo 2014-07-30 (popierinio bylos priedo b. l. 22–23). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyrius 2015-01-21 priėmė sprendimą Nr. NI_SP5-77, kuriame nustatė, kad laikotarpiu nuo 2014-09-30 iki 2014-10-31 susidarė 194,53 Eur nedarbo socialinio draudimo išmokos permoka dėl G. V. paskirtos nedarbo socialinio draudimo išmokos (popierinio bylos priedo b. l. 24). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyrius 2015-01-28 raštu Nr. (9.109) R3-3501 prašė atsakovės iki 2015-03-10 atlyginti Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytą 194,53 Eur žalą (popierinio bylos priedo b. l. 25–26). Atsakovė 2015-02-05 raštu Nr. 2(LV-3)-304 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyrių informavo, kad su pretenzija nesutinka ir žalos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui iki pretenzijoje nurodytos datos negrąžino (popierinio bylos priedo b. l. 27).

Nedarbo išmokų mokėjimo klausimus reglamentuoja Nedarbo socialinio draudimo įstatymas. Pagal Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 5 ir 6 str. teisę į nedarbo socialinio draudimo išmoką (toliau – ir nedarbo išmoka) turi asmenys, teritorinėje darbo biržoje įsiregistravę bedarbiais (t. y. atleisti iš darbo ar valstybės tarnybos), kuriems nebuvo pasiūlytas tinkamas darbas ar aktyvios darbo rinkos politikos priemonės, jeigu jie per paskutinius 36 mėnesius iki įsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje dienos turi ne mažesnį kaip 18 mėnesių nedarbo draudimo stažą. Pagal Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 2 str. nedarbo išmokų paskirtis – kompensuoti dėl nedarbo negautas pajamas ar jų dalį. Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 20 str. ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-12-24 nutarimu Nr. 1656 patvirtintų Nedarbo socialinio draudimo išmokų nuostatų (redakcija nuo 2013-01-01 iki 2015-11-12) (toliau – ir Nuostatai) 59 p. nustatyta, kad nedarbo draudimo išmokas apskaičiuoja, skiria ir moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad, atsakovei nuo 2014-07-29 atleidus trečiąjį suinteresuotą asmenį G. V. iš darbo, pastarajam buvo suteiktas bedarbio statusas ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyrius laikotarpiu nuo 2014-09-30 iki 2014-10-31 paskyrė ir išmokėjo G. V. 194,53 Eur nedarbo išmoką. Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014-12-09 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1615-632/2014 ir Šiaulių apygardos teismo 2015-03-10 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-346-267/2015 G. V. ieškinys dėl neteisėto atleidimo tenkintas iš dalies. Minėtuose teismų procesiniuose dokumentuose konstatuota, kad AB „Lietuvos geležinkeliai“ G. V. atleido neteisėtai. Nagrinėjamu atveju pasibaigus teisminiam procesui dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir su darbo santykiais susijusių sumų priteisimo, kai teismas atleidimą iš darbo pripažįsta neteisėtu, asmuo nebėra laikomas nedirbančiu ir gauna darbinių pajamų, todėl nedarbo išmoka už minėtą laikotarpį neturi būti mokama.

Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 str. 1 d. nustatyta, kad juridiniai arba fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka. Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 20 str. 3 d. nustatyta, kad neteisingai apskaičiuotos ir išmokėtos nedarbo draudimo išmokos išieškomos įstatymų nustatyta tvarka. Nuostatų 60 ir 61 p. nustatyta, kad neteisingai išmokėtos sumos išieškomos įstatymų nustatyta tvarka, o, nustačius, kad nedarbo draudimo išmokos išmokėtos pagal neteisingai įformintus ar suklastotus dokumentus, išmokų permokos įstatymų nustatyta tvarka išieškomos iš kaltų asmenų, išdavusių ar pateikusių šiuos dokumentus. Šiuo atveju atsakovė nuo 2014-07-30 nutraukė darbo santykius su G. V. ir apie valstybinio socialinio draudimo pabaigą pranešė Valstybinio socialinio draudimo fondui. Esant minėtoms aplinkybėms, G. V. tapo bedarbis ir, atitikdamas Nedarbo socialinio draudimo įstatymo reikalavimus, teisėtai ir pagrįstai kreipėsi dėl nedarbo išmokos, kurios paskirtis yra teikti minimalią paramą asmenims, netekusiems pajamų, gavimo.

Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014-12-09 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1615-632/2014 ir Šiaulių apygardos teismo 2015-03-10 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-346-267/2015 pripažinus neteisėtu G. V. atleidimą, neteisėtu nuo jo surašymo ir pateikimo automatiškai tapo ir atsakovės pateiktas pranešimas Valstybinio socialinio draudimo fondui apie valstybinio socialinio draudimo pabaigą. Taigi, neteisėti atsakovės veiksmai – neteisingas valstybinio socialinio draudimo duomenų įforminimas – yra nustatyti (Nuostatų 61 p.). Teismas konstatuoja, kad tokie atsakovės veiksmai lėmė žalos pareiškėjui padarymą.

Teismas vertina, kad atsakovė atsiliepime į prašymą ir teismo posėdyje nepagrįstai nurodė, kad nedarbo išmokos permoką pareiškėjas turėtų išsiieškoti iš šios išmokos gavėjo – G. V.. Pažymėtina, kad pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymą socialinio draudimo išmokų permokų išieškojimas nukreipiamas į kaltus dėl žalos biudžetui susidarymo juridinius arba fizinius asmenis (18 str. 1, 2 d. ir 36 str. 6 d.). Taigi, tam, kad nedarbo draudimo išmokos permoka galėtų būti išieškoma iš išmokos gavėjo G. V., turi būti nustatyta jo kaltė. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų aplinkybes dėl G. V. kaltės (nesąžiningumo) dėl nedarbo draudimo išmokos gavimo. Teismas vertina, kad nedarbo draudimo išmoka G. V. skirta įstatymų nustatyta tvarka pagal atsakovės pareiškėjui pateiktus duomenis (socialinio draudimo pabaigą), kurie vėliau teismų buvo pripažinti neteisėtais.

Atsakovė atsiliepime taip pat nurodė, kad G. V. Radviliškio rajono apylinkės teismui 2014-12-09 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1615-632/2014 ir Šiaulių apygardos teismui 2015-03-10 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-346-267/2015 priteisus nurodytas sumas dėl neteisėto atleidimo ir gavus Valstybinio socialinio draudimo fondo nedarbo draudimo išmokos, jis nepagrįstai praturtėjo. Teisinius santykius susijusius su nepagrįstu praturtėjimu reglamentuoja Civilinis kodeksas (Civilinio kodekso 6.242 str.). Teismas pažymi, kad šioje administracinėje byloje sprendžiamas klausimas dėl Skyriui padarytos turtinės žalos, o ne dėl galimo G. V. nepagrįsto praturtėjimo. Vadovaujantis ABTĮ 10 str. atsakovei išaiškintina, kad ji gali kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka dėl galimo G. V. nepagrįsto praturtėjimo (Civilinio kodekso 6.242 str.).

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes ir remiantis teismo sprendime išdėstytais motyvais, darytina išvada, kad pareiškėjo prašymas yra pagrįstas, todėl tenkintinas. Pareiškėjui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui iš atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ priteistina 194,53 Eur G. V. išmokėta nedarbo socialinio draudimo išmokos permoka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 2 p., 127 str.,

nusprendžia:

Pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus prašymą patenkinti.

Priteisti pareiškėjui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui iš atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ 194,53 Eur (vienas šimtas devyniasdešimt keturis eurus ir penkiasdešimt tris euro centus) G. V. išmokėtą nedarbo socialinio draudimo išmokos permoką.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.