- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-03-10
- Bylos Nr.
- 2A-346-267/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-35-3-01414-2014-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Burbulienė, Vytautas Kursevičius, Birutė Simonaitienė
- Atsakovas
- AB „Lietuvos geležinkeliai“
- Ieškovas
- G. V.
- Kategorijos
- 11.9.10.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Burbulienės (pirmininkė ir pranešėja), Vytauto Kursevičiaus ir Birutės Simonaitienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1615-632/2014 pagal ieškovo G. V. (G. V.) ieškinį atsakovui AB „Lietuvos geležinkeliai“ dėl neteisėto atleidimo iš darbo, kompensacijos ir neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas G. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir patikslintu ieškiniu, prašydamas pripažinti AB „Lietuvos geležinkeliai“ Radviliškio prekinių vagonų depo 2014-07-29 viršininko įsakymą Nr. P(LV-3)-261 dėl G. V. atleidimo iš darbo neteisėtu, grąžinti jį į darbą AB „Lietuvos geležinkeliai“ Radviliškio prekinių vagonų depą RVS (duomenys neskelbtini), priteisti (2934,52 Lt) vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (2934,52 Lt per mėnesį), 60000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas iš darbo buvo atleistas 2014-07-29 DK 136 str. 1 d. 4 p. pagrindu pagal VŠĮ Jūrininkų SPC sveikatos tikrinimo išvadą, kurią pasirašė gydytojas B. G. nurodydamas, jog ieškovas dirbti negali, net netikrinęs jo sveikatos. Ieškovo teigimu, priešingai nei gydytojo pažymoje, 2014-07-23 Darbingumo lygio dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pažymoje Nr. DLN Nr. 0023418 nurodyta, jog jis yra 90 % darbingas, o Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos I teritorinio skyriaus rašte Nr. R-3601 jo darbingumas įvertintas 100 %. Todėl ieškovas teigė, kad jis buvo atleistas nepagrįstai. Ieškovo manymu, atsakovas jam pateikė netinkamai įformintus dokumentus, nes jie nesunumeruoti, nesusiūti, be parašų, į juos galima bet ką įrašyti. Ieškovas teigė, kad derintoju dirbti neturi kvalifikacijos, o persikvalifikuoti jam nesiūlė, nors derintojo uždarbis panašus į (duomenys neskelbtini) uždarbį. Visi kiti jam pasiūlyti darbai buvo terminuotam laikotarpiui, dėl to jo netenkino. Taip pat nurodė, jog dėl atleidimo išgyveno psichologiškai, kadangi pas atsakovą išdirbo 17 metų, bedirbdamas susirgo profesine liga, o neteisėtu atleidimu po šitiek išdirbtų metų, atsakovas jam sukėlė dvasinį sukrėtimą ir pažeminimą.
Atsakovas AB „Lietuvos geležinkeliai“ su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovą atleido remdamasis VŠĮ Jūrininkų SPC medicinos išvada, kurioje nustatyta, kad G. V. dirbti negali. Be to, prieš atleidžiant ieškovą bei laikantis darbdaviui įstatymais nustatytos pareigos sudaryti darbuotojui tinkamas, saugias ir nekenksmingas darbo sąlygas, atsakovas ieškovui ne kartą siūlė užimti kitas pareigas bei garantavo galimybę persikvalifikuoti, tačiau ieškovas siūlomų pareigų atsisakė, todėl laikė, kad ieškovą atleido pagrįstai. Pažymėjo, kad ieškovui būtų buvusi sudaryta galimybė persikvalifikuoti, bet ieškovas šia galimybe nepasinaudojo, todėl atsakovas neturėjo kitos išeities, kaip tik nutraukti darbo sutartį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Radviliškio rajono apylinkės teismas 2014-12-09 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: 1) pripažino ieškovo G. V. atleidimą iš darbo neteisėtu ir grąžino jį į pirmesnį darbą; 2) panaikino AB „Lietuvos geležinkeliai“ Krovinių vežimo direkcijos Radviliškio prekinių vagonų depo viršininko 2014-07-28 įsakymą „Dėl darbo sutarties nutraukimo“ Nr. P(LV-3)-261; 3) priteisė iš atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ ieškovui G. V. 3805,61 Eur (suma nurodyta neatskaičius privalomųjų mokesčių) už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo 2014-07-29 iki 2014-12-09 teismo sprendimo priėmimo dienos imtinai, ir vidutinį atlyginimą nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, iš šios sumos išskaičiuojant G. V. išmokėtą 2-jų mėnesių išeitinę išmoką; 4) priteisė iš atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ ieškovui G. V. 868,86 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Sprendimo dalį dėl vieno vidutinio mėnesio darbo užmokesčio t.y. 849,90 Eur priteisimo ir grąžinimo į darbą nukreipė vykdyti skubiai. Kitą ieškinio dalį teismas atmetė. Be to, priteisė iš atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ ieškovo G. V. naudai 296,86 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 139,74 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.
Teismas padarė išvadą, kad ginčas tarp ieškovo ir atsakovo kilo dėl dviejų skirtingų ieškovo sveikatą apibūdinančių ir įvertinančių darbuotojo galimybę dirbti medicininių dokumentų, kuriais galima remtis pagal DK 136 str. 1 d. 4 p. atleidžiant iš darbo, turinio. Pažymėjo, kad vertinant atleidimo iš darbo teisėtumą DK 136 str. 1 d. 4 p. pagrindu, įstatymas numato, jog atleidžiant darbuotoją iš darbo, darbdavys turi galimybę remtis dviem dokumentais: arba medicinos, arba Neįgalumo ir darbingumo nustatyto tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos išvada. Kuriai iš jų teikiama pirmenybė, esant tarp jų prieštaravimui, įstatyme nenumatyta, todėl teismas, vertindamas atsakovo argumentus, jog jis privalėjo atleisti ieškovą iš darbo gavęs 2014-06-12 VŠĮ Jūrininkų SPC medicinos išvadą, rėmėsi ne tik visų medicininių dokumentų atsakovo bendrovėje gavimo seka terminų prasme, bet ir dokumentų, apibūdinančių asmens galimybę dirbti, išdavimo bei įforminimo tvarka.
Teismo vertinimu, priešingai, nei 2014-06-12 ir 2014-06-16 VŠĮ Jūrininkų SPC išduoti medicinos dokumentai, ieškovo pateikta į bylą 2014-07-23 Darbingumo lygio dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pažyma DLN-2 Nr. 0023418 atitinka Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005-04-04 įsakymo Nr. A1-92 „Dėl darbingumo lygio, darbingumo lygio dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos, neįgalumo lygio pažymų formų ir jų išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 1.2 punktą. Be to, ji išduota vėliau nei VŠĮ Jūrininkų SPC medicinos dokumentai. Todėl teismas padarė išvadą, kad ieškovo sveikatos būklę atsakovas turėjo vertinti ne pagal medicinos dokumentus, išduotus VŠĮ Jūrininkų SPC, o pagal Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Sveikatos apsaugos ir darbo ministerijos pažymą (išvadą). Tai yra būtent šiam medicininiam, ieškovo sveikatos būklę apibūdinančiam, tarnybos, o ne vieno gydytojo išduotam dokumentui teismas skyrė didesnį prioritetą.
Nustatęs, kad atsakovas, atleisdamas iš darbo ieškovą, rėmėsi netinkamu medicinos dokumentu, teismas neanalizavo ieškovo galimybių atlikti darbo sutartimi sulygtų funkcijų, nes, teismo vertinimu, atsakovas, atleisdamas ieškovą iš darbo, ne tik, kad neatsižvelgė į Neįgalumo ir darbingumo nustatyto tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos išvadą, bet net ir nesvarstė klausimo ar ieškovo 10 % netektas darbingumas trukdys jam atlikti savo tiesiogines III-ios pakopos refrižeratorinių vagonų sekcijos (duomenys neskelbtini) darbines funkcijas sutartas darbo sutartimi.
Teismas, įvertinęs visas ieškovo atleidimo aplinkybes, pripažino, kad atsakovas neįrodė, jog atleido ieškovą iš darbo pagrįstai ir teisėtai. Teismo vertinimu, atsakovas turėjo ne nutraukti darbo sutartį su ieškovu pagal DK 136 str. 1 d. 4 p., o gavęs Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2014-07-23 pažymą, spręsti klausimą dėl ieškovo perkėlimo į kitą nuolatinį darbą remiantis DK 273, 212 str. nuostatomis. Todėl teismas pripažino, kad ieškovas G. V. atleistas neteisėtai ir panaikino AB „Lietuvos geležinkeliai“ Krovinių vežimo direkcijos Radviliškio prekinių vagonų depo viršininko 2014-07-28 įsakymą „Dėl darbo sutarties nutraukimo“ Nr. P(LV-3)-261 bei grąžino ieškovą į pirmesnį darbą.
Spręsdamas dėl atsakovo neteisėtais veiksmais padarytos neturtinės žalos ieškovui, teismas įvertino ir tai, kad ieškovas įmonėje išdirbo 17 metų, drausminių nuobaudų per šį laikotarpį jam nebuvo skirta, kas leidžia manyti, kad savo pareigas jis atliko tinkamai. Teismo vertinimu, darbdavys ieškovą atleido iš darbo žinodamas, bet ignoruodamas Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos išvados turinį, tačiau vadovavosi sau palankesniu vieno gydytojo padarytu įrašu, nesistengė iki galo išsiaiškinti realios ieškovo sveikatos būklės. Todėl pripažino, kad ieškovas dėl tokių darbdavio veiksmų patyrė nepatogumų, neigiamų išgyvenimų, emocinį sukrėtimą. Atsižvelgdamas į ieškovo patirtus nepatogumus ir emocinį sukrėtimą dėl nurodytų atsakovo neteisėtų veiksmų, bei vadovaudamasis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismas ieškovui priteisė 868,86 EUR neturtinei žalai atlyginti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį esmė
Atsakovas AB „Lietuvos geležinkeliai“, nesutikdamas su Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014-12-09 sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovo G. V. vieną vidutinį darbo užmokestį - 849,90 Eur ir visas apelianto turėtas bylinėjimosi išlaidas. Be to, atsakovas prašo apeliacine tvarka bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:
Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė materialinės teisės normas, nes vadovavosi nebegaliojančia 2000-05-31 LR sveikatos apsaugos ministro įsakymo Nr. 301 „Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“ redakcija. Apeliantas nesutinka su teismo argumentu, kad 2014-06-12 ieškovui atliktas sveikatos patikrinimas neatitiko šiame įsakyme nustatytų reikalavimų. Vadovaujantis šio įsakymo 12 priedo „Traukinio mašinistų ir darbuotojų, kurių darbas susijęs su geležinkelių transporto eismu, sveikatos tikrinimo reikalavimų ir tvarkos aprašo“ 11 p. privalomus sveikatos tikrinimus atlieka šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai, kurie yra išklausę ne mažiau kaip 36 valandų darbo medicinos kursą, kurio programa suderinta su Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, arba darbo medicinos gydytojas ir gydytojas psichiatras, privalomai arba prireikus konsultuodamiesi su šiame priede nurodytų profesinių kvalifikacijų gydytojais, psichologais. Todėl atsižvelgiant į tai, atliekant medicininį patikrinimą, gydytojų konsultacinė komisija nėra privaloma. Atsižvelgiant į tai, apeliantas mano, kad medicininis patikrinimas ieškovui 2014-06-12 buvo atliktas vadovaujantis šiuo įsakymu, o pateikta medicinos išvada atitinka nustatytus reikalavimus. Kadangi medicinos išvada yra privaloma darbdaviui ir darbuotojui, atsakovas negalėjo leisti ieškovui toliau dirbti refrižeratorinių vagonų sekcijos (duomenys neskelbtini). Atsižvelgdamas į tai, apeliantas siūlė ieškovui kitą darbą, tačiau ieškovui atsisakius siūlomų darbo vietų, apeliantas privalėjo su ieškovu nutraukti darbo sutartį pagal DK 136 str. 1 d. 4 p. Nurodytu atveju darbo sutartis be įspėjimo turi būti nutraukta nepaisant sutarties šalių valios. Ši įstatymo nuostata paaiškinama tuo, kad darbuotojo sveikatos būklė turi tenkinti reikalavimus darbo funkcijoms pagal darbo sutartį atlikti. Neeiliniam sveikatos patikrinimui ieškovas buvo siunčiamas pasitikrinti, ar jis gali dirbti refrižeratorinių vagonų sekcijos (duomenys neskelbtini). Ir pateikta medicinos išvada yra būtent dėl ieškovo sveikatos būklės neatitikimo dirbti minėtą darbą. Todėl apeliantas ieškovą iš darbo atleido pagrįstai ir teisėtai, nes gavus minėtą medicinos išvadą ir ieškovui nesutikus būti perkeltam į kitą darbą, nutraukti su ieškovu darbo sutartį buvo apelianto pareiga. Ieškovas apeliantui 2014-07-23 Darbingumo lygio dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pažymos DLN-2 Nr. 0023418 nepateikė. Apeliantui buvo pateiktas Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinio skyriaus 2014-07-23 raštas Nr. R-3601 dėl ieškovo pripažinimo darbingu 100%. Minėtose pažymose išvadų apie ieškovo atitikimą dirbti darbo sutartimi sulygto darbo nėra, o 2014-06-12 medicinos išvadoje aiškiai nurodyta, kad ieškovas dirbti refrižeratorinių vagonų sekcijos (duomenys neskelbtini) negali. Todėl apeliantas nesutinka, kad prioritetiniais turi būti laikomos Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išduotos pažymos. Be to, apeliantui nepagrįstas atrodo ir pirmosios instancijos teismo argumentas, kad apeliantas nesvarstė klausimo ar ieškovo 10% netektas darbingumas trukdys jam atlikti savo darbines funkcijas. Tiesio apeliantas negalėjo to padaryti, nes apie tai, kad ieškovui nustatytas 10% netektas darbingumas sužinojo po darbo sutarties nutraukimo.Apelianto teigimu, vykdant skundžiamą teismo sprendimą, ieškovas buvo grąžintas į pirmesnį darbą. Grąžinus į darbą, ieškovas buvo siunčiamas sveikatos patikrinimui. 2014-12-15 ieškovui UAB „Salgymeda“ buvo atliktas neeilinis sveikatos patikrinimas. Siunčiant ieškovą minėtam neeiliniam sveikatos patikrinimui, ieškovo prašymu, jam buvo išduotas naujas Sveikatos pasas Nr. 154. Gauta 2014-12-15 medicininė išvada – dirbti leidžiama. Apeliantui įtarus, kad ieškovas patikrinimo metu gydytojui galėjo pateikti ne visus medicininius dokumentus, 2014-12-18 apeliantas kreipėsi į UAB „Salgymeda“ su prašymu įvertinti pateiktą informaciją ir patvirtinti 2014-12-15 medicininės išvados teisingumą. 2014-12-19 raštu Nr. 138 UAB „Salgymeda“, įvertinusi pateiktą informaciją, pateikė galutinę išvadą – dirbti leidžiama su apribojimais (vengti vibracijos ir sunkumų kilnojimo). Kadangi refrižeratorinių vagonų sekcijos (duomenys neskelbtini) darbas neįmanomas neveikiant vibracijai ar nekilnojant sunkumų, todėl, apelianto teigimu, dirbti refrižeratorinių vagonų sekcijos (duomenys neskelbtini), dėl tolimesnio kenksmingų faktorių veikimo, ieškovas negali.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas G. V. prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad:
Atsakovas apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi jau nebegaliojančiu 2000-05-31 LR Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 301 „Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“. Šiuo atveju ieškinio dalykas yra neteisėtas atleidimas iš darbo pagal DK 136 str. 1 d. 4 p. Atleidimo pagrindas 2014-06-12 VšĮ Jūrininkų sveikatos priežiūros centro sveikatos tikrinimo išvada. DK 136 str. l d. 4 p. reglamentuoja darbuotojo atleidimą iš darbo kai darbuotojas pagal medicinos ar Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir ministerijos išvadą negali eiti šių pareigų ar dirbti šio darbo, o ne dėl profilaktinio patikrinimo, kaip bando įrodinėti atsakovas, nurodydamas, kad profilaktinį patikrinimą gali atlikti šeimos gydytojas. Ieškovo teigimu, atsakovo nurodytas Sveikatos apsaugos ministro įsakymas yra poįstatyminis aktas, kuris prieštarauja imperatyviai DK normai.Byloje pateiktos dvi prieštaringos pažymos – išvados dėl ieškovo darbingumo lygio. DK 136 str. l d. 4 p. sako, kad darbo sutartis nutraukiama be įspėjimo kai darbuotojas pagal medicinos ar Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadą negali eiti šių pareigų ar dirbti šio darbo. Šiuo atveju atsakovas neįrodė, jog ieškovas negali dirbti jam pavesto darbo. Todėl teismas priėmė teisingą ir teisėtą sprendimą.Kartu su apeliaciniu skundu atsakovas neteisėtai bando pateikti naujus įrodymus. CPK 312 str. draudžia kelti naujus reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme. Ieškovui kitas darbas įstatymų nustatyta tvarka nebuvo siūlomas. Buvo pateikti tik bendri sąrašai ir nurodytos specialybės bei laisvos vietos. Be to, reikalavimas priteisti iš ieškovo jam išmokėtą vieną vidutinį darbo užmokestį atmestinas, nes DK 304 str. numato sprendimo įvykdymo atgręžimą, kuris vykdomas pagal CPK nuostatas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.), t.y. apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, jeigu nenustato CPK 329 str. 2 ir 3 dalyse numatytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas, kadangi visas aplinkybes, reikšmingas bylai išspręsti, apeliantas turėjo galimybę išdėstyti savo apeliaciniame skunde.
Byloje nustatyta, kad ieškovas G. V. AB „Lietuvos geležinkeliai“ dirbo septyniolika metų nuo 1997-07-15 iki 2014-07-29 (5, 8, 10 b. l.). Jis buvo priimtas į darbą bendrovėje Kauno vagonų depe, refrižeratorinių sekcijų aptarnavimo cecho refrižetorinių sekcijų (duomenys neskelbtini), o nuo 2001 m. balandžio 27 d. iki darbo sutarties nutraukimo dirbo refrižetorinių vagonų sekcijų ūkyje trečios pakopos refrižetorinių vagonų sekcijos (duomenys neskelbtini) (9, 10 b. l.). Darbo sutartis su ieškovu G. V. buvo nutraukta 2014 m. liepos 29 d. pagal LR DK 136 straipsnio 1 dalies 4 punktą. 2014 m. liepos 28 d. AB „Lietuvos Geležinkeliai“ Krovinių vežimo direkcijos Radviliškio prekinių vagonų depo Viršininko Įsakyme Nr. P(LV-3)-261 „Dėl darbo sutarties nutraukimo“ nurodyta, kad darbo sutarties nutraukimo pagrindas – 2014-06-12 VšĮ Jūrininkų sveikatos priežiūros centro sveikatos tikrinimo išvada – dirbti negali (5–7 b. l.).
Apeliacinėje instancijoje sprendžiamas ginčas dėl darbo sutarties nutraukimo pagal LR DK 136 str. 1 d. 4 p. teisėtumo.
DK 136 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintas savarankiškas darbo sutarties nutraukimo pagrindas ir nustatyta, kad darbo sutartis be įspėjimo turi būti nutraukta, kai darbuotojas pagal medicinos ar neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadą negali eiti šių pareigų ar dirbti šio darbo. Šiuo pagrindu darbo sutartis nutraukiama nepriklausomai nuo darbo sutarties šalių valios ir darbdaviui tai yra privalomas darbo sutarties nutraukimo pagrindas. Teisinis pagrindas įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis nutraukti su darbuotoju darbo sutartį nurodytu pagrindu yra medicinos ar neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvada, kad darbuotojas dėl sveikatos būklės negali atlikti tam tikrų darbo funkcijų.
Lietuvos Respublikos Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 38 str. 2 d. numato, kad, pablogėjus darbuotojo sveikatos būklei ir kompetentingai institucijai – Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos konstatavus jam atitinkamo lygio nedarbingumą, šios institucijos priimti sprendimai dėl neįgalaus asmens darbo pobūdžio ir sąlygų yra privalomi tiek darbdaviui, tiek darbuotojui. Tai reiškia, kad DK 136 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu darbo sutartis pasibaigia ne darbdavio valia ar iniciatyva, bet dėl objektyvių priežasčių – darbuotojas dėl sveikatos būklės negali toliau eiti pareigų ar dirbti pavesto darbo.
Bylai reikšmingos aplinkybės, kad darbdavys 2014 m. birželio 5 d. inicijavo neeilinį darbuotojo G. V. sveikatos patikrinimą VšĮ Klaipėdos jūrininkų sveikatos priežiūros centre po to, kai 2014 m. balandžio 14 d. LR Sveikatos apsaugos ministerijos centrinė darbo medicinos ekspertų komisija G. V. patvirtino profesinę ligą ir nuo 2014-03-26 iki 2014-06-03 G. V. dėl ligos nedirbo (49, 11, 12 b. l.). VšĮ Jūrininkų sveikatos priežiūros centro gydytojas B. G. ieškovo Sveikatos Pase Nr. 915 padarė įrašą „Dirbti negali“, tačiau ieškovas kreipėsi į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Klaipėdos teritorinio skyrių, kuris 2014-07-23 išvadoje G. V. nustatė tik 10 proc. netektą darbingumą ir pripažino jį darbingu (13, 14 b. l.). Jokių apribojimų dėl darbo pobūdžio ir sąlygų, komisija nenustatė.
Įvertinusi byloje pateiktus rašytinius įrodymus – Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos I teritorinio skyriaus išvadą, kad G. V. dėl profesinės ligos neprarado darbingumo, teisėjų kolegija daro išvadą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog darbdavys ginčijamu atveju neturėjo teisinio pagrindo atleisti G. V. iš darbo pagal DK 136 str. 1 dalies 4 p.
Darbuotojai privalo pasitikrinti sveikatą prieš pradėdami dirbti, o dirbdami – tikrintis periodiškai ir pateikti darbdaviui sveikatos pažymėjimus, kuriuos išduoda gydytojų konsultacinė komisija (Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos sveikatos priežiūros įstaigos gydytojų konsultacinės komisijos nuostatų, patvirtintų LR sveikatos apsaugos ministro 2004-03-31 įsakymu Nr. V-172, 10.6 p., DK 265 str.). Minėtuose sveikatos pažymėjimuose pateikiama gydytojų konsultacinės komisijos išvada dėl darbuotojo tinkamumo eiti darbo sutartyje nurodytas pareigas ar dirbti darbą. Sprendžiant klausimą dėl darbuotojo galimybės dirbti tam tikrą darbą, kuriam yra nustatytas sumažėjęs darbingumo lygis, darbdavys privalo vadovautis medicinos ar neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvada, todėl pirmosios instancijos teismas, spręsdamas kilusį ginčą, negalėjo vadovautis 2014-06-12 VšĮ Jūrininkų sveikatos priežiūros centro gydytojo B. G. įrašu ieškovo Sveikatos Pase Nr. 915 „Dirbti negali“, nes šis gydytojas neturi įgaliojimų, kurie suteikti išimtinai Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 18 str. 1 d. 4 p.).
Negalima sutikti ir su apeliacinio skundo teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas taikė negaliojančias 2000-05-31 Sveikatos apsaugos ministro įsakymo Nr. 301 „Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“ nuostatas. 2014 m. liepos 28 d., kai buvo priimtas ginčijamas darbdavio įsakymas dėl G. V. atleidimo iš darbo, galiojo 2000-05-31 Sveikatos apsaugos ministro įsakymo Nr. 301 Nr. 301 2014-03-05 redakcija, o šio įsakymo 12 priedo 48 punkte nurodyta, kad sudėtingais ir ginčytinais atvejais apie tinkamumą dirbti traukinio mašinistu sprendžia gydytojų konsultacinė komisija (GKK). Šios bylos kontekste svarbu ir tai, kad darbdavio pareiga ginčytinais atvejais nukreipti darbuotoją į komisiją ir vadovautis išimtinai Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvada yra įtvirtinta ne tik poįstatyminiuose aktuose, bet ir Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 18 str. 1 d. 4 p. bei Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo DSSĮ 38 str. 2 d..
Dėl nurodytų aplinkybių apeliacinio skundo argumentai, susiję su tariamai netinkamu materialinės teisės normų taikymu, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, atmestini.
Teisėjų kolegija, vertindama apeliacinės instancijos teismui atsakovės pateiktus papildomus įrodymus, sutinka su ieškovo atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytais atsikirtimais, kad UAB „Salgymeda“ 2014-12-15 ir 2014-12-19 medicininės išvados yra gautos po skundžiamo teismo sprendimo, kuriuo ieškovas buvo grąžintas į pirmesnį darbą, priėmimo, todėl negali būti vertinamos kaip tinkamas ir leistinas įrodymas, sprendžiant 2014-07-28 darbo sutarties nutraukimo teisėtumo klausimą (CPK 177, 178, 180, 181 str.). Kiti apeliacinio skundo argumentai neaptartini, kaip neįtakojantys priimto sprendimo teisėtumo.
Dėl paminėto, kolegija daro išvadą, kad naikinti ar keisti skundžiamą sprendimą nėra pagrindo.
Už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ieškovas G. V. patyrė 120 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, todėl šio išlaidos priteistinos iš atsakovės (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d.; 130 b. l.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui G. V., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“, į. k. 110053842, 120 Eur (šimtą dvidešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.