Utenos apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

nutarimą priėmusios institucijos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Linai Kanopaitei,

teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. U., atstovaujamos advokato Andriaus Dobrovolskio, skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2019 m. balandžio 17 d. nutarimo, kuriuo D. U. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 261 straipsnio 1 dalį 140 Eur bauda (ROIK: (duomenys neskelbtini)).

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau ir – Institucija) 2019 m. balandžio 17 d. nutarimu Nr. NZT-ANR_N-455-2019 (toliau ir – Institucijos nutarimas) D. U. nubausta už tai, kad 2019 m. vasario 21 d. 10.20 val. (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), naudojamas, tvarkomi sodo medžiai, riboženkliai neišsaugoti, žemės sklype vykdomi statybos darbai, kelio servituto vieta užkrauta statybinėmis medžiagomis (lentomis, akmenimis), iškastas griovys, servitutinis kelias nepravažiuojamas, tuo buvo pažeistas Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1244, 11.3. punktas. Nutarime nurodyta, kad tokiais veiksmais D. U. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 261 straipsnio 1 dalyje, ir už tai jai paskirta 140 Eur bauda.

2. Skundu D. U., atstovaujama advokato Andriaus Dobrovolskio, prašo Institucijos nutarimą panaikinti ir nutraukti administracinę teiseną jos atžvilgiu. Skunde nurodo, kad:

2.1. Byloje nėra objektyvių duomenų, kad D. U. nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas būtų naudojamas ne pagal jo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį (ar) būdą bei pobūdį, nurodytą Nekilnojamojo turto registre. Žemės sklypui taikomas kelio servitutas (tarnaujantis daiktas), nustatytas 2010 m. gruodžio 30 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimu, tačiau žemės servituto institutas negali būti vertinamas, kaip patenkantis į pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo reguliavimo sritį.

2.2. Institucija nenustatė konkrečių asmenų, kuriems D. U. veiksmais trukdoma naudoti žemę pagal jos pagrindinę paskirtį ir (ar) būdą. Administracinio nusižengimo aprašyme nurodoma, jog D. U. veiksmais trukdoma naudotis būtent servitutiniu pravažiavimu, o ne žeme pagal jos pagrindinę paskirtį ir (ar) būdą, kaip tai numatyta ANK 261 straipsnio 1 dalies dispozicijoje. Institucija taip pat nenurodė, kokia pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdai D. U. veiksmais pažeidžiami. Institucija konstatavo servituto pažeidimą, nenustačiusi, kurioje tiksliai vietoje šis servitutas eina bei neišmatuodamas pravažiavimui skirtų vietų pločio. Patikrinimo metu buvo naudo tik viena techninė priemonė - fotoaparatas telefone CAT, todėl lieka neaišku, kaip buvo nustatyta, jog kelias nepravažiuojamas (t. y. siauresnis nei numatyti 4 metrai). Nustatant servitutą, nebuvo nustatytos tikslios servituto koordinatės. Atskiruose dokumentuose taip pat skiriasi ir servitutų plotai. Taigi Institucija, neįvertinusi visų su tariamu nusižengimu susijusių įrodymų, nepagrįstai konstatavo, jog D. U. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 261 straipsnio 1 dalyje.

2.3. D. U. dėl to paties tariamo nusižengimo – apsunkinto pravažiavimo kelio servitutu, buvo nubausta du kartus, nors ir skirtingų patikrinimo aktų pagrindu. Taip buvo pažeistas nos bis in idem principas.

3. Teismo posėdyje D. U. ir jos atstovas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti.

4. Atsiliepime į skundą Institucija prašo skundo netenkinti ir administracinio nusižengimo nutarimą palikti galioti. Nurodo, kad kelio servitutas žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatytas Institucijos 2010 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui J. P.“ (miręs, dabar savininkė D. U.). Kelias, patenkantis į žemės sklypus (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) irNr. (duomenys neskelbtini)) (toliau - Kelias), yra pažymėtas (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos preliminarinio projekto, (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto Utenos apskrities viršininko administracijos 2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 10-08-84 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo (duomenys neskelbtini)“ (toliau - Projektas), su vėlesniais pakeitimais, grafinėje dalyje juoda punktyrine linija. Iš institucijos patikėjimo teise valdomo Lietuvos Respublikos teritorijos skaitmeninio rastrinio orto fotografinio žemėlapio ORT10LT (M 1:10000), sudaryto pagal 1995-2001, 2005-2006, 2009-2010, 2012-2013 metais atliktas aeorofotografines nuotraukas, nustatyta, kad Kelio vieta nepakitusi ir atitinka Projekte pažymėtą Kelio vietą, išskyrus 2015-2017 metais atliktose aerofotografinėse nuotraukose matomą žemės sklypuose (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) Kelio padėties pakeitimą, tai yra žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) galbūt buvusioje Kelio vietoje yra iškasta kūdra, o Kelio atkarpa, patekusi į žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribas, perkelta už šio žemės sklypo šiaurės rytų ribos. Projekte suprojektuotas Kelias yra vienintelis privažiavimo kelias prie žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. eB- duomenys neskelbtini, Nr. duomenys neskelbtini ir Nr. duomenys neskelbtini) ir todėl žemės sklypuose (kadastro Nr. duomenys neskelbtini, Nr. duomenys neskelbtini, Nr. duomenys neskelbtini, Nr. duomenys neskelbtini, Nr. duomenys neskelbtini) yra nustatytas kelio servitutas. D. U. visada žinojo apie jai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype servitutinį kelią, žinojo šio kelio ribas, todėl, iškasdama griovį ir užkraudama statybinėmis medžiagomis jį, neabejotinai suvokė, kad tokiu būdu sudarė kliūtis viešpataujančio daikto savininkams (gretimo sklypo savininkams) patekti į savo žemės sklypą ir tokiu būdu sudarė kliūtis naudoti šiems asmenims žemę pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį. Ši veika atitinka ANK 261 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusižengimo požymius.

5. Teismo posėdyje Institucijos atstovė palaikė savo atsiliepimą ir prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Skundas tenkinamas.

6. ANK 261 straipsnio 1 dalis numato, kad žemės sklypų naudojimas ne pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, taip pat trukdymas žemės naudotojui naudoti žemę pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą užtraukia baudą nuo vieno šimto keturiasdešimt iki trijų šimtų eurų. Taigi kvalifikuojant asmens veiksmus pagal ANK 261 straipsnį, turi būti įrodyta, jog asmuo tyčia ir sąmoningai naudojo žemės sklypą ne pagal pagrindinę naudojimo paskirtį ir (ar) būdą arba trukdė žemės naudotojui naudoti žemę pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą aiškiai tai suprasdamas. D. U. priklausančio Institucijos nutarime nurodyto žemės sklypo (kurio kadastro Nr. duomenys neskelbtini) pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, o naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos (b. l. 18). Tačiau Institucija nutarimu D. U. nubaudė už kelio servituto pažeidimą, užkraunant jį statybinėmis medžiagomis, iškasant griovį, dėl ko servitutinis kelias tapo nepravažiuojamu, ir tokiais veiksmais, kaip nurodyta Institucijos nutarime, D. U. pažeidė Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1244, 11.3. punktą. Teismo vertinimu, Institucija nepagrįstai vienu ANK 261 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusižengimo objektyviosios pusės požymiu laiko ir žemės sklypui nustatytų žemės servitutų nesilaikymą, nes tiesiogiai tokia nuostata šioje teisės normoje nėra įtvirtinta, o žemės servituto institutas nepatenka į pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo reguliavimo sritį, kas bus aptarta toliau. ANK teisės normos yra viešosios teisės normos, todėl jas aiškinant turi būti besąlygiškai laikomasi principo, kad asmens teises ribojančios teisės normos negali būti aiškinamos ir taikomos plečiamai. Šio principo Institucija, nubausdama D. U. už nutarime nurodytus jos veiksmus, nepaisė.

7. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2 straipsnyje, apibrėžiant pagrindines šio įstatymo sąvokas, nurodoma, kad pagrindinė žemės naudojimo paskirtis - tai teritorijos gamtinių ypatumų, tradicinės žmonių veiklos, socialinės ir ekonominės plėtros poreikio nulemta pagrindinio žemės naudojimo kryptis, numatyta teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte, nuo kurios priklauso teritorijos planavimo ir žemės naudojimo sąlygos. Žemės sklypo naudojimo būdas – teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nurodyta veikla, kuri teisės aktų nustatyta tvarka leidžiama pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemėje. Jau minėta, kad D. U. priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. duomenys neskelbtini) pagrindinė naudojimo paskirtis - kita, žemės sklypo naudojimo būdas - vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir aplinkos ministrų 2005 m. sausio 20 d. įsakymą Dėl žemės naudojimo būdų turinio aprašo patvirtinimo Nr. 3D-37/D1-40, kitos naudojimo paskirties žemės sklypuose, kurių naudojimo būdas - vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos, skirti vieno ar dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatams su pagalbinio ūkio paskirties pastatais. Tuo tarpu servitutas, taip pat ir žemės ar kelio servitutas, yra viena iš daiktinių teisių, kurios atsiradimą, pabaigą ir kitus klausimus reguliuoja civilinė teisė – Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.111-4.140 straipsniai. Ir pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2 straipsnį žemės servitutas apibrėžiamas kaip teisė į svetimą žemės sklypą ar jo dalį, suteikiama naudotis tuo svetimu žemės sklypu ar jo dalimi (tarnaujančiuoju daiktu), arba žemės savininko teisės naudotis žemės sklypu apribojimas siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą.

8. Taigi iš pirmiau nurodyto teisinio reguliavimo matyti, kad servitutas, kaip daiktinė teisė, negali būti tapatinamas su žemės pagrindine naudojimo paskirtimi ir (ar) būdu, nes tai yra savarankiški ir skirtingi institutai, reglamentuojantys skirtingas teisinių santykių sritis, jais siekiama skirtingų tikslų ir sukelia skirtingas pasekmes. Žemės pagrindinė naudojimo paskirtis ir (ar) būdas yra tik žemės sklypui nustatytas tam tikras konkretus teisinis režimas ir tai nėra daiktinė teisė. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas numato tarnaujančio daikto savininko pareigą tinkamai išlaikyti tarnaujantįjį daiktą, netrukdyti juo naudotis, tačiau ginčai, kylantys dėl servituto naudojimo sąlygų pažeidimo, tarp jų ir dėl trukdymo naudotis servitutiniu keliu ar dėl tarnaujančio daikto neišlaikymo, gali būti sprendžiami civilinio proceso tvarka, asmenims savo iniciatyva ginant savo pažeistas teises teisme. ANK 261 straipsnyje įtvirtinta atsakomybė tik už žemės sklypo naudojimą ne pagal nustatytą paskirtį ir (ar) trukdymą naudoti žemę pagal nustatytą žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, tačiau atsakomybės už žemės sklypui nustatytų žemės servitutų nesilaikymą nenumato, o ši teisės norma, kaip jau minėta šio nutarimo 6 punkte, negali būti aiškinama plečiamai. Tokios pačios nuostatos laikomasi ir teismų praktikoje, pavyzdžiui, Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartyje, priimtoje administracinių nusižengimų byloje Nr. AN2-116-485/2019. Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Pirmiau minėta apygardos teismo nutartis priimta iš esmės panašioje byloje.

9. Atsakomybės už žemės sklypui nustatytų žemės servitutų nesilaikymą (ar netinkamą laikymąsi ir pan.) nenumato ir Institucijos nutarime nurodyti Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1244, už kurių 11.3. punkto pažeidimą skundžiamu nutarimu nubausta D. U.. Šie nuostatai reglamentuoja žemės naudojimo valstybinės kontrolės organizavimo ir vykdymo tvarką, kurią vykdo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovo paskirti Nacionalinės žemės tarnybos pareigūnai. Taigi jie privalomi Nacionalinės žemės tarnybai bei jos pareigūnams, todėl D. U., nebūdama Nacionalinės žemės tarnybos pareigūne, niekaip negalėjo pažeisti šių nuostatų 11.3. punkto, numatančio, kad žemės naudojimo valstybinės kontrolės metu tikrinama, ar laikomasi žemės sklypui nustatytų žemės servitutų.

10. Administracinėje byloje nėra duomenų, kad D. U. jai priklausantį žemės sklypą naudotų ne pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą. Tokių aplinkybių Institucija nutarime nenurodė ir neįrodinėjo. Byloje taip pat nėra duomenų, kad ji trukdytų kam nors kitam naudoti žemę pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą – nenustatyti ir neįvardinti konkretūs žemės naudotojai, kuriems trukdoma įgyvendinti naudojimąsi pagrindine žemės naudojimo paskirtimi ir (ar) būdu, Institucijos nutarime formaliai konstatuojama, kad nepravažiuojamas servitutinis kelias, nors pagal ANK 261 straipsnio 1 dalį kyla atsakomybė už trukdymą naudotis žeme, tačiau nutarime nenurodyta, kokiu žemės sklypu, kokia jo pagrindine žemės naudojimo paskirtimi ir (ar) būdu D. U. veiksmais trukdoma naudotis. Kaip jau minėta, atsakomybė už servitutų pažeidimą pagal ANK 261 straipsnio 1 dalį nekyla, jei pažeidimai ir būtų nustatyti. D. U. žemės sklype (kurio kadastro Nr. duomenys neskelbtini) nustatytas servitutas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2010 m. gruodžio 30 d. sprendimu „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui J. P.“. Jis įregistruotas ir išviešintas, kas matyti iš Nekilnojamojo turto registro duomenų apie šį sklypą. Taigi D. U. neabejotinai buvo žinoma apie jai priklausančiame žemės sklype nustatytą servitutą, jo turinys ir ji turėjo pareigą ne tik jį išlaikyti, bet ir leisti juo naudotis servituto teisių turėtojams. Institucija šioje byloje įrodinėja, kad servitutinis kelias yra nepravažiuojamas, tačiau D. U. ir jos atstovas su tuo nesutinka, teigdami, be kita ko, ir tai, kad nėra tiksliai žinoma vieta, kur natūroje yra servitutinis kelias, taip pat ginčydami aplinkybę, kad šis kelias yra nepravažiuojamas. Tačiau teismas dėl šių argumentų nagrinėjamoje administracinėje byloje nepasisakys ir minėtų aplinkybių nenustatinės, nes, kaip jau minėta, žemės servituto institutas nepatenka į pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo reguliavimo sritį ir todėl, net jei jis ir buvo pažeistas, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

11. Esant nurodytoms aplinkybėms, nenustačius objektyvių ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad D. U. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 261 straipsnio 1 dalyje, skundžiamas nutarimas naikintinas, administracinio nusižengimo teisena D. U. atžvilgiu nutraukiama (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Skundą patenkinti.

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2019 m. balandžio 17 d. nutarimą Nr. NZT-ANR_N-455-2019 ir administracinio nusižengimo teiseną D. U. atžvilgiu nutraukti (ROIK: duomenys neskelbtini).

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmuose.