Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Remeika

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus (toliau – NŽT) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. sausio 15 d. nutarimo D. K. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. D. K. administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 261 straipsnio 1 dalį patrauktas dėl to, kad 2018 m. liepos 4 d. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad 2003 m. kadastrinių matavimų plane M 1:500 nurodytas 6 m pločio kelio servitutas (tarnaujantis daiktas) (žemės sklypo plane pažymėtas tarp žemės sklypo ribos posūkio taškų Nr. 1, Nr. 2, Nr. 11, Nr. 12) vietovėje yra susiaurintas. Susiaurinant nustatytą 6 m pločio servitutinį pravažiavimą apie 160 kv. m yra pastatyta apie 1,40 – 1,80 m aukščio akmeninė tvora betono pamatu, metaliniai vartai, vielos tinklo tvora, pasodinta tujų eilė. Trukdoma naudotis nustatytu 450 kv. m servitutiniu pravažiavimu.

2. 2018 m. spalio 30 d. NŽT vedėjo pavaduotojos L. B. nutarimu Nr. NZT-ANR_N-612-2018 D. K. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 261 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirta administracinė nuobauda – 200 Eur bauda.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

6. Apeliacinis skundas atmetamas.

7. Pagal ANK 569 straipsnio 4 dalį, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

8. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo byloje pateikta medžiaga, skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu, institucijos nutarimu ir apeliacinio skundo argumentais, sprendžia, jog apylinkės teismas tinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus bei jų visumą, todėl priėmė teisingą procesinį sprendimą dėl institucijos nutarimo, kuriuo D. K. pripažintas padariusiu ANK 261 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir jam paskirta administracinė nuobauda, panaikinimo.

11. Žemės įstatymo 2 straipsnyje apibrėžiant pagrindines šio įstatymo sąvokas nurodoma, kad pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – tai teritorijos gamtinių ypatumų, tradicinės žmonių veiklos, socialinės ir ekonominės plėtros poreikio nulemta pagrindinio žemės naudojimo kryptis, numatyta teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte, nuo kurios priklauso šios teritorijos planavimo ir žemės naudojimo sąlygos. Taigi, nors, kaip teisingai nurodoma institucijos atstovo skunde, D. K. sklypui galioja teritorijų planavimo dokumentas, tai yra detalusis planas, patvirtintas Kauno r. savivaldybės administracijos direktoriaus 2003 m. kovo 27 d. sprendimu, kuriame yra suprojektuotas 6 metrų pločio kelio servitutas (tarnaujantis daiktas), tačiau ne visi detaliajame plane nurodyti duomenys, o tik pagrindinio žemės naudojimo kryptis apibūdina pagrindinę žemės naudojimo paskirtį. Žemės sklypo naudojimo būdas – teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nurodyta veikla, kuri teisės aktų nustatyta tvarka leidžiama pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemėje. Nagrinėjamu atveju, iš administracinio nusižengimo byloje esančių VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) pagrindinė naudojimo paskirtis – kita. Pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir aplinkos ministrų 2005 m. sausio 20 d. įsakymą Dėl žemės naudojimo būdų turinio aprašo patvirtinimo Nr. 3D-37/D1-40, kitai naudojimo paskirčiai priskiriamos žemės naudojimo būdas, be kita ko, – gyvenamosios teritorijos (turinys – teritorijos, skirtos gyvenamųjų namų statybai) ir pobūdis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos, kurie ir yra numatyti minėto sklypo Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše, esančiame byloje (teisės akto redakcija, galiojusi žemės sklypo registravimui aktualiu laikotarpiu). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pritariant pirmosios instancijos teismo nutarimui, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad D. K. nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas būtų naudojamas ne pagal aptartą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą bei pobūdį. Aptariamos sąvokos negali būti aiškinamos plečiamai, jų turinys nesuponuoja pagrindo manyti, jog žemės servituto institutas gali būti vertinamas kaip patenkantis į pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo reguliavimo sritį.

12. Žemės įstatymo 2 straipsnyje žemės servitutas apibrėžiamas kaip teisė į svetimą žemės sklypą ar jo dalį, suteikiama naudotis tuo svetimu žemės sklypu ar jo dalimi (tarnaujančiuoju daiktu), arba žemės savininko teisės naudotis žemės sklypu apribojimas siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Servitutas (tarnaujantis daiktas) žemės sklypui gali būti nustatomas tiek sutartimi (civilinio proceso tvarka), tiek teismo sprendimu ar administraciniu aktu ir, kaip teisingai nurodyta skundžiamame nutarime, priskiriamas kitoms – savarankiškoms daiktinėms teisėms. Nagrinėjamu atveju J. Janonio g. 69 esančiam sklypui taikomas kelio servitutas (tarnaujantis daiktas), nustatytas 2003 m. balandžio 17 d. apskrities viršininko įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini). Institucijos 2018 m. spalio 30 d. nutarime aprašant administracinio nusižengimo esmę, būtent dėl kelio, kuriam taikomas šis servitutas, susiaurinimo, D. K. paskirta administracinė nuobauda pagal ANK 261 straipsnio 1 dalį, konstatavus Žemės įstatymo 21 straipsnio 2 ir 7 punktų pažeidimus, kadangi trukdoma naudotis nustatytu 450 kv. m servitutiniu pravažiavimu.

13. Minėta, kad ANK 261 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinio nusižengimo sudėtis apibūdinama keliais alternatyviais požymiais. Iš inkriminuojamo nusižengimo aprašymo matyti, jog administracinio nusižengimo protokolas D. K. surašytas, vertinant, jog jo veiksmais (susiaurinus servitutinį kelią) trukdoma žemės naudotojui naudoti žemę pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą. Taigi, šiuo atveju turi būti konkrečiai konstatuojama, kokiems žemės naudotojams trukdoma naudoti žemę. Iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog kelio servitutas buvo taikomas žemės sklypui Nr. (duomenys neskelbtini), kuris šiuo metu yra padalytas į kelis atskirus sklypus.

14. Nagrinėjamu atveju, nors iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, jog 2018 m. vasario 21 d. pranešimą dėl servitutinio kelio užtvėrimo Nacionalinei žemės tarnybai pateikė K. Z., nurodęs, kad jam priklauso (duomenys neskelbtini) bei kiti žemės sklypai, tačiau vien iš šių duomenų negalima daryti išvados, jog nustatytas konkretus asmuo, kuriam D. K. veiksmais trukdoma naudoti žemę pagal jos pagrindinę paskirtį ir (ar) būdą. Žemės įstatyme žemės naudotojas apibūdinamas kaip žemės savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, užsienio organizacija, juridinio asmens ar užsienio organizacijos filialas, kurie naudoja žemę įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimų, sandorių ar kitu teisiniu pagrindu. Minėta, kad administracinio nusižengimo aprašyme nurodoma, jog D. K. veiksmais trukdoma naudotis būtent servitutiniu pravažiavimu, o ne žeme pagal jos pagrindinę paskirtį ir (ar) būdą, kaip tai numatyta ANK 261 straipsnio 1 dalies dispozicijoje. Nustatyta, kad žemės, kurios teritorijoje yra pravažiavimas, savininkas yra D. K.. Kiti tretieji asmenys – žemės naudotojai, kurių teisės naudoti žemę pagal paskirtį ir (ar) būdą būtų pažeidžiamos, nenustatyti, nenurodyta, kokia pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdai D. K. veiksmais pažeidžiami.

15. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad tvora adresu (duomenys neskelbtini) buvo pastatyta 2005 metais, o 2006 metais įregistruota viešame registre. Kauno rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 18 d. nutartimi buvo patvirtinta taikos sutartis tarp D. K. ir T. L. dėl servituto ir pažeistų teisių atstatymo (byloje kaip tretieji asmenys nurodomi K. Z., R. A., S. U.). Iš šios 2008 m. lapkričio 18 d. nutarties matyti, jog D. K. įsipareigojo netrukdyti T. L., jo šeimos nariams, artimiems giminaičiams pagal paskirtį naudotis už tvoros (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) esančiu D. K. įrengtu pravažiavimu. Tretieji asmenys šioje byloje savarankiškų reikalavimų nepareiškė. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, iki 2018 m. vasario 21 d. nėra kilę ginčų dėl servituto ar pažeistų teisių atstatymo ir nebuvo reikštos pretenzijos dėl servituto ar naudojimosi tvarkos. Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 17 d. nutartimi patvirtinta D. K. ir Kauno rajono savivaldybės administracijos 2014 m. lapkričio 27 d. sudaryta taikos sutartis, jog Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano 1-ojo pakeitimo sprendimais nėra ir nebus labiau varžoma D. K. nuosavybė, nei buvo faktiškai varžoma iki Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano 1-ojo pakeitimo patvirtinimo. Žemės sklype faktiškai esantis privatus pravažiavimo kelias išlieka tokios apimties, koks jis yra.

16. Pažymėtina ir tai, kad D. K. administracinėn atsakomybėn institucijos nutarimu buvo patrauktas dėl Žemės įstatymo 21 straipsnio 2 ir 7 punktų pažeidimų, tai yra įpareigojimo 1) laikytis žemės sklypui nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytų reikalavimų; bei įpareigojimo 2) savo naudojamuose žemės sklypuose vykdant ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų pažeidimų. Nors iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, jog Žemės įstatymo 2 punkto reikalavimų pažeidimas D. K. nurodytas dėl teritorijų planavimo dokumente nustatyto kelio servituto pažeidimo, tačiau, aukštesniojo teismo vertinimu, byloje nėra duomenų apie pastarojo vykdomą ūkinę ar kitą veiklą ir būtent ja pažeidžiant gretimų sklypų savininkų, naudotojų teises bei interesus.

17. Atkreiptinas dėmesys, kad būtent administracinio nusižengimo protokolu apibrėžiamos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos. Administracinio nusižengimo protokolas surašomas, kai nustatytas administracinio nusižengimo padarymo faktas (vieta, laikas, esmė), žinomas nusižengimą padaręs asmuo ir galima konstatuoti būtinus administracinio nusižengimo sudėties elementus. Asmens teisė žinoti, dėl ko jis yra traukiamas administracinėn atsakomybėn, bei teisė į nešališką teismą yra itin svarbios teisės, kurias teismai, o taip pat institucijos, surašančios administracinio nusižengimo protokolus, privalo užtikrinti asmenims, traukiamiems administracinėn atsakomybėn. Šios teisės užtikrinamos tinkamai surašant administracinio nusižengimo protokolus, kuriuose yra aiškiai ir tiksliai nurodoma, kokius teisės aktus pažeidė asmuo, taip pat kokiais veiksmais ir, jei tai numatyta konkretaus straipsnio dispozicijoje, kokie padariniai buvo sukelti. Su nešališko teismo funkcijomis nėra suderinama tai, kad teismas savo iniciatyva formuluotų administracinio nusižengimo sudėtį atitinkantį asmens veiksmų aprašymą. Taigi administracinio nusižengimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamos administracinio nusižengimo padarymo aplinkybės, jame turi būti aiškiai nurodomi ne tik teisės aktai, kurių reikalavimus pažeidęs asmuo buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn, bet ir veiksmai bei sukelti padariniai. Šiuo atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo buvo nubaustas, nenustačius, kokiems konkrečiai asmenims ir kokie veiksmai trukdo įgyvendinti naudojimąsi pagrindine žemės naudojimo paskirtimi ir (ar) būdu, formaliai konstatavus trukdymą neįvardytiems asmenims naudotis servitutiniu pravažiavimu. Todėl institucija, nutarime pripažindama D. K. padariusiu ANK 261 straipsnio 1 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą, neįvertinusi, jog administracinio nusižengimo protokole nurodytos aplinkybes neatitinka nurodyto administracinio nusižengimo dispozicijos sudėties požymių, padarė nepagrįstas išvadas ir aptartus principus pažeidė.

18. Institucijos atstovas apeliaciniame skunde vadovaujasi Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 7 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-442-397/2018. Šiame kontekste pažymėtina, kad vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Nors pirmosios instancijos teismų priimtų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo vertinimą atlieka apeliacinės instancijos teismai, be to, užtikrinant iš Konstitucijos kylantį bendrosios kompetencijos teismų praktikos vienodumą, lemiamą reikšmę turi tai, kad bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose, tačiau pažymėtina, kad žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, apskritai yra saistomi aukštesnės instancijos teismų sprendimų. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde minimoje baudžiamojoje byloje Nr. AN2-442-397/2018 priimtas baigiamasis procesinis sprendimas, kurio teisėtumo kasacinės instancijos teismas nevertino. Be to, kaip matyti iš minimo procesinio sprendimo turinio, ANK 261 straipsnio 1 dalies taikymas minėtoje byloje iš esmės buvo ginčijamas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens žemės sklype nustatyto servituto teisėtumo aspektu, teigiant, jog pastarasis apie tokio servituto nustatymą nežinojo, jo niekas apie tai neinformavo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo spręsti apie minėtoje byloje priimto sprendimo precedento reikšmę nagrinėjamoje byloje.

19. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad apylinkės teismas atsižvelgė į tinkamam skundo išsprendimui reikšmingą teisinį reglamentavimą, išsamiai ir objektyviai ištyrė ir įvertino administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus bei D. K. skunde išdėstytus argumentus, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, kurį keisti ar naikinti institucijos atstovo skunde nurodytais motyvais apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. sausio 15 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.