- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-10-05
- Bylos Nr.
- 1-222-908/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-18044-2020-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Arūnas Budrys, Rasa Paužaitė, Eglė Gruodienė
- Kaltinamasis
- G. B.
- Nukentėjusysis
- T. B.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Eglės Gruodienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Rasos Paužaitės,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, be pastovios gyvenamosios vietos, netekėjusi, nedirbanti, neteista, kaltinama padariusi nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės
ji 2020 m. gegužės 10 d., laikotarpiu nuo 16 val. iki 18.15 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, konflikto metu tyčia sudavė vieną kartą peiliu savo šeimos nariui – sugyventiniui A. B. (A. B.) į krūtinę, taip padarydama nukentėjusiajam durtinį-pjautinį kiauryminį krūtinės ląstos sužalojimą su dešiniojo VI šonkaulio krašto lūžiu, dešiniojo plaučio, diafragmos, kepenų pažeidimais, kurie komplikavosi į ūmų vidinį nukraujavimą, A. B. nuo patirto sužalojimo mirė vietoje.
Šiais savo veiksmais G. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte.
I. Byloje ištirti įrodymai
Kaltinamoji G. B. teisiamajame posėdyje kaltę dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino ir paaiškino, kad gyveno kartu su A. B. apie 8,5 m. Ji draugavo su A. B. ir laikas nuo laiko būdavo kartu su juo. Tai buvo laisvi santykiai, norėdavo likdavo, norėdavo išeidavo. Ji ir A. B. buvo sugyventiniai, bet ne tvirti, nes jos charakteris sudėtingas, o A. buvo ramus, bet irgi galėdavo „sprogti“. Kartais tarp jų būdavo konfliktų. Anot kaltinamosios, tuo metu jiedu gyveno garaže, A. B. gavus garažo savininko leidimą. Dar 2020 m. gegužės 9 d., vakare, A. B., būdamas girtas, pradėjo ją provokuoti, kabinėtis. 2020 m. gegužės 10 d., ryte, A. pasakė, kad reikia „pachmielo“, liepė nueiti ir atnešti. Ji nuėjo į parduotuvę ir nupirko skalavimo skysčio. Ryte viskas buvo gerai, jiedu nesipyko, o po pietų jis vėl ėmė prie jos kabinėtis, iš pradžių lyg juokaudamas pastūmė. Kaltinamoji jam pasakė, kad nelįstų prie jos, kad eitų miegoti. A. B. norėjo jai suduoti su žirklėmis, bet jos kažkaip nuslydo. Nukentėjusysis žirklėmis dešine ranka jai sudavė į dešinę koją. Tai vyko garaže, jai sėdint ant čiužinio, o A. ant jo pusiau gulint jai iš dešinės. Ji išmušė jam iš rankų žirkles, jos nukrito į kampą, A. truputį apsiramino. Jiedu išgėrė, ji paėmė peilį ir obuolį užkąsti, A. užkandos atsisakė ir vėl ėmė ją provokuoti. Ji pasakė nelįsti. Sėdėdama su peiliu (tiksliai net pati neatsimena, kaip viskas įvyko) iš to pykčio sudavė jam į kepenis, į dešinę pusę. Po smūgio sudavimo jis buvo sąmoningas, bet ji negali pasakyti, kiek laiko. Mano, kad jis buvo sąmoningas, nes, kai visa tai įvyko, A. B. paėmė jos ranką. Greitąją pagalbą ji iškvietė po kokių 5-7 min., kai atsipeikėjo. Kai kvietė medikus, A. dar buvo gyvas, o kai skambino antrą kartą, jos ranka buvo ant nukentėjusiojo, jautė, kad jis šąla. Pirmą kartą paskambinusi pagalbos, pasakė, kad žmogus miršta, bet nežinojo gatvės ir padėjo ragelį. Kai antrą kartą skambino, A. pradėjo vėsti. Antrojo skambučio įrašas yra byloje. Parodymų patikrinimo vietoje metu buvo rastos tos pačios žirklės, kuriomis A. jai pataikė į dešinę koją. Kai ją atvežė į areštinę, pareigūnei ją apžiūrint tas kojos sužalojimas jau buvo ir ji pasakė, kad buvo kivirčas. Pareigūnė matė jos sužeistą koją ir viską užrašė. Kitą dieną, kai atsipeikėjo, budėtojui pasakė, kad kraujuoja koja. Jai atnešė tvarstį ir ji susitvarkė koją. Kaltinamoji nurodė, kad nesusimušė kojos į šiukšlių konteinerį: 2020 m. gegužės 9, 10 d. ji nėjo ieškoti depozito, tad prie konteinerių nevaikščiojo, tik išnešė šiukšles. A. B. kairė ranka buvo sulaužyta dvejose vietose, tas žmogus, kuris jam sulaužė ranką, yra atvykęs į teismą liudyti. Dėl to, kad A. buvo kairiarankis, gali paaiškinti, kad jis naudojosi abejomis rankomis. Išvakarėse, 2020 m. gegužės 9 d., vakare, ji su A. išgėrė užsienietiško vyno butelį, o 2020 m. gegužės 10 d., ryte – tris vienetus skalavimo skysčio (750 g); skalavimo skystis buvo nestiprus. Ji tą dieną kvietė A. eiti pasivaikščioti; jis sakė, kad jam reikia išeiginės, kad jis niekur neis. Jokio laiko tarpo po to, kai jis jai sudavė žirklėmis, nebuvo – iš karto suveikė refleksas ir ji sudavė jam peiliu. Tai buvo minutės skirtumas. Ir anksčiau tarp jų buvo kilę konfliktų, kurių metu ji stengdavosi išeiti. Iki tokio konflikto niekada nebuvo priėjusi – peilio nebuvo naudojusi. Prieš šį įvykį ji nėra grasinusi nužudyti nukentėjusįjį – tai buvo ne grasinimai; pašaliniams galėjo pasirodyti, kaip grasinimas, bet jiedu su A. taip juokavo. Kaltinamoji parodė, kad pas ekspertą buvo apžiūrėta du kartus. Ji sakė ekspertui dėl sužalotos savo kojos, tačiau vėliau šis teigė, neva ji nurodė, jog susižalojo į šiukšlių konteinerį. A. jai sudavė į koją žirklėmis, dėl to ir įvyko konfliktas (t. 2, b. l. 41-44).
Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisiamajame posėdyje balsu perkaityti kaltinamosios G. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. G. B., apklausiama įtariamąja ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad gyveno kartu su A. B. apie 10 m. Jiedu buvo sugyventiniai, laikė jį savo šeima. Nei ji, ne A. neturėjo kur gyventi, tad gyvendavo, kur papuola, glaudėsi pas draugus, o paskutiniu metu apie pusę metų gyveno kartu garaže, esančiame (duomenys neskelbtini). Šis garažas buvo be šeimininko. 2020-05-10, apie 8 val., ji viena nuėjo į „Maxima“ parduotuvę, esančią Mindaugo g., pridavė depozitinius butelius, o A. liko garaže. Pridavusi depozitą, ji nuėjo į Švitrigailos g. esančią parduotuvę ir nupirko 4 flakonus skalavimo skysčio. Maždaug apie 9 val. grįžo į garažą. Ten jiedu praskiedė du flakonus ir juos abu išgėrė. Ji padarė valgyti, abu pavalgė. Tada ji nutarė eiti rinkti taros, kvietė ir A., tačiau šis atsisakė eiti kartu, nes jam skaudėjo ranką. Jis buvo susilaužęs kairę ranką, kuri buvo sugipsuota, tačiau laikas nuo laiko jis gipsą nusiimdavo. Ji išėjo rinkti taros, į garažą grįžo apie 14 val. A. pasiūlė išgerti dar vieną flakoną, po to nueiti priduoti tarą, kad rytdienai turėtų už ką nusipirkti. Jie sėdėjo ir gėrė flakoną, kai greičiausiai dėl girtumo, A. pradėjo pyktis, kabinėtis prie jos dėl visko. Ji norėjo paskambinti jo sesei, tačiau telefone buvo paskutiniai kreditai ir jis neleido jai skambinti. Žodis po žodžio prasidėjo konfliktas, kurio metu ji sėdėjo, o A. gulėjo šalia. Tada jis paėmė žirkles, kurios gulėjo šalia, ir bandė įdurti jomis jai į koją. A. – kairiarankis, jo kairė ranka sulaužyta, tad žirkles jis turėjo dešinėje rankoje ir jomis dūrė jai į dešinę koją. Žirklės buvo bukais galais, tad jis tik vos prilietė žirkles jai prie kojos, nuo skausmo ji suriko ir patraukė koją ir greičiausiai dėl to, žirklės slydo ir jai tiesiog nudrėskė odą. Ji kaip tik tuo metu valgė obuolį, dešinėje rankoje laikė peilį, o kairėje obuolį, kurį pjaustė. Kai jis jai dūrė tomis žirklėmis, ji instinktyviai atbula ranka dūrė jam, t. y. nenorėjo į jį pataikyti, norėjo pagąsdinti, tačiau pataikė jam į dešinės pusės šoną. Ji buvo šoke, atsisėdo gerti toliau. Jis dar kriokė, buvo kurį laiką gyvas, tačiau ji policiją ir greitąją pagalbą iškvietė tik praėjus kuriam tai laikui. Peilį, kuriuo dūrė A., nuvalė ir padėjo į maišelį su depozitiniais buteliais, kurį vėliau rado policijos darbuotojai. Tai virtuvinis peilis, balta metaline rankena, kurios viduje yra įdėtas šratas (rutuliukas). Kadangi buvo šoke, atvykusiems policijos pareigūnams prišnekėjo nebūtų dalykų ir neprisipažino to, ką padarė. Jos parodymai yra teisingi ir ji dėl įvykdyto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi. (t. 1, b. l. 97-98)
Motyvuojamoji dalis
Teisiamajame posėdyje balsu perkaičius kaltinamosios G. B. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, pastaroji juos patvirtino, nurodydama, kad pirminiai parodymai yra tikslesni, nes tada geriau viską prisiminė (t. 2, b. l. 44).
Nukentėjusioji T. B. teisme parodė, kad apie brolio A. B. ir G. B. santykius žinojo labai mažai, nes buvo pataisos namuose. Ji susiskambindavo su broliu, todėl žinojo, kad šis gyvena su G. B.. Gali pasakyti, kad išgėręs brolis galėjo suduoti kumščiu, bet ne daugiau. Apie brolio mirtį ją informavo pareigūnas. Ji G. B. pažinojo iš anksčiau, tad žino ir apie jos ankstesnius santykius: G. B. anksčiau gyveno (duomenys neskelbtini) su sugyventiniu A. ir su juo labai pykosi. Nors liudytoja pati nematė, tačiau A. B. jai yra pasakojęs, kad G. buvo jį buvo užpuolusi su peiliu (t. 2, b. l. 44-45).
Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisiamajame posėdyje balsu perkaityti liudytoja apklaustos T. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. T. B., apklausta liudytoja, ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su savo broliu A. B. palaikė santykius, nors jį ir matė tik praeitais metais per jo gimtadienį, tačiau su juo beveik kiekvieną dieną susiskambindavo. Jos brolis neturėjo nuolatinės gyvenamosios vietos, jis vis kažkur glausdavosi. Apie tai, kad jos brolis apsigyveno garaže, sužinojo gal tik prieš mėnesį. Kiek laiko jis ten gyveno, ji nežino. Kad jos brolis gyvena su G. B., ji žinojo, tačiau kiek laiko jiedu kartu gyveno, ji atsakyti negali. Jai brolis apie santykius su G. nieko nepasakodavo, tad ji nieko pasakyti negali. G. ji pažinojo nuo seniau, kai dar pati gyveno (duomenys neskelbtini). Žino, kad ši yra agresyvi, buvo užpuolusi ir savo buvusįjį. Šalia garažo, kur gyveno brolis, buvo laisvas dar vienas garažas, ir ten gyveno jų pažįstamas A. B.. Iš jo žodžių žino, kad jis retkarčiais išgėrinėdavo su jos broliu ir G., tarp jų dažnai būdavo konfliktai, G. grasindavo jos broliui, kad jį nužudys. Be to, ji žino, kad G. su peiliu yra užsipuolusi A. ir jį sužalojusi, tačiau šis į policiją nesikreipė. Ji neturi lėšų palaidoti savo brolį, tad ji jį laidoti atsisako ir sutinka, kad jis būtų palaidotas valstybės. Ji nori, kad ją pripažintų nukentėjusiąja. Dėl civilinio ieškinio ji apsispręs teisme (t. 1, b. l. 73-74).
Liudytojas A. B. teisme parodė, kad buvo kaltinamosios ir A. B. sugėrovas. Liudytojo teigimu, A. konfliktų pradėti negalėjo, nes jis buvo ramus žmogus. Jie kildavo dėl alkoholio (t. 2, b. l. 49).
Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisiamajame posėdyje balsu perskaityti liudytojo A. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Liudytojas A. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad A. B. pažinojo apie 20 m., o G. B. – apie 10 m. 2015 m., kai jis išėjo iš įkalinimo įstaigos, sužinojo, kad G. ir A. gyvena kartu. Jis su jais dažnai leido laiką, atvažiuodavo išgerti, kartais praleisdavo ir kelias dienas, o po to išvažiuodavo. Be to, apie tris dienas jis yra gyvenęs ir gretimame garaže, esančiame (duomenys neskelbtini). Pagyvenęs tris dienas garaže jis gavo darbą (duomenys neskelbtini) ir išvažiavo – tai buvo maždaug prieš tris savaites iki A. nužudymo. Apie G. ir A. jis gali pasakyti, kad jie kiekvieną dieną gėrė „flakonus“. Išgėrusi G. tapdavo agresyvi, provokuodavo konfliktus, o A. būdavo ramus. Aišku, jis netylėdavo, prašydavo nusiraminti, tačiau niekada nebūdavo konfliktiškas. Jis pats yra asmeniškai matęs, maždaug prieš tris mėnesius iki šio įvykio, kaip vieno išgėrimo metu tarp jų kilo konfliktas, berods, dėl paslėpto „flakono“ (G. buvo jį paslėpusi, o A. pradėjo ieškoti). Tada G. griebėsi peilio, dūrė A. į ranką, o jam (liudytojui A. B.) į šonkaulius. Kadangi tiek jis, tiek A. buvo su striukėmis, tai jo nesužeidė, o A. nestipriai įpjovė į ranką. Jis net nesikreipė į gydymo įstaigą. G., išsigandusi to ką padarė, išėjo. Ji visą laiką taip elgiasi. Jam atrodo, kad dėl gėrimo, jai tiesiog protas pasimaišė. Tiek A., tiek G., būdami blaivūs, buvo normalūs žmonės, tačiau blaivūs jie būdavo retai. Pats A. jam niekada nesiskundė dėl G., nesakė, kad jie nesutaria, konfliktuoja, tad jis daugiau nieko nežino. Mano, kad ir šį kartą tarp jų kilo konfliktas, kuris baigėsi A. mirtimi. Jis negirdėjo, kad jiedu būtų pykęsi dėl ko nors kito nei dėl „flakonų“ (t. 1, b. l. 82-83).
Teisiamajame posėdyje balsu perskaičius liudytojo A. B. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, šis juos patvirtino, nurodydamas, kad viskas surašyta teisingai (t. 2., b. l. 45).
Ekspertas J. P. teisme paaiškino, kad jis rengė specialisto išvadą Nr. M 529/2020 (01) dėl mirusiojo A. B. mirties priežasties nustatymo. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad A. B. mirė nuo durtinio-pjautinio ląstos sužalojimo, dešinio VI šonkaulio lūžio, dešinio plaučio pažeidimo, diafragmos, kepenų pažeidimo. Jis turi konstatuoti faktą, kad rašydamas šią išvadą padarė techninę klaidą. Išvados grafose „Teismo medicinos diagnozė“ ir „Išvada“ yra nurodyti ne dešiniojo, o kairiojo šonkaulio lūžis ir kairio plaučio pažeidimas, nors turėjo būti nurodyti dešiniojo šonkaulio ir dešiniojo plaučio. Dėl kairiojo žastikaulio lūžio – parašyta teisingai. Grafos „Išvada“ 1 punkte, antroje eilutėje, yra nurodyta: „kairio VI šonkaulio fragmento ir kairio plaučio“, o turi būti: „dešinio VI šonkaulio fragmento ir dešinio plaučio“. Grafos „Išvada“ 3.1 papunktyje taip pat parašyta: „kairio VI šonkaulio krašto lūžis, kairio plaučio pažeidimas“, o turi būti: „dešinio VI šonkaulio krašto lūžis, dešinio plaučio pažeidimas“. 3.1 punkte toliau yra teisingai parašyta, kad buvo durta į tiriamojo krūtinės dešinę pusę. Techninė klaida buvo padaryta tik paminėtose vietose. Aprašomojoje akto dalyje yra konstatuota teisingai, jog sužalotas dešinysis plautis. Ekspertas tikslina savo išvadą Nr. M 529/2020 (01) ir prašo remtis jo paaiškinimais, kuriuos duoda teisme, o būtent, kad visi nukentėjusiojo sužalojimai yra dešinėje pusėje; visa kita parašyta teisingai. Anot eksperto, mirusiojo ranka buvo lūžusi (kairiojo žastikaulio spiralinis lūžis); lūžgaliai stipriai pasislinkę, įsidūrę į raumenis. Kiekvienas jo judesys turėjo sukelti didelį skausmą toje rankoje. Asmuo galėjo atlikti veiksmus, bet tik kita ranka. A. B. kraujyje rasta 2,82 promilių etilo alkoholio, šlapime 0,61 izopropilo alkoholio ir 0,54 acetono. Tai patvirtina kaltinamosios versiją, kad ji ir nukentėjusysis gėrė skalavimo skystį. Izopropilas veikia du tris kartus stipriau nei alkoholis, o geriamas kartu su acetonu veikia stipriau dar du kartus. Eksperto teigimu, to žmogaus girtumas tuo metu, kai jam dūrė, turėjo būti 3,974 promilių. Jeigu būtų buvęs 4,58 promilių, nesant tokių grubių, akivaizdžių sužalojimų, jam konstatuotų mirtį. Jeigu būtų tokia koncentracija pas mirusįjį, kurį tirtų, ir nebūtų akivaizdžių sužalojimų, nuo kurių asmuo būtų galėjęs mirti, rašytų išvadą, kad asmuo mirė nuo ūmaus toksinio alkoholio poveikio. Ekspertas pacitavo D. R. ir kitų autorių knygą ,,Apsinuodijimai narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis“, išleistą 2007 m. Kaune, kurios 16 punkte konstatuota, kad tuo atveju, jeigu pas asmenį yra nuo 3 iki 5 promilių, tai praėjus 40-60 minučių nuo bendrų girtumo simptomų pasireiškimo, prasideda gilios komos būklė, arefleksija, kvėpavimo slopinimas. Ekspertas nurodė, kad, kiek jis suprato pagal įvykio aplinkybes, kaltinamoji ir nukentėjusysis išgėrė, prasidėjo pusiausvyros sutrikimas, susijaudinimas, įvyko konfliktas, nukentėjusiajam visa tai progresavo. Jo nuomone, nukentėjusysis turėjo būti nesąmoningas tuo metu, kai jam dūrė. Jis kategoriškai neatmeta, kad tiek apsvaigęs asmuo galėjo smūgiuoti kitam ar elgtis agresyviai, bet tai mažai tikėtina. Reikia atsižvelgti į tai, kad jo sužalota ranka sukėlė skausmus, o alkoholis padarė anesteziją, bet vis tiek, tie skausmai, kai plėšomi raumenys, yra dideli ir atsižvelgus į alkoholio kiekį mažai tikėtina, jog jis suduotų. Rankos sužalojimas yra senesnis – išvadoje parašyta, kad jis galėjo nugriūti, bet neatmestina galimybė, kad kitas žmogus jam užlaužė ranką, nes lūžis spiralinis, toks paprastai įvyksta nuo staigaus rotacinio judesio, kai kūnas juda, o ranka lieka stovėti. A. B. mirė nuo durtinio pjautinio sužalojimo su nukraujavimu. Jeigu asmuo būtų buvęs blaivus, jis nuo tokių sužalojimų taip pat būtų miręs, nes nukraujavimas įvyko labai greitai, tad greitai, t. y. per keliolika – keliasdešimt minučių, nesuteikus medicininės pagalbos, jis būtų vis tiek miręs.
Ekspertas J. P., paaiškindamas savo 2020 m. gegužės 14 d. išvadą Nr. G1250, nurodė, kad tiriamąją G. B. apžiūrėjo du kartus: iš karto po nužudymo įvykio vietoje ir po įvykio praėjus 2 dienoms. G. B. pirminės apžiūros metu, ji kategoriškai neigė bet kokius savo sužalojimus, nesidavė apžiūrima, bet, griežtai pareikalavus, bent kelnes nusimovė, pakėlė viršutinius rūbus. Ant viso kūno buvo daugybiniai nubrozdinimai, būdingi odos ligai. Kasantis odos ligos sukeltus niežėjimus, galėjo atsirasti tie nubrozdinimai. Rasta ir pjautinė žaizda kairėje plaštakoje, kuri padaryta vienu trauminiu poveikiu, panaudojant aštrų daiktą prieš kelias valandas iki pirminės apžiūros. Jam bendraujant su nukentėjusiąja, ji viską neigė; paklausus detaliau, paaiškino, kad rinko iš konteinerių tarą ir ant vieno metalinio konteinerio jai nepasisekė, užsigavo, užstrigo ir susižalojo. Tas sužalojimas kojoje buvo pastebėtas pirmą kartą, jis sutapo su rankos sužalojimo padarymo laiku. Dėl durtinio-pjautinio sužalojimo žirklėmis: kategoriškai paneigiama versija, nes ir bukų žirklių ašmenys tokio sužalojimo padaryti negalėjo. Kai pirmą kartą apžiūrinėjo G. B., ji turėjo paviršinį nubrozdinimą, besidengiantį šašu. Kai antrą kartą apžiūrinėjo, jis buvo su aplinkine kraujosruva, matėsi, jog šašas, kuris buvo ne kartą nutrintas, nuplėštas ar nuvalytas ir vėl besiformuojantis. Kaltinamoji sako, kad jai į ranką įkando šuo, to kategoriškai negali atmesti, bet kai šuo kanda, paprastai atsiranda kąstinės žaizdos, o plaštakoje buvo gražus, lygiais kraštais, pailgas sužalojimas. Durtinis pjautinis sužalojimas yra skirtingas nei nubrozdinimas: jeigu durti tiesiai, tai vis tiek liktų durtinis pjautinis sužalojimas. Kaltinamosios kelnėse yra likęs defektas – 4 cm x 6 cm dydžio. Kategoriškai neatmetama galimybė, kad jeigu su tokiomis žirklėmis durti, bet ne įdurti, o tiesiog išplėšti, tada yra galimybė, jog nubrozdinimas galėjo atsirasti, tačiau taip, kaip kaltinamoji sako apie kraujavimą, jo neturėjo būti. Kad nubrozdinimas dešinėje kojoje padarytas žirklėmis, mažai tikėtina, bet kategoriškai neatmetama tokia galimybė. Šis nubrozdinimas jokio pavojaus nesukelia, skausmas turėjo būti minimalus. Tokiomis žirklėmis (ekspertui parodyta nuotrauka, esanti byloje) galima padaryti rimtesnius sužalojimus: jeigu durtų į akį, tai bus labai rimtas sužalojimas; jeigu stipriai duoti, tai gali ir krūtinę perdurti. Jis sunkiai įsivaizduoja, kaip tokio girtumo žmogus galėjo pakelti žirkles ir durti, būdamas praktiškai be sąmonės. Eksperto manymu, nukentėjusysis buvo tokioje būklėje, kad jam iš viso būtų sudėtinga atlikti veiksmą, bet kategoriškai to neatmeta, nes būna, jog žmonės vaikšto ir su didesnėmis promilėmis. Dėl alkoholio poveikio A. B. turėjo būti praktiškai neveiksnus. Remdamasis knyga ,,Apsinuodijimai narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis“, gali nurodyti, kad „stebimas ryškus sujaudinimas, pusiausvyros, koordinacijos sutrikimai, savikontrolės išnykimas“. Šiuos simptomus jis stebėjo pas kaltinamąją, kai su ja bendravo. Dėl kaltinamosios būsenos (iš karto po įvykio G. B. nustatytas 1,88 promilių neblaivumas): vertinant nuo nužudymo iki tyrimo atlikimo, išeina apie dvi-trys valandos. Praktiškai galima pridėti po 0,15 promilės, bet girtumas nedaug padidėja ir nesiekia 2 promilių. Įvykio vietoje jam kaltinamoji sakė, kad jai grįžus, nukentėjusysis jau buvo girtas, o ji nieko negėrė, dėl to ir įvyko konfliktas. Jam iš kaltinamosios paaiškinimų susidarė įspūdis, kad ji buvo išėjusi dirbti, o atėjusi rado beveik viską išgerta, todėl įvyko konfliktas, tačiau to nėra niekur užfiksuota. Vyras buvo girtas, vadinasi jis turėjo gerti daugiau nei moteris. Jis su G. B. ilgai stovėjo įvykio vietoje ir bendravo (t. 2, b. l. 45-49).
Alkotesterio rodmenys patvirtina, kad 2020-05-10, 18.56 val., policijos pareigūnams alkotesteriu „Draeger Alcotest 7510“ (prietaisas Nr. ARJK-0152) patikrinus įtariamąją G. B., jai nustatytas 1.88 promilių girtumas (t. 1, b. l. 84).
2020-05-11 parodymų patikrinimo vietoje protokolu užfiksuotas įtariamosios G. B. parodymų patikrinimas, atliktas nusikaltimo vietoje – garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), bei ta aplinkybė, kad įvykio vietoje buvo rastos žirklės (t. 1, b. l. 99-106).
Teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 1250/2020 (01) nustatyta, kad G. B. konstatuoti daugybiniai odos nubrozdinimai visame kūne, padaryti kietais bukabriauniais daiktais, galimai tiriamosios nurodytomis aplinkybėmis, tai yra jai kasantis, iki kelių parų laikotarpiu iki ją apžiūrint. Odos nubrozdinimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, jų padarymas sukelia skausmą. Pjautinė žaizda kairėje plaštakoje padaryta pjaunančiu daiktu, galimai tiriamosios nurodytomis aplinkybėmis aštriu skardinio konteinerio kraštu, vienu trauminiu poveikiu, iki kelių valandų laikotarpiu iki pirminės apžiūros (2020-05-10, 20 val.). Ši žaizda atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, jos padarymas sukelia skausmą. Odos nubrozdinimas su plačia aplinkine poodine kraujosruva dešinėje šlaunyje padarytas kietu buku daiktu, jis nėra būdingas sužalojimams, padaromiems žirklių ašmenimis, net ir bukomis. Toks sužalojimas galėjo būti padarytas tiriamajai užsigaunant į kietą buką atsikišusį paviršių, pavyzdžiui jos pirminės apžiūros metu tiriamosios nurodytomis aplinkybėmis jai užsigaunant į konteinerį. Sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu iki kelių valandų laikotarpiu, prieš atliekant pirminę apžiūrą (2020-05-10, 20 val.). Šis odos nubrozdinimas su aplinkine poodine kraujosruva atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, jo padarymas sukelia skausmą. Identifikuoti tai, kuo buvo padaryti nustatyti sužalojimai, negalima, nes neužsifiksavo individualūs sužalojimus padariusių daiktų požymiai (t. 1, b. l. 153-156).
2020-05-10 įvykio vietos ir lavono apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėtas garažas, esantis (duomenys neskelbtini), garažų masyve. Apžiūrint antrąjį garažo boksą, žiūrint iš kairės į dešinę pusę, matyti, kad medinės garažo durys pravertos, užrakinimo mechanizmai nesulaužyti. Garažas yra apie 7 m x 4 m dydžio. Jis netvarkingas: mėtosi įvairūs daiktai, nuolaužos. Į jį užėjus grindyse yra įėjimas į garaže esančią duobę, iki viršaus užverstą šiukšlėmis, iš kurios sklinda stiprus šlapimo kvapas. Garaže ant žemės primėtyta daugybė tuščių burnos skalavimo skysčio buteliukų. Įėjus į garažą jo dešinėje prie sienos atremta medinė paletė, į kairę nuo jos ant žemės guli pilkos spalvos dvigubas čiužinys, maždaug 2 m x 2 m dydžio. Ant čiužinio aukštielninkas guli vyriškos lyties lavonas, užklotas marga antklode. Paklodėje yra raudonos spalvos dėmių, panašių į kraują. Lavono dešinė ranka sulenkta 90 laipsnių kampu, priglausta prie krūtinės, ant jos ir liemens uždėtas skuduras, permirkęs krauju. Kairė ranka ištiesta, priglausta prie liemens, kojos suglaustos ištiestos. Drabužiai: balti trumpomis rankovėmis marškinėliai, kurių dešinėje pusėje yra linijinis pažeidimas, atitinkantis durtinę-pjautinę žaizdą krūtinės ląstos dešinėje pusėje; pilkos sportinės kelnės; juodos puskojinės; pilki sportiniai batai. Sutepimas krauju yra tiktai po marškinėlių pažeidimo į krūtinės ląstos dešinę pusę, nenukrypstant į apačią. Ant kaklo uždėtas baltas raištelis, tikėtina, rankai parišti. Kairė ranka nuo žasto apatinio trečdalio iki riešo yra melsvai žalsva su gelsvo atspalvio poodine kraujosruva (t. 1, b. l. 18-44).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. M 529/2020 (01) nurodyta, kad A. B. mirtis įvyko nuo durtinio-pjautinio kiauryminio krūtinės ląstos sužalojimo su kairiojo VI šonkaulio fragmento, kairiojo plaučio, diafragmos, kepenų pažeidimais. Tai komplikavosi ūmiu vidiniu nukraujavimu (kraujo krešuliai ir skystas kraujas dešinėje krūtinplėvės pusėje (750 ml), pilve (450 ml). A. B. mirtis galėjo įvykti prieš 2-4 val. iki jo lavono apžiūros įvykio vietoje (2020-05-10, apie 20 val.). Tai rodo lavono apžiūros metu nustatyti lavoniniai reiškiniai.
A. B. lavono tyrimo metu nustatyti sužalojimai: durtinis pjautinis kiauryminis krūtinės ląstos sužalojimas su kairiojo VI šonkaulio krašto lūžiu, kairiojo plaučio, diafragmos, kepenų pažeidimais. Šis sužalojimas padarytas duriančių-pjaunančių savybių turinčiu daiktu, tai galėjo būti peilio geležtės tipo įrankis, vienu trauminiu poveikiu, t. y. duriant į tiriamojo krūtinės dešinę pusę iš dešinės į kairę, iš priekio atgal, iš viršaus žemyn, keliolikos-keliasdešimt minučių laikotarpiu iki mirties. Šis sužalojimas nebūdingas savęs žalojimui ir, labiau tikėtina, kad jį padarė kitas asmuo. Tai rodo sužalojimo lokalizacija, morfologiniai ypatumai ir pobūdis. Šis sužalojimas vertinamas sunkiu sveikatos sutrikdymu dėl plaučių, diafragmos ir kepenų sužalojimų.
Kairiojo žastikaulio lūžis su kraujo išsiliejimu į aplinkinius minkštuosius audinius padarytas veikiant kietu buku daiktu keliolikos-keliasdešimt parų laikotarpiu iki mirties, galimai nukentėjusiajam pačiam nugriuvus ar nukritus. Tai rodo lūžio morfologiniai požymiai. Šis lūžis vertinamas, kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl jo nukentėjusiojo sveikata sutriko ilgiau 10 dienų.
A. B. lavono kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,82 promilių etilo alkoholio, šlapime nustatyta mažiausia koncentracija 3,33 promilių etilo alkoholio. Kraujyje rasta 0,61 promilių izopropilo alkoholio, 0,54 promilių acetono, šlapime rasta 0,65 promilių izopropilo alkoholio, 0,66 promilių acetono, tai atitinka sunkų girtumo laipsnį.
Po durtinio-pjautinio kiauryminio krūtinės ląstos sužalojimo tiriamasis išgyveno nuo keliolikos iki keliasdešimt minučių ir mirė. Kiti jam nustatyti sužalojimai įtakos mirčiai neturėjo. A. B. nustatytas durtinis-pjautinis kiauryminis krūtinės ląstos sužalojimas galėjo būti padarytas, jam esant bet kurioje padėtyje, išskyrus gulint ant dešiniojo krūtinės ląstos šono. Durtinis-pjautinis kiauryminis krūtinės ląstos sužalojimas padarytas keliolikos-keliasdešimt minučių intervale iki mirties, kairiojo žastikaulio lūžis padarytas keliolikos-keliasdešimt parų intervale iki mirties. Nukentėjusiojo drabužiuose rasti sužalojimai atitinka jo kūne rastus sužalojimus (t. 1, b. l. 59-66).
Iš 2020-05-10 telefono skambučio Bendrajam pagalbos centrui (BPC) garso įrašo bei jo stenogramos nustatyta, kad numeriu 112 paskambino moteris, prisistačiusi G. B., kuri pokalbio su BPC operatoriumi, vykusio rusų kalba, metu nurodė, kad (duomenys neskelbtini), priešais (duomenys neskelbtini), apleistame garaže yra lavonas. Moteris teigė, kad žmogus buvo papjautas. Mirusysis yra A. B., gimęs (duomenys neskelbtini) m. Jam padaryta pjautinė žaizda į pačią širdį, o kas tai padarė, ji nežinanti. Moteris prisistatė, kaip mirusiojo vaikystės draugė, atsitiktinai užsukusi į garažą, ir teigė, kad A. B. prieš porą valandų dar buvo gyvas. Į klausimą, ar nukentėjusysis tikrai miręs, atsakė, kad ji buvusi (duomenys neskelbtini), todėl tikrai žino, kaip atrodo lavonas, supranta, kas yra lavono atšalimas (t. 1, b. l. 15-17).
II. Įrodymų vertinimas ir teismo išvados
Teisme ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad G. B. kaltė padarius jai inkriminuotą nusikaltimą yra visiškai įrodyta, jos veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą.
Byloje nustatyta, kad G. B. 2020 m. gegužės 10 d., laikotarpiu nuo 16 val. iki 18.15 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, konflikto metu tyčia sudavė vieną kartą peiliu savo šeimos nariui – sugyventiniui A. B. į krūtinę, taip padarydama nukentėjusiajam durtinį-pjautinį-kiauryminį krūtinės ląstos sužalojimą su dešiniojo VI šonkaulio krašto lūžiu, dešiniojo plaučio, diafragmos, kepenų pažeidimais, kurie komplikavosi į ūmų vidinį nukraujavimą, A. B. nuo patirto sužalojimo mirė vietoje.
Tokios įvykio aplinkybės nustatytos, remiantis pačios kaltinamosios G. B., liudytojo A. B., nukentėjusiosios T. B. parodymais, eksperto J. P. paaiškinimais, teisme ištirtais rašytiniais įrodymais: įvykio vietos apžiūros, parodymų patikrinimo vietoje protokolais, specialisto išvadomis, telefoninio pokalbio BPC garso įrašu ir stenograma, alkotesterio duomenimis ir kitais byloje surinktais ir teismo ištirtais įrodymais. Šie įrodymai gauti nepažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų ir atitinka įrodymų leistinumo ir leidžiamumo principus.
Kaltinamoji G. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme prisipažino nužudžiusi savo sugyventinį ir papasakojo jo nužudymo aplinkybes. Esminės kaltinamosios parodymų detalės baudžiamojo proceso metu nekito. Ji nuosekliai teigė, kad tiek nusikaltimo išvakarėse 2020 m. gegužės 9 d., tiek nukentėjusiojo nužudymo dieną, 2020 m. gegužės 10 d., abu kartu su nukentėjusiuoju girtavo. Anot kaltinamosios, apsvaigęs nuo burnos skalavimo skysčio nukentėjusysis ėmė prie jos kabinėtis. Konflikto metu ji sėdėjo ant čiužinio su peiliu, kuriuo pjaustė obuolį, ir būtent šiuo peiliu ji smogė A. B., pusiau gulomis sėdėjusiam ant to paties čiužinio, į krūtinę. Anot kaltinamosios šis smūgis buvo jos instinktyvus atsakas į tai, kad A. B. jai dešine ranka dūrė su žirklėmis į dešinę koją, tačiau, jai sureagavus ir nustūmus žirkles, jos nuslydo moters dešine koja. Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. G 1250/2020 (01) matyti, kad G. B. konstatuotas odos nubrozdinimas su plačia aplinkine poodine kraujosruva dešinėje šlaunyje, atitinkantis nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukeliantis skausmą, padarytas kieto buko daikto poveikiu vienu trauminiu poveikiu kelios valandų prieš atliekant pirminę apžiūrą (2020-05-10, 20 val.). Specialisto išvadoje ekspertas konstatavo, o teisme paaiškino, kad toks sužalojimas nėra būdingas sužalojimams, padaromiems žirklių ašmenimis, net ir bukais, tačiau specialisto išvadoje nurodyta ir tai, kad identifikuoti tai, kuo buvo padarytas sužalojimas negalima, nes neužsifiksavo individualūs jį padariusių daiktų požymiai (t. 1, b. l. 153-156). Pastebėtina, kad kaltinamosios parodymų patikrinimo vietoje metu šalia čiužinio, ant kurio buvo rastas nužudyto nukentėjusiojo lavonas, buvo rastos žirklės bukais galais (t. 1, b. l. 99-106). Vis dėlto, atsižvelgus į tai, kad, kaip teigia pati kaltinamoji, jai suduodant smūgį nukentėjusiajam į krūtinę peiliu, žirkles ji jau buvo išmušusi A. B. iš rankos ir jos buvo nukritę į kampą; į tai, kad tuo metu A. B. buvo pusiau gulimoje padėtyje ant čiužinio, taip pat vertinant nustatytas aplinkybes, kad nukentėjusysis buvo stipriai apsvaigęs (po mirties jam nustatytas sunkus girtumo laipsnis) ir judėdamas turėjo jausti stiprų skausmą dėl anksčiau patirto kairiojo žastikaulio lūžio su kraujo išsiliejimu į aplinkinius minkštuosius audinius (visa tai patvirtina specialisto išvada Nr. M 529/2020 (01) bei eksperto J. P., teigusio, kad mažai tikėtina, jog taip susižalojęs ranką ir taip apsvaigęs asmuo galėtų apskirtai judėti, tuo labiau smūgiuoti, paaiškinimai teisme), laikytina, kad joks realus pavojingas kėsinimasis kaltinamajai iš nukentėjusiojo pusės negrėsė.
Tai, kad kaltinamoji sudavė smūgį A. B. į krūtinę, padarydama jam durtinį-pjautinį kiauryminį krūtinės ląstos sužalojimą su dešiniojo VI šonkaulio krašto lūžiu, dešiniojo plaučio, diafragmos, kepenų pažeidimais, kuriems komplikavusis į ūmų vidinį nukraujavimą, nukentėjusysis numirė, patvirtina ne tik kaltinamosios parodymai, bet ir specialisto išvada Nr. M 529/2020 (01) (ją ekspertas J. P. patikslino teisiamojo posėdžio metu, nurodęs, kad išvadoje padarė techninę klaidą – rezoliucinėje dalyje suklydo, nurodydamas sužaloto šonkaulio krašto lūžio ir plaučio pusę (turėjo būti nurodyta, kad sužaloti dešinysis VI šonkaulis ir dešinysis plautis, o buvo klaidingai nurodyti kairysis VI šonkaulis ir kairysis plautis) bei išsamūs specialisto J. P. parodymai teisme. Įvertinus teismo medicinos specialisto išvadą, kitus byloje surinktus ir teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus, nekyla abejonių dėl to, kad būtent kaltinamosios G. B. suduotas vienas smūgis peiliu į nukentėjusiojo A. B. krūtinę buvo ne tik būtina pastarojo mirties kilimo sąlyga, bet ir esminis susiklosčiusio priežastingumo elementas, lėmęs nukentėjusiojo mirtį, netrukus po suduoto smūgio (teismo medicinos specialisto išvada patvirtina, kad po šio patirto sužalojimo A. B. mirtis konstatuota 2020-05-10, apie 20 val., t. y. ji galėjo įvykti prieš 2-4 val. iki lavono apžiūros įvykio vietoje (t. 1, b. l. 59-66). Tai atitinka skambučio BPC, kurio metu pranešta apie A. B. mirtį, laiką (t. 1, b. l. 6, 15-17). Darytina išvada, kad nukentėjusiojo mirtis šioje situacijoje buvo dėsningas, o ne atsitiktinis, suduoto smūgio peiliu rezultatas.
Bylą išnagrinėjęs teismas pažymi, jog aptarti įrodymai teismui nekelia abejonių. Kaltinime nurodytas vienas smūgis į gyvybiškai svarbią vietą – krūtinę, ta aplinkybė, kad G. B., būdama girta, jį sudavė tyčia, taip nužudydama A. B., įrodyta ne tik pačios kaltinamosios G. B. parodymais, specialisto išvada, patvirtinančia A. B. padarytų sužalojimų kiekį, lokalizaciją, pobūdį, mirties priežastį, eksperto paaiškinimais, bet liudytojo A. B., nurodžiusio, kad būdama neblaivi G. B. būdavo agresyvi, praeityje yra vartojusi smurtą liudytojo ir A. B. atžvilgiu, smūgiuodama į juos peiliu; nukentėjusiosios T. B., teigusios, kad G. B. išgėrusi konfliktuodavo su ankstesniu savo sugyventiniu, sugėrovais, parodymais. Iš byloje esančių alkotesterio „Draeger Alcotest 7510“ (prietaisas Nr. ARJK-0152) rodmenų matyti, kad 2020-05-10, 18.56 val., policijos pareigūnams patikrinus G. B., jai nustatytas 1,88 promilių girtumas (t. 1, b. l. 84). Aptartas aplinkybes patvirtina ir objektyvūs įvykio vietos apžiūros, parodymų patikrinimo vietoje duomenys, įvykio vietoje rasti pėdsakai ir daiktai bei jų apžiūros duomenys.
G. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nurodė, kad nesiekė nužudyti nukentėjusiojo, smūgis peiliu nukentėjusiajam į krūtinę buvo jos atsakas į A. B. elgesį, kuriuo ją išprovokavo, jos siekis pagąsdinti nukentėjusįjį. Teismas, įvertinęs bylos įrodomosios medžiagos visumą, mano, kad stipriai apsvaigusio, dėl rankos lūžio skausmą patiriančio, ant čiužinio pusiau gulomis esančio A. B. elgesys kaltinamosios atžvilgiu nebuvo intensyvus ar įžeidžiantis, negalėjo sukelti staigaus didelio kaltinamosios susijaudinimo būsenos, nes sugyventinių išgertuvės ir nesutarimai tęsėsi nuo 2020 m. gegužės 9 d. vakaro. Iš T. B., A. B. parodymų matyti, kad toks elgesys ir bendravimo būdas buvo jiems įprastas, o konfliktų iniciatorė būdavo pati kaltinamoji, kuriai būnant neblaiviai, anot liudytojo A. B., buvo būdingas agresyvus smurtinis elgesys.
Byloje nėra duomenų, kad kaltinamoji siekė nukentėjusiojo mirties ir norėjo jį nužudyti, tačiau pagal BK 129 straipsnio 2 dalį asmuo atsako ir tuo atveju, kai veikia netiesiogine tyčia. Vadovaujantis BK 15 straipsnio 3 dalimi, nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas netiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti nusikalstami padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti. Sąmoningo leidimo sąvoka baudžiamosios teisės teorijoje ir teismų praktikoje siejama su kaltininko abejingumu dėl to, kad jo veika gali sukelti nusikalstamus padarinius. Tokiu atveju kaltininkas suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, taip pat tai, kad jo veikos pavojingi padariniai yra labai tikėtini ar net neišvengiami, ir nors jų nesiekia ir nenori, tačiau neatsisako ir nekeičia savo pavojingo elgesio. Kaltininkas nesitiki išvengti savo veikos padarinių arba realios jų atsiradimo grėsmės, o jeigu ir tikisi, tai remdamasis tik subjektyviais ir atsitiktiniais dalykais – sėkme, likimu ir pan. Tai vertintina kaip abejingumas kitų asmenų interesams, galimiems padariniams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-498-746/2015, 2K-7-193-895/2016, 2K-410-489/2016, 2K-7-74-778/2019).
Būtent tokią kaltinamosios G. B. tyčią teismas nustatė, atsižvelgdamas į nustatytų smurtinių veiksmų priežastį, kiekį, jų pobūdį, sužalojimų lokalizaciją, nukentėjusiojo padėtį smurtinių veiksmų metu ir kt. Tai, kad nukentėjusiojo mirtį sukėlęs vienas smūgis buvo suduotas peiliu, į gyvybiškai svarbią vietą – krūtinę, rodo, kad kaltinamoji suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį. Kaltinamoji nurodė, kad smūgio sudavimo metu nukentėjusysis pusiau gulėjo, smūgį jam sudavė į krūtinės dešinę pusę, po suduoto smūgio ji peilį ištraukė, nuplovė ir paslėpė maišelyje su tara. Tai patvirtina, kad kaltinamoji suvokė situaciją ir savo veiksmus ir neabejotinai rodo jos veikimą tyčia, turint omenyje ir kaltinamosios nurodytą suduoto smūgio priežastį – norą pagąsdinti. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors nukentėjusysis, anot kaltinamosios, numirė ne iš karto (G. B. parodė, kad jis dar kurį laiką kriokė, laikė jos ranką), tačiau iš jos skambučio BPC garso įrašo matyti, kad pagalbos ji kreipėsi jau A. B. mirus.
Teismo įsitikinimu, visos šios aplinkybės patvirtina tai, kad G. B., tyčia peiliu suduodama smūgį pusiau gulinčiam neblaiviam A. B. į krūtinę ir taip padarydama jam mirtinus sužalojimus, jį nužudė, todėl privalo atsakyti pagal kilusius padarinius, t. y. už asmens nužudymą.
BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta atsakomybė tam, kas nužudė savo artimą giminaitį ar šeimos narį. Pagal BK 248 straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Bylos duomenys neginčijamai patvirtina, kad A. B. buvo G. B. sugyventinis. Tai nustatyta, remiantis pačios G. B. parodymais, kad jiedu su A. B. kartu gyveno kartu apie 8,5 m., buvo sugyventiniai, ir, nors ji teigia, kad tai išeidavo, tai grįždavo pas nukentėjusįjį, tačiau buvusį jų ilgametį bendrą gyvenimą patvirtina ir liudytoja apklausta nukentėjusiojo sesuo T. B. bei kaltinamąją bei nukentėjusįjį daug metų pažinojęs liudytojas A. B.. Kadangi BPK 248 straipsnio prasme A. B. buvo kaltinamosios šeimos narys, todėl G. B. veiksmai teisingai kvalifikuoti ir pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą.
III. Bausmės skyrimas kaltinamajai
Teismas pripažįsta G. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, nes tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausta teisme ji nurodė esmines nusikaltimo padarymo aplinkybes ir nuoširdžiai gailėjosi padariusi šią veiką.
Kaltinamosios atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką ji padarė būdama neblaivi ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Iš byloje esančių alkotesterio rodmenų matyti, kad 2020-05-10, 18.56 val., policijos pareigūnams patikrinus G. B., jai nustatytas 1,88 promilių girtumas (t. 1, b. l. 84). Tai, kad nusikaltimo padarymo metu G. B. buvo neblaivi ir girtumas buvo viena iš esminių nusikaltimo padarymo priežasčių patvirtinta ir pačios kaltinamosios, liudytojo A. B. parodymai, eksperto J. P. paaiškinimai. Pati kaltinamoji parodė, kad prieš veikos padarymą kartu su nukentėjusiuoju vartojo burnos skalavimo skystį ir kilus konfliktui savo sugyventinį nužudė, tai, kolegijos vertinimu, rodo ryšį tarp alkoholio vartojimo ir kaltinamosios veiksmų.
BK 129 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta tik laisvės atėmimo nuo aštuonių iki dvidešimties metų bausmė arba laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, todėl G. B. skirtina laisvės atėmimo bausmė.
Skirdamas bausmę kaltinamajai G. B. teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį – padaryta viena labai sunki nusikalstama veika žmogaus gyvybei, kurios pasekmės yra negrįžtamos ir nepataisomos. Nusikalstama veika padaryta netiesiogine tyčia ir yra baigta. Parinkdamas bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamoji neteista, vertina byloje nustatytas aplinkybes, kad iki sulaikymo ji nedirbo, pastoviai girtaudavo, neturėjo pastovios gyvenamosios vietos. Iš administracinių nusižengimų registro duomenų matyti, kad kaltinamoji bausta administracine tvarka aštuonis kartus (paskutinį kartą bausta 2019-07-22 pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 366 straipsnio 1 dalį (t. 1, b. l. 128-133). Skiriant bausmę atsižvelgtina ir į tai, kad kaltinamoji po padaryto nusikaltimo pati paskambino BPC, nors, anot jos, nukentėjusysis jau buvo miręs. G. B. teisme nurodė, turinti sveikatos problemų dėl odos ligos – psoriazės, šiuo metu ruošianti dokumentus dėl neįgalumo grupės nustatymo. Iš byloje esančios specialisto išvados Nr. G 1250/2020 (01) matyti, kad G. B. kūne nustatyti daugybiniai odos nubrozdinimai, galimai padaryti jai kasantis, atitinkantys nežymų sveikatos sutrikdymą (t. 1, b. l. 153-156). Ekspertas J. P. teisme paaiškino, kad ant G. B. kūno buvo daugybinių nubrozdinimų, būdingų odos ligai (T. 2, b. l. 47). Minėti įrodymai patvirtina, kad kaltinamoji serga odos liga, tačiau sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą svarbu tai, kad minėta liga ji sirgo dar iki nusikaltimo padarymo, odos liga nedarė įtakos kaltinamosios gyvenimo būdui (nuolatiniam girtavimui, valkatavimui), ir nesutrukdė nužudyti sugyventinį.
Įvertinus G. B. nusikaltimą ir jos asmenybę apibūdinančių aplinkybių visumą, vieną kaltinamosios atsakomybę švelninančią ir vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę, teismas mano, kad jai skirtina laisvės atėmimo bausmė, savo trukme mažesnė nei sankcijoje nustatytas bausmės vidurkis.
IV. Kiti nuosprendžiu išspręstini klausimai
Kaltinamoji G. B., vadovaujantis BPK 140 straipsniu, laikinai sulaikyta 2020 m. gegužės 10 d. Jai Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 12 d. nutartimi buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams, suėmimo terminą skaičiuojant nuo 2020 m. gegužės 10 d. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 16 d. nutartimi ši kardomoji priemonė pratęsta trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2020 m. rugpjūčio 10 d. Suėmimas paliktinas galioti iki bausmės vykdymo pradžios.
Priimdamas nuosprendį, teismas, vadovaudamasis BPK 94 straipsnio nuostatomis, turi išspręsti daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimą.
Byloje įvykio vietos apžiūros metu buvo paimti: 3 peiliai, iškirpta čiužinio medžiagos dalis, 3 buteliukai nuo burnos skalavimo skysčio, „Bajorų“ degtinės butelis, paklodės dalis su raudonomis dėmėmis, o įtariamosios parodymų patikrinimo vietoje metu buvo paimtos žirklės. Be to, lyginamajam tyrimui paimti įtariamosios DNR pavyzdys ir nuoplovos. Minėti daiktai priduoti saugoti į Vilniaus apskrities VPK saugojimo kamerą (t. 1, b. l. 54-55). Kadangi šie daiktai yra menkaverčiai, jie, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, turi būti sunaikinti.
G. B. asmens kratos metu iš jos paimti: mobiliojo ryšio telefonas „Nokia“, įkroviklis, pakabukas nuo raktų, 2 kortelės, laikrodis, užrašų knygutė. Šie kaltinamosios daiktai priduoti saugoti į Vilniaus apskrities VPK saugojimo kamerą (t. 1, b. l. 54-55). Pagal BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktą, kiti daiktai grąžinami teisėtiems savininkams. Nagrinėjamu atveju iš G. B. paimti aukščiau nurodyti daiktai grąžintini savininkei.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 – 307 straipsniais,
nusprendžia:
G. B. pripažinti kalta, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir nuteisti laisvės atėmimo bausme 9 (devyneriems) metams.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2020 m. spalio 5 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės atlikimo laiką įskaityti G. B. laikinojo sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2020 m. gegužės 10 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2020 m. spalio 5 d.
G. B. paskirtą kardomąją priemonę – kardomąjį kalinimą (suėmimą) – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamoms veikoms nagrinėti:
įvykio vietos apžiūros metu paimtus 3 peilius, iškirptą čiužinio medžiagos dalį, 3 buteliukus nuo burnos skalavimo skysčio, „Bajorų“ butelį, paklodės dalis su raudonomis dėmėmis, parodymų patikrinimo vietoje metu paimtas žirkles, lyginamajam tyrimui paimtus įtariamosios DNR pavyzdį ir nuoplovą, priduotus saugoti į Vilniaus apskrities VPK saugojimo kamerą (t. 1, b. l. 54-55), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus kaip menkaverčius sunaikinti;
G. B. asmens kratos metu paimtus: mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“, įkroviklį, pakabuką nuo raktų, 2 korteles, laikrodį, užrašų knygutę, priduotus saugoti į Vilniaus apskrities VPK saugojimo kamerą (t. 1, b. l. 54-55), įstatymų nustatyta tvarka grąžinti G. B..
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtai nuteistajai šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.