Kauno apygardos teismo nuosprendis

2011-04-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1-126-238/2011

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2011-04-08Kauno apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2012-02-02Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2011-04-08
Bylos Nr.
1-126-238/2011
Teisminio proceso Nr.
1-24-1-01122-2010-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Kaltinamasis
A. G.
Nukentėjusysis
D. G., L. V.
Advokatai
Rasa Kalkauskienė
Kategorijos
(S)
Baudžiamoji byla Nr.1-126-238/2011;Teisminio proceso Nr.1-24-1-01122-2010-7;Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.3.1; 1.2.4.8.2.; 1.1.7.2.7. (S)
Kauno apygardos teismasNUOSPRENDISLietuvos Respublikos vardu2011 m. balandžio 8 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danguolė Šiugždinytė, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorui Tomui Stelioniui, kaltinamajam A. G., jo gynėjai advokatei Rasai Kalkauskienei, nukentėjusiesiems D. G., L. V., teisiamajame posėdyje nagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) , Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, pensininkas, teistas, teistumas išnykęs, 9 klasių išsilavinimo, gyvena (duomenys neskelbtini) , kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 129 straipsnio 1 dalyje, Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje,

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. G. 2010-09-16, laikotarpiu nuo 21 val. iki 22 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini) , tarpusavio konflikto metu tyčia sudavė M. G. mažiausiai du smūgius rankomis į šonus, mažiausiai tris smūgius rankomis į veidą, mažiausiai du smūgius rankomis į pilvą, mažiausiai vieną smūgį peilio rankena į veidą, sukėlė M. G. fizinį skausmą ir padarė jai poodinę kraujosruvą pilvo dešinėje pusėje, kuri vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, taip sukėlė M. G. fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą. Taip padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

A. G., laikotarpiu nuo 2010-09-20, 22 val. iki 2010-09-21, 0.00 val., gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) , trečiojo aukšto koridoriuje, tarpusavio konflikto metu, tyčia sudavė M. G. smūgius į galvą ir kitas kūno vietas (rankas, kojas, krūtinę), taip penkiais poveikiais į galvą ir dvidešimt keturiais poveikiais į kitas kūno vietas padarė M. G. poodines kraujosruvas abiejuose žastuose, abiejuose dilbiuose, kairėje alkūnėje, dešinėje krūtyje, abipus krūtinės, dešinėje šlaunyje, dešinėje čiurnoje, o tai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, taip pat padarė poodines kraujosruvas kaktos dešinėje, abiejų akių vokuose, dešiniame skruoste, kairio smilkinio srityje, pakraujavimą po voratinkliniu galvos smegenų dangalu, kraujo išsiliejimą po kietuoju dešinio galvos smegenų pusrutulio dangalu bei į skilvelius, o tai atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą, taigi nuo A. G. smurto 2010-09-24, (duomenys neskelbtini), M. G. mirė nuo galvos sumušimo, pasireiškusio pakraujavimu po voratinkliniu galvos smegenų dangalu, kraujo išsiliejimu po kietuoju dešinio galvos smegenų pusrutulio dangalu bei skilvelius, tai komplikavosi galvos smegenų suspaudimu, pabrinkimu, strigimu, taip nužudė M. G. ir padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. G. kaltumas padarius nusikaltimus patvirtintas šiais įrodymais.

Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis A. G. kaltu neprisipažino. Paaiškino, kad 2010-09-23 bendravo, gėrė su M. G., prieš ją nesmurtavo. Nakties metu išgirdo stiklainių dūžius, M. G. atsimušė į bufetą, pradėjo vemti ir sukniubo prie šaldytuvo, ten liko gulėti. Vėliau pastebėjo, kad ji šalta ir negyva, kvietė pagalbą. Kaltinamasis tvirtina, kad 2010-09-20 bendrabučio koridoriuje (vestibiulyje) prieš M. G. nesmurtavo. Iki mirties M. G. nebuvo sužalota ar sumušta, sužalojimų nesimatė, tik buvo-mėlynė. Ji nesiskundė galvos skausmu, taip pat nesiskundė, kad kur nors būtų susižalojusi. Kaltinamasis pripažino, kad 2010-09-16 prieš M. G. smurtavo, nes ši jį vadino nepadoriais žodžiais. Nesutinka su kaltinime pateikta smurto apimtimi.

Nukentėjusysis D. G. paaiškino, kad 2010-09-24 jam paskambino sesuo L. V. ir pranešė, kad mirė motina M. G.. Vyko pažiūrėti ir (duomenys neskelbtini) bute, rado negyvą motiną M. G.. Matė mėlynes paakiuose, ant rankų, kojų. Tėvas A. G. aiškino, kad M. G. trenkėsi į spintą. Nukentėjusysis D. G. paaiškino, kad anksčiau, dar prieš šį įvykį, teko matyti, kad kaltinamasis mušė M. G.. Apie tai, kad kaltinamasis mušdavo M. G., ji yra skundusis ir L. V..

Nukentėjusioji L. V. paaiškino, kad iš tėvo A. G. sužinojo, kad negyva motina M. G.. Prieš mirtį paskutinį kartą su ja bendravo 2010 m. rugsėjo mėn., ji skundėsi, kad yra sumušta kaltinamojo. 2010-09-23 taip pat kalbėjo telefonu, ji skundėsi galvos skausmu.

Liudytoja R. B. paaiškino, kad prieš mirtį jos motina M. G. gyveno pas A. G.. Liudytoja R. B. patvirtino, kad su L. V. bendravo telefonu, ši pasakojo, kad motina sumušta. Taip pat L. V. pasakojo, kad 2010-09-23 kalbėjo telefonu su M. G., ji skundėsi galvos skausmu. Liudytoja R. B. nurodė, kad vyko pas M. G. pažiūrėti, rado ją negyvą ant grindų, jos veide, ant rankų matėsi mėlynė.

Liudytojas Richardas D. N. paaiškino, kad 2010-09-16 jis buvo A. G. bute ir gėrė alų su kaltinamuoju. A. G. smurtavo prieš M. G., sudavė jai smūgius į galvą ir pilvą. Jie pykosi, barėsi, kaltinamasis išpylė alų iš stiklinės M. G. į veidą, sudavė smūgį peilio rankena į veidą, grasino susidoroti. Nakties metu girdėjo triukšmą, barnius kaltinamojo bute. Po šio įvykio matė M. G., ar ji buvo sužalota,nepastebėjo. Apie M. G. mirtį 2010-09-25 sužinojo iš R. D..

Liudytojas R. D. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur jis paaiškino, kad gyvena(duomenys neskelbtini) ir yra kaltinamojo A. G. kaimynas. 2010 m. rugpjūčio mėnesio pabaigoje ar rugsėjo mėnesio pradžioje pas A. G. apsigyveno M. G.. R. D. N. apie valandą laiko buvo A. G. bute, o grįžęs sakė, kad su A. G. gėrė alų. Tą vakarą girdėjo A. G. ir M. G. garsiai kalbantis, lyg bartųsi. Po 2010-09-16 M. G. kelis kartus matė, tačiau neatkreipė dėmesio, ar ji buvo sužalota. Apie M. G. mirtį 2010-09-24 jam pasakė A. G.. Šis sakė, kad ryte rado žmoną gulinčią ant grindų, ji buvo negyva. Po laidotuvių A. G. jam pasakojo, kad 2010-09-24 naktį M. G. užkliuvo už stiklainių ir krisdama galva trenkėsi į spintą. Jis iš tiesų 2010-09-24 apie 2-3 val. girdėjo A. G. kambaryje garsus, panašius į dūžtančių stiklainių, kritimo garsus. Prieš šiuos garsus jis girdėjo beldimą į jo kambario duris. Kai paklausė, ar tai A. G., už durų pasigirdo tyli nesuprantama frazė. Kambario durų jis neatidarė. Po to girdėjo A. G. frazę „eik miegoti“. Pagalvojo, kad prie durų galėjo būti priėjusi M. G..

Liudytoja Ž. G. paaiškino, kad 2010-09-20 vakare ji ir M. G. buvo pas D. S., kuri gyvena (duomenys neskelbtini). Tame pačiame name gyvena A. G.. Jis buvo atėjęs pas D. S., barėsi su M. G. ir išėjo. Apie 23 val. ji palydėjo M. G. link A. G. buto. M. G. lydėjo, nes ji bijojo kaltinamojo smurto, siekė apsaugoti ją nuo kaltinamojo smurto. M. G. nebuvo girta, negriuvinėjo. Trečiajame bendrabučio aukšte laiptinės duris atidarė A. G.. Vestibiulyje kaltinamasis ėmė plūsti ir mušti M. G., smurtavo prieš ją, sudavė smūgius į veidą, stūmė, ji atsitrenkė galva į sieną. Taip pat smūgiavo į viršugalvį, spyrė į krūtinę. Smūgiai buvo stiprūs, spardė apsiavęs batais, smurtas truko 30-40 min. Iki kaltinamojo panaudoto smurto M. G. buvo sveika, nesužalota, bloga savijauta nesiskundė, veide sužalojimų nesimatė. Ji (liudytoja Ž. G.) prašė, kad A. G. liautųsi smurtavęs, bandė atitraukti jį nuo M. G.. A. G. pažadėjo M. G. nemušti. Ji nuvedė M. G. į A. G. butą. Po šio įvykio, 2010-09-23 ar 2010-09-24 ji kalbėjo su M. G. telefonu, ši skundėsi, kad sveikata bloga, negali ateiti, prašė gelbėti. Apie M. G. mirtį sužinojo 2010-09-24 ryte. Apie tai, kad matė kaltinamojo smurtą prieš M. G., pasakojo I. G., H. A., D. S.. Taip pat liudytoja Ž. G. patvirtino, kad 2010 m. rugsėjo mėn., dienos nepamena, prieš 2010-09-20 įvykius, jai teko matyti smurto pėdsakus ant M. G. kūno. Ji skundėsi, kad kaltinamasis smurtavo prieš ją, išvijo iš namų.

Liudytoja D. S. paaiškino, kad ji gyvena tame pačiame name, kuriame gyvena A. G., tai yra (duomenys neskelbtini). vasarą M. G. apsigyveno pas A. G.. Keletą kartų matė sužalotą M. G., matė smurto pėdsakus ant jos kūno ir suprato, kad tai kaltinamojo veiksmų padariniai. 2010-09-20 pas ją namuose buvo M. G. ir Ž. G., jos tvarkė grybus. M. G. buvo sveika, nesužalota, bloga savijauta nesiskundė, tik matėsi paakyje kraujosruva. Buvo atėjęs A. G. ir barėsi su M. G.. Pastaroji bijojo kaltinamojo smurto, todėl ją lydėjo Ž. G.. M. G. nebuvo girta, ji ėjo pati, jos būklė nebuvo tokia, kad negalėtų paeiti. Kitą dieną M. G. skundėsi galvos skausmu, prašė vaistų nuo skausmo. Vėliau sužinojo, kad ji mirė. Per laidotuves Ž. G. pasakojo, kad 2010-09-20 vestibiulyje kaltinamasis A. G. smurtavo prieš M. G.. A. G. pasakojo jai, kad M. G. buvo girta ir griuvo.

Liudytoja H. A. paaiškino, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini), A. G. pažįsta kaip bendrabučio gyventoją. Prieš mirtį M. G. gyveno pas A. G.. Ž. G. jai pasakojo, jog A. G. smurtavo prieš M. G., kai pastarąją ji lydėjo į A. G. butą iš D. S.. Taip pat pasakojo, kad ji prašė kaltinamojo nemušti M. G. ir jis pažadėjo nesmurtauti. Šis pasakojimas vyko prieš M. G. mirtį. Liudytoja H. A. patvirtino, kad sužalotą M. G. matė 2010 m. rugsėjo mėn., ji skundėsi, kad ją išvijo ir muša A. G.. Priėmė ją pagyventi. 2010-09-21 matė mėlynę veide. Po 2010-09-23 A. G. pasakojo, kad M. G. užkliuvo už staliuko, atsitrenkė į sieną.

Liudytojas F. V. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur jis paaiškino, kad kurį laiką gyveno su M. G., o 2010 m. rugpjūčio mėnesio pradžioje ji apsigyveno pas A. G.. Jis (F. V.) telefonu pasikalbėdavo su M. G., ji skundėsi, kad A. G. prieš ją smurtauja, ją veja. 2010-09-20 M. G. telefonu pasiskundė, kad ją vėl sumušė A. G.. 2010-09-23 M. G. paskambino, skundėsi galvos skausmu. Sakė, kad stipriai sumušta, vaistai nepadeda. Jis suprato, kad M. G. sumušė A. G.. Apie sumušimą M. G. telefonu pasakojo ir jo kaimynui A. T.. 2010-09-24 L. V. pranešė, kad M. G. mirė. Taip pat liudytojas F. V. patvirtino, kad 2010 m. rugsėjo mėnesio pradžioje matė smurto pėdsakus (kraujosruvą) M. G. veide.

Liudytojas A. T. paaiškino, kad 2010-09-21 ar 2010-09-22 jam teko telefonu kalbėti su M. G.. Pokalbio metu M. G. pasakė, kad ją sumušė, sudaužė A. G., skauda smilkinius. Suprato, kad kaltinamasis smurtavo prieš M. G. dėl to, kad ji gyveno su F. V.. Vėliau sužinojo, kad M. G. mirė.

Liudytoja J. A. paaiškino, kad 5-6 dienos iki mirties matė, kad M. G. užkliuvo už laiptų ir veido dešine puse atsitrenkė į laiptelį. Ją pakėlė ir nuvedė iki namų. Paklausė, ar kas atsitiko, ji atsakė, kad viskas gerai.

Liudytojas D. L. paaiškino, kad savaitę iki mirties matė, kaip M. G. suklupo ant laipto pakylos lauke, bet bloga savijauta nesiskundė. Ją pakėlė ir palydėjo kaimynė.

Liudytoja B. R. paaiškino, kad 2010-09-24 ji dirbo greitosios medicinos pagalbos ekipaže, gavo iškvietimą į butą, esantį (duomenys neskelbtini). Atvykusi kambaryje rado moteriškos lyties lavoną, gulintį ant grindų kniūbsčią. Mirusiosios veidas buvo paburkęs, matė mėlynes. Kambaryje buvo neblaivus kaltinamasis, kuris paaiškino, kad mirusioji yra jo buvusi žmona, ji girta griuvinėjo, nukentėjusiajai buvo blogai, bet jis nepadėjo.

Greitosios medicinos pagalbos kortelėje užfiksuoti duomenys apie tai, kad 2010-09-24 buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba adresu (duomenys neskelbtini), atvykę medikai konstatavo M. G. mirtį. (t. 1, b. l. 102)

Apžiūros protokolu patvirtinama, kad 2010-09-24 buvo apžiūrėtas butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriame gyveno A. G. ir M. G.. Jame rastas moters lavonas. (t. 1, b. l. 14-21)

Apžiūros protokolu patvirtinama, kad papildomai įvykio vieta apžiūrėta 2010-09-29. Bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ant grindų, ant kilimėlio, ant paklodės rasta dėmių, panašių į kraują, iš įvykio vietos paimta nuoplova nuo grindų, kilimėlis, paklodė, dėmės pavyzdys. (t. 1, b. l. 23-32)

Apžiūros protokolu patvirtinama, kad 2010-10-11 buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti(duomenys neskelbtini). Šios apžiūros metu buvo apžiūrėtas pastato trečiojo aukšto vestibiulis, fotelis. Iš koridoriaus į vestibiulį yra durys, kurios rakinamos. (t. 1, b. l. 34-38)

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. M 952/10(02) nurodyta, kad M. G. mirtis įvyko dėl galvos sumušimo, pasireiškusio pakraujavimu po voratinkliniu galvos smegenų dangalu, kraujo išsiliejimu po kietuoju dešinio galvos smegenų pusrutulio dangalu bei į skilvelius. Tai komplikavosi galvos smegenų suspaudimu, pabrinkimu, strigimu. M. G. mirė 6-12 val. iki autopsijos (2010-09-24 13:20 – 15:30 val.). M. G. kūne rasta: poodinės kraujosruvos kaktos dešinėje, abiejų akių vokuose, dešiniame skruoste, kairio smilkinio srityje, pakraujavimas po voratinkliniu galvos smegenų dangalu, kraujo išsiliejimas po kietuoju dešinio galvos smegenų pusrutulio dangalu bei į skilvelius. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (daiktais), kuo galėjo būti rankos kumštis, koja, ar kitas panašaus pobūdžio kietas bukas daiktas, paveikus kaktos dešiniąją pusę, abiejų akių sritį, dešinį skruostą bei kairį smilkinį už ausies kaušelio, ne mažiau 5 trauminiais poveikiais. Sužalojimai padaryti 2-5 paros iki mirties, tai patvirtina poodinių kraujosruvų spalva, krešulio po kietuoju galvos smegenų dangalu pobūdis bei specialisto išvada Nr. H326/10(01). Sužalojimas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą pagal Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.4 punktą ir šiuo atveju baigėsi M. G. mirtimi. Išvados 3.2 punkte nurodyta, kad M. G. kūne rasta: odos nubrozdinimas dešiniame kelyje, poodinės kraujosruvos abiejuose žastuose, abiejuose dilbiuose, kairėje alkūnėje, dešinėje krūtyje, abipus krūtinės, pilvo dešinėje, nugaros ir juosmens dešinėje, dešinio klubo srityje, dešinėje šlaunyje, abiejuose keliuose, dešinėje čiurnoje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (daiktais). Odos nubrozdinimas dešiniame kelyje, poodinės kraujosruvos abiejuose keliuose, dešinėje čiurnoje galėjo susidaryti nugriuvus, kiti anksčiau išvardinti sužalojimai griuvimui nebūdingi. Odos nubrozdinimas dešiniame kelyje, poodinės kraujosruvos abiejuose žastuose, krūtinės kairėje, nugaros ir juosmens dešinėje, dešinio klubo srityje, abiejuose keliuose padaryti 1-2 paros iki mirties. Poodinės kraujosruvos abiejuose žastuose, abiejuose dilbiuose, kairėje alkūnėje, dešinėje krūtyje, abipus krūtinės, dešinėje šlaunyje, dešinėje čiurnoje padaryti 2-5 paros iki mirties. Poodinė kraujosruva pilvo dešinėje padaryta prieš 5-8 paras, bet ne daugiau kaip 2 savaitės iki mirties. Sužalojimai, išdėstyti 3.2 punkte, padaryti ne mažiau kaip 41 trauminiu poveikiu, atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą ir įtakos mirčiai neturėjo. Visi sužalojimai padaryti mažiausiai 46 trauminiais poveikiais. Mirtis įvyko nuo galvos sumušimo.(t. 1, b. l. 56-61)

Iš specialistės 2010-12-08 ir 2010-12-10 apklausos protokolų matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu apklausta specialistė S. B. paaiškino, kad M. G. konstatuota poodinė kraujosruva pilvo dešinėje pagal spalvą galėjo būti padaryta prieš 5-8 paras, bet ne daugiau kaip dviejų savaičių laikotarpiu iki mirties (galėjo būti padaryta 2010-09-16). Kitų sužalojimų, galėjusių atitikti šią datą, nekonstatuota. Teoriškai poodinės kraujosruvos išnyksta per 8 paras, todėl laikotarpiu nuo 2010-09-16 iki 2010-09-24 kraujosruvos galėjo išnykti. Tikėtina, kad 2010-09-20 ar 2010-09-22 kai kurios iš galimai buvusių poodinių kraujosruvų buvo matomos. Sužalojimai, padaryti 2-5 paros iki mirties, atsirado nuo 5 trauminių poveikių į galvą ir 24 trauminių poveikių į kitas kūno vietas. Kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu galėjo sukelti bet kuris trauminis poveikis į galvą. Daugėjant trauminių poveikių skaičiui į galvos sritį, didėja kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu tikimybė. Esant neintensyviam kraujavimui po kietuoju galvos smegenų dangalu, M. G. galėjo būti sąmoninga ir atlikti savarankiškus veiksmus. Didėjant kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos dangalu tūriui ir vystantis galvos smegenų suspaudimui bei pabrinkimui, o nuo to-galvos smegenų sustingimui, M. G. prarado sąmonę ir mirė. Pagal galvos smegenų išsiliejimo po kietuoju dangalu pobūdį kraujo išsiliejimas galėjo įvykti 2-5 paros iki mirties. Tai reiškia, kad po patirtos galvos traumos 2-5 paras M. G. galėjo atlikti valingus veiksmus (vaikščioti, kalbėti ir pan.). (t. 1, b. l. 62, 63)

Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2010-11-29 specialisto išvadoje Nr. 140-(7509)-ISI-8594 nurodyta, kad: ant pateikto tirti kilimėlio, paimto 2010-09-29 įvykio vietos apžiūros metu iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir M. G. naktinių marškinių rasto moters kraujo genotipas sutampa su M. G. genotipu; tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, turintis identišką ištirtų M. G. lokusų genotipą, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 0,0000000000006 %; ant pateikto tirti tampono su nuoplova nuo grindų, paimto 2010-09-29 įvykio vietos apžiūros metu bute, esančiame (duomenys neskelbtini), rasto vyro kraujo genotipas sutampa su A. G. genotipu; tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, turintis identišką ištirtų A. G. lokusų genotipą, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 0,000000000001 %; negalima atsakyti, kam priklauso žmogaus kraujas, rastas ant pateiktos tirti paklodės, paimtos 2010-09-29 įvykio vietos apžiūros metu iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), nes yra sumaišyta ne mažiau kaip dviejų asmenų biologinių pėdsakų, iš kurių asmens tapatybę galima nustatyti tik vieno asmens; šio asmens genotipas sutampa su A. G. genotipu; negalima atsakyti, kam priklauso žmogaus kraujas, rastas ant pateiktų tirti M. G. kairės rankos nagų nuokarpų, nes yra sumaišyta ne mažiau nei dviejų asmenų biologinių pėdsakų, iš kurių asmens tapatybę galima nustatyti tik vieno asmens; šio asmens genotipas sutampa su M. G. genotipu; negalima atsakyti, kam priklauso žmogaus kraujas, rastas ant pateiktų tirti paklodės ir M. G. dešinės rankos nagų nuokarpų, nes yra sumaišyta dviejų asmenų biologinių pėdsakų, iš kurių asmens tapatybę galima nustatyti abiejų asmenų; vieno asmens genotipas sutampa su M. G. genotipu, kito asmens genotipas sutampa su A. G. genotipu; tikimybė, kad egzistuoja kiti du asmenys, kurių genotipai sudarytų nustatytą alelių rinkinį, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 0,00000001 %; ant pateiktų tirti kilimėlio, paklodės, M. G. naktinių marškinėlių žmogaus kraujo nerasta.(t. 1., b. l. 67-70)

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad 2010-10-11 atliekant parodymų patikrinimą vietoje, liudytoja Ž. G. parodė įvykio vietą, kur A. G. smurtavo prieš M. G.. Patvirtino, kad (duomenys neskelbtini) name, trečio aukšto vestibiulyje, A. G. sudavė ranka M. G. į kairį skruostą, ją stūmė ir galvos pakaušiu ji trenkėsi į sieną, sudavė smūgius rankomis jai į pakaušį bei veido sritį, spyrė į krūtinę. (t. 1, b. l. 124-129)

Teismas, įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus įrodymus, nustatė, kad įrodymai byloje surinkti Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, tai yra teisėtais būdais ir tvarka bei laikantis įstatymo. Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisminio nagrinėjimo metu. Įstatymo nustatyta tvarka surinkti duomenys visiškai patvirtina faktą, kad kaltinamasis A. G. 2010-09-16, laikotarpiu nuo 21 val. iki 22 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o tai turėjo įtakos veikos padarymui, tarpusavio konflikto metu tyčia sudavė M. G. mažiausiai du smūgius rankomis į šonus, mažiausiai tris smūgius rankomis į veidą, mažiausiai du smūgius rankomis į pilvą, mažiausiai vieną smūgį peilio rankena į veidą, sukėlė M. G. fizinį skausmą ir padarė jai poodinę kraujosruvą pilvo dešinėje pusėje, kuri vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, taip sukėlė žmogui fizinį skausmą ir nežymiai jį sužalojo.

Teismas daro išvadą, kad byloje pasitvirtino kaltinimas, kad kaltinamasis padarė LR BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Kaltinamasis pripažįsta smurtavęs prieš M. G. 2010-09-16, tik nesutinka su smurto apimtimi. Tą aplinkybę, kad 2010-09-16 kaltinamasis smurtavo ir kokius veiksmus atliko prieš M. G., patvirtina liudytojo R. D. N. parodymai. Fizinio smurto panaudojimo prieš M. G. 2010-09-16 faktas patvirtintas specialisto išvada ir specialistės paaiškinimu, duotu tyrimo metu. Specialisto išvada atitinka liudytojo R. D. N. parodymus dėl panaudoto smurto laiko ir aplinkybių. Kaltinamasis sudavė smūgius į veidą, į pilvą, į šonus, padarė nežymų sveikatos sutrikdymą ir neabejotinai fizinio smurto panaudojimas sukėlė M. G. fizinį skausmą. Tą aplinkybę, kad 2010-09-16 M. G. buvo sužalota patvirtina liudytojų H. A., F. V. parodymai, kurie matė smurto pėdsakus nukentėjusiosios kūne. Smurto apimtį kaltinamasis neigia, tačiau kaltinime nurodyta smurto apimtis patvirtinama liudytojo R. D. N. parodymai. Liudytojo R. D. parodymai patvirtina, kad R. D. N. įvykio metu buvo A. G. bute, todėl teismas tiki R. D. N. parodymais, kad jis buvo kaltinamojo bute ir matė nusikaltimo padarymo aplinkybes-kaltinamojo smurtą prieš M. G..

Taip pat teismas daro išvadą, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina faktą, kad A. G., laikotarpiu nuo 2010-09-20, 22 val. iki 2010-09-21 0.00 val., gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), trečiojo aukšto koridoriuje (vestibiulyje), tarpusavio konflikto metu, tyčia sudavė M. G. smūgius į galvą ir kitas kūno vietas (rankas, kojas, krūtinę), taip penkiais poveikiais į galvą ir dvidešimt keturiais poveikiais į kitas kūno vietas padarė M. G. poodines kraujosruvas abiejuose žastuose, abiejuose dilbiuose, kairėje alkūnėje, dešinėje krūtyje, abipus krūtinės, dešinėje šlaunyje, dešinėje čiurnoje, o tai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, taip pat padarė poodines kraujosruvas kaktos dešinėje, abiejų akių vokuose, dešiniame skruoste, kairio smilkinio srityje, pakraujavimą po voratinkliniu galvos smegenų dangalu, kraujo išsiliejimą po kietuoju dešinio galvos smegenų pusrutulio dangalu bei į skilvelius, o tai atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą. Taip A. G. smurto pasekmėje 2010-09-24 (duomenys neskelbtini) M. G. mirė nuo galvos sumušimo, pasireiškusio pakraujavimu po voratinkliniu galvos smegenų dangalu, kraujo išsiliejimu po kietuoju dešinio galvos smegenų pusrutulio dangalu bei skilvelius, tai komplikavosi galvos smegenų suspaudimu, pabrinkimu, strigimu, taip nužudė M. G.. Šias aplinkybes patvirtina nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai, specialisto išvados, parodymų patikrinimo vietoje protokolo duomenys ir kita bylos medžiaga.

Byloje nustatyta, kad 2010 m. vasarą M. G. apsigyveno pas buvusį sutuoktinį A. G. bute, esančiame (duomenys neskelbtini). 2010-09-20 vakare M. G. buvo pas kaimynę D. S.. Ten kartu buvo Ž. G., jos tvarkė grybus. D. S. bute kaltinamasis A. G. barėsi, pykosi su M. G., ir kiek laiko pabuvęs, išėjo. M. G. bijojo A. G. smurto, todėl tam, kad apsaugotų nuo kaltinamojo smurto, ją į butą lydėjo Ž. G.. Trečiojo aukšto vestibiulyje kaltinamasis smurtavo prieš M. G., sudavė jai smūgius į veidą, galvą, spyrė į krūtinę, stūmė, ir ji galva atsimušė į sieną. Šias aplinkybes patvirtina Ž. G. parodymai. Be to, liudytoja Ž. G. patvirtino, kad smūgiai buvo stiprūs, smurtas truko 30-40 minučių, smurtauta į galvą. Tai duoda pagrindą daryti išvadą, kad smurtas buvo intensyvus ir galėjo būti padaryti sužalojimai M. G. galvoje. Tą aplinkybę, kad Ž. G. matė kaltinamojo smurtą prieš M. G., liudytoja Ž. G. pasakojo ir kitiems asmenms, šią aplinkybę patvirtino liudytojai D. S., H. A.. Parodymų patikrinimo vietoje metu liudytoja Ž. G. patvirtino matytas nusikaltimo padarymo aplinkybes, nurodė, kokius kaltinamojo smurtinius veiksmus matė ir kurioje vietoje buvo sumušta M. G.. Liudytoja Ž. G. nurodė, kad kaltinamasis A. G. mušė M. G. trečiojo aukšto vestibiulyje. Šiuo aiškinimu yra pagrindas tikėti, nes tos dienos vakare Ž. G. tikrai buvo bendrabutyje, ir šios aplinkybės neneigia pats kaltinamasis, patvirtino liudytoja D. S.. Pastaroji liudytoja patvirtino, kad tikrai Ž. G. lydėjo M. G. į kaltinamojo butą. Tam, kad patektum iš D. S. buto į A. G. butą, būtina patekti į trečiojo aukšto vestibiulį, todėl įtikinamas liudytojos Ž. G. aiškinimas, kad ji ten lydėjo M. G. ir vestibiulyje M. G. buvo sumušta kaltinamojo. Be to, iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros metu nustatyta, jog trečio aukšto durys į vestibiulį rakinamos, vestibiulyje buvo rastas fotelis, kas visiškai atitinka liudytojos Ž. G. parodymus, jog į vestibiulį durys buvo užrakintos, patekti buvo sunku, vestibiulyje buvo fotelis, smurto metu kaltinamasis stūmė M. G., ji krito ant fotelio. Tai rodo, kad Ž. G. tikrai smurto metu buvo įvykio vietoje-vestibiulyje, įsidėmėjo ir atpasakojo matytus vaizdus, įsidėmėjo svarbias aplinkybes – užrakintas duris, vestibiulyje buvusį baldą. Todėl yra pagrindas tikėti Ž. G. parodymais, kad ji buvo įvykio vietoje, ten matė A. G. ir M. G., kaltinamojo atliktus nusikalstamus veiksmus-smurtą prieš M. G.. Be to liudytoja parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu, jos nurodytos aplinkybės sutapo, atitiko kitus bylos duomenis.

Liudytojų Ž. G., D. S. parodymai patvirtina, kad 2010-09-20 vakare, būdama D. S. bute, M. G. buvo sveika, nesužalota, nesiskundė sveikata ar skausmais, iš buto išėjo negirta, jos sveikatos būklė buvo gera. Po 2010-09-20, tai yra po to, kai kaltinamasis smurtavo prieš M. G., jos sveikata pablogėjo, ji skundėsi galvos skausmu, prašė vaistų, o 2010-09-24 mirė. Šias aplinkybes patvirtina liudytojų D. S., F. V., A. T. parodymai. Be to, liudytojai F. V. ir A. T. patvirtino, kad telefonu kalbėjo su M. G. po 2010-09-20, ji nurodė, kad ją stipriai sumušė A. G..

Fizinio smurto prieš M. G. faktas patvirtintas specialisto išvada, konstatavusia M. G. padarytų sužalojimų pobūdį, sunkumą, poveikių skaičių, mirties priežastį ir sužalojimų padarymo laiką. Specialisto išvada apie sužalojimų padarymo laiką sutapo su liudytojos Ž. G. nurodytu laiku, kada kaltinamasis smurtavo. Atitiko ir ta aplinkybė, kad sužalojimai rasti tose vietose, į kur, kaip nurodo liudytoja Ž. G., buvo suduoti smūgiai (galva, kitos kūno vietos). Specialisto išvadoje patvirtinta, kad sužalojimai galvoje padaryti kietu buku daiktu (daiktais), galimai rankos kūmštimi, koja ar kitais panašaus pobūdžio kitais bukais daiktais ne mažiau kaip 5 trauminiais poveikiais, o tai visiškai atitinka liudytojos Ž. G. parodymus, jog M. G. kaltinamasis mušė rankomis, spardė, buvo suduoti daugybiniai smūgiai. Specialisto išvada patvirtino, kad sužalojimas galvoje atitinka sunkų sveikatos sužalojimą, todėl natūralu, kad jį padarė kaltinamasis, nes, kaip nurodė liudytoja Ž. G., kaltinamasis sudavė stiprius smūgius į galvą M. G. ir smurtas truko netrumpą laiką. Iš liudytojų D. S., F. V., A. T. parodymų nustatyta, kad po 2010-09-20 M. G. skundėsi galvos skausmu, todėl daroma išvada, kad 2010-09-20 kaltinamajam sumušus M. G., po įvykio ji jautė galvos skausmus ir dėl to skundėsi kitiems asmenims, prašė vaistų. Specialisto išvada patvirtino, kad M. G. mirė nuo galvos sumušimo, pasireiškusio pakraujavimu po voratinkliniu galvos smegenų dangalu, kraujo išsiliejimu po kietuoju dešinio galvos smegenų pusrutulio dangalu bei į skilvelius, tai komplikavosi galvos smegenų suspaudimu, pabrinkimu, strigimu. Teismas daro išvadą, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina aplinkybę, kad kaltinamasis A. G. sudavė smūgius M. G. į galvą, galvos sumušimą M. G. padarė A. G., nuo galvos sužalojimo ji mirė, nes šias aplinkybes patvirtina anksčiau paminėti įrodymai. Todėl nustatyta, kad tarp kaltinamojo A. G. veiksmų ir atsiradusių pasekmių M. G. mirties - yra priežastinis ryšys.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004-06-18 nutarimo „Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose” 6 p. nurodo, kad apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, nusikalstamų veiksmų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo. Be to, Senato nutarime nurodyta, kad at­sa­ko­my­bė už žmo­gaus gy­vy­bės at­ėmi­mą ky­la ta­da, kai tarp kal­ti­nin­ko pa­da­ry­tos vei­kos ir at­si­ra­du­sių pa­da­ri­nių (mir­ties) yra prie­žas­ti­nis ry­šys. Jei nu­ken­tė­ju­sio­jo mir­ties prie­žas­tis bu­vo kal­ti­nin­ko pa­da­ry­tas svei­ka­tos su­trik­dy­mas, tai at­sa­ko­my­bė už žmo­gaus gy­vy­bės at­ėmi­mą at­si­ran­da ne­pri­klau­so­mai nuo to, ar nu­ken­tė­ju­sy­sis mi­rė tuoj po pa­da­ry­tos vei­kos ar pra­ėjus ku­riam lai­kui.

Įvertinus bylos aplinkybes, daroma išvada, kad kaltinamasis nužudė M. G.. Jo veiksmai buvo tyčiniai, jis veikė netiesioginės tyčios forma. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis įvykio metu panaudojo fizinį smurtą ir smūgiavo nukentėjusiajai į galvą, kitas kūno vietas, ją sužalojo. Teismas turi pagrindą daryti išvadą, kad kaltinamasis sudavė nukentėjusiajai į galvą stiprius smūgius, nes jai išsiliejo kraujas po kietuoju dešinio galvos smegenų pusrutulio dangalu bei į skilvelius. Byloje nustatyta, kad M. G. mirė dėl galvos sumušimo, sužalojimai padaryti 5 poveikiais. Kaltinamasis sudavė smūgius nukentėjusiajai į galvą, tai yra į sritį, kur išsidėstę gyvybei svarbūs organai. Šiuo atveju dėl galvoje padaryto sužalojimo ir galvos traumos nukentėjusioji mirė. Teismas daro išvadą, kad kaltinamasis, suduodamas smūgius į galvą, suprato, kad savo veika kelia pavojų kito žmogaus gyvybei, numatė, kad gali kilti žmogaus mirtis, ir nors nenorėjo atimti gyvybę, bet sąmoningai leido tokiems padariniams kilti. Suduodamas smūgius į galvą žmogui ir turėdamas gyvenimišką patirtį, kaltinamasis suprato, kad kelia grėsmę žmogaus gyvybei, bet savo veiksmų padariniams buvo abejingas. Byloje nustatyta, kad tarp A. G. veiksmų ir atsiradusių padarinių – M. G. mirties yra priežastinis ryšys. Teismas, vertindamas tyčios turinį, įvertina smurto pobūdį, suduotų smūgių skaičių. Nustatyti 29 poveikiai, iš jų - 5 į galvą. Smūgiai suduoti rankomis, spardyta. Taip pat įvertinamas kaltinamojo elgesys iki įvykio, įvykio metu ir po padaryto sužalojimo. Nustatyta, kad kaltinamasis prieš įvykį pykosi su M. G., įvykio metu kaltinamasis smurtavo intensyviai, matant kitiems asmenims, M. G. buvo mušama rankomis, spardoma, smurtas truko ilgą laiką, smurtas nutrauktas prašant Ž. G., smurtą nutraukė pats kaltinamasis, o pamatęs, kad M. G. būklė sunki, nekvietė pagalbos iš karto (liudytojos B. R. parodymai), smurtavo prieš M. G. ir prieš šį įvykį (nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai).

Kaltinamasis neigia 2010-09-20 smurtavęs prieš M. G.. Teismas daro išvadą, kad kaltinamasis nepripažįsta padaręs nusikaltimą dėl to, kad siekia išvengti atsakomybės. Kaltinamojo parodymus, jog jis nemušė M. G., paneigia liudytojos Ž. G. parodymai. Teismas turi pagrindo tikėti šios liudytojos parodymais, nes ji buvo įvykio vietoje ir matė kaltinamojo atliktus nusikalstamus veiksmus prieš M. G.. Teismas neturi pagrindo netikėti liudytojos Ž. G. parodymais, nes apkalbėti kaltinamąjį ji neturi priežasčių. Be to, liudytojos parodymai patvirtinti kitų liudytojų parodymais, specialisto išvadomis, kitais bylos duomenimis.

Teismas neturi pagrindo tikėti kaltinamojo aiškinimu, kad M. G. 2010-09-23 griuvo ir susižalojo. Teismas įvertina tą aplinkybę, kad M. G. susižalojimo aplinkybes kaltinamasis tyrėjui, kitiems asmenims, aiškino skirtingai, neva M. G. užkliuvo už staliuko ir atsitrenkė į sieną (H. A.), kad atsitrenkė į spintą (D. G., L. V., R. D.), kad užkliuvo už stiklainių ir krito (tyrėjui, R. D.), kad griuvinėjo, susižalojo griūdama (B. R.), užspringo (A. L.). Teisme kaltinamasis aiškino, kad M. G. atsitrenkė į bufetą ir krito ant grindų. Tačiau įvertinama ta aplinkybė, kad specialisto išvadoje paneigiama galvos sužalojimo galimybė griūvant. Nukentėjusysis D. G. patvirtino, kad atvykus į įvykio vietą kaltinamasis nebuvo nuoseklus, painiojosi aiškindamas M. G. mirties priežastį.

Taip pat nėra pagrindo daryti išvadas, kad prieš 2010-09-20 M. G. griūdama galėjo pasidaryti sužalojimus, kurie būtų lėmę jos mirtį. Nors liudytojai J. A. ir D. L. nurodė matę, kad ant laiptų krito, suklupo M. G., tačiau jie nepatvirtino, kad ji būtų sunkiai susižalojusi. Liudytoja J. A. paaiškino, kad paklausus, ar kas atsitiko, M. G. atsakė, kad viskas gerai. Liudytojas D. L. nurodė, kad M. G. suklupo, netvirtino, kad krito ir susižalojo galvą. Apklaustos teisme liudytojos D. S. ir Ž. G. patvirtino, kad 2010-09-20 M. G. buvo sveika, nesužalota, nesiskundė skausmais ar bloga savijauta, pati vaikščiojo, negriuvinėjo ir girta nebuvo. Be to, specialisto išvada nurodė, kad galvos sužalojimai padaryti būtent kaltinime nurodytu laiku (2010-09-20), o ne anksčiau, jie griuvimui nebūdingi.

Teismas pažymi, kad anksčiau paminėti įrodymai (specialisto išvada, liudytojų Ž. G., D. S., F. V., A. T., H. A., R. B., nukentėjusiųjų D. G., L. V. parodymai) patvirtina aplinkybę, kad M. G. sužalojo kaltinamasis ir nuo jo sužalojimo ji mirė. Taip paneigtas kaltinamojo aiškinimas, kad M. G. susižalojo krisdama.

Taigi kaltinamojo nusikalstama veika atitinka nužudymo, kaip nusikaltimo, sudėtį. Kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota ir atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalį, todėl jis baustinas, skirtina bausmė.

Teismas daro išvadą, kad iš kaltinimo šalintina aplinkybė, jog kaltinamasis nusikaltimus padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui. Byloje nėra surinkta pakankamai duomenų šiai aplinkybei patvirtinti. Net ir kaltinamajame akte teigiama, kad atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pažymėtina, kad BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte yra numatyta, jog kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, jog veiką asmuo padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos veikų padarymui. Taigi, kadangi kaltinamajame akte teigiama, jog sunkinančių atsakomybę aplinkybių nenustatyta, yra pagrindas daryti išvadą, kad anksčiau minėta aplinkybė byloje nenustatyta.

Teismas, skirdamas bausmę A. G., atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų veikų motyvus, kaltinamojo asmenybę bei kitas aplinkybes. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 129 straipsnio 1 dalyje, yra labai sunkus ir tyčinis nusikaltimas. Nusikaltimas padarytas netiesiogine tyčia. Nusikaltimu sukeltos sunkios ir neatstatomos pasekmės, kaltinamojo padarytu nusikaltimu padaryta žala visuomenei, kaltinamojo veiksmai buvo tyčiniai, nusikaltimu atimta gyvybė. Nusikaltimas baigtas. Nužudymas padarytas asmeninio konflikto metu, iš pykčio. LR BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas yra nesunkus, tyčinis, baigtas. Kaltinamasis prieš moterį smurtavo be pagrindo, įvertinamas smurto pobūdis. A. G. teistas, teistumas išnykęs. (t. 2, b. l. 62-63). Įvertinama sveikatos būklė (t. 2, b. l. 48). Kaltinamojo A. G. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

A. G. skirtina laisvės atėmimo bausmė, kadangi ją paskyrus bus pasiekti bausmės tikslai ir paskirtis.

D. G. civilinio ieškinio atsisakė, todėl procesas dėl civilinio ieškinio nutraukiamas.

Daiktų klausimas spręstinas Baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnyje numatyta tvarka.

Kardomoji priemonė - suėmimas paliekama galioti iki įsiteisės nuosprendis.

Sulaikymo ir suėmimo laikas įskaitytinas į bausmės laiką.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 301-303 straipsniu,

nusprendė:

A. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalyje, Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir pagal LR BK 129 straipsnio 1 dalį skirti bausmę laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) metų, pagal LR BK 140 straipsnio 1 dalį skirti bausmę laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, bausmes subendrinti jas apimant, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir subendrintą bausmę skirti laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) metų.

Laisvės atėmimo bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2011-04-08.

Į bausmės laiką įskaityti sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2010-09-29 iki 2011-04-08.

Kardomąją priemonę - suėmimą palikti iki įsiteisės nuosprendis.

Daiktus: rudos spalvos nuoplovų pavyzdžius, paklodę, kilimėlį, M. G. naktinius marškinius, M. G. kraujo lyginamuosius pavyzdžius, M. G. rankų nagų nuokarpas, M. G. galvos plaukų pavyzdžius, A. G. seilių lyginamuosius pavyzdžius, A. G. rankų nagų nuokarpas sunaikinti.

Procesą dėl nukentėjusiojo D. G. civilinio ieškinio nutraukti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėja D. Šiugždinytė