Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Viktoro Kažio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios L. V. ir nuteistojo A. G. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio 8 d. nuosprendžio, kuriuo A. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d., 140 str. 1 d. ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) metų;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 2 d. 5 p., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir A. G. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 10 (dešimčiai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2010 m. rugsėjo 29 d. iki 2011 m. balandžio 8 d.

Procesas dėl nukentėjusiojo D. G. civilinio ieškinio nutrauktas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. G. nuteistas už tai, kad 2010 m. rugsėjo 16 d., laikotarpiu nuo 21 val. iki 22 val., bute, esančiame Kaune, Lampėdžių g. 10-316, tarpusavio konflikto metu tyčia sudavė M. G. mažiausiai du smūgius rankomis į šonus, mažiausiai tris smūgius rankomis į veidą, mažiausiai du smūgius rankomis į pilvą, mažiausiai vieną smūgį peilio rankena į veidą, sukėlė M. G. fizinį skausmą ir padarė jai poodinę kraujosruvą pilvo dešinėje pusėje, kuri vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, taip sukėlė M. G. fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.

A. G. nuteistas ir už tai, kad laikotarpiu nuo 2010 m. rugsėjo 20 d., 22 val. iki 2010 m. rugsėjo 21 d., 0.00 val., gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), trečiojo aukšto koridoriuje, tarpusavio konflikto metu, tyčia sudavė M. G. smūgius į galvą ir kitas kūno vietas (rankas, kojas, krūtinę), taip penkiais poveikiais į galvą ir dvidešimt keturiais poveikiais į kitas kūno vietas padarė M. G. poodines kraujosruvas abiejuose žastuose, abiejuose dilbiuose, kairėje alkūnėje, dešinėje krūtyje, abipus krūtinės, dešinėje šlaunyje, dešinėje čiurnoje, o tai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, taip pat padarė poodines kraujosruvas kaktos dešinėje, abiejų akių vokuose, dešiniame skruoste, kairio smilkinio srityje, pakraujavimą po voratinkliniu galvos smegenų dangalu, kraujo išsiliejimą po kietuoju dešinio galvos smegenų pusrutulio dangalu bei į skilvelius, o tai atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą. Nuo A. G. smurto 2010 m. rugsėjo 24 d., (duomenys neskelbtini), M. G. mirė nuo galvos sumušimo, pasireiškusio pakraujavimu po voratinkliniu galvos smegenų dangalu, kraujo išsiliejimu po kietuoju dešinio galvos smegenų pusrutulio dangalu bei skilvelius, tai komplikavosi galvos smegenų suspaudimu, pabrinkimu, strigimu, taip A. G. nužudė M. G. ir padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusiosios L. V. ir nuteistojo A. G. apeliaciniai skundai atmetami.

Baudžiamojo proceso kodekse įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 276 str. 4 d. ir 301 str. Tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą. Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris reiškiasi Baudžiamojo proceso kodekso normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas šiam loginiam procesui yra išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas vadovaujantis įstatymu. Bylą nagrinėjantis teismas turi išskirtinę kompetenciją įvertinti įrodymus, nuspręsti dėl jų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasis daryti išvadas dėl nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių. Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga – turi būti įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą ir tik po to darant apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios, neprieštaringos, logiškos. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas tiek nuteistojo A. G. , tiek byloje apklaustų liudytojų parodymus, kitus byloje surinktus įrodymus, šių reikalavimų nepažeidė, išsamiai išnagrinėjo visas reikšmingas bylos aplinkybes ir byloje surinktus įrodymus įvertino ne atsietai vienus nuo kitų, o atsižvelgdamas į jų tarpusavio santykį. A. G. kaltę padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką, t.y. nužudžius M. G. , įrodo byloje nustatyta ir teismo nuosprendyje tinkamai ir motyvuotai įvertinta įrodymų visuma, leidžianti daryti pagrįstas išvadas dėl nuteistojo atliktų veiksmų pobūdžio bei kaltės formos.

Atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir atsiradusių padarinių (mirties) yra priežastinis ryšys, t. y. kaltininko padaryta baudžiamajame įstatyme aprašyta veika buvo būtina padarinių (mirties) kilimo sąlyga. Jei nu­ken­tė­ju­sio­jo mir­ties prie­žas­tis bu­vo kal­ti­nin­ko pa­da­ry­tas svei­ka­tos su­trik­dy­mas, tai at­sa­ko­my­bė už žmo­gaus gy­vy­bės atėmi­mą at­si­ran­da ne­pri­klau­so­mai nuo to, ar nu­ken­tė­ju­sy­sis mi­rė tuoj po pa­da­ry­tos vei­kos, ar praėjus ku­riam lai­kui, taip pat ne­pri­klau­so­mai nuo to, ar jis bu­vo ne­tin­ka­mai gy­do­mas, ar netinkamai diagno­zuo­ti jo su­ža­lo­ji­mai, ir kad, ne­sant šių ap­lin­ky­bių, mir­ties gal­būt bu­vo ga­li­ma išveng­ti. Šioje byloje nustatyta, kad 2010 m. rugsėjo 20 d. A. G. sudavė M. G. smūgius į galvą ir kitas kūno vietas (rankas, kojas, krūtinę), taip penkiais poveikiais į galvą ir dvidešimt keturiais poveikiais į kitas kūno vietas padarydamas M. G. sunkų sveikatos sutrikdymą, nuo A. G. smurto M. G. 2010 m. rugsėjo 24 d. mirė. Nuteistasis A. G. viso proceso metu, taip pat savo apeliaciniame skunde neigia 2010 m. rugsėjo 20 d. vartojęs smurtą prieš M. G. , tvirtina, kad iki mirties M. G. nebuvo sužalota, sumušta, jokiais skausmais nesiskundė, nurodo, kad 2010 m. rugsėjo 23 d. naktį M. G. galėjo susižaloti griūdama ir atsitrenkdama į bufetą kambaryje. Tačiau šiuos nuteistojo teiginius paneigia byloje surinktų įrodymų visetas. Liudytoja Ž. G. parodė, kad 2010 m. rugsėjo 20 d. ji ir M. G. buvo pas Dž.S., M. G. tą dieną buvo sveika, nesužalota, bloga savijauta nesiskundė, apie 23 val. ji lydėjo M. G. namo, kadangi ši bijojo savo buvusio sutuoktinio A. G. smurto. Trečiajame bendrabučio aukšte laiptinės duris atidarė A. G. ir vestibiulyje ėmė plūsti ir mušti M. G. , A. G. sudavė M. G. smūgius į veidą, smūgiavo į viršugalvį, spyrė į krūtinę, nukentėjusioji atsitrenkė galva į sieną, A. G. smūgiai buvo stiprūs, nuteistasis spardė nukentėjusiąją apsiavęs batais, smurtas truko apie 30 – 40 minučių. Liudytojos Ž. G. teigimu, po šio įvykio ji kalbėjo su M. G. telefonu, nukentėjusioji skundėsi bloga sveikata. Liudytojos Dž.S. ir H. A. nurodė, jog Ž. G. joms pasakojo apie 2010 m. rugsėjo 20 d. matytus A. G. smurtinius veiksmus prieš M. G. . Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. M 952/10(02) matyti, jog M. G. mirtis įvyko dėl galvos sumušimo, pasireiškusio pakraujavimu po voratinkliniu galvos smegenų dangalu, kraujo išsiliejimu po kietuoju dešinio galvos smegenų pusrutulio dangalu bei į skilvelius. Tai komplikavosi galvos smegenų suspaudimu, pabrinkimu, strigimu. M. G. mirė 6-12 val. iki autopsijos (2010 m. rugsėjo 24 d., 13:20 – 15:30 val.). M. G. kūne rasta: poodinės kraujosruvos kaktos dešinėje, abiejų akių vokuose, dešiniame skruoste, kairio smilkinio srityje, pakraujavimas po voratinkliniu galvos smegenų dangalu, kraujo išsiliejimas po kietuoju dešinio galvos smegenų pusrutulio dangalu bei į skilvelius. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (daiktais), kuo galėjo būti rankos kumštis, koja, ar kitas panašaus pobūdžio kietas bukas daiktas, paveikus kaktos dešiniąją pusę, abiejų akių sritį, dešinį skruostą bei kairį smilkinį už ausies kaušelio, ne mažiau 5 trauminiais poveikiais. Sužalojimai padaryti 2-5 paros iki mirties, tai patvirtina poodinių kraujosruvų spalva, krešulio po kietuoju galvos smegenų dangalu pobūdis bei specialisto išvada Nr. H326/10(01). Sužalojimas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą pagal Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.4 punktą ir šiuo atveju baigėsi M. G. mirtimi (t. 1, b. l. 56–61). Teismo medicinos ekspertė S. B. ikiteisminio tyrimo metu papildomai paaiškino, jog sužalojimai, M. G. padaryti 2–5 paros iki mirties, atsirado nuo 5 trauminių poveikių į galvą ir 24 trauminių poveikių į kitas kūno vietas. Kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu galėjo sukleti bet kuris trauminis poveikis į galvą. Daugėjant trauminių poveikių skaičiui į galvos sritį, didėja kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu tikimybė. Pagal galvos smegenų išsiliejimo po kietuoju dangalu pobūdį kraujo išsiliejimas galėjo įvykti 2 – 5 paros iki mirties. Tai reiškia, kad po patirtos galvos traumos 2 - 5 paras M. G. galėjo atlikti valingus veiksmus (vaikščioti, kalbėti ir pan.) (t. 1, b. l. 62, 63). Teismo medicinos specialisto išvadoje užfiksuoti faktiniai duomenys, taip pat teismo medicinos ekspertės paaiškinimai atitinka 2010 m. rugsėjo 20 d. įvykį mačiusios liudytojos Ž. G. parodymus, taip pat po rugsėjo 20 dienos telefonu su nukentėjusiąja bendravusių liudytojų F. V. , A. T. parodymus bei paneigia nuteistojo A. G. aiškinimus, kad smurto 2010 m. rugsėjo 20 d. jis prieš M. G. nevartojo, M. G. galėjo susižaloti griūdama ir atsitrenkdama į bufetą. Liudytojai F. V. ir A. T. parodė, kad 2010 m. rugsėjo 23 d. bendravo telefonu su M. G. , ši jiems skundėsi, kad ją stipriai sumušė A. G. , kad jai skauda galvą. Teismo medicinos specialisto išvadoje kategoriškai konstatuota, kad sužalojimai, sukėlę M. G. mirtį, padaryti kietu buku daiktu (daiktais), kuo galėjo būti rankos kumštis, koja, ar kitas panašaus pobūdžio kietas bukas daiktas, paveikus kaktos dešiniąją pusę, abiejų akių sritį, dešinį skruostą bei kairį smilkinį už ausies kaušelio, ne mažiau penkiais trauminiais poveikiais, griuvimui būdingų sužalojimų ekspertė nenustatė. Kaip matyti iš liudytojų Ž. G. ir Dž.S. parodymų, iki įvykio 2010 m. rugsėjo 20 d. M. G. buvo sveika, sužalota nebuvo, skausmais ar bloga savijauta nesiskundė. M. G. sveikata pablogėjo po 2010 m. rugsėjo 20 d. A. G. pavartoto smurto prieš ją, apie tai nukentėjusioji telefonu skundėsi savo dukroms L. V. , R. B. , taip pat Ž. G. , F. V. , A. T. . Byloje surinktų ir aptartų įrodymų analizė leidžia daryti išvadą, kad nukentėjusioji M. G. mirė, būtent, dėl A. G. 2010 m. rugsėjo 20 d. prieš ją pavartoto smurto, byloje nėra duomenų, kad smurtą prieš nukentėjusiąją iki įvykio ar po jo būtų vartoję kiti asmenys, priešingai – iš byloje esančių faktinių duomenų matyti, jog A. G. ne pirmą kartą smurtavo prieš savo buvusią sutuoktinę, 2010 m. rugsėjo 16 d. jis sudavė rankomis smūgius M. G. į šonus, veidą, pilvą, peilio rankena sudavė smūgį į veidą, tuo padarydamas nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą. Tiek nuteistojo A. G. , tiek nukentėjusiosios L. V. apeliaciniuose skunduose akcentuojama, jog A. G. gyvenamasis namas visą parą yra stebimas vaizdo kameromis bei saugomas apsaugos darbuotojų. Apeliantų teigimu, vaizdo kameromis užfiksuota medžiaga patvirtintų, jog A. G. smurto prieš nukentėjusiąją M. G. 2010 m. rugsėjo 20 d. nevartojo, tačiau pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nesiaiškino ir netyrė. Apeliacinės instancijos teismas ėmėsi priemonių šiems nuteistojo ir nukentėjusiosios apeliacinių skundų argumentams patikrinti ir iš Kauno miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo departamento Gyvenamojo fondo administravimo skyriaus išreikalavo duomenis apie A. G. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), apsaugą.Iš teismui pateiktų duomenų matyti, jog Savivaldybės pastatų ir patalpų (duomenys neskelbtini) bei jame esančios įrangos ir materialinių vertybių fizinės saugos sutarties (2009 m. liepos 3 d. Nr. 201-2-691) galiojimo terminas baigėsi 2010 m. birželio 30 d. (t. 3, b. l. 75). Kauno miesto savivaldybės socialinių, sveikatos ir šeimos reikalų komitetas 2010 m. birželio 21 d. sprendimu Nr. K6-17 pasiūlė Savivaldybės administracijos direktoriui nutraukti bendrabučio (duomenys neskelbtini) fizinės saugos sutartį (2009 m. liepos 3 d. Nr. 201-2-691) su UAB (duomenys neskelbtini). Savivaldybės administracija, vadovaudamasi minėtos sutarties 10 punktu, nusprendė nepratęsti sutarties, šios sutarties galiojimo terminas baigėsi 2010 m. birželio 30 d. (t. 3, b. l. 76). Kauno miesto savivaldybės administracijos Bendrojo skyriaus pateiktame rašte nurodyta, kad vaizdo stebėjimo kameros bendrabutyje (duomenys neskelbtini), buvo išmontuotos 2010 m. liepos 10 d. (t. 3, b. l. 83). Šie dokumentai leidžia daryti išvadą, kad įvykio metu – 2010 m. rugsėjo 20 d. - (duomenys neskelbtini) esančiame bendrabutyje vaizdo kameromis nei A. G. , nei kitų asmenų veiksmai negalėjo būti fiksuojami, nes apsaugos sistemos vaizdo kameros jau buvo išmontuotos.

Įvertinus byloje esančių įrodymų visetą, darytina išvada, kad, būtent, A. G. 2010 m. rugsėjo 20 d. tyčia sudavė M. G. daugybinius smūgius į galvą ir kitas kūno vietas (rankas, kojas, krūtinę), taip penkiais poveikiais į galvą ir dvidešimt keturiais poveikiais į kitas kūno vietas padarydamas M. G. sužalojimus, sukėlusius M. G. mirtį. A. G. veika buvo būtinoji padarinių – M. G. mirties – kilimo sąlyga, A. G. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam A. G. , nepažeidė Lietuvos Respublikos 54 str. reikalavimų, teisingumo ir proporcingumo principų, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį (A. G. padarė dvi nusikalstamas veikas, iš kurių viena priskiriamą labai sunkių nusikaltimų kategorijai), į kaltės formą ir rūšį (A. G. nužudė M. G. veikdamas netiesiogine tyčia), į tai, kad byloje nenustatyta nei nuteistojo atsakomybę lengvinančių, nei atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į A. G. asmenybę charakterizuojančius požymius bei, įvertinęs šių aplinkybių visumą, nuteistajam pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d., apsprendusią galutinės bausmės dydį, paskyrė bausmę, mažesnę nei straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje nustatytos bausmės vidurkis. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė. Nenustačius Lietuvos Respublikos BK 41 str., 54 str., reikalavimų pažeidimų, A. G. paskirtos bausmės nėra pagrindo koreguoti, to nėra prašoma ir nuteistojo apeliaciniame skunde.

Esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nenustatyta, apeliacinių skundų ribose nuosprendis teisėtas ir pagrįstas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nukentėjusiosios L. V. ir nuteistojo A. G. apeliacinius skundus atmesti.