Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutarimas

2020-10-21 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-146-1049/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
Dokumentas
Nutarimas
Data
2020-10-21
Bylos Nr.
II-146-1049/2020
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00484-2020-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Panaikinti nutarimą ir paskirti administracinę nuobaudą
Teisėjas
Audrius Meilutis (pirm.)
Nukentėjusysis
E. J.
Institucija
Kauno apskrities VPK Kauno miesto Dainavos PK
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-146-1049/2020Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00484-2020-2Procesinio sprendimo kategorijos: 7.2; 21.10.4; 21.13.1 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2020 m. spalio 21 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Audrius Meilutis,sekretoriaujant Deimantei Lekavičiūtei,

dalyvaujant skundą, dėl institucijos ne teismo tvarka priimto nutarimo pateikusiam asmeniui – I. B.,

institucijos, priėmusios nutarimą ne teismo tvarka administracinio nusižengimo byloje – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariato Veiklos skyriaus įgaliotajai atstovei – vyriausiajai tyrėjai Sandrai Bruožienei,

nukentėjusiajai E. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo I. B. skundą dėl ne teismo tvarka priimto Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariato Veiklos skyriaus (toliau – ir Institucija) vyriausiosios tyrėjos Sandros Bruožienės 2020 m. vasario 19 d. nutarimo Nr. 26-ANR_N-210-2020, administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresnioji tyrėja Dalia Kuzienė 2020 m. vasario 19 d. I. B., gim. (duomenys neskelbtini), surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 26-ANR_P-194-2020, už tai, kad 2019 m. spalio 23 d. į I. B. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), E. J. pervedė 150,00 eurų sumą už internetu perkamą spintą iš asmens, socialinio tinkle „Facebook“ pasivadinusio D. K., tačiau spintos negavo, o I. B. suvogdamas, kad pinigai pervesti už spintą juos pavertė į pokerio dolerius ir pervedė į „(duomenys neskelbtini)“ paskyrą. Pinigai E. J. negrąžinti, tokiais savo veiksmais I. B. žinomai neteisėtu būdu įgijo svetimą turtą. Tuo pažeista Lietuvos administracinių nusižengimų kodekso (toliau– ir ANK) 109 straipsnio 1 dalis.

2. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos Sandros Bruožienės 2020 m. vasario 19 d. nutarimu Nr. 26-ANR_N-210-2020, I. B. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 109 straipsnio 1 dalyje padarymą paskirta 130,00 (vieno šimto trisdešimties eurų) bauda. I. B. įpareigotas E. J. atlyginti iš jos gautą 150,00 eurų sumą iki 2020 m. balandžio 1 d.

II. Skundo ir atsiliepimo į jį argumentai, proceso dalyvių paaiškinimai

3. Skundą padavęs asmuo – I. B., prašo panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos Sandros Bruožienės 2020 m. vasario 19 d. nutarimą Nr. 26-ANR_N-210-2020, administracinio nusižengimo byloje bei pripažinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariato vyriausiąją tyrėją Sandrą Bruožienę ir jos kolegę pažeminus jo kaip asmens orumą, darius psichologinį spaudimą, nesiėmus visų galimų priemonių išsiaiškinti galimas sukčiavimo aplinkybes, taip kartu pažeidžiant ir Lietuvos Respublikos Policijos etikos kodekso 5 dalį, 6 dalis 1, 2 ir 6 punktus ir Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktus ir priteisti iš Kauno apskrities VPK Dainavos PK neturtinės žalos atlyginimą dėl asmens ir orumo pažeminimo – 100,00 eurų jo naudai.

Šalies argumentai

3.1. Skunde I. B. nurodė, kad nuo 2017 m. liepos mėnesio verčiasi individualia veikla pagal pažymą, o tiksliau tarpininkauja atlikdamas įvairiems asmenims mokėjimus tarp įvairių bankų („(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ ir t. t.), el. piniginių („(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ ir t. t.) ir pokerio kambario pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“.

3.2. Pareiškėjas skundė nurodė, kad asmenų, mėgstančių pokerį, bendruomenėje jis yra žinomas asmuo, kuris vykdo aukščiau minėtas paslaugas. Asmenys perka šias paslaugas dėl įvairių priežasčių: dalis klientų neturi tinkamos debetinės kortelės, kuria galėtų pasidaryti įmokas, dalis tiesiog nemoka atlikti pavedimo procedūrų į minėtąjį pokerio kambarį (dėl įvairių banko įvedamų apsaugos priemonių, pvz. smart connect), kita dalis disponuoja tik grynais pinigais, kuriais neįmanoma pasidaryti įmokų į pokerio kambarį ar elektronines pinigines ir t. t.

3.3. Taigi, dėl to, jog užsiima aukščiau minėta veikla, 2019 m. spalio 23 d. apie 18.00 val., gavo prašymą iš E. K. suteikti jam paslaugą, t. y. parduoti jam 150,00 Jungtinių valstijų dolerių (žetonų) pokerio kambaryje „(duomenys neskelbtini)“. E. K. paprašė I. B. „(duomenys neskelbtini)“ banko asmeninės sąskaitos, kurią I. B. jam ir pateikė ir nurodė, kad paskirtyje būtinai turi būti nurodyta paskirtis „PS USD“ ir slapyvardis, į kurį turės pervesti 150,00 dolerių (žetonus). Praėjus apie 10–30 minučių į savo asmeninę „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą, kurią buvo nurodęs E. K., gavo 150,00 eurų iš E. J.. Nepaisant nurodytos tinkamos paskirties („(duomenys neskelbtini)“, - (duomenys neskelbtini), kas yra E. K. slapyvardis pokerio kambaryje), I. B. nurodo įtaręs, kad galimai E. J. yra apgaudinėjama ir dėl to iškart gavęs 150,00 eurų, parašė jai asmeninę žinutę į messenger (Facebook) profilį ir paklausė, už ką gavo minėtus 150,00 eurų. E. atsakė, kad už D. dėl spintos. Tuomet E. paklausė, kaip paskirtyje nurodytas tekstas „(duomenys neskelbtini)“ atitinka spintą. E. atsakė, jog „Paslauga čia“ iš ko I. B. suprato, kad E. J. įrašė neatitinkančią realios sutarties sąlygą ir iš tiesų norėjo spintos, o ne pokerio dolerių. Nepaisant to, E. J. minėjo, kad I. B. turėtų kalbėti su D. K., dėl ko pagalvojo, kad tikriausiai vyksta trišaliai–keturšaliai mainai arba/ir, kad D. K. yra E. vaikinas ir kad D. perka E. K. dolerius, o E. K. už tai perduos D. arba/ir E. spintą.

3.4. I. B. tikina E. J. nurodęs, kad spintomis neprekiauja ir, kad pati kalbėtųsi su kitomis sandorio šalimis, o tiksliau D. K.. Paminėjo, kad jai rašo, nes tai yra jos eurai, ji juos pervedė ir, kad laukia nurodymų iš jos, ką daryti toliau, o tiksliau parašė: „<...> aš spintų neparduodu. (duomenys neskelbtini) reiškia „(duomenys neskelbtini)“. Aš parduodu dolerius. Mest jam juos ar ne?“ E. atrašė, kad mesčiau, t. y.: „Mest reiškia“.

3.5. Manytina, kad E. taip išreiškė savo valią, jog už jos pervestus 150,00 eurų I. B. pervestų 150,00 dolerių (žetonų) į „(duomenys neskelbtini)“ paskyrą „(duomenys neskelbtini)“, kuri, kiek parieškėjui yra žinoma, priklauso E. K.. Po jos atsakymo, E. dar kartą paminėjo, kad spintų nepardavinėja ir atsakomybės už kitas šalis prisiimti neketina, o tiksliau: „Jei kažkas negaus spintos, aš nekaltas“, į ką E. atsakė „ok ok“. I. B. nurodė, kad tuo metu jo subjektyvia nuomone tai buvo interpretuojama kaip E. sutikimas ir prašymas nustoti rašyti tas pačias žinutes, kurias ji jau suprato ir su sąlygomis bei rizikomis sutiko.

3.6. Anot I. B., teigtina, kad jo, nukentėjusiosios E. J., E. K. ir galbūt, neaišku ar egzistuojančio, D. K. santykiai ir sandoris buvo civilinės formos, t. y. trišalė–keturšalė sutartis.

3.7. Pažymi, kad už civilinio pobūdžio santykius administracinės nuobaudos neskirtinos. Taip pat, pažymi, kad ANK 109 straipsnyje nurodoma, jog „<....> neteisėtu būdu gauto turto <...> įgijimas užtraukia bauda <...>“. Manytina, kad I. B. veiksmai negali būti laikytini kaip neteisėtas turto gavimas, kadangi ėmėsi visų, tuo metu jam subjektyviai atrodančių galimų priemonių išvengti nusikalstamo veikos/administracinės teisės pažeidimo įvykdymo ir vienos iš sandorio pusių nukentėjimo (klausė už ką veda, pranešė, kad spintomis neprekiauja, kad atlieka tik pervedimus, klausė kokių tolimesnių veiksmų turėtų imtis toliau) ir tik sulaukęs patvirtinančių atsakymų iš abiejų sandorio šalių (E. J. ir E. K.), kad viskas gerai ir, kad vykdytų sutarties sąlygas, savo sutarties sąlygas įvykdė. Taip pat jam niekas iš sandorio šalių nepranešė, kad viena iš šalių nevykdys ar ketina nevykdyti sutarties sąlygų viena kitos atžvilgiu, o netgi priešingai – teigė, kad viskas gerai, kad susitarta.

3.8. Kartu su skundu I. B. pateikė susirašinėjimo su E. J. kopijas. Susirašinėjimo kopijų su E. K. nepateikė, kadangi šis pokalbis išsitrynė.

3.9. Skunde I. B. nurodė, kad 2020 m. vasario mėnesį jam paskambino Kauno apskrities VPK Dainavos PK Veiklos skyriaus vyresnioji tyrėja Dalia Kuzienė, kuri nurodė atvykti į Kauno apskrities VPK Dainavos policijos komisariatą. 2020 vasario 19 d. atvyki į policijos įstaigą, kur vyr. tyrėja Dalia Kuzienė elgėsi mandagiai, draugiškai, išklausė ir atidžiai gilinosi į galimo sukčiavimo prieš E. J. įvykio aplinkybes, tačiau gilinantis ir tikslinant minėtojo įvykio aplinkybes, nuo šalia esančio stalo priėjo vyr. tyrėja Sandra Bruožienė ir kita pareigūnė, kurios vardo ir pavardės nežino. Abi priėjusios minėtos pareigūnės pradėjo agresyviai klausinėti, dėl ko pasisavino pinigus, o pradėjus aiškinti, kad pati E. išreiškė valią pervesti 150,00 dolerių (žetonų) į minėtąjį „(duomenys neskelbtini)“ slapyvardį ir rodant susirašinėjimo išklotinę, vyr. tyrėja Sandra Bruožienė teigė: „man nesvarbu“. Kita minėtoji pareigūnė, kurios vardo ir pavardės nežino, taip pat agresyviai kalbėjo, liepė grąžinti pinigus E., klausinėjo ar I. B. moka mokesčius, gilinosi į jo asmeninį gyvenimą, klausinėdama: „o tu gyveni realų gyvenimą?“, „o tu esi ką nors rimto dirbęs?“ ir kitus klausimus, kurių jau tiksliai nepamena, pertraukinėjo jį pastarajam duodant parodymus. Taip pat, po visos apklausos, psichologinio spaudimo ir aplinkybių patikslinimo, vyr. tyrėja Sandra Bruožienė priėmė nutarimą Nr. 26-ANR_N-210-2020, kuriuo paskyrė baudą ir įpareigojimą atlyginti E. patirtus nuostolius.

3.10. Manytina, kad šis nutarimas yra viena iš psichologinių spaudimo priemonių ir asmeninio pykčio išreiškimas, kadangi vyr. tyrėja Sandra Bruožienė nesiėmė visų įmanomų priemonių nustatyti visas galimo sukčiavimo prieš E. J. aplinkybes, neklausė I. B. ką žino apie sandorį dėl spintos, ką žino apie D. K., kas yra E. K., ar gali pateikti pavedimo, susirašinėjimo kopijas ir t. t.

3.11. Dalį žinomų aplinkybių dėl galimo sukčiavimo gavo teisę pateikti tik to sunkiai išsireikalavęs, t. y. replikuodamas, kad policija neatlieka savo darbo tinkamai, jog, manytina, kad dirba atmestinai ir nesitikslina dėl beveik jokių aplinkybių dėl galimo sukčiavimo. Tik po šių replikų, vyr. tyrėja Sandra Bruožienė padavė baltą popieriaus lapą ir liepė rašyti ranka, nepaisant to, jog prieš tai parodymus rinko kompiuteriu, taigi, manytina, kad taip vėl darė psichologinį spaudimą bei žemino I. B., kaip asmens, orumą, taip pat siekė apsunkinti aplinkybių dėl galimo sukčiavimo rinkimą, tikslinimą. Atsisakius rašyti ranka, vyr. tyrėja Sandra Bruožienė grasino, jog apie I. B. individualią veiklą praneš VMI, kad bus nubaustas už tai. Galiausiai, papildė jo parodymus kompiuteriu (tai įrodo pridėtas papildomas parodymų lapas prie bylos) ir teigė, kad išrašė nutarimą dėl administracinio teisės nusižengimo dėl to, kad ji, vyr. tyrėja Sandra Bruožienė, nori patikrinti, ką pasisakys teismas, kad sukurtų teisminę praktiką dėl tokio tipo sukčiavimo atvejų ir kad jai jau atsibodo tokios bylos, kur vis kažkas kažką apgauna per visokius tarpininkus.

3.12. I. B. nurodo manantis, kad joks asmuo negali būti jokio tyrimo dalyviu be savo sutikimo ir prisiimti ar būti priverstas prisiimti atsakomybę už kitas įvykusias nusikalstamas veikas ar kitus įstatymų pažeidimus, įvykusius per visą valstybės tarnautojo karjeros laikotarpį. Dėl to, teigtina, kad aukščiau paminėti vyr. tyrėjos Sandros Bruožienės veiksmai yra grubus etikos pažeidimas bei asmens orumo pažeminimas.

3.13. Taigi abi pareigūnės kėlė psichologinį spaudimą, dėl kurių I. B., kilo nerimas, nepasitikėjimas savimi, nepagrįstas kaltės jausmas, liūdesys, pasimetimas ir kitos neigiamos emocijos ir gyvenimai. Taip pat, dėl šių neetiškų pareigūnių veiksmų išaugo nepasitikėjimas policija, kaip institucija, valstybe ir teisingumu, dėl ko, manytina, abi minėtosios pareigūnės, pažemino ir policijos pareigūno bei valstybės tarnautojo, pačios Valstybės ir jos vykdomo teisingumo vardą bei pažemino pareiškėjo, kaip fizinio asmens orumą. I. B. nurodo, kad dėl šių patirtų emocijų ir išgyvenimų dvi dienas nuo 2020 vasario 19 d. neturėjo energijos imtis didžios dalies kasdieninių savo darbų, atlikti universitetinių studijų namų darbus, užpildyti savo individualios veiklos pajamų/išlaidų žurnalo, išeiti pabėgioti (kas yra labai svarbu siekiant išlikti sveikam), pasigaminti maisto pagal specialų mitybos planą, kurio pagalba meta riebalinę kūno masę (kas taip pat yra labai svarbu siekiant būti sveikam, ypač, kad šiuo metu turi šiek tiek viršsvorio, kas yra viena iš pagrindinių priežasčių dėl širdies ligų; taip pat su širdimi turi problemų jo tėvas, o senelis dėl vienos iš širdies ligų mirė būdamas tik 55-erių, tad atsižvelgiant į giminės ligų istoriją, I. B., atsikratyti riebalinės kūno masės ir tapti sveikesniu yra ypatingai svarbu).

3.14. Dėl aukščiau paminėtų aplinkybių, mano, kad Kauno apskrities VPK Dainavos policijos komisariato vyriausioji tyrėja Sandra Bruožienė ir kita, jam nežinoma pareigūnė, padarė grubius Lietuvos policijos darbuotojų etikos kodekso 5 dalies, teigiančios, jog „ Policijos darbuotojų veiklos ir profesinė etika grindžiama šiais veiklos ir elgesio principais: pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, atsakomybės, lojalumo, nesavanaudiškumo, sąžiningumo, nešališkumo, padorumo, politinio neutralumo, pavyzdingumo, viešumo ir skaidrumo“; 6 dalies, 1, 2 ir 6 punktų., teigiančių, kad „ Policijos darbuotojas, vadovaudamasis minėtais veiklos ir elgesio principais, privalo laikytis šių nuostatų: ginti ir gerbti kiekvieno žmogaus garbę ir orumą bei pagrindines teises ir laisves, netoleruoti žeminančio elgesio; būti humaniškas, stengtis padėti kiekvienam asmeniui, kuriam reikalinga pagalba, suteikti žmonėms objektyvią ir visapusišką informaciją apie jų teises, pareigas, galimybes, nedarydamas įtakos galimam apsisprendimui ir interesams; būti tolerantiškas, <...> visada išlikti objektyvus ir nešališkas; laikytis bendravimo kultūros, vykdydamas tarnybines (darbo) pareigas bendrauti dalykiškai ir santūriai, visais atvejais išlikti mandagus ir taktiškas, elgtis pagarbiai“ ir 8 dalies, teigiančio, kad „Laikytis šio Kodekso nuostatų yra kiekvieno policijos darbuotojo pareiga ir garbės reikalas“, pažeidimus; taip pat, jog Kauno apskrities VPK Dainavos policijos komisariato vyriausioji tyrėja Sandra Bruožienė ir kita, jam nežinoma pareigūnė, padarė grubius LR Valstybės tarnybos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktų, kuriais teigiama, jog „Valstybės tarnautojai privalo: laikytis Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų; gerbti žmogaus teises ir laisves, tarnauti visuomenės interesams“, pažeidimus.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimu į asmens patraukto administracinėn atsakomybėn I. B. skundą, Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariatas prašo skundo netenkinti, palikti galioti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos Sandros Bruožienės 2020 m. vasario 19 d. nutarimą Nr. 26-ANR_N-210-2020, administracinio nusižengimo byloje.

4.1. Institucija pažymėjo, kad nors skunde asmuo motyvuoja jog jis prekiauja internete pokerio pinigais ir padėjo asmenims nusipirkti dolerių pasinaudojant jo turima sąskaita. Tačiau, atkreiptinas dėmesys, jog protokolas I. B. buvo surašytas dėl to, jog jis suvokdamas, kad neprekiauja spintomis į savo sąskaitą gavo 150,00 eurų sumą už perkamą spintą ir E. J. paprašius grąžinti pinigus kitam asmeniui pavertė pokerio doleriais ir nesiėmė priemonių dėl pinigų grąžinimo jų savininkei, net šiai nurodžius, jog jei ji negaus spintos kreipsis į policiją.

4.2. Administracinio nusižengimo nagrinėjimo metu buvo įsitikinta tai, jog asmuo pinigus gavęs į savo sąskaitą neteisėtai įgijo pinigus, kurie buvo skirti spintai, o ne pokerio doleriams pirkti, todėl buvo priimtas nutarimas skirti I. B. baudą ir asmuo įpareigotas E. J. grąžinti į jo sąskaitą pervestą 150,00 eurų sumą, kuri buvo skirta spintai, o ne pokerio doleriams įsigyti.

4.3. I. B. apie kitus Jam žinomus asmenis, kurie galimai organizavo pinigų už spintą pervedimą į jo sąskaitą, duomenis pateikė tik priėmus nutarimą administracinio nusižengimo byloje, teigdamas, jog jis padarys taip, kad bus nubausti pareigūnai atlikę administracinio nusižengimo bylos teiseną. Pokalbio metu I. B. išsakė tai, jog jis yra baigęs teisės magistro studijas, todėl žinos kaip reikia pateikti skundą teismui, kad šis nubaustų pareigūnus, nors tam ir nebūtų jokio teisinio pagrindo.

4.4. Kauno apskrities VPK Kauno miesto Dainavos PK 104 kabinete dirba penki pareigūnai ir visi matė, jog su I. B. buvo bendraujama taktiškai ir mandagiai, jokia agresija jo atžvilgiu naudota nebuvo. Asmeniui buvo išaiškinta, jog jam protokolas rašomas ne už sukčiavimą, o už į jo sąskaitą pervestų pinigų pasisavinimą, kurie buvo skirti ne pokerio doleriams, o spintai įsigyti. Asmeniui buvo išaiškinta, jog už sukčiavimą bus nubaustas asmuo organizavęs sukčiavimą ir bus įpareigotas atlyginti I. B. patirtą žalą.

4.5. I. B. dėl į jo sąskaitą pervedamų pinigų, kurie buvo skirti ne pokerio doleriams pirkti jau kelis kartus buvo kviestas į Dainavos PK aplinkybių paaiškinimui, tačiau šis kartas buvo vienintelis, kada asmuo suvokė, kad pinigai pervesti ne už dolerius, E. J. prašė juos grąžinti, tačiau šis juos pasisavino, pavertė į pokerio dolerius, už tai gavo atlygį, todėl buvo taikomos administracinio poveikio priemonės numatytos ANK 109 straipsnyje.

4.6. Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad Kauno apskrities VPK Kauno miesto Dainavos PK priimtas sprendimas I. B. atžvilgiu administracinio nusižengimo byloje buvo priimtas remiantis tyrimo metu gauta medžiaga, įvertinus tai, jog asmuo suvokė, kad pinigai buvo skirti ne pokerio doleriams įsigyti, todėl darytina prielaida, kad bauda paskirta vadovaujantis teisės normose numatytais reikalavimais, t. y. sankcijos ribose ir norint įgyvendinti nuobaudos, kaip auklėjamosios poveikio priemonės, užsibrėžtus tikslus.

5. Teismo posėdžio metu asmuo patraukas administracinėn atsakomybėn – I. B. savo skundą palaikė ir prašė jį tenkinti. Parodė, kad institucijos atsiliepime nurodyti faktai yra melas, nes E. J. niekada jo neprašė gražinti pinigų, tik pašė padėti išsiaiškinti, kas ją iš tikro apgavo. Nukentėjusioji buvo informuota, kad I. B. jokių spintų neparduoda ir žinojo, kad jos pinigai bus paversti į pokerio dolerius, su tuo sutiko. Ją, kaip ir patį I. B. apgavo tas pats E. K.. Iš trišalių mainų I. B. liko tik 15,00 eurų naudos ir tai jo nuomone buvo civilinis sandoris, o dėl jos vykdymo sąžiningumo šalys turi prisiimti riziką pačios. Tikina, kad nežinojo, jog vykdomas sukčiavimas ir byloje nėra jokių įrodymų dėl to, kad jis būtų ką nors apie tai žinojęs. E. K. nepažįsta, jį žino maždaug tris metus, tačiau tik iš interneto kai perka iš jo pokerio dolerius. Paaiškino, kad žino, jog E. K. turi brolį, kuris labai dažnai ir jau šešis metus sukčiauja. I. B. tikina su E. K. kalbėjęs apie jo brolį, tačiau šis nurodė, jog su juo nebendrauja, nes pastarais išvykęs į užsienį, todėl pareiškėjas E. K. pasitikėjo. Pats E. K. visuomet pinigus vesdavo iš savo draugės, buvo atvejis, kai I. B. gavo pinigus iš vienos moters, kuri juos vedė savo sūnėnui, įvyko nesusipratimas. Iš E. J. pervedimą gavo netikėtai, jį gavęs E. K. klausė už ką pervesti pinigai. Anot pareiškėjo, D. K. paskyra tikriausiai yra suklastota ir jo vardu veikė E. K.. Praėjus tam tikram laiko tarpui E. J. jam vėl parašė ir nurodė, kad ją apgavo, I. B. jai papasakojo apie E. K., o ši nurodė, kad kreipsis į policiją. Patikino, kad pinigus į pokerio dolerius pavertė pačios E. J. prašymu, jei ši būtų paprašiusi jų neversti į dolerius, tuojau pat pinigus jai būtų gražinęs. Per metus deklaruoja apie 30 000,00 eurų pajamų ir neturi tikslo ko nors apgaudinėti. Šiuo metu jei gauna pinigus iš neaiškių sąskaitų, juos gražina atgal, tuo metu apie tai nepagalvojo. Žmones sandoriams susiranda per pokerio bendruomenės grupę socialiniame tinkle. Gavus pinigus iš E. J. I. B. pasirodė keista, kad tris metus E. K. pervedinėja pinigus iš vienos savo draugės, o dabar staiga jau iš kitos. I. B. patvirtino, kad tuo metu, kai E, J. jam pervedė pinigus susirašinėjo su E. K. per jo, bet ne K. paskyrą, klausė už ką jam E. J. pervedė pinigus, o kai E. J. jam parašė, kad pinigai yra už spintą, jis tuoj pat parašė E. K., prie ko čia tos spintos, o šis jam parašė, kad ji jam tuoj parašys, kad viskas yra gerai, taip ir buvo, netrukus E. J. patvirtino, kad viskas yra gerai. Spėja, kad E. K. turėjo dvi paskyras, tiek savo tikru vardu, tiek ir K. vardu, o I. B. paskubomis pagalvojo, kad E. J. yra K. mergina. I. B. nurodė, kad jos veiklos Lietuvos bankas neprižiūri ir tai yra virtuali daiktų prekyba, kuriai licencijos nereikia, nuo 2017 metų turi išsiėmęs individualios veiklos pažymą dėl finansinių tarpininkavimo paslaugų teikimo. Nurodė, kad jis yra privatus asmuo, internetu žaidžia pokerį, kur svetainėje turi savo sąskaitą ir būtent iš jos pardavinėja virtualius pinigus, kuriuos arba išlošia, arba įneša depozitu. Nauda jam lieka dėl to, kad iš žmogaus paima kainą kiek didesniu kursu, nei jie realiai verti.

6. Nukentėjusioji E. J. teismo posėdžio metu parodė, kad praeitais metais prieš šv. Kalėdas Facebook grupėje įdėjo skelbimą internete apie tai, kad ieško pirkti spintos. Atsirado žmogus, pavarde K., atsiuntė pavyzdžių ir nurodė, kad turi tai ko jai reikia. Tada atsiuntė I. B. banko sąskaitos numerį ir paprašė į ją pervesti pinigus, tačiau nerašyti, kad pinigai pervedami už spintą, todėl E. J. pavedimo paskirtyje surašė jai nurodytą raidžių derinį. Pervedus pinigus jai pažadėjo spintą atsiųsti per kurjerį, tačiau jokio daikto niekas taip ir neatsiuntė. Vėliau E. J. klausė kur spinta, o asmuo pavarde K. jai vis nurodydavo įvairias priežastis – tai strigo kompiuteriai, tai dingo elektra, kol galiausiai pažadėjo gražinti pinigus, tačiau jų negražino. Nukentėjusioji patvirtino, kad dar tą pačią dieną jai pervedant pinigus I. B. rašė, kad spintos neparduoda, tada E. J. vėl parašė K., o šis nurodė atsakyti I. B., kad viskas gerai, kaip suprato, jie tuo pačiu metu kontaktavo tarpusavyje, K. nurodė parašyti „ok“, sakė, kad I. B. viską supras. Maždaug po savaitės, kuomet nukentėjusioji suprato esanti apgauta ji parašė I. B. ir pasiteiravo apie K., o šis jai parašė – „tai vis tik apgavo“, vadinasi iš anksto žinojo, kad gali apgauti. I. B. nukentėjusiajai minėjo, kad K. tai yra E. K., tačiau pati jo nepažįsta ir nėra kontaktavusi. Liudytoja patikslino, kad po pinigų pervedimo iš I. B. gavo žinutę su paklausimu ar žino už ką pervedė pinigus, o jam atsakė, kad už spintą, ir tuojau pat po to iš K. gavo žinutę, kur šis nurodė prašęs neminėti spintos, nors jam apie tai, kad buvo įrašyta pavedimo paskirtyje nebuvo sakiusi. Abi žinutes gavo praktiškai tuo pačiu momentu stovėdama automobilių stovėjimo aikštelėje, kuomet ir padarė pinigų pervedimą.

7. Liudytoja Dalia Kuzienė teismo posėdžio metu parodė, kad iš Rokiškio rajono policijos komisariato buvo persiųstas E. J. skundas dėl to, kad ji pirko spintą, pervedė pinigus, tačiau daikto negavo. Pagal nurodytą banko sąskaitą išsiaiškinus, kad ji priklauso I. B., šis buvo iškviestas į policijos komisariatą, kur priimtas jo paaiškinimas ir surašytas administracinio nusižengimo protokolas už neteisėtai įgyto turto pasisavinimą. Liudytoja pati surašė protokolą. Byloje ištirti įrodymai, liudytojos nuomone, pagrindė I. B. kaltę dėl nusižengimo. Papildė, kad dar iki šio įvykio I. B. komisariate buvo apklaustas mažiausiai du kartus dėl panašių įvykių, taigi, tikrai suvokė ir žinojo, ką daro. Policijos įstaigoje I. B. nebuvo grasinama, nebuvo daromas ir joks poveikis.

8. Institucijos ne teismo tvarka priėmusios skundžiamą nutarimą – Kauno apskrities VPK Kauno miesto Dainavos PK įgaliotoji atstovė Veiklos skyriaus Vyriausioji specialistė Sandra Bruožienė teismo posėdžio metu paaiškino, kad I. B. buvo nubaustas dėl smulkaus neteisėtu būdu įgyto turto pasisavinimo, o ne dėl sukčiavimo ir gavęs pinigus iš E. J. pavertė juos į pokerio dolerius, suprato, kad pinigus gavo neteisėtu būdu ir jų negražino, todėl ir buvo nubaustas, prašė palikti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariato Veiklos skyriaus (2020 m. vasario 19 d. nutarimą Nr. 26-ANR_N-210-2020, administracinio nusižengimo byloje, nepakeistu, o I. B. skundą atmesti

Motyvuojamoji dalis

III. Teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

9. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – I. B. skundas tenkintinas iš dalies.

Žemesnės instancijos teismas

10. ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

11. ANK 109 straipsnio 1 dalyje atsakomybė numatyta už žinomai neteisėtu būdu gauto turto, kurio vertė neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, įgijimą ar realizavimą.

12. Šiuo atveju, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo – I. B. yra nubaustas dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 109 straipsnio 1 dalyje, padarymo, nutarime nurodant, kad 2019 m. spalio 23 d. į I. B. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), E. J. pervedė 150,00 eurų sumą už internetu perkamą spintą iš asmens, socialinio tinkle „Facebook“ pasivadinusio D. K., tačiau spintos negavo, o I. B. suvokdamas, kad pinigai pervesti už spintą juos pavertė į pokerio dolerius ir pervedė į „(duomenys neskelbtini)“ paskyrą. Pinigai E. J. negrąžinti, tokiais savo veiksmais I. B. žinomai neteisėtu būdu įgijo svetimą turtą.

13. Išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą, pagal asmens – I. B. skundą dėl ne teismo tvarka priimto institucijos – Kauno apskrities VPK Kauno miesto Dainavos PK Veiklos skyriaus nutarimo, darytina išvada, kad byloje yra surinkta pakankamai I. B. kaltės įrodymų ir administracinio nusižengimo faktas nekelia abejonių, tačiau buvo netinkamai pritaikytas įstatymas. Dėl to, atsižvelgiant į nustatytas bylos aplinkybes, skundžiamas nutarimas naikintinas, ir priimtinas naujas sprendimas – keistina administracinio nusižengimo kvalifikacija ir kaltininkui skirtina jį atitinkanti nuobauda (ANK 642 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

14. ANK 109 straipsnyje numatyta atsakomybė už žinomai neteisėtu būdu gauto turto, kurio vertė neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, įgijimą ar realizavimą. Nusižengimo sudėtis yra formali, t. y. jis laikomas baigtu nuo neteisėtu būdu gauto turto įgijimo arba jo realizavimo. Aptariamo nusižengimo subjektyvusis požymis – kaltė – pasireiškia tiesiogine tyčia ir jos turinį sudaro tai, kad kaltininkas žino, jog jis įgyja arba realizuoja neteisėtu būdu gautą turtą, ir nori taip veikti. Taigi šio administracinio nusižengimo atveju kaltininkas turi suvokti, kad jo įgytas, ar realizuojamas turtas buvo gautas neteisėtu būdu, t. y. padarius nusižengimą, nusikaltimą, ar kitokią veiką dėl kurios tam tikras asmuo neteisėtai gavo konkretų turtą. Kartu tai reiškia, kad šiam nusižengimui svarbu tai, jog kaltininkas žino, kad turtas, kurį jam perduoda naudotis kitas asmuo, yra gautas neteisėtu būdu.

15. Jau pačiame administracinio nusižengimo protokole institucija netinkamai ir nesilaikydama ANK 109 straipsnyje įtvirtinto nusižengimo sudėties požymių suformulavo nepagrįstą teiginį, jog <...> I. B. žinomai neteisėtu būdu įgijo svetimą turtą.“, kai tuo tarpu šios normos tiek loginė, tiek teisinė konstrukcija yra kita – nurodant, kad baustinu laikomas ne žinomai neteisėtas turto įgijimo būdas, o žinomai neteisėtu būdu gauto turto įgijimas (pavyzdžiui vogto daikto gavimas ir pan.). Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad nukentėjusioji E. J. pinigus – 150,00 eurų, kuriuos pervedė skundą padavusiam asmeniui – I. B., būtų gavusi nusikalstamu būdu. Priešingai, nekyla abejonių, jog šie pinigai teisėtai priklausė nukentėjusiajai, todėl ir skundžiamu nutarimu institucija įpareigojo I. B. atlyginti E. J. 150,00 eurų turtinę žalą.

16. Subjektyvioji žinomai neteisėtu būdu gauto turto įgijimo pusė pasireiškia tiesiogine tyčia, t. y. asmuo turi suprasti, jog įgyja žinomai neteisėtu būdu gautą turtą, ir to nori. Įgijimas yra bet kokios formos sandoris, kuriuo neteisėtu būdu gautas turtas perduodamas kaltininkui. Taigi, iš esmės vien dėl aukščiau išvardintų netinkamo teisinės normos pritaikymo I. B. veiksmai negali būti kvalifikuojami pagal ANK 109 straipsnį, kaip žinomai neteisėtu būdu gauto turto įgijimas.

17. Byloje yra duomenys apie tai, kad I. B. laikotarpyje nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2019 m. spalio 31 d. vertėsi individualia veikla ir dėl to gavo pajamas, be to patvirtinta, kad tokia veikla I. B. verčiasi nuo 2017 m. rugpjūčio 14 d. (skundo b. l. 133–134). Pats I. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad dėl virtualios daiktų prekybos, kuriai nereikia licencijos, verčiasi individualia veikla ir iš to gauna nuolatines pajamas, kuomet internetinėje platformoje „(duomenys neskelbtini)“ prekiauja pokerio doleriais – konkrečių asmenų prašymu juos keičia, parduoda ir atlieka kitas operacijas. I. B. paaiškino, kad gavęs užsakymą ir pinigus pagal tokį užsakymą, atitinkamu kursu paverčia gautus pinigus į virtualius pokerio dolerius, kuriuos perveda į konkrečią pokerio lošėjo sąskaitą ir gauna naudos, kuri susidaro dėl valiutų kurso skirtumo.

18. Esamomis aplinkybėmis akivaizdu, kad nors I. B. veikla dėl savo specifiškumo, nėra neteisėta, tačiau ir nėra kaip nors aiškiai reglamentuota teisės norminiais aktais, visgi, šiame kontekste jo vertimasis individualia veikla pripažintinas teisiškai apibrėžtų įgalinimų turėjimu turtui, kuris dėl jo veiklos jam kitų asmenų patikimas ir su kuriuo jis atlieka konkrečius veiksmus, taigi tampa materialiai už jį atsakingu. Taigi, I. B. dėl savo vykdomos veiklos gavęs pinigus sandoriui vykdyti turi teisę, o ir pareigą, su tokiu turtu atitinkamai sąžiningai elgtis ir įvykdyti užsakymą arba atsisakyti tai padaryti.

Žemesnės instancijos teismas

19. Byloje neginčijama aplinkybė, kad konkretus turtas, tai yra 150,00 eurų, kurį į I. B. banko sąskaitą pervedė nukentėjusioji E. J., ten atsirado, kaip nustatyta, E. K. valia ir nurodymu, ir šią aplinkybę I. B. žinojo jau nuo pat bankinio mokėjimo gavimo. Tokia aplinkybė jam buvo žinoma tiek iš pačios E. J., tiek ir iš E. K., kadangi dar iki šių pinigų konvertavimo į pokerio dolerius ir pervedimo į virtualią E. K. sąskaitą, pareiškėjas su jais tiesiogiai susirašinėjo socialiniame tinkle „Facebook“, žinojo, kad paskyra „(duomenys neskelbtini)“ priklauso E. K., taip pat suprato, kad E. J. lūkesčiai yra gauti spintą, o ne pokerio dolerius svetimoje paskyroje, ir tai objektyviai patvirtinta bylos duomenimis.

20. Taigi, šioje dalyje I. B. veikos kvalifikavimui ne tiek svarbu pačios nukentėjusiosios E. J. pirminė valia, kuri būdama apgauta E. K., tuo metu leido I. B. elgtis su jos turtu savo nuožiūra, kiek akivaizdus paties I. B. supratimas, kad jis sandorį vykdo ne su E. J., o su E. K., ką jis ir patvirtino savo tolesniais veiksmais, kuomet būtent į šio asmens virtualią sąskaitą pervedė atitinkamą pokerio dolerių sumą. Esamomis aplinkybėmis darytina išvada, kad tokiu būdu I. B. nei neteisėtu būdu gavo turtą, nei jį pasisavino, o iššvaistė ir visiškai atitinka tokio nusižengimo subjektui keliamus specialiuosius reikalavimus, tai yra buvo fizinis asmuo, kuriam svetimas turtas patikėtas ar buvo jo žinioje.

21. Pagal ANK 108 straipsnį be kita ko asmuo atsako už turto iššvaistymą, kai jo vertė neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

22. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad patikėtas turtas ar turtinė teisė – tai einamų pareigų, specialių pavedimų, sutarčių ar kitu teisiniu pagrindu kaltininko valdomas svetimas turtas ar turtinė teisė, į kuriuos kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgalinimus (pvz., yra ir materialiai atsakingas už šį turtą ar turtinę teisę). Žinioje esantis turtas ar turtinė teisė – tai toks turtas ar turtinė teisė, kai kaltininkas dėl savo einamų pareigų turi teisę pavaldiems ar kitiems asmenims, kuriems šis turtas ar turtinė teisė patikėti, duoti nurodymus dėl jų panaudojimo. Aukščiau aprašytais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad dėl I. B. vykdomos individualios veiklos, ir to, kad jis nuo pat piniginio pervedimo iš E. J. gavimo pradžios žinojo konkretų virtualios operacijos užsakovą – E. K., taigi, įgijo galimybę su šiuo turtu atitinkamai sąžiningai elgtis, toks turtas tapo jam patikėtu.

23. Nepaisant to I. B. gavęs atitinkamą turtą jį iššvaistė.

24. Turto iššvaistymas objektyviai pasireiškia kaltininkui patikėto ar jo žinioje esančio svetimo turto ar turtinės teisės neteisėtu, neatlygintinu perleidimu padarant žalos turto ar turtinės teisės savininkui arba teisėtam valdytojui. Patikėtas ar kaltininko žinioje esantis svetimas turtas ar turtinė teisė neteisėtai perleidžiami, jeigu tai atliekant nebuvo laikomasi nustatytos turto ar turtinės teisės patikėjimo ar disponavimo tvarkos, buvo pažeistos esminės turto ar turtinės teisės patikėjimo ar buvimo žinioje sąlygos, turto ar turtinės teisės savininko ar teisėto valdytojo interesai ir taip jam padaryta žala. Turto iššvaistymo neatlygintinumas reiškia, kad kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje esantį turtą ar turtinę teisę perleidžia tretiesiems asmenims, tačiau turto ar turtinės teisės savininkui ar teisėtam valdytojui už šį turtą ar turtinę teisę nėra atlyginama arba atlyginama aiškiai neteisingai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-123-895/2017, 2K-234-699/2017, 2K-7-648/2019 ir kt.).

25. Turto iššvaistymas gali būti padarytas esant tiesioginei ir netiesioginei tyčiai. Turto iššvaistymas laikomas padarytu tiesiogine tyčia, jeigu kaltininkas supranta, kad neteisėtai ir neatlygintinai perleidžia jam patikėtą ar žinioje esantį svetimą turtą tretiesiems asmenims, numato, jog savininkas ar teisėtas turto valdytojas šio turto neteks, ir to nori, o esant netiesioginei tyčiai – suvokia daromos veikos pavojingą pobūdį, numato, kad dėl jos gali kilti turtinė žala, ir nors jos atsiradimo nenori, tačiau sąmoningai leidžia jai kilti. Turto iššvaistymas taip pat gali būti ir neatsargus, t. y. padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerūpestingumo. Kai turtas iššvaistomas dėl neatsargumo, teismai paprastai turi svarstyti turto iššvaistymo atskyrimo nuo civilinio delikto klausimus.

26. Šiuo konkrečiu atveju I. B. veikė netiesiogine tyčia, tai yra numatė, jog E. J. dėl jo rizikingos veiklos gali netekti jai priklausančio turto, kuris atsidūrė pas I. B. dėl E. K. valios, ją dėl to pats įspėjo, tačiau savo sąmoningais veiksmais padarė jai turtinę žalą, kuomet šiuo pinigus konvertavo į virtualią trečiojo asmens – E. K. pokerio dolerių sąskaitą, o vėliau atsisakė šiuos pinigus gražinti teisėtai jų savininkei.

27. I. B. netiesioginę tyčią dėl jam patikėto turto iššvaistymo patvirtina socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje esantys surašinėjimo su E. J. duomenys, kuomet jis pats jai nurodė, kad spintomis neprekiauja ir neatsako dėl to, jei ši daikto negaus, taip pat E. J. pateikti socialinio tinklo „Facebook“ paskyros susirašinėjimo duomenys, kuomet asmuo, kurio nurodymu ir jo naudai nukentėjusioji pervedė pinigus į I. B. sąskaitą pastarajai priekaištauja, kad prašė nenurodyti pavedimo paskirties, t. y. to, kad pinigai pervedami už spintą. Tokios aplinkybės akivaizdžiai įrodo, kad asmuo, kurio naudai E. J. pervedė pinigus, kaip vėliau nustatyta E. K., kuris veikė per netikrą D. K. vardu sukurtą paskyrą (vėliau pervadinta į „D. L.“), ir I. B. tuo metu tiesiogiai kontaktavo. Pats I. B. pripažino, kad gavęs pavedimą iš E. J., pagal jame nurodytą pokerio kambario paskyros pavadinimą suprato, kad pavedimas skirtas būtent E. K. ir tuojau pat su juo susisiekė, teiravosi dėl sandorio aplinkybių ir dėl tariamai jo parduodamos spintos apie kurią jį socialiniame tinkle informavo E. J., dėl ko E. K. tuo metu apsimesdamas D. K. (vėliau pervadinta į „D. L.“) ir papriekaištavo E. J. (skundo b. l. 127–128). Tik tokiu būdu galima logiškai paaiškinti faktą apie tai, kad asmeniui, kurio paskyra buvo pavadinta „D. K.“ tapo žinoma, kad E. J. I. B. tarpusavio susirašinėjimo metu nurodė, jog pinigus pervedė už spintą, nes pati E. J. pavedimo paskirtyje to nenurodė.

28. Be to, bylos teisminio nagrinėjimo metu I. B. nurodė, kad nuo pat pradžių turėjo įtarimą dėl gresiančio turto pasisavinimo, kadangi žinojo E. K. brolį D., kuris ne kartą sukčiaudamas apgavo eilę žmonių, žinojo ir patį E. K., tačiau tokių aplinkybių nepaisė ir nebuvo pakankamai apdairus ir sąžiningas. Pažymėtina, kad pati E. J. tarpusavio susirašinėjimo metu I. B. nurodė <...> už D. jei neklystu <...> su D. K. kalbėkite <...> (nusižengimo b. l. 34, 35), o I. B. nė neužsiminė jai, kad tokio asmens nėra, o paskyra „(duomenys neskelbtini)“ priklauso ne išgalvotam D. K., o E. K., kas tik patvirtiną I. B. netiesioginę tyčią dėl nusižengimo ir abejingumą jo pasekmėms. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad I. B. nepateikė tarpusavio susirašinėjimo su E. K. išrašo, motyvuodamas tuo, kad tokie susirašinėjimai neišliko, o paties E. K. ar ir jo draugės M. V. apklausti nepavyko, kadangi jie yra išvykę į užsienį (skundo b. l. 109, 120), todėl teismas byloje pateiktus įrodymus vertina kompleksiškai ir laiko pakankamais I. B. kaltei pagrįsti.

29. Kaip matyti iš Socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenų apie I. B., individualia veikla jis užsiima nuo 2017 m. rugpjūčio 14 d. (skundo b. l. 133–134), be to, iš Administracinių nusižengimų registro duomenų apie I. B. matyti, kad jis dar iki šio įvykio mažiausiai keturis kartus buvo kreipęsis į policiją dėl veiklos susijusios su virtualia pokerio dolerių prekyba (skundo b. l. 90–93), o tai, kad pagal asmenų skundus dėl jo veiklos I. B. dar iki įvykio mažiausiai du kartus lankėsi tame pačiame Kauno apskrities VPK Kauno miesto Dainavos PK patvirtino ir liudytoja D. Kuzienė. Todėl akivaizdu, kad įvykio metu I. B. aiškiai suprato savo veiklos rizikingą pobūdį, žinojo, kad dėl jo veiksmų E. J. gali būti apgauta, turėjo pakankamai patirties, ir nors to nenorėjo, tačiau sąmoningai leido kilti žalingoms pasekmėms.

30. Akivaizdu, kad byloje nustatytoms aplinkybėmis I. B. veika peržengė civilinio sandorio ir sąžiningos veiklos ribas ir turi būti vertinama pagal faktines pasekmes, kaip administracinis nusižengimas, numatytas ANK 108 straipsnyje.

31. Ištyrus administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus keistina I. B. veikos kvalifikacija nurodant, kad I. B. 2019 m. spalio 23 d. iš E. J. į savo banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), gavęs 150,00 eurų, suprasdamas jog tikroji pinigų mokėjimo paskirtis yra kita, jam patikėtus pinigus konvertavo į pokerio dolerius internetinėje svetainėje „(duomenys neskelbtini)“ ir pervedė į trečiojo asmens paskyrą „(duomenys neskelbtini)“, taip iššvaistydamas jam patikėtą svetimą turtą, ir padarė E. J. 150,00 eurų turtinę žalą, tai yra padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 108 straipsnyje.

32. I. B. neteistas, baustas administracine tvarka ir nusižengimo padarymo metu turėjo galiojančių administracinių nuobaudų, vykdo individualią veiklą, studijuoja, turi pastovią gyvenamąją vietą, nevedęs, jo atsakomybę lengvinančių ar ją sunkinančių aplinkybių nenustatyta, todėl teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į nusižengimo pobūdį (administracinis nusižengimas susijęs su nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais), pažeidėjo asmenybę (iš esmės charakterizuojamas teigiamai, turi galiojančių administracinių nuobaudų) ir daro išvadą, jog I. B. skirtina administracinė nuobauda – bauda, nustatant jos dydį kiek aukštesnį nei minimalus, tai yra 130 (vienas šimtas trisdešimt) eurų.

33. Byloje nustatyta, kad dėl I. B. veiksmų nukentėjusioji E. J. patyrė 150,00 eurų turtinę žalą. Tais atvejais, kai administracinį nusižengimą padaręs asmuo neatlygina turtinės žalos savo noru arba nesusitariama dėl turtinės žalos dydžio ir jos atlyginimo būdo, žalos atlyginimą priteisia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija tuo pačiu nutarimu, kuriuo skiriama administracinė nuobauda ir nustato žalos atlyginimo terminą. Esant šioms aplinkybėms iš I. B. priteistinas 150,00 eurų turtinės žalos atlyginimas nukentėjusiosios E. J. naudai nurodant pinigus pervesti į jos asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB „(duomenys neskelbtini)“, nutarimui įsiteisėjus (ANK 664 straipsnio 2 dalis).

34. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus tiek atskirai vienus nuo kitų, tiek kaip visumą, konstatuoja, jog skundžiamas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos Sandros Bruožienės 2020 m. vasario 19 d. nutarimas Nr. 26-ANR_N-210-2020, administracinio nusižengimo byloje, priimtas surinkus pakankamai I. B. kaltės įrodymų ir administracinio nusižengimo faktas nekelia abejonių, tačiau buvo netinkamai pritaikytas įstatymas. Dėl to, atsižvelgiant į nustatytas bylos aplinkybes, skundžiamas nutarimas naikintinas, priimant naują sprendimą keistina administracinio nusižengimo kvalifikacija ir skirtina jį atitinkanti nuobauda (ANK 642 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

35. Tokių aplinkybių, kurios pagal skundo argumentus turėtų būti aiškinamos pareiškėjo naudai, teismas nenustatė. Tai, kad pažeidėjo nurodomos aplinkybės teismo vertinamos jam nepalankiai, kadangi prieštarauja byloje surinktiems įrodymams, o priimtas sprendimas neatitinka jo lūkesčių, savaime nereiškia, kad buvo netinkamai, šališkai ir neobjektyviai įvertinti bylos įrodymai, priimtas neteisėtas ir nepagrįstas nutarimas, o skundžiamas nutarimas turėtų būti panaikintas jo veiksmuose nenustačius jokio administracinio nusižengimo sudėties.

36. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose nagrinėjant asmens, patraukto administracinėn atsakomybėn – I. B. skundą dėl institucijos ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje nenustatyta, kad įrodymai byloje būtų gauti neleistinais būdais. Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymas (Žin. 2002, Nr. 56-2228), o dėl jo nuomone, pareigūnų, kurie atlikdami pareigas galimai pažeidė įstatymų reikalavimus, veiksmų pareiškėjas turi teisę su skundu kreiptis į policijos įstaigos administraciją.

Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 664 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

I. B. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos Sandros Bruožienės 2020 m. vasario 19 d. nutarimą Nr. 26-ANR_N-210-2020, administracinio nusižengimo byloje, ir priimti naują sprendimą.

I. B. pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 108 straipsnyje ir skirti jam administracinę nuobaudą – 130 (vieno šimto trisdešimties) eurų baudą.

Priteisti iš I. B. 150,00 eurų turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiosios E. J. naudai nurodant pinigus pervesti į jos asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB „(duomenys neskelbtini)“, nutarčiai įsiteisėjus.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, jog paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti ROIK: 20109582021.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Audrius Meilutis