- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-07-26
- Bylos Nr.
- TS-55-800/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-44800-2022-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Živilė Janavičienė
- Nuteistasis
- A. M.
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Živilė Janavičienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. M. (A. M.) skundą dėl Lygtinio paleidimo komisijos Alytaus kalėjime 2024 m. birželio 25 d. nutarimo Nr. 357-694 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 227 straipsnio 2 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, 63 straipsnio 1 dalį, 3 dalį, 9 dalį, laisvės atėmimu 4 metams 2 mėnesiams 20 dienų.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu, pakeistu 2024 m. gegužės 21 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį (11 epizodų), 215 straipsnio 1 dalį (8 epizodai), 25 straipsnio 3 dalį ir 214 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 3 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1, 2, 3, 4 dalis, 5 dalies 1 punktą, 9 dalį, 64¹ straipsnį, laisvės atėmimu 4 metams 2 mėnesiams 20 dienų ir 11 298 Eur bauda.
Bausmės pradžia – 2022 m. lapkričio 26 d., bausmės pabaiga – 2026 m. balandžio 28 d. Į bausmės laiką įskaityta 9 mėnesiai 18 dienų. Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjime bausmę atlieka nuo 2022 m. gruodžio 5 d.
Lygtinio paleidimo komisija Alytaus kalėjime (toliau – Komisija), išnagrinėjusi Alytaus kalėjimo administracijos pateiktą socialinio tyrimo išvadą dėl nuteistojo A. M. lygtinio paleidimo, 2024 m. birželio 25 d. priėmė nutarimą Nr. 357-694 netaikyti A. M. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnį, rekomenduojant nuteistajam tęsti dalyvavimą savitarpio pagalbos grupės veikloje, nustatant rekomendacijos įgyvendinimui 5 mėnesių terminą. Nutarime nurodyta, kad tai jau aštuntas nuteistojo teistumas, jis ne kartą buvo pažeidęs bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas. Nors nuteistasis už smurtinį nusikaltimą teistas vieną kartą, tačiau šį nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kaip ir daugumą prieš tai įvykdytų nusikaltimų, todėl pastarasis nusikaltimas yra nuteistajam būdingo nusikaltimų modelio dalis. Kaltę dėl padarytų nusikaltimų pripažįsta, tačiau kai kuriais atvejais jaučiamas kaltės minimizavimas, siekis save pateisinti. Teismas yra pasisakęs, kad nuteistasis linkęs į naujų nusikalstamų veikų darymą, nedaro išvadų dėl savo neteisėto ir pavojingo elgesio modelio ar dėl savo veiksmų galimai kilsiančių pasekmių. Nuteistajam buvo taikomos vis griežtesnės bausmės, ne kartą atidėtas bausmės vykdymas, tačiau nuteistasis vėl padarė nusikalstamą veiką. Pasak nuteistojo, alkoholio vartojimo problemos jį pastūmėjo įvykdyti šį finansinį nusikaltimą, jis tikėjosi lengvų pinigų. Galima teigti, kad nuteistojo gyvenimo stiliaus ypatumai (alkoholio vartojimas ir bendravimas su netinkamais asmenimis) turėjo įtakos nusikalstamam elgesiui ir vertinamas kaip svarbus kriminogeninis veiksnys. Nuteistasis 2023 m. du kartus baustas drausmine tvarka. Nuobaudos šiuo metu negalioja, tačiau parodo, kad jis akivaizdžiai teigiamu elgesiu nepasižymėjo. Nuteistasis du kartus dalyvavo „Minesotos“ programoje. Antrą kartą „Minesotos“ programą pradėjo lankyti 2022 m. rugsėjo 15 d., tačiau jos nebaigė, 2022 m. lapkričio 25 d. vėl vartojo alkoholį, nes sužinojo, kad bus pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmę. Laisvėje yra lankęs ir Anoniminių alkoholikų susirinkimus, tačiau nereguliariai. Nuteistasis supranta ir pripažįsta turimą alkoholio vartojimo problemą. Alytaus kalėjime 2023 m. vasario mėnesį baigė pirmą priklausomų asmenų nuo psichiką veikiančių medžiagų reabilitacijos programos etapą „Įžanginė grupė“, tačiau toliau dalyvauti programoje atsisakė. Analizuojant jo elgesį nusikaltimuose, išryškėja ne iki galo pasvertų sprendimų priėmimo epizodai, orientuojantis į trumpalaikį poreikių patenkinimą. Stebima savo poelgių racionalizacija, tai rodo, jog praeityje ne visuomet pasirinkdavo konstruktyvius būdus spręsti turimoms problemoms. Dinaminiais kriminogeniniais veiksniais išlieka: gyvenimo stiliaus ypatumai, neskatinantys nuoseklaus elgesio; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu; suicidinio ar save žalojančio elgesio istorija; savo elgesio pasekmių neįvertinimas; impulsyvumas; ankstesnė negatyvi patirtis laikantis apribojimų ir nepakankamas gebėjimas laikytis visuotinai priimtinų normų; priežiūros ir apribojimų pažeidimai. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutine ir nors stebima teigiama rizikos valdymo dinamika, tačiau akivaizdžios pažangos konstatuoti negalima. Komisija pažymėjo, kad nuteistojo neatlikta bausmės dalis yra didelė ir šiuo metu paleidus nuteistąjį lygtinai iš kalėjimo, nebūtų įgyvendinta bausmės paskirtis, būtų pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesas, susijęs su piliečių saugumo užtikrinimu. Komisija, įvertinusi nurodytas aplinkybes, sprendė, jog netikslinga nuteistąjį lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Šalies argumentai
Nuteistasis A. M. nesutinka su Komisijos nutarimu, teismui pateiktas skundas, prašant taikyti jam lygtinį paleidimą. Skunde nurodyta, kad byloje esantys duomenys iš esmės patvirtina, jog nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas, t. y. jis yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, taip pat nėra pagrindų vertinti, kad jo nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, priešingai, nei vertino Komisija. Be to, Komisija gali priimti nutarimą lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų asmenis ne tik kurių nusikalstamo elgesio rizika žema, tačiau ir tuos, kurių pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Šiuo atveju Komisijos nutarimas, vertinant A. M. nusikalstamo elgesio riziką, yra nepakankamai pagrįstas ir motyvuotas. Kaip matyti iš skundžiamo Komisijos nutarimo, nėra paneigta, kad A. M. yra įvykdęs visas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir rekomendacijas. Tačiau Komisija nurodė, kad atliekant laisvės atėmimo bausmę 2023 m. A. M. du kartus buvo baustas drausmine tvarka, Alytaus kalėjime 2023 m. vasario mėn. baigė pirmą priklausomų asmenų nuo psichiką veikiančių medžiagų reabilitacijos programos etapą „Įžanginė grupė“, tačiau toliau dalyvauti programoje atsisakė. Tačiau šis vertinimas: 1) yra nepagrįstas iš esmės; 2) nėra pagrindas netaikyti jam lygtinio paleidimo. Iš esmės visi A. M. teistumai yra alkoholio vartojimo pasekmė, ką pripažino ir Komisija. Pagrindinė jo alkoholio vartojimo priežastis buvo 10 metų (nuo 2013 m.) besitęsiantis baudžiamosios bylos nagrinėjimas, kuris sukėlė didelį stresą ir įtampą jo gyvenime. Nepaisant to, A. M. yra visiškai ir sėkmingai atsisakęs alkoholio. Tačiau Komisija netinkamai įvertino aplinkybes dėl jo pažangos, susijusios su alkoholio atsisakymu. A. M. alkoholio nevartoja nuo 2022 m. lapkričio 26 d., šiuo metu pats užsiima kitų asmenų konsultacijomis ir veda anoniminių alkoholikų užsiėmimus. Juose dalyvauja net 48 nuteistieji. Komisijos vertinimas, jog A. M. atsisakė dalyvauti reabilitacijos programoje, taip pat neatitinka faktinių aplinkybių, kadangi jo nedalyvavimas programoje tam tikrais laikotarpiais buvo sąlygotas tik jo dalyvavimo teismo posėdžiuose nagrinėjant bylą, kuriuose jis privalėjo dalyvauti. Sprendžiant dėl A. M. siekio integruotis į visuomenę, gyventi socialiai priimtiną gyvenimą, įvertintinos aplinkybės dėl jo darbinės veiklos. Iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo pradžios Alytaus kalėjime, jis buvo dirbantis, savo verslą turintis asmuo. Dirbo dviejose bendrovėse, vienos iš jų yra vienintelis akcininkas, šioje įmonėje dirba du darbuotojai, jis šiuo metu įdarbintas konsultanto pareigose. Bendrovės nėra nutraukusios veiklos ir dirba iki šiol bei moka mokesčius valstybei, taip kurdamos pridėtinę vertę. Alytaus kalėjime jis taip pat neatsisako jokios įmanomos darbinės veiklos. Su kalėjimo viršininko leidimu vykdo individualią veiklą, daro bižuterijos dirbinius. Taip pat vykdo darbinę veiklą UAB „Pintinė Tau“ vytelių pynimo darbininko pareigose. Negana to, A. M. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu įgijo šaltkalvio kvalifikaciją. Jis baigė visas resocializacijos skyriaus pasiūlytas ir į planą įrašytas programas bei mokymus, tokius kaip „Įžanginė grupė“, „Elgesys, pokalbis, pasikeitimas“, „Pykčio ir agresijos valdymo programa“, „Socialinių įgūdžių ugdymas“. Šiuo metu jau nebeliko programų, kurias būtų galima lankyti kalėjime, A. M. įvykdė visus plano reikalavimus. Tačiau Komisija vis tiek vertino, kad jam išlikusi vidutinė nusikalstamo elgesio rizika, nors pagal individualų planą jos nėra kaip kitaip dar pamažinti, nes planas nenumato kitokių galimybių. Tokia situacija yra absoliučiai neteisėta, kadangi A. M. net dedant visas pastangas ir įgyvendinus individualų planą jam užkertamas kelias į lygtinį paleidimą, o tai pažeidžia įstatymų reikalavimus pasinaudoti lygtinio paleidimo teise. Skunde pažymėta, kad A. M. gavęs padėkas už skirtingas veiklas Alytaus kalėjime: yra organizavęs tritaškių ir baudų metimų varžybas, kurioms pirko prizus už savo lėšas ir skatino nuteistuosius dalyvauti turnyre, aktyviai dalyvavo „Proto mūšyje“. Taip pat jis yra organizavęs 2-jų skalbimo mašinų pirkimą Alytaus kalėjimui. A. M. taip pat įteikta padėka už dalyvavimą Kalėdinėse iniciatyvose: kruopščiai ir atsakingai pagamintą eglutę, skirtą Kalėdinių eglučių parkui, pagamintas atvirutes akcijai „Padovanok senoliui šypseną“ ir prisidėjimą prie vaikų piešinių parodos organizavimo. A. M. taip pat įteikta padėka už parodytą iniciatyvą organizuoti Joninių progai skirtą turnyrą, skulptūrų gamybą, organizuotumą, entuziazmą ir atsakingą požiūrį į laisvalaikio užimtumą, už kultūringą bendravimą ir pastangas, siekiant keistis, augti ir tobulėti. Komisija be kita ko pažymėjo, kad 2023 metais, būdamas laisvės atėmimo įstaigoje, A. M. yra gavęs dvi drausmines nuobaudas. Abi šios nuobaudos buvo paskirtos už mobilaus telefono naudojimą, kurį jis panaudojo siekiant spręsti sudėtingą darbinę situaciją. Komisija, šiuos faktus vertino labai formaliai, nevertino duomenų apie A. M. viseto ir priėmė nepagrįstą nutarimą. Komisija, atsainiai peržvelgusi faktus, nevertino jokių aplinkybes dėl jo kaip atsakingo asmens, siekiančio ištaisyti iki tol padarytas klaidas, patvirtinančių įrodymų. Taip pat nebuvo įvertintos aplinkybės dėl jo, kaip pagrindinio iki laisvės atėmimo bausmės paskyrimo, šeimos maitintojo vaidmens. Nors su žmona T. M. A. M. yra išsiskyręs, tačiau šiuo metu vėl palaiko faktinius sutuoktinių santykius, žmona ir vaikai nuolat lanko A. M. Alytaus kalėjime. Buvusi žmona yra parašiusi ir notariškai patvirtinusi savo sutikimą gyventi su A. M. kartu. Jokių pykčių ir nesutarimų tarp jų nebelikę, nes jis rodo norą keistis ir gyventi dorai, be alkoholio vartojimo. Kartu pažymėta ir tai, kad jo pajamos dirbant laisvėje buvo pakankamai solidžios, jis ženkliai prisidėjo prie šeimos biudžeto ir nepilnamečių vaikų išlaikymo. Vienas iš A. M. vaikų turi sunkią negalią, jo reabilitacijai reikia virš 1 000 Eur kas mėnesį vien tik lavinamųjų ir sveikatinimo užsiėmimų apmokėjimui. Negana to, jam reikalingas funkcinis maistas (sūnus netoleruoja glitimo ir laktozės), lavinamieji žaidimai, drabužiai, avalynė, kurie gaminami individualiai pagal paskirtį. Vyresnis vaikas taip pat turi psichologinių problemų, iš esmės dėl to, kad jo tėvas yra kalėjime, jis sunkiai išgyvena šią situaciją, lankosi pas psichologą. T. M. dirba mokytoja, todėl jai vienai išlaikyti du nepilnamečius vaikus, kurių vienas turi specialiųjų poreikių, yra neįveikiama užduotis. A. M. prie to prisideda kiek įmanydamas ir dabar, kol yra laisvės atėmimo įstaigoje, tačiau padėti pilnavertiškai galimybės būnant kalėjime nėra. Aiškiai charakterizuoja nuteistojo asmenybės pokyčius, nusikalstamo elgesio riziką ir pažangą ją mažinant šios aplinkybės: 2024 m. gegužės 16 d. Alytaus kalėjimo viršininko sprendimu jis perkeltas iš paprastosios grupės į lengvąją grupę, 2024 m. birželio 6 d. Alytaus kalėjimo viršininkas priėmė sprendimą, kuriuo leido nuteistajam A. M. laisvės atėmimo bausmes atlikimo laikotarpiu parvykti į namus. Šie kalėjimo viršininko sprendimai yra sąlygoti ir pagrįsti A. M. nepriekaištingu elgesiu bei akivaizdžios ženklios pažangos jam mažinant nusikalstamo elgesio riziką. 2024 m. gegužės 21 d. nuosprendžiu A. M. įpareigotas sumokėti 11 298 Eur baudą, tačiau tai nėra įmanoma jam esant nelaisvėje. Tokius pinigus net ir būnant laisvėje uždirbti nėra taip paprasta, o dar turint šeimą ir neįgalų vaiką, jam reikia dirbti keliose darbovietėse. A. M. įkalinime yra išbuvęs jau pakankamai ilgą laiko tarpą, kad suprasti ir apmąstyti savo elgesį ir buvusį gyvenimo būdą. A. M. šiai dienai gali drąsiai tvirtinti, kad alkoholio nebevartos ir yra atsikratęs šio savo blogo įpročio, tuo labiau, atliekant laisvės atėmimo bausmę išmoko, kad dėl buvusių neigiamų įpročių būtina nuolat dirbti su savimi, tad A. M. žada ir laisvėje profilaktiškai lankytis AA susibūrimuose ir tęsti savo gydymą. Turi būti atsižvelgiama ir į įkalinimo daromą žalą žmogui – kuo ilgesnis įkalinimo laikas, tuo sunkiau žmogui adaptuotis visuomenėje ir grįžti į darbine veiklą. A. M. turi įsipareigojimus tiek valstybei, tiek ir savo šeimai, todėl jam gyvybiškai svarbu kuo skubiau integruotis į visuomenę bei pradėti aktyvią darbinę veiklą tam, kad galėtų mokėti mokesčius, susimokėti jam paskirtą baudą ir padėtų augti savo nepilnamečiams vaikams, apmokėtų jaunesniojo vaiko gydymą, reabilitaciją ir priežiūrą, be to, būtų doru piliečiu. Neabejotina, kad A. M. prašymas suteikti jam tokią galimybę yra visiškai pagrįstas. Notaras yra patvirtinęs pareiškimą apie sutikimą, kad A. M. gyventų ir būtų deklaruotas bute Kaminkelio 34-38, Vilnius. Šis butas priklauso jo motinai I. M., šiame bute gyvena ir deklaravę gyvenamąją vietą jo buvusi sutuoktinė T. M. ir nepilnamečiai vaikai. Nurodyti argumentai sudaro prielaidas laikyti, kad Komisijos nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl turi būti panaikintas ir priimtas naujas procesinis sprendimas – taikyti A. M. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, taikant intensyvią priežiūrą. Byla nagrinėtina žodinio proceso tvarka, kadangi A. M. nori išdėstyti savo paaiškinimus ir žodžiu, dalyvaujant vertėjui, nes yra Latvijos Respublikos pilietis, kuriam sunkiau dėstyti mintis lietuvių kalba ir suprasti visus naudojamus teisinius terminus Nutarimas yra neabejotinai esmingai bloginantis A. M. padėtį, todėl žodinis skundo nagrinėjimas užtikrintų vieną iš esminių asmens teisių teisme – būti išklausytam
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. M. skundas atmetamas.
BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, BVK 82 straipsnio 1 dalyje nustatyti vienas formalus bei vienas materialus pagrindas (sąlygos), kuriems egzistuojant nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra BVK 82 straipsnio 1 dalies atitinkame punkte numatytos laisvės atėmimo bausmės atlikimas, o materialusis – pagrįstas manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Pažanga turi būti pakankamai akivaizdi bei įtikinanti, kad padaryti išvadą, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis.
Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad Komisija išnagrinėjo visus duomenis, reikšmingus sprendžiant nuteistojo A. M. lygtinio paleidimo klausimą, ir tinkamai juos įvertino. Atkreipiamas dėmesys, jog Komisija sprendimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo priėmė balsų dauguma – vienas Komisijos narys buvo už lygtinio paleidimo taikymą nuteistajam ir trys nariai – prieš tokį sprendimą. Nuteistasis atitinka įstatyme numatytą formalų pagrindą lygtiniam paleidimui – atlikęs įstatymo (BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punktas) reikalaujamą lygtiniam paleidimui laisvės atėmimo bausmės dalį. Iš nuteistojo asmens byloje esančios 2024 m. birželio 6 d. Socialinio tyrimo išvados (toliau – socialinio tyrimo išvada) matyti, jog A. M. 2024 m. Alytaus profesinio rengimo centro Paslaugų verslo skyriuje įgijo šaltkalvio specialybę, laisvės atėmimo vietoje nėra gauta patvarkymų dėl skolos išieškojimo iš darbo užmokesčio ar patvarkymų vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, sąskaita neareštuota, finansinių sunkumų, susijusių su specifiniais veiksniais nenustatyta, ieškinių dėl vaikų išlaikymo – negauta, artimieji nuteistąjį lanko ir ilgalaikių pasimatymų metu, turi du nepilnamečius sūnus. Nuteistasis A. M. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones – jis aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, 2023 m. vasario mėn. baigė pirmą priklausomų asmenų nuo psichiką veikiančių medžiagų reabilitacijos programos etapą „Įžanginė grupė“, nors atsisakė toliau dalyvauti programoje; 2023 m. balandžio – gegužės mėn. dalyvavo programoje „Elgesys–Pokalbis–Pasikeitimas“, 2023 m. liepos–rugsėjo mėnesiais dalyvavo ir baigė „Pykčio ir agresijos valdymo programą“, 2024 m. balandžio 25 d. baigė programą „Socialinių įgūdžių ugdymas“, dalyvavo psichologinėse konsultacijose, skirtose analizuoti požiūrį į įpareigojimus. Jis dalyvavo Anoniminių alkoholikų savitarpio pagalbos veikloje, o paskutiniu metu pats veda šią grupę. Bausmės atlikimo metu nuteistasis užsiima individualia darbine veikla. Jo socialiniai ryšiai nenutrūkę, laisvėje turi pastovią gyvenamąją vietą. Šios aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau teismas, susipažinęs su pateikta medžiaga, daro išvadą, jog egzistuoja ir aplinkybės, kurios leidžia abejoti, kad šiuo atveju švelnesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesas gyventi saugioje aplinkoje. Teismas pažymi, kad vertinant, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą ir lemiamą reikšmę šiuo atveju turi nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant.
Nuteistojo A. M. nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutine, socialinio tyrimo išvadoje nuteistajam konstatuoti keturi statiniai kriminogeniniai veiksniai – kriminalinė istorija; būdingas nusikaltimų modelis; smurtinio elgesio istorija; bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų pažeidimas, ir iki šio išlieka net aštuoni dinaminiai kriminogeniniai veiksniai – gyvenimo stiliaus ypatumai, neskatinantys nuoseklaus prosocialaus elgesio; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu; suicidinio ar save žalojančio elgesio istorija; savo elgesio pasekmių neįvertinimas; impulsyvumas; ankstesnė negatyvi patirtis laikantis apribojimų ir nepakankamas gebėjimas laikytis visuotinai priimtinų normų; priežiūros/apribojimų pažeidimai. Nustatyti ir trys apsauginiai veiksniai – turi nuolatinę gyvenamąją vietą; patvirtino savo įsidarbinimo galimybę lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atveju; palaikantys socialiniai ryšiai su artimaisiais, tačiau šie veiksniai yra būdingi daugumai nuteistųjų ir jie, teismo vertinimu, neatsveria minėtų dinaminių ir nustatytų statinių kriminogeninių veiksnių. Teismas pažymi, kad dinaminių kriminogeninių veiksnių šalinimas turi esminę reikšmę, vertinant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos pažangą. Atkreipiamas dėmesys, kad kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatomi, vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo mintis, išdėstytas pokalbio su resocializacijos specialistais metu, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus. Kadangi dinaminiai kriminogeniniai veiksniai iš esmės priklauso nuo paties nuteistojo elgesio laisvės atėmimo vietų įstaigoje, nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad nuteistasis A. M. ne maksimaliai siekia koreguoti savo elgesį teigiama linkme, nes dinaminių kriminogeninių veiksnių kiekis yra nustatytas didelis (aštuoni), be kita ko, po ankstesnio jo svarstymo dėl lygtinio paleidimo taikymo jie nepasikeitė. Būtina įvertinti ir tai, jog socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog pirmųjų dviejų nusikalstamo elgesio rizikos vertinimų metu buvo stebimas nuteistojo siekis valdyti savo kriminogeninius veiksnius, pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau jau trečiojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu 2023 m. gruodžio 20 d. buvo nustatyta neigiama dinamika „mąstymas ir elgesys“, pasekmių suvokimo srityje, kadangi nuteistasis tinkamai neapgalvojo savo veiksmų pasekmių, ignoruodamas galimas neigiamas pasekmes, jas sumenkindamas bei tikėdamas savo sėkme. Po to buvo atlikti dar du nusikalstamo elgesio rizikos vertinimai ir buvo stebima jau teigiama rizikos valdymo dinamika, visgi sprendžiama, kad viso bausmės atlikimo metu nebuvo nuoseklaus ir nuoširdaus nuteistojo noro pasitaisyti bei mažinti nusikalstamo elgesio riziką ir šiuo metu daryti išvada, jog nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi, dar anksti. Šiame kontekste būtina įvertinti ir kriminogeninių veiksnių pobūdį, o būtent nuteistojo smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu, ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu, impulsyvus elgesys yra veiksniai, didinantys riziką pakartotinai nusikalsti, kas tik patvirtina, jog nuteistojo elgesio korekcija bausmės atlikimo metu dar nėra pakankama sėkmingai probacijai, juolab kad smurtinio elgesio istorija, būdingas nusikaltimų modelis sudaro statinius kriminogeninius veiksnius.
Taigi, vidutinė nusikalstamo elgesio rizika ir išlikę dinaminiai kriminogeniniai veiksniai sudaro pagrindą spręsti, kad nuteistojo akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nenustatyta ir minėtos teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nerodo esminių jo elgesio pokyčių.
Atkreipiamas dėmesys, jog nuteistojo skunde nesutinkama su nuteistajam nustatyta vidutine nusikalstamo elgesio rizika, teigiant, jog Komisija nepagrįstai nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką vertina kaip vidutinę. Tačiau nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas atliekamas specialisto, taikant atitinkamą metodiką, nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas nurodytas socialinio tyrimo išvadoje, kuri parengta ir joje nuteistojo charakteristika pateikta kvalifikuoto specialisto, taigi, teismas neturi pagrindo abejoti socialinio tyrimo išvadoje nurodytais duomenimis ir šiuo metu vertinti nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką kitaip, nei nurodyta socialinio tyrimo išvadoje.
Tai, kad nuteistojo elgesio, mąstymo ir nuostatų korekcija teigiama linkme dar nėra pakankama lygtiniam paleidimui, patvirtina ir aplinkybė, jog nors nuteistasis šiuo metu sprendžia alkoholio vartojimo problemą ir, kaip nurodoma socialinio tyrimo išvadoje, stebimas teigiamas pokytis siekiant valdyti šį kriminogeninį veiksnį, visgi, kaip pirmiau jau minėta, smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu, ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu, o ir gyvenimo stiliaus ypatumai išlieka dinaminiais kriminogeniniais veiksniais, kuriuos nuteistasis, lankydamas Komisijos rekomenduotą nusikalstamo elgesio riziką mažinančią priemonę – tęsti dalyvavimą savitarpio pagalbos grupės veikloje, gali pakeisti.
Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, būtina įvertinti ir nuteistojo požiūrį į izoliacijos sąlygas bei nustatytos laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos laikymąsi viso bausmės atlikimo metu. Nuteistajam 2023 m. liepos 12 d. buvo skirta drausminė nuobauda – vienos bazinės socialinės išmokos dydžio įmoka į fondą (turėjo mobiliojo ryšio telefoną), 2023 m. lapkričio 8 d. skirta drausminė nuobauda – vienos bazinės socialinės išmokos dydžio įmoka į fondą (turėjo mobiliojo ryšio telefoną). Nuteistojo skunde atkreiptas dėmesys, jog nuteistasis telefonu naudojosi būtinais darbiniais reikalais, tačiau pažymima, kad ši aplinkybė jau įvertinta apeliacinio teismo nagrinėjant nuteistojo skundą dėl lygtinio paleidimo taikymo (Kauno apygardos teismo nutartis byloje Nr. 1S-131-876/2024), nurodant, kad tokiais teiginiais nuteistasis tik siekia pateisinti draudžiamą įstaigoje savo netinkamą elgesį. Taigi, nuteistajam paskirtos drausminės nuobaudos, nors šiuo metu ir negaliojančios, neabejotinai nuteistąjį charakterizuoja neigiamai ir leidžia daryti išvadą, jog nuteistasis turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką. Taip pat pažymėtina, jog nuteistasis administracine tvarka šios laisvės atėmimo bausmės pridėtinės vertės mokesčių deklaracijos – skirtas įspėjimas. Nurodytos aplinkybės tik patvirtina, kad nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas ir nuosekliai koreguojamas teigiama linkme, nuo bausmės vykdymo pradžios nebuvo nuteistojo nuoširdaus noro pasitaisyti ir, teismo vertinimu, šiuo metu spręsti, jog pažanga yra akivaizdi ir nuteistasis jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas, dar negalima. Be kita ko, nuteistasis bausmės atlikimo metu nebuvo paskatintas, tai tik patvirtina, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo išskirtinai pavyzdingas.
Nuteistasis skunde akcentavo šeimą, tai, kad jis turi du nepilnamečius vaikus, vienas yra neįgalus, teigia, jog Komisija neįvertino labai svarbios aplinkybės – jo kaip šeimos maitintojo vaidmens. Pažymima, kad socialiniai ryšiai yra svarbus veiksnys, turintis reikšmės sėkmingai probacijai, visgi šiuo atveju teismas atkreipia dėmesį į tai, jog nuteistasis nusikaltimus darė jau turėdamas šeimą, nepilnamečius vaikus. Taigi, šeima ir įsipareigojimai jai nesulaikė nuteistojo nuo nusikalstamo elgesio, priešingai, jis pažeidinėjo bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas. Taigi, jam buvo parodytas pasitikėjimas ir suteikta galimybė gyventi dorai su šeima, tačiau nuteistasis šia galimybe nepasinaudojo, išvadų nepadarė. Skunde pažymėta ir tai, kad nuteistojo pajamos laisvėje buvo pakankamai solidžios, jis ženkliai prisidėjo prie šeimos biudžeto ir nepilnamečių vaikų išlaikymo, ko negali daryti laisvės atėmimo vietų įstaigoje, bet teismas atkreipia dėmesį, jog visgi jis laisvėje darė nusikalstamas veikas nuosavybei ir finansų sistemai, pats teigia, jog taip tikėjosi lengvų pinigų. Taigi, nuteistojo laisvėje gaunamos, kaip teigiama skunde, solidžios pajamos jo nuo nusikalstamo elgesio nesulaikė.
Pažymima ir tai, jog sprendžiant, ar taikoma probacija bus sėkminga ir asmuo laikysis įstatymų bei nenusikals, vertinamas ir nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumas, jo ankstesnis teistumas tiek, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes ir įvertinti jų pokyčius laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Nuteistasis A. M. teistas jau devynis kartus, jam būdingas nusikaltimų modelis ir kriminalinė istorija, bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų pažeidimas yra jo statiniai kriminogeniniai veiksniai. Visos šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti aplinkybes, reikšmingas nuteistojo lygtiniam paleidimui, ir suponuoja pareigą atsižvelgti ne tik į nuteistojo interesus, bet ir į visuomenės interesą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Šiame kontekste taip pat pažymima, kad BVK nurodytos privalomos lygtiniam paleidimui bausmės dalies atlikimas yra tik lygtinio paleidimo svarstymo sąlyga, tačiau ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas, t. y. BVK nurodytos bausmės dalies atlikimas yra pagrindas laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens teisėtam lūkesčiui būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitiks ir kitus BVK 82 straipsnio 1 dalyje nurodytus lygtinio paleidimo kriterijus (sąlygas), kurių, teismo vertinimu, nuteistasis A. M. šiuo metu dar neatitinka. Be abejonės, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu keitėsi teigiama linkme ir jo teigiamą charakteristiką laisvės atėmimo vietų įstaigos administracija tinkamai įvertino, kaip lengvinančią jo padėtį pritaikydama priemonę – perkėlimą bausmę atlikti lengvosios grupės sąlygomis, jam suteikta teisė vieną kartą per du mėnesius trims paroms vykti į namus. Tačiau teismo nustatytų nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių visuma šiuo metu dar neleidžia konstatuoti akivaizdžios jo pažangos koreguojant elgesį bei mąstymą teigiama linkme ir daryti išvadą, kad nuteistasis laisvėje sugebės ilgą laiką pasirinkti tinkamus elgesio modelius, tuo tarpu likusi neatlikta bausmės dalis yra pakankamai didelė (bausmės pabaiga 2026 m. balandžio 28 d.).
Teismas, visapusiškai įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį viso bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio riziką bei kriminogeninius veiksnius, sprendžia, kad šiuo metu nėra pagrindo daryti išvadą, jog nuteistasis A. M. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, kas leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistam nuteistajam taikoma probacija pasieks savo tikslą, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals. Dėl išdėstytų motyvų teismas konstatuoja, kad Komisijos 2024 m. birželio 25 d. nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra pagrindo jį panaikinti. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, nuteistojo A. M. skundas dėl 2024 m. birželio 25 d. Komisijos nutarimo Nr. 357-694 panaikinimo atmetamas.
Atkreipiamas dėmesys, jog nuteistojo skunde pareikštas prašymas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau Baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio, reglamentuojančio lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymą, 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad klausimus dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos nutarimų nagrinėja ir nutartimi išsprendžia bausmės atlikimo vietos apylinkės teismas rašytinio proceso tvarka; proceso dalyviai į teismo posėdį nešaukiami. Įstatyme nenumatytos jokios išimtys šį klausimą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 4 dalies 1 punktu, 7 dalimi,
nutaria:
Atmesti nuteistojo A. M. (A. M.) skundą.
Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos, o nuteistajam – per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.