Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), sekretoriaujant Vidai Butiškienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 28 d. nuosprendžio, kuriuo A. D. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 286 straipsnyje ir nuteistas 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, bausmė sumažinta 1/3 ir A. D. skirta galutinė 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į paskirtąją bausmę įskaitytas laikino sulaikymo laikas, 1 (viena) para, praleista laikinajame sulaikyme nuo 2016 m. rugsėjo 25 d., 18.19 val., iki 2016 m. rugsėjo 26 d., 15.00 val.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. D., pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 286 straipsnį už tai, kad 2016 m. rugsėjo 25 d., apie 17.10 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo narkotinių ar kitų psichotropinių medžiagų, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, vengdamas sulaikymo už padarytą administracinės teisės pažeidimą, nes vairavo automobilį Peugeot, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę ir būnant apsvaigus nuo narkotinių ar kitų psichotropinių medžiagų, vedant jį į tarnybinį automobilį Dacia Dokker, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) tyčia rankomis pastūmė bei trenkė vieną smūgį į krūtinę Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiajam patruliui E. S., ir pradėjo bėgti, pavijus, prie (duomenys neskelbtini) namo, dešine ranka trenkė E. S. per kairę ranką, sugriebus už drabužių abiem rankomis, A. D. pastūmė E. S., E. S. nugara atsitrenkė į duris, tokiu būdu, panaudodamas fizinį smurtą, pasipriešino savo tarnybines pareigas atliekančiam Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiajam patruliui E. S..Nuteistasis A. D. apeliaciniame skunde prašė iš dalies pakeisti 2017 m. kovo 28 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendį, pripažinus jį kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 286 straipsnyje ir vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis ją sumažinus 1/3, taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir bausmės vykdymą atidėti. Skunde nurodė, jog padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi ir teismas pripažino šią aplinkybę lengvinančia. Supranta, kad pasielgė visiškai kvailai ir neapgalvotai, be jokio tikslo ir pagrindo pasipriešino policijos pareigūnams, pripažįsta, kad įtakos jo elgesiui turėjo pavartotos narkotinės medžiagas.Nuteistojo teigimu, teismo nuosprendis dalyje dėl pripažinimo kaltu yra visiškai teisėtas ir pagrįstas, tačiau skiriant bausmę pirmos instancijos teismas vadovavosi formaliais pagrindais, neanalizuojant galimybės bausmės vykdymą atidėti vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis. Nuteistasis prašo atsižvelgti į tai, jog nukentėjusiojo jis atsiprašė, turi draugę, su kuria ruošiasi sukurti šeimą, be to, galutinai padarė išvadas, kad yra reikalingas visuomenei savo darbu. Nuteistojo manymu teismas, skirdamas realią laisvės atėmimo bausmę, galėjo atsižvelgti į tai, kad jis visiškai prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą, taip pat ir į tą aplinkybę, kad nuo paskutinio nusikaltimo padarymo kardinaliai pakeitė gyvenimo būdą, nusikaltimas priskiriamas prie nesunkaus nusikaltimo, už jo atlikimą, atsižvelgiant į konkrečią situaciją, yra galimybė taikyti bausmės vykdymo atidėjimą. Nuteistojo įsitikinimu yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl prašo subendrintos bausmės vykdymą atidėti nors ir pačiam ilgiausiam įstatymo nustatymo nustatytam terminui.Atsikirtimų į apeliacinį nuteistojo skundą negauta.Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje, nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.Nuteistojo A. D. apeliacinis skundas atmetamas. Nuteistasis dėl nusikalstamos veikos padarymo savo kaltės neginčija, apeliaciniu skundu nesutinka su paskirta bausme, prašo taikyti jam BK 75 straipsnį ir bausmės vykdymą atidėti, todėl teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmos instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduotas apeliacinis skundas (BPK 320 straipsnis).Susipažinęs su byloje esančia medžiaga, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog apylinkės teismas priėmė motyvuotą, įrodymais pagrįstą nuosprendį ir baudžiamasis įstatymas bei bausmė nuteistojo A. D. atžvilgiu pritaikyti tinkamai. Pagal BK 54 straipsnio 1, 2 dalis, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, būtina tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę ir kt.). Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Tokių aplinkybių apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Nagrinėjamu atveju negalima daryti išvados, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam A. D. laisvės atėmimo bausmę ir nustatydamas jos dydį, pažeidė nurodytus baudžiamojo įstatymo reikalavimus. Iš skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio matyti, kad, skirdamas nuteistajam bausmę bei nustatydamas bausmės dydį, apylinkės teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, pobūdį ir pavojingumo laipsnį – padarytas nesunkus nusikaltimas, nusikalstama veika tyčinė, baigta, sunkių pasekmių nesukėlė. Atsižvelgė į kaltininko asmenybę – A. D. teistas 11 kartų, nusikalstamą veiką padarė teistumui neišnykus, baustas administracine tvarka, į psichiatrijos įskaitą neįrašytas, į priklausomybės ligų įskaitą neįrašytas, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Šios aplinkybės suponavo pagrįstą išvadą, kuriai pritaria ir apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, kad A. D. nepadarė teigiamų išvadų iš ankstesnių teistumų, toliau darė nusikalstamas veikas, todėl pagrįstai skyrė, realią laisvės atėmimo bausmę. Be to nuteistajam buvo pritaikytas bausmę švelninantis įstatymas – BK 64¹ straipsnio nuostatos ir paskirtoji bausmė sušvelninta 1/3 dalimi. Nuteistojo A. D. apeliaciniame skunde keliamas klausimas, jog apylinkės teismas nepagrįstai jo atžvilgiu netaikė BK 75 straipsnio nuostatų. Nuteistojo teigimu, teismas turėjo atsižvelgti į visas lengvinančias aplinkybes, į tai, kad nuteistasis visiškai prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą, taip pat ir į tą aplinkybę, kad nuo paskutinio nusikaltimo padarymo kardinaliai pakeitė gyvenimo būdą, nusikaltimas priskiriamas prie nesunkaus nusikaltimo.Pažymėtina, jog pagal BK 75 straipsnio redakcija yra numatyta galimybė asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus) atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Tačiau bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės realizavimo forma ir galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama. Nagrinėjamoje byloje reali laisvės atėmimo bausmė A. D. buvo paskirta nenustačius pakankamo pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kaip jau buvo minėta, nuteistasis A. D. teisiamas jau dvyliktą kartą, veikos padarymo metu nuteistasis turėjo neišnykusį teistumą, teigiamų išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė, toliau darė nusikalstamas veikas, nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, todėl tai pirmosios instancijos teismui leido spręsti, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus jam realią laisvės atėmimo bausmę.Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog apylinkės teismas neatsižvelgė į nuteistojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis A. D. kaltę visiškai pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, pripažino tai lengvinančia jo atsakomybę aplinkybe, baudžiamąją bylą išnagrinėjo pagreitinto proceso tvarka ir vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, nuteistajam bausmę sumažino 1/3 dalimi. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, todėl dar kartą atsižvelgti į tas pačias aplinkybes ir tuo vadovaujantis taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, teisėjų kolegija neturi jokio teisinio pagrindo. Byloje gautas Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos raštas, jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos nuteistajam A. D., išlaidas sudaro 46,32 Eur dydžio advokato užmokestis. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato teismui teisę, pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014). Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš nuteistojo netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu

nutaria:

nuteistojo A. D. apeliacinį skundą atmesti.

nepriteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš nuteistojo A. D..

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.