Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. A. (J. A.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:

1) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 5 d. baudžiamuoju įsakymu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, laisvės apribojimu 6 mėnesiams;

2) Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 5 d. baudžiamuoju įsakymu, pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 281¹ straipsnio1 dalį, areštu 60 parų;

3) Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. sausio 16 d. nuosprendžiu, pagal BK 284 straipsnį, bausmę subendrinus su Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 5 d. baudžiamuoju įsakymu, laisvės atėmimu 5 mėnesiams;

4) Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. balandžio 11d. baudžiamuoju įsakymu, pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, bausmę subendrinus su Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. sausio 16 d. nuosprendžiu, 40 parų arešto, baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise, uždraudžiant 3 metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones ir dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose,

kaltinamas nusikaltimo, nustatyto BK 284 straipsnyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. A. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, t. y. 2023 m. kovo 22 d., apie 9 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje, viešosios įstaigos Vilniaus rajono centrinės poliklinikos Maišiagalos ambulatorijos kieme, esančiame Vilniaus rajono sav., Maišiagalos miestelyje, Vilniaus g. 15, įžūliu elgesiu, kitų asmenų akivaizdoje, tyčia mėtė akmenis į viešosios įstaigos Vilniaus rajono centrinės poliklinikos Maišiagalos ambulatorijos pastatą ir jais išdaužė šio pastato trijų langų stiklo paketus, kurių bendra vertė 155,25 eurai, sugadino pastato sienų fasadą ir įėjimo duris, kurių atstatomoji vertė 934,72 eurai, kabinete „Autoklevinė“ sudaužė vieną baltos spalvos sienos plytelę, apgadino sieną ir elektros kištukinio lizdo rėmą bei sulankstė ant išdaužtų langų kabėjusias žaliuzes, toliau mėtydamas akmenis į netoliese stovėjusius automobilius išdaužė S. K. priklausančio automobilio „Toyota rav“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) priekinio lango stiklą, kurio vertė 100 eurų, dešinės pusės priekinio ir galinio lango stiklus, bendros 220 eurų vertės, bei viešosios įstaigos Vilniaus rajono centrinės poliklinikos automobilio „Dacia Dusterׅ“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) dešinės ir kairės pusių priekinius ir galinius langų stiklus bei bagažinės durelių stiklą, kurių bendra vertė 453 eurai.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis J. A. savo kaltę pripažino visiškai, gailėjosi. Nurodė, kad atėjo pas gydytoją išgėręs, blogai jautėsi, norėjo gauti pagalbą, tačiau jį išvarė iš ligoninės. Tada jis išėjo į kiemą ir pradėjo mėtyti akmenis į mašinas, stiklus, pripažįsta, kad galėjo apgadinti ir pastato fasadą bei duris, taip pat pripažįsta, kad apgadino ant išdaužtų langų kabėjusias žaliuzes, S. K. priklausantį automobilį bei poliklinikai priklausantį automobilį. Nurodo, kad „Autoklevinės“ kabinete nebuvo, tačiau akmenys, kuriuos mėtė, galėjo kliudyti ir sudaužė plytelę. Gailisi dėl to, ką padarė. Šiuo metu alkoholio nevartoja, gydėsi keletą savaičių Naujoje Vilnioje, žino apie pareikštus civilinius ieškinius, žada įsidarbinti ir juos atlyginti (b. t. 2, b. l. 82–83).

Kadangi kaltinamasis savo kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo pripažino visiškai, padaryta veika priskiriama nesunkiam nusikaltimui, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti parodymus, proceso dalyviams sutinkant, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys teisiamajame posėdyje kaltinamajam ir prokurorei pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų, jo kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis S. K. parodė, kad jis dirba Vilniaus rajono centrinės poliklinikos Maišiagalos ambulatorijoje vedėju, gydytoju. 2023 m. kovo 22 d., 9 val., pas jį į kabinetą įsiveržė J. A., neadekvatus, sujaudintas, pradėjo šaukti, kad tuoj pasikars. Gydytojui nespėjus nieko atsakyti, pastarasis iškarto išbėgo į lauką, ambulatorijos kiemą. Po J. A. žodžių, kad tuoj pasikars, su gydytoju viename kabinete dirbanti slaugytoja paskambino 112. J. A. išbėgus į ambulatorijos kiemą, jis pradėjo mėtyti akmenis į ambulatorijos pastatą, langus. Iš chuliganiškų paskatų, sutrikdydamas viešąją rimtį bei tvarką, išdaužė ambulatorijoje esančius langus, du langus kabinete, kuriame jis dirba, vieną langą iš kiemo pusės, taip pat apgadino pagrindinio įėjimo duris bei ambulatorijos fasadą. J. A. vidiniame kieme stovėjusiam gydytojui priklausančiam automobiliui Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išdaužė priekinį lango stiklą, apgadino variklio dangtį, dešinės pusės priekinio ir galinio lango stiklus bei pažeidė dešinės pusės priekinių durelių lango rėmą. Taip pat automobiliui Duster, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris priklauso Vilniaus rajono centrinės poliklinikai, išdaužė dešinės pusės du lango stiklus, bagažinės lango stiklą ir kairės pusės du lango stiklus. Kai J. A. pradėjo mėtyti akmenis, ambulatorijos duris spėjo užrakinti. Viduje esantis personalas bei į ambulatoriją atvykę pacientai patyrė didelį išgąsti, ambulatorijoje esantis vaikas pradėjo verkti. Atvykę pareigūnai J. A. sulaikė. J. A. ambulatorijoje lankėsi retai, paskutinį kartą buvo 2021 m. spalio 5 d., su juo iki šio įvykio jokių konfliktų neturėjo. Dėl kokios priežasties J. A. pradėjo daužyti langus bei automobilio stiklus, gydytojas nežino. Po įvykio S. K. kreipėsi į Vilniaus rajono centrinės poliklinikos vyriausiąją gydytoją su prašymu padengti jo automobilio remonto išlaidas, jam iš dalies padengė išlaidas. UAB „Martonas“ pakeitė automobilio minėtus durelių šoninius stiklus. Už tai VšĮ VRCP sumokėjo 402,08 eurų, tai patvirtiną 2023 m. kovo 31 d. PVM sąskaita- faktūra, serija KAS Nr. 0046200. Priekinį automobilio lango stiklą, apgadinto variklio dangtį jis suremontavo privačiai. Už priekinį stiklą mokėjo 100 eurų, už variklio dangčio dažymą mokėjo 50 eurų. Dokumentų patvirtinančių stiklo įsigijimą ir variklio dangčio tvarkymą pateikti negali, nes neturi. Nori paaiškinti, kad dėl nuosavo automobilio TOYOTA, valst. (duomenys neskelbtini) sugadinimo jis asmeniškai patyrė 150 eurų materialinę žalą, nes kitą automobilio remonto dalį ‒ 402,08 eurų, padengė VšĮ VRCP. J. A. dėl materialinės žalos atlyginimo pretenzijų neturi (b. t. 1, b. l. 78‒87, 143– 146; 153– 155).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas H. T., parodė, kad dirba Vilniaus rajono centrinės poliklinikos Maišiagalos ambulatorijos vairuotoju, vairuoja automobilį Dacia Duster, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris priklauso ambulatorijai. 2023 m. kovo 22 d., apie 9 val., jam nešiojant daiktus į automobilį, kieme pastebėjo įtartinai besielgiantį vyrą, vyras buvo apsirengęs mėlynos spalvos liemenę, tamsios spalvos kelnes, juodos spalvos sportbačius. Vyras ambulatorijos kieme garsiai šūkavo, išiminėjo savo batų raištelius, tampė akmenis. H. T. pamatęs, kad vyras agresyviai nusitekęs, patraukė automobilį Dacia ir jį pastatė priešais ambulatorijos įvažiavimą. Pastatęs automobilį iškarto nubėgo į ambulatoriją sakyti, kad skambintų 112, kadangi vyras agresyviai nusiteikęs. Jiems būnant viduje, jie užrakino pagrindinio įėjimo duris ir tuo metu išgirdo, kad yra daužomi ambulatorijos pastato langai. Pasižiūrėjus pro langą pamatė, kad tas pats agresyviai nusiteikęs vyras mėto akmenis į ambulatorijos langus. Išgirdus, kad atvažiavo policijos pareigūnai, išėjo į lauką ir pamatė, kad automobilis Toyota, kuris priklauso vedėjui-gydytojui S. K., yra apgadintas, automobilio dešinės pusės abiejų durelių langai išdaužti, priekinis langas taip pat išdaužtas. Nuėjus ir patikrinus automobilį Dacia, pastebėjo, kad automobilio dešinės ir kairės pusės abiejų durelių stiklai yra išdaužti ir galinis stiklo langas taip pat išdaužtas. Apėjus ambulatorijos pastatą pastebėjo, kad yra išdaužti trys langai, apgadintas ambulatorijos fasadas bei pagrindinio įėjimo durys. H. T. asmens, kuris išdaužė ambulatorijos bei automobilių langų stiklus nepažįsta, jį matė pirmą kartą (b. t. 1, b. l. 160–163)

2023 m. kovo 22 d. S. K. protokole-pareiškime užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad 2023 m. kovo 22 d., apie 9 val., adresu Vilniaus rajonas, Maišiagalos miestelis, Vilniaus g. 15, į Maišiagalos ambulatoriją atėjo J. A., gim. (duomenys neskelbtini), kuris buvo akivaizdžiai neblaivus ir neadekvatus, kalbėjo agresyviai. Jis užėjęs į kabinetą iškarto iš jo išbėgo. Išbėgęs iš ambulatorijos į lauką, tyčia iš chuliganiškų paskatų, pasiėmęs akmenį pradėjo daužyti ambulatorijos langų stiklus, taip pat išdaužė Vilniaus raj. centrinės poliklinikos automobilio Duster, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) langus bei pareiškėjo automobilio Toyota, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) langus. J. A. veiksmais buvo sutrikdyta viešoji rimtis, pacientų psichinė būklė ir ambulatorijos darbas (b. t. 1, b. l. 1–3).

2023 m . balandžio 27 d. Vilniaus rajono centrinės poliklinikos vyriausiosios gydytojos V. Ž. pareiškime užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad Vilniaus rajono centrinė poliklinika patyrė 99,55 eurų materialinę žalą (bendra patirta žala yra 3 075,60 eurai, tačiau ADB „Gjensidige“ grąžino draudimo išmoką 719,44 eurus, ir AB „Lietuvos draudimas“ grąžino 2 256,61 eurus), taip pat VšĮ Vilniaus rajono centrinė poliklinika (toliau ‒ ir VšĮ VRCP) sumokėjo už gydytojo S. K. automobilio remontą – 402,08 eurus. Išviso Vilniaus rajono centrinė poliklinika patyrė 501,63 eurų materialinę žalą, dėl patirtos žalos civilinio ieškinio neteiks (b. t. 1, b. l. 78–90).

Įvykio vietos apžiūros protokole bei fotonuotraukose užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad buvo apžiūrėta Vilniaus rajono centrinės poliklinikos Maišiagalos ambulatorija ir šalia esanti teritorija. Ambulatorijos pastatas dalinai aptvertas metaline segmentine tvora. Teritorijoje ambulatorija yra kairėje pusėje, dešinėje pusėje yra įrengta automobilių stovėjimo aikštelė. Ambulatorijos pastatas vieno aukšto, pastato fasadas yra gelsvos spalvos, stogas rudos spalvos. Ambulatorijos pastate yra dvejos metalinės durys, rudos spalvos. Tarp ambulatorijos durų, ant pastato sienos yra įrengti trys langai su metalinėmis grotomis. Tolimesnis lango stiklas yra išdaužtas, lango rėmė, ant palangės ir ant žemės matomos stiklo šukės. Prie antro lango matomas ambulatorijos pastato sienos fasado sugadinimas, ant žemės matomi fasado dekoro dalių likučiai. Antras langas be apgadinimų, tačiau matomi žemės-asfalto liekanų pėdsakai ant stiklo ir palangės. Ant palangės, šalia rėmo rastos dvi juodos spalvos aštuonių centimetrų dydžio aptrupėjusios asfalto dalies liekanos. Trečias langas be pažeidimų. Ant metalinių ambulatorijos durų matomi pažeidimai: vienas įlenkimas ir smulkūs įbrėžimai, nusilupę durų dažai. Durų dešinėje pusėje ant kampinės pastato dalies apgadinta fasado apdaila. Prie durų ant laiptelių rasta aštuonių centimetrų dydžio aptrupėjusi asfalto dalis, asfalto liekanos ir fasado apdailos liekanos. Nuo ambulatorijos pastato kairiau, ant kitos ambulatorijos pastato sienos yra įrengti keturi langai su metalinėmis grotomis. Trečias ir ketvirtas lango stiklas yra išdaužti, ant žemės matosi stiklo šukės. Įėjus į ambulatorijos vidų pasukus į dešinę yra įrengtas kabinetas su užrašu „Autoklevinė“. Kabinete yra išdaužtas lango stiklas (pirmas langas), ant lango pakabintos žaliuzės sulankstytos. Ant palangės, grindų ir baldų yra stiklo šukės. Kabinete prie durų, kur yra įrengtas elektros kištukinis lizdas, apgadinta aplink elektros kištukinio lizdo esanti viena baltos spalvos plytelė, siena ir elektros kištukinio lizdo rėmas. Ant grindų rastas penkiolikos centimetrų dydžio rusvos spalvos akmuo, kuriuo buvo išdaužtas pirmo lango stiklas. Ant akmens matosi stiklo šukių likę pėdsakai. Ambulatorijoje, kairėje pusėje, yra akušerijos kabinetas, kurio langas nepažeistas. Koridoriuje-laukiamajame įrengtas vienas langas, kuris yra nepažeistas. Koridoriuje-laukiamajame yra durys, pro kurias patenkama į gydytojo kabinetą. Kabinete yra įrengti du langai, kurių stiklai išdaužti. Kabinete, ant darbo baldų, palangės, grindų yra stiklo šukių liekanos. Abiejų langų žaliuzės sulankstytos. Priešais išdaužtą pirmą langą, prie sienos yra įrengtas praustuvas, virš kurio, ant sienos yra matomas sienos pažeidimas, pažeisti sienos dažai. Prie antro lango ant grindų rastas penkiolikos centimetrų dydžio pilkos spalvos akmuo, ant kurio yra stiklo šukių pėdsakų. Toliau apžiūrimas automobilis Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tamsiai mėlynos spalvos, stovintis ambulatorijos automobilių stovėjimo aikštelėje. Ant automobilio matomi pažeidimai: ant variklio dangčio yra įlenkimai ir smulkūs apibraižymai, matomos smulkios stiklo šukių liekanos, priekinis automobilio stiklas išdaužtas, automobilio dešinės pusės abiejų durelių stiklai išdaužti, ant dešinės pusės priekinių automobilio durelių rėmo (viršuje) ir apdailos (apačioje iš vidaus) yra matomi apgadinimai. Ant automobilio dešinėje pusėje, priekinės keleivio sėdynės rastas trisdešimties centimetrų dydžio rusvos spalvos akmuo, ant kurio yra stiklo šukių liekanos. Ant galinės sėdynės rastas trisdešimt penkių centimetrų dydžio rusvos spalvos akmuo, ant kurio taip pat yra stiklo šukių liekanos. Apžiūrimas automobilis „Dacia Duster“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) baltos spalvos, stovintis prie ambulatorijos, šalikelėje, prie pėsčiųjų perėjos. Ant automobilio šono yra užrašas „Všį Vilniaus rajono centrinė poliklinika“. Ant automobilio matomi pažeidimai: dešinės ir kairės pusės šoninių durelių keturi stiklai ir bagažinės vienas stiklas yra išdaužti. Aplink automobilį ir jo viduje yra stiklo šukių. Ant galinės automobilio sėdynės rastas penkiolikos centimetru rusvos spalvos akmuo, ant kurio yra stiklo šukių liekanos. Šalia ambulatorijos pastato aptiktos vietos, įdubos, iš kurių buvo paimti akmenys, su kuriais buvo išdaužti ambulatorijos pastato langų stiklai bei dviejų automobilių stiklai. Įvykio vietos apžiūros metu nieko nepaimta (b. t. 1, b. l. 41–73).

2023 m. gruodžio 17 d. apžiūros protokole užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad buvo apžiūrėtas vaizdo įrašas, kurį į tarnybiniame telefone „Samsung Galaxy xcover“, esančią programėlę „WhatsApp“, atsiuntė asmuo, kurio telefono numeris yra (duomenys neskelbtini). Vaizdo įrašo fone matyti teritorija, kuri iš vienos pusės aptverta pilkos spalvos betonine tvora, iš kitos pusės aptverta metalinės tvoros segmentais. Aptvertoje teritorijoje iš kairės pusės matomas stovinčio tamsios spalvos automobilio fragmentas. Toliau vaizdo įraše matomas iš dešinės pusės link minėto automobilio ateinantis vyras. Jis apsirengęs tamsios spalvos kelnėmis, mėlynos spalvos liemene. Iš po liemenės matomos tamsios spalvos džemperio rankovės su balta juosta. Vyras, pakeltomis prie kairiojo peties rankomis, neša kažkokį daiktą (kaip iš ikiteisminio tyrimo duomenų žinome tai yra akmuo). Priėjęs prie automobilio, tą daiktą meta į automobilio priekinių durelių langą. Langas dūžta ir daiktas įkrenta į automobilio saloną. Po to vyras apsisuka ir nueina (b. t. 1, b. l. 39–40).

VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo duomenimis, automobilio Toyota Rav4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), valdytojas-savininkas yra S. K., gim. (duomenys neskelbtini). (b. t. 1, b. l. 74).

2023 m. kovo 22 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus tyrėjos Evelinos Rožkuvienės tarnybinio pranešimo dėl įvykio aplinkybių užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad dirbant kartu su vyresniąja tyrėja Džiuljeta Voleiko, 9.45 val. iš budėtojo buvo gautas pranešimas dėl to, kad adresu Vilniaus raj. Maišiagalos miestelyje, Vilniaus g. 15, prie Maišiagalos ambulatorijos atėjo vyriškis, pavarde A., kuris grasinasi pasikarti ant tvoros, niekas negali prie jo prieiti, o bandant prieiti, mėtė akmenis. 10.12 val. atvykus nurodytu adresu, vietoje jau buvo ekipažas V1726, kurių automobilyje, laikinojo sulaikymo kameroje, buvo sulaikytas J. A., kuris elgėsi agresyviai, šūkavo, grasino, kad grįš į Maišiagalos ambulatoriją ir tęs savo neteisėtus veiksmus, t. y. išdaužys langų stiklus. Alkotesterio pagalba pastarajam buvo nustatytas 3,34 promilių girtumas. Po to J. A. sutriko sveikata ir buvo pakviestas vedėjas-gydytojas S. K., kuris jokių sveikatos sutrikimų kaltinamajam nenustatė, J. A. keliant nuo žemės, jis, mosikuodamas rankomis, staigiai šoko ant kojų link gydytojo, norėdamas prie jo priartėti, tuo metu jį laikę pareigūnai jį paguldė ant žemės ir laikinai uždėjo jam antrankius, kol jis nurimo. J. A. buvo laikinai sulaikytas. Taip pat įvykio vietoje buvo gautas vaizdo įrašas į tarnybinį telefoną „Samsung Galaxy xcover“ esančią „WhatsApp“ programėlę iš asmens, kurio telefono numeris yra (duomenys neskelbtini), savo duomenų nepateikė ir atsisakė pateikti, kadangi bijo dėl savo saugumo (b. t. 1, b. l. 37–38).

2023 m. kovo 22 d. 10.22 val. prietaisu Draeger Alcotest Nr. ARKB0377, patikros sertifikatas Nr. 1887432, J. A. nustatytas 3,34 promilių girtumas (b. t. 2, b. l. 164–165).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo

BK 284 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji – turi būti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-229/2011, 2K-410/2011, 2K-252/2012, 2K-719/2012, 2K-159-976/2021 ir kt.). BK 284 straipsnyje nurodyta veika padaroma tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių norėtų. Tačiau dėl padarinių kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009).

Nagrinėjamoje byloje J. A. kaltinamas viešosios tvarkos pažeidimu – kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, mėtydamas akmenis į ambulatorijos langus bei automobilių langus, juos išdaužė, apgadino pastatą ir jo inventorių. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę, patvirtino, kad įvykdė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, t. y. akmenimis išdaužė ambulatorijos bei automobilių langus, apgadino ambulatorijos sienas, duris, paaiškino, kad vartojo alkoholį, blogai pasijuto ir nuėjus pas daktarą jį išvarė, tada ir pradėjo mėtyti akmenis.

J. A. kaltę dėl viešosios tvarkos pažeidimo taip pat patvirtina ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teismo ištirti įrodymai: įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti duomenys, patvirtinantys, kad buvo apžiūrėtas apgadintas ambulatorijos pastatas ir automobiliai; apžiūros protokolo užfiksuoti duomenys, patvirtinantys, kad gautame vaizdo įraše matyti, kaip kaltinamasis išdaužia automobilio langus; liudytojų S. K. ir H. T. nuoseklūs parodymai, kurie patvirtina, kad kaltinamasis, mėtydamas akmenis, išdaužė langus bei apgadino ambulatorijos pastatą, kuriame buvo darbuotojai, atvykę pacientai ir automobilius; tyrėjos E. Rožkuvienės tarnybiniame pranešime dėl įvykio aplinkybių užfiksuoti duomenys dėl kaltinamojo elgesio pareigūnams atvažiavus į įvykio vietą; prietaiso Draeger Alcotest 7510 Nr. ARKB0377 užfiksuoti duomenys, patvirtinantys, kad veikos padarymo metu kaltinamasis buvo neblavus; byloje esantys duomenys, patvirtinantys kaltinamojo neteisėtais veiksmais padarytos žalos dydį.

Byloje taip pat nustatyta, kad dėl pirmiau nurodytų J. A. veiksmų buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, t. y. kilo įstatyme nustatytos pasekmės. Antai byloje nustatyta, kad nusikalstama veika buvo įvykdyta viešoje vietoje ‒ gydymo įstaigoje, ryte, kuomet ten buvo ir kitų atvykusių pacientų, tarp jų ir vaikų, gydymo įstaigos personalas, kuriems kaltinamojo veiksmai sukėlė išgąstį ir nesaugumo jausmą. Pasak liudytojo H. T., jis bandė apsaugoti turtą ‒ perstatyti automobilį, o pats nuo kaltinamojo pasislėpė ambulatorijos pastate, spėjęs uždaryti duris. Liudytojas taip pat iš karto kvietė policijos pareigūnus, matydamas, kad J. A. yra agresyvus. Bylos duomenimis taip pat neginčijamai nustatyta, kad atlikdamas pirmiau nurodytus veiksmus kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė savo veiksmų pavojingą pobūdį ir norėjo taip veikti.

Bylos nagrinėjimo metu, nustačius, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog J. A. įvykdė nusikalstamą veiką kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, t. y. 2023 m. kovo 22 d., apie 9 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje, įžūliu elgesiu, kitų asmenų akivaizdoje tyčia mėtė akmenis į viešosios įstaigos Vilniaus centrinės poliklinikos Maišiagalos ambulatorijos pastatą ir jais išdaužė šio pastato trijų langų stiklo paketus, sugadino pastato sienų fasadą ir įėjimo duris, kabinete „Autoklevinė“ sudaužė vieną baltos spalvos sienos plytelę, apgadino sieną ir elektros kištukinio lizdo rėmą bei sulankstė ant išdaužtų langų kabėjusias žaliuzes, toliau mėtydamas akmenis į netoliese stovėjusius automobilius išdaužė S. K. priklausančio automobilio „Toyota rav“, priekinio lango stiklą, dešinės pusės priekinio ir galinio lango stiklus bei viešosios įstaigos Vilniaus rajono centrinės poliklinikos automobilio „Dacia Dusterׅ“ dešinės ir kairės pusių priekinius ir galinius langų stiklus bei bagažinės durelių stiklą, J. A. pripažintinas kaltu dėl šio jo įvykdyto nusikaltimo.

Kaltinamojo veika atitinka visus, tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius, BK 284 straipsnyje nustatyto nusikaltimo sudėties požymius, todėl pagal šį straipsnį kvalifikuota teisingai.

Dėl kaltinamajam skirtinos bausmės

BK 284 straipsnyje sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų..

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę J. A., atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės rūšį ir formą. Kaltinamasis padarė vieną nesunkų baigtą tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jo baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) bei tai, kad veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius, kaltinamąjį J. A. charakterizuojančius, duomenis – registruotas Užimtumo tarnyboje (b. t. 2, b. l. 29), baustas administracine tvarka ( b. t. 2, b. l. 24–26), teistas už analogiško pobūdžio nusikalstamos veikos (viešosios tvarkos pažeidimas) padarymą (b. t. 2, b. l. 20–23).

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje Nr. 89TPK-174/2023 nurodyta, kad objektų tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kad J. A. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste ar byloje nagrinėjimo įvykio metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje. Jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (b. t. 2, b. l. 44). Bylos duomenys patvirtina, kad kaltinamasis epizodiškai nuo 2001 m lankėsi VšĮ Vilniaus rajono centrinės poliklinikos Psichikos sveikatos centre, nuo 2022 m. registruotas kitame Psichikos sveikatos centre (Lietuvos kalėjimų tarnyba) (b. t. 2, b. l. 34), Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje gydytas septynis kartus (b. t. 2, b. l. 30–36), diagnozė: emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimo, ribinio tipo: psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant alkoholį, priklausomybės sindromo; psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant alkoholį, ūminės intoksikacijos. Į Respublikinį priklausomybės ligų centrą Vilniaus filialą per penkerių metų laikotarpį dėl konsultacijos ir gydymo nesikreipė (b. t. 2, b. l. 36).

Teismas, įvertinęs pirmiau nurodytas bausmės skyrimui reikšmės turinčias aplinkybes, daro išvadą, kad anksčiau kaltinamajam paskirtų bausmių tikslai nebuvo pasiekti, jis ir vėl elgėsi netesėtai, nusikalto viešoje vietoje (gydymo įstaigoje), kitų žmonių akivaizdoje, siekdamas savo įžūliu elgesiu (akmenų mėtymu) sutrikdyti viešąją rimtį ir tvarką, todėl šiuo nuosprendžiu jam skirtina griežčiausia BK 284 straipsnio sankcijoje įtvirtinta bausmės rūšis – laisvės atėmimas, kurios dydis nustatytinas artimas sankcijoje nustatytam šios bausmės vidurkiui, t. y. 9 (devyni) mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu, paskiriant kaltinamajam galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Dėl bausmės vykdymo atidėjimo

BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų. Šie ir kiti duomenys turi teismui sudaryti tvirtas prielaidas daryti išvadą, kad konkretaus nusikalstamą veiką padariusio asmens resocializacija (procesas, kurio metu siekiama padėti nuteistiems asmenims atrasti savo tapatybę ir vaidmenį visuomenėje, suformuoti reikalingus įgūdžius integruojantis į visuomenę, skatinti taikiai sugyventi su kitais visuomenės nariais ir rinktis teisėtus kelius savo tikslams siekti) galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistam už konkrečią nusikalstamą veiką asmeniui paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108-895/2016, 2K-106-511/2017, 2K-22-628/2018, 2K-277-495/2019, 2K-143-1073/2020, 2K-53-697/2021 ir kt.).‏‏‎

Nagrinėjamoje byloje prokurorė siūlė teismui J. A. skirtinos bausmės vykdymą atidėti, nurodydama, kad bausmės tikslai nagrinėjamu atveju gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo, t. y. taikant bausmės vykdymo atidėjimą. Be to prokurorė prašė teismo paskirti kaltinamajam šiuos įpareigojimus: registruotis Užimtumo tarnyboje arba pradėti dirbti, o susiradus darbą jį tęsti; būti namuose laikotarpiu nuo 22 val. iki 6 val. ryto jei tai nesusiję su darbu, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Įvertinus bylos duomenis ir atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis žada įsidarbinti ir atlyginti jo neteisėtais veiksmais padarytą žalą, po nusikaltimo įvykdymo praėjusį laiko tarpą (daugiau nei metų laikotarpis), J. A. nurodytas aplinkybes, kad šiuo metu jis nebevartoja alkoholio, deda pastangas atsikratyti žalingų įpročių, teismas daro išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai, nustatyti BK 41 straipsnyje, J. A. atžvilgiu bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, neizoliuojant jo nuo visuomenės, todėl jam skirtinos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas (BK 75 straipsnis) 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui be intensyvios priežiūros. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalies 7, 10 punktais, 6 dalimi, J. A. įpareigotinas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: 1) pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi; 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Prokurorė, prašydama atidėti kaltinamajam skirtinos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, taip pat prašė teismo paskirti jam bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui intensyviąją priežiūrą. Šis prokurorės prašymas netenkintinas. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad J. A. nusikalto 2023 m. pradžioje, tą aplinkybę, kad byloje nėra duomenų apie kitus po pastarosios nusikalstamos veikos padarymo kaltinamajam pradėtus ikiteisminius tyrimus ir (ar) jo patraukimus baudžiamojon atsakomybėn, nustatytino bausmės vykdymo atidėjimo termino trukmę, intensyvios priežiūros – kontrolės elektroninio stebėjimo priemonėmis, paskyrimas, būtų neproporcinga ir pakankamai ilgą laiko tarpą jo judėjimo laisvę pernelyg suvaržanti priemonė.

Teismas, įvertinęs visas minėtas skiriamos bausmės individualizavimui reikšmės turinčias aplinkybes, daro išvadą, kad, atidėjus kaltinamajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą 1 (vienų) metų ir 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, neskiriant intensyvios priežiūros, tačiau įpareigojant vykdyti pirmiau nurodytus įpareigojimus, bus įgyvendinta BK 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis.

Dėl civilinių ieškinių

Vadovaujantis BPK 44 straipsnio 10 dalies, 109 straipsnio nuostatomis, kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę iš kalto asmens reikalauti jos atlyginimo. Toks asmuo turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). BPK 113 straipsnis reglamentuoja, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Priimdamas nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis). Taigi BPK 109 straipsnyje, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalą privalo atlyginti ją padaręs asmuo. Taip pat turi būti nustatyti neteisėti asmens veiksmai, asmens kaltė ir priežastinis ryšis tarp neteisėtų veiksmų bei kilusios žalos.

CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Jeigu žala buvo padaryta tyčia, reikalavimo teisė draudikui pereina, nepaisant to, kad draudimo sutartis subrogaciją draudžia.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-18-693/2019, išaiškinta, kad draudikai gali būti civiliniais ieškovais baudžiamojoje byloje teikdami subrogacinius reikalavimus.

AB „Lietuvos draudimas“ pateikė byloje civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti civilinio ieškovo naudai 2 256,61 eurų žalos atlyginimą iš atsakingo už žalą asmens. Kartu su civiliniu ieškiniu teismui pateikti dokumentai patvirtina, kad civilinis ieškovas išmokėjo draudimo išmoką už 2023 m. kovo 22 d. Vilniaus raj., Maišiagalos mstl., Vilniaus g. 15, apgadintą pastato sienos fasadą ir išdaužtus lango stiklus, iš viso 2 256,61 eurų (b. t. 1, b. l. 106‒110). Minėtas pastatas buvo apdraustas AB „Lietuvos draudimas“ verslo draudimu, draudėjas VšĮ Vilniaus rajono centrinė poliklinika. Byloje nustačius, kad minėta žala buvo padaryta tyčiniais kaltinamojo veiksmais, AB „Lietuvos draudimas“ civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, priteisiant civiliniam ieškovui AB „Lietuvos draudimas“ iš kaltinamojo J. A. 2 256,61 eurų turtinei žalai atlyginti.

ADB „Gjensidige“ pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti 719,44 eurų turtinę žalą iš įtariamojo. Civiliniame ieškinyje nurodoma, kad civilinis ieškovas išmokėjo draudimo išmoką už apgadintą automobilį Dacia Duster, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris priklauso VšĮ Vilniaus rajono centrinė poliklinika. Automobilis buvo draustas ADB „Gjensidige“ Kasko draudimu. Pastarąsias aplinkybes patvirtina teismui kartu su civiliniu ieškiniu pateikti dokumentai (b. t. 1, b. l. 122‒129). Esant šiomis aplinkybėms, civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, priteisiant civiliniam ieškovui ADB „Gjensidige“ iš kaltinamojo J. A. 719,44 eurų turtinei žalai atlyginti.

Dėl kitų procesinių klausimų

Į J. A. skirtiną bausmę įskaitytinas jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2023 m. kovo 22 d. 9.45 val. iki 2023 m. kovo 23 d. 11.45 val. (dvi dienos), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

J. A. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas su jam esančiu kompaktiniu disku, saugomas byloje (antrojo bylos tomo pabaigoje), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

J. A. (J. A.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir paskirti 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. A. (J. A.) paskirti galutinę bausmę – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 75 straipsnio 5 dalies 7, 10 punktais, 6 dalimi, J. A. (J. A.), atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmę vykdymą 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui be intensyvios priežiūros, įpareigojant J. A. (J. A.) laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: 1) pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi; 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 13 dalimi, į J. A. (J. A.) paskirtą bausmę įskaityti jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2023 m. kovo 22 d. 9.45 val. iki 2023 m. kovo 23 d. 11.45 val. (dvi dienos), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

J. A. (J. A.) paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Civilinio ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti iš J. A. (J. A.) AB „Lietuvos draudimas“ naudai 2 256,61 Eur (du tūkstančius du šimtus penkiasdešimt šešis eurus 61 ct), turtinei žalai atlyginti.

Civilinio ieškovo ADB „Gjensidige“ civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti iš J. A. (J. A.) ADB „Gjensdigeׅ“ naudai 719,44 Eur (septynis šimtus devyniolika eurų 44 ct), turtinei žalai atlyginti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką su jame esančiu kompaktiniu disku, saugomą byloje (antrojo bylos tomo pabaigoje), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.