Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolita Rasiukevičienė

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. P. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – pareiškėjo reikalavimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Teisingumo ministerijos, priteisti 300 Eur neturtinės žalos atlyginimą pagrįstumas.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis numato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Neteisėtumui CK 6.271straipsnio prasme konstatuoti reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. CK 6.250 straipsnio 1 dalis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartą yra nurodęs, jog pareiga įrodyti, kad tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, kuris taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (žr., pvz., 2011 m. kovo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-669/2011; 2017 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-727-552/2017; 2017 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4543-520/2017; 2017 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2205-575/2017; 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-66-1062/2018; 2019 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-450-520/2019). Tačiau teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų lemti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr., pvz., LVAT 2012 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-336/2012; 2017 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3693-502/2017; 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2206-1062/2018; 2018 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-232-822/2018; 2019 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-58-552/2019; 2019 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1570-629/2019).

Remiantis byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, taip pat Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis nustatyta, jog Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. liepos 16 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-3796-394/2018 (teisminio proceso Nr. 3-64-3-00919-2018-6) priteisė pareiškėjui 300 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas Teisingumo ministerijai 2018 m. rugpjūčio 21 d. pateikė prašymą pervesti jam priteistą sumą į jo nurodytą sąskaitą (b. l. 13).

2018 m. rugpjūčio 30 d. Teisingumo ministerijoje gauti 8 antstolės Elenos Miliauskienės 2018 m. rugpjūčio 27 d. patvarkymai Nr. S3h–47796, Nr. S3h–47819, Nr. S3h–47823, Nr. S3h–47827, Nr. S3h–47834, Nr. S3h–47800, Nr. S3h–47807 ir Nr. S3h–47813 „Patvarkymas dėl pas trečiuosius asmenis esančio skolininkui priklausančio ar jam perduotino turto/išmokėtinų sumų perdavimo/išmokėjimo arešto ir pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą“ (b. l. 22–29).

2018 m. rugsėjo 27 d. Teisingumo ministerija pareiškėjui teismo sprendimu priteistą 300 Eur sumą pervedė į antstolės nurodytą depozitinę sąskaitą (b. l. 20). Apie tai pareiškėjas buvo informuotas 2018 m. spalio 9 d. raštu Nr. (1.34)7R6612 „Dėl priteistos žalos pervedimo“ (b. l. 19) ir 2018 m. gruodžio 10 d. raštu Nr. (1.23)7R-8003 „Dėl Jūsų skundo“.

Asignavimų žalai, atsiradusiai dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginti naudojimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymas, kurio 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asignavimų žalai, atsiradusiai dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų atlyginti, valdytojas yra Teisingumo ministerija, kuri, be kita ko, vykdo teismo sprendimus dėl žalos, atsiradusios dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo, kuriuos ji turi įvykdyti ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo jų gavimo (Įstatymo 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). Įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad vykdant šio straipsnio 2 dalyje nurodytus dokumentus, lėšos iš šio straipsnio 1 dalyje numatytų asignavimų pervedamos į žalą patyrusio asmens asmeninę mokėjimo sąskaitą. Jeigu žalą patyręs asmuo yra suimtas ar atlieka laisvės atėmimo bausmę, lėšos gali būti pervedamos į laisvės atėmimo vietos įstaigos administruojamą šio asmens asmeninę sąskaitą. Dėl šio straipsnio 2 dalyje nurodytų dokumentų priverstinio vykdymo asmuo gali kreiptis, jeigu Teisingumo ministerija pagal asmens prašymą lėšas pervesti į jo asmeninę mokėjimo sąskaitą arba laisvės atėmimo vietos įstaigos administruojamą jo asmeninę sąskaitą šių dokumentų neįvykdė per šio straipsnio 3, 4 ir 5 dalyje nustatytus terminus.

CPK 585 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą. Pagal CPK 688 straipsnio 1 dalį išieškojimas gali būti nukreipiamas į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis.

Kaip matyti iš antstolės Elenos Miliauskienės 2018 m. rugpjūčio 27 d. patvarkymų (b. l. 22–29), adresuotų būtent Teisingumo ministerijai, antstolė areštavo pareiškėjo 1360,77 Eur (185,50 Eur + 239,53 Eur + 38,72 Eur + 50,59 Eur + 108,21 Eur + 551,21 Eur + 163,67 Eur + 23,34 Eur) sumą iš lėšų, kurias turi išmokėti Teisingumo ministerija, ir šias areštuotas lėšas nurodė pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą.

Pareiškėjas teigia, kad tokiu būdu buvo pažeisti teisės aktų, reglamentuojančių teismų sprendimų vykdymą, reikalavimai. Teismas su tokia pareiškėjo pozicija nesutinka. Akcentuotina, kad antstolis – valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas, todėl antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnis, CPK 585 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju antstolė areštavo pareiškėjui priklausančias pinigines lėšas, kurias, vykdydama įstatymo pavestas funkcijas (valdydama asignavimus), pareiškėjui turėjo išmokėti Teisingumo ministerija. Antstolio patvarkymo dėl piniginių lėšų arešto gavimo dieną Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. liepos 16 d. sprendimas dar nebuvo įvykdytas, t. y. piniginės lėšos neturtinei žalai atlyginti nebuvo išmokėtos. Pagal CPK 688 straipsnio 1 dalį išieškojimas gali būti nukreipiamas ir į skolininko pinigų sumas, esančias pas kitus asmenis. Esant šioms aplinkybėms darytina išvada, kad Teisingumo ministerija privalėjo vykdyti antstolio patvarkymą ir pervesti pareiškėjui priklausančias išmokėti pinigines lėšas į antstolės depozitinę sąskaitą, kas šiuo atveju ir buvo padaryta, todėl konstatuotina, kad tokiu būdu Teisingumo ministerija įvykdė Regionų apygardos administracinis teismo 2018 m. liepos 16 d. sprendimą administracinėje byloje I-3796-394/2018. Pažymėtina, kad toks pareiškėjui teismo sprendimu priteistų lėšų pervedimas į antstolio depozitinę sąskaitą, o ne į pareiškėjo nurodytą sąskaitą, esant antstolio patvarkymui, pripažįstamas teisėtu ir LVAT praktikoje (LVAT 2019 m. kovo 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-249-438/2019).

Pažymėtina, kad Teisingumo ministerija negali spręsti dėl patvarkymų teisėtumo ir pagrįstumo bei spręsti dėl antstolei mokėtinų lėšų dydžio, atskaitymų ir kitų aplinkybių, jeigu apie tai nėra nurodyta patvarkymuose. Pareiškėjas, nesutikdamas su antstolio atliktais veiksmais, turi teisę juos skųsti CPK 510 straipsnio nustatyta tvarka, tačiau duomenų, kad pareiškėjas pasinaudojo šia teise ir teismas pripažino antstolio veiksmus neteisėtais, byloje nėra.

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje nurodyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų/neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.

Nagrinėjamu atveju Teisingumo ministerijos veiksmai pervedant pareiškėjui priteistą žalos atlyginimą į antstolės depozitinę sąskaitą pripažinti teisėtais ir pagrįstais, todėl darytina išvada, jog neegzistuoja viena iš būtinųjų sąlygų viešajai atsakomybei kilti, todėl pareiškėjo reikalavimai priteisti neturtinę žalą netenkinami, o skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškėjo R. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.