- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-07-02
- Bylos Nr.
- 1S-1199-348/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-82-1-00039-2009-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Svetlana Jurgaitienė
- Nuteistasis
- A. P.
- Kategorijos
- 2.5.14Lygtinis atleidimas nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą, neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies pakeitimas švelnesne bausme ir lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos (BPK 360 str.)
- 2.5.19Su nuosprendžio vykdymu susijusių nutarčių apskundimas ir skundų nagrinėjimas (BPK 364 str.)
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Svetlana Jurgaitienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. P. skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 25 d. nutarties, kuria teismas atsisakė tvirtinti Kybartų pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau Komisijos) 2015-04-16 nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam A. P..
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. P., gim. (duomenys neskelbtini), teistas 2013-07-18 Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 str. 2 d.; 2013-09-03 Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 str. 1 d.; 2013-09-18 Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d.; 2013-11-25 Raseinių rajono apylinkės teismo nutartimi pagal BK 63 str. 1, 9 d. 2013-07-18 Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendis subendrintas su 2013-09-03 Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir 2013-09-18 Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams. Bausmės pradžia - 2013-04-05, bausmės pabaiga - 2016-07-11, neatlikta bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dieną - 1 metai 2 mėnesiai 26 dienų.
Žemesnės instancijos teismas
2015-04-16 Komisijos nutarimu nutarta nuteistajam A. P. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 2 d. 2 p.
Atsiliepimas
Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras Kęstutis Gaubys atsiliepime dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam A. P. nepritarė komisijos priimtam nutarimui.
Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2015 m. gegužės 25 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos 2015-04-16 nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos namų nuteistajam A. P.. Teismas sprendė, kad nuteistąjį lygtinai paleidus iš laisvės atėmimo vietos įstaigos, nebus pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 str. 2 d., neįgyvendinta bausmės paskirtis, pažeisti bausmės individualizavimo bei teisingumo principai, kurie pasireiškia ne tik nusikaltusio asmens nuteisimu, bet ir nukentėjusiųjų asmenų, visuomenės interesų bei teisių gynimu.
A. P. skundžia Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 25 d. nutartį ir prašo minėtą nutartį panaikinti ir patvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo.
Nuteistasis nurodo, kad pirmosios instancijos teismo teiginiai, kad taikant lygtinį paleidimą iš įkalinimo įstaigos yra būtina atsižvelgti į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, jų pobūdį, atliktą bausmės dalį, nuteistojo asmenybę, ankstesnius teistumus, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. įtvirtintam non bis in idem principui ir BVK nustatytam teisniam reguliavimui. A. P. teigimu, minėti teismo teiginiai pažeidžia ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. įtvirtintą diskriminacijos draudimo principą. Nuteistojo teigimu, pirmosios instancijos teismas nutartimi paneigė ir BVK 9 str. įtvirtintą progresyvaus bausmės atlikimo principą, asmens pasitaisymo galimybę bei lygtinio instituto esmę. Skunde taip pat remiamasi Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacija Rec (2003) 22 principais bei pažymima, kad pirmosios instancijos teismas viršijo savo įgaliojimus, nes institucija, galinti įrodyti, kad kalinys neatitinka kriterijų, yra Komisija.
Nuteistojo teigimu, skundžiamoje nutartyje nėra apibrėžta, kokios pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytos išvados yra „reikiamos“ ir pagal kokią metodiką turi būti nustatinėjam, kokias išvadas asmuo yra padaręs. A. P. akivaizdu, kad teismas priimdamas skundžiamą nutartį pažeidė nuteistojo konstitucinę teisę į teisingą teismą.
Nuteistasis taip pat nesutinka su teismo teiginiu, jog per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo. A. P. teigimu, teismo paskirta bausmė yra terminuotas laisvės atėmimas, taigi šios bausmės atlikimo laikas yra lygiai toks, kokį nustatė nuosprendį priėmęs teismas. Skunde teigiama, kad teismas pažeidė nuteistojo teisė į teisingą, nešališką ir kompetentingą teismą ir tai, nuteistojo teigimu, yra absoliutus skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindas.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. P. skundas atmestinas.
BVK 157 straipsnis suteikia teismui teisę priimti sprendimą paleisti nuteistąjį lygtinai iš pataisos įstaigos, jeigu tam yra įstatyme numatytas formalusis pagrindas, t. y. nuteistasis įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs privalomą minėto straipsnio 3 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį bei materialusis pagrindas – teismo išvada, kad nuteistąjį įmanoma toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, jeigu nuteistasis įsipareigoja doru elgesiu ir stropiu darbu įrodyti, kad pasitaisys. Taigi skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas viršijo savo įgaliojimus, nes institucija, galinti įrodyti, kad kalinys neatitinka kriterijų, yra Komisija, atmetami kaip nepagrįsti, nes lygtinį paleidimą taiko būtent teismas, o ne Komisija.
Bausmės tikslai (paskirtis) bendriausiu požiūriu tai galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Lietuvos Apeliacinis teismas 2007 m. gruodžio 19 d. baudžiamojoje byloje Nr. 1A-465/2007 išreiškė savo poziciją ir dar kartą pabrėžė, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Lietuvos Apeliacinis teismas pabrėžė, kad bausmės tikslai yra „galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė“. Taigi, bausmės tikslai pasiekiami, nuteistajam atlikus jam paskirtą bausmę. Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, A. P. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį ir įvykdęs individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Tačiau, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, vien formaliojo pagrindo nepakanka, turi būti vertinama visuma aplinkybių, reikšmingų pataisos procesui. Apylinkės teismas, spręsdamas A. P. lygtinio paleidimo iš bausmės atlikimo vietos klausimą, pagrįstai atsižvelgė į nuteistojo asmenybę, elgesį bausmės atlikimo metu bei visas kitas reikšmingas aplinkybes.
Apylinkės teismas pagrįstai įvertino tai, kad nuteistasis, teistas 9 kartus, bausmę atlieka už kelių nusikaltimų, įskaitant ir už sunkaus tyčinio nusikaltimo padarymą – plėšimą. Anksčiau jam jau buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, šio teismo jam pareikšto pasitikėjimo nepateisino, lygtinio paleidimo metu padarydamas dar sunkesnį nusikaltimą – plėšimą. Minėtos aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, kad nuteistasis išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė, teismo parodyto pasitikėjimo nepateisino. Nors nuteistasis bausmės atlikimo metu elgėsi gerai (skatintas), tačiau padarytų nusikaltimų pobūdis ir pavojingumas rodo jo polinkį nusikalsti, pavojingumą visuomenei. Teigiamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu tik patvirtina, jog nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Akivaizdu, kad jis būdamas struktūruotoje aplinkoje sugeba siekti numatytų tikslų, kontroliuoja savo elgesį, tačiau laisvėje linkęs ignoruoti visuomenės normas bei įstatymus. Šios aplinkybės savo neigiama reikšme sprendžiant dėl lygtinio paleidimo persveria teigiamą nuteistojo charakteristiką, jo paskatinimus. Svarbiausios aplinkybės, vertinant, ar nuteistojo atžvilgiu bausmės tikslai jau yra pasiekti, ar jie galės būti pasiekti nuteistajam taikant probaciją, kuri yra savo pobūdžiu žymiai švelnesnė alternatyva laisvės atėmimo bausmei, yra susiję būtent su nuteistojo požiūriu į savo ankstesnį nusikalstamą elgesį ir tvirtu pasiryžimu daugiau nenusikalsti.
Šiuo atveju, iš bylos duomenų matyti, kad A. P. veikloje išlieka impulsyvumas, kuris turi įtakos priimant sprendimus, nuteistasis yra smurtavęs kitų atžvilgiu. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis labiau linkęs rūpintis dėl trumpalaikių sąnaudų ir naudos, o ne dėl ilgalaikių sprendimų, pernelyg pasitiki sėkmės galimybe. Nuteistasis savo elgesį pateisina lygindama jį su kitų nusižengimais. Pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys – vidutinė. Kriminogeniniais veiksniais išlieka: ankstesni nusikalstami veiksniai, išsilavinimo bei profesinės kvalifikacijos neturėjimas, netinkamas elgesio modelių pasirinkimas. Tikimybė, kad išleistas į laisvę, nuteistasis sugebės spręsti savo problemas teisėtais būdais ir gebės integruotis į visuomenę – ganėtinai abejotina. Šias aplinkybes teisingai įvertinęs, apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad šiuo metu nėra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti toliau nuteistąjį taisant neizoliuotą nuo visuomenės.
Dėl skundo argumentų, kad apylinkės teismas pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintą principą non bis in idem bei diskriminavo nuteistąjį, apygardos teismas pažymi, kad, kaip paminėta aukščiau, sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, teismas vertina aplinkybių visumą, t. y., jis privalo vertinti ir analizuoti ne tik nuteistojo įvykdytas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygas, jo elgesį bausmės atlikimo metu, tačiau įvertinti nuteistojo asmenybę, padarytos veikos pavojingumą bei pobūdį, paskirtos ir atliktos bausmės santykį, atsižvelgti į bausmės paskirtį (BK 41 str., BVK 8 str. 1 d.). Nuteistojo argumentai, kad vertinant minėtas aplinkybes apylinkės teismas pažeidė non bis in idem bei kitus Lietuvos Respublikos Konstitucijos straipsnius, yra nepagrįsti.
Nuteistojo skunde nurodyta Europos Sąjungos rekomendacija dėl lygtinio paleidimo taikymo tėra rekomendacinio pobūdžio, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos įstatymais ir teisine sąmone.
Skunde taip pat pažymima, kad bausmės atlikimo laikas negali būti nei per trumpas nei per ilgas – jis yra lygiai toks, kokį paskyrė nuosprendį priėmęs teismas. Aukštesnysis teismas sutinka su šiuo nuteistojo argumentu, tačiau pažymi, kad pirmosios instancijos teismas vertino ne visą paskirtos bausmės laiką, tačiau neatliktą paskirtos bausmės dalį.
Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, apygardos teismas daro išvadą, jog nuteistojo A. P. asmenybė neleidžia pagrįstai manyti, kad nuteistasis nedarys naujų nusikaltimų ar teisės pažeidimų. Paleidus nuteistąjį iš pataisos namų lygtinai jau šiuo metu, nebus įgyvendinta bausmės paskirtis ir jos tikslai. Dėl to konstatuotina, jog Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 25 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, joje nurodytos atsisakymo patvirtinti Komisijos nutarimą priežastys yra motyvuotos, todėl nėra pagrindo ją keisti ar naikinti nuteistojo skunde nurodytais argumentais.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas
nutaria:
nuteistojo A. P. skundą atmesti ir palikti galioti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 25 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.