Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-05-28 · Administracinė byla Nr. I-1204-583/2015

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2015-05-28Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2015-09-23Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-05-28
Bylos Nr.
I-1204-583/2015
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00397-2015-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Dalia Gumuliauskienė, Remigijus Arminas, Aušrelė Mažrimienė
Pareiškėjas
T. Ž.
Atsakovas
Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai
Administracinė byla Nr. I-1204-583/2015Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00397-2015-2Procesinio sprendimo kategorija 24; 74 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gegužės 28 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dalios Gumuliauskienės ir Aušrelės Mažrimienės,

sekretoriaujant Neringai Keršienei,

2015 m. gegužės 19 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos T. Ž. skundą atsakovui Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl administracinio akto panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja T. Ž. kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2015-04-21 sprendimą Nr. (1.32.)-SR-1740, įpareigoti atsakovą priimti naują sprendimą dėl gynėjo paskyrimo ir priteisti iš atsakovo 10000 Eur neturtinės žalos atlyginimą bei 5 procentų metines palūkanas nuo skundo padavimo teismui dienos iki visiško sprendimo įvykdymo dienos.

Skunde T. Ž. nurodo, kad ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 04-2-00068-15 tyrėja J. K. nutarimu nusprendė paskirti pareiškėjai kaip nukentėjusiajai baudžiamojoje byloje gynėją ir 2015-04-17 kreipėsi į Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl gynėjo paskyrimo. Tvirtina, kad atsakovas ginčijamu 2015-04-21 sprendimu Nr. (1.32.)-SR-1740 nepagrįstai ir neteisėtai atsisakė skirti gynėją, motyvuodamas tuo, kad pareiškėja nėra nepilnametė.

Atsiliepimas

Atsakovas Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba (toliau ir Tarnyba) atsiliepime nurodo, kad nesutinka su pareiškėjos skundo reikalavimais bei prašo jų netenkinti. Pažymi, kad pagal Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos įstatymo (toliau ir Įstatymas) 21 straipsnio 1-2 dalis, kai gynėjo ar įgaliotojo atstovo dalyvavimas nagrinėjant baudžiamąsias bylas yra būtinas pagal Baudžiamojo proceso kodekso 51 ar 55 straipsnį, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas praneša tarnybai ar jos nurodytam koordinatoriui apie tai, kad įtariamajam, kaltinamajam, nuteistajam būtinas gynėjas ar kad nukentėjusiajam būtinas įgaliotasis atstovas; Tarnyba ar jos nurodytas koordinatorius, gavę šio straipsnio 1 dalyje nurodytą pranešimą, privalo nedelsdami parinkti antrinę teisinę pagalbą teiksiantį advokatą ir pranešti apie tai ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui. Remiasi Baudžiamojo proceso kodekso 55 straipsnio 4 dalimi, kurioje numatyta, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras motyvuotu nutarimu ar teismas motyvuota nutartimi pripažįsta, kad įgaliotojo atstovo dalyvavimas būtinas bylose dėl nusikalstamų veikų žmogaus sveikatai, laisvei, seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, vaikui ir šeimai ar dorovei, kai nuo šių veikų nukentėjo nepilnametis, taip pat kitais atvejais, kai be įgaliotojo atstovo pagalbos nepilnamečio nukentėjusiojo teisės ir teisėti interesai nebūtų reikiamai ginami. Pažymi, kad T. Ž. yra gimusi 1959 m., todėl nėra nepilnametė nukentėjusioji. Argumentuoja, kad sprendimą dėl būtino gynėjo dalyvavimo priima ne Tarnyba ir ne pats pareiškėjas, o ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas, o Tarnyba tik parenka gynėją. Tvirtina, jog atsakovas yra atsakingas už racionalų bei teisėtą valstybės lėšų, skirtų antrinei teisinei pagalbai apmokėti, panaudojimą. Pabrėžia, kad gavusi akivaizdžiai neteisingą ir neteisėtą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjos J. K. nutarimą paskirti T. Ž., gim. 1959 m., gynėją vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 55 straipsnio 4 dalimi, Tarnyba negalėjo parinkti advokato, nes priešingu atveju toks parinkimas akivaizdžiai prieštarautų teisės aktams bei valstybės garantuojamos teisinės pagalbos principams ir paskirčiai. Teigia, kad ginčijamas Tarnybos raštas tyrėjai yra procedūrinio pobūdžio, kuriuo informuojama apie tyrėjos akivaizdžiai netinkamai pritaikytą teisės normą. Mano, jog jei tyrėja nusprendė, kad Tarnybos atsisakymas parinkti gynėją yra neteisėtas, ji galėjo kreiptis į Tarnybą su papildomais motyvais ar argumentais, pagrindžiančiais antrinės teisinės pagalbos teikimo pagrindą. Nesutinka su pareiškėjos reikalavimu priteisti neturtinę žalą, kadangi T. Ž. neturtinės žalos nepagrindžia jokiais įrodymais.

Pareiškėja ir atsakovo atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta. Byloje pakanka rašytinių duomenų išnagrinėti ją iš esmės, todėl byla nagrinėtina iš esmės bylos šalims nedalyvaujant (ABTĮ 78 str. 3 d.).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Byloje kilo ginčas dėl Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2015-04-21 sprendimo Nr. (1.32.)-SR-1740, kuriuo T. Ž. atsisakyta parinkti įgaliotąjį atstovą baudžiamojoje byloje Nr. 04-2-00068-15, teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėja, kreipdamasi į teismą, siekia įpareigoti atsakovą priimti naują sprendimą bei priteisti patirtą neturtinę žalą.

Bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato kriminalinės policijos skyriaus 2015-04-16 nutarimu paskirti gynėją (toliau ir Nutarimas) tyrėja J. K. ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 04-2-00068-15, dėl melagingų parodymų davimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalį, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 55 straipsniu, nutarė paskirti nukentėjusiajai T. Ž., gim. 1959, įgaliotą atstovą ir nutarimą pavesti vykdyti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai. Gavusi Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjos Nutarimą, Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba ginčijamu 2015-04-21 sprendimu Nr. (1.32.)-SR-1740, konstatavusi, jog Baudžiamojo proceso kodekso 55 straipsnio 4 dalis taikoma tik nukentėjusiajam esant nepilnamečiui ir tik tais atvejais, kai jo teisės ir teisėti interesai nėra reikiamai ginami, nusprendė, kad Tarnybos centrinis koordinatorius negali parinkti įgalioto atstovo T. Ž. baudžiamojoje byloje Nr. 04-2-00068-15, nes tam nėra teisinio pagrindo.

Dėl 2015-04-21 sprendimo Nr. (1.32.)-SR-1740 teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus

Baudžiamojo proceso kodekso 55 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nukentėjusiojo, civilinio ieškovo, civilinio atsakovo, liudytojo, užstato davėjo, asmens, kurio nuosavybės teisės laikinai apribotos ar konfiskuotas turtas, asmens, kurį siekiama įpareigoti atskleisti informacijos šaltinio paslaptį, įgaliotuoju atstovu laikomas asmuo, teikiantis teisinę pagalbą šiems proceso dalyviams, ginantis jų teises ir teisėtus interesus. Pagal Baudžiamojo proceso kodekso 55 straipsnio 3 dalį, įgaliotajam atstovui leidžiama dalyvauti procese, kai ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras dėl atstovo dalyvavimo procese priima nutarimą, o teismas – nutartį, o to paties straipsnio 4 dalis numato, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras motyvuotu nutarimu ar teismas motyvuota nutartimi pripažįsta, kad įgaliotojo atstovo dalyvavimas būtinas bylose dėl nusikalstamų veikų žmogaus sveikatai, laisvei, seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, vaikui ir šeimai ar dorovei, kai nuo šių veikų nukentėjo nepilnametis, taip pat kitais atvejais, kai be įgaliotojo atstovo pagalbos nepilnamečio nukentėjusiojo teisės ir teisėti interesai nebūtų reikiamai ginami. Remiantis Baudžiamojo proceso kodekso 55 straipsnio 5 dalimi, įstatymų, reglamentuojančių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, numatytais atvejais nukentėjusysis ir civilinis ieškovas turi teisę gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 21 straipsnyje, reglamentuojančiame antrinės teisinės pagalbos teikimo ypatumus baudžiamosiose bylose, numatyta, kad kai gynėjo ar jo įgaliotojo atstovo dalyvavimas nagrinėjant baudžiamąsias bylas yra būtinas pagal Baudžiamojo proceso kodekso 51 ar 55 straipsnį, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas praneša tarnybai ar jos nurodytam koordinatoriui apie tai, kad įtariamajam, kaltinamajam, nuteistajam būtinas gynėjas, ar kad nukentėjusiajam būtinas įgaliotasis atstovas (1 d.); Tarnyba ar jos nurodytas koordinatorius, gavę šio straipsnio 1 dalyje nurodytą pranešimą, privalo nedelsdami parinkti antrinę teisinę pagalbą teiksiantį advokatą ir pranešti apie tai ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui (2 d.). Atitinkamai ir sprendimą nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą, tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas būtinas pagal Baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnį, priima ne Tarnyba, o ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas (Įstatymo 23 str. 3 d.).

Nei Baudžiamojo proceso kodeksas, nei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas nesuteikia kompetencijos Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai kvestionuoti ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarimą ar teismo nutartį, kuria pripažinta, kad baudžiamojoje byloje būtinas įgaliotojo atstovo dalyvavimas, priešingai – įtvirtinta atsakovo pareiga nedelsiant parinkti antrinę teisinę pagalbą teiksiantį advokatą ir pranešti apie tai ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui. Spręstina, kad Tarnyba šiuo atveju atlieka tik jau priimto nutarimo ar nutarties vykdytojos vaidmenį ir jokios diskrecijos teisės neturi. Teisėjų kolegija pažymi, kad viešojo administravimo srityje taikytinas bendrasis principas – viešojo administravimo subjektui leidžiama tai, kas konkrečiai įtvirtinta teisės aktuose. Todėl konstatuotina, jog priimdamas ginčijamą administracinį aktą atsakovas iš esmės veikė ultra vires, t.y. viršydamas savo kompetencijos ribas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pažymėjo, jog veikimas viršijant kompetencijos ribas (ultra vires) yra pagrindas viešojo administravimo subjekto aktą pripažinti neteisėtu. Viešojo administravimo subjektas turi tik tuos įgalinimus, kurie jam yra konkrečiai suteikti, plečiamas kompetencijos ribų aiškinimas yra negalimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005-09-21 sprendimas administracinėje byloje Nr. A14–1166/2005, 2011-01-31 sprendimas administracinėje byloje Nr. A575–100/2011).

Nors atsiliepime atsakovas nurodo, kad ginčijamas administracinis aktas yra procedūrinio pobūdžio informacinis raštas, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, sprendimas neparinkti T. Ž. įgaliotojo atstovo akivaizdžiai įtakoja ir pažeidžia pareiškėjos teises. Vertintina, jog Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba kaip viešojo administravimo institucija savo veikloje privalo vadovautis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau ir Įstatymas) nuostatomis. Viešojo administravimo įstatymo 1 straipsnyje nurodoma, kad šis įstatymas sudaro prielaidas įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatą, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms; nustato viešojo administravimo principus, viešojo administravimo sritis, viešojo administravimo subjektų sistemą ir administracinės procedūros organizavimo pagrindus; garantuoja asmenų teisę apskųsti viešojo administravimo subjektų veiksmus, neveikimą ar administracinius sprendimus, taip pat teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų asmenų prašymų, skundų ir pranešimų nagrinėjimą; įtvirtina kitas asmenų ir viešojo administravimo subjektų teises ir pareigas viešojo administravimo srityje. Nagrinėjamu atveju susidariusi situacija, kai pareiškėjos atžvilgiu yra priimti du skirtingi tą pačią situaciją juridiškai įvertinantys sprendimai – skirti advokatą ir jo neskirti (neparinkti), prieštarauja gero administravimo principui, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams. Be to, Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalis reikalauja, jog kiekvienam asmeniui, kuriam individualus administracinis aktas yra skirtas arba kurio teisėms ir pareigoms šis individualus administracinis aktas turi tiesioginį poveikį, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio akto priėmimo raštu būtų pranešama apie individualaus administracinio akto priėmimą, kartu pridedant individualaus administracinio akto teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą kopiją, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip. Todėl spręstina, kad Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba nepagrįstai ir neteisėtai neinformavo T. Ž. apie su jos teisėmis ir pareigomis tiesiogiai susijusį priimtą individualų administracinį aktą.

Pažymėtina, kad viešojo administravimo institucijų (plačiąją prasme) priimti sprendimai laikomi pagrįstais ir teisėtais tol, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Teisės aktai įprastai numato tokių sprendimų apskundimą vertikaliu lygmeniu, t.y. žemesnio lygmens institucijos priimti aktai skundžiami aukštesnio lygmens institucijai. Tuo tarpu nepavaldžios viena kitai viešojo administravimo institucijos negali nepripažinti ir netaikyti galiojančių viena kitos priimtų aktų. Klaipėdos valstybės garantuojama teisinės pagalbos tarnyba ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyrius yra viena kitai nepavaldžios institucijos ir neturi viršenybės viena kitos atžvilgiu. Savo veikloje šios institucijos turėtų vadovautis inter alia tarnybinės pagalbos principu, reiškiančiu, kad viešojo administravimo subjektai, rengdami administracinius sprendimus, prireikus teikia vienas kitam reikalingą informaciją ir kitokią pagalbą (Viešojo administravimo įstatymo 3 str. 1 d. 5 p.).

Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Baudžiamojo proceso kodekso 62 straipsnio 1 dalį, ikiteisminio tyrimo pareigūno proceso veiksmus ir nutarimus proceso dalyviai arba asmenys, kuriems taikytos procesinės prievartos priemonės, gali apskųsti ikiteisminį tyrimą organizuojančiam ir jam vadovaujančiam prokurorui. Jei prokuroras atsisako patenkinti skundą, šis jo nutarimas gali būti skundžiamas aukštesniajam prokurorui šio Kodekso 63 straipsnyje nustatyta tvarka. Apylinkės teismo priimtos nutartys dėl įgaliotojo atstovo paskyrimo skundžiamos tos apylinkės apygardos teismui (žr. Kauno apygardos teismo 2012-04-11 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-761-133/2012). Byloje esantis Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato 2015-05-11 raštas Nr. 30-S-51942 patvirtina, jog Klaipėdos valstybės garantuojama teisinės pagalbos tarnyba, net ir nesutikdama su Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus 2015-04-16 nutarimu paskirti gynėją (advokatą), teise šį nutarimą apskųsti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 04-2-00068-15 organizuojančiai ir jam vadovaujančiai Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorei M. K. iki šiol nepasinaudojo.

Be to, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 21 straipsnio 7 dalyje reglamentuota, kad kai gynėjo prašo įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis ir gynėjo dalyvavimas nėra būtinas pagal Baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnį, sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priima tarnyba šio įstatymo 18 straipsnyje nustatyta tvarka. Todėl manydama, kad nėra teisinio pagrindo skirti pareiškėjai įgaliotą atstovą pagal Baudžiamojo proceso kodekso 55 straipsnį, Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, atsisakydama parinkti gynėją, privalėjo išaiškinti pareiškėjai teisę prašyti antrinės teisinės pagalbos bendra Įstatymo 18 straipsnyje įtvirtinta tvarka.

Administracinio teismo kompetencija sprendžiant ginčus dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje nustatyta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus. Tokiu būdu administracinis teismas privalo patikrinti administravimo subjekto kompetenciją priimant atitinkamą aktą, akto teisėtumą, tai yra, ar jį priimant nebuvo pažeisti teisės aktų reikalavimai, ar priimtas aktas yra pagrįstas teisės normomis, o akto turinys atitinka teisės normų reikalavimus. Taip pat teismas privalo tikrinti, ar administravimo įgaliojimai yra įgyvendinami siekiant tų tikslų, dėl kurių jie buvo suteikti atitinkamais įstatymais (LVAT 2009 m. vasario 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-225/2009; 2011 m. kovo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-794/2011).

Konstatavus ginčijamo 2015-04-21 Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimo Nr. (1.32.)-SR-1740 turinio prieštaravimą teisės aktų normoms, pareiškėjos T. Ž. skundas šio reikalavimo dalyje tenkintinas ir 2015-04-21 Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimas Nr. (1.32.)-SR-1740 naikintinas kaip nepagrįstas.

Vertintina, kad pažeisto teisėtumo atkūrimas paprastai pasiekiamas sugrąžinant šalis į padėtį, buvusią iki neteisėto administracinio akto priėmimo, todėl panaikinus ginčijamą administracinį aktą, atsakovas įpareigotinas priimti naują sprendimą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus 2015-04-16 nutarimo paskirti gynėją (advokatą). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 21 straipsnio 2 dalis įpareigoja atsakovą nedelsiant parinkti antrinę teisinę pagalbą teiksiantį advokatą, tačiau konkretaus apibrėžto termino sprendimui priimti nenumato, todėl teismas, atsižvelgdamas į to paties įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą maksimalų 5 darbo dienų terminą sprendimui dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priimti, Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą įpareigoja priimti naują sprendimą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus 2015-04-16 nutarimo paskirti gynėją (advokatą) ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Dėl neturtinės žalos priteisimo

Pareiškėja T. Ž. skundu taip pat prašo priteisti 10000 eurų neturtinę žalą ir 5 procentų metines palūkanas nuo skundo padavimo teismui dienos iki visiško sprendimo įvykdymo dienos.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl turtinės ir neturtinės (moralinės) žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos (toliau ir Institucijos) bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje, atlyginimo. Nurodytos žalos atlyginimas siejamas su jos atsiradimu dėl neteisėtų Institucijos bei jos tarnautojų veiksmų ar neveikimo viešojo administravimo srityje. Tai reiškia, kad žala atlygintina Institucijai (jos pareigūnui) neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Civilinio kodekso 6.246 straipsnis). Civilinio kodekso 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Pagal šio straipsnio 4 dalį, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti yra būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal Civilinio kodekso 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Pažymėtina, jog tam, kad pareiškėjo reikalavimas būtų pripažintas pagrįstu, turi būti konstatuotos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos: valstybės institucijų neteisėti veiksmai, pareiškėjo patirta žala ir priežastinis ryšys tarp valstybės institucijų neteisėtų veiksmų bei pareiškėjo patirtos žalos. Kaltės klausimas nėra teisiškai reikšmingas, kadangi valstybės civilinė atsakomybė šiuo atveju atsiranda nepaisant valstybės institucijų kaltės.

Nagrinėjamoje byloje teismas pripažino, jog Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba iš esmės neveikė taip, kaip privalėjo veikti – priėmė nepagrįstą ir neteisėtą 2015-04-21 sprendimą Nr. (1.32.)-SR-1740. Tačiau pabrėžtina, kad viešojo administravimo institucijos priimto administracinio akto panaikinimas ipso facto nesudaro pagrindo konstatuoti, jog asmuo, kurio atžvilgiu priimtas neteisėtas administracinis aktas, patyrė neturtinę žalą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė dvasinius ir fizinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją (2009 m. vasario 20 d. nutartis byloje Nr. A556- 95/2009). Pareiga įrodyti, kad tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui.

Pareiškėja T. Ž. skunde neapibrėžė kuo pasireiškė patirta neturtinė žala ir nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių patirtą neturtinę žalą.

Darytina išvada, jog nagrinėjamoje byloje nenustačius esminės žalos atlyginimo sąlygos –žalos pareiškėjai padarymo fakto, T. Ž. skundas dalyje dėl reikalavimo priteisti neturtinę žalą pripažintinas nepagrįstu ir atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais, 127 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos T. Ž. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2015-04-21 sprendimą Nr. (1.32.)-SR-1740.

Įpareigoti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos priimti naują sprendimą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus 2015-04-16 nutarimo paskirti gynėją (advokatą).

Kitoje dalyje skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjai Remigijus ArminasDalia GumuliauskienėAušrelė Mažrimienė