Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

D. C. a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) , Lietuvoje, Lietuvos Respublikos pilietis, 12-os klasės (duomenys neskelbtini) moksleivis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), administracine tvarka nebaustas, teistas 2 kartus: 1) 2011-05-16 pagal BK 140 str. 1 d. –laisvės apribojimu 4 mėn., 2) 2012-01-05 pagal BK 178 str. 2 d. (2 veikos), 63 str. 1 d. ir 4 d.,– laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. C. sunkiai sužalojo žmogų bei dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sužalojo vieną žmogų , o būtent:

jis 2011 m. gegužės 15 d., apie 1 val., gatvėje prie Sudervės kultūros namų, esančių Vilniaus raj., Sudervės sen., Sudervės km., Vilniaus g. 25, tyčia rankos kumščiu vieną kartą sudavė priešais stovinčiam K. K. į veido sritį, dėl ko K. K. nugriuvo nugara ant žemės, po ko K. K. keliantis jis tyčia rankos kumščiu vieną kartą sudavė K. K. į veido sritį, dėl ko K. K. atsitrenkė į asfaltuotą kelio dangą pakaušiu ir prarado sąmonę, tokiu būdu padarė K. K. muštinę žaizdą pakaušio srityje, linijinį pakaušio lūžį kairėje pusėje, galvos smegenų sumušimą kaktinėje skiltyje dešinėje pusėje ir kairėje smilkininėje skiltyje, kas sukėlė nukentėjusiajam K. K. sunkų sveikatos sutrikdymą,

t.y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d.

Taip pat jis 2011 m. rugpjūčio 8 d., apie 00.30 val., Sudervės kultūros namų šokių salėje, esančioje Vilniaus raj., Sudervės sen., Sudervės km., Vilniaus g. 25, dėl chuliganiškų paskatų, tyčia rankos kumščiu vieną kartą sudavė A. L. į veidą pataikydamas į lūpų sritį, tokiu būdu padarė A. L. muštines žaizdas abiejų lūpų dešinėje pusėje su viršutiniu 1-o ir 2-o dantų pilnu išnirimu, apatinio 2-o dešinio danties vainiko lūžiu daugiau nei puse vainiko, viršutinio 3-o danties daliniu išnirimu bei dar kitų keturių dantų nuskėlimu, kas sukėlė nukentėjusiajam A. L. nesunkų sveikatos sutrikdymą,

t.y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p..

Motyvuojamoji dalis

-gydymo paslaugų apskaitos išrašu, kad K. K. gydymo išlaidos kainavo 3589,39 Lt (t. 1 b. l. 37-38);

-pinigų priėmimo kvitu Nr. 514136, kad K. K. apmokėjo už teisines paslaugas 500 Lt (t. 2 b. l. 57).

Vertindamas kaltinimo pagrįstumą dėl sunkaus kito žmogaus sužalojimo, atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtus įrodymus, teismas pripažįsta, kad kaltinamasis neturi įrodinėti savo nekaltumo ir jo neprisipažinimas padarius nusikaltimą vertintinas kaip gynybos būdas. Tačiau teismas taip pat pripažįsta, kad jo parodymai prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams. Tik esanti byloje kitų neginčytinų įrodymų nuosekli visuma sudaro jo nusikalstamos veikos įrodomąjį pagrindą ir patvirtina padarius šį nusikaltimą.

Spręsdamas esminį klausimą, ar kaltinamasis mušė ir sužalojo sunkiai nukentėjusįjį K. K., teismas atsižvelgė į jo ir visų liudytojų parodymus, sugretino juos tarpusavyje bei su specialistų išvadomis ir įvertinęs įrodymų visumą pripažįsta neginčytinai įrodyta, jog būtent kaltinamasis mušdamas sunkiai sužalojo K. K.. Ši išvada grindžiama tokia įrodymų visuma:

1) 2011 m. gegužės 15 d., apie 1 val., gatvėje prie Sudervės kultūros namų, esančių Vilniaus raj., Sudervės sen., Sudervės km., tarp K. K. ir D. C. įvyko pokalbis. Nors kaltinamasis neneigė buvusio tarp jų pokalbio, tačiau ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jo metu niekas niekam jokių pretenzijų nesakė. Jie kalbėjosi nuošalyje. Liudytojas M. K. patvirtino, kad broliui kalbantis su kaltinamuoju, kurie buvo nuėję toliau nuo kitų girdėjo, kaip buvo sakomos pretenzijos dėl išvadinimo ,,gaidžiu“ ar ,,žąsinu‘. Tai patvirtino ir liudytojas M. G. bei T. V., nurodę teisme, kad vėliau nukentėjusysis pasakė, kad buvo sumuštas nes neva pavadino kaltinamąjį ,,gaidžiu“.

2) Pokalbio metu D. C. sudavė nukentėjusiajam K. K. per veidą dešine ranka į kairį žandą, jis nuo smūgio pargriuvo, atsirėmęs ranka nuo žemės norėjo atsikelti, tada kaltinamasis jam sudavė į veidą kumščiu antrą kartą. Nuo smūgio nukentėjusysis parkrito atsitrenkdamas pakaušiu į asfaltuotą kelio dalį ir prarado sąmonę. Liudytojas T. V. teisme patvirtino, kad matė kaip kaltinamasis kumščiu sudavė nukentėjusiajam į veido sritį, nors šis nieko jam nedarė, nuo smūgio K. K. nugriuvo, pradėjo keltis, tačiau tada kaltinamasis vėl rankos kumščiu sudavė jam į veidą. Nukentėjusysis nugriuvo nugara, atsitrenkė galva į asfaltą; liudytojas T. M. taip pat matė, kaip K. K. krito, ir nors kaip buvo suduotas pirmas smūgis jis nematė, tačiau matė, kaip D. C. sudavė antrą kartą – antras smūgis buvo suduotas nukentėjusiajam bandant atsikelti. Kaltinamasis sudavė kumščiu. Nukentėjusysis krito ant nugaros, o po to jam sudavė kaltinamasis kumščiu ir jis galva atsitrenkė į asfaltą, jam buvo girdėti net smūgis; liudytojas M. G. taipogi matė kaip K. K. gulėjo sumuštas ant žemės. Prieš tai jis matė, kaip kaltinamasis su nukentėjusiuoju kalbėjosi, matė, kaip K. K. krenta, suprato, kad nuo smūgio suduoto kaltinamuoju, kai nukentėjusysis nukrito, jis bandė keltis, tačiau kaltinamasis jam vėl sudavė į veidą, nuo smūgio jis trenkėsi nugara į asfaltą; liudytojas M. K. nurodė, kad jis pasakė broliui, kad eitų greičiau ir nusisuko, kai atsisuko, matė, kaip brolis nori pasikelti nuo žemės, jo rankos iškeltos savigynai ir tuo metu kaltinamasis jam suduoda antrą smūgį į žandikaulį. Tada brolis nukrito ant galvos. Galva atsitrenkė į asfaltą; liudytojas I. K. nors ir nematė, kaip buvo sumuštas sūnus, tačiau po to is jam pasakojo, kad buvo nuėjęs į šokius, po jų jį užkalbino kaltinamasis, kuris sudavė smūgį kumščiu jam į galvą, nuo ko sūnus buvo nugriuvęs nugara, kai sūnus kėlėsi, šis vaikinas sudavė dar kartą į galvą. Po antro smūgio, sūnus papasakojo, kad prarado sąmonę; liudytojas M. G. matė K. K. krentantį nugara, o kaltinamąjį tuo metu einantį šalin.

Kaltinamojo gynybinė pozicija kad nukentėjusysis nukrito ir susižalojo galvą pats ištirta ir atmestina kaip neatitinkanti byloje surinktų įrodymų. Šią versiją išsakė liudytojas A. S., nurodęs kad palaiko savo parodymus ikiteisminio tyrimo metu, tada viską geriau atsiminė, kad nukentėjusysis kabinėjosi prie kaltinamojo (nors pats kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nurodė, kad tarp jų jokio konflikto nebuvo, nes patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu visas aplinkybes prisiminė geriau) bei kad nukentėjusysis K. K. nukrito veidu į priekį, nors kaltinamasis aiškino ir tai posėdžio metu pasitvirtino, kad nukentėjusysis atsitrenkė pakaušiu į asfaltuotą kelio dalį; liudytojas I. S., tačiau jis patvirtino tik dalį kaltinamojo versijos, nurodęs, išgirdo, kad kilo konfliktas, girdėjo kaltinamojo balsą, jis ginčijosi su vaikinu, kurį iš balso taip pat pažintų, pastarasis norėjo trenkti kaltinamajam, bet šis išvengė smūgio pasilenkdamas, tada vaikinas parkrito, o kaip parkrito – nematė (parodymai nenuoseklūs, nes liudytojas pats sau prieštarauja, kad tik girdėjo ginčą, tačiau po to visgi matė, kaip krenta nukentėjusysis, tačiau kaip parkrito – jau nematė); liudytojas E. B. nurodęs, kad matė, kaip prie šokių klubo kaltinamasis kalbėjosi su kažkokiu vyriškiu, šis bandė kaltinamajam suduoti, užsimojo, tačiau kaltinamasis išvengė smūgio pasilenkdamas ir tada tas vyriškis apsisuko ir pargriuvo pakaušiu ant žemės (parodymai nėra konkretūs, nes ir pats kaltinamasis ir kiti liudytojai teisme patvirtino kad kalbėdamiesi kaltinamasis ir nukentėjusysis stovėjo priešais, be to nurodė, kad šis palinko į priekį, o po to apsisukęs pargriuvo, todėl nukentėjusysis turėjo apsisukti tokiu spinduliu (būtent 360 laipsnių) kad būtų nukritęs pakaušiu).

Šių liudytojų parodymai nenuoseklūs, prieštarauja vieni kitiems ir kaltinamojo parodymams, bei neatitinka byloje surinktiems ir virš aptartiems įrodymams.

Specialisto išvada Nr. G 3078/11(01) įrodyta, kad K. K. nustatyta muštinė žaizda pakaušio srityje, linijinis pakauškaulio lūžis kairėje pusėje, galvos smegenų sumušimas kaktinėje skiltyje dešinėje pusėje ir kairėje smilkininėje skiltyje. Sužalojimų lokalizacija ir pobūdis leidžia teigti, kad sužalojimas galėjo būti padarytas griuvimo metu atsitrenkiant galva pakaušio sritimi į kitus, bukus paviršius. Sužalojimas galėjo būti padarytas laiku ir aplinkybėmis nurodytomis užduotyje, t.y. 2011-05-15 (t. 1 b. l. 30-32).

Šie įrodymai patvirtina kaltinimo poziciją, kad K. K. buvo sumuštas, nuo antro smūgio virto galva atsitrenkdamas į kietą asfaltuotą kelio paviršių ir jam buvo padaryta muštinė žaizda pakaušio srityje, linijinis pakauškaulio lūžis kairėje pusėje, galvos smegenų sumušimas kaktinėje skiltyje dešinėje pusėje ir kairėje smilkininėje skiltyje, t. y. sunkus sveikatos sutrikdymas. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamasis ilgą laiką užsiiminėju profesionaliu boksu, todėl tikėtina, kad jo smūgis kumščiu į galvą, be to nukentėjusiajam stengiantis atsikelti, sukėlė virš nurodytus sunkius sužalojimus.

Teismas, ištyręs tokią galimybę, įrodymų visuma pripažįsta įrodyta, kad būtent nuo kaltinamojo smūgių nukentėjusysis virto ir prasikirto galvą atsitrenkdama į kelio asfaltuotą dangą. Nustatyta, kad specialisto išvadoje nurodyti sumušimai atsirado galimai įvykio metu, t. y. 2011-05-15 bei nurodytomis aplinkybėmis, t. y. nuo kaltinamojo suduotų smūgių nukentėjusiajam nugriuvus ir atsitrenkus galvą į asfaltą.

Kaltinime nurodyta, kad nukentėjusysis pirma nugriuvo ir atsitrenkė į asfaltą galva , o po antro smūgiu prarado sąmonę, tačiau teisme nustačius, kad po pirmo suduoto į galvą smūgį nukentėjusysis K. K. tik parkrito, tačiau neatsitrenkė galva, o jau antrą kartą sudavus smūgį buvo kontaktuota su kelio asfaltuota dangą, šios aplinkybės kaltinime tikslintinos.

Kaltinamasis atiduotas teismui kaltinant jį padarius BK 135 str. 1 d. Posėdžio metu nukentėjusiojo K. K. atstovas adv. G. L. pateikė prašymą pakeisti kaltinimą sunkesniu ir pripažinti, kad jo atstovaujamasis buvo sunkai sužalotas dėl chuliganiškų paskatų. Prašymas dėl kaltinimo pakeitimo buvo pateiktas kaltinamajam ir jo gynėjui, buvo suteikta teisė gintis nuo sunkesnio kaltinimo, todėl šioje dalyje kaltinamojo teisės dėl gynybos nebuvo pažeistos. Tačiau vėlesniame posėdyje adv. G. L. šio prašymo nepalaikė ir prašė kaltinimo nekeisti į sunkesnį, todėl šis prašymas teisme nespręstinas.

Kaltinamojo atsakomybę dėl šio nusikaltimo lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra

Kaltinamasis taipogi perduotas teismui kaltinant jį pagal BK 138 str. 2 d. 8 p.

Įvertinęs kaltinimo pagrįstumą šioje dalyje, atsižvelgęs į byloje esančius įrodymus ir teisminio nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad kaltinamasis tyčia mušdamas viešoje vietoje dėl mažareikšmės dingsties kitų žmonių akivaizdoje nesunkiai sužalojo nukentėjusįjį A. L. ir tuo padarė nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p.

Kaltinamojo atsakomybę dėl šio nusikaltimo lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Skiriant bausmę atsižvelgta į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kurių vienas priskiriamas sunkiems, kitas - apysunkiams (BK 11 str. 3, 4 d.), į jų padarymo aplinkybes, kaltės formą,-tyčią, į sužalojimų liekamąsias pasekmes (K. K. iki šiol jaučia galvos skausmus, jam buvo sutrukdytas mokslas, jam dar reikės ateityje gydytis, A. L. iki šiol negali susitvarkyti išmuštų dantų, nes tai labai brangiai kainuoja ir jam reikia statyti implantus) į kaltinamojo asmenybę, kuris nusikaltimo padarymo metu buvo nepilnametis, šiuo metu yra išlaikomas motinos, teistas, du kartus, abi veikos padarytos prieš priimant pirmesnius nuosprendžius (tačiau 2011-05-16 nuosprendžiu paskirta bausmė jau atlikta) nedirba, mokosi, charakterizuojamas gerai, nebaustas administracine tvarka, į jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, todėl įvertinus aplinkybių visumą pripažintina, kad bausmės tikslai bus pasiekti tik skiriant realią laisvės atėmimo bausmę, bausmes bendrinant iš dalis sudėjus pirma tarpusavy, po to su pirmesniu 2012-01-05 nuosprendžiu paskirta.

Nukentėjusysis K. K. nurodė, kad advokato paslaugas apmokėjo ir turėjo 500 Lt išlaidas, šios išlaidos pagrįstos ir įrodytos rašytiniais įrodymais (t. 2 b. l. 57), todėl pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo (BPK 104 str. 2 d., 106 str. 2 d.).

Nukentėjusysis K. K. pateikė civilinį ieškinį, prašo priteisti 20000 Lt neturtinei žalai atlyginti, o dėl turtinės žalos atlyginimo prašo pripažinti jam teisę šį klausimą spręsti civilinio proceso tvarka. Teismas laiko, kad nenustačius turtinės žalos dydžio yra sunku vertinti priteistinos neturtinės žalos dydį, todėl nukentėjusiojo prašymas tenkintinas, tačiau šioje byloje iš vis nespręstinas žalos priteisimo klausimas, o nukentėjusiajam pripažintina teisė į civilinio ieškinio patenkinimą tiek dėl turtinės tiek dėl neturtinės žalos (BPK 115 str. 2 d.).

Nukentėjusysis A. L. pateikė ieškinį ir juo prašo priteisti iš kaltinamojo 11000 Lt turtinei ir 30000 Lt neturtinei žalai atlyginti, tačiau pareiškime dėl ieškinio nurodė, kad dar nėra susitvarkęs išmuštų dantų, o jo nurodoma suma yra tik preliminari, kadangi neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ir negavus papildomų įrodymų dėl turtinės žalos vertės, negalima tiksliai apskaičiuoti ieškinio, todėl nukentėjusiajam pripažintina teisė į civilinio ieškinio patenkinimą tiek dėl turtinės tiek dėl neturtinės žalos (BPK 115 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

D. C. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos 135 str. 1 d. ir 138 str. 2 d. 8 p. ir nuteisti:

-pagal BK 135 str. 1 d. - laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.

-pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. - laisvės atėmimu 1 metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d. bausmes sudėti iš dalies sudedant ir nuteisti laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 d., 65 str. 1 d. 1 p. b p. p. šią bausmę sudėti iš dalies sudedant su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012-01-05 nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinę bausmę skirti – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo sulaikymo dienos vykdant įsiteisėjusį nuosprendį.

Vadovaujantis BK 66 str. į bausmės laiką įskaityti sulaikymo laiką nuo 2011-08-29 iki 2011-08-31 dvi paras).

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nukentėjusiojo K. K. 500 Lt išlaidas advokato paslaugoms apmokėti pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš D. C..

Nukentėjusiesiems K. K. ir A. L. pripažinti teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, o ieškinių dydžio klausimą spręsti civilinio proceso tvarka.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.