- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-05-16
- Bylos Nr.
- T-466-271/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-2-00486-2008-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Pavel Borkovski
- Nuteistasis
- S. B.
- Nukentėjusysis
- E. A.
- Advokatai
- Paulius Jablonskas
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Borkovski, sekretoriaujant Gražinai Osinskajai, dalyvaujant prokurorui Armandui Vainauskui, Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyriaus atstovei Loretai Jasiulionienei, nuteistajam S. B., jo atstovui advokatui Pauliui Jablonskui, nukentėjusiajam E. A., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyriaus teikimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo nuteistajam
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. B. buvo nuteistas Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. liepos 28 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. (aštuoni nusikalstamos veikos epizodai), pritaikius BK 63 str. 1d., 4 d., 4 metams ir 9 mėnesiams laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.
Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 19 d. nuosprendžiu S. B. buvo išteisintas.
Lietuvos A. T. 2014 m. gegužės 6 d. nutartimi Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo ir Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiai buvo pakeisti: S. B. nusikalstamos veikos dėl E. A. turto įgijimo apgaule (4 tęstinės nusikalstamos veikos epizodai) buvo kvalifikuotos pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. ir nuteistajam buvo paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Kitos nuosprendžių dalys paliktos nepakeistos.
Žemesnės instancijos teismas
Iš nuteistojo S. B. nukentėjusiojo E. A. naudai žalai atlyginti buvo priteista 1518.000 Lt (439.643,19 eurų), nes Lietuvos A. T. nutartimi panaikinta Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 19 d. nuosprendžio dalis, kuria nukentėjusiojo E. A. civilinis ieškinys buvo paliktas nenagrinėtas, taip pat - nuosprendžio dalis, kuria buvo panaikintas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į nuteistojo turtą.
2015 m. balandžio 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. liepos 28 d. nuosprendžiu (su pakeitimais 2014 m. gegužės 6 d. Lietuvos A. T. nutartimi) S. B. pagal BK 182 str. 2 d. (keturi nusikalstamos veikos epizodai) paskirtos galutinės 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmės vykdymas BK 75 str. 1 d. (2015 03 19 redakcija) pagrindu buvo atidėtas dvejiems metams.
Žemesnės instancijos teismas
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 8 punktais bei šio straipsnio 3, 4 dalimis, S. B. buvo paskirtos pareigos:
1) per tris mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo pradėti dirbti;
2) bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;
3) bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu atlyginti nukentėjusiajam E. A. padarytą turtinę žalą, įpareigojant nuteistąjį per pirmus bausmės vykdymo atidėjimo metus atlyginti ne mažiau 30 % (131892,96 eurų) nukentėjusiajam E. A. priteistos turtinės žalos, o iki bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpio pabaigos atlyginti likusią žalos dalį (LR BK 75 str. 3 d.).
Vadovaujantis BK 67 str. 2 d. 6 p. S. B. buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - įpareigojimas per vieną mėnesį nuo nutarties įsiteisėjimo dienos į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą sumokėti 5 MGL (188,3 eurų) dydžio įmoką.
Žemesnės instancijos teismas
Į bausmės atlikimo laiką nuteistajam S. B. buvo įskaitytas bausmės laikas, atliktas pagal Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. liepos 28 d. nuosprendį (su pakeitimu 2014 m. gegužės 6 d. Lietuvos A. T. nutartimi).
2017 m. balandžio 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyriaus teikimas dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo nuteistajam S. B.. Teikime nurodoma, kad bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu S. B. iki teismo paskirto termino sumokėjo 188,3 Eur dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą (psl. 25), nuo 2015-08-11 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ verslo konsultantu (psl. 37, 38, 39), tačiau iki 2016-05-13 neatlygino ne mažiau 30 proc. nukentėjusiajam E. A. padarytos turtinės žalos, todėl 2016-08-09 Vilniaus probacijos skyrius kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su teikimu dėl probacijos sąlygų keitimo (67-68 psl.), teikimas 2016-09-02 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi buvo tenkintas (73-74 psl.), įpareigojimo atlyginti nukentėjusiajam E. A. padarytos turtinės žalos atlyginti ne mažiau negu 30 proc. (131892,96 Eur) per pirmus bausmės vykdymo atidėjimo metu terminas pratęstas iki bausmės vykdymo atidėjimo pabaigos. S. B. probacijos laikotarpiu administracine tvarka baustas nebuvo (psl. 35), naujos nusikalstamos veikos neįvykdė (psl. 32-34), tačiau netinkamai vykdė teismo paskirtą įpareigojimą atlyginti nuketėjusiajam E. A. padarytą turtinę žalą, kelis kartus buvo įspėtas dėl netinkamo pareigos atlyginti turtinę žalą vykdymo (psl. 45, 59, 60, 83). Nors asmuo dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, iš jam priteistos atlyginti 439 643,18 Eur turtinės žalos sumos nukentėjusiajam šiai dienai yra atlyginęs tik 4286 Eur turtinės žalos (psl. 53, 57-58, 61, 66, 70-71, 75-79, 81, 92).
Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta ir vadovaudamiesi LR Probacijos įstatymo 30 str. 2 d. 3 p., siūlo probuojamajam S. B., gim. 1961 m., panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir pasiųsti jį atlikti 2 metų laisvės atėmimo bausmę.
Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyriaus atstovė Loreta Jasiulionienė palaikė teikimą jame nurodytais pagrindais. Paaiškino, kad nukentėjusiajam atlyginta itin nežymi žalos dalis. Jokių duomenų apie kaltinamojo gydymąsi, neįgalumą tarnyba nėra gavusi. Jis buvo įspėtas, kad dėl įpareigojimo nevykdymo bus kreipiamasi dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo. Savo rašytiniuose paaiškinimuose probacijos tarnybai S. B. nuolat nurodydavo, kad turi verslo projektų, tuoj bus gautos lėšos, tačiau probacijos terminas jau baigiasi, o žala neatlyginta.
Nuteistasis S. B. nurodė, kad su teikimu nesutinka. Nespėjo įvykdyti teismo įpareigojimo atlyginti E. A. žalą dėl objektyvių priežasčių. Aštuonis mėnesius pagal teismo nuosprendžius praleido įkalinimo įstaigoje, jo verslo projektai išėjus buvo žlugę, reputacija buvo sugadinta. Viską teko pradėti iš naujo. Įsidarbino pas dukrą. Gauna minimalų atlyginimą. Yra vienintelis darbuotojas įmonėje. Beveik visą savo atlyginimą atiduodavo nukentėjusiajam. Ieškojo investitorių verslo projektams, bet rinkoje padėtis nestabili. Vykdo verslo projektus. Tikisi, kad rugsėjį-gruodį vienas iš jų baigsis sėkmingai. Pelno turėtų užtekti atlyginti E. A. žalai ar bent didelei jos daliai. Ketina kuo greičiau atlyginti žalą, bet tai gali padaryti tik likdamas laisvėje ir tęsdamas pradėtus verslo projektus. Augina nepilnametį sūnų, kuris mokosi Jėzuitų gimnazijos 10 klasėje. Iš viso turi tris vaikus. Rūpinasi sergančia motina. Paskolų galimybių paimti neturi. Turi autošaltkalvio specialybę. Pagal specialybę dirbti negalėtų dėl aukšto kraujospūdžio. Be to jau seniai nėra dirbęs pagal šią specialybę. Neįgalumo neturi. Pinigus, dėl kurių pasisavinimo yra nuteistas, investavo į žemės sklypą, tačiau dokumentai buvo suklastoti, sandoris neįvyko. Pripažįsta, kad prieš pusantrų metų skolinosi pinigus iš pažįstamo (B. S.) pagal vekselį, kuriuos investavo į verslą. Neneigia, kad šių pinigų neskyrė žalai atlyginti. Su kreditoriumi B. S. neatsiskaitė iki šiol.
Nuteistojo atstovas advokatas Paulius Jablonskas prašė probacijos tarnybos teikimo netenkinti. Jo atstovaujamasis probacijos metu pažeidė vienintelį teismo skirtą įpareigojimą – atlyginti turtinę žalą E. A.. Nuteistasis neprieštaravo šiam įpareigojimui, turėjo kuo geriausius ketinimus jį įvykdyti. Teismai, spręsdami tokius teikimus, vertina, ar asmuo dirba, kur ir kaip dirba, ar dirba darbą, kurį supranta ir moka. S. B. specialybė – autošaltkalvis. Nemano, kad po ilgų metų pertraukos jis pajėgtų dirbti tokį darbą ir gauti tokį gerą atlyginimą, kuriuo pajėgtų padengti padarytą žalą. Analizuojant, kokį atlyginimą gauna jo ginamasis, ir kokią jo dalį moka, kokios sumos buvo pervestos, nepagrįsta teigti, kad jis vengia atlyginti žalą. Kiti asmenys, kurie buvo pripažinti tyrimo nukentėjusiaisiais šioje baudžiamojoje byloje, taip pat vykdo per antstolius žalos išieškojimus civilinio proceso tvarka. S. B. yra uždėti apribojimai disponuoti savo turtu. Paskolos paimti galimybių nėra, todėl atiduoti visą priteistą sumą iš karto nėra jokios realios galimybės. Nesant akivaizdaus vengimo atlyginti žalą, nėra pagrindo ir teikimo tenkinimui. Buvimas pataisos namuose niekaip nepadės nukentėjusiojo interesui gauti žalos atlyginimą. Mano, kad probacijos metu bausmės tikslai buvo pasiekti.
Nukentėjusysis E. A. nurodė, kad S. B. kalbos tuščios. Pažįsta jį nuo 2003 m. Visi jo projektai, apie kuriuos jis šneka, mistiniai. Visą gyvenimą jis tik šneka apie tuos savo įsivaizduojamus projektus, kurie jam nuolat nepavyksta. Jam buvo siūlomi įvairūs variantai dėl žalos atlyginimo, siūlė netgi dalinį (pusės) žalos atlyginimą. Naudos jokios. Mano, kad tik panaikinus bausmės vykdymo atidėjimą bus įvykdytas teisingumas.
Teikimo nagrinėjimo metu teismui buvo pateiktas E. A. kreditoriaus K. K. pranešimas, iš kurio matyti, kad pats E. A. turi finansinių įsipareigojimų, kurių negali vykdyti S. B. neatlyginus žalos. Tokiu būdu S. B. teismo skirto įpareigojimo atlyginti žalą E. A. nevykdymas ypač pažeidžia pastarojo interesus.
Prokuroras nurodė, kad teikimas tenkintinas. Nuteistasis vengia įvykdyti teismo įpareigojimą - atlyginti turtinę žalą. 2015 metais teismas patikėjo, kad yra vystomi kažkokie projektai, nuteistasis realiai atlygins žalą, atidėjo bausmės vykdymą. Šiandien vėl girdimi tie patys pažadai. Asmuo darbingas, nepateikė jokių duomenų apie savo sveikatos būklę, kuri neleistų dirbti. Jo pasiteisinimai, kad dirba, gauna minimumą, moka, kiek gali, neįtikinami. Nuteistasis nieko nedarė, kad šią situaciją pakeistų. Yra gerai apmokamų darbų. Teismas neišgirdo net prašymo daryti pertrauką, duoti galimybę atlyginti kažkokią dalį žalos. S. B. nukentėjusiajam atlyginta per dvejus metus žala nesiekia nei vieno procento priteistos sumos.
Motyvuojamoji dalis
Teikimas tenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalyje 3 punkte nustatyta, jog jeigu probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo paskirtų auklėjamojo poveikio priemonių ar baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) pareigų arba ir po papildomų auklėjamojo poveikio priemonių ar baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) pareigų paskyrimo jų nevykdo ar padaro teisės pažeidimą, už kurį jam taikyta administracinė nuobauda, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę arba panaikinti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigų ir vykdyti likusią bausmės dalį.
Iš teikimo medžiagos ir pateiktos nuteistojo asmens bylos nustatyta, kad probacijos laikotarpiu S. B. įvykdė kitus teismo paskirtus įpareigojimus – per tris mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo pradėti dirbti; bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Taip pat įvykdė baudžiamojo poveikio priemonę – sumokėjo 5 MGL dydžio sumą į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Tačiau teismo įpareigojimas atlyginti E. A. turtinę žalą tinkamai vykdomas nebuvo. Nei per pirmus, nei per antrus bausmės vykdymo atidėjimo metus E. A. nebuvo atlyginta ne tik visa priteistos turtinės žalos suma, tačiau net 30 jos procentų. Iš viso bendrai yra atlyginta – tik 4372,64 Eur, t.y. 0,99 % priteistos sumos.
Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad visu probacijos laikotarpiu jis dirbo tik MB „(duomenys neskelbtini)“, kaip jis pats teigia, tai dukters firma, turinti vienintelį darbuotoją - jį. Iš darbo sutarties matyti, kad S. B. įsidarbino už minimalų darbo užmokestį (b.l. 37). Nuo probacijos pradžios aiškino, kad vykdys investicinius verslo projektus, gaus pelno, atlygins žalą. 2015-08-19 nurodė dalyvaujantis keliuose investiciniuose projektuose, gausiantis tarpininkavimo mokestį. Tačiau iki 2015-11-27, t.y. septynis mėnesius nuo nutarties atidėti bausmės vykdymą, žala atlyginti nė nebuvo pradėta, nebuvo bandoma net susisiekti su nukentėjusiuoju, nors pokalbių su probacijos atstovu metu kaltinamasis buvo raginamas tai padaryti, ir nuolat žadėjo imtis veiksmų žalos atlyginimui: pats išsiaiškinti nukentėjusiojo kontaktus, nuspręsti, kokiu būdu planuoja žalos atlyginimą, susitikti su nukentėjusiuoju ir aptarti žalos atlyginimą (2015-06-01, 2015-08-13, 2015-10-22, 2015-11-02 įrašai probuojamojo priežiūros plane). 2015-11-26 d., susitikęs su probacijos tarnybos pareigūnu vėl nurodė, kad žalos atlyginti nepradėjo, paaiškino, kad buvo susitikęs su nukentėjusiuoju, tačiau konkrečių žalos atlyginimo planų neaptarė, žala vis dar nepadėta atlyginti. Teigė, jog visą sumą atlygins iš karto (b.l. 22A). Galiausiai nukentėjusiojo kontaktus išsiaiškino, su juo susisiekė ir nukentėjusiojo poziciją žalos atlyginimo klausimu išsiaiškino patys probacijos tarnybos pareigūnai (b.l. 27, 31, 41-42). S. B. buvo informuotas, kad nukentėjusysis pageidauja priteistos žalos atlyginimo kas mėnesį lygiomis dalimis (t.y. po 26378,59 Eur). Probuojamasis buvo pasirašytinai supažindintas su žalos atlyginimo planu. 2016-02-09 jokia žalos atlyginimo dalis E. A. pervesta į sąskaitą ar sumokėta grynais nebuvo, nebuvo išieškota ir antstolio pagal išduotą vykdomąjį dokumentą. S. B. rašytiniuose paaiškinimuose nenurodydavo aiškių teismo įpareigojimo nevykdymo priežasčių, formaliai buvo teisinamasi, kad nuteistajam nėra žinoma E. A. sąskaita. Iki pat 2016-02-09 nebuvo kalbos, kad S. B. neturi finansinių galimybių mokėti priteistos žalos, buvo tik išsakomi abstraktūs pažadai. E. A. 2016-02-11 elektroniniu paštu informavo probacijos tarnybą, kad jam 2017-01-25 skambino S. B. ir aiškino, kad už kokio mėnesio jam atlygins – 100 000 – 200 000 Eur sumą (b.l. 48). Realiai žalos atlyginimas pradėtas mokėti tik 2016 m. kovą, t.y. po 10 mėnesių nuo probacijos pradžios. Nuo 2016 metų gegužės S. B. užėmė poziciją, kad gaudamas tik 266 Eur į rankas atlyginimą, negali mokėti nukentėjusiajam daugiau nei 200 Eur į mėnesį. Vėl abstrakčiai aiškino apie verslo projektus ir galimybę atsiskaityti ateityje.
Pažymėtina, kad per visus dvejus metus būdamas darbingo amžiaus asmuo, S. B. nemėgino ieškotis geriau, o ne minimaliai, apmokamo darbo, kuris suteiktų galimybę atlyginti žalą ar bent ženklią jos dalį. Negalėjo įtikinamai paaiškinti, kur yra iš E. A. ir kitų asmenų gautos didelės pinigų sumos, kodėl jos negali būti bent iš dalies grąžintos nukentėjusiesiems. Jo teikiami aiškinimai teismui ir probacijos tarnybai apie vykdomus verslo projektus, kurie neva tuoj turintys duoti pajamų ir galimybę atlyginti žalą, buvo itin abstraktūs, nekonkretūs. Nei karto nebuvo įvardintas joks konkretus investicinis projektas. Panašūs aiškinimai buvo teikiami dar baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu vis žadant geranoriškai atlyginti žalą ir aiškinant, kad tam bus galimybių. Tie patys argumentai buvo teikiami 2016 m. rugsėjį nagrinėjant Probacijos tarnybos teikimą dėl probacijos sąlygų pakeitimo. Analogiški argumentai nurodomi paskutiniuose jo paaiškinimuose probacijos tarnybai.
Nuteistajam turėjo būti akivaizdu, kad jo gaunamas minimalus atlyginimas nesudaro galimybių realiam žalos atlyginimui, tačiau jis visu probacijos metu nesiėmė veiksmų pagerinti savo finansinę padėtį, įsidarbinti į geriau apmokamą darbą. Teismas neturi pagrindo manyti, kad jo požiūris į teismo įpareigojimą atlyginti žalą E. A. nebuvo formalus, kad jis nuoširdžiai stengėsi įvykdyti įpareigojimą.
Teisminio nagrinėjimo metu S. B. teisinosi, kad neturėjo galimybių atlyginti žalą skolintomis lėšomis, tačiau pripažino, kad vis tik skolinosi lėšas savo verslo reikmėms, vėl yra skolingas jau kitiems asmenims.
Pažymėtina, kad S. B. yra vienintelis darbuotojas dukters bendrovėje, gauna minimalų atlyginimą. Teismo vertinimu, nuteistasis, žinodamas ir būdamas ne kartą įspėtas dėl įpareigojimo atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, tyčia pasirinko tokį elgesio modelį, aiškiai suvokė, kad taip jis žalos ar reikšmingos jos dalies nukentėjusiajam realiai neatlygins. Tokiu būdu tik imituojamas teismo paskirto įpareigojimo atlyginti žalą vykdymas.
Bausmė yra atidedama, kai pagrįstai manoma, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Skiriami teismo įpareigojimai bausmės vykdymo atidėjimo metu taip pat turi paskirtį įgyvendinti bausmės tikslus. Vienas bausmės tikslų – užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 str. 2 d. 5 p.). Būtent žalos nukentėjusiajam atlyginimu ir būtų buvęs iš esmės įgyvendintas teisingumo principas be realaus bausmės atlikimo. Žalos nukentėjusiajam atlyginimas, kaip įpareigojimas, ir buvo esminė sąlyga teismui 2015 m. balandžio 29 d. priimant nutartį dėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymo. Teismas vertino, kad padaryta žala yra didelė. Būtent todėl įpareigojo nuteistąjį atlyginti jį dalimis ir per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį. Nuteistasis šio įpareigojimo neįvykdė netgi būdamas 2016 m. rugsėjo 2 d. teismo nutartimi įspėtas, kad visą žalą turi atlyginti iki 2017 m. gegužės 13 d. ir teismo posėdyje žadėdamas atlyginti didesniąją dalį žalos, ko jis taip ir nepadarė (b.l. 74). Neįvykdžius šio įpareigojimo nėra pagrindo konstatuoti, kad bausmės tikslai buvo pasiekti, todėl bausmės vykdymo atidėjimas naikintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR BPK 358 straipsniu, 364 straipsniu, LR Probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 3 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyriaus teikimą tenkinti.
Panaikinti nuteistajam S. B., 2015 m. balandžio 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi, Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. liepos 28 d. nuosprendžiu (su pakeitimais 2014 m. gegužės 6 d. Lietuvos A. T. nutartimi) paskirtos 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą ir pasiųsti jį atlikti likusią neatliktą dvejų metų laisvės atėmimo bausmės dalį, atliekant ją pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio S. B. sulaikymo vykdant įsiteisėjusią nutartį dienos.
Nutartis per 7 dienas nuo nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.