Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Meidus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) (toliau – Pažeidėjas) apeliacinį skundą dėl 2015 m. kovo 26 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Pažeidėjas nubaustas už tai, kad nuo 2014-09-24 22 val. iki 2014-09-25 0.45 val., kartu su Š. Č. ir A. J. vartoję alkoholį kavinėje bare „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), išėjęs iš kavinės baro patalpų, girtas svirduliavo viešoje vietoje ir gėrė alkoholinius gėrimus, taip įžeisdamas žmogaus orumą ir visuomeninę dorovę, o kai baro darbuotoja jį ir Š. Č. bei A. J. sudrausmino, tyčia, iš chuliganiškų paskatų, į kavinės pastatą metė prie pastato stovėjusią šiukšlinę ir rankose turėtą alaus butelį, taip pažeisdamas viešąją tvarką ir žmonių rimtį.

Skundžiamu nutarimu Š. Č. pagal ATPK 174 str. ir ATPK 178 str. 3 d. nubaustas subendrinta nuobauda – 80 Eur bauda, o A. J. nubaustas pagal ATPK 174 str. ir 178 str. 5 d. galutine subendrinta nuobauda – 30 Eur bauda, tačiau jie apeliacinių skundų nepadavė.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Pažeidėjas tvirtina, kad byloje nėra nustatyta jokių jo kaltę patvirtinančių duomenų, kadangi įvykio vietoje nebuvo rasta jo pirštų antspaudų, jis ir kiti apklausti asmenys nuosekliai tvirtino, kad tą vakarą jis kavinėje „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo, o liudytoja I. A. teismo posėdžio metu parodė, kad jis nėra tyrimo metu šios liudytojos atpažintas vaikinas, įvykio metu bare buvęs agresyviausias. Tačiau su tokiu tvirtinimu apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

Išties, Pažeidėjas, Š. Č. ir A. J. nuosekliai tyrimo ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu tvirtino, jog Pažeidėjas įvykio metu kavinėje „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo ir neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Tiesa ir tai, kad įvykio vietoje nebuvo rasta jo pirštų antspaudų, iš filmuotos vaizdo medžiagos negalima tiksliai identifikuoti kavinėje buvusių asmenų, o pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklausta liudytoja I. A. nurodė, kad Pažeidėjas yra ne tas asmuo, kurį ji atpažino kaip įvykio metu besielgusį agresyviausiai.

Vis tik, iš bylos duomenų matyti, kad būtent bare buvęs asmenys, išėję iš kavinės patalpų, t. y. būdami viešoje vietoje, vartojo alkoholinius gėrimus bei į kavinės pastatą metė šiukšlinę ir turėtus alaus butelius – šios aplinkybės neginčijamos. Svarbu tai, ar bylos duomenys patvirtina, jog įvykio vietoje kartu su Š. Č. ir A. J. buvo ir Pažeidėjas, kuris elgėsi neteisėtai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje tokių duomenų yra ir jų yra pakankamai.

Matyti, jog liudytoja I. A. tyrimo metu nuosekliai nurodė, jog įvykio vakarą į kavinę „(duomenys neskelbtini)“ atėjo keletas jaunuolių. Jie iš pradžių vartojo alkoholį kavinėje, vėliau išėję į lauką, o po kurio laiko jai jaunuolius sudrausminus, pastarieji į kavinės pastatą metė lauke stovėjusią šiukšlinę bei rankose turėtus alaus butelius, dėl ko liudytoja iškvietė apsaugos tarnybos darbuotojus (6, 7 – 11, 14 – 15, 16 – 17 b. l.). Matyti ir tai, kad ši liudytoja buvo apklausta iškart po įvykio bei davė pakankamai išsamius bei detalius parodymus, kartu nurodydama ir įvykio metu buvusių asmenų išvaizdą. Be kita ko, liudytoja parodė, kad vienas iš vaikinų buvo apie 175 cm ūgio, sportiško kūno sudėjimo, apie 22 metų amžiaus, šviesių plaukų (7 – 11 b. l.), kas praktiškai atitinka byloje esančią Pažeidėjo nuotrauką bei kitus jo fizinius duomenis (13 b. l.). Itin reikšminga ir tai, kad liudytoja I. A. 2014-09-25 asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų kartotekų metu atpažino asmenį Nr. (duomenys neskelbtini), kuris 2014-09-24 kavinėje „(duomenys neskelbtini)“ buvo agresyviausias, garsiai kalbėjo, keikėsi. Liudytoja nurodė, kad šį vaikiną atpažįsta iš bendrų veido bruožų (12 b. l.), o byloje esanti policijos pareigūnės J. M. pažyma rodo, kad I. A. atpažintas asmuo yra būtent Pažeidėjas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu svarbu ir tai, kad 2014-12-02 apklausoje I. A. nurodė, jog vaikiną, kurį ji atpažino iš kartotekos ir kuris įvykio metu prisistatė K. buvo pats agresyviausias, keikėsi, garsiai šnekėjo ir vienintelis iš visų buvusių bare buvo apsirengęs tik tamsiais rūbais (14 – 15 b. l.). Taigi, I. A. įvykio vakarą tiesiogiai bendravo su tyrimo metu jos atpažintu vaikinu, detaliai atsiminė jo aprangą bei vardą, kuriuo jis prisistatė, įsidėmėjo jo išvaizdą ir ją pakankamai detaliai nupasakojo, pakankamai tiksliai apibūdino jo veiksmus. Pažeidėją ji iš nuotraukų atpažino praėjus keletui valandų po įvykio, todėl abejoti iškart po įvykio duotų jos parodymų tikrumu nėra jokio pagrindo. Taigi, galima vienareikšmiai tvirtinti, kad liudytoja įvykio vietoje matė ir vėliau atpažino būtent Pažeidėją, o ne kokį nors kitą asmenį. Tokiais jos parodymais nėra pagrindo netikėti, juos atmesti. Atsižvelgiant į tai, jos teisme pakeisti parodymai, jog ji neatpažįstanti Pažeidėjo kaip asmens buvusio įvykio metu, pirmosios instancijos teismo visiškai pagrįstai buvo atmesti, nes I. A. nepateikė jokių suprantamesnių paaiškinimų, kodėl ji pakeitė tyrimo metu duotus kategoriškus parodymus.

Be to, ne vieninteliai liudytojos I. A. parodymai atitinka Pažeidėjo kaltę patvirtinančių duomenų visetą. Matyti, jog aplinkybę, kad į kavinę „(duomenys neskelbtini)“ įvykio metu atėjo keletas jaunuolių, atėjo visi drauge, patvirtina ir A. J. pirminiai parodymai, kad jis į kavinę ėjo kartu su kitais jaunuoliais, tarp kurių buvo ir Š. Č. (51 – 52 b. l.). Byloje esanti vaizdo medžiaga rodo, jog vienas iš įvykio vakarą kavinėje buvusių asmenų buvo apsirengęs tamsiai (būtent šį asmenį liudytoja I. A. išskyrė kaip agresyviausiai besielgusį ir atpažino iš nuotraukų), o vaikinai alaus butelius buvo išsinešę iš kavinės patalpų į lauką (21 – 22 b. l.). Pagrindą tikėti būtent pirminiais liudytojos parodymais pagrindžia ir aplinkybės, kad dar įvykio vakarą sulaikyti A. J. ir Š. Č. vilkėjo būtent tokius drabužius, kokius buvo nurodžiusi kavinės darbuotoja I. A. (7 – 11, 18, 19, 23 b. l.). Taigi visi pirmiau aptarti duomenys leidžia daryti išvadą, kad pirminiai liudytojos I. A. parodymai, kuriuos iš dalies patvirtina ir kita bylos medžiaga, yra patikimi, atitinka įvykio aplinkybes, dėl ko jais nesiremti nėra jokio pagrindo. Todėl apylinkės teismas visiškai pagrįstai vadovavosi būtent pirminiais I. A. parodymais bei kita byloje esančia medžiaga, kurių visuma leidžia atmesti ne tik paties Pažeidėjo bei kitų administracinėn atsakomybėn patrauktų asmenų paaiškinimus dėl Pažeidėjo nebuvimo kavinėje „(duomenys neskelbtini)“ įvykio metu, tačiau ir liudytojos I. A. pirmosios instancijos teisme kardinaliai pakeitus parodymus.

Apeliacinės instancijos teismas papildomai atkreipia dėmesį į tai, jog pagal bylos duomenis Pažeidėjas inkriminuotus pažeidimus padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu, dėl jo galimų nusikalstamų veiksmų atliekami dar keli nauji ikiteisminiai tyrimai, kas leidžia manyti, jog Pažeidėjas stengiasi išvengti administracinės atsakomybės tam, kad nebūtų panaikintas jam taikomas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas ir jis pasiųstas atlikti jam skirtos bausmės.

Pažymėtina ir tai, kad administracinė byla Pažeidėjui šiuo atveju buvo iškelta prokuroro nutarimu, kartu nutraukiant ikiteisminį tyrimą dėl tų pačių veiksmų. Jame yra ne tik nurodyti neteisėti Pažeidėjo veiksmai, tačiau ir pateiktas jų teisinis vertinimas, konstatuota, jog nubausti už tokius veiksmus Pažeidėją ir kitus įvykio dalyvius pakanka administracinės teisenos priemonių. Šis nutarimas yra įsiteisėjęs, todėl jį galima vertinti kaip turintį tam tikrą prejudicinę galią.

Tokiu būdu nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, kad Pažeidėjas padarė ATPK 174 str. ir 178 str. 1 d. numatytus administracinius teisės pažeidimus, dėl ko jis visiškai pagrįstai nubaustas skundžiamu nutarimu. Byloje esanti medžiaga patvirtina ir tai, kad skirdamas Pažeidėjui nuobaudą apylinkės teismas atsižvelgė bei įvertino visas reikšmingas aplinkybes, dėl ko paskirta nuobauda yra proporcinga, teisinga bei tinkamai individualizuota. Todėl nutarimą naikinti skunde išdėstytais motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 1 p., teismas

NUTARĖ:

2015 m. kovo 26 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarimą palikti nepakeistą ir A. G. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis neskundžiama.