Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutarimas

2021-01-26 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A18.-51-549/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
Dokumentas
Nutarimas
Data
2021-01-26
Bylos Nr.
A18.-51-549/2021
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-01512-2020-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Nutraukti bylą.
Teisėjas
Ingrida Krušienė (pirm.)
Pažeidėjas
I. B.
Institucija
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariatas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A18.-51-549/2021Teisminio proceso Nr. 4-06-3-01512-2020-6Procesinio sprendimo kategorijos: 19.11. 21.3.3.; 21.9.10. (S)
Registro objektas ROIK: 20125863314KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2021 m. sausio 26 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Ingrida Krušienė,sekretoriaujant Sandrai Jotautei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam I. B. (I. B.),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje I. B., gimusiam (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, dirbančiam UAB „M.“, surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 508 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. B. surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad jis 2020 m. spalio 25 d., apie 11.30 val., Reikjaviko g. 17, Klaipėdoje, rinkimų apylinkėje policijos pareigūną iškeikė necenzūriniais žodžiais „patrauk rankas blede, sakau sucha, patrauk rankas“, taip įžeisdamas policijos pareigūno garbę ir orumą, ir tuo padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 508 straipsnyje.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje I. B. kaltės nepripažino ir nurodė, kad jis baudžiamas antrą kartą už tą patį nusižengimą, nes jis jau yra nubaustas pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį. Jam laužė rankas, skaudėjo, todėl instinktyviai policijos pareigūnei išsakė necenzūrinius žodžius. Be to, pareigūnai neprisistatė, nepateikė ženkliuko numerio. Jis teikė skundą dėl pareigūnų veiksmų, tačiau jam pačiam buvo inicijuota byla dėl pareigūno garbės ir orumo pažeminimo.

Surašant administracinio nusižengimo protokolą I. B. paaiškinimo dėl inkriminuojamo nusižengimo nepateikė, pasirašyti protokolą atsisakė (b. l. 3-4, 10).

Į teismo posėdį administracinio nusižengimo protokolą surašiusios institucijos – Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato – atstovas neatvyko. Institucijai apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, todėl administracinio nusižengimo byla nagrinėjama Institucijos atstovui nedalyvaujant (ANK 629 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pažymėtina, kad ANK 508 straipsnis neturi dalių, todėl I. B. veika administracinio nusižengimo protokole klaidingai kvalifikuota pagal ANK 508 straipsnio 1 dalį. Tačiau protokole aprašyta veika atitinka ANK 508 straipsnio sudėtį, todėl darytina išvada, kad protokole padarytas rašymo apsirikimas, kuris neturi reikšmingos įtakos I. B. teisei suprasti kaltinimo esmę ir nuo jo gintis. Atsižvelgiant į tai, padarytas rašymo apsirikimas ištaisytinas ir laikytina, kad I. B. kaltinamas padaręs ANK 508 straipsnyje numatytą nusižengimą ir byla nagrinėtina pagal šį kaltinimą.

Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Pagal ANK 5 straipsnį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius.

Taigi, asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis, t. y. įstatyme numatytų požymių, apibūdinančių priešingą teisei veiką kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma. Administracinio nusižengimo požymiai (sudėtis) yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Teisės pažeidimo sudėtimi suprantama visuma jo požymių, susidedanti iš keturių elementų: objekto, objektyviosios pusės, subjekto, subjektyviosios pusės. Pažeidimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai – jeigu bent vieno jo nėra, nėra ir nusižengimo požymių (sudėties) kaip visumos, todėl nebus ir faktinio atsakomybės pagrindo.

Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Nekaltumo prezumpcijos principas reiškia, kad atsakomybėn traukiamas asmuo neprivalo įrodinėti savo nekaltumo. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad administracinių nusižengimo procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai.

ANK 508 straipsnyje numatyta atsakomybė už statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno garbės ir orumo pažeminimą, reiškiamą žodžiais, gestais, įžeidžiančiu, įžūliu, provokuojančiu elgesiu ar kitokiu elgesiu.

Įžeidimu laikytini žodžiai ar veiksmai, kuriais siekiama asmenį pažeminti, įskaudinti, pakenkti jo moraliniam prestižui ne dėl jo asmeninių savybių, o dėl turimo pareigūno statuso, einamų pareigų.

ANK 508 straipsnyje numatytas nusižengimas gali pasireikšti tik konkretaus subjekto atžvilgiu, tai yra, padarius šį nusižengimą gali būti pažeminama konkretaus valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno garbė ir orumas. Šiuo atveju I. B. kaltinamas policijos pareigūno garbės ir orumo pažeminimu. Todėl būtent policijos pareigūnas turėjo patirti žalą dėl administracinėn atsakomybė traukiamo asmens veiksmų, kurie nurodyti ANK 508 straipsnio dispozicijoje, ir laikytinas nukentėjusiuoju ANK 578 straipsnio 1 dalies prasme.

I. B. teismo posėdyje kaltės nepripažino, teikdamas, kad yra baudžiamas antrą kartą už tą patį nusižengimą, o tikslo pažeminti policijos pareigūnės garbės ir orumo neturėjo.

Pažymėtina, kad administracinio nusižengimo protokole tik abstrakčiai nurodoma, kad I. B. necenzūriniais žodžiais iškeikė policijos pareigūną, dėl ko jis buvo įžeistas ir pažeminta jo garbė ir orumas, tačiau kas šis policijos pareigūnas neįvardijama. Sprendžiant iš 2020 m. lapkričio 18 d. tarnybinio pranešimo dėl I. B. skundo, informacijos tikslinimo metu, susipažinus su vyresniosios tyrėjos S. N. įvykyje su I. B. naudotos Body kameros įrašų duomenimis, pastarieji patvirtino faktą, jog I. B. ne tik pažeidė viešąją tvarką ir visuomenės rimtį, bet, sodinant jį į tarnybinį automobilį, vartojo necenzūrinius žodžius pareigūnės G. J. atžvilgiu: „patrauk rankas, blede, sakau, sucha, patrauk rankas“, taip įžeisdamas policijos pareigūnės garbę ir orumą. Todėl iš informacijos tikslinimo metu gautų objektyvių duomenų padaryta išvada, kad I. B. nevykdė teisėtų Klaipėdos aps. VPK pareigūnių G. J. ir S. N. reikalavimų bei tyrėjos G. J. atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius, taip galimai įžeisdamas pareigūnės garbę ir orumą, ir jo veiksmuose galimai yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 508 straipsnio sudėties požymiai. Teismo posėdyje peržiūrėjus vaizdo įrašą nustatyta, kad jame užfiksuota, jog I. B., sodinamas į tarnybinį policijos automobilį, vartojo necenzūrinius žodžius policijos pareigūnės atžvilgiu, sakydamas: „patrauk rankas, blede, sakau, suka, patrauk rankas“.

Taigi, administracinė teisena dėl ANK 508 straipsnyje numatyto nusižengimo buvo pradėta 2020 m. lapkričio 18 d. tarnybinio pranešimo tiriant I. B. skundą pagrindu, iš kurio spręstina, kad dėl I. B. veiksmų galimai nukentėjo G. J., tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad pati G. J. dėl I. B. išsakytų necenzūrinių žodžių būtų nukentėjusi, t. y. įsižeidusi ar pasijutusi pažeminta, nes ji jokių tai patvirtinančių pareiškimų nepateikė. O ir minėtame 2020 m. lapkričio 18 d. tarnybiniame pranešime nėra nurodoma, kad G. J. būtų tvirtinusi, kad yra nukentėjusi dėl I. B. veiksmų.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad pareigūno įžeidimas objektyviai gali reikštis įvairių užgaulių žodžių (pavyzdžiui, „gaidys“, „idiotas“, „kyšininkai“ ir panašiai), necenzūrinių keiksmažodžių vartojimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-28-2013). Tačiau teisėsaugos pareigūnai turi priimti kaip neišvengiamą savo profesinės veiklos dalį ir nepagrįstą kritiką, neetišką proceso dalyvių elgesį bei pasisakymus, konfliktinių situacijų susidarymą bei tikrovės neatitinkančių versijų pateikimą iš tokių asmenų, kurie ne visais atvejais gali adekvačiai suvokti ir vertinti susidariusias situacijas. Tokių asmenų elgesys neretai yra paveiktas stresinės būsenos ar jų gyvenimo aplinkos žmonių neretai antivisuomeniško elgesio stereotipų. Teisėsaugos pareigūnų profesinis pasirengimas įpareigoja sugebėti šalinti bręstančias konfliktines situacijas ir netapti konflikto šalimi, todėl atsiradusios įtampos ar kilusio mikrokonflikto metu apie juos pasakyti žodžiai ar institucijai pateiktuose pareiškimuose, prašymuose išdėstyta asmeninė nekorektiška, įžeidžianti proceso dalyvio pozicija turi būti toleruojama daug labiau nei asmenų, kurie nevykdo profesinių funkcijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-47-697/2019).

Taigi, vien tai, kad tiriančiai I. B. skundą policijos pareigūnei susidarė nuomonė, jog jis galimai padarė ANK 508 straipsnyje nurodytą nusižengimą, o jo išsakytais necenzūriniais žodžiais galimai ir buvo įžeista jį sulaikiusi pareigūnė, pažeminta jos garbė ir orumas, tačiau to nepakanka pripažinti, kad jo veikoje yra minėto administracinio nusižengimo požymiai, nes išvados dėl asmens kaltės privalo būti pagrįstos tik faktiniais duomenimis, o sprendimas negali būti grindžiamas prielaidomis, spėlionėmis ar tikėtinomis išvadomis. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Šiuo atveju nebuvo nustatyti esminiai nusižengimo sudėties požymiai, t. y., objektas ir padariniai, juos galima tik nuspėti, todėl administracinio nusižengimo bylos teisena nutrauktina.

Kita vertus, dėl I. B. 2020 m. spalio 25 d. Smiltelės rinkimų apylinkėje Nr. 50, viešoje vietoje, Smiltelės rinkimų apylinkėje Nr. 50 adresu Reikjaviko g. 17, Klaipėdoje, padarytų veikų buvo pradėta administracinio nusižengimo byla ROIK 20124798602, kurioje jam buvo surašytas 2020 m. spalio 25 d. administracinio nusižengimo protokolas tik pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį su administraciniu nurodymu, siūlant susimokėti 15,00 Eur baudą, kurį jis įvykdė. Tai reiškia, kad administracinio nusižengimo teisena dėl minėto įvykio buvo užbaigta. Administracinio nusižengimo byla, užbaigta įvykdytu administraciniu nurodymu, gali būti atnaujinta tik ANK 658 straipsnio 1 dalies 4 punkte, 661 straipsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atrankos kolegijos 2019 m. spalio 10 d. nutartis Nr. ATIK-132/2019). Tačiau administracinio nusižengimo teisena dėl minėto įvykio buvo tęsiama po 2020 m. lapkričio 18 d. tarnybinio pranešimo priėmimo (ROIK20125863314) ir I. B. surašytas naujas administracinio nusižengimo protokolas dėl ANK 508 straipsnyje numato nusižengimo padarymo, nors sprendimo atnaujinti administracinio nusižengimo teiseną byloje nėra.

Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo teismo ir Europos žmogaus teisių teismo praktika principo, kad niekas negali būti baudžiamas antrą kartą už tą patį nusikaltimą (veiką) (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalis, ANK 2 straipsnio 5 dalis), pažeidimas konstatuojamas tada, kai asmuo antrą kartą nubaudžiamas arba persekiojamas už identiškus arba iš esmės tuos pačius teisiškai reikšmingus faktus. Minėto principo pažeidimui konstatuoti pakanka, kad sutaptų bent vienas esminis veikų požymis (jį atitinkantys teisiškai reikšmingi faktai) (2001 m. gegužės 29 d. sprendimas byloje F. F. prieš Austriją, peticijos Nr. 37950/97). Europos žmogaus teisių teismas savo jurisprudencijoje taip pat ne kartą konstatavo, kad, sprendžiant draudimo bausti antrą kartą už tą patį nusikaltimą principo problemą ir vertinant veikos tapatumą, neprivaloma atsižvelgti į jos teisinį kvalifikavimą, nes reikšmės turi tik idem factum, o ne idem crimen (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-245-788/2019). Atsižvelgiant į šią teismų praktiką, vien tai, kad 2020 m. lapkričio 24 d. administracinio nusižengimo protokolu dėl 2020 m. spalio 25 d. Smiltelės rinkimų apylinkėje Nr. 50, tik 5 min. vėliau padarytos veikos, inkriminuotas dar vienas administracinis nusižengimas (numatytas ANK 508 straipsnyje), kuris nebuvo nustatytas surašant 2020 m. spalio 25 d. administracinio nusižengimo protokolą, nepaneigia išvados, kad administracinėn atsakomybėn I. B. buvo patrauktas antrą kartą iš esmės dėl to paties fakto, administracinio nusižengimo bylą užbaigus įvykdytu administraciniu nurodymu. Juo labiau, kad administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 508 straipsnį inicijuota išnagrinėjus pačiam skundą dėl policijos pareigūnų veiksmų pateikusiam asmeniui. Tačiau non reformatio in peius (draudimo keisti į blogąją pusę) principas draudžia priimti sprendimą besiskundžiančios šalies nenaudai, išskyrus įstatyme nustatytas šio principo taikymo išimtis. Non reformatio in peius principo pažeidimu gali būti laikomas bet koks atvejis, kai ginčą nagrinėjantis subjektas išnagrinėjęs klausimą iš esmės, pablogina besiskundžiančios šalies teisinę padėtį. Šiuo atveju I. B. padėtis dėl pateikto skundo buvo pabloginta, kas apskritai yra netoleruotina praktika.

ANK 591 straipsnio 8 punkte nustatyta, jog administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai dėl to paties fakto administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui yra priimtas teismo ar ne teismo tvarka institucijos (pareigūno) nutarimas skirti administracinę nuobaudą arba yra įvykdytas administracinis nurodymas, arba nepanaikintas nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, arba dėl to nusižengimo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Taigi, ANK 591 straipsnio 8 punkte yra įtvirtintas non bis in idem principas, draudžiantis tą patį asmenį už tą pačią priešingą teisei veiką du kartus traukti administracinėn atsakomybėn.

Darytina išvada, kad Institucijai administracinio nusižengimo bylą užbaigus surašant administracinį nurodymą, kuris buvo įvykdytas, visas vėliau vykęs tyrimas administracinio nusižengimo byloje, juo labiau pradėtas pažeidžiant non reformatio in peius principą, vertintinas kaip neteisėtas, todėl yra pagrindas administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 508 straipsnį I. B. atžvilgiu nutraukti dar ir šiuo pagrindu.

Daiktinis įrodymas – kompaktinis diskas su vaizdo įrašu, nutarimui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.

Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 punktu, 8 punktu, 627 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 3 punktu, 646 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

administracinių nusižengimų teiseną I. B. (I. B.) pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 508 straipsnį nutraukti.

Daiktinį įrodymą – kompaktinį diską su vaizdo įrašu, nutarimui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Ingrida Krušienė