Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „ProfLog“ ieškinį atsakovui UAB „Bieltransa“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016-12-16 preliminariu sprendimu ieškovo reikalavimai buvo patenkinti (b. l. 21-24).

Atsakovas UAB „Bieltransa“ pateikė prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo, prašydamas panaikinti preliminarų sprendimą. Nurodė, kad ieškovas, žinodamas, kokia yra atsakovo finansinė padėtis, dar labiau ją apsunkindamas (nes yra priteista ne tik 963,00 Lt skola, bet ir kitos sumos, sudarančios 366,71 Eur), kreipėsi į teismą dėl skolos ir kitų mokėjimų priteisimo, ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Su ieškovo vadovu buvo kalbėta, kad nors ir vėluojant, bus atsiskaitoma nors ir nedidelėmis sumomis. Dėl to laikytina, kad ieškovas akivaizdžiai piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis. Be to, CK 6.210 straipsnio 1 dalyje yra nustatytas 6 procentų metinių palūkanų dydis, kai yra praleidžiamas mokėjimo terminas. Ieškovas prašo priteisti 8 proc. dydžio metines palūkanas, remdamasis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymu. Tačiau nei ieškinyje, nei teismo sprendimo nėra nurodyti motyvai ir argumentai, kodėl yra remiamasi šiuo įstatymu. Todėl mano, kad ieškovas galėjo reikalauti tik 6 proc. dydžio metinių palūkanų priteisimo (b. l. 31-32).

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė preliminarų sprendimą palikti nepakeistą.

Atsakovas UAB „Bieltransa“ ir jo atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą, datą ir laiką pranešta tinkamai (b. l. 38). Prašymo atidėti bylos nagrinėjimą ir dokumentų, pateisinančių nedalyvavimą posėdyje, negauta, todėl byla nagrinėjama atsakovui ir/ar jo atstovui nedalyvaujant.

Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016-12-16 preliminarus sprendimas paliktinas nepakeistu.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad 2014-09-03 šalys sudarė rašytines nuomos sutartis Nr. 2014-09-03 ir Nr. 2014-09-04 (toliau – Nuomos sutartys), pagal kurias ieškovas išnuomojo atsakovui transporto priemones: vilkiką SCANIA P340, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir vilkiko priekabą LOHR, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 9, 11). Pagal 2014-10-01 pasirašytus Nuomos sutarčių priedus Nr. 1, už kiekvieną išsinuomotą transporto priemonę atsakovas turėjo mokėti ieškovui po 1381,12 Lt (400 Eur) plius PVM nuomos mokestį kas mėnesį, kuris turėjo sumokėtas iki kito mėnesio 15 dienos pagal pateiktą sąskaitą faktūrą (b. l. 10, 12). Ginčo dėl šių aplinkybių byloje nėra. Už transporto priemonių nuomą už 2016 m. vasario mėnesį ieškovas 2016-02-29 atsakovui išrašė PVM sąskaitą faktūrą PRO Nr. 16-0024 968,00 Eur sumai (b. l. 13), už nuomą 2016 m. kovo mėnesį 2016-03-31 ieškovas atsakovui išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. 16-0033 968,00 Eur sumai (b. l. 14). Iš ieškinyje nurodytų aplinkybių ir pateikto tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akto 2015-01-01 – 2016-08-31 laikotarpiu, patvirtinto ieškovo buhalterės, matyti, kad atsakovas prievolės mokėti ieškovui nuomos mokestį tinkamai nevykdė, dėl ko susidarė įsiskolinimas. Ieškovo tvirtinimu, Nuomos sutartys su atsakovu nuo 2016-04-01 buvo nutrauktos. 2016-10-15 šalys sudarė rašytinį susitarimą dėl įsiskolinimo grąžinimo, pagal kurį atsakovas 1436,00 Eur įsiskolinimą už nuomą įsipareigojo sumokėti dalimis iki 2016-11-28: 2016-10-28 sumokėti 500,00 Eur, 2016-11-11 – 500,00 Eur ir 2016-11-28 – 436,00 Eur (b. l. 16). Ieškovo teigimu, atsakovas šio susitarimo nesilaikė, pirmąją 500,00 Eur įmoką atliko tik 2016-11-02 (tai patvirtina ir ieškovo pateikta 2016-11-02 kasos pajamų orderio Nr. 5320189 kopija; b. l. 17), daugiau mokėjimų neatliko ir liko skolingas 936,00 Eur pagal 2016-03-31 PVM sąskaitą faktūrą Nr. 16-0033. Ginčo dėl skolos už nuomą egzistavimo bei pačios skolos dydžio byloje nėra, prievolės sumokėti šią skolą atsakovas neneigia, tačiau pateiktuose prieštaravimuose atsakovas, nesutikdamas su ieškovo reikalavimais, teigia, kad su ieškovo vadovu buvo kalbėta, kad nors ir vėluojant, bet bus atsiskaitoma, nors ir nedidelėmis sumomis. Įrodymų, kad ieškovas sutiko su tokia skolos už nuomą grąžinimo tvarka (t. y. nenustatytomis dalimis ir nenustatytais terminais, pagal atsakovo finansines galimybes), atsakovas nepateikė. Todėl tokie atsakovo nesutikimo su ieškiniu argumentai vertinti kaip atsakovo siekis vienašališkai pakeisti prievolės mokėti ieškovui nuomos mokestį vykdymo sąlygas (prievolės įvykdymo laiką), ką įstatymas draudžia (CK 6.59 str.). Kadangi bylos duomenys neginčijamai patvirtina, kad tarp šalių susiklosčius prievoliniams transporto priemonių nuomos teisiniams santykiams (CK 6.477 str. 1 d., 6.522 str. 1 d.), atsakovas savo, kaip nuomininko pareigos tinkamai neįvykdė ir viso priklausančio mokėti nuomos mokesčio nei Nuomos Sutarčių prieduose nustatytu terminu (iki kito mėnesio 15 d.), nei 2016-10-15 susitarime dėl įsiskolinimo grąžinimo nustatytais terminais nesumokėjo, tuo pažeisdamas savo prievolę (CK 6.63 str. 1 d. 1 ir 2 p.), darytina išvada, kad ieškovas pagrįstai reikalauja priteisti iš atsakovo 936,00 Eur nesumokėtą transporto priemonių nuomos mokestį, kurio mokėjimo terminas yra suėjęs (CK 6.213 str. 1 d., 6.477 str. 1 d., 6.487 str. 1 d.).

Pateiktuose prieštaravimuose atsakovas taip pat nesutinka su ieškovo reikalaujamų priteisti palūkanų už prievolės įvykdymo termino praleidimą dydžiu bei procesinių palūkanų dydžiu, nurodydamas nei ieškinyje, nei teismo sprendime nenurodomi motyvai, kodėl nustatant palūkanų dydį taikomas Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymas, todėl, atsakovo manymu, ieškovas galėjo reikalauti tik CK 6.210 straipsnio 2 dalyje nustatyto dydžio, t. y. 6 proc. dydžio metinių palūkanų.

CK 6.261 straipsnyje nustatyta, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Taigi įstatymų leidėjas preziumuoja, kad nuostolių atsiranda dėl fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku, ir numato minimalių nuotolių kompensavimą. Įstatyme nustatytas palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginė prievolė nebuvo įvykdyta laiku ir kurie su skolininku sutartyse nenumatė kitokių prievolės nevykdymo padarinių. Šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti. Prie kompensacinę funkciją atliekančių palūkanų taip pat priskirtinos palūkanos, skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo momento iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d.). Jos vadinamos procesinėmis palūkanomis ir skaičiuojamos tuo atveju, jei byloje yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti. Pastarųjų palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, ieškoti būdų atsiskaityti su kreditoriumi dar iki šio kreipimosi į teismą ir taip išvengti prievolės jas mokėti.

Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymas (toliau - Įstatymas) (redakcija, galiojanti nuo 2015-01-01) numato palūkanas už pavėluotus mokėjimus pagal komercines sutartis – 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba ribinė palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu (Įstatymo 2 str. 5 d.), taip pat šių palūkanų mokėjimo terminus. Tai – specialusis įstatymas, turintis pirmenybę prieš CK 6.210 straipsnį nustatant palūkanas už atliekamus pagal komercines sutartis pavėluotus mokėjimus (CK 1.3 str. 3 d.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2011 ir kt.). Šalys gali susitarti kitaip apskaičiuoti palūkanų dydį, tačiau jei šalys nėra susitarusios dėl kitokios palūkanų normos už pavėluotus mokėjimus, teismas, nustatęs, kad sandoris atitinka Įstatyme nurodytus komercinių sandorių požymius, jei kreditorius to reikalauja, turi taikyti šiame Įstatyme nustatytas palūkanas, tarp jų ir nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo.

Įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šis įstatymas taikomas visoms tarp ūkio subjektų arba ūkio subjektų ir viešųjų subjektų sudarytoms komercinėms sutartims, pagal kurias už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai ir atliekami mokėjimai; šio straipsnio 3 dalyje išvardyti sandoriai ir atvejai, kurių Įstatymas nereglamentuoja.

Nagrinėjamu atveju šalių (privačių juridinių asmenų) ginčas kilo dėl pavėluotų mokėjimų pagal transporto priemonių nuomos sutartis, kurios atitinka Įstatymo nurodytus komercinių sutarčių požymius (Įstatymo 2 straipsnio 1 ir 6 dalys) ir nepatenka į Įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje išvardytas išimtis, kai Įstatymas netaikomas. Sudarytose Nuomos sutartyse šalys nėra susitarusios dėl kitokios palūkanų normos už pavėluotus mokėjimus (nenumatė ir kitokių prievolės nevykdymo padarinių (pav. delspinigių ir pan.)), todėl šiuo atveju ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo palūkanas už praleistą piniginės prievolės įvykdymo terminą, paskaičiuotas iki kreipimosi į teismą dienos (CK 6.261 str.), ir procesines palūkanas (CK 6.37 str. 2 d.), jų dydį nustatant pagal Įstatymo nuostatas, yra teisėtas.

Pagal Įstatymo 2 straipsnio 5 dalį ir 3 straipsnio 2 dalį, pavėlavęs įvykdyti prievolę skolininkas privalo mokėti 8 procentiniais punktais padidintą vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikomą fiksuotą palūkanų normą, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba ribinę palūkanų normą, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu. Šių palūkanų dydis apskaičiuojamas taikant palūkanų normą, galiojusią tą metų pusmetį, kurį skolininkui atsirado pareiga mokėti palūkanas. Pirmąjį metų pusmetį taikoma tų metų sausio 1 dieną galiojusi palūkanų norma, antrąjį metų pusmetį taikoma tų metų liepos 1 dieną galiojusi palūkanų norma. Šiame įstatyme nustatytos palūkanos skaičiuojamos už kiekvieną sumokėti praleistą dieną nuo nesumokėtos mokėtinos sumos. Kadangi atsakovui pareiga mokėti palūkanas už laiku nesumokėtą nuomos mokestį už 2016 m. kovo mėn. pagal 2016-03-31 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 16-0033 atsirado 2016 m. pirmąjį pusmetį (sąskaita turėjo būti apmokėta iki 2016-04-15, todėl palūkanos skaičiuojamos nuo 2016-04-16), remiantis http://www.euribor-rates.eu/ecb-refinancing-rate.asp. pateikiama informacija apie pagrindines Europos centrinio banko refinansavimo operacijoms taikomas fiksuotąsias palūkanų normas, Įstatyme numatytas taikytinų palūkanų dydis būtų 8,05 proc. (2016-01-01 galiojusi fiksuotoji palūkanų norma - 0,05 proc. - padidinta aštuoniais procesiniais punktais). Iš ieškinyje pateikto paskaičiavimo matyti, kad ieškovas 51,79 Eur palūkanas už pavėluotą atsiskaitymą apskaičiavo taikydamas 8 proc. dydžio metinę palūkanų normą, t. y. net mažesnę, nei galėtų pagal Įstatymo nuostatas. Pareiga mokėti procesines palūkanas atsakovui atsirado 2016 m. antrąjį pusmetį, todėl atsižvelgiant į tai, kad 2016-07-01 galiojusi fiksuotoji palūkanų norma buvo 0,00 proc. dydžio (https://www.ecb.europa.eu/mopo/implement/omo/html/20160066.en.html), ieškovas pagrįstai už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo prašo iš atsakovo priteisti 8 proc. dydžio metines palūkanas. Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, atsakovo argumentai, jog ieškovas nepagrįstai reikalauja 8 proc. dydžio metinių palūkanų atmestini kaip nepagrįsti.

Be to, Įstatymo 7 straipsnio (išieškojimo išlaidų kompensavimas) 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40 eurų sumą, todėl ieškovo reikalavimas dėl 40,00 Eur išieškojimo išlaidų kompensacijos priteisimo taip pat laikytinas pagrįstu ir teisėtu.

Atsakovo finansinė padėtis (nors pateiktuose prieštaravimuose dėl preliminaraus sprendimo net neatskleidžiama, kokia yra atsakovo finansinė padėtis), nėra pagrindas atleisti jį nuo sutartinės prievolės mokėti nuomos mokestį vykdymo, taip pat pareigos kompensuoti ieškovo patiriamus nuostolius (palūkanų forma) dėl to, jog atsakovas praleido piniginės prievolės įvykdymo terminą.

Atsakovo nurodomos aplinkybės, kad ieškovas, žinodamas apie atsakovo finansinę padėtį, kreipdamasis į teismą dėl skolos ir kitų sumų priteisimo, dar labiau apsunkino atsakovo finansinę padėtį ir tuo pažeidė CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus bei akivaizdžiai piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, nepaneigia ieškovo reikalavimų pagrįstumo. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str., CPK 5 str.). Asmenys, manydami, kad jų teisės pažeistos, turi teisę jas ginti, pasirinkdamos, jų nuomone, labiausiai tinkamą įstatymų nustatytą pažeistų teisių gynybos būdą (nagrinėjamu atveju – kreipimąsi į teismą). Todėl ieškovo kreipimasis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo nelaikytinas piktnaudžiavimu teise ar elgesiu, neatitinkančiu CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų teisės principų, juo labiau, kad byloje nustatyta, jog atsakovui gana ilgą laiką vėluojant atsiskaityti, ieškovas sutiko ir pasirašė 2016-10-15 susitarimą dėl įsiskolinimo grąžinimo (t. y. ieškovas siekė išvengti bylinėjimosi teisme), tačiau net ir per ieškovo papildomai suteiktą terminą atsakovas skolos negrąžino.

Apibendrinus visa tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad atsakovo prieštaravimai dėl 2016-12-16 preliminaraus sprendimo yra nepagrįsti ir nepaneigia ieškovo reikalavimų pagrįstumo ar teisėtumo, todėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016-12-16 preliminarus sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 430 straipsnio 6 dalies 1 punktas).

Priimant galutinį teismo sprendimą, iš atsakovo valstybei priteistinos teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš viso 10,34 Eur (CK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 260 straipsniu, 263-268 straipsniais, 430 straipsnio 6 dalies 1 punktu, teismas

nusprendžia:

Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016-12-16 preliminarų sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo UAB „Bieltransa“, į. k. 300713896, 10,34 Eur (dešimt eurų 34 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei (mokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kėdainių rajono apylinkės teismą.